Teisės terminijos kaita 1918–1940 m. Lietuvoje veikusio Civilinio kodekso vertimuose

TERMINOLOGIJOS ISTORIJA Alvydas UMBRASAS Lietuvių kalbos institutas TEISĖS TERMINIJOS KAITA 1918-1940 m. LIETUVOJE VEIKUSIO CIVILINIO KODEKSO VERTIMUOSE 1. Šaltiniu apžvalga 1918 m. nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo palikti galioti Rusijos imperijos įstatymai. Lietuvos civilinės teisės kodeksu tapo Rusijos įstatymų sąvado (Csoab 3aKk0oHoBb Pocciiickoit umrepin) X tomo 1 dalis (paskutinio oficialaus 1914 m. leidimo). Spaudoje yra užuominų, kad jau nepriklausomybės pradžioje imtasi versti šį kodeksą 1 lietuvių kalba. 1918 m. pradžioje prie Lietuvos Tarybos buvo sudaryta speciali teisininkų komisija iš Rusijos imperijos perimtiems įstatymams versti. Rusijos įstatymų sąvado X tomo 1 dalį ėmėsi versti A. Sugintas. Kaip jis pats teigia (Sugintas 1958: 27), darbas buvo labai sunkus, ypač dėl lietuviškų teisės terminų stokos. Šiek tiek pavertęs, jis darbą metė. Tų pačių metų rudenį teisingumo ministro P. Leono įpareigotas vertimą tęsė, tačiau 1919 m. pavasarį buvo išsiųstas dirbti į Žemaitiją. Greičiausiai vertimas taip ir liko tik pradėtas, nes praėjus keletui metų V. Mačys Civilinio proceso paskaitose apgailestavo, kad civiliniai įstatymai neišversti (Macys 1924: 3). Kalbamojo kodekso vertimas į lietuvių kalbą pirmą kartą buvo išspausdintas tik apie 1928 m. — Civiliniai įstatymai: Įst. Rink. X t. 1 d.: Vertimas (trumpinama CI). Išleido Teisingumo ministerija. Nei vertėjas, nei metai nenurodyti, apskritai nebuvo jo antraštinio lapo. Kuklių duomenų apie išleidimą pavyko sužinoti tik iš Policijos žurnale pateiktos bibliografijos (Budrevičius 1929: 144). Čia teigiama, kad vertimas atliktas 1927-1928 metais, išspausdinta ne vienu laiku — sąsiuviniais (Cia gal kalbama apie pradinį variantą, nes iš išlikusių knygų neatrodo, kad būtų spausdinta sąsiuviniais). Verčiant tekstas šiek tiek pakeistas — vietoj Rusija rašoma Lietuva, praleisti Lietuvai neak55 tualūs straipsniai. Kai kurie egzemplioriai išėjo ir su gale įdėtu lietuvių-rusų Ir rusų-lietuvių kalbų teisės terminų žodynėliu. Tiražas palyginti nedidelis — apie 390 egzempliorių. Leidinys knygynuose, regis, nebuvo pardavinėjamas, greičiausiai ministerijoje jį gaudavo tik teisininkai. Kad šio vertimo nepakako. gal net ir buvo juo nepasitikima, rodo tai, jog 1930 m. Kaune buvo išleisti L. M. Rotenbergo sudaryti Civifiniai įstatymai (Cl, ) originalo (rusų) kalba. Į tekstą įterpta ir šiek tiek lietuviškų priedų, komentarų (išsiskiriančiuose geltonos spalvos puslapiuose). Juos sutvarkė L. Veržbavičius. Labiausiai paplito po penketo metų pasirodęs K. Šalkauskio vertimas — Civiliniai įstatymai: X tomo I dalis, Kaunas, 1933 (trumpinama CĮ,,). Čia įdėta ir gausybė priedų (Vyriausiojo Tribunolo, Rusijos Senato sprendimų), didelė dalykinė rodyklė. Neaktualūs straipsniai praleisti, įdėti įstatymais paskelbti keitimai. Pasakyta, kad kalbą tvarkė St. Češūnas. Šių vertimų santykis problemiškas. To meto literatūroje apie pirmąjį 1928 m. vertimą nekalbama. Apie jį net neužsimenama nei K. Šalkauskio sudarytos knygos pratarmėje, nei šios knygos anotacijoje (G. R. 1933: 222). Kuriamas įspūdis, tarsi pastaroji knyga būtų pirmas vertimas. Iš dalies tai galima suprasti — ankstesnis vertimas, matyt, nebuvo lengvai prieinamas, gal net mažai kas apie jį žinojo. Palyginus abu vertimus aiškiai matyti, kad K. Šalkauskis naudojosi pirmaja knyga. Tiksliau sakant, ją perrašė pakeisdamas tik kai kurias vietas ir pridėdamas priedų. Daugelis straipsnių sutampa ištisai. Tai gali rodyti du dalykus: arba K. Šalkauskis yra ir pirmosios knygos vertėjas, arba jo vertimas neoriginalus — tai tik kita pirmojo vertimo redakcija. Labiausiai tikėtina pirmoji versija, nes K. Šalkauskis nuo 1922 metų dirbo docentu universiteto Teisių fakulteto Civilinės teisės katedroje, rašė Įvairiais civilinės teisės klausimais. Lietuvių enciklopedijoje yra minimi 1930 m. K. Šalkauskio išversti Civiliniai įstatymai (Puzinas 1963: 321). Čia greičiausiai ir turimas omenyje pirmasis publikuotas vertimas. Tik neaišku, kodėl 1930 metai. Greičiausiai suklysta, nes knygoje metai neparašyti. Versija, kad buvęs dar vienas publikuotas vertimas, mažai tikėtina, nors Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraštyno 56 K. Šalkauskio fonde rastas dar vieno vertimo dalies rankraštis — Pilietiniai įstatymai. Antroji knyga (F 281-59; trumpinama PI). Tai vienos iš keturių X tomo 1 dalį sudarančių knygų vertimas. Ten pat esama ir kita ranka rašytos šio kodekso pirmosios knygos vertimo nuotrupų (F 281-178). Pastarojo teksto tėra nepilni 7 puslapiai, 0 antroji knyga išversta visa — 101 smulkiai prirašytas puslapis. Rašysena panaši į K. Salkauskio, tačiau tai gali būti ir ne jo vertimas. Yra redakcinio pobūdžio pastabų (greičiausiai K. Šalkauskio): pažymėtos praleistinos vietos (publikuotose knygose jos praleistos), yra pabraukty žodžių, klaustukų (dažniausiai tose vietose, kur skiriasi nuo publikuotų knygų). Tačiau apskritai rankraštis gerokai skiriasi nuo knygų — tai tikrai kitas vertimas. Prie rankraščio pridėtas 10 puslapių mašinraštis (tekstas beveik atitinka) rodo, kad būta ir rankraščio mašinraščio. K. Šalkauskis šiuo tekstu neabejotinai naudojosi, tačiau jo atsiradimo aplinkybės nežinomos. Galimas dalykas, kad Teisingumo ministerijoje kalbamuosius įstatymus vertė keli asmenys (mažasis rankraštis parašytas lapuose su įspaustu Vyčiu), o K. Šalkauskis tuos tekstus galutinai sutvarkė. Kaip keitėsi vertimų kalba, galima pamatyti palyginus vieną kodekso straipsnį (skyryba netaisyta): 694. Ieškojimai, kaip ir skundai varžomi bendro Zemininky dešimtmetinio senėjimo. Kas jo metu išieškojimo nepadarė, ar, padaręs, juo nesirūpino viešose victose, tas netenka savo teisės (PĮ). 694. Ieškojimai kaip ir bylinėjimasis, aprėžiami bendru dešimties metų zemictybinių įsisenėjimų (= žemietybiniu įsisenėjimu). Kas jo metu ieškoti nepradėjo ar pradėjęs nesirūpino Valdžios vietose, tas netenka savo teisės (CL). 694. Ieškojimai, kaip ir bylinėjimasis, aprėžiami bendru dešimties metų senėjimu. Kas jo metu ieškoti nepradėjo arba pradėjęs nejudino valdžios įstaigose, tas netenka savo teisės (Cl,,). Matyti, kad labiausiai skiriasi rankraštinis vertimas. Vėliausiame vertime tik pataisytas 1928 metų tekstas. Pirmiesiems dviem vertimams galima skirti ir daugiausia redakcinio pobūdžio priekaištų. Reikia paminėti, kad 1937 m. pradžioje speciali Valstybės tarybos komisija ėmėsi rengti originalų lietuvišką civilinį kodeksą, ir, pasak P. Stravinsko, iki jos likvidavimo 1940 metais jau buvo parengusi ir apsvarsčiusi sunkiausias kodekso dalis (Stravinskas 1958: 16), tačiau 57 Jį užbaigti sutrukdė politinės aplinkybės. Nors iš pradžių buvo sumanyta kodeksą parengti gana greitai, dėl lėto ir neracionalaus darbo (tai paskatino kritiką — Dakutis 1939: 171-172) visuomenė jo taip ir neišvydo. 2. Santykis su rankraščiu Kalbamąjį kodeksą sudaro 2334 straipsniai. Antroji knyga, kurios rankraštis rastas, yra nuo 383 iki 933 straipsnio (rankraštyje išversti ir Lietuvai neaktualūs straipsniai, o publikuotuose leidimuose jie praleisti). Palyginus rankraščio ir dviejų publikuotų leidinių antrąsias knygas rasta apie 160 teisės terminijos skirtybių. Kadangi tai vertimai, lyginti atitinkamose straipsnių! vietose pavartoti terminai. Apie pusės rastų atvejų (beveik 80) skiriasi tik rankraštinis tekstas, o CL, ir Cl,, sutampa. Tai rodo, kad pastarieji du vertimai yra labai susiję, o rankraštis yra atskiras vertimas (to paties arba kito autoriaus). Dažniausiai tai yra vienažodžių (a) arba dvižodžių (b) teisės terminų skirtybės (abiejų yra apylygiai), pvz.: a) 582 apkainavimas PĮ — įkainojimas Cl, CI žala C1,,, Cl,,, 425 įplaukos PĮ — pajamos Cl,„„CĮ PĮ — ieškovas Cl, Cl,,, 539 išrodymas PĮ — įrodymas CI, CI,,, 581 įtikėtinis PĮ — įgaliotinis Cl „Cl, 687 įtikėtojas PĮ — įgaliotojas Cl Cl,,, 542 įžadas — apsiėmimas Cl CL 644 bledis PĮ — 13, 046 SieSkotojas 33? 389 Clų,, 653 Jaunius PĮ — mažametis Cl,,, 581 liūdininkas PĮ — kviestinis Cl,,, Cl, 533 moterybé PĮ — santuoka CL, Cl,., 542 svetinti PĮ — nusavinti Cl, CĮ,,, 653 tėvai PĮ — gimdytojai Cl,,, CI; b) 542 atlyginimas ratomis Pl — periodinis atlyginimas CI,,, CI, 402 esamasis kapitalas PĮ — gyvasis kapitalas Cl, Cl,,„ 714 gerbinė rinkliava PĮ — žyminė rinkliava Cl,,, Cl,,, 542 gerbinis mokestis PĮ — žyminis mokestis Cl, Cl, 695 išimtina teisė PĮ — išskirtinė teisė Cs, CL, 3 Cl, 853 kainojamasis aktas PĮ —įkainojimo aktas CJ 698 labdaringa įstaiga PĮ 28? 383 Judinamas turtas PĮ -- kilnojamas turtas CI CI 28? 343? "Todėl prieš pavyzdžius rašomas straipsnio numėris. 58 —- labdarybės įstaiga C1, Cl, , 695 leidžiama sutartis PĮ — leidimo sutartis CL, Cl,;, 666 moterybės sąjunga PĮ — santuokos sąjunga Cl, CI. 383 nejudinamas turtas PĮ — nekilnojamas turtas CL, Cl, 593 perkamoji tvirtuma P) — perkamasis aktas Cl, Cl, 420 pilietiniai įstatymai PĮ — civiliniai įstatymai CL, CL, 707 samdymo atmintis PĮ — samdos aktas Cl, Cli, 707 suokalbinė atmintis PĮ — sutartuvių aktas CI, Cl, 5 13 teikiamasis laiškas PĮ — dovanojamasis raštas Cl, Cl, 580 turto verčia PĮ — turto verte Cl, CL, 713 tvirtumos aktas PĮ — įtvirtinimo aktas Cl,,, CL, vestuvių atmintis PĮ — vestuvių aktas CL, Cl... Atkreiptinas dėmesys į rankraštyje vartotus dabar neįprastus terminus blédis (tai slavizmas iš brus. 6410s „žala, nuostolis“, vėliau ir dabar žala), moterybė (plg. lot. matrimonium „santuoka“), dėmenį gerbinis (žyminis) junginiuose gerbinė rinkliava, gerbinis mokestis (abiem atvejais originale yra 2ep6oebiti cops; sąvoka susijusi su specialiais herbiniais ženklais, kuriais imta rinkliava už dokumentų tvarkyma (RLKŽ, SRJ)). Skoliniu išreiškiamas ir periodiškumas — atlyginimas ratomis (plg. lenk. rata, vok. Rate; beje, vietoj periodinis leidinys PĮ 695 rašoma ratinis leidinys, bet tai ne teisės terminas). Terminų kilnojamas turtas — judamas turtas varijavimas nepriklausomybės laikotarpiu yra įprastas (antrasis greičiausiai išsiverstas iš rusų kalbos). Tik keista, kad civiliniuose Įstatymuose vartotas kilnojamas turtas (judamas turtas buvo tik rankraštyje), o baudžiamuosiuose statutuose palaipsniui pereita būtent prie judamo turto (1919, 1930, 1931 metų vertimuose buvęs kilnojamas(is) turtas 1934 metais pakeistas judamuoju turtu) (Umbrasas 2002: 92). Tiesa, civilinių įstatymų rankraštyje kalbamaja reikšme vartota ir manta (PĮ 401). Viso to priežastis — oficialios terminijos trūkumas: nei Švietimo ministerijos, nei Valstybės Tarybos terminologijos komisijos šio termino neaprobavo. Tik L. Dargio ir A. Salio Prekybinės korespondencijos Zodynélyje pasiūlyti vienažodžiai terminai: kilnojamybės (Mobilien), nekilnojamybės (Immobilien) (Dargis 1938: 166, 169). Tiesa, ir Cl,„Cl,, yra pavartotas analogiškas nejudamybės (2200 P*), bet greičiausiai per neapsižiūrėjimą, nes nedera su kilnojamu turtu. 337 * P reiškia šalia straipsnio esantį priedą, kuris jau buvo originale. Vertime atsiradę priedai nelyginami. 59 Civilinių įstatymų terminas taip pat buvo ne be sinonimų. Rankraštyje vartota pilietiniai įstatymai, spaudoje yra pasirodę siūlymų dėmenį civilinis keisti į turtinis (Sąmajauskas 1934: 27). Vietoj CL, Cl., civilinio proceso (tuo metu dažnas buvo ir civilinės teisenos terminas) rankraštyje vartota originali pilietinė teismo eisena (PĮ 709), kuri, galimas dalykas, daugiau niekur ir nebuvo pavartota. Neįprastas ir atminties vartojimas akto reikšme. Maždaug trečdalis sukauptų terminų (apie 50) skiriasi visuose įstatymų X tomo I dalies antrosios knygos vertimuose. Vienažodžių terminų visuose vertimuose skiriasi tik keletas, pvz.: 402 įžadas PĮ — prievolė Cl, — obligacija CI.,, 629 kainuoti PY — kaštuoti Cl, — atseiti Cl,,, 446 santaris PĮ — sandora Cl, — santoris CI,,, 546 tv arkymas P] - rédymas Cl, — rikiavimas Cl, („disponavimas“), 390 tvirtuma PĮ — įtvirtinimas CL, — tvirtybė Cl, („patvirtintas, įtrauktas į apskaitą dokumentas?“), 525 užsigyvenimas PĮ — įsigyvenimas Cl — įsisenėjimas CL, („senatis“), 542 žemininkai PĮ — žemietybė Cl, — savivaldybė C1... Daugiausia yra dvižodžių terminų skirtybių, pvz.: 825 akto muitas PĮ — akto mokesnis Cl, — aktinis mokesnis Cl, 646 beturtis skolininkas PĮ — neišsigalintis skolininkas CL— neišgalintis skolininkas Cl, 669 criminalinis skundas PĮ — kriminalinis skundas CI, — baudžiamasis skundas Cl,, (neįprasta criminalinis rašyba, gali būti ir klaida), 568 įžadų teisė PĮ — prievolių teisė Cl, — obligacinė teisė Cl, 533 nedalinamas turtas PĮ — neskaidomas turtas CL, — nedalomasis turtas Cl,,, 825 tvirtumos muitas PĮ — įtvirtinimo muitas Cl, — tvirtybinis mokestis Cl,,, 557 užsigyvenimo terminas PĮ — įsisenėjimo terminas Cl, — senėjimo laikas Cl, („senaties terminas“), 525 verčiamas valdymas PĮ — smurtinis valdymas Cl, — smurtinis turėjimas ČĮ,,, 695 vyriausybės paliepimas PĮ — vyriausybės parėdymas CL, — vyriausybės surikiavimas CĮ,,, Esama ir ilgesnių ar nevienodo dėmenų skaičiaus terminų skirtybių, pvz.: 513 amžinas bei ainių valdymas PĮ — amžinas palikuonių valdymas Cl, — amžinas ir palikuonims paliktinas turėjimas CĮ,,„ 405 nykstama manta PĮ — nykstamas kilnojamasis turtas Cl, — sunykstamas kilnojamasis turtas Cl., (dabartiniame CK (2000) atitinka suvartojamasis daiktas (1.99 str. )), 405 nenykstama manta PĮ — nenykstamas kilnojamasis turtas Cl, — nesunykstamas kilnojamasis turtas Cl, (CK 2000 atitinka nesunaudojamasis daiktas (1.99 str.)), 541 teisė elg60 tis kaip tinkamas PĮ — rėdymo teisė Cl, — rikiavimo teisė C1. („disponavimo teise“), 396 tėviškės nejudinamasis turtas PĮ — gimininis nekilnojamasis turtas Cl, — paderminis nekilnojamasis turtas Cl, 542 vienu kariu atlyginimas P] — vienkartinis atlyginimas Cl .„—vienkartis atlyginimas CĮ,,. Tokia kaita aiškiai rodo, kad tai teisės terminijos kūrimosi laikotarpis. Rasta ir apie 20 atvejų (apie 13 proc.), kai rankraščio (PĮ) terminas buvo perimtas 1928 m. vertime, tačiau 1933 m. atitinkamose straipsnio vietose pakeistas kitu, pvz.: 826 akto muitas PĮ, Cl,, — aktinis mokestis Cl, 710 apsunkinimas skolomis PĮ, CL, — įskolinimas Ūlias 542 atskiro dalyvavimo teisė Pl, CL, — privatinio dalyvavimo teisė Cl, 399 giminaitis PĮ, CL, — giminietis CĮ,,, 390 gromata* PĮ, CL, - raštas CL, 413 įstaiga PĮ, Cl, — steigmuo Cl,,, 428 pakraščių teisė PĮ, CL, — krantinė teisė Cl, („teisė, reglamentuojanti žemės ribas palei vandens telkinius“), 923 testamento davėjas PĮ, Cl, — palikéjas Cl,,, 420 wirtinamoyji teisė PĮ, Cl, — tvirtybinė teisė Cl, 420 valdytojas PĮ, CL, — turėtojas CĮ,,. Matyt, rankraštis didesnės įtakos vėlesniems vertimams neturėjo. Aptiktas tik vienas atvejis, kai sutampa rankraščio ir 1933 m. vertimo terminas, 0 1928 m. leidime vartota kitas — 770 rūpintojas PĮ — patarėjas CL, — rūpintojas Cl,,. Sunku pasakyti, kodėl CL, pasirinktas patarėjo terminas, tačiau jis akivaizdžiai yra netinkamas. Cia kalbama (kaip ir dabar vartojama) būtent apie rūpintoją. Pilietinių įstatymų rankraštyje yra ir keletas vietų, kur terminai neišversti — tik palikta vietos jiems įrašyti. Matyti, kad vertėjui sunkumų kėlė, pavyzdžiui, šie, vėliau atitinkamose vietose išversti, terminai: 663 išgėdinti Cl, — išžaginti Cl; 664 nusižengimas Cl, CI, (Cl šalia dar prirašyta nusidėjimas); 568 paranga Cl, CI, („ranga“); 707 pareiskiamasis aktas CI, CI, ; 568 pristatymas Cl, — priestata Cl, („tiekimas“); 452 servitutas CI CL; 432 servituty teise Cl Cl; 287? * Svetimybė gromata pavartota bene vienintelėje šioje vietoje. Tai, kad perimta ir Cl., (gal per neapsižiūrėjimą), gali rodyti, jog rankraščiu tikrai buvo naudotasi. Beje, Cl, gale pridėtame pataisymų sąraše gromata taisoma į raštas. 61 Baigiant pasakytina, kad Civilinių įstatvmų antrosios knygos rankraštis praktinei teisės terminijos raidai nėra labai aktualus (tik parodo pirmines terminų idėjas), nes plačiajai visuomenei prieinamas nebuvo ir įtakos bendrajai vartosenai daryti negalėjo. Jis įdomus tik kaip pirminis tekstas, galėjęs lemti kai kurių terminų atsiradimą, tačiau jo terminija (ir apskritai kalba) CL, ir CI, buvo gerokai pakeista. 3, 1928 ir 1933 metų Civilinių įstatymų teisės terminijos skirtybės Šiame straipsnyje norima smulkiau panagrinėti 1928 ir 1933 metais pasirodžiusių Rusijos įstatymų sąvado X tomo 1 dalies vertimų, pavadintų Civiliniais įstatymais, terminus. Žinomiausias ir daugiausia poveikio teisės kalbai padaręs yra paskutinis vertimas, tačiau jis parengtas mažai žinomo 1928 m. vertimo pamatu. Kad būtų galima matyti terminijos raidą, tikslinga aptarti šių vertimų skirtybes. Kaip buvo minėta, šį kodeksą sudaro 2334 numeruoti straipsniai. Pastraipsniui sugretinus vertimus rasta kiek daugiau nei 350 teisės terminijos skirtybių. Duomenys pirmiausia skiriami pagal kalbos dalis į daiktavardinius ir veiksmažodinius terminus, toliau skirstomi pagal dėmenų skaičių ir galiausiai pagal raišką. Kad būtų lengviau suvokti terminų reikšmes ir skirtybių atsiradimo priežastis, kartais prie pavyzdžių dar pateikiamas ir originalo atitikmuo. Palyginimui kartais prirašomas terminas ir iš pirmojo spausdinto teisės terminų žodyno (A. Žiurlio). Daugiausia, žinoma, rasta daiktavardinių terminų skirtybių — apie 320 (t. y. apie 89 proc.). Likusi dalis (apie 40 keitimų, t. y. 11 proc.) — veiksmažodžių ir jų junginių skirtybės. Pirmiausia apie daiktavardžius. Kaip įprasta, skiriamos vienažodžių, dvižodžių ir daugiažodžių terminų skirtybės. Atskirai aptariami tokie keitimai, kai dėmenų skaičius nesutampa. 1. Lyginant kalbamuosius kodeksus rasta apie 110 vienažodžių terminų skirtybių (tai sudaro apie 35 proc. visų daiktavardinių terminų keitimų). Iš jų apie du trečdaliai (66 proc.) terminų pakeisti iš esmės, t. y. kitos šaknies žodžiais, pvz.: 553 dalininkas Cl, — turėtojas Cl, (coenadtneų ZG, bendravaldis TZ), 560 įsigyvenimas CI, — įsisenéjimas Cl, („senatis“), 621 įstaiga Cl, —jmoné CI, (3asedenie ZG), 62 2100 krova Cl, — pasauga Cl, (nokaaxca ZG), 647 neapsižiūrėjimas CL, - heatsargumas Cl,» 269 neprieteklius Cl, — nepriemoka CI, (GesHedounouno ZG), 644 nusidéjimas Cl, ~ nusižengimas Cl, (npecmynoks ZG), 98 nusprendimas Cl. — nutarimas Cl,, (npueosops 2G), 695 paredymas Cl, — surikiavimas Cl... 533 paveldėtojas Cl. — ipedinis Cl, (nacikOnuks ZG), 187 prievolė C L, — obligacija Cl, - (00x3a0menbemeo ZG), 42 pusė Cl, — šalis C1, 668 skundas CL, — ieškojimas Cl, (ucxo 2G), 102 valdinys CI, — pilietis Cl, 420 "valdytojas CL, -— turėtojas Cl,, (enadbaey ZG). i Įdomu, kad beveik nuosekliai naujajame vertime užstatytojas keistas įkeitėju (1630), užstatymas — įkeitimu (1554), užstatas — įkaitu (1631) (originale 341028) ir, atvirkščiai: jkeitéjas — užstatytoju (1664), įkeitimas — užstatymu (1554), įkaitas — užstatu (1665) (originale 3aK1ado). (Beje, 1928 m. vartosena sutampa su rankraščio PĮ.) 1928 m. vertime įkeitimas, įkaitas vartojami kalbant apie kilnojamąjį turtą, užstatymas, užstatas — apie nekilnojamajį; 1933 m. vertime — atvirkščiai. Pirmajame vertime kartais platesne reikšme vartojamas užstatymas (kaip apimantis įkeitimą), antrajame — įkeitimas (apima užstatymą ). Su šiais terminais painiavos yra iki šiol. Teisininkai dar ir dabar kartais skiria nekilnojamojo turto įkeitimą ir kilnojamojo — užstatymą (pvz., lombarde), t. y. kaip 1933 m. vertime, tačiau dabartiniame Civiliniame kodekse yra tik įkeitimo, įkaito terminai, o buvusio užstatymo apskritai neliko (užstatas yra tik kaip kardomoji priemonė baudžiamojoje teisėje). Nekilnojamojo turto įkeitimas vadinamas Aipoteka (CK 2000). Kad lietuvių civilinėje teisėje neliko užstatymo termino, greičiausiai reikia sieti su tuo, jog sovietiniuose Rusijos kodeksuose taip dingo 3aKaad, yra tik 30102 (pvz., GK). Senesniuose rusiškuose teisės žodynuose dar pateikiama 3axaad su nuoroda į 34402 (JS), 0 naujesniuose yra tik 34402. Nors, pavyzdžiui, Baltarusijoje 3axaao tebevartojamas. Viename naujausių žodynų paaiškinta, kad užstatymas (3aKad) yra įkeitimo (3an0¢) rūšis, kai įkeičiamasis turtas perduodamas įkaito turėtojui, t. y. kreditoriui (NJS). Beje, terminologiškai žiūrint, įkeitimo apibrėžimas dabar veikiančiame Civiliniame kodekse yra ydingai tautologiškas: „Įkeitimas — tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis 63 Hue ycayeu ZG), 1238 P prekijopadėjėjas Cl, - pirklio įsakytinis CL, (npuxasuuxo ZG), 132 rašytinis liudijimas Cl, — rašytinis patvirtinimas Cl, (nucomennoe yoocmosepbnie 2G), 1008 santuokos suirimas Cl, —santuokosneisgaléjimas Cl, (necocmoameavtocms Opaka ZG), 533 termininé prievolė CL, — terminine obligacija Cl. 2064 twrtosuteiktis Cl —turtopanauda Cl, (ccyda na nodepxcanie 2G), 109 turtų valdymas CL, —turty turėjimas Cl, (enadenie umymecmea 2G), 563 žemių užvaldymas CI, - žemių užgriebimas Cl (3a61adbnie ZG). Priklausomųjų demenų keitimų daugiau yra, tikėtina, todėl, kad juos keisti patogiau. Čia ir didesnės raiškos galimybės: jvardziuotiniy ir neįvardžiuotinių formų kaitaliojimas, derinimo ir valdymo keitimas ir kt. Be to, rūšinių dėmenų apskritai yra daugiau palyginti su dažniausiai pagrindiniu dėmeniu einančiu gimininiu terminu. Tai, kad pagrindiniai dėmenys dažniau pakeisti Iš esmės, sutampa su bendra vienazodziy terminų keitimo Civiliniuose įstatymuose tendencija — jų taip pat i$ esmės pakeista apie du trečdalius. Kaip Ir vienažodžiai terminai, pagrindiniai dvižodžių terminų dėmenys iš dalies keisti tik trečdaliu atvejų (apie 34 proc.). Būdai taip pat atitinka. Matyti tokie skirtumai: priesagų (pvz., 37 kraujo giminė Cl, —kraujogiminietis Cl, 420 privatinė priklausomybė Cl — privatinis priklausymas Cl,,, 1259 turtoieškojimas CI, - turto ieškinys Cl,,); priešdėlių (pvz., 533 turto sąrašas! Cl, - turto apyrašas Cl, 581 turto surašymas Cl, — turto aprašymas Cl.,,); darybos būdo (pvz., 707 dovanų užrašas Cl, — dovanų raštas CL, 683 nesuvaldomos pajėgos Cl, — nenugalima jėga Cl,,). Sutampa ir rašybos nevienodumai, pvz.: 920 autentiškumo pa - liūdijimas CY, — tikrumo paliudijimas Cl, 98 civilinės pretensijos Cl, — civilinės pretenzijos Cl... 3. Ilgesnių nei dviejų žodžių daiktavardinių terminų skirtybiy rasta nedaug — tik apie 40 (apie 13 proc.). Daugiausia tai trižodžiai terminai. Skirtumas dažniausiai minimalus — pakeičiamas vienas dė- ' Atkreiptinas dėmesys, kad daryba čia ne priešdėlinė, tik skirtumas — priešdėlio. 70 muo, pvz.: 2200 P akcininkų draudimo bendrovė Cl, —akcine draudimo bendrovė Cl, 542 atskiro dalyvavimo teisė CL, -privatinio dalyvavimo teisė Cl,, (abiejuose CI skliaustuose prirašyta servitutas), 2012 paskola be užstato Cl — paskola beįkaito Cl, 542 pirmesnio pirkimo teisė Cl, —pirmaujamojo pirkimo teisė Cl, 420 pirmutinis turto įgytojas Cl, — pirmutinis turto įsigijėlis Cl (nepebiū npuoOpkbmamenb umymecmea ZG.,įgijėjas TŽ), 1184 tolydinio pelno bilietas Cl, ~nuolatinio pelno bilietas Cl, (nenpepbi6eKo-Ooxodnbiū Ournemo 7G). Rečiau keičiami du dėmenys (pvz.: 146 bendras pilietinis teislumas Cl, — bendras civilinis teisgalingumas Cl; (o6utee epaxdanckoe npasocnocobrocms 2G), 1300 paveldėtojas is įstatymo Cl, -įpėdinis pagal įstatymą CI, (nacabonuks no 3aKony ZG)) arba terminas pertvarkomas dar ir sintaksiskai (pvz.: 134 negalėjimas santuokiskai gyventi Cl, — negalingumas santuokos gyvenimui Cl. (necnocodnocmb K CYRPYHCECKOMY COweumuro 2G), 54 santuoką naikinamoji byla Cl, — byla santuokai panaikinti Cl,,, 533 tolydinis nuosavybiskas valdymas CI, - nepertraukiamas turéjimas nuosavybe CI.,). Beveik visi besiskiriantys trizodziy terminų dėmenys jau minėti kalbant apie vienazodziy ir dvižodžių terminų skirtybes. Raiškos požiūriu skirtybės analogiškos. Atkreiptinas dėmesys į šiuos keitimus: 1527 pirkimas pardavimas išsimokėtinai Cl, —pirkimas-pardavimas išsimokėtinai CLs 1527pirkimo pardavimo sutartisC, —pirkimo-pardavimo sutartis CL,,. Ten, kur originale kynas-npodaxca, 1928 m. vertime brūkšnelio nerašoma. Velesniame vertime vartojama šiandien įprasta forma su brūkšneliu (tiesa, pastaruoju metu vietoj šliejamosios konstrukcijos su išsimokėtinai bandoma atgaivinti A. Salio ir L. Dargio terminą išsimokamasis pardavimas (Dargis 1938: 165)). Keturžodžių (pvz., 1668 kilnojamojo turto įkeičiamasis raštas CL, = kilnojamojo turto užstatymo raštas Cl,,, 1642 nekilnojamojo turtoužsta tymo sutvirtinimas Cl, —nckilnojamojo turtoįkeitimo tvirtybė CI.) ir penkiaZodziy (pvz., 774 perkamuyjy ir uistatomuyjy įtvirtinimų raštas Cl, —pirkimo irjkeitimo tvirtybinis raštas CL, 533turto valdytojas iki gyvos galvos Cl, —turtoturétojas iki gyvos galvos Cl,,) teisės terminų skirtumų rasta tik keletas. Čia taip pat keičiami jau anksčiau aptarti dėmenys. 71 4. Mažiausiai yra tokių keitimų, kai terminų dėmenų skaičius nesutampa — beveik 40 (12 proc.). Trys ketvirtadaliai atvejų 1933 m. vertime vartojami trumpesni terminai. Dažniausiai dvižodžiai terminai keičiami vienažodžiais (a) arba trižodžiai — dvižodžiais (b), pvz.: a) 922 įgaliojimo raštas Cl, — įgaliojimas CI, (ebpromee“ nucomo ZG), 2311 panaudojimas piktan' CL, _ piktvarta Cl, (320ynompeonenie ZG, piktnaudžiavimas TZ), 1680 sukalbetasis pardavimas CI, — uzpardavimas Cl, 923 testamento davėjas Cl, — palikéjas Cl, 542 užstato laikytojas Cl, — jkaitininkas Cl, 1549 Zemietybinis senėjimas Cl, — senėjimas CI; b) 78 atgal sickianti galia Cl, — atgaliné galia C1, (o6pamnas cura 2G), 1302 paveldėtojas iš įstatymo Cl, — jstatyminis paveldėtojas Cl 1679 sukalbétojo pardavimo sutartis Cl, — uzpardavimo sutartis CI, 774 sutarto pardavimo aktas Cl, —uzpardavimo raštas Cl, (3anpodaxcKas 3anucb ZG). Esama ir kitokių santykių, pvz.: 150 pilnų metų žmogus Cl, - pilnametis Čl., (coeepuennonemniū 7G) (3—1), 1243 nežinia kur esančio asmens turtas Cl,, — nudingusio asmens turtas CĮ,, (5—3), 186 teisė imtis piniginių pa skolų prievolės Cl, — teisė saistytis pinigų paskolomis Cl, (5—4). Sutrumpėjo ir kai kurie giminystės terminai, pvz.: 114 vyras su žmona Cl, — sutuoktiniai CĮ., (cynpyeu 2G) (3—1), 145 įsūnis bei įdukra Cl, ~ įvaikiai“" CI, (ycbinoenenndie ZG) (3—1), 156 priémimas įsūniu bei jdukra Cl, — priėmimas jvaikiu" Cl, (ycomoenenie 2G) (4-2), 1140 vienos motinos broliai ir sesers CL, — bendramociai broliai ir sesers Cl; (5—4), 1140 vieno tėvo broliai ir sesers Cl, — bendratėviai broliai ir sesers Cl, (54). Atvejų, kai terminai pailginti, tėra ketvirtadalis. Kiek dažniau vienažodžiai terminai pakeisti dvižodžiais, pvz.: 1008 atsimetybos Cl, ~ netesėjimo bauda CJ, (neycmoiūra ZG, netesybos TŽ), 201 palikuonys 33 * Galimas dalykas, klaida. Logiškiau būtų eešpsaromee nucomo (žr. RLKZ). * Čia gali būti korektūros klaida — panaudojimas piktam. Įtėvis yra abiejuose vertimuose, o įvaikis atsirado tik CL... "I Galėjo būti jvaikinimas, bet nėra — kaip nėra ir įvaikintojo. 72 Cl, — vaikų vaikai Cl, (nomomcmeo 2G), 202 pranokėjai Cl, — tėvų tėvai Cl, (npedxu ZG; CL, gale pataisyta į protėviai), 677 valdininkas Cl, — valdžios žmogus Cl, (doancrocmuoe auyo ZG). Yra ir kitokių santykių, pvz.: 529 įsigyvenimas Cl, — turėjimas be pertraukos per įsisenėjimo laiką Cl,, (1-6) (tiesa, Cl, taisymuose šioje vietoje įsigyvenimas jau pakeistas | tolydinis valdymas per Zemietybinio senėjimo terminą), 668 nešlovės mokesnis Cl, — pamokéjimas už neslove CI, (naamexcs 6e34ecmia 2G) (2-3), 1097 testamentinis valdymas CI. — turėjimas pagal testamentus Cl, (2—>3), 513 amžinas palikuonių valdymas Cl, — amžinas ir palikuonims paliktinas turėjimas Cl, (6aaoenie ebunoe u nomomcmeennoe 2G) (3-5), 420 amžinas bei paveldetinas valdymas C1, — amžinas ir palikuonims paliktinas turėjimas CI, (4-5). 5. Galiausiai minėtini veiksmazodiniy terminų skirtumai. Jau buvo sakyta, kad tokių rasta apie 40 (t. y. apie 11 proc. visos tiriamosios medžiagos). Dažniausiai tai vienažodžiai terminai, kurie pakeisti iš esmės, pvz.: 221 apsiimlioti Cl, — įsipareigoti C1, (ecmynamo 88 0653amenbemea 2G), 132 arsiteisti CL, — atlyginti C1, (s03mbemums 2G), 663 išgėdinti Cl, — iszaginti Cl, (usnacunosamo ZG), 420 rédyti Cl, — rikiuoti CL, (pacnopsimcamoca 2G), 117 užstatyti Cl, — įkeisti Cl... Daliniais skirtumais galima laikyti tik priešdėlių nesutapimus, pvz.: 1011 aprašyti C1, — užrašyti Cl, (zaebuųamo 2G), 53 pasmerkti Cl, — nusmerkti Cl; (nodsepenymo ccouikt ZG), 38 perskirti Cl, — išskirti Cl... Yra ir ilgesnių nei vienazodziy veiksmazodiniy terminų skirtumy (dažniausiai esminių), pvz.: 542 prievarta nusavinti Cl —-priverciamai nusavinti Cl,,, 2107 priimti krovą Cl, — priimti pa - saugą Cl, 1068 užtraukti prievolę Cl, —uZtrauktipareigg Cl, (06azeieame 2G), 66 atsisakyti nuo tarnybos Cl, —pasitraukti nuo tarnybos Cl. (ocmaeumo cayxucdy ZG), 37 surišti santuokine sąjunga Cl, — sujungti santuokine sąjunga Cl. 533 valdyti iki gyvos galvos Cl, —turéti iki gyvos galvos CI... Kai kurių 1933 m. vertimo veiksmažodinių terminų keitiniai dėmenų atžvilgiu yra ilgesni arba trumpesni. Dažniausiai trumpesni, pvz.: 94 uždėti pareigą Cl, — įpareigoti CĮ., (2—1), 98 naikinti moterybes Cl, — atituokti CI, (2-1), 45 nežinia kur dingti CL, — nudingti Cl,, (3—1), 2106 duoti saugoti krovą Cl, — duoti pasaugą CI, (3—2), 33? 73 145 imti įsūniai bei įdukros CL, — imti įvaikiai Cl, (4—2), 191 elgtis kaip tinkamam su turtu CI, — rikiuoti turtą C1, (pacnopaxcamocs umywecmeoms 2G) (5—2). Keitimy ilgesniais terminais tėra keli. Arba pridedamas savarankiškas dėmuo (pvz., 420 naudoti paveldėtinai Cl, — naudoti palikuonims paliktinai Cl), arba padaroma prielinksninė konstrukcija (pvz., 707 įvesti valdyti C1, — įvesti į turėjimą Cl, 56 patekti nelaisvėn Cl, — patekti į nelaisvę CL). 4. Terminų vienodinimas ir taisymas Palyginus 1928 m. ir 1933 m. Civilinių įstatymų vertimus matyti, kad skirtybių atsiradimo priežastis nėra vien tik noras tobulinti terminiją ją keičiant, to siekiama ir terminus vienodinant. Mat pirmajame vertime nemažai originalo terminų turėjo ne po vieną atitikmenį. 1933 m. knygoje nemaža dalis nevienodumų pašalinta. Pavyzdžiui, vartojama aktinis mokestis (akmoeas nouiuna ZG) vietoj Cl, akto muitas (826), akto mokesnis (825); atituokimo raštas (pa3e00noe nucsmo ZG) — vietoj skiedamasis raštas (46), pasiskyrimo raštas (94); palikėjas (saebujamens ZG) — vietoj aprasytasis (1039), testatorius (985), testamenio davėjas (932); paderminis turtas (umbrie podosoe ZG) — vietoj gimininis turtas (116), giminės turtas (533), padermės turtas (967); savivalinė sąlyga (npou3eonsnoe ycaosie ZG) — vietoj atsitiktinė sąlyga (1425), laisvoji sąlyga (1427). Atsirado nudingti (6e36eĖcmno omcymcmeosame L(G) vietoj įvairavusių nežinia kur būti (1243), nežinia kur atskisti (54), nežinia kur dingti (45). Pasirinktas prieveiksmis griežtai junginyje griežtai draudžiama (cmpoeo eocnpemaemca ZG) vietoj smarkiai draudžiama (690), aštriai draudžiama (1499). Suvienodintas ir negalingumas santuokos gyvenimui (HeCHOCOOHOCMb KS CYHPYHECKOMY coxncumiro ZG) vietoj buvusių negalėjimas santuokiskai gyventi (134), netikimas santuokos gyvenimui (47). Paliktas tik nedalomasis turtas, nes CL, vartota ir šis terminas (393), Ir jvardziuoting, ir neįvardžiuotinė formos neskaidomas turtas (533), neskaidomasis turtas (1324). Nebeliko ir termino pusė (Cl, 42) greta šalis (542) (cmopona ZG). Vietoj giminė (23), giminaitis (132) (podcmeennuxs ZG) vartojama giminietis. Suvienodintas ir giminystės terminas prosenolis, nes ankstesniame vertime būta prasenolis (207), prosenis (202). 1928 m. verti74 me ta pačia reikšme vartoti terminai Jaunesnysis giminaitis (207), žemutinis giminaitis (132). Jie pakeisti tik į žemutinis giminietis ar vienazodziu žemutinis (nusxodawii ZG). Vedybinei (ne kraujo) giminystei vadinti CĮ,, vartojamas terminas gentystė (ceoūcmeo ZG), 0 asmenys — gentys (ceoūcmeennuxu 2G). Cl, buvo svainystė (1120), bet asmenys — svainiai (254), gentainiai (1054) (tiesa, taisymuose vienodinta | svainiai). Terminas npudanoe Cl, verstas dalis (66), kraitis (1001); Cl, pakeista neįprastai — išranga (LKŽ išranga neturi kraičio reikšmės). Nenusistovėjęs ir Cl,, terminas rikiuoti (pacnopsaxcamocs ZG). Vietoj jo CI, dažniausiai rašyta rėdyti (420), bet yra ir elgtis kaip tinkamam (191), tvarkyti (192) ar pagal situacija pasirinkta daryti santarius (114). Dabar šiuo atveju paprastai vartojama disponuoti. Apskritai Cl, gausiai vartota svetimybių rėdymas, parėdymas, kurios vėliau ištaisytos. CI, įvairiai rašyti ir originalo cdeaka atitinkantys terminai: santaris (117), sandora (1540), santoris (1401); Cl,, palikta tik santoris. - 1933 m. nuosekliai vartojama užpardavimas (3anpodaxca ZG) it sudėtiniai terminai užpardavimo raštas, užpardavimo sutartis. CJ, Siam reikalui yra sukalbėtasis pardavimas (1680), bet gretasukalbėtojo pardavimo raštas (1680),sutarto pardavimo aktas (774),sukalbėtojo pardavimo sutartis (1679). Užpardavimas panašus į vertinį iš rusų kalbos. Matyt, todėl anuomet Gimtojoje kalboje buvo siūlyta užpardavimą keisti į sulygimą parduoti, užpardavimo sutartį — į lygstamąją sutartį (Zimanas 1933: 36-37), tačiau terminas išliko (yra TZ, DŽ,). CL, terminas sukalbėtasis pardavimas nėra blogas, tačiau šioje knygoje dar pavartota ir sukalbėtinė sutartis (568), o Cl,, yra sakytinė sutartis. Toks galimas dėmens sukalbėtinis dviprasmiškumas jau yra negerai. Bene daugiausia įvairuoja originalo termino o6s3ameascmeo vertimas. CI,, verčiama obligacija, tačiau Cl, įvairiai: dažniausiai prievole'> (187), bet yra ir apsiemimas (1531), raštas (1521), santaris (117), sąsaja (2200 P), sutartis (921). Kur Cl, paskolinė obligacija (2050), '*? Yra ir galima dviprasmybė. CI, prievolė pavartota ten, kur CI, priedermė (originale nosunnocms). Beje, Cl, gale esančiuose taisymuose prievolė paprastai keičiama į sąsaja. 75 skolos obligacija (1259), CI, verčiama atitinkamai paskolinis apsiėmimas, skolos raštas. Matyt, nesistengta tą patį terminą versti vienodai, o derinta pagal situaciją, juoba kad ir rusų ods3amenscmeo nėra vienareikšmis. Tiesa, abiejuose vertimuose obligacija yra pavartota ten, kur ir originale o6Gruezauia (708 P). Vienu atveju Cl,, terminai suvienodinti net ir tada, kai originale skiriasi. Cl, buvo dirbtuvė (549), gamykla (717) (306008 ZG), įstaiga (621) (3asedenie ZG), įmonė (1738) (npednpiamie ZG). CĮ,, visais nurodytais atvejais rašoma įmonė. Šis keitimas, matyt, pagrįstas ne tik kalbiniais, bet ir teisiniais sumetimais — pavadinta vienodai, ko teisiškai nėra reikalo skirti. Terminų vienodinimas, žinoma, yra gerai, tačiau tai dar nereiškia, kad 1933 m. vertime pasirinkus minėtus terminus aktinis mokestis, paderminis turtas, savivaline sąlyga, giminietis nepadaryta atžangos. Ankstesniame vertime būta ir geresnių variantų. Šiek tiek nevienodumy vis dėlto liko. Štai originalo ucxs Cl, verčiama ieškinys (49), ieškojimas (1066), skundas (668). Cl, šia Teikšme neliko tik skundo, o ieškinys ir ieškojimas yra ir net nurodytose vietose pakeistas vienas kitu. Galbūt norėta atskirti veiksmą nuo jo rezultato. CĮ,, pradėti vartoti terminai sutuoktinis, sutuoktinė, sutuoktiniai (cynpyes, cynpyea, cynpyeu ZG), tačiau kai kur be reikalo iš CI, dar likę susituokélis (37), susituokėliai (1113). Be šių, Cl, dar vartota susituokusysis (44), susituokę (37), susituokusieji (102) ir gana dažnai vyras arba žmona (41), vyras su žmona (114). Abiejuose vertimuose įvairuoja terminų valdinys ir pilietis vartojimas. CI, kai kur valdinys pakeistas į pilietis (102), kai kur palikta valdinys (695) (galimas dalykas, kad per neapsižiūrėjimą). Įdomu tai, kad viename abiejų vertimų straipsnyje (695) pilietis vartojamas kalbant apie Lietuvos žmones, o valdinys — apie užsienio. Čia reikia pasakyti, kad piliečio atsiradimas susijęs su santvarkos pasikeitimu, t. y. Lietuvos išsivadavimu iš Rusijos imperijos ir tapimu respublika. Originalo terminas npouexmnote 6ymaeu CL, verstas procentų popieriai (1006), procentiniai popieriai (2200 P), vertybiniai popieriai (1674). Cl, suvienodinta į procentiniai popieriai, tačiau liko nevienodi vertybių popieriai (2200 P), vertybiniai popieriai (2200 P), kurie pavartoti originalo ybuueie Oymazu reikšme (taip buvo ir CL). 76 Vienas kitas nevienodumas net prisidėjo. Ankstesniame vertime buvęs paveldėtojas iš įstatymo (nacabonuxs no 3axony ZG) pakeistas į įpėdinis pagal įstatymą (1300) ir įstatyminis paveldėtojas (1302). Nevienodai keistas ir dėmuo akcininkų terminuose akcininkų kompanija,akcininky bendrovė,akcininkų draudimo bendrovė. CI, atsirado a kcinė kompanija (2128),a kcinė draudimo bendrovė (2200 P), bet ikoakcininkų bendrovė (268). Atskirai reikėtų pakalbėti apie tuometinius senaties atitikmenis. Originale vartojami terminai dasrocme ir semckas dasrocms. CL, pateikiama: įsigvvenimas (560), Zemietiskas jsigyvenimas (557). Zemietybinis jsisenéjimas (692), Zemietybinis nusenéjimas (694 P), Zemietybinis senėjimas (1549) (iš CI, gale pateiktų taisymų matyti, kad pirmenybė teikiama nepriešdėlinei formai senėjimas, nors įsigyvenimas keičiamas įsisenėjimu). CĮ,, neliko dėmenų žemietybinis, žemietiškas (rus. 3emcKuū reiškia visos šalies, bendras valstybės (RLKZ, SRJ); beje rankraštiniame 1920 m. Teisės terminų ir kitų reikalingų teismams žodžių Zodynélio projekte semckasn daenocmo verčiama Zeminis įsenėjimas); neliko įsigyvenimo“, tačiau liko priešdėlių įvairovė: senėjimas, įsisenėjimas, nusenėjimas (rodyklėje yra ir pasenėjimas, tačiau tekste nepastebėta). Tiesa, priešdėlio buvimas ar nebuvimas vertimuose ne visada sutampa (tačiau priešdėliai j-, nuvienas kitu nekeičiami). Tas pats įvairavimas ir sudėtiniuose terminuose: 557 įsisenėjimo terminas Cl, — senėjimo laikas CI, 659 nusenėjimo terminas Cl, = senėjimo terminas Cl,,, 565 žemietiško įsigyvenimo terminas Cl, — įsisenėjimo laikas CJ,,. Nors yra ir varijavimo, motyvaciją įžvelgti galima. Nepriklausomybės pabaigoje tai norėta galutinai įteisinti suteikiant priešdėliams skiriamąją termininę reikšmę. Valstybės Tarybos terminologijos komisija 1939 m. pasiūlė senaties (Verjahrung, davnost’) terminą, tačiau paliko ir buvusius variantus suteikdama jiems “ Įsigyvenimas artimas PĮ rankraštyje vartotam nžsigyvenimui (525). Ten būta ir terminų: valdymo užsigyvenimas, užsigyvenimo terminas, žemininkų užsigyvenimas (557). Šie terminai, matyt, vartoti ir nepriklausomybės pradžioje — CI, šalia 694 straipsnio priedo pridėtame 1924 m. Vyriausiojo Tribunolo sprendime yra užgyvenimas. 77 specialią reikšmę: senėjimas (tečenije davnosti, atitinka senaties eiga TZ), jsisenéjimas (erwerbende Verjūhrung, davnost’ viadenija, atitinka jgyjamoji senatis (npuobpemame.vnas dasrocms) TZ: CL, tai buvo valdymo įsisenėjimas (gale taisyta į valdymo senėjimas), o Cl,, — turėjimo senėjimas (557)), pasenėjimas (erloschende VerJahrung, Anspruchsverjahrung, iskovaja davnost', atitinka ieškininė senatis TŽ; kalbamuose vertimuose — nusenėjimas) (TTP 1939: 387). Toks painus siūlymas, nors jau ir įgavęs tradiciją, labai abejotinas. Priešdėliui norėta suteikti per daug skiriamosios reikšmės, juoba kad vartosenoje priešdėlinės ir nepriešdėlinės formos įvairavo. Sovietmeciu šių terminų atsisakyta, nors išeivija dar palaikė. Lietuvių enciklopedijoje nors ir yra senatis, tačiau pirmenybė teikiama įsisenėjimui. Minima ir senėjimas, pasenėjimas (Butkys 1956: 77-78). Supratimas i$ dalies atitinka 1939 m. siūlytą, tačiau atsirado ir naujos painiavos, mat reikėjo pavadinti ir tai, kas TŽ yra baudžiamojo persekiojimo senatis, sprendimo (ir nuosprendžio) vykdymo senatis, todėl priešdėlių skiriamoji funkcija nublanko. Dar atkreiptinas dėmesys į varijuojančius rusiško originalo termino Kpbnocmb ir iš jo padaryto démens xpšnocmnoi atitikmenis, Dabartiniuose žodynuose kpenocme paprastai verčiama tvirtumas, tvirtovė, kartais dar pridedama baudžiava. Ir TZ Kpenocmnoe npago yra baudžiava, tačiau Civiliniuose įstatymuose vartota kita reikšmė. Kpšnocmo Cl, verčiama rvirtybė (390), tvirtybinis raštas (188). CI, tai atitinka įtvirtinimas (gale kai kur pataisyta į sutvirtinimas), sutvirtinimo raštas (0 PĮ — tvirtuma). Kitose Cl, vietose galima rasti ir įfvirtinimų raštas (774), sutvirtinamasis raštas (1388). Kpbnocmuoi axmo atitinka įtvirtinamas (707) / įtvirtinimo (922) | sutvirtinamasai (1424) aktas Cl, — tvirtybinis aktas Cl... Tiesa, ir Cl, galima rasti įtvirtinimas (457). Cl, šioje vietoje sutvirtinimas, tačiau originale — yxpbnaenie. Dar ir valdymo įtvirtinimai CL, — turėjimo įtvirtinimai C),, (ykpbnaneKia Ka eaadbnie ZG 390). Tai, matyt, susiję dalykai. Visais šias atvejais greičiausiai kalbama apie patvirtintus dokumentus. Su tvirtinimu, matyt, susiję ir šie terminai: 1030 sutvirtinamasai testamentas Cl, — tvirtybinis testamentas Cl, (kpbnocmnoe 3aebuanie), 542 sutvirtinamoji byla Cl, — tvirtybinė byla CĮ,, (kpbnocmnoe dOĖA10), 1683 tvirtinamieji mokesniai Cl, — tvirtybiniai mokesčiai Cl, (kpbnocmusia notu78 aunot), 420 tvirtinamoji teisė Cl, — tvirtybinė teisė CĮ,, (kpbnocmuoe npaeo). Cl,, dėmuo KpšBnocmnotį dėsningai versta tvirtybinis (CL, kaip matyti, įvairiai), tačiau LKZ tokio žodžio nėra. Beje, RLKZ kpenocmb, be minėtų tvirtumo, tvirtovės, baudžiavos reikšmių, dar verčiama (3.) pirkino-pardavimo aktas, o būdvardis kpenocmuoii (4.) — pirkimo pardavimo. Kadangi rankraštyje PĮ buvo vartojama perkama tvirtuma, perkamoji tvirtuma, o tai publikuotuose vertimuose atitinka pirkimo aktas (399), perkamasis aktas (593) ar perkamasis įtvirtinimas CL, — perkamoji wirtybe Cl, (707), toks vertimas tinkamas, tačiau turint omenyje kitus cituotus terminus, šios reikšmės, matyt, neužtenka. Šią mintį grindžia ir tai, kad 3ax1adkas kpknocme buvo išversta 542 užstatomasis raštas Cl, — įkeičiamasis raštas Cl,. Įkeitimas nėra pirkimas-pardavimas. Taigi yra pagrindo teigti, kad RLKŽ trūksta reiksmes — Kpenocmb, Kpenocmuou, matyt, dar reikėtų susieti ir su patvirtintas, susijęs su tvirtinimu, O jei imtume žodį iš ClĮ,,, tai dar ir tvirtybinis. Vienas Iš etimologinių rusų kalbos žodynų taip pat teigia, kad xpšnocmbo reikšmė — „priesaika, patvirtinimas“ (KESRJ: 220). Yra ir nedidelė tikimybė, kad kai kuriais atvejais originale buvo kalbama apie baudžiavą, tik verčiant suvienodinta, tačiau tai mažai tikėtina. Abiejų vertimų terminija turi nemažai skirtybių lyginant su šiandienine. Terminų kalbinio taisyklingumo atžvilgiu vertimai maždaug tolygūs. Tačiau terminų vartojimo nuoseklumu išsiskiria 1933 m. knyga. 1928 m. Civiliniuose įstatymuose būta ir šiek tiek vertimo klaidų ar netikslumų. Vėlesniame vertime jie pašalinti. Pavyzdžiui, samdymo sutartis pakeista į nuomojimo sutartis (1700; plg. docosops nHaitima ZG, čia kalbama apie daiktų nuomojimą; nors šnekamojoje kalboje, daugiausia tarmėse, šia reikšme kartais pavartojamas ir samdymas, bendrinei kalbai teiktinas nuomojimas), ypatingo dalyvavimo teisė — į privatinio dalyvavimo teisė (441; plg. npaso yuacmia wacmuaeo ZG). Rusų xaepada Cl, išversta dovana (539), tačiau čia kalbama apie atsilyginimą už rastą daiktą, todėl CĮ,, pakeista lietuvių kalbai tinkamiau — radybos. Pora atvejų CI, buvo išversta ir ne ta termino reikšme. Vietoj nokaaxca Cl, rašoma krova (2100). Rusiškas terminas turi „krovos, krovinio“ reikšmę, tačiau čia reikėta kitos — pasauga „laikinas daikto pasaugojimas“ (taip yra CĮ,,). O6poxs CL, išversta ilgės (620). Toks vertimas galimas, i/lgės reikštų „duoklė, mokestis“ 79