E. Wüsteris ir E. Drezenas – terminologijos pradininkai ir esperantologai

RECENZIJOS, APZVALGOS, INFORMACIJOS. BIBLIOG RAFIJA E. WUSTERIS IR E. DREZENAS _ TERMINOLOGIJOS PRADININKAI III. ESPERANTOLOGAI Ano acija Tc minologijosp adininkai i zymiausijosa s o ai E.Wiis c is,E.D ezcnas.W. Os - waldas. A. Wa nc is bu o i ga sls espe an ininkai. lip pa cspc ln ologai i in c ling- is ai. Nc a si ik inu nas, kad puikus espe an o i ki u di b iniq kalbq ling is ines bazcs iimanymas, sugcb€iimas jas g e in i su au inimis kalbon is, ku iq am ik os. pa yL cs i elemen ai susie i su di b inemis kalbomis, bu o ncmcnka paska a labai speci inei, labia , siai b malizuo ai kllbos s iiiai e ninijai, s oku k .l im i. ski s n ui i i a diji- mui, no minimui i (a ba) s anda iza i nui. Juk iia eikia ypa ingo ikslumo, aiikumo, iena eikimiikumo, pagciduu inas (be ncp i alus) ek i alcn un z s ki U kalhq i i in- kamiems e minams. K. Gai cnio knygos Lic i an i ologi.ja: eo ijos i a lgl o.s n c n c n's (2002) p h ig jc p isla om s ke lios c minologijos lco ijos i j ulo iai. Sick ick ic o. ski ai E.Wiis c iui (Gai cnis2002: 116, 121,131). l992 n.Ju malojc ykokon c- encija, ski a E. D ezeno 10O-osioms gimimo mc in ms, 2002 m. Rygoje - 110-osion s gimimo n c inems. Pas a ojoje V. Skujina skai c p anc5imq ,,E ncs as D ezcnas i da- ba ine e minologijos co ija i p ak ika" (Aukso il e, Labanauskie ni 2002: 123- 12,1). Thiiau ai bo'cik i iskas. kq apie juos pa ,1,ko as i lic u i5kai'. Pc Ziu ejus Lic u os cspc an ininkq sqjungos biblio ckos ka alogil, as a labai dauq mcdZiagos apie E. Wiis c j i [:. D czenq. Todcl nu a a pa cng i paZin ini s aips ]i. ku is galbu bus ido us bcsidomin icms c n inologija. Tikslas i uZda iniai: ap a i E. W is c io i E. D czeno e ni ologijos da bus, a skleis i espc an o kalbos pedsakus juosc. Objek as: E. Wiis c io i E. D ezcno bcnd ada .bia imas c minologi- jos s i yjc, ju cspe an iniai ySiai. ' Ta minok giju gana cikiminga publikacija y a pamindjusi E. Wiis e io Sim me i - Z . J. G ai e ny e. Tc n inologijos eo ijosp a lini kui E.ugenui Wiis e iui - 100 n e- 1. - Te ninologija 5, 1998, 126 129. 171 Me odai: anali inis. ap aSomasis. T ' imo duomenys: cspc an o kalba pa cng os monog a ijos i s ilips- uiai, nag incjan ys E. Wiis e io i E,. D ezcno eikl4. Rezul a i i: cspc an o i ki l di b iniq kalbq g ama ikos i logikos p in- cipu aikymas kalbos no minimo c'la bc u ejo po cikio s anda izuojan cchnikos kalbq i k iun jos e minus. Tz i odo d ie.jq c minologijos p a- dininkq, espc an ologq - E. Wus e io i E. D ezeno - eikla i bend ada - bia imas. Ta p cspe a . ologijos i c n inologijos, ku i i ia specialiosios lcksikos a kymo, no minimo i plana imo p incipus, y a gana daug s4saj l, adiau abiem pusims ai ni a ge ai Zinoma. UZ cspe an ininku judcjimo ibq im- i mokslininkai daZnai nc ncisi aizduoja. kad pal gin i nauja. bc s a bi. p o ingam pasaulinis ckonomikos ys ymui i komc cijai eikiminga dis- ciplina gali u e i kq no s bcnd a su .,nc im u pomcgiu" - di b inemis kal- bo nis. Ne espc an o bcnd uomenclje os s4sajos ng: a gc ai Zinomos. Gal- bu odel, kad kele as p adininkq, a si, o ga i i5 icsu, a sispy q nuo di b- ines kalbos pag indo, eliziu dauciau dcmcsio sky c moksliniam da bui nc- gu paiiai di b inci kalbai. Rcgis, a ejo laikas a k cip i demcsj i ak us, ku- ie y a nc ik idomios is o inis de alcs, be gali bu i naudingi acionaliam kalbos a ojimui. Gal isai ne a si ik inumas, kad daugclis Zmoniq, ku ie su aidino ypad eikiming4 aidmcn! e minologijos aidoje, anksdiau im- ai domejosi di b incn is kalbomis. To.p j 'j galima nine i du ySkiausii s, labiz usiai pasiZymejusius - Eugen4 Wiis e l i E nes 4 D ezeniy. E. Wiis e is (1898-1977) Eugenas Wiis c is gime 1898 m. spalio 3 d. Wicselyje (Aus ija, nc oli Vienos) okicdiq kilmcs ab ikan o Seimojc. u ejusioje pjlklu i me alo alca imo gamykl4 su ic inc elek inc. 15 mc q gimnazis ls u si ik inz i ap iko cspe an o kalbos ado eli. Jis g ei ai iSmoko Siq kalb4, cme jos mo- k, i d augus, e e g oZing li c a l 4, a5c eiles i s aipsnius. Bhdamas l9 nc q i( ..ne eikSmingo lcidcjo" ga o pasiulymq pa eng i cspc an o iocl,nell. ,.p ojek as g ci ai iSsiplc c i enciklopedin! Zodyn4, ku is d as i5kai p ano- ko maZos spaus u is galimybcs" (Wi s e 1974: 435). Laimci, leidykla Hl & Sohn (Lcipci-eas) in es a o j b[sim4 cikalil 100 000 na kiq i ,,su a inj 78 hono a a". 1923 m. pasi odi pi masis silsiu inis (apie 200 p.). l adincje dalyje. suski s y de i kc u is s4siu inius, b - o kalbama apic espc an olo- gijos (= c n inologijos) p incipus. 1921 m., apgs diplomuo u inZinic iumi, E. Wiis c is nula : ,,Zi lils i dokumcn us, ku iuos su inkau di bda nas encikl lpcdini da bq, panaudo i di k a o disc acijai" (W is c 1971 27). Kick galcda na 5i p ojck a palai- ke Vokie ijos s anda izacijos komisija. Po d cju nlc q bu o pa eng as 20 scg u l ank i S is, bc noksliniai ado ai jo nep iemc k ip cspo s li i' o. i iiau dcl sa o L ciklope linio i xl.1'n eikal i u o ius jau bu o pa2is- amus su S u ga o auki osios echnikos mokyklos ck o iumi i d ien p o- eso iais, i e . dise acijos gynin is yko c klildi l. Da icnel sckmc pub- likuoian - E. WLis e is ga o pa aln4 iS P [sijos a chi ck l os akacle mijos i ado VDI (I e ein De ilsche Ingenieu e - kie ii s iniinie i4 s 11ung ) lei- dykla, ku i pajcge i5spausdin i i i iS i labai sudc ing4 446 puslapiq cikal4 pc cko diikai un pil laik4 - 4 sa ai cs. Taip l93l . pasi ildc Tbchnikos, pa clek o echnikos, kalbos a p au i is s undu izu :i as, ku is uoj bu o p ipaZin as cchnikos i kalbos spccialis l. Ligi SiL dienq ai pag inclinis e n inologijos dokumen as. Del Sio cikalo unikalumo inZinic ius E. Wiis c is jau jo iSleidi lo mc- ais bu o pak ies as i a p au ini ling is ; ko g csa Zcne oj,-'. Nuo 1932 n . jis daly a o cngianl. Tu p ou ini clck o c<:l niko.s zod 'nq i bcnd ada - bia o Th p au incje nacionaliniu s anda izacijos l ganizacijq eden cijojc (lSA - In e na ional Fcde a io o he No ionul S onda dizi g.Associa io s). 193-1 m. jis pusillc s cig i c minol gijos kon i c q, ku io ciklai c'liau pa s i ado a o. Ii.eikia paZl,me i da kclc 4 jo i ai iaiakiq da bu i Suniq: 19-50 m. ECE (Econo ic Cc i. sio li E n pc) pask i ji aclo au i a p au inio sq okq Zodyno The 4achine Z . o1 kl in o d b i. Sis pa yzdi- nis c minologijos cikalas pasi ode i96ii m. 1971 m. lkn i IIIFOTERI I 1 (l en alio al In onna i Cc i e .l'o Tc - mi olog - Th p au inis c n inolog,ijos inJ'o maciios cen u s). 1912 m. ga cl Vicnos uni c si c o ga hes p o eso iaus a d4, su cikian- i eisg des y i lcksikologij4, lcksikog a ijq, ypac le minologijq i kalbos no minimq. E,. Wiis e is y a a p au iniu mas u p ipaZin as bcnd osic s c minolo- gijos p aclininkas. 119 E. D ezenas (1892-1937) E, ncs as Vilhelu as D czcnas gimc 1 i92 n . lapk idio 14 d. Licpojojc (La ija). Pi n oji bc niuko gim oji kal a l u o la iu. an oji okiciiu. Ru- sq kalba jis i( noko scp ne iq nic u. Scp yniolikos - ido ( icnas i5 espc- an o kalhos lobulini o p oje k l), espL l'iln o, p ancuz -1 i anglu kalbas. Jis bu o in2inic i s. ka ininkas. als ybcs a nau ojas. 1921 m. E. l) czcnas bu o icnas ii inicia o i "l s cigian So ic q Res- publikq cspc an ininku sqjung4 (SEU * So c 'espubliko Espe a is a U uigo), apo jos a sakinguc' ju sck e o iumi i iiame pos e liko iki pa sa o g eni- mo pabaigos. E. D czenas laikomas so ic inis in c ling is ikos p aclinin- ku. 1921-1932 m. jis paskclbc daugybg s aipsniu i 15 monog a ij pic komunikacijos a p au inc kalba eo ija i apic di b iniq kalbu is o ijq (ypai espe anLi5kai). 1924-1933 n . - l3 knyg l i b o5i[ q apic mokslini da bo o ganiza ima. 1934-1936 m. pasi ode 4 lcidiniai apie au ini l kalb l moks- lo i cchnikos e minLl a p au inimzl i no minimE, a p jq usiSkas E. W s- e io clisc acijos a ian as, i5[cis as 193,5 m. Mask ojc. TLo laiku E. D czcnas jau bu o So ic u Szjungos mokslq akaclc nijos bchnikos i e n inologijos komisijos na ys (Kuzncco 99I:.27). 193-1 m. jam pa ikc u uZd - o is suku i mokslo i echnikos c min l i posakiu n - minin o komisijn p ic V ls ybinio no inimo komi e o i jai ado au i. i937m. baland2io 14 d. E. D czcnas bu o a c5 uo as ka u su bend ada - biq g upc .SEL/ ccn inian e komi c c. Ti paiiq me q spalio 27 d. nu cis as mi i i suSaudy as. Po 2() me -1 (1957 m. ucguZes 11d.) eabili uo as,,dil isiiko nusikal imo sudi ics ncbu imo" (S cpano 1992: 9). Jq bend ada bia imas Pi masis abicjq inZinie iq, in c ling is q, e minolog l susi ikim s i 'y- ko Be lync 1928 m., kai jaunasis E,. Wiis c is bu o k4 ik ga gs spausdin as ins ukcijas bend ada biau i su Al cdu Schlomannu, ,, echnikos ZodZiu s i- ics p adininku" (Wiis e [)14: 134). Sa o a siminimuose E. Wiis e is apic 5i susi ikim4 aSo: ,,Tuo laiku ka ais manc aplankyda o gana jaunas, ik- us usas su kcpu e su snapeliu, bu qs ca o ka ininkas, Pabal ijo kilmes, kaip cliau suZinojau. Tai bu o E nes as D czcnas, eliau isi aukgs i a p- au ini e minijos s anda iza imE" ( cn pa , 436). 1E0 193 1 m., uoj po E. Wijs e io kchnikos kulbos u plu i io s andu i; - i.'l io pasi odymo, E,. D czenas pasi lpino, kad So ic q Sqjungos moksl l akade nija a lik l Sio eikalo ckspe izg. Ren ian is jos labai eigiama i5 a- da,5 asmcnu g upc, ado aujana E. D czcno, ga o uZduo i pe Zi uc i i iS c s i eikal4. Siek ick kupiu uo as Teclmiko.s kalbos a p uu i is s an- da iza inns us l kalba iilcis as 193-5 m. pabaigoje. 1936 m. p adZiojc isi 3 00i) egzcmplioliq bu o pa duo i. E,. W ls e is i E. D czcnas bend a o iki pa E. D czeno suimimo. Thi liudija jq lai5kai. ku iuos y inejo ienas Zy niausiq iiuolaikiniq in e ling- is q D. Blanke, E. Wiis c io kolega i d augas. ISA - 1928 n. 17 nacionaliniq s anda izacijos o ganizacijq iku a edc- acija. Ji [pinosi isq lSiq pasauliniq ma a imo ienc q i echniniq pa a- mc l su ienodinimu, kol An asis pasaulinis ka as nu aukc jos cikla. l ai iu Saku specialis ai sp encic sa o p oblcmas Tcchnikos komi e uo- se, sunumc uo uosc nuo 1 iki 3 . Sie komi e ai is labiau pinosi konk e- diu s iiiu e minijos p oblemomis. ado auda niesi sup a imu, kad cchni- kos objck u s anda iza imas lemia ikslq i a diji 4. Kadangi a ski os mokslo Sakos nickada ncb na g ieZ ai a si ibojusios, eikejo cng i kick galimi pladiau sL p an amus pag indinius p incipus i ieiko i kalbos p ic- m lniu isoms s ilims. kud p leng c' 1 a pusl io sup l imas i p au i- nis bcnd ada bia imas. 1934 m., engdamasi sa o kon e encijai S okholmc, ku i u cjo i , yk i 1936 m., 1Sl ga o so ic ines dclcgacijos Rapo q, pasi a5y 4 E. D czcno (Ape:eu 1936). Jau 1935 m. A. Samojlenko, E. Wiis e io bcnd ada bio, espc a i5kas Rapo o e imas iSspausdin as Mask ojc i A ns c damc (D ezen 1935). Veliau pc spausdin as 1983 m. su A. Wa nc io pabaigos ZodZiu, ku 5i knyga adinama ,, e minologijos klasika" (Wa nc 1983: 84). Rapo us baigiamas d iem pasiOlymais: is cig i Te minologijos komi c q i suku i a p au ini c minijos kodq. Abu pasillymai bu o p ii n i ienbal- siai (jau 19 au iniq s anda izacijos o ganizacijq). So ie q Sqjunga (E. D e- zeno z du) ga o uZduo i suku i si kodq. Konk c us pasillymas i ISA Ba- zelyje a cjo 1935 m. bi Zclio 7 d. S4 aSq daugiausia suda i cspe an o mo - cmos. 1936 m. asa os pabaigoje Budape5 e i yko pi moji naujojo Tc mi- no ogijos komi e o ISA 31 kon e encija, ku i u ejo e psisp gs i del siulo- mo kodo. Bi Zelio pabaigoje Vienoje yko a p au inis pa engiamasis po- sidis. Gausiai daly a o i a siun c daugybg laiikq okciden alio ( icna i5 181 di b iniu kalbu, Edga o De Wahlio 1922 n. ku inys) a s o ai. Jie a gu- mcn a o p icS espe an o kalbq i labiau uZ na u alis incs, . y. daba a o- ja q kalbq a p au iniam bend a in ui p i aiky as kodo o mas. Tai sukc- lc sqmyii. E,. D czcnas, ncpaisan dideliq pas angq ( aip pa i E. Wiis e- io), ncgalcjo daly au i deba uose nei Vicnoje, nci Budapc5 e. Juosc okci- den alio a s o ai aip pa labai a gun cnla o uZ sa > na l alis ing di b ing kalbq. Sp cndimo dcl kodo ncbu o imanoma p iim i. 1937 m. Pa yZiuje daly- kas i il bu o a idc as. Tik 1933 n . Be lyne i ai i l s iii l spccialis ai p i- cme ezoliucij4: ,,Manoma, kad eikia suku i da nias kodo ZodZiq da ybos aisykles. <..'> Sios aisykles b[1q dalis c minijos ak o jau cgzis uojan- icms z p au iniams e ninams. Jos ne u i nei p ie a a maiSy i kalbu, nei de o muo i LodLiq, ku iq o mos jau y a be cik a p au ines" (Wiis e 1974: 425). Ti igi pi masis konk e us pasill as kodas ncbu o p iim as. No s e - minologijos kodo ideja, pz siuly a E. D ezeno, 193 i m. ISA komi c o nebu- o p iim a, E,. W is e is nickada jos nea sisake. P ie5ingai - galimybe a p- au iniq |c dLi l Saknq (ypad lo yni5kos kilmcs) pag indu suku i iden iSkus e minus i ai iose kalbose i aip paleng in i mokslini i echnini a pusa- io sup a im4, jl is i( naujo uZbu da o. E. Wiis e is paliko pa eng 4 di- dZiu cs apim ies ank a5 ! Rudica iun *A ku ium. ku i i daba galima gau- i 1! INFOTERMo kaip mik o ilmq. Tiejus me us (1936-1939) ISA 37 enge pag indinius kuo didcsniam kal- bu skaiiiui inkandius c n inologijos p incipus, aiky inus i ai iose mokslo i cchnikos s i yse. Komi e as pa enge (Felbe 1991: 44) ISA Zodynq en- gimo nulodymus, jq engimo pe spck y as, a p au incs a p au iniq c - minq aisyklcs, bibliog a ines Sakiniq Zodynq odykles. A ski ai mine ini a p au iniai l a dijimo, sE okq i c minq icnodinimo p incipai. Po ka o naujai is eig ame 1SO (ln e na ional O ganiza ion. o S anda i- za io - Th p au inA s unda izacijos o ga izacija/ Tc minologijos komi c e, pa adin amc ISOITC 37 ( e minology-p inciplcs and co-o dina ion) p ic jq ncbu o g lL a. 1932 m. Pa yZiuje yko Pasaulinis elck o echnikos kong esas. E. Wiis- e is, ku io knyga apie kalbos s anda iza im4 ,,ypad elck o echnikoje" kq ik bu o labai palankiai su ik a, skai e p ane5imE. Vyko ka 5 a diskusiia. Bu o silly a p iim i cspe an o kalb4, cngian Ta p au ini elek o ecl nikos io$ nq. Thi icnas s a biausiq, ukusiq ilgiau ncgu 20 mc q IEC (ln ema- 82 io nl Elcc o ech ical Co nn ission - Ta p uu i i clek o echnikos komisija) da b l. E,. Wiis e is bu o nuola inis Aus ijos a s o as, eike okiediq kal- bos konsul acijas. Thdiau, koljis bu o iS ink as lpin is di b iniq kalbq c - minais, bu o daug ki i iq. Espe an o kalbai palaiky i 30 elck o echnikos specialis q (ne ik iS Vakn q Eu opos) a5o bend q laiSki1, o i5 So ic q S4- jungos a cinzi os pacios k yp ics d iejq o ganizacijq o icialiq nome nkla i- os da buo oju aS as. Vienas jq bu o E,. D czeno. Kai 1938 m. pasi ode pi masis IEV ([n en acia Elek o ec:lmika l/o an - Ti] p ou inis alek o cch- ikos ic dl, us), pag i di es kalbos bu o p ancuzq i anglq, bc , Salia okie- diu, i alu i ispanq, lygia eise bu o i espe an o kalba. A spindZiai Siandien Zll in c ospek y iai, isi anks csni y imai i o ganizacin s pas an- gos gali a ody i ik kaip pa engiamicji bandymai icnam b i ndZiam e ni- nologijos medZio aisiui - maSininiq i ankiq baziniam e minynui. 19-50 m. ECE (Economic Con mission J'o Eu ope - Eu opos ekonomikos ko nisija p ie Jung iniu Thu 1) nusp ende pa cng i iodynq - es q kaip dau- giakalbiq e minynq aikymo pa engiamqji p ojck 4. Bu o pasi ink a s i is - maSininiai i ankiai. jq bend osios pag indines sq okos. Kaip pag indiniai ikslai bu o i a dy i: 1) p ak ine nauda p amonci i p ekybai, 2) pa eng q p incipL pa , yzdinis aikymas e minologijos i leksikog a- ijos da bams. Pc' ilgo n pcs ingo y inejimo 11 y iausybi l suda i da bo e upg. Pa- g indincms di ek y oms nus a y i bu o paski as e minologas ckspe as i maiininiq i ankiq spccialis as E. Wiis e is. 1968 m. pasi odi pag indinis omas (iS planuo q okicciq, ispanq, usq i k . kalbq om l icnais mc ais anksdiau ncgu pag indinis pasi odc oki5- kasis). Jis apima 1401 s l ok4 su apib eZ imis angl l i p anc[zq kalbomis. Pagal galu ing ISOITC 37 a askai 4 s uk l a y a okia: 1) a i inka klasikini Zodyn4 (s . a ky as pagal s i is. ado ujan is de- Ialia UDK nume acija kiek ienai s4 okai). 2) s4 okos y a ,,i5dalijamos i ko eles" [daugiakalbiq Zodynu iSdalijimas i s i is, i5ki pus iS knygos i suklija us an ko eliq, i a lq,mas pagal i ai- ius k i e ijus pi mq ka 4 bu o pa a o as A. Achloma no jo ili s uo L ose 18-l echnikos iodynuose (ITW) n nuo 1906 m. y a labai megs amas e minologq - no min ojq (ISOIDIN i k .)] iki galu inio elek oninio a ian o, 3) kalbos su ikiuo os e ikaliai, 4) kiek imanoma didesnio e minijos ikslumo sickiama: - pagal ealimybes s anda izuo omis apib cZ imis, - Zodyno sanda os su a kymu, - nuo odomis I giminincs sE okas, lyginan su ski in_eomis au iniq kalbq s4 okq sis cmomis. nuo odomis I nacionalinius no n inin o ins i u us (p ic suno min q sq okq), - ilius acij l sis emomis (ilius acijos aip pa daZnai pageidau inos, bc jos ncgali pc eik i abs akdiq sq okq, odel p ie negalimq ilius - uo i sq okq pa eik os galimq s4 okq e e cncijos, pa yzdZiui, si1- okos ,,s iegimas" ilius uo i neimanoma, odel pa eikiami j ai iq s iegiq pieSiniai), - seman ine odykliq s uk u a. Tikslus da bo n e odu ap alymas da o eikz l4 a si c minologijos a- do eliu a p Sios s i ies klasikiniu eikalq. NeZinia, a a si ik inumas, kad jau 1923 m. a si a ski q Enciklopedinio iodyno dali jaunasis E. Wiis e is paske be kuklq. be kompak i5k4 e minq Zodyneli Ma-in aka Espe an o- Vo a o p ielemen a <"' > espe an o-ge mna kaj ge mana-espe an a kun omb o a. e nco1, ku is i Siandien da o p es iZinio a p au inio p ojek o ispudi. Ii ados 1998 m. enginiai i publikacijos, ski os E. Wiis e io 100-meiiui, a - k eipc demesi i e 4 saugo i i oliau y ine i e minologijos pag indejo palikima, neuZmi 5 an i jo in e ling is iniq da bq. DidZiulis E. Wiis e io a chy as, daba esan is INFOTERMe i p iZil imas Vienos uni e si e o, eikalauja de alaus y inejimo, pageidau inas b[ q i naujai as q ank a5- diq skclbimas. Pionic i5kas E. D ezeno da bas, ado aujan So ie q Sqlun- gos c minologans, 1931 m. nu lkgs del susido ojimo, nepaisan kai ku- iq pas angq, ne a pakankamai Zinomas i i c in as. Te minologijos kodo ideja is da gy a. Sios uZduo ies skubumas bu o pab eZ as Rygoje yku- sioje kon 'e encijojc, ski oje E. D ezeno 10O-meciui, nes ai y a ak as ,.ypad s a biam e minologijos y inejimui i aikymui" (Felbe 1994: 46). P ie 184 5io b[ ino palaiky i oikimo gali na p idu i: ike ina, kad bus sup as a, koki s a bq aidmc i cspc an o i ki os di b incs kalbos su aidino c n i- nologijos iS akose. LITER{T.RA Au k s o i I c A., La b a n a u s k ie n i S.2002: 1i: minologija i e imu cchno- logija daugiakalbcje in o macincjc isuon e nijc . , k minologija 9, 122- I 28. D czcn E. 1935: P i p oblemo de in en aciigo dc science- ek ika c n inu o. (Ella usa ad. A. Samojlenko), Mosk o Ams e dam (= ep eso D czen 198.i). D ezen E. l!183: = cp cso de D czen 1915. Kun pos pa olo de Al ed Wa nc , Saa b i cken. D ezen E. K. l99l: His o io de la mondali g o 4. Plila -igi a eld., e izii a kaj komen i a de S. Kuzneco . Mosk a. D czen E,. K.1992: His o iaj S udoj, Jcka c inbu g. F e I b e H. 1994: Eas -Wcs Coopc a ion in In c na ional Ti: ninology Wo k in hc 1930s: D ezen and W is e . - TL mNe Ncns. Eds. J. D askau, H. Pich . Gai cnis K.2002:Lie u i4 c ninologiju:Ieo ijosi u kybosmu c j.s,Vilnius. Kuzncco S. N. 1991: D czen, lia c ko, lia epoko. - I) c:c E. 199i,3-40. S cpi no N.l99 : E nes D ezcn-his o iis odcE,spe an o.-l) azenE.1992, 5-9. Wa ne A.1983: Lain c naciaasi niladodcscicncc- cknika e minologio.-D - ze . 1983, 82-90. W ii s e E. 1974: Tl c Roud o InJo cnn. T o cpo ' s p cg cd bchal o UNESCO. In en on' oJ'Sou ces oJ ,lcicn i ic an l Tccl nical Tb minok g'. ,4 Plan o E. ablis- I ing u d In ann io al I o nu i Cen c (Clea ighu sc) Jo T n inolc gl,.l{i n- chcn. ,[p e e H E. K. 1936'. Iumepual4uo o.' u3l lu l oyl Ho-m '^HuL (cK. mL'l)J u Ho oa u. I4c nopL 4 coBpc) e HHoc noloJ ceHue u nepcneKnu6al, Mocxsa-,qc i paa. Aida CIZIKAITE Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e a" Mui incs g. 8, UI-44280 Kaunas E. pai as aidu e( -''mail.l Gau a 2004-10-0,1 85