Antano Vileišio (1856–1919) medicinos mokslo darbai ir jų terminija

Palmira ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas ANTANO VILEIŠIO (1856-1919) MEDICINOS MOKSLO DARBAI IR JŲ TERMINIJA Straipsnyje apžvelgiama viena Iš daugelio gydytojo A. Vileišio veiklos krypčių — medicinos mokslo žinių populiarinimas spaudoje, t. y., jo parašytų ir išverstų knygelių, taip pat straipsnių medicinos terminijos kai kurie ryškesni bruožai. Antanas Vileišis buvo vienas žymiausių XIX a. pabaigos — XX a. pirmųjų dviejų dešimtmečių Vilniaus lietuvių visuomenės veikėjų, „vienas atkakliausių ir nuosekliausių lietuvybės gaivintojų sulenkintame Vilniuje ir visame jo krašte“ (Aničas 1992: 59). Aukštąjį mokslą išėjęs Maskvos universiteto medicinos fakultete, 1898 m. persikėlė į Vilnių ir ėmė nenuilstamai darbuotis Lietuvos kultūros, švietimo ir mokslo labui. A. Vileišis iškart aktyviai Įsijungė į lietuvių tautinio atgimimo judėjimą ir tapo vienu iš uoliausių daugelio Vilniaus lietuvių kultūros ir mokslo įstaigų — Vilniaus lietuvių savišalpos draugijos (1904), tada pirmosios legalios draugijos Lietuvoje, Drylikos Vilniaus apaštalų būrelio, kovojusio dėl lietuvių kalbos teisių Vilniaus bažnyčiose, Lietuvių kalbos mokymo komiteto (1906), Vilniaus lietuvių apšvietos draugijos „Aušra“ (1907), Lietuvių mokslo draugijos (1907) ir Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti (1914) — narių ir (ar) kūrėjų, taip pat prieglaudų, mokyklų — Lietuvių beturčių vaikų dieninės prieglaudos (1905), Vilniaus lietuvių dviklasės mokyklos (1907), Vilniaus lietuvių tarnaičių šv. Mikalojaus bendrijos (1906) — steigėjų ir globėjų (AniCas 1992: 60-63; 1999: 88-127, 130-154, 177-179, 233-235, 251-309, 312-326). „Nebuvo tokio baro Vilniaus lietuvių kultūrinėje veikloje, — rašo istorikas J. Aničas, — kurį A. Vileišis būtų aplenkęs“ (Aničas 1992: 63). Taigi neveltui „Jonas Vileišis savo brolio šeimą pavadino „tikru lietuvybės lizdu“, „į kurį atsilankydavo kaip visi vilniečiai lietuviai — ir svietiški, ir dvasiški, klerikalai ir laisvamaniai, turtingi ir biednesni, — taip ir laikinai kas atvykęs į Vilnių. Jo namuose kiekvienas galėjo sužinoti, kas lietuvių daroma, kaip lietuvybės darbas sekasi. 84 Daug kam padėta ar tai gauti kokį darbą ar vietelę, daug kas sušelpta, papeneta, priglausta“ (Anicas 1999; 80). A. Vileišio profesinė veikla irgi labai plati ir šakota. Jis dirbo Vilniaus VII gydymo ir sanitarijos apylinkės gydytoju Ir vertėsi privačia praktika (Aničas 1999: 52-53). Gydytojo asmeninėje bibliotekoje esantis 220 medicinos knygų rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų kalbomis „sąrašas liudija apie jo nuolatines pastangas gilintis į naujausius medicinos mokslo laimėjimus, kelti dalykinę kvalifikaciją“ (Aničas 1999: 52). A. Vileišis aktyviai dalyvavo Vilniaus medicinos draugijos veikloje, buvo vienas iš šios draugijos gydytojų sekcijos organizatorių, dirbo Medicinos ir farmakologijos komisijoje (1911) ir Medikų ir farmacininkų sekcijoje (1911), kuri buvo numačiusi „leisti medicinos ir farmacijos laikraštį, rengti medicinos ir farmacijos lietuviškąją terminija, tyrinėti Lietuvos gydomuosius augalus bei liaudies mediciną“ (Aničas 1999: 302), tačiau, užėjus karui, šie užmojai liko neįgyvendinti; vėlesniais metais vadovavo Medicinos sekcijai (1915), buvo vienas iš Lietuvių sanitarinės pagalbos draugijos (1918) įkūrėjų, jo pastangomis Vilniuje įsteigta lietuvių ligoninė (Aničas 1999: 57, 61, 302, 321-323, 341-343). A. Vileišis sulietuvino Rusijoje įvestą standartinę pacientų registravimo knygą, t. y. pritaikė ją „lietuvio gydytojo praktikai sukurdamas lietuviškus grafų pavadinimus: „No No paeiliui“, „Mėnuo ir diena“, „Vardas ir pavardė“, „Iš kur“, „Liga“, „Gydymas“. O „tai jau buvo žingsniai j lietuvišką gydytojo praktikos terminija“ (Aničas 1999: 50). Būdamas plačių pažiūrų, demokratiškas, tolerantiškas, jis gydė įvairių tautybių žmones, buvo ypač atjautus „skurdo prislėgtiems žmonėms. Juos jis gydydavęs nemokamai ir dar duodavęs pinigų vaistams nusipirkti bei maistui pagerinti“ (Aničas 1999: 50). Ypač pabrėžtina tai, kad A. Vileišis nudirbo didžiulį šviečiamąjį darbą spaudoje populiarindamas medicinos ir higienos žinias. Plunksnos ėmėsi brolio Petro paragintas. „Jo rašiniai, skatinę žmones domėtis medicinos ir higienos žiniomis, kėlę jų sanitarijos kultūrą, buvo žymus indėlis į lietuvių tautos švietimą tautinio atgimimo metais. Žmonės pirmą kartą gavo tiek daug labai reikalingų populiarių žinių Iš gamtos, medicinos ir higienos“ (Aničas 1999: 62). Tačiau A. Vileišis pradėjo dirbti ne tuščioje dirvoje, o toliau varė jau pradėtą medicinos mokslo vagą. „Taigi iki spaudos žodžiui plačiau po mūsų minias praplintant, — rašo dr. K. Grinius, 85 — svarbiausi faktoriai medicinos žinioms platinti ir palaikyti buvo — tradicinė liaudies medicina, su kaikuriais prietarais, bažnyčia, valdžia, mokykla, vietos inteligentija“ (Grinius 1922: 3), nors pastarųjų dviejų įtaka buvo nedidelė. Pirmutinėmis knygomis, kurios „kalba apie žmogaus sveikatos reikalus“, K. Grinius laiko šias knygeles: Hasselbergas. Pamokinimas apie užauginnimą vaikų, iš vokiškos i lietuvišką kalbą pergulde Krizionas Lovynas (1782) (Bibliografija 1969: 120) ir K. Stravinskis. Regulas del skarbavu žmoniu, kayp savi reyk užleikiti nuog choleras, ir kayp greytey ratavoti prastoms naminioms lekarstoms ... [Iš rusų k. vertė K. Ugianskis] (1848) (Bibliografija 1969: 377, 422), pastaroji buvo pirmoji Kaune išspausdinta lietuviška knyga. Toliau minėtini L. Ivinskio Kalendoriai (1846-1878), kuriuose medicinos straipsniai spausdinami skyrelyje su antrašte Gidimas zmoniun nuog nekuriun ligun. Vėliau pasirodė daugiau kalendorių (pvz., Lietuviškas „Aušros“ kalendorius, Lietuviškas kalendorius, Lietuviškos kalendros, Lietuviškos kalendros su abrozais, Lietuvos ukinįku kalendorius) (Bibliografija 1985: 689— 694, 697-710, 713-718) ir laikraščių (Kuršaičio Keleivis nuo 1849 m.), „Kur spausdinosi šis tas iš populiarės medicinos“ (Grinius 1922: 4). Atspirties tašku, nuo kurio „Šioj srityje prasideda didesnis judėjimas“, dr. K. Grinius laiko Aušros laikus, kai padaugėja spaudinių (knygelių ir straipsnių) iš medicinos ir kai „išeina darbuotis dr. J. Basanavičius, inž. P. Vileišis, Varšuvos ir Maskvos studentų draugijos, dr. A. Vileišis, Amerikos Tėvynės Mylėtojų Draugija“ (Grinius 1922: 4). 1883 m. išleidžiama medicinos knygelė Ligonių Prietelius. Kelerodys visiems tiems, kurie prie atsirandanczių Ligų patys savo pirmąją Pagalbą prisiteikti nor (Grinius 1922: 19), o 1886 m. Tilžėje išeina Petro Nėrio Svarbiausios žmonių ligos. Kitame šios knygelės leidime (1906 m.) autoriumi įrašytas dr. Mikols. „Antano Vileišio biografai teigia, kad Dr. Mikols yra A. Vileišio slapyvardis ir kad ši knygelė jo sudaryta“ (Bibliografija 1988: 304). Tačiau J. Petronis rašo, kad Svarbiausias žmonių ligas parašė Petras Vileišis, pasinaudodamas Julijušo Genčo ir Kazimiero Prošinskio raštais, 0 A. Vileišis buvo šio leidinio spec. redaktorius (Petronis 1992: 79). Taigi A. Vileišis parašė ir išvertė iš kitų kalbų ar parašė pagal kitų autorių darbus 25 populiarinamąsias medicinos knygeles: Ką daryti, 86 kad sveiki būtume ir ilgai gyventume (1895, II leid. — 1905), Pratarmės moterims, kurios nori būti sveikos (1899, XI leid. — 1906), Trumpi šneka apie limpančias ligas ir kaip nuo jų apsiginti? (1901, 11 leid. — 1906), Kaip apsireiškia gyvastis žmogaus kune? (1902), E Esmarch. Pirmoji pagelba nelaiminguose atsitikimuose (1903), S. A. Knopf. Džiova ir kova su ja (1903), Apie blogąją ligą arba sifilį (prancus) (1904), Apie cholerą ir kaip nuo jos apsisaugoti (1905, II leid. — 1915), Kaip užsilaikyti pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą (1906), Difteritas (1907), Cholera ir kova su ja (1907), I. Tarchanov. Rūgštasai pienas (1907), Naminis gydytojas (1908, II patais. leid. — 1924) (Lietuvių enciklopedijoje pabrėžta, kad „ši knyga tuo metu buvo laikoma pačia geriausia lietuvių kalba“ (Lietuvių enciklopedija 1966: 81)), B. Oks. Raupų čiepyjimas (1908), Kaip reikia užlaikyti sveikos ir sergančios akįs (1910), Apie geriamojo vandens švarumą sodžiuose (1912), Apie lisnikus (1912), Oras ir klimatas ir jų svarbumas žmogaus sveikatai (1913, II leid. — 1914), Limpamosios ligos ir kaip nuo jų išsisaugoti? (1915). A. Vileišio darbai buvo ypač populiarūs ir skaitomi. A. Vileišis aktyviai rašė ir spaudoje. Lietuviškuose periodiniuose leidiniuose Vilniaus žinios, Šaltinis, Tėvynės sargas, Žemdirbys, Lietuvos aidas ir kt. išspausdino per 100 straipsnių įvairiais medicinos, higienos, sanitarijos klausimais, nemažai jų buvo tęstiniai ir išleisti atskiromis (jau minėtomis) knygelėmis. Didžioji dauguma straipsnių parašyta apie higieną (pvz., Vaisių vertenybės iš pusės hygijenos; Žiemos drabužiai iš higienos pusės; Kaip privalo seni žmonės žiemą užlaikyti savo sveikatą; Ką valgyti žiemą?; Pieno higiena; Dantys ir jų higiena; Svarumas kaipo vaistas perspėti ligas; Apie geriamojo vandens švarumą sodžiuose; Apie maudymąsi atlapame ore; Kas tai yra higijena?; Apie oro vertybę sveikatai; Saulės šviesos vertybė sveikatai ir kt.) ir užkrečiamąsias ligas (pvz., Apie cholerą ir kaip nuo jos apsisaugoti; Skarlatina; Difteritas; Džiova, jos priežastys ir išsiplėtojimas; Kaip apsisaugotinuo užkrėtimo piktąja šiltine; Tikrieji raupai (rauplės); Džuma (maras), jos ženklai ir perspėjančios ją priemonės; Apie drugio ligą; Apie niežus; Kruvinoji: (Dizenterija); Sibiro žaizda: (Karbunkulas); Apie pasiutimo ligą; Rožė; Niežai; Kas yra influenca ir iš ko ji atsiranda?; PavoJingiausioji vaikų liga, viešpataujanti vasaros metu; Kaip apsieiti su ligoniu, vidurių šiltine susirgusiu? ir kt.). 87 Savo knygeles ir straipsnius A. Vileišis dažnai pasirašydavo slapyvardžiais ir slapyraidžiais, pvz., A. V., D-as A. V., Dr. A. V., D-as F. Antaniukas, D-ras A. V. ir kt., galbūt irgi dėl tos pačios priežasties kaip ir jo brolis inžinierius P. Vileišis, taip pat vartojęs daug slapyvardžių ir taip daręs ,,...norédamas parodyti rusų valdžiai, jog tos knygelės yra ne vieno, bet daugelio asmenų darbas“ (Aničas 1993: 104-105). Apie A. Vileišio knygeles būta įvairių atsiliepimų ir vertinimų tiek Lietuvos, tiek ir Amerikos spaudoje, dauguma — palankūs. Amerikos lietuvių laikraštis Vienybė lietuvninkų apie knygelę Kaip apsireiškia gyvastis žmogaus kune? rašė: „Išguldymo būdas žiūrint geras <...>. Terminologiją autorius stengiasi pritaikyti lietuvišką, kaip kur įsileisdamas net į perdėjimą, tai: žmogaus skeletą, arba kūnakaulį (kaip reikia mislyti), autorius vadina „giltinė“, kada tuo tarpu tas žodis primena mumis tik atitrauktą, sakysim — išsvajotą ir pasakiška dalyką. Paveikslėliai atmušti labai aiškiai (jų iš viso 33) ir visa knygelė skaitoma lengvai, net su smagumu“ (Aničas 1999: 66). Knygelės Pirmoji pagelba nelaiminguose atsitikimuose „aprašymas labai naudingas ir sustatytas suprantamai, teip, kad kiekvienas žmogus, mažiausiai mokintas, gali pasinaudoti iš suteikiamų knygelėje rodų. Kalba graži, aiški <...>“ (Aničas 1999: 66). Dr. K. Grinius knygelę Kaip užsilaikyti pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą Įvertino kaip „nauding[ą] higienos žiniom skleisti knyg[ą]“ (Grinius 1922: 11), o dr. P. Avižonis rašė, kad tai „įteiktina pasiskaitymui knyga“ (Avižonis 1909: 9). Apie Pratarmes moterims, kurios nori būti sveikos dr. K. Grinius atsiliepė kaip apie „vienintel[ę] beveik akušerijos knygel[ę]“ (Grinius 1922: 18). Būta ir kritiškų pastabų. Pavyzdžiui, slapyraidžiu L. pasirašęs autorius (J. Aničas savo knygoje rašo, kad tai dr. K. Grinius; žr. Aničas 1999: 65) smarkiai kritikavo knygelės Trumpi šneka apie limpančias ligas ir kaip nuo jų apsiginti (1901) kalbą: „<...> kalba tos knygelės sunki, dažnai ne lietuviškos konstrukcijos randasi. Per tai da sunkiaus darosi suprasti, ką nori pasakyti rašėjas. Kaip-kur net ir apsipratusiam su mus rašoma kalba nelengva išpainioti rašytojo žodžiai“ (Varpas 1902: 45), Be to, autorius priekaištauja, kad knygelėje palikta nemažai nepaaiškintų žodžių, kurie šnekamojoj kalboj nevartojami, taip pat dar priduria, kad „ne visur rašytojo mokslas sutinka su medicinos moks88 lu“ (Varpas 1902: 45). Ir savo recenziją užbaigia žodžiais: „apskritai imant, šita knygutė daktarui V. A. nepasisekė“ (Varpas 1902: 46). Tačiau apie kalbamos knygelės antrąjį leidimą (1906) teigiamai atsiliepė Vilniaus žinių laikraštis: „Mūsų laikuose taip išsiplatino visokios užkrečiamos ligos, jog jeigu toliaus neatkreiptum atydžios į šią svarbią mūsų nelaimę, tai ne per tolimoje ateityje išmirtumėm kaip musės žiemą. Autorius, kaip gydytojas, gerai viską permanydamas, geisdamas atitolinti tokį pavojų ir negalėdamas visur ypatišką savo pagelbą parodyti, parengė šią knygelę, idant kiekvienas žmogus, perskaitęs ja, save ir kitus pasergėti galėtų“ (Aničas 1999: 65). Be minėtų medicinos mokslo populiarinimo darbų, A. Vileišis buvo užsimojęs parašyti populiarią gamtos istoriją. Tai liudija išlikęs „287 puslapių mašinraštis Gamtos istorija: Zoologija. Botanika. Mineralogija. Sutaisyta pagal VI. M. Kazlauską D-ro A. V. 1904“, tačiau „rankraštis apima tik zoologiją“ (Aničas 1999: 69). A. Vileišis dar parengė knygelę Kas tai yra dirbama žemė? Kaip ji atsirado, kokie yra jos skyriai ir kaip juos pažinti?: Dél naudos gaspadorių ūkininkų, kuri išleista Tilžėje 1901 m. Peržiūrėjus daugumą A. Vileišio knygelių ir straipsnių, į akis krinta keletas svarbių dalykų. Pirma, autoriaus vartojama nedaug svetimos kilmės terminų (įskaitant jų sinonimus ir variantus), kurie neturi lietuviškų atitikmenų, pvz.: artretizmas Vž 1905 (53)'; čepčius Ka 1902, Pp 1903 / čiapčius Dž 1903 (plg. čepčius (1. czepiec, brus. uarien) 4. „taukai ant pilvo, taukinė“ LKŽ II 1969); fluksija? Ng 1908, Ng 1924; gangrena Pp 1903; gemorojai (hemorojai) Ng 1908, Ng 1924 / hemorojus Vz 1908 (192) / gemorojus Vz 1908 (176); hypokandrija Vž 1905 (192) / hypochondrija Ku 1906 / hypokondrija Ku 1906 / ipochondrija Vz 1908 (176); histerija Ku 1906, Ng 1924 / hysterija Ng 1908; influenza Ku 1906, "Skaičiai skliausteliuose žymi periodinių leidinių numerius, * Lietuvių kalbos žodyne šis žodis nefiksuotas. Naminiame gydytojuje, iš kurio paimtas terminas, tik keliais sakiniais aprašyta juo pavadinta liga, t. y. pažymėta, kad tai yra galvos liga, kurios „priežastimi esti dantų sugedimas ir oro traukimai“ (Ng 1924: 43), ir trumpai nurodyta, kaip ją gydyti. 89 Ng 1908, Ng 1924 / influenca 11 1915, Ts 1918 (7, 34) / enfluenca Ts 1918 (34); jedra Tš 1901, Ng 1908, S 1909 (25), Z 1909 (1), LI 1915, Ng 1924 / tymai Tš 1901, Dz 1903, Ab 1904, Ng 1908, Ng 1924 / jadra Dz 1903, S 1910 (3), LI 1915, Ts 1918 (34) / tymai (jedra) Vz 1907 (217), Ts 1918 (7) / jedra (odra) S 1909 (10) / adra Ng 1924 (plg. *adra (1. odra) „tymai, jedraTM LKZ I 1968); kaltiinas Kd 1905, Vz 1905 (19); kolera Kd 1895, Tš 1901, S 1911 (5), Al 1912, Ag 1912, Ts 1917 (1, 2), Ts 1918 (4, 5) / cholera Ach 1905, Kd 1905, Vz 1905 (77, 173), Ku 1906, Vz 1907 (93, 125, 126), Ng 1908, Vz 1908 (96, 159), Z 1909 (2), S 1911 (1), Ok 1913, Š 1913 (28, 32), Ng 1924; migrena Ng 1908, Ng 1924; nervozai Ng 1908, Ng 1924; podagra Ts 1918 (4), Ng 1924; sklerozė Ts 1918 (4); Skarlatina TS 1901, Pp 1903, Dz 1903, Ab 1904, Vz 1907 (218), L1 1915 / karai TS 1901, Dz 1903, Vž 1907 (218), Ng 1908 (plg. 2*karai (1. kor) 3. „skarlatina“ LKZ V 1959) / skarletina Ng 1908, Ž 1909 (1, 2), S 1909 (25), S 1910 (3), 18, 46), S 1911 (5), LI 1915 / Skarliatina (karai) Ng 1924 / skarlatina Lt 1915; skorbutas Ku 1906 / skorbutas S 1911 (30) / skurmuntas S 1911 (30); trachoma L1 1915, Ts 1918 (11), Ng 1924. Vietomis greta lietuviško termino skliausteliuose pateikiamas lotyniškas pavadinimas, pvz.: alkūnių kaulai arba rankų šeivos (stabis — ulna, radius) Pp 1903; baltkrauligė (leukaemia) Ka 1902; baltlige (chlorosis) Ka 1902; blauzdakaulis (stipinas — stibiae fibulae) Pp 1903; cholerina (cholera infantum) Ku 1906; gailusis natras (lot. natrum causticum) Ll 1915; isberiamoji šiltinė (Typhus exanthematicus) 11 1915; kaspininiai arba juostiniai lisnikai (cestodes) Al 1912; kerpés (soov aphthae) Ng 1908; kokliusas, didysis kosulys, lot. Pertussis arba Tussis convulsiva Ll 1915; kulkstymas (pedis) Pp 1903; mélinasis akmenélis (cuprum sulfuricum) L 1915; mentės kaulas (scapula) Pp 1903; odos išbėrimas (lot. scrophuloderma) Dz 1903; paprasti žmogaus lisnikai (ascari lumbricoides) Al 1912; pasikartojanti šiltinė (Lot. Febris recurrens) L1 1915; petkaulis (clavicula) Pp 1903; rauplės, raupai (Lot. Variola vera) Ll 1915; rietkaulis (os femoris) Pp 1903; smageny uZdegimas (Meningitis cerebrospinalis epidemica) LI 1915; vidurių šiltinė (lot. Typhus abdominalis) LI 1915; Zgsta (os humeri) Pp 1903. Kartais A. Vileišis vartoja tik lotynišką pavadinimą, galbūt neradęs lietuviško atitikmens norimai medicinos sąvokai įvardyti, pavyzdžiui, apie tuberculosis miliaris rašo, kad tai „viso kūno džiova taip vadinama 90 lotyniškai“ Dž 1903, o odos džiova „žinoma lot. vardu lupus” Dž 1903. Kiti jo darbuose vartojami svetimos kilmės terminai turi lietuviškus atitikmenis (kai kurie net po du), kurie dažniausiai pateikiami greta skliausteliuose, pvz.: bronchos (gerklės šakelės) Vž 1908 (97): dantų pasta (tepalas) Vž 1907 (218); dantų smagenų (dėsnų) uždegimas Ng 1924; dezinfekcija (naikinimas) S 1909 (10); dijeta (užsilaikymas nuo valgio) Vž 1907 (126); epidemija (ligos siautimas) Ng 1924; fiziologija (gyvenimo mokslas) Ng 1924; higijena (sveikas užlaikymas) Ng 1908 / higiena (sveikatos mokslas) Ng 1924; instrumentai (pabuklai) Vž 1905 (56); mikrobai (gyviai) Vž 1905 (173); nervai (dirksniai) Pp 1903 / nervai (dirksnįs) Dž 1903; neuralgija (dieglys) Ng 1908, Ng 1924; organizmas (gyvas kūnas) Ng 1908, Š 1911 (49), Ng 1924 / organizmas (kunas) L1 1915; paralyžius (atémimai) L 1915; paroksizmas (ligos apnikimas) Ng 1908, Ng 1924; pulsas (gyslos tvinkséjimas) Ach 1905, LI 1915; triperis (varveklis) Vž 1909 (28); kartais siejama jungtuku arba, pvz.: apopleksija, arba kraujo išsiliejimas į galvos smagenis Ng 1908 / apopleksija, arba kraujo išsiliejimas į galvos smegenis Ng 1924; dentinas arba minkštas kaulas Vž 1907 (217); epilepsija, arba nuomara Ng 1908 / epilepsija, arba nuomaras Ng 1924; labai retai — kableliu, pvz.: kokliušas, didysis kosulys L1 1915. Skolinys palagas Ng 1908, Ts 1918 (10), Ng 1924 (plg. 2* palagas (I. polėg) „gimdymas“ LKZ IX 1973) turi lietuvišką atitikmenį gimdymas Pm 1899, Vž 1905 (56), Pm 1906, Vz 1908 (97), Vz 1909 (28), L1 1915, bet jie sinonimiškai nesusieti. Tačiau neretai pavadinant įvairias ligas, ju simptomus (anot A. Vileišio, apsireiškimus) ar kitas medicinos sąvokas pirmenybė teikiama lietuviškiems terminams, 0 jų sinoniminiai svetimos kilmės terminai dažniausiai duodami šalia skliausteliuose (a) arba (daug rečiau) siejami jungtuku arba (b); beje, kai kurie sinoniminiai terminai yra variantiški, pvz.: a) būdas (temperamentas) Ku 1906; cholerina Ach 1905, Vž 1905 (77), Vž 1907 (125), Ng 1908, Ng 1924 / vidurių praskydimas (kolerina) LI 1915; džiova (tuberkulosas) 1.1 1915; gimda (gumbas, macica) Pra 1899, Pm 1906; girtuoklystė Ng 1908, Š 1911 (32), Š 1913 (43), Ng 1924 / girtuoklystė (alkoholizmas) Š 1909 (1) / girtuoklybė Ts 1918 (4, 7); 91 grobliai (skeletas) Dž 1903; guzai (bubonai) 1.1 1915, Š 1914 (29); kraujagyslių spaustuvai (turniketai) Pp 1903; kraujo trukumas (anemija) Vz 1905 (225) / kraujo trūkumas (anemija) Ku 1906; krioklige Kd 1895, Pp 1903. Kd 1905 / kruopai (krupai) TS 1901 / kruopos TS 1901 / krioklės (kruopai) Vz 1905 (104), Ku 1906 / kriokslé (difteritas) LL 1915; kruvinoji (dizenterija) 11 1915, Ts 1918 (4); maras Tš 1901, Vz 1908 (96), Š 1909 (1), S 1911 (5), LI 1915 / maro liga TS 1901 / džuma Š 1911 (5), Š 1914 (29), LI 1915, Ts 1918 (2, 5) / džiūma Ok 1913 / džūma S 1914 (29) / maras (džuma) LL 1915 / dZiuma L1 1915 / maras arba dima Ts 1917 (1); netikroji mirtis (letargija) Ng 1908, Ng 1924; nosies spuogai (polipai) Vz 1905 (29); nuodai (toksinai) Dz 1903; pavirsutinis akies valktis (katarakta) Vz 1909 (40); piktoji liga (prancai) Pm 1899, Pm 1906 / syfilis Tš 1901, Ab 1904, S 1909 (1) / prancai Ab 1904 / blogoji liga Ab 1904, Vz 1905 (29). Š 1911 (30, 32) / blogoji liga (prancai) Vz 1907 (218) / sifilis R¢ 1908, Š 1910 (46). Ts 1918 (5) / blogoji liga (syfilis) S 1909 (1) / syfilis (prancai) Vz 1909 (40): plasta (pulsas) Pp 1903; sausgila (reumatizmas) Vz 1905 (53) / sausgila (ramata) Ku 1906 / sausgila (ramotas) S 1910 (1); viduriavimas (Zyvatas) Ach 1905, Vz 1905 (77). Rp 1907, Vz 1908 (159), LI 1915; vidurinis akiy valktis (gliaukoma) Vz 1909 (40); b) pastyrimo liga arba tetanas Ts 1917 (1) / pastvrimo liga arba retanas (tampymo liga) Ts 1918 (2); plastancios gyslos arba arterijos Pp 1903 (bet plg. plastancioji kraujo gysla (arterija) Pp 1903). Pasitaiko, kad vienuose šaltiniuose pagrindiniu laikomas lietuviskas terminas, o kituose, atvirkščiai, svetimos kilmės sinoniminis terminas, nors kartais ir tame pačiame šaltinyje kalbami sinoniminiai terminai siejami abipusiškai, pvz.: konvulsijos (tampymai) Pm 1899, Pm 1906 ir tampymai (konvulsijos) Ng 1908, Ng 1924; organizmas (kūnas) Š 1909 (1) ir kūnas (organizmas) Š 1913 (30); paralyžius (stablige) Pp 1903 ir stabligė (paralyžius) Ng 1908 (dar plg. paralyžas 92 žarnų plaukeliai arba karpelės Ka 1902; žarnų skystimas Kd 1895 / žarnų sultys Kd 1895, Kd 1905 / žarnų syvai Ka 1902 / žarnų skįstimai Kd 1905; 3) vienazodziai su sudėtinitais lietuviškais terminais, pvz.: antkričiai (ligų diegai) Ts 1918 (4); gislos (kraujo indai) Š 1911 (31) / kraujo indai Ng 1908, Š 1913 (30); glitinių plėvių uždegimas arba slogas Ts 1918 (34); karštis nuolat atsikartojantis, arba drugys Ng 1924; kraujo bėgimas Ka 1902 / kraujabėgis Pp 1903 / kraujo bėgis Dž 1903, Vž 1905 (232); kraujagyslės Pm 1899, Pp 1903, Pm 1906, Ku 1906 / kraujagysliai Pp 1903 / kraujo gislos Ok 1913; mésliné žarna Pm 1899, Pm 1906 / mėšlinė žarna Pm 1899, Ng 1924 / mėsų žarna Pm 1899, Pm 1906 / mėšlinė Pp 1903, Ng 1908; pasiutligė TS 1901 / pasiutimas L) 1915 / pasiutimo liga L) 1915; popilviné gilė (kasa) Ka 1902; sausosios gyslos (sausgyslės) Pp 1903 / sausgyslai Pp 1903; storoji žarna (subingrobis) Dž 1903; véjiniai raupai Ng 1908 / vėjo raupai Š 1910 (3) / véjarauples 1] 1915; vidurių užkietėjimas Pm 1899, Pm 1906, Ng 1908, Vz 1908 (159), Ng 1924 / užkietėjimas Vz 1905 (104, 192) / vidurių uZsikietéjimas Rp 1907, Ng 1908, Ts 1918 (4), Ng 1924 / vidurių sukietéjimas LA 1915. Terminas pilvas ankstesniuose A. Vileišio darbuose vartojamas „skrandžio“ reikšme (tokia šio žodžio reikšmė fiksuota ir Lietuvių kalbos žodyne), tačiau vėlesniuose rašiniuose jau atsiranda ir terminai Skilvis, skrandis, nors pilvas išlieka, pvz.: pilvas Kd 1895 / tikrasis pilvas Kd 1895 / pilvelis arba skilvis Dž 1903 / pilvas (skrandis) Kd 1905 / skrandis (pilvas) Vž 1905 (289), Ku 1906 / skrandis Rp 1907, Š 1911 (23), LI 1915, Ng 1924 / skilvis (pilvelis) Vz 1907 (125) / skilvis Vž 1907 (217), Vz 1908 (97), Ng 1908, Ž 1909 (12), Al 1912, Ag 1912, LI 1915, Ts 1918 (34), Ng 1924 / skilvys Ng 1908 / skilvys Š 1909 (20), LI 1915 / skrandis (pilvelis) S 1911 (39) / skrandis (skilvis) Š 1911 (39) | skilvélis (pilvelis) L1 1915 / skilvis (pilvas) Ng 1924 / skilvys, arba pilvas Ng 1924 / skilvis (skrandis, pilvas) Ng 1924. A. Vileišio darbuose pasitaiko vienas kitas medicinos sąvoką jvardijantis liaudies kalbos žodis, neturintis sinonimų, pvz.: kregas Ku 99 1906 (plg. kregas 1. „dusulys; sunkus kosulys“ LKŽ VI 1962): irmedė Ab 1904, Ng 1924 / irmedė Vz 1905 (118, 173) (plg. irmėdė „peršalus, pervargus ar nusigandus gauta liga; drebulys, drugys, gripas“ LKŽ IV 1957); drapanės Pm 1899, Pm 1906 (plg. drapanės „mėnesinės, skarinės“ LKŽ II 1969). Be to, reikėtų pridurti, kad variantiSkuma ir sinonimiją apskritai galima laikyti A. Vileišio stiliaus ypatybe, pvz.: Toliaus dėlto pat kyla epidėmijos, kurios kaip gaisras vaikšto po kaimus (sodžius) ir miestus Tš 1901; Paveizdan, nieks iš savo valios negali prispirti kaimyną išdžiovinti smirdančią balę (klaną) <...> Tš 1901; Plaučiai yra labai kraujingi ir panašūs į kempynę (pintį) Pp 1903; Todėl apsaugojancios priemonės reikalauja, ydant milžiuvės, koštuvės (koštuvai), indai ir kiti daiktai biity plaunami atvirintu vandeniu <... > Z 1909 (2); Tokiuose atsitikimuose dar negana išvalyti savo gričią (pirkią) <...>“ LL1915; Sergančioms šita liga gera yra vidurių ištuštinimui priiminėti naktyje alsės (alavijos) miltelių žiupsnelis Ng 1924. Nors neretai vienas iš sinonimų poros narių yra svetimybė, pvz.: Apveizdétojai ligonio turi pasirupinti, ident jie patys neišeitų tais pačiais drabužiais, kuriuos vilkejo prie ligonio, antgatvių (uličių) <...> TS 1901; Nereikia painioti klimato suoru (pagada) Ok 1913; Ligonio reikalui reikia turėti atskiras kibiras (viedras) <...> L11915; Sergančių avių vilnose išstovi ligos gemalai lig dviejų nedėlių (savaičių) LI 1915; Dirbk vakarais prie liampos, nedengk jos nei tamsiu, nei aiškiai spalvuotu abažuru (uždangalu) L 1915; Suskilusios lūpos reikia tepti <...> grietine (smetona) <...> Ng 1924; Lengvai ir greitai galima pašalinti kerpės iš burnytės, tepant jas du kartu per dieną rožių medumi, pridedant keletą lašų acto (uksuso) <...> Ng 1924; Vaikams duodama vienam kartui po 2 gramu sutrintų cytvaro grūdelių, sumaišytų su medumarbasuvirintomis uogomis (konfitūrais) Ng 1924. Dažnai rūšinės medicinos sąvokos kalbamuose A. Vileišio rašiniuose įvardijamos įvardžiuotiniais būdvardžiais ar dalyviais, o tai jau moksliškumo bruožas, pvz.: aklosios žarnos išauga Ku 1906; aštrusis inkstų uždegimas Ts 1918 (30); baltieji žiedai Pp 1899, Pm 1906; baltosios Kr 1910, S 1910 (48); beriamoji šiltinė Ts 1917 (1); didiejie tulžies takai Ka 1902; „juodieji raupai“ Ng 1908, Ng 1924; juodosios 100 plėvės ligos Ku 1906; išberiamosios ligos Š 1910 (3); išberiamosios šiltinės Š 1910 (3); išeinamasis kanalas (skylė) Ng 1908, Ng 1924; kairioji galvos smagenų pusė Ng 1908, Ng 1924; kairysis prieširdis Ka 1902; klausomoji landa Ng 1924; lengvasis drugys Ng 1908, Ng 1924; matomasis nervas Ng 1924; netikrieji raupai RE 1908; pailgieji nugaros smagens Pp 1903; paprastasis drugys S 1910 (46): paprastasis uždegimas Ng 1924; paslaptasis drugjs Š 1910 (46); pavojingasis drugys Ng 1908, Ng 1924; pramanytasis alsavimas Pp 1903; ryjamoji stemplė Ka 1902, Pp 1903 / rijamoji stemplė Kd 1905; sėdimasis žiedas Pp 1903; siaurieji kraujo indai Ka 1902; skersinė storoji žarna Ng 1924; skystieji vaistai Pp 1903; sunkioji apopleksija Ng 1924; suturiamieji kraujo vaistai Pp 1903; šlapieji kompresai Vz 1910 (18); tiesioji žarna Ng 1924; tikrieji dantįs Ng 1908 / tikrieji dantys Ng 1924; uodžiamasis nervas Ng 1924; valgio virinamasis kanalas Ku 1906, Vž 1908 (97); vimdomieji vaistai Ng 1924 ir kt. Daug rečiau jos įvardijamos paprastųjų būdvardžių ar dalyvių formomis, pvz.: chroniškas uždegimas vidurinių akies pleviy Vz 1909 (41); chroniškas vidurių susilpnėjimas Ku 1906; chroniškos pilvo slogos Vž 1905 (192); dusinantis kosulys Ng 1924; karšti kompresai Ts 1918 (30); lengvas žarnų uždegimas Vz 1905 (56); limpama liga Dž 1903; mažas kraujabėgio ratas Pp 1903; nerviškas drebėjimas Ng 1924; netikras narys Pp 1903; nusilpninančios ligos Ku 1906; paprastas gerklės uždegimas Ng 1924; paprastas kosulys Ll 1915; paprastas plaučių uždegimas L1 1915; pilka valktis Ts 1918 (11); sausas kosulys Dz 1903, L1 1915, Ts 1918 (34); sunkus dusulys Vi 1905 (77); sunkus viduriavimas Vž 1907 (93); sunkus žarnų uždegimas Vz 1905 (56); šalti kompresai Š 1910 (18); umus karščiavimas Ll 1915 ir kt. A. Vileišiui, kaip sanitarijos gydytojui ir Vilniaus miesto dūmos atstovui, teko daug dirbti kovojant su sanitarijos reikalavimų pažeidėjais, su nuolat pasikartojančiomis užkrečiamųjų ligų epidemijomis (Aničas 1999: 53-57). Viena tokių epidemijų (dėmėtoji šiltinė), kilusi sunkiomis karo sąlygomis, „nuo kurios jis kaip gydytojas taip pasiaukojamai gynė žmones, buvo lemtinga jam pačiam“ (Aničas 1999: 338). Ir rašė jis daugiausia apie užkrečiamąsias ligas, kurios tuomet buvo labai dažnas reiškinys (apie tai byloja knygelių ir straipsnių pavadinimai). Tai buvo ir vienas iš kovos su šiomis ligomis būdų. 101 Kalbamų ligų pavadinimas tiek knygelėse, tiek ir straipsniuose labai įvairuoja. A. Vileišis vartoja nemažai variantų ir sinonimų šioms ligoms pavadinti, pvz.: limpančioji liga Kd 1895 / užkrečiamosios ligos Kd 1895, Kd 1905, Š 1909 (5, 25), Š 1911 (5) / limpančios ligos Tš 1901, Ab 1904 / kimbancios ligos Tš 1901, Ach 1905, Vz 1905 (77) / kimbama liga Dž 1903 / užsikrečiamosios ligos Pp 1903, Ng 1908, Š 1909 (5), Ž 1909 (12), Š 1911 (5, 6), Ng 1924 / užkrėčiamos ligos Ach 1905, LI 1915 / užsikrėčiamos ligos Vz 1905 (77) / užsikrečiamos ligos Vž 1905 (173), Ku 1906, Vž 1908 (96, 136), Š 1909 (5, 10), Ž 1909 (1), Š 1911 (51), Ag 1912, LI 1915 / užkrečiamos ligos RE 1908, Š 1909 (25), LI 1915, Ts 1918 (5) / limpamos ligos Ž 1909 (1, 12), Š 1914 (29), LI 1915 / uzsikriaciamosios ligos S 1909 (1) / limpamosios ligos S 1910 (46), Ag 1912, Ok 1913, Š 1913 (28, 32), LI 1915 / užsikréciamosios ligos L1 1915. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, visi A. Vileišio vartoti terminai šioms ligoms pavadinti yra lietuviški. Tik viename straipsnyje pavartotas svetimos kilmės terminas infekcinė liga Ts 1918 (34). Knygelės Trumpi šneka apie limpančias ligas ir kaip nuo jų apsiginti įžangoje skaitome tikro susirūpinimo žodžius: „Prie dabartinio visuomėnės surėdimo kimbančios arba limpančios ligos suteikia mums dažnai didžiausią blėdę ir nelaimę, nės išrauna iš terpo mus brangiausius mums žmones, Kaip-gi atsiturėti prieš jas, kokiu budu galima nuo jų atsiginti — va tai klausymai, kurie privalo apeiti kiekvienam iš musy. <...>. <...> visuomenėj ir mažai dar prasiplatinus šviesa ir daug ten yra visokių beturčių, kurie neišsigali užlaikyti ir menkiausių įsakimų, kurie juos galėtų apginti nuo užsikrėtimo ligomis. Bet daugelis yra tokių, kurie neužlaiko tų įsakimų vientik dėlei to, kad apie juos nieko nežino, kad jų nepermano. Parsergėti tokius ir yra siekiu mano šios šnekos“ (Tš 1901). Gydytojas A. Vileišis gerai išmanė savo darbą, buvo be galo jam atsidėjęs. Jisnorėjo ir mokėjo paprastam, nemokytam žmogui suprantamai pateikti gausybę naudingų žinių apie įvairias ligas, kaip nuo jų apsisaugoti, o joms užklupus, kaip gydytis. Taigi, galima sakyti, kad jo darbai tikrai atliepė opius to meto visuomenės sveikatos klausimus. Baigiant pasakytina, kad šiame straipsnyje tik šiek tiek prisiliesta prie dr. A. Vileišio rašytinio palikimo — populiarinamųjų medicinos 102 mokslo darbų, o nuodugnesnis jų nagrinėjimas paliktinas ateičiai. Apibendrinant galima būtų pabrėžti keletą dalykų: 1. A. Vileišis nebuvo pirmasis medicinos žinių populiarintojas Lietuvoje, o tęsė pirmtakų pradėtą darbą ir savo gausiais raštais prisidėjo prie lietuviškosios medicinos terminijos kūrimo, suteikė jai savitų bruožų. 2. Apžvelgtų A. Vileišio darbų medicinos terminijos ryškiausias bruožas — sinonimija ir variantiškumas. Jis liudytų tai, kad šios mokslo srities terminija tada buvo kūrimo tarpsnyje. 3. Dažniausiai pirmasis, pagrindinis, medicinos terminas A. Vileišio rašiniuose yra lietuviškas, 0 jo sinoniminis svetimos kilmės terminas laikomas antruoju. 4. Lietuviškų medicinos terminų sinonimų ir variantų gausa A. Vileišio darbuose rodo jo siekimą vartoti daugiau savų, lietuviškų, terminų. Gana dažnai vėlesniuose darbuose terminai yra geresni, nors kartais pastebimas ir priešingas dalykas. 5. Nemaža dalis A. Vileišio periodiniuose leidiniuose spausdintų tęstinių straipsnių išėjo atskiromis knygelėmis, tad knygelėse ir straipsniuose ryškesnių vartojamų terminų skirtumų nėra. 6. A. Vileišis daugiausia rašė tuo metu ypač aktualiais medicinos klausimais — apie higieną ir užkrečiamasias ligas, tad jo populiarinamieji medicinos mokslo darbai buvo to laiko žmonių sveikatos problemų atspindys. Straipsnį norėtųsi užbaigti kunigo Juozo Tumo-Vaižganto prie kapo pasakyto pamokslo apie a. a. dr. A. Vileišį žodžiais: „buvo ramus, tylus, priešakin nelindo; bet jo darbai vis delto laikė jį lietuvių visuomenės priešakyje. Nedundėjo, kaip tuščias bosas, nes buvo — „pilnas“. Rausė giliąją šaknį, ir Lietuvos kultūros istorijoje jam skirta gražioji ir garbingoji vieta“ (Vaižgantas 1922: 218). ŠALTINIAI Ab — Apie blogąją ligą arba sifilį (prancus), Tilžė, 1904. Ach — Apie cholerą ir kaip nuo jos apsisaugoti, Vilnius, 1905. Ag — Apie geriamojo vandens švarumą sodžiuose, Seinai, 1912. Al Apie lisnikus: (Kaip jie gyvena ir kaip jais žmonės užsikrečia), Seinai, 1912. | 103 Ch D Dž Ka Kd Kd Kr Ku LKZ I 1968 LKŽ II 1969 LKŽ IV 1957 LKŽ V 1959 LKŽ VI 1962 LKŽ IX 1973 LKŽ XIX 1999 LI Ng Ng Ok Pm Pm Pp R¢ Rp S Ts Vi Z Cholera ir kova su ja, Vilnius, 1907. Difteritas, Vilnius, 1907, S. A. Knopf. DZiova ir kova su ja, Tilžė, 1903. Kaip apsireiskia gyvastis žmogaus kūne? Tilžė, 1902. Ka daryti, kad sveiki bitume ir ilgai gyventume, Tilžė, 1895, Kas daryti, kad sveiki būtume ir ilgai gyventume, Vilnius, 1905. Kaip reikia užlaikyti sveikos ir sergančios akis, Seinai, 1910, Kaip užsilaikyti pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą, Vilnius, 1906. Lietuvių kalbos žodynas 1, Vilnius. Lietuvių kalbos žodynas 2, Vilnius. Lietuvių kalbos žodynas 4, Vilnius. Lietuvių kalbos žodynas 5, Vilnius. Lietuvių kalbos žodynas 6, Vilnius. Lietuvių kalbos žodynas 9, Vilnius. Lietuvių kalbos žodynas 19, Vilnius. Limpamosios ligos ir kaip nuo jų išsisaugoti? Kaunas, 1915. Naminis gydytojas: Trumpas aprašymas prasčiausių ligų ir prasčiausių vaistų kovoje su jomis; | D. 1. Apie žmonių ligas ir jų gydymq, Seinai, 1908. Naminis gydytojas: Trumpas paprasčiausių ligų aprašymas ir jų gydymas, Kaunas, 1924. Oras ir klimatas ir jy svarbumas žmogaus sveikatai. Seinai, 1913. Pratarmė moterims, kurios nori būti sveikos, Tilžė, 1899. Patarmės moterims, kurios nori būti sveikos, Vilnius, 1906. E. Esmarch. Pirmoji pagelba nelaiminguose aisitikinmuose, Tilžė. 1903. B. Oks. Raupų čiepyjimas: (Šneka su jauna motina), Vilnius, 1908. I. Tarchanov. Rugstasai pienas prof Miečnikovo: Įrankis liaudies sveikatos užlaikymui, Vilnius, 1907. Šaltinis, 1909, 1910, 1911, 1912, 1913, 1914. Tėvynės sargas, 1917, 1918. Trumpi šneka apie limpančias ligas ir kaip nuo jų apsiginti? Tilžė, 1901. Vilniaus žinios, 1905, 1906, 1907, 1908, 1909. Žemdirbys, 1909. LITERATŪRA Aničas J. 1992: Antanas Vileišis — gydytojas humanistas. — Lietuvos medicina 1(3), 59-64. Aničas J. 1993: Petras Vileišis, 1851-1926: Gyvenimo ir veiklos bruožai, Vilnius. Aničas J. 1999: Antanas ir Emilija Vileišiai: Gyvenimo ir veiklos bruožai, Vilnius. Antanas Vileišis. Bibliografija 1895-1992. Parengė J. Aničas. Vilnius-Pasvalys, 1992. 104 Avižonis P. 1909: Lietuvių Medicinos ir Hvgijenos Knygos, Vilnius. Bibliografija 1969: Lietuvos TSR bibliografija: Knygos lietuvių kalba [1547-1861] 1, Vilnius. Bibliografija 1985: Lietuvos TSR bibliografija: Knygos lietuvių kalba [1862-1904] 2 (1), Vilnius. Bibliografija 1988: Lietuvos TSR bibliografija: Knygos lietuvių kalba [1862-1904] 2 (2). Vilnius. Grinius K. 1922: Medicinos žinių populiarizacija ir lietuvių medicinos knygų sąraSas, Kaunas. Lietuvių enciklopedija 1966: Lietuvių enciklopedija 10, South Boston. Petronis J. 1992: Petras Vileišis: Apybraiža, Vilnius. Vaižgantas 1922: Vaižganto raštai 4. Aplink Nepriklausomybės veikėjus, Kaunas— Vilnius, 216-218. arpas 1902: Varpas 2. ANTANAS VILEISIS’ (1856-1919) WORKS OF MEDICAL SCIENCE AND THEIR TERMINOLOGY Summary The article deals with one of the many fields of activities of a famous public figure in Vilnius and doctor A. Vileišis - the popularising of the knowledge of medical science In the press and the most significant features of medical terminology in books and articles, translated or written by Vileišis. Borrowed terms, Lithuanian terms and terms of the mixed origin used by Vileišis to name one medical concept and their synonyms and variants are discussed more widely. Naming various diseases, their symptoms and other medical concepts he gave the priority to the Lithuanian term and presented synonymic foreign term in brackets, for instance, būdas (temperamentas) (temper / temperament); džiova (tuberkulosas) (tuberculosis); vidurinis akių valktis (gliaukoma) (glaucoma). Less frequently the foreign term is given first and followed by the Lithuanian synonym in brackets, for instance, nervai (dirksniai) (nerves); pulsas (gyslos ivinkséjimas) (pulse). There are only a few foreign terms (including their synonyms and variants) for which Lithuanian equivalent was not given, for instance, histerija / hysterija (hysteria), migrena (migraine). In his works Vileišis used many variants and synonyms of the Lithuanian term. The most frequent are orthographic and phonetic variants: akjs / akys (eyes). klajojimas / klejojimas (delirium). Synonyms of terms are particularly plentiful — 1) one-word, for instance, geltligé / gelta (jaundice); mažakraujystė | mažakraujybė | maZakraujé (anacmia); sloga / slunktas (sloga) / slanktas Lslunktas I slunkstas (head) cold); 2) complex terms, mostly two-word terms (usually one component, most frequently specific component, has a synonym), for instance, balti | baltiejie kraujo skrituléliai (white blood cells); réknés, arba gerklės, uždegimas (throat inflammation); 3) one-word terms and complex terms, for instance, krawjagysies | kraujagysliai / kraujo gistos (blood-vessel); véjiniai raupai / vėjo raupai / véjaraupleés (chicken-pox). Often parts of a synonymic chain are variants. The 105 abundance of synonyms and variants in Vileišis) works shows his aim to give preference to Lithuanian terms. It also allows us to assume that he was looking for the most suitable, the best Lithuanian term to name a medical concept. At that time Lithuanian terminology of this field was being created and Vileišis with his numerous popular works of medical science made an important contribution. Palmira ZEMLEVICIUTE Gauta 2003-10-27 Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius E. paštas [email protected] 106