Terminų aiškinimas mokslo populiarinamuosiuose tekstuose

Ona PETRĖNIENĖ Vilniaus pedagoginis universitetas TERMINŲ AIŠKINIMAS MOKSLO POPULIARINAMUOSIUOSE TEKSTUOSE Mokslo populiarinamuosiuose tekstuose, skirtuose plačiajai visuomenei', paprastai ir suprantamai supažindinama su aktualiausia ir įdomiausia moksline medžiaga: naujausiomis idėjomis, atradimais ir pan. Svarbiausia šių tekstų funkcija yra „pateikti dalykinę informacija, o kad šioji būtų patraukli — apvelkama vaizdo ir emocijos drabužiu, t. y. siekiama ir poveikio, įtaigumo“ (Župerka 1997: 83) — greta pranešimo funkcijos realizuojama ir ekspresinė bei apeliacinė. Stengiantis paveikti adresatą, sudominti jį keliamomis problemomis, kalbos priemones linkstama vartoti nestandartiškai, kūrybiškai, pasitelkiant kasdienines situacijas. Dalykinis tikslumas, logiškumas, faktų patikimumas mokslo populiarinamuosiuose tekstuose neatsiejamas nuo vaizdingumo, emocionalumo, subjektyvaus vertinimo. Skirtingai negu mokslinio stiliaus tekste, kurio adresantas orientuojasi į tokį pat kaip jis kvalifikuotą specialistą, gebantį „mąstyti abstrakčiomis kategorijomis, sudėtingą mokslinę informaciją sintetinti, kūrybiškai ją įsiminti“ (Bitinienė 1997: 27), mokslo populiarinamųjų tekstų adresatas yra rengiamas tinkamai suvokti pateikiamą in- ' Mokslo populiarizacija Lietuvoje intensyviau ėmė formuotis XIX a. pabaigoje — XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Šiuo laikotarpiu mokslo populiarinamųjų straipsnių, kuriuose buvo „populiariai aiškinami įvairių mokslų pagrindai, supažindinama su bendrajam išsilavinimui reikalingiausiais terminais“ (Palionis 1995: 268), yra išspausdinę J. Adomaitis (Šernas), P. Avižonis, J. Basanavičius, K. Būga, J. Jablonskis, A. Janulaitis, J. Šliūpas, P. Vileišis ir daugelis kitų to meto mokslininkų. Ne mažiau dėmesio mokslo populiarizacijai skiriama ir šiandien — stengiantis patenkinti intelektinius visuomenės poreikius, mokslo populiarizacija tampa vis svarbesnė. Atsižvelgiant į galimą adresato amžių, išsilavinimą ir pan., mokslo populiarinamieji tekstai gali būti traktuojami nevienodai. Šiame straipsnyje, siekiant apžvelgti dažnesnius terminų aiškinimo būdus, remiamasi tekstais, skirtais plačiajai auditorijai. Didžiąją nagrinėtų tekstų dalį sudarė serija Mokslo naujienos visiems. 42 formaciją. Stengiamasi numatyti visus mokslinio dėstymo komponentus, kurių adresatas gali nesuprasti, ieškoma būdų jiems paaiškinti. Minėtuose tekstuose vengiama abstraktumo — kiekvieną teiginį siekiama pagrįsti žinomais faktais, iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais. Ypatingas demesys skiriamas terminams, nes jų gausa ar netinkama vartosena daro tekstą sunkiai suvokiama ir riboja adresato galimybes domėtis mokslo naujovėmis. Terminai — svarbiausia, informatyviausia mokslo kalbos leksikos dalis — vartojami visose mokslinio stiliaus atmainose“* (realizuojama stilistinė ypatybė — dalykinis tikslumas), tačiau kiekvienoje iš jų funkcionuoja skirtingai“. Atsižvelgiant j neapibrėžtą adresatą, mokslo populiarinamuosiuose tekstuose stengiamasi pateikti tik tuos terminus, be kurių neįmanoma išsiversti. Pirmenybė teikiama kalboje jau įtvirtintiems tam tikrų mokslo šakų terminams, vengiama naujų, abejotinų, nelinkstama kurti naujadarų“. Visus mokslo populiarinamuosiuose tekstuose vartojamus terminus galima skirstyti į papildomo aiškinimo nereikalaujančius terminus ir terminus, kurių be papildomo aiškinimo adresatas gali nesuprasti ar suprasti klaidingai. Mokslo populiarinamuosiuose tekstuose neaiškinamos visiems mokslams vienodai svarbios bendrosios kategorinės sąvokos (pvz., * A. Bitinienė, atsižvelgdama į „mokslinio stiliaus nelingvistinius faktorius, ypač į nuolat kintančius komunikacijos akto, suprantamo plačiaja prasme, tikslus, dalyvių ryšio savitumą ir realių tekstų funkcionavimą mokslinės veiklos sferoje“ (Bitinienė 1997: 27). skiria tris pagrindinius — teorinį (specialųjį), mokomąjį ir metodinį — mokslinio stiliaus postilius ir mokslo populiarinamaji postilį, kuris, tyrėjos teigimu, priklauso mokslinio stiliaus periferijai. * Atsižvelgdamas į terminų funkcionavimą tekste, V. Leičikas (Jleitunk 1990: 82) pateikia tokią tekstų klasifikacija: terminų kuriamieji (tekstai, kuriuose aprašomos naujos teorijos, koncepcijos, nauji išradimai ir atradimai, kt.), terminų vartojamieji (antriniai informaciniai dokumentai, mokslo populiarinamieji, publicistikos tekstai, kt.) ir terminų jtvirtinamicji (terminų žodynai, enciklopedijos, kt.) tekstai. “Terminology teigimu (žr. Gaivenis 2002: 27), kiekvienas abejojantis dėl vieno ar kito termino turi teisę kurti savo naujadarą, tačiau tikėtina, kad nauji ar mažai žinomi terminai gali atitolinti mokslo populiarinamuosius tekstus nuo sudėtingesnių mokslinių tekstų, kurių pagrindą sudaro standartizuoti ar atitinkamų institucijų aprobuoti terminai. 43 dėsnis, hipotezė, metodas, raida, ryšys, sistema ir kt.) ar konkrečių mokslo šakų terminai, kurie adresatui turėtų būti žinomi iš bendrojo išsilavinimo. Tai pagrindinės įvairių sričių sąvokos, įtrauktos į bendrojo ugdymo programas. Pavyzdžiui, kalbos mokslo populiarinamuosiuose tekstuose papildomo aiškinimo nereikia terminams, reiškiantiems garsų (pvz., balsis VanagMVP 82, priebalsis VanagMVP 82), kalbos dalių (pvz., daiktavardis KeinTA 69) ar žodžio dalių (pvz., galūnė KeinTA 19, priesaga VanagMVP 65, šaknis VanagMVP 67) pavadinimus; botanikos mokslo populiarinamuosiuose tekstuose nėra aiškinami gerai žinomi augalų (pvz., notrelė JankevRGA 11, pakalnutė JankevRGA 24), medžiagų (pvz., chlorofilas JankevRGA 9) ar procesų (pvz., fotosintezė JankevRGA 9) pavadinimai ir kt. Išsamiau neaiškinami ir tie terminai, kuriems būdingas semantinis tikslumas, motyvacijos aiškumas, — gana nesunkiai galima suvokti kai kuriuos sudėtinius ar sudurtinius terminus (dūrinius), kurių reikšmę atskleidžia vidinė paties termino forma, pvz.: maitinamoji terpė RimkSBP 7 ar žvaigždėlapis SviderskŽ 11, ilgaamžiškumas SkliutKI 5 ir kt. Suprantama, visada išlieka tikimybė, kad minėtų terminų adresatas gali nesuvokti. Tačiau kur kas blogiau, kai mokslo populiarinamuosiuose tekstuose neaiškinami mažai paplitę, tik specialiojoje literatūroje vartojami terminai, kurie be papildomo aiškinimo adresatui lieka nesuprantami. Terminas „jau pačia savo sandara turi teisingai orientuoti vartotojus“ (Keinys 1980: 32), tačiau kartais vidinė termino forma adresatą gali klaidinti. Tokiais atvejais adresantas ne tik bando iškelti pozymius, kurie gali likti nepastebėti, bet ir stengiasi numatyti termino suvokimo klaidas ir netikslumus. Pvz.: Pirčiupių — Valkininkų pušynuose vasarą nesunku aptikti rausvais žiedais žydinčią gvazdikinių šeimos rūšį — lietuvine naktižiedę. Nedaug yra rūšių, kurios pasaulio botanikams (juk lotynų kalba yra tarptautinė mokslo kalba ir kiekviena augalų rūšis turi lotynišką vardą) primena Lietuvą. Ir nebūtinai šios rūšys turi būti išplitusios tik Lietuvoje. Pakako, kad jas pirmąkart aprašė botanikai, dirbę Lietuvoje ir tą vardą pasiiile. Lietuvinė naktižiedė auga tik Piety Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje JankevRGA 29-30. Sakalas keleivis. Sakalas keleivis visai nekeliauja; jis sėslus paukštis. Dalis paukščių net lieka žiemoti ten, kur perėjo, o išskridusieji paprastai 44 grįžta į seną lizdą BalaSevIRK 52. Baiminantis, kad adresatas gali savaip interpretuoti pateiktus terminus, aiškinama tikroji jų motyvacija, stengiamasi kuo detaliau atskleisti tikraja reikšmę. Daugiausia dėmesio mokslo populiarinamuosiuose tekstuose skiriama specifiniams konkrečių mokslo šakų terminams. Siekiant, kad pateikiama informacija būtų prieinama kiekvienam norinčiam su ja susipažinti, ieškoma būdų, kaip paprasčiau ir suprantamiau šiuos terminus paaiškinti“. Vienas iš terminų aiškinimo būdų, dažniausiai vartojamų skirtingų krypčių mokslo populiarinamuosiuose tekstuose, — daikto, reiškinio ar vyksmo, kurį terminas žymi, apibrėžimas. Orientuojamasi į dalinį apibrėžimą: nesistengiama išvardyti visų terminu įvardijamo objekto ypatybių, dėmesys sutelkiamas į pozymi, kuris konkrečiame kontekste yra svarbiausias“. Pvz.: Piliakalniai — tai tvirtovės, skirtos apylinkės gyventojų gynybai GimbutBPL 116. ChoIesterinas yra medžiaga, būtinai reikalinga normaliai gyvybinei veiklai palaikyti SkliutKI 28. Pati apibrėžimo raiška galima ir kitokia: jungiančioji išraiška" gali būti reiškiama žodžiais vadinasi ar vadinama, tolstama nuo griežtos apibrėžimo struktūros (aiškinimas labiau primena pasakojimą). Pvz.: Dažnai kartu su grybais vystosi bakterijos, ir atvirkščiai. Toks savitarpio bendravimas vadinamas sinergizmu Lu- “ Terminų aiškinimo būdus gana išsamiai yra aptarę kitų šalių kalbininkai — L. BataSiova (Barauniėsa 1985), I. Kvitko (Ksurrko 1976), E. Lazarevič (Jlazapesuy 1978), E. Nikitinas (Huknrun 1970) ir daugelis kitų. Lietuvoje ši sritis dar mažai tyrinėta. * Palyginkime: Tarptautinių žodžių žodyne terminas elektrolitas apibrėžiamas kaip „medžiaga, kurios molekulės, ištirpintos arba sulydytos, suskyla į jonus (druskų, rūgščių ir bazių tirpalai, sulydytos druskos ir t. t.)“ (TŽŽ 1969: 205). Fizikos mokslo populiarinamajame tekste randame tokį šio termino aiškinimą: „elektrolitai — tai rūgščių, bazių ar druskų tirpalai, kuriuose yra judrių jonų — elektros srovės pernešėjų“ (DavidavGJP 20). Šiame tekste kalbama apie elektrochemines reakcijas ir teigiamą bei neigiamą krūvį turinčius jonus, todėl, adresanto manymu, visai nesvarbu, kaip į jonus skyla tam tikra medžiaga — tirpinant ar lydant ir pan. Apibrėžime paliekama tik tai, kas padeda suvokti kalbamąją situaciją. 7 Skiriamos trys apibrėžimą sudarančios dalys: „apibrėžiamoji išraiška (definiendum), apibrėžiančioji išraiška (definiens) ir jungiančioji išraiška (reiškiama žodžiais yra, vadinasi, reiškia). Apibrėžimas yra apibrėžiamosios ir apibrėžiančiosios dalių lygybė“ (VLE 2001: 645). 45 gauskB 6. Sutartyje gali būti numatyta, kad nepasirašiusios valstybės prie jos gali prisijungti vėliau. Toks prisijungimas vadinamas akcesija arba adherencija LydekPPKS 138. Apibrėžimas, kaip termino reikšmės aiškinimo būdas, vartojamas visuose mokslinio stiliaus postiliuose (labai dažnai tai — naujų terminų įvedimo priemonė), tačiau mokslo populiarinamuosiuose tekstuose Jis gali būti papildomas dalykinei kalbai nebūdingais vertinimo elementais. Pvz.: Nikelis — tai baltas, turintis gelsvą atspalvį metalas. Jis yra kietas, gerai poliruojasi. Gaminiai, padengti blizgančiu arba matiniu poliruotu nikeliu, labai gražiai atrodo DavidavGJP 34. Iš tokių paveldimų ligų galima paminėti fenilketonuriją. Tai protinio atsilikimo liga, kuri dabar sėkmingai gydoma atitinkama dieta SinkGLŽ 5. Išsamiau apibūdinant aprašomąjį objektą, standartiškumo ir mokslinio griežtumo nebelieka — oficiali bendravimo situacija pereina į intymesnį pokalbį. Gana dažnai terminai aiškinami atskleidžiant jų kilmę. Kilmės nurodymas padeda suvokti termino vartoseną, leidžia pažvelgti į jo prigimtį. Atsižvelgiant į terminu įvardijamą objektą, galimi du kilmės aiškinimo būdai: 1) pateikiama termino atsiradimo istorija, pvz.: XX a. pradžioje baltus pradėta vadinti aisčių vardu. Šis vardas buvo paimtas iš romėnų istoriko Tacito, kurio veikale „Germania“ (98 m.) minimi Aesti, gentes Aestiorum, žmonės, gyvenantys rytiniame Baltijos jūros pakraštyje (pasak Tacito, „dešiniajame Svebų jūros krante“). Baltų kalbomis kalbančius žmones turbūt teisingiau būtų vadinti aisčiais, negu dirbtiniu baltų vardu, tačiau neaišku, ar Tacitas juo vadino visus baltus, ar prūsus, ar vien tik tuos, kurie gyveno aplink Aistmares GimbutBPL 12. Iš priešistorinių metalų — alavo ir švino — 1839 m. pirmą kartą pasaulyje išlydytas antifrikcinis lydinys babitas (pavadintas jo atradėjo inžinieriaus Babito vardu). Šis lydinys naudojamas slydimo guoliams gaminti JanulMM 11; 2) nurodoma, iš kurios kalbos terminas kilęs ir kokia to termino motyvacija“. Pvz.: Dabar jau turime sintetinių inhibitorių, vadinamų * Lingvistinėje literatūroje toks terminų aiškinimo būdas neretai vadinamas termino etimologija (žr. Kynukosa, Canmuna 2002: 149). 46 retardantais (angl. „retard“ — sulėtinti, trukdyti). Tai fiziologiškai aktvvios medžiagos, irgi reguliuojančios augalų augimą. Jos lėtina stiebų augimą, daro įtaką fotosintezei, medžiagų apykaitai, augalų žydėjimui ir kitiems augimo procesams ŠimkKPAA 15. 1941 metais grupė amerikiečių mokslininkų pirmą kartą iš špinato lapų išskyrė vitaminą B,, dar vadinamą foline rūgštimi (lot. „folium“ — lapas). Jis gaminamas tik augalų lapuose ŠimkKPAA 19. Motyvacija atskleisdamas pirmykštę reikšmę, adresantas ne tik parodo termino reikšmės skaidrumą, bet ir padeda įsiminti sudétingesnį terminą. Kartu stengiamasi papasakoti apie reiškinį, davusį terminui gyvybę. Vis dėlto toks terminų aiškinimo būdas nėra ypač sėkmingas — termino atsiradimo istorija ne visada paaiškina patį termina, be to, nemokant nurodytos kalbos, gali būti sunku įsiminti įžvelgiamą motyvaciją. Galbūt dėl šios priežasties termino kilmė dažnai tėra papildoma skliausteliuose pateikiama informacija šalia gerokai platesnio sąvokos aiškinimo. Mokslo populiarinamuosiuose tekstuose abu termino kilmės aiškinimo būdai gali būti vartojami greta — viename sakinyje. Neretai tokią vartoseną lemia adresanto siekis paaiškinti sinonimiškus terminus. Kaip jau buvo minėta, vienokį ar kitokį termino kilmės aiškinimą lemia pats įvardijamasis objektas. Pvz.: Kita analogiška mažakrauJystės forma, kuria maliariniuose rajonuose serga dešimtys milijonų žmonių, yra Kulio mažakraujystė (pavadinta gydytojo pavarde) arba talasemija (nuo graikiškų žodžių „thalassa“ — jūra, nurodančio, kad sergama pakrantėse, ir „haima“ — kraujas) SinkGLZ 40. Orientavimasis į termino kilmę yra būdingas ir specialiesiems mokslintams bei mokomiesiems tekstams, tačiau mokslo populiarinamuosiuose tekstuose, pateikus nuorodą į kilmės šaltinį, dalykiško kalbėjimo tono nesistengiama išlaikyti — aiškinimas gali būti tęsiamas kasdieninių situacijų pavyzdžiais. Pvz.: Platesne prasme visų metalų įvairiausi pakitimai, sukelti išorinės aplinkos, vadinami metalų korozija. Pats terminas „korozija“ vra lotyniškos kilmės ir reiškia metalų lydinio bei metalinio dirbinio irimą, rūdijimą. Koroduoja net variniai bei žalvariniai daiktai. Jie apsitraukia ne rusvomis rūdimis, o žalsvu apnašu. Panašiomis apnašomis pasidengia sidabrinės monetos ir sidabriniai daiktai, nes sidabras paprastai yra lydomas su variu. Aliuminio, cinko ir 47 švino dirbiniai taip pat koroduoja. Užtenka aliumininiame puode užraugti agurkus ar kelias dienas palaikyti rūgščius kopūstus ir tvirtas indas pamažu prakiūra. Taigi metalas turi didelį trūkumą -— jis koroduoja DavidavGJP 5-6. Adresanto ar adresato praktinis patyrimas (pvz., minėtasis agurkų ar kopūstų rauginimas aliuminio puode) gali būti įtraukiamas kaip papildoma, labai įtaigi medžiaga. Mokslo populiarinamuosiuose tekstuose kasdieninės situacijos terminams aiškinti pasitelkiamos gana dažnai. Pvz.: XX amžiaus pradžioje jaunas amerikiečių mokslininkas T. Morganas genetiniams tyrimams pasirinko vaisinę muselę — drozofilą. Šią muselę kiekvienas esame matę: sandėliukuose ir rūsiuose apie nuskintus vaisius, vyną, rūgstančias uogienes sklando mažyčių muselių būriai. Tai ir yra garsioji drozofila, kurios tyrimams visą gyvenimą pašventė (=paskyrė) tūkstančiai mokslininkų SinkGLZ 11. Mokslinio ir buitinio stilių komponentų derinimas atskleidžia mokslo populiarinamųjų tekstų savitumą. Mokslo populiarinamuosiuose tekstuose galimas terminų aiškinimas pasitelkiant sinonimus*, vartojamus kitų tipų tekstuose. Sinonimai dažniausiai vartojami siekiant paaiškinti tarptautinius terminus — šalia jų pateikiami kalboje plačiau paplitę variantai. Pvz.: Šis mežiagų apykaitos defektas daugiau niekuo ypatingu nepasireiškė, kol 1903 metais kaip migdomieji vaistai buvo pradėti naudoti barbituratai: barbitalis, fenobarbitalis (skaitytojams galbūt geriau yra žinomi veronalio, liuminalio pavadinimais) ir kt. SinkGLZ 42. Vienintelė cheminė medžiaga, galinti teikti energiją, šioje sistemoje yra vandenilis. Jo elektro- * Pavyzdingai sutvarkytoje terminijoje sinonimija yra maksimaliai ribojama — siekiama, kad kiekviena sąvoka būtų žymima tik vienu terminu. Tačiau sinonimiškų terminų gausu. Jų atsiradimo priežastis išsamiausiai yra aptaręs St. Keinys (Keinys 1980). Jo teigimu, sinonimų atsiranda dėl nesuvienodintos terminologijos, savi terminai sudarinėjami dėl kitų autorių vartojamų terminų nežinojimo. jų netikimo ar nepatikimo — visa tai lemia ir tarptautinių, ir grynai lietuviškų sinoniminiy terminų atsiradimą. Be to, „šiek tiek sinoniminių terminų susidaro, kai šalia liaudies ar literatūrinės kalbos suterminintų žodžių dar pridaroma naujadarų ar vertinių“ ar „šalia dvižodžių bei keliažodžių sudėtinių terminų atskirais atvejais sudaromi trumpesni, neretai vienažodžiai terminai"; „pasitaiko ir taip, kad sinoniminių terminų atsiranda ieškant taisyklingesnės išraiškos“ (Keinys 1980: 100, 101). 48 nus biologiniai katalizatoriai, arba fermentai, perneša į deguonies molekulę JasaitGE 9; taip pat — ir lietuviški atitikmenys, pvz.: To laikotarpio stovyklose randama žeberklų, žuvų kaulų, riešutų kevalų, agarų (vandens riešutų) lukštų, paparčio šaknų, paukščių kaulų ir kt. GimbutBPL 28. Tai gyvybės energijos ir jos atsinaujinimo ženklai, esminiai moteriškoje chtoninėje (žemės) ir lunarinėje (mėnulio ciklo) simbolių sistemoje GimbutBPL 33. Taip terminai aiškinami ypatingai ju nepabrėžiant. Kitas sinoniminis terminų aiškinimo būdas, kai šalia lietuviško pateikiamas tarptautinis terminas“, labiau orientuotas į nagrinėjamos mokslo šakos specialistą — kvalifikuotą adresatą: dažniausiai lietuviškas žodis, kaip terminas, yra naujas, todėl nurodomas ir specialiojoje literatūroje vartojamas, bet plačiau nepaplitęs tarptautinis atitikmuo. Galima daryti prielaidą, kad nespecialistui toks aiškinimas yra didaktinio pobūdžio — tikėtina, kad susipažinęs su terminu adresatas lengviau jį suvoks ir kitame moksliniame tekste. Pvz.: Norint geriau suprasti, kodėl taip domimasi mutacijas sukeliančiais faktoriais, tenka užsiminti apie gamtinio (spontaninio) organizmų mutabilumo priežastis ir trumpam persikelti į tolimą praeitį LekevEG 14. Korozijos procesas sustiprėja, jei paviršiuje vystosi ne vienos, o kelių rūšių mikroorganizmai, pavyzdžiui, bakterijos ir mikroskopiniai grybai (mikromicetai) LugauskB 6. Pastebėta, kad sinonimai paprastai pateikiami primenant jau žinomą, anksčiau tekste aiškintą terminą, ar kai terminas vartojamas epizodiškai. Vaizdingai ir įtaigiai terminai aiškinami metaforomis ir palyginimais. Metaforos taip pat gali būti vartojamos kaip sinonimai — „išskiriama sema, priartinanti metaforą prie plačiai vartojamų sinonimų * Kai kurių mokslų (pvz., botanikos, medicinos ir kt.) kalboje gana dažni ir lotyniški žodžiai ar žodžių junginiai. Pvz.: Ant polietileno auga ir vystosi mikroskopiniai grybai, ypač pelėjūnų (Penicillium) ir galvenių (Aspergillus) gentys LugauskB 14. Pavyzdžiui, hemolizinis streptokokas (Streptococcus haemolyticus) neturi žiuželių, kurių kai kurios bakterijos gali laikinai netekti RimkSBP 12. Lotyniškas atitikmuo mokslo populiarinamuosiuose tekstuose paprastai pateikiamas siekiant tikslumo. Tokią vartoseną laikyti terminų aiškinimo būdu plačiajai visuomenei skirtuose mokslo populiarinamuosiuose tekstuose nėra tikslu. 49 eilutės“ (batawesa 1985: 142). Pvz.: Ilgiau stebėdami dangų, išvysite „krintančių žvaigždžių“ — meteorų, šen bei ten žvaigždžių fone skriejančių dirbtinių Žemės palydovų, o gal ir įspūdingą žalsvai rausvais atspalviais vilnijančią šiaurės pašvaistę SviderskZ 19. Kaip matyti, termino meteoras sinonimu vartojamas metaforinis junginys „krintanti žvaigždė“, turintis realizuotą semą „tvykstelėti“ ir tikslinamas pažyminiu „krintanti“, yra visiškai galimas termino reikšmės aiškinimas". Arba: Pastaruoju metu išskirta daugiau kaip 40 giberelinų (grupė augimą skatinančių hormonų; iš jų geriausiai ištirta ir veikliausia yra giberelino rūgštis) — augalo stiebo augimo „kontrolierių“ ŠimkKPAA 14. Saulės gelmės yra milžiniškas branduolinių reakcijų katilas, kuris sunaudoja vandenilį ir gamina helį JuškMŽS 12. Mokslo populiarinamuosiuose tekstuose metafora, kaip papildomas aiškinimo elementas, gali atlikti ir kitą funkciją — padėti atskleisti terminu jvardyto reiškinio ar proceso reikšmę. Akivaizdi orientacija į buitinio stiliaus metaforizaciją — „jūntame artimumą kalbamajam daiktui, tiesioginį kalbėtojo salytį su juo“ (Župerka 1997: 62). Pvz.: Jau šio šimtmečio pradžioje mokslininkams buvo žinoma dar viena augalų „mėgstama“ medžiaga, nuo kurios gerėja jų „apetitas valgant“ azotą. Šios medžiagos — vitamino B, (piridoksino) — išaiškinimui pagrindus padėjo amerikietis A. Maisteris ŠimkKPAA 18-19. Tokia vartosena padeda sudaryti įspūdį, kad tekstas nėra sudėtingas, kad jį gana lengva suprasti, nes informacija pateikiama tiesiogiai ir paprastai. Prieinamumo principas gali būti realizuojamas ir palyginimais, kurie mokslo populiarinamuosiuose tekstuose dažniausiai remiasi gerai žinomais objektais ir reiškiniais. Pvz.: Radiacinę mutagenezę gali- * Mokslo populiarinamuosiuose tekstuose metaforos ar metaforiniai junginiai dažnai išskiriami kabutėmis. Kai kurie autoriai kabutes vartoja siekdami išvengti atsakomybės už netikslią ir stilistiškai nemotyvuotą metaforizacija (Iaxyrur 1988: 23; plg. Abaravičius 2002: 210-211), tačiau dažniausiai mokslo populiarinamuosiuose tekstuose jomis išskiriamos „autorinės metaforos — nauji, netikėti sąvokų sugretinimai“ (Marcinkevičienė 1991: 19), Nėra abejonės, kad toks perdėtas kabučių vartojimas yra ydingas — „kabutės tics autorine metafora išdildo dalį jos žavesio, asociacijų gaivumo“ (Marcinkevičienė 1991: 20). Daugeliu atvejų mokslo populiarinamuosiuose tekstuose kabutes reikėtų vartoti saikingiau ir apdairiau. 50