Latvių augalų vardai Jurgio (Ambraziejaus) Pabrėžos žodynuose

Solvita LABANAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas LATVIŲ AUGALŲ VARDAI o JURGIO (AMBRAZIEJAUS) PABRĖŽOS ZODYNUOSE Straipsnio medžiaga — 298 latvių augalų rūšių pavadinimai, išrinkti iš dviejų Jurgio (Ambraziejaus) Pabrėžos (1771-1849) žodynų — Taislos augimiu (1843 m., toliau TA) ir Waardaa tayslvynee Augimiu (1834 m., toliau WTA). Pagal K. Linėjaus sudarytą augalų sistemą tvarkydamas ir kurdamas lietuviškus augalų pavadinimus, J. Pabrėza rėmėsi ir kitų kalbų šaltiniais — knygų parsisiųsdindavo iš Vilniaus, Petrapilio, Rygos (Gidžiūnas 1993: 207). Viena išjų buvo Oekonomisch-technische Flora von Wilhelm Christian Friebe (Riga, 1805) (saugoma VU bibliotekos Retų spaudinių skyriuje). Vokiečių autorius savo knygoje pateikia ne tik lotyniškus, vokiškus, bet ir šalia kiekvieno jų latviškus, estiškus ir rusiškus augalų vardus, kaip ir rodo pavadinimas, kryptingai surinktus. Būtent iš W. Ch. Friebės žodyno Ockonomisch-technische Flora, kaip pats J. Pabrėža Tuyslos augimiu pratarmėje užsimena. į abu jo botanikos žodynus pateko latvių, taip pat rusų (maskolių) augalų vardai. Visiems lietuviškiems augalų pavadinimams latviškų atitikmenų neužteko, nes W. Ch. Friebės rinkinys yra siauras ir vienpusiSkas. Latvių augalų nomenklatūra imta rinkti ir tirti vėliau — XIX a. antroje pusėje. 2003 m. pasirodė Inesės Ėdelmanės ir Arijos Ozolos knyga Latviešu valodas augu nosaukumi (toliau LAN), kurioje iš visų ankstesnių šaltinių surinkti augalų vardai parodo latvių šios srities terminijos bazės kūrimosi istoriją (Reidzanė 2003: V). Ja remtasi tikrinant J. Pabrėžos žodynų latviškų pavadinimų formas. Šio apžvalginio straipsnio tikslas yra J. Pabrėžos latvių ir lietuvių augalų sistematikos terminų sugretinimas. TA ir WTA latviški augalų vardai Pirmiausiai kurti ir atrinkti botanikos vardus mėginta WTA, o pagal šį toliau buvo tęsiamas pats didžiausias J. Pabrėžos gyvenimo 145 mokslinis darbas Taislos augimiu, apimantis beveik tūkstantį augalų genčių vardų. Žodynų sugretinimas. Imant latviškus augalų vardus, J. Pabrėžos remtasi vienu vokišku W. Ch. Friebes leidiniu Oekonomisch-technische Flora. Tačiau tarp WTA ir TA yra tiek rašybos, tiek pačių augalų vardų skirtumų. Skliaustuose autorės transponuotos latvių ir lietuvių augalų vardų formos (latviški duomenys tikrinti pagal LAN, o lietuviški — pagal Giedriaus Subačiaus tyrinėjimą Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba (Subačius 1996: 12-42)). Pvz.: lot. Asarum europaeuwum —latv. Kummelu pelidas (~ kummelu pėdas) (plg. kumelu pėda, piparu zale LAN] — liet. Pypyvriapy curopyyny (~ pipirlapė europinė) TA — latv. Kummelu pelidas. Pippiru Sahles (~ kummelu pėdas. pippiru zales) WTA; lot. Convalaria majalis — latv. Wetschokli. Wehschawas. Weschaustini (~ večokli, vėšavas, vesaustini) (plg. vėžokli, vézavas, vézaustini LAN] — liet. Pakalnoty WooZbarzdy (~ pakalnutė oZbarzdé) TA — latv. Wetschokli. Wehschawas. Wesch-austini (~ vecokli. vėšavas, veš-austini) WTA; lot. Fragaria vesca — latv. Semmenes. Semmohgas (~ zemenes, zemogas) {plg. zemene, zemenoga LAN] — liet. Zemyyny ZŽeemougy (— žeminė žemuogė) TA — latv. Semmenes. Semm-Ohgas (— zeminenes, zemm-ogas) WTA; lot. Ficaria ranunculoides — latv. Tukkuma Sahle (~ tukkuma zale) [plg. titkuma zūle LAN] — liet. Szwatyks szwatvkweedy (— švatikas švatikvedė) TA — latv. Tuhkume Sahles (~ titkume zales) WTA; lot. Malva rotundifolia — latv. Kukku seers (~ kakku siers) [plg. kaki siers LAN] — liet. Katsury apsokoritaapy (~ katsuré apsukurtlapé) TA — latv. Kakku seers. Pappeles (~kakku siers, pappelesy WTA: lot. Nymphaea alba — law. Lehpa (appa). Baltas Lehpas (~ lėpa appa’, baltas lépasy [plg. balta (-as) lėpa, lėpu lapa LAN] - liet. Undlelyje battooji (~ undlelija baltoji) TA — latv. Lehpu lappa. Baltas lehpas (— lėpu lappa, baltas lėpas) WTA; lot. Rubus fruticosus — latv. Kasenes. Kasa (— kazenes, kaza) (plg. kazene. kazu ogas LAN] — lict. Aawietie Ziorksztyyny (~ avietė Zinrkstiné) TA — latv. Kasene. Kasa ohgas (~ kazene, kaza ogas) WTA, 146 lot. Sambucus nigra — latv. Pleederu kohks. Pluschus (~ pliederu koks, plušus) (plg. pliederu koks, plušu koks LAN] — let. Beezdis joudasis (~ bezdis juodasis) TA — latv. Pleederu kohks. Pluschu (— pliederu koks, plušu) WTA: lot. Trifolium pratense — latv. Abbolites. Abbolinas. Abbolu sahles (~ abbolites, abbolinas, abbolu zales) {plg. abolitis, abolinu zales, abolini LAN) — liet. Dobyls takvynis (— dobilas tankinis) TA — latv. Abbolites. Abbolinas. Abbolu sahles. Abbolinni (— abbolites, abbolinas, abbolu zales, abolini) WTA; lot. Ulmus campestris — latv. Gohba (~ goba) [plg. gobu LAN] ~ liet. Winkszna ganikhyny (~ vinkšna ganvklinė) TA - latv. Goba Sauswesche (— goba sausvese) WTA, lot. Veronika officinalis — latv. Apini semumes (~ apini zemimes) (plg. zemes apinis LAN] — lict. Weriony aptiekyyny (~ verioné aptickiné) TA — latv. Appini semmes (~ appini zemmes) WTA. Yra ir tokių atvejų, kai WTA nėra to latviško pavadinimo, kuris buvo TA, pvz.: lot. Humulus lupulus — latv. Appini (~ appini) (plg. appini LAN) — liet. Aapiniis wysortyynesis (~ apynis visurtiniasis) TA: lot. Solanum tuberosum — latv. Rahcinas (~ rūcinas) TA [plg. rūcenis LAN] — het. Džioėgma Ropodty (~ dziugma roputé) TA; lot. Stellaria media — latv. Mauring (7) [nėra LAN] — lict. Zwayzdyniky Zluugis (~ #vaizdinyké žliūgis) TA. Sinonimija ir vaizdingumas. Tiriamos medžiagos pagrindą sudaro liaudiniai, t. y. tarmių, augalų vardai. Žymi latvių terminologė V. Skujinia liaudies terminiją priskiria prie tarmių leksikos (Skujina 2002: 41). Lietuvoje apie liaudies terminiją rašė terminologas J. KlimaviČius: „lietuvių kalbotyros tradicijoje liaudies terminija pirmiausiai kelta kaip mokslinės terminijos svarbiausias šaltinis ir pavyzdys. <--> neįmanoma įsivaizduoti, kad iš liaudies kalbos neimtų botanika“ (Klimavicius 1996: 4). Liaudies terminijai būdinga sinonimija ir vaizdingumas, ekspresyvumas. Botanikos, kaip ir kitų sričių, ypač terminijos formavimosi pradžioje, sinonimijos reiškinys — neišvengiamas dalykas. Sinonimiškumą gali lemti žodžio įprastumas tam tikroje tarmėje (Keinys 1974: 46). J. Pabrėža šalia lotyniško termino teikė vieną moks147 linį. Vokiškame šaltinyje latvių kalbos augalų vardai sudaro net 60 sinonimų eilučių, jie sinonimiškai vartojami ir vienažodžiu, ir dvižodžiu pavadinimu, todėl ir TA pateikiami ne tik po vieną, bet ir po 2,3 ar net 4 sinonimus. Pvz.: lot. Menyanthes trifoliata — latv. Puppu lappa. Puplatschi (~ puppu lappa. puplači) [plg. pupu lapas, puplaci LAN] — liet. Pylwiity Puuplayszky (~ pilivté puplaiské) TA, lot. Rosa canina — latv. Ehrkschki. Wilke drihizehkle (érkski, wilke dricekle) [plg. erskis, vilka dricekle LAN] — liet. Erszkroožy Eerszkelis (~ erškrožė ersketis) TA; lot. Scirpus caespitosus — latv. Aschki duni. Meldi (~ aški doni, meldi) [plg. aki, doni, meldri LAN] — liet. Smoklie kouksztotoji (~ smuklė kuokstotoji) TA; lot. Calluna vulgaris — latv. Wirsnes. Mellohtni. Melna sahle. Garszhe (~ virsnes, mellotnt, melna zdle, garse) [plg. virsnes, mellomi, garses LAN] — liet. Wvržis wysdrtvynesis (~ virzis visurtiniasis) TA ir kt. Liaudiniams augalų pavadinimams būdingas vaizdingumas ir raiskumas. Kazimiero Gaivenio žodžiais tariant, ekspresyvūs terminai kuriami net sistematikos terminijoje (Gaivenis 1991: 29), J. Pabrėža, žinoma, latviškus augalų vardus ėmė iš jau minėto šaltinio, be vaizdingųjų ir nevaizdingųjų atrankos. Tačiau vaizdingųjų yra nemažai. Pvz.: lot. Hvpericus perforatum — latv. Jahnu sahles (— Janu zales) TA [plg. Janu zales LAN] — lict. Jonoty parmatspougy (~ jonutė parmaitspuogė) TA; lot. Pinguicula vulgaris — latv. Dsegguses seetawas (— dzegguzes sietavas) TA [plg. dzeguzes sietava LAN] — liet. Toklie wysortvyny (— tuklė visurtinė) TA: lot. Primula officinalis — latv. Gaila bikses (~ gaila bikses) TA [plg. gaila bikses LAN] — liet. Pawasaargy aptiekyyny (~ pavasargé aptiekiné) TA; lot. Verbascum lychnitis — latv. Saules szwezze (~ saules svecce?) TA [plg. saules svece LAN] — liet. Dewinmaacy mažesnioji (— devynmacė mažesnioji) TA ir kt. 148 Kai kurie dabartiniai moksliniai pavadinimai yra pasikeitę, pavyzdžiui, ne Janu zales, o divškautnu asinszale; dzeguzes sietavas — parasta kreimule LAN. Vaizdingumo likę moksliniame Verbascum lychnitis latvių pavadinime — parastais devinviruspėks. Vienažodžiai rūšių vardai. TA vyrauja vienažodžiai latvių augalų vardai (176). Šiame žodyne, kaip ir apskritai liaudies terminijoje, jais įvardijama ir gentis, ir rūšis, pvz.: lot. Cornus sanguinea — latv. Beswarde (~ bezvarde) [plg. bezvarde LAN) — liet. Seeddla Kraujyyny (~ sedula kraujiné) TA, lot. Fraxinus excelsior — latv. Ohsis (~ osis) TA [plg. osis LAN] — lict. Ousis wysortyynis (— uosis visurtinis) TA; lot. Hyoscyamus niger — latv. Driggenes (~ driggenes) [plg. drigene LAN) — liet. Dryygnie joudooji (— drignė juodoji) TA; lot. Salix amygdalina — latv. Karklis (— karklis) [plg. karklis LAN] — liet. Bliindy mygdolyyny (— blindė migdoliné) TA. Sudurtiniai rūšių vardai. Mažiausiai rasta sudurtinių augalų vardų, kurių abu dėmenis sudaro latvių kalbos žodžiai, pvz.: lot. Cichorium intybus — latv. Zellmellas (~ cellmellas) [plg. celmala LAN) — liet. Cykooryje wysdrtynioji (~ cikorija visurtinioji) TA; lot. Potentilla anserina — latv. Platkahjischi (~ platkajisi) {plg. platkajisi LAN] — liet. Daugaaly Žąslesata (~ daugalé Zanslesala) TA; lot. Spiraea ulmaria — latv. Plohstbarsdis (~ plostbarzdis) [plg. plostbarzdis LAN] — liet. £gkswa Wedritksztis (~ lanksva vendrykstis) TA. Sudėtiniai rūšių vardai. Kita nemaža augalų vardų dalis yra sudėtiniai — dvižodžiai (122), kurių (a) rūšinis dėmuo yra būdvardinis (arba dalyvinis) arba (b) kilmininkinis, pvz.: a) lot. Agrimonia eupatoria — latv. Sihki dadschi (— siki dadži) [plg. sikdadži, siki dadži LAN) — liet. Dyrwonka Giduuny (— dirvonka gydūnė) TA; lot. Ribes nigrum — latv. Melni sutrini (~ melni zutrini) [plg. melni zustrini LAN] — lict. Meelwy Serbeęta (— melvė serbenta) TA; lot. Urtica dioica — latv. Sihkas. Swehtas nahtres (~ sikas, svėtas natres) [plg. sika ndtre, svėta natre LAN) — liet. Notriny dwyndomy (— notrynė dvinume) TA, 149 lot. U. urens — latv. Baltas nahtres (~ baltas ndtres) [néra LAN] — liet. N. twykątioji (~ n. tvikantioji) TA; b) lot. Anthoxanthum odoratum — latv. Tabaka sahle (— tabaka zale) (plg. tabaka zale LAN] — liet. Garduniitis kwapiingasis (~ gardiinytis kvapingasis) TA; lot. Erythraea centaurium — latv. Drudscha sahle. Wehdera sahle (~ drudza zale, védera zale) [nėra LAN] — liet. Tima Sžiimtauksa (— tyma šimtauksa) TA; lot. Glyceria fluitans — latv. Ehrsku ausa (— érsku auza) (plg. érsku auzas LAN) — liet. Safduuny pluudorątioji (— saldūnė plūdurantioji) TA; lot. Hypericus perforatum — latv. Raggana kauli (~ ragana kauli) [plg. raganas kauli LAN] — liet. Jonoty parmatspougy (~ jonutė parmatspuogė) TA; lot. Iris pseudoacorus — latv. Saules rassenes. Saubinu sahles (~ saules rassenes, saubinu zales) [plg. saules rasene, zobinu zale LAN] — liet. Orariikszty Neteys Aajers (~ orarykštė neteis ajeras) TA; lot. Primula officinalis — latv. Gaila kahjas (~ gaila kajas) (plg. gaila kajas, gaila LAN] — liet. Pawasaargy aptiekyyny (~ pavasarge aptiekiné) TA, lot. Salix fragilis — latv. Sehtas wihtols (~ sétas vitols) [plg. sétas vitols LAN] — liet. Bliindy graudiooji (~ blindė graudioji) TA, lot. Syringa vulgaris — latv. Wahzsemmes karkli (~ Vaczemmes karkli) [plg. Vaczemes karkli LAN] — liet. Babiilos wysortyynis (~ babylius visurtinis) TA. Latvių ir lietuvių kalbų pavadinimų bendrybės ir atskirybés. Latvių augalų vardus kada ne kada iš dalies ar visiškai atitinka J. Pabrėžos teikti moksliniai lietuviški — genetinės bendrybės, pvz.: lot. Acer platanoides — latv. Klawa (~ klava) [plg. klava LAN] — liet. Klavs jowariveydis (~ klavas jovariveidis) TA, lot. Aegopodium podagraria — latv. Gahrses (~ garses) [plg. garses LAN] — liet. Geerszwa (~ gersva) TA; lot. Arunda phragmites — latv. Needra. Steebrs (— niedra, stiebrs) [plg. niedra, stiebrs LAN] — liet. Nedry wysortyyny (— nendrė visurtiné) TA; lot. Galium aparine — latv. Marnakas (~ marnakas) [plg. marmakas LAN] — 150 liet. Kimbara Maarnaka (— kimbara marnaka) TA; lot. Humulus lupulus — latv. Appini (~ appini) {plg. appini LAN] — liet. Aapiniis wysortyynesis (~ apynis visurtiniasis) TA; lot. Lonicera xylosteum — latv. Sausweschi (~ sausveši) [plg. sausviesi LAN] — lict. Sauskuuny Sauswiitis (~ sauskiiné sausvytis) TA; lot. Symphythum officinale — latv. Tauka sahle. Glume (— tauka zale, glume) [plg. tauku zale, glume LAN) — liet. Tauky aptickyyny (~ taukė aptickiné) TA. Kitais atvejais latviSkus pažodžiui arba iš dalies atitinka lietuvių tarminiai (žemaitiški) vardai, pvz.: lot. Solanum dulcamare — latv. Bebra karkle (— bebra karkle) [plg. bebra karkls LAN] - liet. DZidgma Kaarktawyje (~ džiugma karklavija), žem. Bebraus kaarklaa (~ bebraus karklai) TA; lot. Iris germanica — latv. Wilku sohibens (~ vilku zobens) [plg. vilku zobens LAN] — liet. Oraritkszty wookyszkoji (~ orarykštė vokiškoji), žem. Wylkodulgee (~ vilkodalgiai) TA. Prie aptariamy bendrybiy priskirtini ir bendrieji latviy ir lietuviy kalbų skoliniai. Tai | dabartines baltų kalbas patekę slavizmai, pvz.: lot. Apium graveolens — latv. Sellerijes (~ sellerijes) [plg. selerija LAN] — liet. Bytuuny Saliera (— bitūnė saliera) TA, lot. Carum carvi — latv. Kimmenes (~ kimmenes) [plg. kimene LAN] — liet. Kmiins wysortynesis (— kmynas visurtiniasis) TA; lot. Polygonum fagopyrum — latv. Grikki. Drikki (~ grikki, drikki) [plg. grikis LAN] ~ liet. Ruktis Gryks (~ rigtis grikas) TA ir kt. Nors kalbos ir artimiausiai giminiškos, daugiau yra ne bendrybiy, o atskirybių. Čia minėtini kai kurie latviški savitumai. Latviškame augalų vardyne išsiskiria germanizmai, pvz.: lot. Anethum graveolens — latv. Dilles (— dilles) [plg. dille LAN), vok. Dill — liet. Kraaps skaudeckwepqasis (~ krapas skaudiakvepansis) TA; lot. Valeriana officinalis — latv. Baldrini. Baldrians (~ baldrini, baldrians) [plg. baldrini, baldrians LAN], vok. Baldrian - 151 liet. Yylgy apriekyvny (~ ilgé aptiekinė) TA; lot. Viola odorata — latv. Wijoles (~ vijoles) [plg. vijole LAN], vok. Viole — liet. Priiatka kwapiingoji (~ prijalka kvapingoji) TA. Tai vokiečių Dill, Baldrian. Viole skoliniai, vartojami ir dabartinéje nomenklatūroje (tik vietoj violes — vijolites). Veikiausiai vienas J. Pabrėžos skolinys atėjęs iš latvių kalbos: lot. Viburnum opulus — latv. Yrbenes. Irbenaji (~ yrbenes, irbenaji) [plg. irbines, irbenajs LAN] — liet. Irbenis Pootelis (~ irbenis putelis) TA. TA rodyklės latviški augalų vardai Aptikta, jog TA latvių kalbos rodyklėje (toliau TAR) yra 30 latvių augalų vardų, kurių pačiame žodyne nėra įrašytų. Šalia latviško duotas lotyniškas atitikmuo. Vadinasi, jie įtraukti pagal W. Ch. Friebės knygos rodykles. Tikrinant pagal LAN, ne visi latvių pavadinimai rasti. Dalis jų yra vienažodžiai augalų vardai, pvz.: lot. Alnus glutinosus — latv. Elkschnis (— elkšnisYTAR [plg. elksnis LAN] — liet. Alksnis glvytesis (— alksnis glitiasis lot. Euphorbia Esula — latv. Peenaines (~ pienaines) TAR [plg. pienaine LAN) — liet. Kiaupyiny Szonpyina (— kiaupienė šunpiena); lot. Sambucus Ebulus — latv. Krukli (~ krukli) TAR [plg. krūklis LAN] — liet. Beezdis Geradies (~ bezdis geradėjis ?);, lot. Sempervivum tectorum - latv. Embutti (~ embutti) TAR [plg. embuti LAN] — liet. Rvityna Stoguu (— rietina stogų) ir kt. dalis — sudėtiniai augalų pavadinimai, pvz.: lot. Acorus Calamus -— latv. Kalwju saknes (~ kalvju saknes) TAR [plg. kalvis LAN] — liet. Ajers Tatarszka (~ ajeras tatarska); lot. Aethusa cynapium — latv. Sunnu stohbri (— sunnu stobri) TAR [plg. sunu stiebri LAN) — liet. Zoorda szonpetroszka (~ zurda Sunpetruska); lot. Asparagus officinalis — latv. Laumas slohta (~ laumas slota) TAR [plg. laumas slota LAN] — 152 het. Szpaars aptiekvynis (— šparas aptickinis); lot. Menyanthes trifoliata — latv, Gremojama sahle (— gremojama zale) TAR [plg. gremojama zale LAN] — liet. Pylwiity Puuptayszky (— pilvyté puplaiškė) ir kt. Dar du latviški augalų vardai TA rodyklėje pateikti be lotyniško pavadinimo ar kitokios nuorodos: Rahinu saknes, Strallenes. Netikslumai W. Ch. Friebės darbe Oekonomisch-technische Flora pasitaiko pavadinimų, šalia kurių įrašyti klaustukai. Matyt, autoriui nebuvo aišku, ar iš tikrųjų toks augalo vardas egzistuoja. J. Pabrėža mažiau abejojęs ir klaustukų sužymėjęs mažiau. Pagal LAN tie vardai populiarūs latvių tarmėse. Pvz.: lot. Carex arenaria — latv. Grihslis (— grislis)? Maukleji ? (~ maukleji) TAR, plg. grisla, maukléjs LAN, liet. Wykswa smyltyyny (~ viksva smiltiné): lot. Epilobium angustifolium — latv. Kasu rohses (~ kazu rozes)? TAR, plg. kazu roze LAN, liet. Ožrožy siaurtaapy (~ ožrožė siaurlapé) ir ki. Žodyne pasitaiko paties J. Pabrėžos rikty — praleistos ar sukeistos vietomis raidės (kai kurios ištaisytos rodyklėje), pvz.: lot. Centaurea cyanus — latv. Ruden pukkes (~ ruden pukkes) TA, plg. rudzu puke LAN, latv. Rudsu pukkes (~ rudzu pukkes) TAR, liet. Szimtauksy Woosytka (~ šimtauksė vosilka) TA; lot. Heracleum sibiricum ~ latv. Bahrkschke. Kappa (~ barkske, kappa) TA, plg. barkski, kepaini LAN, latv. Bahrkschke, Keppa (~ barkske, keppa) TAR, liet. Baarksztis Meszkpieda (~ barkstis meskpéda) TA, lot. Pedicularis palustris — latv. Ust sahle. Ustubunga (~ ust zale, ustubunga) TA, plg. uti zale, utubunga zales LAN, latv. Uts-sahle, Uttubunga (~ uts zale, uttubunga) TAR, liet. Otwaysa porwyyny (~ utvaisa purine) TA; 153