Terminų aiškinimas mokslo populiarinamuosiuose tekstuose

OnaPETRENIBNE Vi I i c L s pe d ago gi i s n i e s i e as TERMTNU A sX Xn , AS MOKSLO POPULIARINAMUOSIUOSE TEKSTUO SE Mokslo populia inamuosiuose eks uose, ski uose pladiajai isuo- menci , pap as ai i sup an an ai supaZindinama su ak ualiausia i idomiausia moksline medZiaga: naujausiomis idejomis, a adimais i pan. S a biausia Siq eks q unkcija y a ,,pa eik i dalyking in o maci- j4, o kad Sidi bl q pa aukli - ap elkama aizdo i emclcijos d abu- Liu, . y. siekiama i po eikio, i aigumo" (Zupe ka 1997: 83) - g e a p aneSimo unkcijos ealizuojama i eksp esine bei apeliacine. S en- gian is pa eik i ad esa 4, sudomin i ji keliamomis p oblemomis, kal- bos p iemones links ama a o i nes anda iSkai, k[ ybiSkai, pasi el- kian kasdienines si uacijas. Dalykinis ikslumas, logiSkumas. ak q pa ikimumas mokslo populia inamuosiuose eks uose nea siejamas nuo aizdingumo, emocionalumo, subjek y aus e inimo. Ski ingai negu mokslinio s iliaus eks e, ku io ad esan as o ien- uojasi i oki pa kaip jis k ali ikuo 4 specialis q, geban i ,,m4s y i abs akdiomis ka ego ijomis, sudd ing4 moksling in o macijq sin e- in i, k i ybiSkai j4 isimin i" (Bi iniene 1997 : 27),mokslo populia ina- mqjq eks q ad esa as y a engiamas inkamai su ok i pa eikiamq in- ' Mokslo populia izacija Lic u oje in cnsy iau emi o muo is XIX a. pabaigoje - XX u. pi maisiais deiim mei'i: is. Siuo laiko a piu m kslo populi inamqjq s aips- niq, ku iuose bu o ,,populia iai aiSkinamii ai iq mokslq pag indai. supaZindinama su bend ajam iSsila inimui eikalingiausiais c minais" (Palionis 1995: 268), y a iSspaus- dinE J. Adomai is (Se nas). P. A iZonis, J. Basana idius, K. B ga, J. Jablonskis, A. Janulai is, J. SliUpas, P Vilei5is i daugelis ki q o me o mokslininkq. Nc maZiau dc- mcsio mokslo populia izacijai ski iama i iiandien - s engian is pa enkin i in elek i- nius isuomenis po eikius. mokslo populia izacija ampa is s a besne. A siz elgian igalimq ad esa o an Ziq, iisila inima i pan., mokslo populia inamieji eks ai galibl i ak uojami ne ienodai. Siame s aipsnyjc, siekian apz clg i daZncsnius e minq aiS- kinimo b[dus, cmiamasi eks ais, ski ais plaiiajai audi o ijai. DidZiqiE nag ini q eks q dali suda i se ija Mokslo naujienos isien s. A) o macijq. S engiamasi numa y i isus mokslinio dds ymo komponen- us, ku iq ad esa as gali nesup as i, ie5koma bldq jiems paaiikin i. Mind uose eks uose engiama abs ak umo - kiek ienq eiginj sie- kiama pag js i Zinomais ak ais, ilius uo i konk ediais pa . zdZiais. Ypa ingas d€n esys ski iamas e minams, ncs ju gausa a nelinkama a osena da o eks 4 sunkiai su okiamE i iboja ad esa o galimybes dome is mokslo naujo dm is. Te minai - s a biausia, in o ma y iausia mokslo kalbos leksikos dalis - a ojami isose mokslinio s iliaus a mainose2 ( ealizuojama s ilis ind ypa ybe - dalykinis ikslumas), aiiau kiek ienoje i5 jq unk- cionuoja ski ingai . A siZ eigian i neapib eZ q ad esz 4, mokslo po- pulia inamuosiuose eks uose s engiamasi pa eik i ik uos e minus, be ku iq neimanoma i5si e s i. Pi menybd eikiama kalboje jau i i - in iems am ik q mokslo Sakq e minams, engiama naujq, abejo i- nq, nelinks ania ku i naujada qa. Visus mokslo populia inan uosiuose ek.s uose a ojamus e minus galima ski s y i I papildon o ai5kini- mo ne eikalaujandius e minus i e minus, ku iq be papildomo aiS- kinimo ad esa as gali nesup as i a sup as i klaidingai. Mokslo populia inamuosiuose eks uose neai5kinamos isiems mokslams ienodai s a bios bend osios ka ego ines s4 okos (p z., : A. Bi inicne, a siZ clgdama j ,,mokslinio s iliaus neling is inius ak o ius, ypad i nuola kin anc*ius komunikacijos ak o, sup an amo plaiiqja p asme, ikslus, daly iq ySio sa i uma i caliu eks u unkciona imq mokslinis eiklos s c ojc" (Bi inieni 1991:27). ski ia is pag indinius - eo ini (spccialqii), mokomqji i me odinl - moks- linio s iliaus p >s ilius i moksk populia inam{i pos ili, ku is, y djos eigimu. p i- klauso mokslinio s iliaus pe i c ijai. A siZ clgdamas i c minq unkciona imq cks e , V. Lcidikas (JIeii. 1990: 82) pa cikia okiil eks q klasi ikacija: c minq ku iamicji ( cks ai, ku iuosc ap a5omos naujos eo ijos. koncepcijos, nauji ii adimai i a aclimai, k .), c minq a dan icji (an iniai in o ii,aciniai dokumcn ai, mokslo populia inamieji, publicis ikos eks ai, k .) i c minL i i inamicji ( e minu Zodynai, enciklopcdijos, k .) eks ai. I Tc n inolog l eigimu (Z . Gai e nis 2002:271. kiek icnas abejojan is del icno a ki o e mino u i cisc ku i sa o naujada il, adiau ikc ina, kad nauji a maZai Zinon i e minai gali a i olin i mokslo populia inamuosius cks us n " o sudc ingcsniu moksli- niu eks q, ku iq pag inda suda o s anda izuo i a a i inkamll ins i ucijq ap obuo i e minai. + -1 desnis, hipo eze, n e odas, aida, yiys, sis ema i k .) a konk ediq moks- lo Sakq e minai, ku ie ad esa ui u e q b[ i Zinomi i5 bend ojo iSsi- la inimo. Thi pag indines i ai iq s idiq s4 okos, l auk os ibend ojo ugdymo p og amas. Pa yzdLiui, kalbos mokslo populia inamuosiuo- se eks uose papildomo ai5kinimo ne eikia e minams, ei5kian iems ga sq (p z., balsis YanagMVP 82, p iebalsls VanagMVP 82), kalbos daliq (p z., daik a a dis KeinTA 69) a iodLio daliq (p z., galune KeinTA 19,p iesaga VanagMVP 65,iaknis VanagMVP 67) pa adini- mus; bo anikos mokslo populia inamuosiuose eks uose ne a ai5ki- nami ge ai Zinomi augalq (p z., no eli Janke RGA 11 , pakalnu i Janke RGA 24), medLiagq (p z., chlo o ilas Janke RGA 9) a p o- ces l (p z., o osin eze Janke RGA 9) pa adinimai i k . I5samiau ne- ai5kinami i ie e minai, ku iems bldingas seman inis ikslumas, mo- y acijos aiSkumas, - gana nesunkiai galima su ok i kai ku iuos sude- inius a sudu inius e minus (d[ inius), ku iq eikSmg a skleidZia idine pa ies e mino o ma, p z.: mai inamoji e pe RimkSBP 7 a L aigidelapis S ide skZ ll,ilgaamiiikumas Skliu Kl5 i k . Sup an- ama, isada i5lieka ikimybe, kad mine q e minq ad esa as gali ne- su ok i. Thdiau ku kas blogiau, kai mokslo populia inamuosiuose eks uose neaiSkinam i maLai papli g, ik specialiojoje li e a I oje a - ojami e minai, ku ie be papildomo ai5kinimo ad esa ui lieka nesu- p an ami. Te minas ,,jau paiia sa o sanda a u i eisingai o ien uo i a o o- jus" (Keinys 1980: 32), adau ka ais idine e mino o ma ad esa 4 gali klaidin i. Tokiais a ejais ad esan as ne ik bando iSkel i poZy- mius, ku ie gali lik i nepas ebe i, be i s engiasi numa y i e mino su okimo klaidas i ne ikslumus. P z. : P i i iupi7 - Valkinink4 puiy nuo s e asa q nesunku ap ik i aus ais Ziedais iydiniiq g azdikini l ieimos uii - lie u inq nak iZiedq. Nedaug y a uii4, ku ios pasaulio bo anikams (juk loQn4 kalba y a a p au ine mokslo kalba i kiek iena augal4 uiis u i lo yniikq a dq) p imena Lie u q. I nebu inai iios uiys u i bu i iipli usios ik Lie u oje. Pakako, kad jas pi mqka ap aie bo anikai, di bg Lie u oje i q a dq pasiulq. Lie u ini nak iiiede auga ik Pie ll Lie u oje, Bal a usijoje, Lenkijoje, Uk ainoje Janke RGA 29-30. Sa- kalas kelei is. Sakalas kelei is isai nekeliauja; jis seslus pauki is. Da- lis paukiii l ne lieka iiemo i en, ku pe ejo, o iisk idusieji pap as ai 44 g iZ a i senq lizdq Bala5e RK 52. Baiminan is, kad ad esa as gali sa aip in e p e uo i pa eik us e minus, aiSkinama ik oji jq mo y a- cija, s engiamasi kuo de aliau a skleis i ik z q eikimg. Daugiausia d6mesio mokslo populia inamuosiuose eks uose ski- iama speci iniams konk ediq niokslo 5akq e minams. Siekian , kad pa eikiama in o macija b[ q p ieinama kiek ienam no indiam su ja susipa Zin i, ie5koma budq, kaip pap asdiau i sup an amiau Siuos e minus paai5kin is. Vienas i5 e minq aiSkinimo budq, daZniausiai a ojamq ski ingq k ypdiq mokslo populia inamuosiuose eks uo- se, - daik o, ei5kinio a yksmo, ku i e minas 4 mi, apib eZimas. O ien uojamasi i dalinl apib eZim4: nesis engiama iS a dy i isq e - minu i a dijamo objek o ypa ybiq, ddmesys su elkiamas i poZymi, ku is konk eiiame kon eks e y a s a biausias6. P z.: Piliakalniai - ai i o is, ski os apylinkes g en oj y gynybai Gimbu BPL116. Cho- les e inas l a medZiaga, bu inai eikalinga no maliai g l binei eiklai palaiky i Skliu Kl 28. Pa i apib eZimo ai5ka galima i ki okia: jun- gianiioji iS ai5ka7 gali bI i ei5kiama ZodZiais adinasi a adinama, ols ama nuo g ieZ os apib eZimo s uk l os (ai5kinimas labiau p i- mena pasakojim4). P z.: Dainai ka u sn g ybais ys osi bak e ijos. i a i kiiiai. Tbks sa i a pio bend a imas adinamas sine gizmu Lu- 5 Te minq ai5kinimo bldus gana i5samiaiy a ap a g ki q Saliq kalbininkai - L. Ba- a5io a (Ba a ueea 1985), I. K i ko (Knu xo 1976), E. Laza e id (, lasapenn 1978), E. Niki inas (H . n uH 1970) i daugelis ki q. Lic u oje 5i s i is da maZai y inLi a. 6 Palyginkime:. Th p au iniu iodii y io lyne e minas e/ekl oli as aplb eliamas kaip ,,medZiaga, ku ios molekulds, iS i pin os a ba sulydy ol susl yla ijonus (d uskq, ugi- iiq i baziq i palai, sulydy os d uskos i . .)" (TZZ 1969: 205). Fizikos mokslo populia inamajame eks e andame oki sio e mino aiikinimE: ,.elek oli ai - ai ug5- iiq, baziq a d uskq i palai, ku iuose y a jud iq jonq - elck os s o es pe neSdjq" (Da ida GJP 20). Siame cks e kalbama apie elck ochemines eakcijas i cigiam4 bei neigiam4 k u i u iniius jonus, oddl, ad esan o manymu, isai nes a bu, kaip i jonus skyla an. ik a medZiaga - i pinan a lydan i pan. Apib €Zime paliekama ik ai, kas padeda su ok i kalbamqlq si uacijq. 7 Ski iamos ys apib dZimE suda andios dalys: ,,apib iZiamoji i5 aiika (de inien- dum), apib iliandioji iS aiSka (deJ'iniens) i jungiandioji iS aiSka ( e iSkiama iodZiais a, adinasi, eiikia). Apib dZimas y a apib dZiamosios i apib eZianiiosios daliq lygybe" (VLE 200i: 6a5). 45 gauskB 6. S u q,je gali bil i numo y' o, kad nepasi u iiusios als ynbcs p ie jos gali p isijung i eliau. Tbks p isijungimas ,adinamas akcesija a ba adhe encija LydekPPKS 138. Apib eZimas, kaip e mino eikSmis aiSkinimo b[das, a ojamas isuose niokslinio s ilia . s pos iliuose (labai daZnai ai - naujq e mi- nq i edimo p ienione), adiau mokslo populia inamuosiuose eks- uose jis gali bI i papildomas dalykinei kalbai nebldingais e inimo elemen ais. P z.: Nikelis - ai bal as, in is gels q a spal i n e alas. Jis y a kie as, ge ai polimojasi. Gan iniai, padeng i blizganiiu a ba mu- i iu poli uo nikeliu, l bai g aiiai a o lo Da ida GJP 34. Ii oki4 pa cldim4 lig4 gali u pamine i e ilke onu ijq. Thi p o inio a silikin o ligu, ku i daba sikn ingai g doma a i inkama dic' a SinkGLZ 5. I5sa- miau apib idinan ap a5omqji objek 4, s anda i5kumo i mokslinio g ieZ umo nebelieka - o iciali bend a imo si uacij pe eina i in y- mesni pokalbi. Gana daZnai e minai aiSkinami a skleidZian jq kilmg. Kilmes nu- odymas padeda su ok i e mino a osen4, leidZia paZ elg i ijo p i- gim i. A siZ elgian I e minu l a dijam4 objek 4, galimi du kilmes aiSkinimo b dai: 1) pa eikiama e mino a si adimo is o ija, p z.:XX . p adiioje bal us p ade a adin i aisii l a lu. Sis a das bu 'o paim as ii o nin4 is o iko Thci o, kuio eikalc ,.Ge mania" (98 m.) minimi Aes i, gen es Acs io- unu imones, gnenan ys y iniame Bul ijos ju os pak aiq je (pasak Thci- o, ,,deiiniajame S eb l ju os k an e"). Bal l kalbomis kalbaniius 2mo- nes u bu eisingiau b 1 1 adin i ais iais, negu di b iniu bal 4 a du, aiiau neaiiku, a Ti ci as juo adino isus bal us, a pnls s, a ien ik uos, ku ie g) eno aplink Ais nm es Gimbu BPL 12. Ii p ieiis o ini y me al4 - ala o i i ino - 1839 m. pin cg ka q pasaulyje iilydy as an i i'ik- cinis lydinys babi as (pa adin as jo a adejo iniinieia s Babi o a du). Sis lydinys naudojamas slydimo guoliams gamin i JanulMM 11; 2) nu odoma, i5 ku ios kalbos e minas kilgs i kokia o e mino mo y acija8. P z.'. Daba jau u ime sin e ini l inhibi o i4, adinam l 8 Ling is in6je li e a u oje oks e minq aiSkinimo bldas ne e ai adinamas en'ni- no e imologija (Z . Ky, nxona, Ca, u aHa 2002: 149). 46 e u d( n eis (a gl. ,, e u d" - s li i i, n kdy i). Thi. iziologiikai akn'- ios me liiagos, i gi eguliuojan{ios aug ly augimq. Jos le ina s ieb4 augimq, da o i ukq o osin czei, mcdiiagl apykai ai, augal4 h'dejim d i ki ien s augi no p ocesan SimkKPAA 15. 1911 me uis gnLpc an c i- kic i4 mokslinink p pi n q ka q ii ipina o lap7 iisky i 'i aminq Bo, da adinun q oli c ilgi imi (lo . ,, oliun " - lapas). Jis gan inanms ik a gal4 lapuose SimkKPAA 19. Mo y acija a skleisdamas pi mykS g eik5mg, ad esan as ne ik pa- odo e mino eikimes skaid umq, be i padeda lsimin i sude inges- ni e minal. Ka u s engiamasipapasako i apie eiSkinj, da usi e ni- nui gy ybg. Vis del o oks e minq aiSkinimo budas ne a ypad sdk- mingas - e mino a si adimo is o ija ne isada paai5kina pa i e min4, be o, nemokan nu ody os kalbos, gali b i i sunku jsimin i iZ elgia- m4 mo y acija. Galbu del Sios p ieZas ies e mino kilme daZnai e a papildoma skliaus eliuose pa eikiama in o macija Salia ge okai pla- esnio sil okos aiSkinimo. Mokslo populia inamuosiuose eks uose abu e n ino kilmes ai5- kinimo bldai gali bn i a ojami g e a - iename sakinyje. Ne e ai oki4 a osenq lemia ad esan o siekis paai5kin i sinonimiSkus e mi- nus. Kaip jau bu o mine a, ienoki a ki oki e mino kilmes aiSkini- mag lemia pa s i a dijamasis objek as. P z.: Ki a analogiika maiak au- jys es o ma, ku ia n lia ininose jon ose se ga leiin ys milijo 1 imo- ni4, y a K ilio n aiak aujys e (pa adin a g - l ojo pa a de) a ba alascmija (nuo g aikiikq iodii4 ,, halassa" - ju a, nu oduniio, kad se gama pa- k an esc, i ,,hoima" - k aujas) SinkGLZ 40. O ien a imasis i e mino kilmg y a bIdingas i specialiesiems moks- liniams bei mokomiesiems eks ams, adiau mokslo populia inamuo- siuose eks uose, pa eikus nuo oclq i kilmes ial ini, dalykiSko kalbeji- mo ono nesis engiama iSlaiky i - ai5kinimas gali b i esiamas kas- dieniniq si uacijq pa yzclZiais. P z.: Pl 's c p asn c is l me al y i ai iausi paki imai, sukel i iio i cs apli kos, adinani n e l l ko ozi- ja. Pa s e minas ,,ko ozija" a lon,ni(kos kilmcs i eiikia me al l l di- nio bei me alinio li binio i imq, ildijin q. Kn oduoju ne ya iniai bci iah,a iniai laik oi. Jie apsi aukia ne s :on is ildimi.s, o ial.s u apna- iu. Pu uiion is p uion is J aside yiu sidub i cs nonc os i sidab iniui loik ai, cs sidab as pap as ai ,- a l1-domus s 'u iu. Aliuninio, cinko i A1 i ino di bi iai aip pa ko oduoja. U| enka aliumininiame puode ui- aug i agu kus a kelias dienas palaiky i ugiiius kopus us i i ns in- das pamaiu p akiu a. Thigi me alas u i dideli ukumq - jis ko oduoja Da ida GJP 5-6. Ad esan o a ad esa o p ak inis pa y imas (p z., mine asis agu kq a kopls q auginimas aliuminio puode) gali bu i i aukiamas kaip papildoma, labai i aigi medZiaga. Mokslo populia- inamuosiuose eks uose kasdieninds si uacijos e minams ai5kin i pa- si elkiamos gana daZnai. P z.: XX amiiaus p adZioje jaL nas an c ikie- iiq mokslininkas T. Mo ganas gene iniams N imoms pasi inko aisinq n uselq - d ozo ilq. Siq muselq kiek ienas esame ma q: sandeliukuose i usi ose apie nuskin us aisius, . nq, gs aniias uogienes sklando maiydi 4 museli y bu iaL Thi i y a ga sioji d ozo ila, ku ios y imams i s 1 gn' e nim q p a i e n e ( : pasky e ) l ks an i iai mo ks li nink l Sink GLZ i1. Mokslinio i bui inio s iliq komponen q de inimas a skleidZia mokslo populia inamqjq eks q sa i um4. Mokslo populia inamuosiuose eks uose galimas e min l aiSkini- mas pasi elkian sinonimuse, a ojamus ki q ipq eks uose. Sinoni- mai daZniausiai a ojami siekian paai5kin i a p au inius e minus - Salia jq pa eikiami kalboje plaiiau papli g a ian ai. P z.: Sis mc- diiag4 apykai os de ek as daugiau niekuoypa ingu nepasi eiike, kol 1903 me ais kaip migdomieji ais ai bu o p ade i na do i ba bi u a ai: ba bi- alis, enoba bi alis (skai . ojams galbu ge iau . a linomi e o nlio, liuminalio pa adinimais) i k . SinkGLZ 42. Vicnin ele chemini me- diiaga, galin i eik i ene gijq, iioje sis emoje y a andenilis. Jo elek o- ') Pa"yzdingai su a ll' oje c minijoje sinonimija y a maksimaliai ibojama - sie- kiama, kad kiek iena s4 oka bu q Zymima ik ienu e minu. Thiiau sinonimiSkq e - minq gausu. Jq a si adimo p ieZas is iSsan iausiai y a ap a Es S . Kcinys (Keinys 1980). Jo eigimu, sinonimq a si anda dil ne su ienodin os e minologijos, sa i e minai su- da inejami del ki q au o iq a ojamq c minq neZinojimo. jq ne ikimo a nepa ikimo - isa ai lemia i a p au iniq, i g ynai lie u iSkq sinoniminiq e minq a si adimq. Be o, ,,Siek iek sinoniminiq e minu susida o, kai Salia liaudies a li e a I ines kalbos su e minin q ZodZiq da p ida oma naujada q a c iniq" a ,,5alia d iZodliq bei keliaZodZiq sudd iniq e minq a ski ais a ejais suda omi umpesni, nc e ai ienaZo- dZiai e minai"; ,,pasi aiko i aip. kad sinoniminiq e minq a si anda icSkan aisyk- lingesnes i5 ai5kos" (Keinys 1980: 100, 101). 48 nus biologiniai ko aliza c iai, a bu e en u i, pen cia ideguonies n ole- kulq Jasai GE, 9; aip pa - i lie u iSki a i ikmenys, p z.: To laik a - pio s o yklose an lama iebe kl l, iu '4 kaul y, ieiu y ke a14, aga 4 ( andens ieiu Q l ki q, papa iio iakn4, paukiii l kaulq i k . Gim- bu BPL 28. Tai g ybes ene gijos i jos a sinauji imo 2enklai, esmi- niai n o e iikoje ch onineje (iemes) i luna ineje (menulio ciklo) sim- boli4 sis e u ye Gimbu BPL 33. Thip e minai ai5kinami ypa ingaiju nepab dZian . Ki as sinoniminis e minq ai5kinimo bldas, kai Salia lie u i5ko pa- eikiamas a p au inis e minns 0, labiau o ien uo as j nag inejamos mokslo Sakos specialis 4 - k ali ikuo E ad esa q: daZniausiai lie u i5- kas Zodis, kaip e minas, y a naujas, odel nu odomas i specialiojoje li e a l oje a ojamas, be pladiau nepapli gs a p au inis a i ikmuo. Galima da y i p ielaid4, kad nespecialis ui oks aiSkinimas y a didak- inio pobIdZio - ike ina, kad susipaZings su e minu ad esa as leng- iau j su oks i ki ame n- oksliniame eks e. P z.: Noin ge iau su- p as i, kodil aip lomimasi mu acijus sukelianiiais ak o iais, enka uisimi n i apie ga m il io (spon a ninio ) o ga nizmu n u abilumo p ieZas - is i u mpam pe sikel i i olimq p aei i Leke EG 14. Ko ozijos p oce- sas sl s ip eja, jei pa 'i iiuje y s osi ne ienos, o kelil nlii4 mik oo ga- nizma i, pa l-zdiini, ba k eij os i mik os kopiniai g ybai (mik omic e ai ) LugauskB 6. Pas ebe a, kad sinonimai pap as ai pa eikiami p ime- nan jau Zinom4, anksdiau eks e ai5kin 4 e min4, a kai e minas a ojamas epizodiSkai. Vaizdingai i l aigiai e minai ai5kinami me a o omis i palygini- mais. Me a o os aip pa gali b i i a ojamos kaip sinonimai -,,iSski- iama sema, p ia inan i me a o E p ie pladiai a ojamq sinonimq 0 Kai ku iq mokslq (p z., bo anikos, medicinos i k .) kalboje gana daZni i lo y- ni5ki ZodZiai a Lodli l junginiai. Pyz.: An polie ileno auga i ys osi mik oskopiniai g ybai, ypai pelejun4 (Penicillium) i gal eni4 (Aspe gillus) gen4,s LugauskB 14. Pa- yzdliui, hen olizi is s ep okokas (S ep ococc s haemoly icus) ne u i iiuieli4, ku i4 kai ku ios bak e ijos gali laikinai nelell l RimkSBP 12. Lo yni5kas a i ikmuo mokslo populia inamuosiuose eks uose pap as ai pa eikiamas sie kian ikslumo. ki4 a - osenil lailq i e minq aiSkinin o b du pladiajai isuomenei ski uose mokslo populia- inamuosiuose eks uose nd a ikslu. 49 eilu es" (Ea au dna 198-5: 142). P z.: Ilgiau s abidani dang4, ii ,),sile ,,k in anii4 i aigidii l" - me eo Ll, ie n be i en i aigidiiq one skiejan- ii4 di b ini4 Zen es palydo 4, o gal i ispildingq ials ai aus ,uis a spal- iuis ilnijun iq iiau <is pai ai.s j's ide skZ 19. Kaip mi y i. e mino me e o a s sinonimu a oj am as me a o inis jun ginys,,k in an i L aigi- de", u in is ealizuo q sem4 ,, yks eld i" i ikslinamas pazyminiu ,,k in an i", y a isi5kai galimas e mino eik5mes aiSkinimas' . A ba: Pas an oju me u iiski a dougiau kaip 10 gibe clin4 @ upe augimq ska- inaniiLl ho mon4; ii j4 ge iausiai ii i a i eikliausia ) a g,ibe elino ugi is) - augalo s iebo augimo ,,kon olie i l" Simk PeA 14. Saules gel ncs y a l 'lii iikas b anduoliniu eakcij l ka ilas, ku is sunaudoja undcnili i gamina el1 JuSkMZS ll. Mokslo populia inamuosiuose eks uose me a o a, kaip papildomas ai5kinimo elemen as, gali a lik- i i ki a unkcijE - pade i a skleis i e minu i a dy o ei5kinio a p o- ceso eikSmg. Aki aizdi o ien acija ibui inio s iliaus me a o izacijq - ,,jun ame a imumq kalbamajam daik ui, iesiogini kalbe ojo s4ly i su juo" (Zupe ka 1997: 62). P z.: Jau iio iim meiio p adiioje moksli- ninka ns bu o Linon a da iena a gal4 ,,megs ama" mediiaga, nL o ku ios ge eja j4 ,,ape i as algan " azo q. Sios nediiagos - i amino 8,, (pi idoksino) - iiaiikinimui pag indus padejo ame ikie is A. Mais e is SimkKPAu{ 18-19. Tokia a osena padeda suda y i isp idi, kad eks- as ne a sudd ingas, kad ji gana leng a sup as i, nes in o macija pa- eikiama iesiogiai i pap as ai. P ieinamumo p incipas gali b[ i ealizuojamas i palyginimais, ku ie mokslo populia inamuosiuose eks uose daZniausiai emiasi ge- ai Zinomais objek ais i eiSkiniais. P z.: Racliacinq mu age czq gali- I' Mokslo populia inamuosiuose cks uose mc a o os a nela o iniai junginiai daZnai iiski iami kabu dmis. Kai ku ie au o iai kabu es a oja siekdami ii eng i a - sakomybes uZ ne iksli4 i s ilis iikai ne mo y uo 4 me a o izacija ( laxy"n. H 1988: 23; plg. Aba a i ius 2002: 210-2lI), aiiau daZniausiai mokslo populia inamuosiuose e ks uosc jomis i5ski iamos ,,au o ines me a o os - nauji, nc ike i sil okq sug c ini- mai" (Ma cinke idienc 1991: 19). Ne a abejones, kad oks pe dd as kabu iu a oji- mas y a yciingas - ,,kahu ds ics :iu o ine me a o a i5dildo daljjos Za esio, asocii ciju gai umo" (Ma cinke iiicnd 1991: 20). Daugeliu a ejq mokslo populia inamuosiuo- se eks uosc kabu cs eikc q a o i saikingiau i apdai iau. 50