Terminas prie termino. I

PASTABOS, SVARSTYMAI, SIŪLYMAI, SMULKMENOS TERMINAS PRIE TERMINO. I Kėbulas, kuzovas, karoserija Totorių kyzau „žievės krepšys“, pasiskolintas rusų (Oacvep 1967), naujoje dirvoje vešliai pumpuravo: KY3068 — ,,KOpoOb, THYTHI, HMJIETEHbIŪ UH OOHIHTHIH IO OCTOBY KOpoOuLla, BMbcTuanule pa3Haro poza“. Kyzoes Kapemublil, meaexcnbul — „Bažahasi H OOuIHTAS KIIbTKA, Ha JpOraXb, Is TIOKJIAaXKH H CHAbHba“. Kopabenbnbiū Ky306s — „CYBHO BUepHĖ, 6e3b oTabaku H BOOpyx€HIs“. || „KOp3HHa, MOCTHHa, KYX€HKa, TJICTYIIKA, TUIETEHHINA; OcpecrsdHKa, KOLIEJIb, KOTOMKA, JYKOILKO, 306H5£, pa3Haro Buia, JIS srolb, TpH60OB unp. || Ky306s nana. ,,HAy3eHb H HAY3HUKb, KA0UKa, AYIUISIHKA, MOJĮsbimBaemas Cb y3010 Bb 1bCaxs, 115 HOHMKH AUKUXD HJIH GODpTEBbIXb POEBb. || Ky3080K8, —604€Ks, Ky306€HH, —66HbKA, KY306H:A, Ky306Ka — ,KOP3UHKA, JYKOLUKO, [Uist HOCKH ETO Ha pyKaXb“ || Ky3060K0 — ,,pbl0a KAPKUXb MOpPCH Ostration, oxkpyrias, Bb Bub Ky3oBa“ || ,pakosuna Calccola“. Kyszdexa? KCTp. „pollb pada’ (dans 1979). Iki automobilio dar buvo toli, bet kalba dirbo savo darba. Skolintas naujazodis buvo ckspansyvus ne tik rusy kalboje, bet teko ir baltarusiams — xy306, lenkams — kuzub, kozub. Sie uzliejo beveik visa lietuvių kalbos plotą — kūzavas, kuzdvas, kūzabas, kuzabas, kūzabas, kuzdapas. LKZ VI 1962 pirmąja kelia reikšmę 1. „į medį įkeliamas Iš stuobrio išskobtas ar iš žievės padarytas avilys“ — ryt. aukšt. kūzavas ir kuzavas (ir K. Sirvydo 1642 m. žodyno — Barc. Mellificium syluestre. Kuzdwas), Kučiūnų ir Upninkų kuzabas 1. Plačiai vartojama reikšmė „iš medžio žievės padarytas indelis uogoms rinkti, aukšlys“ — ryt. dz. kūzavas 3., lietuvininkų, Rudnios, Seredžiaus, Gudžiūnų, A. Juškos žodyno kiizabas, kuzabas 2., Skirsnemunės, Šimkaičių kūzapas 1. „Inkilo“ reikšmę turi tik žem. kūzavas ir kuzavas 2. Jau iš K. Sirvydo 1642 m. žodyno žinoma reikšmė „dėžė malūne, į kurią pilami grūdai malant“ (Kosz miynski nad kdmieniem. Infundibulum. Kuzawas melničos) išlaikyta zanavykų — kūzabas 3. Kūzapas 2. Jurbarke yra „arpo dalis, pro kurią pilami javai arpuojant“. Širvintiškių ir molėtiškių kiizabas ir kuzabas yra 5. „didelė pintinė pašarui nešti, dok156 las; į doklą telpantis pašaro kiekis“. Molėtiškių kūzabas yra ir 6. prk. „pilvas“. O 7. prk. „storas, pilvotas žmogus ar gyvulys“ yra kapsų (Bartninkai) ir vakarų dzūkų (Kučiūnai, Valkininkai) kuzabas. Valkininkų ir Liškiavos kuzabas — 8. „tokia žuvis su didele galva ir didelėmis akimis“, o E Kuršaičio vokiečių-lietuvių kalbų žodyno kūzabas (Kolbe) — 9. „švendro sėklų buožė, burbuolė“. Įdomiausia, kad kūzabas 4. „vežimo, rogių kėbulas“ Sintautai (LKZ VI 1962). Lietuvių kalbos ši svetimybe, žinoma, nepraturtino, bendrinei kalbai iš tolo nercikalinga. KarZ 1919 ir TechnŽ 1920 xy3068 verčia vežėčios. RLŽ 1932 kysoe — krežis, rezgis; |! (vežimo) kėbulas, polingė; || (laivo) stuobas. Kuzovas, nors šnekamojoje kalboje pokarinės priklausomybės metais ilgokai vartotas, bendrinėje kalboje ir terminijoje niekada nebuvo pripažintas. Polingė žinoma iš 1853 m. F. Nesselmanno lietuvių-vokiečių kalbų žodyno — Wagenkasten, nurodomas ir jos šaltinis — Ragainė (Ragnit). Vartota šiek tick raštuose, bet labai netiksli — kėbulas iš tikrųjų yra ne „polingė“. o „antlingė“. DZ 1954 ir 1972 polingė žr. kėbulas. Dabar polingė jau visai nevartojama. O iš kur ir kur yra kėbulas? LKZ V 1959 iš Daukšių yra kébalas — „gegnė, sparas“; toliau — kébla 2. „prictaisas (kryžiokas), uždedamas ant ratų pirmagalinės ašies ar rogių, rastus vežant“ Kupiškis, Pasvalys; kéblai 1. „ratu (vežimo) dviračiai“ MTt IV 27 [tai yra M. Katkaus Balanos gadynės skyriaus Mežlavežtis žodis: Parvažiavęs su tuščiais, jau name randa primėžtą valktį; tas valktis stovi be pirmutinių tekinių, jų vietoje parama — tam tikra kaladžiuke. Parvažiuoti tušti ratai nukeliami nuo pinnutinés ašies, vadinasi nukeliami nuo „keblų'; keblus priveda prie primėžto valkčio ir pakelia vieną tekinį taip, kad primėžto valkčio šerdešninkas įlenda į pritraukto valkčio ašies skylę; <---> M. Katkus. Balanos gadynė. Vilnius: Vaga, 1989, p. 21], 2. „ant rogių dedamas iš kartelių sukaltas keturkampis; „drogai“, „lugė“ Viduklė; 'kėblas 1. „viršutinė ratų (vežimo) dalis (ratų dėžė)“ Surviliškis: 'kėblas 3. žr. keblai 2. Pandėlys, keblė 2. „brikutė, koreliai“ Krekenava: keblės Smilgiai (Pancvėžio r.), kėblės Pagiriai (Kėdainių r.), kėblos Ančiškis (Panevėžio r.), Pagiriai — „Sukaltos lentos, uždedamos ant rogių, kad būtų plačiau“; keblos 1. „medinė ratų (vežimo) dalis be tekinių ir drangų“ Paberžė, Surviliškis, 2. „senoviški ratai (vežimas), kurie vietoj drangų turėdavo po rąstelį iš abiejų pušių“ Surviliškis. Galiausiai — kėbulas, jau 1894 m. fiksuotas M. Miežinio 157 tn žodyne: kėbulas. m. vagis, blukis. pudlo kolasy, kabląk. myaoeuwe meaneu, u3AYMUCMbIL MyA06s, Ky306s. Būdinga, kad — kaip ir kuzabas 8. — kėbulas 2. „dygiažuvė“ (Ostracion) rš. E. Fraenkelis žodžius kėbla ir kéblé (kartu su kebėža — „nerangus, nevikrus žmogus, kerėpla, griova, griozdas“ LKZ V 1959) sieja su kabėti (Fraenkel 1955-1965). Visai galimas ir artimesnis kėbulo siejimas su kebti (kemba, kebo) „kibti, kabintis“, ppr. apkebti A. Juškos žodynas, Dusctos, Jūžintai, Obeliai. Kėbulas pateikiamas RŽ 1948, DŽ 1954 — „vežimo, automašinos viršus; „kuzovas“. Lenkai tiurkizmo kuzub irgi į bendrinę kalbą neįsileido. Bet pirmiausia vis dėlto skolinosi: iš pranc. carrosserie (< carrosse < it. carrozza: carro „vežimas“ < lot. carrus „vežimas“) — lenk. karoseria. Paskui darėsi ir savo — nadwozie, skrzynia tadunkowa. Vokiečiai irgi turi ir Karosserie, ir Wagenkasten, Wagenoberbau,... Anglų yra tik angliškai — (car) body. Lictuviy kalbos vartosenoje, LKŽ V 1959 duomenimis, raštuose šiek tiek vartota karoserė. Ir TZZ 1936 karoserė „automobilio polingė“. Kėbulo atskirai iškelto nėra LE XI 1957 — tik karoserija (prc. carrosserie) „kėbulas, vežimo ar automobilio viršus, dėžė“. Dar svyruoja TechnZ 1949: xy306 — kėbulas, polingė, karoserija: onpokKudbiediouimuūica KY306 — apverčiamasis kėbulas ir kapoccepus — kėbulas, karoserija. Ir PolZ 1959 xy306 — kėbulas, karoserija. ALKPolZ 1958 car body — kėbulas, body — 2. kėbulas. Visiškai be reikalo karoserija kaišiojama kai kuriuose dabartiniuose dvikalbiuose žodynuose: carrosserie — (automobilio) kėbulas, karoserija PLKZ 1976, Karosserie ~ automobilio kebulas, karoserija VLKŽ I 1989, Ky306 — 2. (automobilio, vežimo) kebulas, polingė, karoserija RLKŽ I 1967. Karoserijos nėra TZZ 1951, bet yra TŽŽ 1969, 1985, 2001, o TŽŽ I 1999 karoserijos aiškinime net nėra žodžio kėbulas — tai jau antikodifikacija. LTE I 1976 yra ir kėbulas, ir kėbulas su priedais — T karoserija (506), tačiau LTE V 1979 yra kėbulo straipsnis, jame apie karoseriją net neužsimenama, nors atskirai yra karoserija [pranc. carrosserie — karietos kėbulas] — „transporto priemonės kėbulas su vidaus ir išorės įrengimais“. Kodėl daiktas su priedais turi vadintis kitaip? Kam terminijai tokie jmantrumai, kurie lietuvių kalbą išskiria iš kitų kalbų terminijos ir sąvokų sistemos?! PolZ 1984 xy306 — kėbulas. Tik kėbulas teikiamas PATŽ 1995 — lengvojo automobilio kėbulas 134, autobuso kėbulas 149, krovininis kėbulas 148a. VL,„LVKATŽ 1996 irgi yra tik kėbulas — Aufbau, Karosserie, Kasten, Oberbau, Obergestell, Ūberbau, automobilio kėbulas — Wagenaufbau, 158 Wagenkasten, Wagenoberteil, sunkvežimio kėbulas — Lastwagenaufbau, taip pat Karosserie — kėbulas. TechEnc I 2000 yra tik kėbulas 210, JI 2003 — tik kėbulas, VLE 11 2002 irgi tik kėbulas 311. Polis, kalstas, kaška Niekas tikrai nepasakytuy, kaip lietuvių kalboje (atskiroje nuo VII a.) vadintas pirmasis kokios raisto ar pricežerės polinės gyvenvietės, tilto ar pilies, priešpilio, papilio rąstas, įkaltas į lietuvių žemę (veikiausiai ir (į)kalti buvęs ne vienintelis žodis), Vargu tai buvo baslys, nes tik bedamas (: besti), t. y. smeigiamas — gal tik kokiam lieptui pakankamas (yra jau K. Sirvydo 1642 m. žodyne: Kot. Vallus. palus. i. stipes. sudes. Baslis tuynas). Gal mietas, nes ne tik smeigiamas (ŽD 1943: 321), bet ir kalamas — plg. latv. miet „kalti, besti, smeigti (Būga 1959: 256). Gana įmanomas kuolas (: kalti Būga 1959: 345-346 ar ir kulti ŽD 1943: 26 „kalti“, plg. *kūlė 1. „tvoklė“, 6. „kuoka, vėzdas“ LKŽ VI 1962) — plg. K. Sirvydo pirmojo (apie 1620 m.) žodyno Kot | palus, i, sudes. kuolas; Pal | palus, i, stipes, sudes, kuolas ir K. Sirvydo 1642 m. žodyno pal / Palus, i. m. Kuotas (nors pal mostowy / Sublica, sublicium. Kaszka). Gana reikšmingas K. Donelaičio Mery vienintelis kuolas: To žmogaus namelius Docys, kaip jau paminėjau, Pypkį sau užsidegęs ir kirmyt nusibastęs, Naktyj prieš gaidžius taipo supleškino pernai, Kad iš namo jo vos kuolas viens pasiliko. (K. Donclaitis. Raštai, Vilnius: Vaga, 1977, 236-237 — Žr 269) Tai gali būti arba rentinio rąstas, arba šulas, arba pamato stulpas, bet ne šiaip neapibrėžtas „baslys, mietas“ (Kabelka 1964). E. Kuršaičio žodyne Pfahl |, „polis; stulpas“ — J. K.] — kūlas. Vargu | žemę buvo kalamas rgstas — tas veikiausiai tik rentiniui (O grindiniui — grįstas). Veikiausiai ir ne sija — ji kaip tik ant kalstų, kasky. Galėjo būti šulas 2. „pastato, vartų, tvoros, tilto ir pan. stačias rąstas, stulpas, ramstis“: Ani šulų gryčia — Dievuliau mano, sarmata: seniau tik klojimą ant šulų testatydavo! (Miežiškiai) LKŽ XV 1991. Reikšmingas čia ir K. Sirvydo 1642 m. žodyno liudijimas: sfup wkopany w žiemię | Palus in sepibus. szulas inkastas žiamen. Neatmestinas ir stulpas 2. „rąstas kokiam nors statiniui paremti, prilaikyti“: Ant stulpų stovi bragas, daržinė (A. Juškos žodynas). Tilto stul159 pas (F. Kuršaičio žodynas) LKZ XIII 1984, plg. K. Sirvydo pirmojo žodyno filar [ basus, columen, columna. stulpas ir 1642 m. žodyno Filar / Columna, pila. Stulpas. Galėjo būti gal dar stapas, pastapas. Taigi nemažai galėjo būti ir tikriausiai buvo Įvairiose vietose įvairių lietuviškų. Žemaičių tai tikriausiai turėjo būti kalstas „paramstis; stulpas, polius (= polis)“: Mūsų trisienis ant kalstais padarytas (ant stulpais) (Darbėnai). Per upę seniau buvęs tiltas, nes ir dabar aptrese kalstai (poliai) tebekyšo iš vandens (Salantai) LKŽ V 1959. Kai kurių dar gerai nežinom lietuviškumo. Jau minėta K. Sirvydo zodyno kaška (dar ir Most nd palach | Sublicius pons Tiltas vnt kaszku) LKŽZ V 1959 pateikta be kryziuko (dabartinėje kalboje nevartotino skolinio ženklo) — 'kaška 6. „atraminis stulpas, kuolas, baslys“ Vadokliai, Šeduva (be K. Sirvydo). Tiesa, skliausteliuose parodoma galbūt svetima kilmė — plg. I. kaczka. Tačiau ta kilmės nuoroda neabejotinai tinka tik reikšmei 'kaška 1. „senoviškų durų medinis jtvaras; gembe, bėgūnas“ (A. Juškos žodynas, S. Daukantas, M. Valančius, Mosėdis, Salantai, Barstyčiai, Surviliškis, Onuškis (Rokiškio r.)), taip pat variantams kaškė (L. Ivinskis, A. Kašarauskas, A. Juškos žodynas) ir nei kryžiuku žymėtam, nei iš lenk. kaczka kildinamam, bet visai su juo sutinkančiam kacka 1. „medinis durų įtvaras, bėgūnas“; žr. 'kaska 1. [nuorodos kryptis turėtų būti kaip tik priešinga — J. K.] A. Juškos žodynas (ir kačkos 1. Vaižgantas). Ši tarm. kaška ir kačkos diaIektologų linkstama laikyti lenkybėmis — „plg. lenk. dial. kaczka {bendrinėje kalboje „antis“ — J. K.] „kablys rodiklio gale antkakliui laikyti“ (LKA 1 1977: 56). Tačiau lenk. kaczka niekaip negalima paaiškinti nei kalbamos 'kaška 6., taip pat kačka 2. „tilto skersinis balkis“ (P. Ruigio, K. Milkaus ir E. Nesselmanno žodynai), nei 'kaška 2. ppr. pl. „pagalys, statomas į vežima iš šonų, kad geriau būtų krauti žabus, šieną...“ (rytų aukštaičių šiaurinė dalis), kačka 4. „rogių atspara“ (Linkmenys), kackos 2. „rogių ar ratų sčdynė, atrama“, plg. kačka 4. (Kuktiškės, Utena, Daugailiai, Salakas, Dusetos), 'kaška 3. „grėblio galva“ (Anykščiai, Rumšiškės), kačka 3. „grėblio galva, šiekšta“ (Krekenava, Birštonas, Kruonis), 'kaška 4. „pagalys, lazda, kaškinė“ (Biržai, Kupiškis), kaškinė „lazda, storesnė negu vytinė, šakota, gumbuota® (Kupiškis, A. Juškos žodynas) ir kackiné zr. kaškinė (Rokiškis, Traupis, Debeikiai, Kavarskas), kaškašiekštis „kartis vežimui priveržti, šienkartė“ (A. Juškos žodynas (Viekšniai)). Neaiškesni lieka 'kaška 5. „tilto 160 įtvaro įranta“ (A. Juškos žodynas) ir kaškelė „puslankis, dedamas pric arklo išaros, kad geriau verstų velėną“ (Kupiškis). Šiaip kaška veikiausiai yra homonimai — savas ir skolintas žodis, be to, sava kaška ir skolinta kačka patyrusios kontaminaciją. Kaškos tarp slavybių nemini P. Skardžius savo disertacijoje „Die slawische Lehnworter im Altlitauischen“ (Skardžius 1998: 157). Kaškinę P. Skardžius mini tarp lietuviškų darinių (ŽD 1943: 264). Tačiau senųjų raštų darybos tyrinėjime (Ambrazas 1993 ir 2000) kaškos nėra. K. Būga žodį kaška, nieko neaiškindamas, mini ištisai lietuviškų žodžių eilutėje: vaškas, taškas, kaška, tuškas, puškas, blaškas, pliuškis (Būga 1961: 859). Kaškos lietuviškumą labai remia kešai „ant rogių uždedama medinė sėdynė su atrama“ (Vyžuonos, Tauragnai) ir kėšės „vežimo šonai; gardys“ (Vyžiai, Šilutės r.). Tai dar ne ctimologija, bet jau galima tarti, kad kaška lietuviška ir tiltininkų kalta gal ne tik K. Sirvydo laikais, bet ir daug seniau. Kaška yra RLŽ 1932: ceas — polis: mocm ma ceasx — tiltas ant polių Buvo (ir yra) ir svetimybių neabejotinų. Pirmiausia tai jau prie kuolo minėtas K. Sirvydo 1642 m. tuinas: Kol. Vallus. palus. i. stipes. sudes. Baslis tuynas ir Kot ostry / zdčiosany | abo Zeldzem ndsdadzony. Stylus. Smaytas tuynas. LKŽ XVI 1995 "tuinas — be kryziuko, bet nurodytas iš brus. men, lenk. tyn. Rus. moun — statiniai, statinių tvora RLKŽ IV 1985 — bendrasis slavų skolinys iš scn. vok. aukšt. fūn „tvora, aptvaras“ (dabart. vok. Zaun — ir „aštriatvorė“), plg. sen. isl. tin „sodyba; kiemas, sodas“, air. dun „tvirtovė“ (Oacvsep 1973; Fraenkel 1955-1965). Tuinas vartojamas beveik visų rytų aukštaičių (ir žemaičių pakraštėliais) — 1. „tvoros statinis, pinutis (ppr. iš eglės šakos)“, 2. „baslys, mietas (ppr. tvoros, kalamas statmenai)“, 3. „statinių tvora, Žiogriai“ (tuinai) LKŽ XVI 1995. „Polio“ reikšmės neturi. Tačiau fuino žemaitiškas (su aukštaičių pakraštėliais) variantas xstuinis LKŽ XIII 1984 — nc tik „Statinis, baslys“ (Alsėdžiai, Šiaulėnai), bet ir 2. „stulpas“: Tiltas ant stuiniais padirbtas 1. Jablonskis (Alsėdžiai). Tai — iš pietų (nors jiems paticms teko iš vakarų). O padavė ir iš vakarų — tai iš vid. vok. žem. pal (dabart. vok. Pfahl) žemaičių (turinčių kalstą!) pietvakarinio pakraščio (Nemakščiai, Palanga), taip pat BsMt II 248 (Padovinys) ir nuo M. Miežinio žodyno (1894) raštuose paplitęs polis (RLŽ 1932 polis) LKŽ X 1976. Vok. Pfahl yra skolinys iš lot. palus „Jazda, kuolas, mictas; stulpas“ (: pangere 1. „įkalti; <--->“) LoLieŽ 1996. Gal todėl polis įdėtas į TŽŽ 1969 ir 2001 — šiame net nurodomas ne 161 vok., o lot. etimonas — palus. Polis mums tikrai nėra tarptautinis žodis. Romanų kalboms tai ne skolinys, o lotyniškas veldinys — ital. palo, pranc. pal „mietas, kuolas: polis“ (bet ir pilot tech. „polis“. pile 2. „tilto atrama“, pilier 1. „stulpas, šulas, pastovas“, pilori „gėdos stulpas“ PLKŽ 1976 < lot. pila 1. „stulpas, ramstis“ LoLieŽ 1996; vėl. lot. pilare — iš čia piliorius). Angl. pale 1. I) „statinis, mietas“ (ir pole 1 1. 1.) „sticbas, mietas, stulpas, kartis“), bet techn. „polis, stulpas“ — pile II 1. (o pillar 1. 1.) „stulpas, kolona; atrama, ramstis“) ALKŽ 1975. Lenkai irgi turi filar 1) archit. „kolona, stulpas“: filar mostowy „tilto tauras“, bet ir pal 1. „baslys, mietas“, 2. stat. „polis“ LeLieZ 1979. Latviai taip pat turi germanizma pals, bet ir savą žodį balsts 1. „atrama, atspara, ramstis, [palspyris“: tilta balsti „tilto taurai“ LaLieŽ 1977 662. Rus. ceas — savas žodis (: sums „vyti, sukti“, plg. vinis : vyti, vainikas : vyti, 6aamb» „kalti“, plg. ceanxa 1. „smigutė (rusų liaudies žaidimas)“, 2. „smeigtas (takelažo darbams)“ RLKZ IV 1985 ir ceumokx ko, cayxaWHA HpHBEDTKOM IHpH yriaaake apos” (Pacmep 1971; KDCPA 1971). Prieš 80 metu polis buvo priimtas Terminologijos komisijos (VĮ 1924: 61). Tiktai polis teikiamas TechnŽ 1949, PolZ 1959 ir 1984, StatZ 2002. Bendrojoje norminamojoje leksikografijoje terminas irgi yra tik polis — polis tech. „sija, rąstas, įkaltas į žemę statiniui atremti“ DŽ 1954, polis tech. DZ 1972; vėliau aiskinime pridėtas ir lietuviškas sinonimas — „strypas. įkaltas į žemę statiniui atremti, kalstas“ DZ 1993. Kalstas DZ. yra kaip paprastas žodis — žem. „kalamas rąstas, stapas, polis“ DŽ 1954; DŽ 1972 — be žem., o DZ 1993 — 1. „paramstis“, 2. „stulpas, polis“, nors kalstūkalė DZ 1954 ir 1972, kaip ir poliakalis DZ. 1954, pėliakalė DZ. 1972, žymima termino pažyma — tech., tik DZ 1993 kalstakalė jau be tech. ir be aiškinimo — „poliakalė“. Kalstas gana dažnas verčiamuosiuose žodynuose: kalstas — ceas (polis) [ir polis — (tilto) ceax] LRKŽ 1971, kalstas — ceas [ir polis tech. — ceax) LRKŽ 1988, ceas — polis, stapas, pastapas, kalstas tarm. RLKŽ IV 1985, kalstas — pile (polis) LAKŽ 1991, kalstas — palis, balsts [ir polis — palis] LieLaŽ 1995. Taigi statybos terminas yra skolinys polis. Forma polius, pasitaikiusi net žodynuose, jau išnykusi. Terminas polis tiek įsigalėjęs, kad vartojamas net metaforiškai, pvz.: Todėl Kantas pasiryžęs optimistinę-etinę pasaulėžiūrą statyti ant polių, kuriuos į žemę įkalė etika (A. Šveiceris. Kultūra ir etika, Vilnius: Mintis, 1989, 201). 162 Zodynuose dar yra: stapus „į žemę kalama atraminė sija; polius“: tilto stapai DŽ 1954 ir 1972, „atraminė sija; polis“ DŽ 1993, „atraminė sija, polis, paramstis“: Po lūžtančiu balkiu stapas pastatytas (A. Juškos žodynas). Tilto stapai (DZ) LKZ XIII 1984; ceax — polis, stapas, pastapas, kalstas tarm. RLKZ IV 1985, bet DZ 1954 pastapas — tech. „ramstis požeminiams kasiniams sutvirtinti“, DŽ 1972 — „stulpas paremti, ramstis; kolona“: požeminių kasiniy pastapai , šventnamių pastapai, DZ 1993 — „stulpas paremti, ramstis“: Sija įlūžusi, tik pastapas laiko. 1LKZ TX 1973 pdstapas iš zemaičių (ir pastdpas) ir raštų yra 1. „stulpas paremti, ramstis“ || „požeminių kasinių sutvirtinamasis ramstis“ DŽ || „pastato kolona“ VĮ, Vydūnas || prk. „remiantis, palaikantis dalykas, atrama“: Niekad klajot negali, kadang yra stiebu ir pastapu tiesos (M. Daukšos Postilė, 547), 2. „kuolo galas, mietgalys“, 3. „tam tikras medis, koja, kuria paremiami mintuvai“. Taigi stapo ir pastapo laikymas polio sinonimais (SinZ 1980) gyvosios kalbos duomenimis nėra paremtas. Dirbtinis ir nereikalingas yra rdstabaslis TechnZ 1920 (ceaa), taip pat Medžiaga geležinkelio nomenklatūros žodynėliui (rankraštis, apie 1933 m.) LKŽ XI 1978. Taigi polis — terminas, kalstas — paprastas žodis iš žemaičių tarmės, bet aiškiai motyvuotas (tai atitinka naujo termino, jei ne skolinys, reikalavimą), senokai pateikiamas, nors ne kaip terminas, norminamuosiuose žodynuose. Kalbos ir terminologijos politikoje lietuvybės poslinkiai nėra labai žymūs, bet šiek tiek pastebimi. Turint nusistačius terminijos lietuvinimo perspektyvą ir apgalvotą nuoseklių žingsnių strategiją kalstą pirmiausia reikėtų teikti lietuvių archeologijai — gyvosios kalbos pagrindas čia būtų kaip tik reikalingiausias ir suprantamiausias. Nedidelis (ir nenuoseklus) judesys matomas hidrotechnikos terminijoje: pile — 1. polis, stapas, pole — 1. stiebas; stulpas; atrama, 2. gairé, 3. polis, pile-driver — poliakale, driwer — 2. tech. poliakalė; plūktuvas; varytuvas, bet pile driwer — poliakalė, kalstakalė, hammer — 2. stat. tvoklė; poliakalė, kalstakalé, 3. tech. nauj. kalstagrąžtis (kalinėjantis grąžtas), ram — 1. poliakalė; tvoklė; kalstakalė, jach — 4. tech. spaustuvas; kalstagrąžtis, jach — drill (jachhammer) — kalstagrąžtis HidrotechZ 2000. Ankstesnių žodynų jlaidinis polius — unykmosas ceas PolZ 1984, sheet [interlocking grooved] pile, sheeter — Spundpfahl — palplanche — iunynmosas cea StatZ 2002 negerai, nepagrįstai keičiamas: grooved pile — jlaidas; junglusis polis, interlocking pile — sujungtieji jlaidai; junglusis polis, sheet pile — jlai163 dinis polius; įlaidas, sheeter — stat. įlaidinis polis; įlaidas, spraustas (plg. dar piling — 2. įlaidinė siena, plank piling — lentų įlaidžio siena, interlocking steel sheet piling — jungliųjų plieninių įlaidų siena, plank piling — lentų įlaido siena, interlocking steel sheet piling — jungliųjų plieninių įlaidų siena, pile sheeting — glaidinė siena | spraustasienė, bach sheeting — žemutinė spraustasienė | įlaidinė siena (pvz., užslenkstės), front sheeting — priekinė spraustasienė / įlaidinė siena (pvz., prieslenkstės),..., net interlocking sheeting — jungliųjų įlaidų siena (pvz., metalinių įlaidų), steel sheeting — plieninių įlaidų siena. Tą negerumą didina ir stiprina tai, kad spaudoje įlaida(s) pasitaiko apskritai „polio“ reikšme: Galinga <---> poliakalė <---> kala į marių dugną plieno įlaidas, <---> Drg 1984 97 4; marių dugne sukalė 2700 tonų metalinių įlaidų, jų sienelių tarpus baigia užpilti gruntu T 1985 228 1. Įlaidas iš tikrųjų yra „vienos detalės iškyša, kuria ji jungiama su kitos detalės išpjova <--->. Įlaidu sujungti ir į gruntą įkalti mediniai, metaliniai, plastikiniai ar gelžbetoniniai clementai sudaro ištisinę įlaidinę sieną“ TechEnc II 2003, rebate — Falz — rainure — munyKm, 4emecepmo StatZ 2000. Taigi terminas yra polis; kalstas — jau pasirciškęs kandidatas; jlaidas — nedelsiant šalintina klaida. Ciaupas ir kranas Kad lietuvių kalba archajiška — tai džiaugsmas indocuropeistikos mokslui ir tautos pasididžiavimas. Kad baudžiavose, okupacijose suvargusi tautos kalbinė mąstysena ir veiksena gerai neatsigavo ir naujaisiais laikais, kai darėsi ir klostėsi bendrinė kalba, o liko sustingusi kaip kisielius — turėtų būti verksmas, bet nė to nėra — apkiautę ir patenkinti... 1879 m. Klaipėdos Lietuviszka ceitunga rašė: Uždraudė savo mokintiniui ... gaidį liejimo katilo pakrutinti. Tai LKZ 111 1956 gaidys 7. „čiaupas“. Žinoma, ne pačių lietuvininkų susigalvotas, o iš vok. Hahn verstas — reikšmės skolinys. Jau 1870 m. F. Kuršaičio vokiečiųlietuvių kalbų žodyno I d. Hahn — 3) Hahn an einer Rohre — capas (Zapfen), gaidys, 1874 m. — II d. II Krahn 2) Zapfen am Fass — onkis — tai vok. Hahn mažybinės formos Hahnchen skolinys. A. Lelio 1919 m. lenkų-lietuvių kalbų žodyne pateikiamos gy - vosios kalbos žodis: kran — <--->; (drewniany) parvagys - plg. 'pervagis, pervagys 2. „medinis čiaupas, užkemšama volė skysčiui iš statinės nuleisti“ (žemaičiai) || „latakas sulai leisti“ (Veiviržėnai) LKŽ IX 1973. 164 žodynuose žymimas psn. (vartojamas tik for. „ryškinimo bakelis“) — dabar zbiornik, taigi ir „tanklaivis“ dažniau nc tankowiec, o zbiornikowiec, nors vartojama tankowac „ap(si)rūpinti degalais (apic laivus, lokomotyvus)“. Tanko dar nėra KarZ 1919, STZZ 1923, SNŽŽ 1924. Paplito tarmėse kaip palyginimas: Tos bobos didybė — kaip tankas Kupiškis. Kaip tankas ta karvė Vainutas; taip pat reikšme „kas labai stambus, tvirto sudėjimo“ (Želva, Miežiškiai), net 4. prk. „batas trumpu aulu“ (Salantai, Lenkimai, Mažeikiai, Tirkšliai) — plg. manxemka — 1. storas puspadis, 2. dg. tanketės, storapadžiai bateliai (moteriški) RLKZ IV 1985, suvalkiečių branavykai („Šarvuočiai“) „darbiniai batai“ (ZSZ 2003). Taigi įprastinis kovinis tankas pasirodo esąs antrinis, o pirminio mes, pasiskolintojai, kaip ir neturim, išskyrus... žodynus ir labai specialias sritis. Tiesa, oficialioji šviesaus gyvenimo spauda šviesiai rašė apie puikius tankus net karvių fermose: Kai prijungs pieno liniją, pienas tiesiai iš karvės stiklo vamzdžiais per aušintuvus tekės į tankus TMtr 1973 3 1. ZUMTZ 1983 nepalyginti santūresnis: manK 042 MOAOKA — pieno cisterna, manKoxnadumeAb Moaoka — Z. ū. pieno aušinamoji cisterna, nors aspomeHk — aerotankas. HidrotechZ 2000 tank — 1. baseinas; rezervuaras; vandens talpykla, 2. bakas, cisterna, bunkeris, tik aeration tank — 1. mot. aerotankas (ir aerotank), 2. vndt. aerobaseinas, methane tank — nuot. metantankas, nors StatZ, 2002 — metano tankas — methane carrier — Metant — methanier — mank c¢ ycu ce uHoeo memana (bet ir metantankas, stovinimo reaktorius, taip pat aerotankas), butano tankas — butane carrier — Butant — butanier — manx bymana. Lenkams tai ne tankas, o kamera: memamenx zob. memamanx - komora fermentacyjna, gnilna, aspomenk zob. aspomank — 1. inž. san. komora napowietrzana, 2. kotl. odmulnik, zbiornik odmulin WST 1973. Būtų galima ir lietuvių kalboje Cia verstis be tanko (bent jau metantankq reikia taisyti į metano tanką), nors aerotanko keitimas kokiu aerorezervuaru — tarptautinio Žodžio tarptautiniu — nebūtų lengvas. Angl. tanker yra ne tik 1. tanklaivis, ne tik 2. cisterna, autocisterna DALKŽ 1998, DAKŽ 2001, ne tik 2. gelžk. amer. cisterna ALKŽ. 1975, bet ir 3. av. degalų lėktuvas DALKŽ 1998, DAKŽ 2001, nors tiksliai terminiškai tai yra mank-3anpaesmux, replenishment tanker, tik labai netaisyklingai lietuviškai — tanklaivis pilstytojas JTLZZ 1994 (visai įmanomas oro tanklaivis MkslIL 2002 22 14, nors čia pat labai nevykęs tankeras — degalus nešantis orlaivis). 171 O gal tanklaivis, kaip ne visai aiškus, būtų ir nereikalingas? Juk yra ir naftovežis, mazutvežis, benzinvežis (gali būti tiek automobilis, tiek laivas!), yra ir angl. oiler, pranc. pétrolier. Bet dalykas tas, kad tas pats tanklaivis vieng kartą gali vežti naftą, kita — mazutą, apskritai — bet kokį skystį, net vicnukart skirtinguose savo tankuose — skirtingus skysčius. NATO TZ 2001 oiler / pétrolier — „karinis ar civilinis tanklaivis su visa reikiama įranga papildyti degalų plaukiojančius laivus“ — tanklaivis. O kad tanklaivis būtų aiškesnis, motyvuotas, svarbiau uz aerotanką ar metano tanką turėti tanklaivio tanką, kokį jau turi rusų kalba, ir struktūra, ir skolinimosi politika lietuvių kalbai vis dėlto artimesnė už daugelį kitų: mark IT rex. „cnennajibHo 06OPYNOBAHHBIN GaK MIM OTCEK JUIA XpaHEHHHA MAK TpaHCHnOpTHpOBKH XHiKOocTeK“ APuPAC,JIUTITS 1969, mani: — „CnennajibHO OGOpyJIOBAHHKbIĖ pesepByap JUS! XpaHEHHA HJIH TDAHCOODTHDOBKH KU Kocren“ CCHC 1993. Rusų terminijos mankep (nedhmena augrnoe cydno) KIC 1955 dar neturėjo pamato mask, bet vėliau jį įgijo — mar cydoeot TIC 1976 ir 1989. Lietuvių laivininkystės terminijoje einama panašiu keliu: mank — tankas, bakas, rezervuaras JZPTZ 1992, tankas — manx — tank, compartment JTLŽŽ 1994. Yra net diptankas — dunmanxdeep tank JTLŽŽ 1994. Beje, diptankas yra labai seniai: diptankas jūr. „gili cisterna transporto laivuose, naud. vandens balastui supilti“ TZZ 1951 (ir 1969), diptankas „laivo balastinio vandens cisterna“ TZZ 1985 ir 2001. Tanklaivio tanko TŽŽ 1951 ir 1969 visai nėra, o TZZ 1985 ir 2001 rankas 2. — irgi visai neapibrėžta „cisterna, rezervuaras“. Tai Salintinas neatitikimas — tanklaivio tankas yra rcikalingesnis Ir pagrįstesnis uz prasikišančią anglybę — laivo diptankas. Ir jau — kaip iš čia cituotų dalykų leksikografinés technikos matyti ir kaip jau seniai laikas — kovinis tankas ir tanklaivio tankas yra homonimai. Lietuvių leksikografijoje — jau gana seniai — šito paisoma tik verčiamuosiuose žodynuose (pavyzdžiui, ALKŽ 1975, RLKŽ IV 1985). Išvados 1. Žodis kuzovas, totoriška slavybė, daugybe variantų ir reikšmių vartojama beveik visose šnektose, į technikos terminiją nepateko. Kėbulas yra terminizuotas lietuviškas tarmės žodis (atitinkama ar panaši vežimo dalis). Karoserija reikšme „kėbulas su priedais“ yra nereikalingas dalykas, neturintis vietos tarptautinėje sąvokų ir terminų sistemoje. 172 2. Skolinys polis nuosekliai vartojamas terminijoje ir net paprastojoje kalboje. Tačiau jau atsiranda bandymu realizuoti seniau praleistą galimybę terminizuoti žem. kalstas (kol kas tai būtų tik polio lietuviškas atitikmuo, o ne pakaitas). 3. Čiaupas vartojamas nuo 1920 m. (anksčiau lietuvininkų — vokiškas reikšmės skolinys gaidys), labiausiai įsigalėjęs terminijoje, mažiausiai — šnekamojoje kalboje. Kol „čiaupas“ buvo kranas (ir gerokai ilgiau), „keliamoji mašina“ buvo keliamasis kranas; dabar — kranas. 4. Tanklaivis atsirado anksčiau (1886) negu tankas (1915) — pradžioje slaptas kodinis pavadinimas, paskui prilipęs neatplėšiamai (nors kai kuriose kalbose pakeistas savais žodžiais). 1936 m. jau fiksuotas tankeris, 0 1954 m. — tanklaivis (iš vok. Tankschiff). Kad tanklaivis būtų motyvuotas ir nedviprasmiškas, reikalingas ir jo pamatas tankas (homonimas) — „skysčių transporto laivo bakas arba skyrius“. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ALKPolZ 1958: Novodvorskis A. Anglų-lietuvių kalbų politechninis žodynas, Vilnius. ALKZ 1975: Anglųlietuvių kalbų žodynas. Sudarė A. Laučka, B. Piesarskas, E. Stasiulevičiūtė, Vilnius. ALKŽ 1998: Svecevičius B. Angly-lietuviy kalbų žodynas, Vilnius. Ambrazas S. 1993: Daiktavardžių darybos raida 1, Vilnius. Ambrazas S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2, Vilnius. Būga K. 1959: Rinktiniai raštai 2, Vilnius. Būga K. 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius. DAKŽ 2001: Piesarskas B. Dabartinės anglų kalbos žodynas, Vilnius. DALKŽ 1998: Piesarskas B. Didysis anglų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius. Drg — Draugystė (laikraštis). DŽ 1954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. DZ 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. Fraenkel E. 1955-1965: Litauisches etymologisches Worterbuch, Gottingen. HidrotechZ 2000: Baškys K., Sul ga V. Anglų-lietuvių kalbų hidrotechnikos terminų žodynas, Vilnius. JTLŽŽ 1994: Banaitis J. Jūrų technikos, laivybos, žvejybos lietuvių-rusų-anglų kalbų žodynas, Klaipėda. JŽPTŽ 1992: Velička A. Jūreivystės, žvejybos ir politechnikos terminų žodynas, Klaipėda. 173 Kabelka J. 1964: Kristijono Donelaičio raštų leksika, Vilnius. KarŽ 1919: Kariškas lietuviškai-rusiškas ir rusiškai-lietuviškas žodynėlis, Kaunas. KL 1933: Kamantauskas V. Kalbėkime lietuviškai, Kaunas. Kopalinski W. 2001: Žodynas. XX amžiaus įvykiai, sąvokos ir mitai, Vilnius. KP 1939: Kalbos patarėjas. Paruose L. Dambrauskas, redagavo A. Salys ir Pr. Skardžius, Kaunas. KPP 1976: Kalbos praktikos patarimai. Sudarė A. Pupkis, Vilnius. KPP 1985: Kalbos praktikos patarimai. Sudarė A. Pupkis, Vilnius. LAKŽ 1979: Picsarskas B., Svecevičius B. Lietuvių-anglų kalbų žodynas, Vilnius. LAKŽ 1991: Piesarskas B., Svecevičius B. Lietuvių-anglų kalbų žodynas. Spec. red. R. Dapkutė, Vilnius. LaLicŽ 1977: Balkevičius J, Kabelka J. Latvių-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius. LE XI 1957: Lietuvių enciklopedija 11, South Boston. LEnc V 1937: Lietuviškoji enciklopedija 5, Kaunas. LeLieŽ 1979: Vaitkevičiūtė V. Lenkų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius. LieLaŽ 1995: Balkevičius J., Baluodė L., Buojatė A, Subatnickas V. Lietuvių-latvių kalbų žodynas, Ryga. LieLeZ 1991: Kalėda A.. Kalėdienė B., Niedzviecka M. Lietuvių-lenkų kalbų žodynas, Vilnius. L ir M — Literatūra ir menas (savaitraštis). LKA I 1977: Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika, Vilnius. LKŽ II, 1947: Lietuvių kalbos žodynas 2, Kaunas. LKZ II, 1969: Lietuvių kalbos žodynas 2. Vilnius. LKZ III 1956: Lietuvių kalbos žodynas 3. Vilnius. LKŽ V 1959: Lietuvių kalbos žodynas 5, Vilnius. LKŽ VI 1962: Lietuvių kalbos žodynas 6, Vilnius. LKŽ IX 1973: Lietuvių kalbos žodynas 9, Vilnius. LKŽ X 1976: Lietuvių kalbos žodynas 10, Vilnius. LKŽ XI 1978: Lietuvių kalbos žodynas 11, Vilnius. LKŽ XIII 1984: Lietuvių kalbos žodynas 13, Vilnius. LKŽ XV 1991: Lietuvių kalbos žodynas 15, Vilnius. LKŽ XVI 1995: Lietuvių kalbos žodynas 16, Vilnius. LKŽ XVIII 1998: Lietuvių kalbos žodynas 18, Vilnius. LoLicŽ 1996: Kuzavinis K. Lotyny-lietuviy kalbų žodynas, Vilnius. LPKŽ 1992: Karsavina I. Kairiūkštytė S. Lietuvių-prancūzų kalbų žodynas, Vilnius. LRKŽ 1971: Lyberis A. Lietuvių-rusų kalbų žodynas, Vilnius. LRKŽ 1988: Lyberis A. Lietuvių-rusų kalbų žodynas, Vilnius. LTE I 1976: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 1, Vilnius. LTE II 1977: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 2, Vilnius. LTE IV 1978: Lietuviskoji tarybinė enciklopedija 4, Vilnius. LTE V 1979: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 5, Vilnius. 174 LTE XI 1983: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 11, Vilnius. MkslL — Mokslo Lietuva (laikraštis). NATO TŽ 2001: NATO terminų žodynas, Vilnius. NLAKZ 2002: Picsarskas B., Svecevičius B. Naujasis lietuvių-anglų kalby žodynas, Vilnius. Piročkinas A. 1986: Jono Jablonskio kalbos taisymai, Kaunas. PATŽ 1995: Penkiakalbis automobilių terminų žodynas. Parengė R.. Katalynaitė, A. Klibavičius, V. Kvietkauskas, R. Lapinskas, G. Paliulis, Vilnius. PLKŽ 1976: Prancūzų lietuvių kalbų žodynas. Sudarė A. Juškienė, M. Katilienė, K. Kaziūnienė, Vilnius. PolZ. 1959: Rusų-lietuvių kalbų politechninis žodynas. Red. kol. p-kas A. Novodvorskis, Vilnius. PolŽ 1984: Rusųlietuvių kalbų politechnikos žodynas. Sudarė G. Daugėla, spec. red. J. Stanaitis, Vilnius. RLKŽ 1955: Lemchenas Ch. Rusųlietuvių kalbų žodynas, Vilnius. RLKŽ I 1967: Rusų-lietuvių kalbų žodynas 1. Paruošė V. Baronas, V. Galinis, Vilnius. RLKZ II 1983: Rusų-lietuvių kalbų žodynas 2. Sudarė Ch. Lemchenas, Vilnius. RLKŽ IV 1985: Rusų-lietuvių kalbų žodynas 4. Sudarė J. Kardelytė, Ch. Lemchenas, J. Macaitis, A. Mankevičienė, Vilnius. RLŽ 1932: Baronas J. Rusų lietuvių žodynas, Kaunas. RŽ 1948: Lietuvių kalbos rašybos žodynas. Redagavo K. Gasparavičius, N. Grigas, J. Lazauskas, K. Ulvydas, A. Žirgulys, Kaunas. Sabaliauskas A. 1994: Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę, Vilnius. SinZ 1980: Lyberis A. Sinonimų žodynas, Vilnius. Skardžius P. 1998: Rinktiniai raštai 4, Vilnius. SNŽŽ 1924: Norkus J. Svetimų ir nesuprantamy žodžių žodynėlis, Kaunas. StatZ 2002: Statybos terminų žodynas. Moksl. red. A. Kudzys, Vilnius. STŽŽ 1923: M. ir S. Svetimų ir tarptautinių žodžių žodynėlis, Šiauliai. SWO 1997: Slownik wyrazow obcyh, Warszawa. T — Tiesa (laikraštis). TechEnc 1. 2000: Technikos enciklopedija 1, Vilnius. Tech Enc II 2003: Technikos enciklopedija 2, Vilnius. TechnZ 1920: Maciejauskas A. Techniko žodynėlis, Kaunas. TechnŽ 1949: Novodvorskis A. Trumpas rusiškai-lietuviškas techninis žodynas, Kaunas. TMtr — Tarybinė moteris (žurnalas). TT 1992: Terminologijos taisymai. Parengė K. Gaivenis, A. Kaulakienė, St. Keinys, J. Klimavičius, Vilnius. TŽŽ 1936: Tarptautinių žodžių žodynas, Kaunas. TŽŽ 1951: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius. TŽŽ 1969: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius. TZZ 1985: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius. TŽŽ 2001: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius. 175 TŽŽ I 1999: Tarptautinių žodžių žodynas 1, Vilnius. Webster's Comprehensive Dictionary 1996: The New International Webster's Comprehensive Dictionary of the English Language, Trident Press International. Webster's Dictionary Unabridged 1981: Webster's Third New International Dictionary of the English Language Unabridged, Springfield. Massachusetts, VĮ 1924: Vireliunas A. Įvardai, arba terminai, Kaunas, VLE II 2002: Visuotinė lietuvių enciklopedija 2, Vilnius. VLKŽ 11989: Križinauskas J. Vokiečių-lietuvių kalbų žodynas 1, Vilnius. VL,LVKATŽ 1996: Žitkutė A. Vokiečių-lietuvių, lietuvių-vokiečių kalbų automobilių terminų žodynas, Vilnius. WST 1973: Wielki slownik techniczny rosvjsko-polski, Warszawa-Mocksa. Zinkevičius Z. 1992: Lietuvių kalbos istorija 5. Vilnius. ZŠŽ 2003: Zanavykų šnektos žodynas. Vyr. red. A. Pupkis, Vilnius. ŽD 1943: Skardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius. ŽŪMTŽ 1983: Rusų-lietuvių kalbų žemės ūkio mechanizacijos terminų žodynas. Parengė V. Gerulaitis, S. Lukėnas, Vilnius. APuPAC,,JIUJTI“ 1969: Aueno-pycekui it pyceko -a nėnttūckut € A06apb „AO HCHBIX Opysett nepesodJuunkKa“. Ton ody pykosoactsom B. B. Anyjienko, Mockea. Dane B. 1979: To. Koebtū c 106apb Huson ee mropycckoeo ssvika 2, Mocksa [1881 m. II pap. ir pat. lcidimo perspaudas]. KTIC 1955: Kpamkuit no aumexnuueckut ¢ aoeaps, MOCKBa. K3CPA 1971: Wanckuiit Ho M., Hasanos B. B., Wascxkan T. B. KpamKUŪ SINUMO NO CU 4CCKUŪ CAOBADpb pyccKOLO K3bika, MockBa. TIC 1976: HNonumexnuneckuū ca06apy, Mocksa. [TC 1989: HNoznumexnuueckut caoeaps, Mockea. CCHC 1993: Cospesmennbii 6. 106apb unocmpannsxx ¢.106, Mocksa. DacMmep M. 1967: Imumosnoeusdeckui CA06apb pycckoeo asvika 1, MocKsa. @acmep M. 1971: Dmumnonodiueckut cao6aps pyeckoo sisvika 3, Mocksa. Qacmep M. 1973: Jrumo io žtiueckuū cosaps pycckoo ssvika 4, Mocksa, Jonas KLIMAVICIUS Gauta 2004-10-25 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas termin(ėtl.mii.lt 176