Sudurtiniai elektrotechnikos terminijos būdvardžiai

Robertas STUNŽINAS Lietuvių kalbos institutas SUDURTINIAI ELEKTROTECHNIKOS TERMINIJOS BŪDVARDŽIAI Elektrotechnikos terminijoje sudurtiniai būdvardžiai yra viena pagrindinių sudėtinių terminų priklausomųjų dėmenų raiškos priemonių. Elektrotechnikos terminų žodyne (gr. vad. R. J. Mukulys, moksl. red. A. Smilgevičius, S. Žebrauskas, 1999, 871 p., apie 11 530 terminų) dvižodžiai terminai su sudurtiniais būdvardžiais sudaro apie dešimtadalį visų dvižodžių derinamojo pažyminio sudėtinių terminų — iš viso rasti 345 dvižodžiai terminai su 138 skirtingais būdvardžiais. Šios srities terminijoje, kaip ir daugelyje kitų mokslo sričių, sudurtinių būdvardžių vartojimo gausumą lemia kelios priežastys. Visų pirma dūrinių vartojimą skatina poreikis įvardyti realijų, reiškinių ypatybes. Dūriniai teikia daugiau naujų reikšmės galimybių, technikos kalbą daro patogesnę, nes padeda sudaryti trumpus, padedančius išvengti pažyminių susitelkimo rūšinius pavadinimus. Kitaip tariant, dvižodžiai terminai yra trumpesni Ir patogesni už trižodžius terminus, pvz.: dujošvytė (lempa)' — dujų išlydžio (lempa), ketvirtbangė (simetrija) — ketvirčio bangos (simetrija), trikampė (grandinė) — trikampiu sujungta (grandinė). Be to, sudurtiniai būdvardžiai dažnai yra terminiškesni už vedinius arba žodžių junginius, pvz.: aukstatemperatiiris (litavimas) — kietasis (litavimas), žematemperatūris (litavimas) — minkštasis (litavimas), šviesogrąžis (atšvaitas) - atgalinis (atšvaitas), tikralaikis (valdymas) — (valdymas) realiuoju laiku. Šiame straipsnyje pasirinkti keli sudurtinių būdvardžių analizės aspektai. Atsižvelgiant | pamatinių žodžių kilmę, siekiama nustatyti vyraujančius dūrinių tipus. Lietuviški dūriniai lyginami su rusų, angly ir vokiečių kalbų“ terminais, sprendžiama, kiek būdvardžių gali ! Čia lyginami elektrotechnikos terminijoje sinonimiškai vartojami terminai. * Lietuviški dūriniai nelyginami su prancūziškais dėl visiško netapatumo. Prancūzy kalbos terminai yra sudaryti iš žodžių, sutampančių su tarptautiniais, be to, vpatybės labai dažnai reiškiamos prielinksninėmis konstrukcijomis, 52 būti atsiradę kaip kitų kalbų terminų vertiniai ar sekiniai. Taip pat žiūrima dūrinių reikšmės, junglumo. Tyrinėjami tik lietuviški ir hibridiniai dūriniai, t. y. nenagrinėjami aiškūs šios srities terminijos skoliniai ir mišrios darybos būdvardžiai. Elektrotechnikos terminijos dūriniai nėra išskirtiniai. Dauguma šiame straipsnyje nagrinėjamų sudurtinių būdvardžių yra bendrieji terminai, vartojami ir kitose mokslo srityse. Iš Lietuvių kalbos terminyno“ elektroninės terminų duomenų bazės matyti, kad 8496 čia nagrinėjamų dūrinių galima rasti ir kitų sričių žodynuose. Aiškiai matyti, kad elektrotechnikos terminija yra glaudžiai susijusi su fizikos, politechnikos ir radioelektronikos terminija. Įdomumo dėlei galima paminėti, kad Radioclektronikos terminų žodyne rasta 5796, Rusų-lietuvių politechnikos žodyne — 63%, Fizikos terminų žodyne — 44,9% čia nagrinėjamų dūrinių. Prieš pradedant nagrinėti sudurtinius būdvardžius, reikėtų patikslinti keletą straipsnyje vartojamų terminų. Apskritai pagal kitų kalbų žodžių analogiją sudaryti kalbos vienetai vadinami vertiniais. Pavyzdžiui, V. Drotvinas vertinius (arba kalkes) apibrėžia kaip netiesioginio skolinimosi atvejus, kai skolinamas ne pats žodis, bet jo turinys ir raiškos struktūra, modelis. Jis prie vertinių priskiria ir laisviau, kūrybiškiau išverstus žodžius (žr. Drotvinas 1986: 131). V. Urbutis akcentuoja, kad vertiniais vadintini ir pamorfemiui išversti žodžiai, ir nelabai tikslios kopijos (žr. LKE 1999: 700). A. Kaulakienė darybiniais vertiniais laiko žodžius, sudarytus iš savų darybos formantų, pagristus šaltinio motyvacija ir atkuriančius šaltinio reikšmę. Pagal santykį su pagrindiniu žodžiu ji vertinius skiria į priešdėlinius, priesaginius, galūninius, sudurtinius, O pagal santykį su šaltiniu — į tiksliuosius irnetikslivosius (semantikos atžvilgiu), adekvaciuosius * Elektroninė terminų duomenų bazė Lietuvių kalbos terminynas yra nuolat pildoma. Kalbamuoju metu duomenų bazėje buvo pateikta apic 223 000 terminų iš 21 skirtingo įvairių sričių (automobilių kelių, botanikos, chemijos, elektrotechnikos, fizikos, geodezijos, geologijos Ir fizinės geografijos, hidrotechnikos, informacijos, informatikos, jūros krantotyros, kalbotyros, matematikos, meteorologijos, pedagogikos, psichologijos, radioelektronikos, sociologijos, sporto, tekstilės) terminų žodyno. 53 ir neadekvačiuosius (darybos atžvilgiu), tiesioginius ir netiesioginius (kilmės atžvilgiu) (žr. Kaulakienė 1979: 145). Labai plačiai vertinius traktuoja rusų terminologas D. Lotė. Jis išskiria tiesioginius ir transformuojamuosius vertinius. Transformuojamaisiais vertiniais D. Lote laiko ne tikslius ekvivalentus, o pakeiciamus terminus, kai pakeičiama dūrinių sudėtis (praleidžiama arba pridedama morfema), dūriniai keičiami prielinksnine konstrukcija, žodžių junginiu (žr. JIorre 1982: 13). Palyginti griežtai vertinio terminą apibrėžia St. Keinys: „žodis, aklai sudarytas pagal atitinkamo kitos kalbos žodžio išraišką“ (Keinys 1999: 115). Tačiau mums yra svarbiausias St. Keinio apibrėžtas sekinio terminas: „darinys, padarytas nusižiūrėjus į kitos kalbos atitikmenį“ (Keinys 1999: 113). Todėl, remdamiesi St. Keinio apibrėžtimis ir atskyrę pamorfemiui išverstus ir tik nusižiūrėtus darinius, dažniausiai vartosime ne vertinio, O sekinio termina. Sekiniais hipotetiškai laikysime tuos dūrinius, kurie yra beveik tapatūs rusų ir vokiečių“ kalbų terminams. Teigdami „beveik tapatūs“, omenyje turėsime tris atvejus. Pirma, kai lietuviški dūriniai, kurie yra sudaryti dūrybos būdu, pamatiniais žodžiais atitinka rusų ir vokiečių kalbų sudurtinius priesaginius budvardzius, pvz.: dviapvijis, plg. rus. deyxo6momounbm, dvigyslis, plg. vok. zweiadriger; viensluoksnė, plg. rus. 00nocaounas || vok. einlagige. Antra, kai lietuviški dūriniai pamatiniais žodžiais atitinka vokiškų daugiakamienių terminų dalį, pvz., lygiaritė (apvija), plg. vok. Gleichspulenfwicklung]. Trečia, kai lietuviški dūriniai pamatiniais žodžiais atitinka angliškus dūrinius, pvz.: dvikryptis, plg. angl. two-way, siaurajuostis, plg. angl. narrow-band, trigyslis, plg. angl. three-core. Vertiniais laikysime tuos dūrinius, kurie yra visiškai tapatūs kitų kalbų terminams. Teigdami „visiškai tapatūs“ turime galvoje tai, kad dūriniai yra tapatūs Ir sandara, ir pamatiniais žodžiais. Jeigu pažvelgsime | visus čia nagrinėjamus sudurtinius būdvardžius kaip į darinius, matysime, kad elektrotechnikos terminijoje var- * Taip manysime turėdami omenyje tai, kad lietuvišką fizikos, kartu ir elektrotechnikos terminiją daugiausia paveikė rusų ir vokiečių kalbų terminija. 54 tojama 12 tipų sudurtinių būdvardžių. Iš 1 lentelėje“ pateiktų duomenų matyti, kad šioje mokslo srityje vartojama 3 darių ir 9 nedarių tipų sudurtinių būdvardžių. Dariųjų tipų sudurtiniai būdvardžiai sudaro 81,9% visų skirtingų straipsnyje nagrinėjamų dūrinių. Dvižodžiai terminai su šių tipų dūriniais sudaro 85,1% visų dvizodziu terminų. Visų kitų darybos tipų būdvardžių yra nedaug. I lentelė Elektrotechnikos terminijos dūrinių skirstymas Darybos Dūriniai pagal darybos tipus Dvižodžiai terminai su dūriniais tipas skaičius ve skaičius Šo S+D 55 39.9 131 38 B+D 36 26.1 112 32.4 P+D 22 15,9 51 14,7 Dlv + D 3 2,2 4 1,2 [+D 1 0.7 6 1,7 D+ D || 0.7 2 0,6 P+B 2 1,5 2 0,6 D+B 1 0,7 | 0.3 P+V 6 4.3 8 2,3 S+V 5 3,6 20 5,8 [+ V 4 2,9 4 1.2 D+ V 2 1.5 4 1,2 Iš viso: 12 138 100% 345 100% Dar reikėtų pridurti, kad dalis nagrinėjamų sudurtiniy budvardziy tik sąlygiškai laikomi dariniais. Tokie sudurtiniai budvardziai į elektrotechnikos terminiją yra patekę kaip terminizuoti lietuvių ben- * Lentelėje sudurtinių būdvardžių darybos tipai žymimi simboliškai — raidėmis reiškiami sudurtinių būdvardžių sandai pagal jų pamatinių žodžių priklausymą kuriai kalbos daliai: D — daiktavardis, B — būdvardis, V — veiksmažodis, S - skaitvardis, P — prieveiksmis, Į — įvardis, Div — dalyvis. Darybos tipai lentelėje išdėstyti pagal daruma: pirmiausia pateikiami vardažodinių, po to — veiksmažodinių dūrinių tipai. Duomenys yra suapvalinti. tn wh drinės kalbos žodžiai. Aiškūs terminizuoti bendrinės kalbos žodžiai yra dūriniai su sietiniais® kamienais (dūriniai su veiksmazodiniais antraisiais sandais -gubas, -linkas, -lypis, -tisas) ir senasis [+D tipo dūrinys abipusis’. Be to, terminizuotais bendrinės kalbos žodžiais, remantis akademinio Lietuvių kalbos žodyno šaltiniais, reikia laikyti dūrinius tuščiaviduris, dvipusis. 1. Dūriniai su vardažodiniu antruoju sandu Elektrotechnikos terminijoje vyrauja vardazodiniai sudurtiniai būdvardžiai, kurie sudaro 87,796 visų nagrinėjamų dūrinių. Beveik visų dūrinių antruoju sandu eina daiktavardis. Dūriniai, kurių antrasis sandas yra būdvardis, sudaro vos 2,5% visų šios grupės sudurtinių būdvardžių. Sandy kilmės atžvilgiu du trečdaliai (66% visų vardažodinių dūrinių) nagrinėjamų dūrinių yra padaryti savos kalbos priemonėmis. Nemaža dalis (3496) — hibridai, t. y. dūriniai, kurių vienas sandas yra savos kalbos žodis, o kitas — tarptautinis skolinys. Nagrinėjimo aspektais įdomūs yra dūriniai iš būdvardžio ir daiktavardžio. Elektrotechnikos terminų žodyne rasta 112 dvižodžių terminų su 36 skirtingais dūriniais. Savos kalbos priemonėmis padaryti dūriniai sudaro apie tris ketvirtadalius nagrinėjamų šio tipo būdvardžių. Pažvelgus į kitų kalbų atitikmenis, matyti, kad daugiau nei trečdalis yra beveik tapatūs rusų arba vokiečių kalbų terminams. 35,7% lietuviškų dūrinių yra beveik tapatūs rusiškiems būdvardžiams, 3296 — vokiškiems terminams, t. y. gali būti jy sekiniai“, pvz.: aukštadažnis, plg. rus. escoKouacmomnbii, žemadažnis, plg. rus. Hu3KO 4acmomHbiŪ, * Čia remiamasi Lietuvių kalbos enciklopedijoje pateiktu V. Urbučio apibrėžimu: „sietinis kamienas — toks pirminis kamienas, kuris nuo savarankiško (laisvo) skiriasi tuo, kad vienas pats žodžio (ir kaitybos) kamieno nesudaro ir visada eina kartu su priesaga, priešdėliu ar kitu kamienu“ (LKE 1999: 571). * Dūrinys abipusis, -ė laikomas senuoju būdvardžiu, remiantis K. Būgos Lietuvių kalbos žodyno šaltiniais (žr. Būga 1961: 294), * Remdamiesi A. Kaulakienės darybinių vertinių klasifikacija, tokius darinius pagal santykį su pagrindiniu žodžiu laikytume sudurtiniais, o pagal santykį su šal56 greitaeigis, plg. rus. Gbicmpoxodmom, lėtaeigis, plg. rus. muxoxoduwii, ilgalankė (lempa), plg. vok. Langbogen[lampe], trumpalankė, plg. vok. Kurzbogen[lampe], jvairiavardis, plg. rus. pa3noumėmuoti, Ivgiapetis, plg. vok. gleicharmiger, lygiaritė (apvija), plg. vok. Gleichspulen[wicklung], placiajuostis (šakotuvas), plg. rus. wuporxonoaocusut || vok. Breitband[koppler], siaurajuostis (filtras), plg. rus. yskonoaocnoui || vok. Schmalband[filter], stačiakampis (impulsas), plg. rus. npayoyeo Abbiū || vok. Rechteck[fimpuls], tikralaikis (valdymas), plg. vok. Echtzeit[steuerung|], trumpalaikis, plg. rus. kKpamkxo68pe menus || vok. kurzzeitiger. Vienintelis dūrinys lygiapetis, plg. rus. pasHon sew, sandais ir sandara yra visiškai tapatus’ rusiSkam terminui, t. y. gali būti jo pamorfemis vertinys. Nemaža lietuviškų dūrinių dalis (28,5%) yra beveik tapatūs ir angliškiems terminams, pvz.: atvirašerdis, plg. angl. open-core, ilgalanke, plg. angl. long-arc, trumpalankė, plg. angl. short-arc, mažatalpis, plg. angl. low-capacity, plačiajuostis, plg. angl. broad-band, siaurajuostis, plg. angl. narrow-band, tikralaikis, plg. angl. real-time, trumpalaikis, plg. angl. short-time. Elektrotechnikos terminijoje vartojama ir kitų kalbų terminams netapačių dūrinių. Dūriniai bendravardžiai, didžiaslėgė, mažaslėgė, įvairiaaukštė, plonasluoksnis tik vienu sandu atitinka kitų kalbų terminus, pvz.: bendravardžiai (gnybtai), plg. rus. o0Koumėnnbie || vok. gleichnamige, didžiaslegė (hidroelektrinė), plg. rus. eoccokoranopnas || vok. Hochdruck[wasserkraftwerk], mažaslėgė, plg. rus. muskonanopras || angl. low-head || vok. Niederdruck[wasserkraftwerk]; įvairiaaukštė, plg. rus. paznonnockxocmnas, plonasluoksnis (atsparumas), plg. rus. moukon Aėnouns || angl. thin-film || vok. Dinnfilm[widerstand]. Tik vienu sandu kitų kalbų terminus atitinka ir dūriniai greirasūkis (variklis), lėtatiniu — tikshiaisiais (semantikos atžvilgiu) neadekvačiaisiais (darybos atzvilgiu) vertiniais (žr. Kaulakienė 1979: 145). Šaltinio atžvilgiu dūrinius skirstyti yra netikslinga, nes nežinome visai tikslios dūrinio kilmės. * Remdamiesi A. Kaulakienės klasifikacija, šį darinį pagal santykį su šaltiniu laikytume sudurtiniu tiksliuoju (semantikos atžvilgiu) adekvačiuoju (darybos atžvilgiu) vertiniu. in až sūkis (variklis), plg. rus. 6siempoxodJubtū (Aauezame Ab), muxoxoJOHbitl (Oeuečame. 16) || vok. schnellaufender (Motor), Schnelliufer[motor], langsamlaufender (Motor) || angl. high-speed (motor), low-speed (motor). Kitų kalbų terminams visiškai netapatūs yra dūriniai bendraašis, tiesiaeigis, lygiagretusis, ilgalaikis, tuščiaviduris — rusy, anglų, vokiečių kalbų terminuose vartojami priešdėlių, priesagų vediniai, dūriniai su netapaciais (t. y. netapacios leksinés reikšmės arba kilmės) sandais, pvz.: bendraašis (kabelis), plg. rus. Koarciua abrbiū || angl. coaxial || vok. Koaxial[kabel], tiesiaeigė (pavara), plg. rus. Aukeūtinom (npireod) || angl. linear || Linear[antrieb], lygiagretusis (režimas), plg. rus. napa1Ae AbBnotūi || angl. parallel || vok. Parallel[betrieb], ilgalaikis (režimas), plg. rus. npodoicume Aabrbtii || angl. continuous || vok. Dauer[betrieb], tuščiaviduris (velenas), plg. rus. noma || angl. hollow || vok. Hohl[welle]. Apie ketvirtadalį nagrinėjamo tipo dūrinių sudaro hibridiniai sekiniai“. Beveik trys ketvirtadaliai (75%) lietuviškų hibridų yra beveik tapatūs rusų kalbos terminams, 50% — vokiškiems ir tik vienas — angliškam terminui, pvz.: aukštatemperatūris, plg. rus. ebicokome Mnepamypitott || angl. high-temperature || vok. Hochtemperatur[isolation], žematemperatiiris, plg. rus. KuzKome Mnepamypitbiū || vok. Schenkelpol[generator], įvairiapolis, plg. rus. pa3noumMėĖKHonoO AroCHbiū, lygiaenergis, plg. rus. paenosHepeemuueckui, neryškiapolis, plg. rus. Hesenonooc Hil, rvskiapolis, plg. rus. senononrocHbit. Atskirai reikia paminėti du sudurtinius būdvardžius, kurie yra beveik tapatūs tik vokiečių kalbos dūriniams, pvz.: kietamagnetė (medžiaga), plg. vok. hartmagnetischer (Werkstoff), minkštamagnetė (medžiaga), plg. vok. weichmagnetischer (Werkstoff). Rusų kalbos terminuose vartojami junginiai, pvz.: maeHumHnoO-me6ėpoJdbiū (Mamepua A), MA HUM HOMACKULL ( Mamepua A). Eidami pazyminiais, budvardziai yra neatsiejami nuo daiktavardžių, t. y. sudėtinių terminų pagrindinių dėmenų. Apskritai dūriniai iš būdvardžio ir daiktavardžio rodo ypatybes, priklausančias nuo žy- * Siekdami išlaikyti nuoseklumą, dūrinius iš savos kalbos ir tarptautinio žodžio laikysime hibridiniais sekiniais. Remdamiesi A. Kaulakiene, tokius dūrinius laikytume pusiau vertiniais (žr. Kaulakienė 1983: 19). 58 mimo daikto Įvairių santykių su antruoju sudurtinio būdvardžio sandu reiškiamu daiktu. Pirmasis sandas — būdvardis papildo antruoju sandu reiškiamo daikto sąvoką, sudarydamas su ja vieną semantinį vienetą. Tuo būdu abu sandai lyg sudaro vieno smulkiau diferencijuoto daikto sąvoką (LKG 1965: 597). Iš pagrindinio dvižodžių terminų dėmens matyti, kad dažniausiai elektrotechnikos terminijoje šio tipo būdvardžiais žymimos prietaisų veikimo ypatybės, įvairių daiktų išsiskirtancios detalės. Tokie atvejai sudaro 57% visų dvižodžių terminų su šio darybos tipo būdvardžiais, pvz.: atvirašerdis transformatorius, aukštadažnė krosnis, ilgalankė lempa, lėtaeigis generatorius, lygiarité apvija, ryškiapolė mašina, tuščiaviduris laidas. Kai pagrindiniu termino dėmeniu įvardijamas tam tikras reiškinys arba abstraktus dalykas (31,4% visų terminų), būdvardžiais žymimos laiko, formos ar kitos ypatybės, pvz.: ilgalaikė apkrova, ilgalaikė galia, lygiaenergis spektras, lygiagretusis rezonansas. Kai pagrindinis termino dėmuo yra veiksmažodžio abstraktas, sudurtiniu būdvardžiu žymima tam tikra veikimo arba laiko ypatybė (tokie atvejai sudaro 11,6% visų terminų), pvz.: aukštadažnė apsauga, aukštadažnis kaitinimas, aukštatemperatūris litavimas, ilgalaikė apkrova, tikralaikis valdymas, trumpalaikis bandymas. B+ D tipo jungliesiems'! būdvardžiams aukštadažnis,-ė (17 terminų), lygiagretusis, -čioji (11 terminų), plačiajuostis (4 terminai), žemadažnis, -ė (7 terminai) yra būdingas ir kategorinis junglumas. Šie būdvardžiai yra vartojami su skirtingų kategorijų savokomis, pvz.: aukštadažnis, -ė grūdinimas || krosnis || kabelis [| suvirinimas || transformatorius, lygiagretusis, -čioji apvija || jungimas || ritė || veikimas || žadinimas, placiajuostis filtras [| spinduliavimas || šakotuvas. Elektrotechnikos terminijoje daugiausia vartojama dūrinių iš skaitvardžio ir daiktavardžio — rastas 131 dvizodis terminas su 55 skirtingais būdvardžiais. Nors šioje mokslo srityje S+D tipo būdvardžių Jungliaisiais būdvardžiais čia laikomi tie dūriniai, kurie yra vartojami žymint ne mažiau kaip 4 dalykų ypatybes. Kategoriniu junglumu čia laikoma tokia ypatybė, kai dūrinys yra vartojamas su skirtingų kategorijų (konkrečių daiktų Ir abstrakčių dalykų) sąvokomis. 59 vartojama daug, sandų įvairovė dūriniams nebūdinga — pirmuoju sandu eina kiekiniai skaitvardžiai vienas (21 terminas), du (20 terminų), trys (10 terminų), keturi (3 terminai), penki (1 terminas). Iš sudurtinių būdvardžių antrojo sando matyti, kad dauguma dūrinių yra gretimi, pvz.: viengvslis, trigyslis, viengrandė, dvigrandė, vienlaidė, dvilaidė, dvimatė, trimatė, keturmatė ir t. t. Į akis krinta tai, kad dauguma šio tipo dūrinių yra beveik tapatūs rusų ir vokiečių kalbų terminams, t. y. gali būti jų sekiniai, pvz.: dviapvijis (transformatorius), plg. rus. Osyxo6momounbiū || vok. Zweiwicklungs[transformator], triapvijis, plg. rus. mpėxo6mMomounbiū || vok. Dreiwicklungs[transformator], dvieilis, plg. rus. deyxpadnbni || vok. zweizeiliges, vienaeilis, plg. rus. 0o0Kopadrniuū || vok. einreihiges, dvigyslis, plg. rus. deyxoKu/bnbi || vok. zweiadriger, keturgyslis, plg. rus. uemopexAKUANbdHbBIŪ, trigyslis, plg. rus. mpėvoku Aabnbiū || vok. dreiadriger, viengyslis, plg. rus. 0od0Ko Ku broli, dvigrande, plg. rus. deyxuennas, viengrande, plg. rus. odnouennas, dvigreitis, plg. rus. JdeyxcKopocmnoū || vok. Zweigeschwindigkeits[...]*, dvikaištis (cokolis), plg. rus. Oeyxuwmbiproeiti || vok. Zweistiftfsockel], dvikryptis, plg. vok. Zweirichtungs[umschalter], trikryptis (perjungiklis), plg. vok. Dreiweg[schalter], dvilaidė (sistema), plg. rus. deyxnpoeodnas (cucmema), vienlaidė (linija), plg. rus. 0dKonpo6oJnas (aunus) || vok. Eindrahtfleitung], dvimatė, plg. rus. deymepnas, keturmatė (erdvė), plg. rus. «emopėxmepuoe (npocmpancmeo), trimatė (erdve), plg. rus. mpėxmepnoe (npocmpancmeo), dvipusis (maitinimas), plg. rus. deyxcrmoponnee (numanue) || vok. zweiseitige (Speisung), vienpusis (maitinimas), plg. rus. odkKocmoponnee (numanue) || vok. einseitige (Speisung), dvisluoksnė, plg. rus. deyxcnoūnas || vok. zweischichtige, viensluoksnė, plg. rus. odnocaounas || vok. einlagige, dvivariklė (pavara), plg. rus. deyxdeuzame nsHotū (npueod), trikampė, plg. rus. mpeyeoavnasn || vok. dreieckige, vienalaikis, plg. rus. o0KO6pemMennoe, vienalytis, plg. rus. odKopodnwi, vienareikšmė, plg. rus. oJdno3naunas, vienastulpė, plg. rus. odKocmon0uesaa || vok. einspaltige, Čia pateiktas antraštinis Elektrotechnikos terminų žodyno būdvardis. Reikia manyti, kad lietuviškas dūrinys yra beveik tapatus vokiškam terminui. 60 rus. kococeem || vok. Schriūg[strahler], plačiašvietis (šviestuvas), plg. rus. HiupoKou3AVyuameno || vok. Breit[strahler], siaurasvietis (šviestuvas), plg. rus. (ceemu-AbnukK) 2my60KOe0 C6emopacnpede ne Hits, 2nyboOKOu3mysamejno || angl. narrow-angle (luminaire) || vok. Tieffstrahler]. Dūrinys daugialypis yra terminizuotas bendrinės kalbos žodis. Šio tipo dūrinių antrasis sandas rodo veiksmą, kuriuo išsiskiria žymimasis daiktas, o pirmasis tokių būdvardžių sandas rodo antruoju dėmeniu reiskiamo veiksmo būdą, ypatybę (LKG 1965: 603). Iš pagrindinio dėmens matyti, kad P+V tipo dūriniais dažniausiai žymimos prietaisų veikimo ypatybės, pvz.: greitaveikė relė, greitaveikis saugiklis, kreivašvietis šviestuvas, lėtaveikis pertraukiklis, plačiašvietis šviestuvas. Elektrotechnikos terminijai nebūdinga yra dūryba iš skaitvardžio ir veiksmažodžio. Visi aptikti S+V tipo dūriniai (rasta 20 terminų su 5 skirtingais būdvardžiais) yra terminizuoti bendrinės kalbos žodžiai, pvz.: dvigubasis (guolis), dvilypė (koreliacija), dvilinkoji (apvija), trilypė (koreliacija), vientisasis (rotorius). Kategorinis junglumas būdingas tik dūriniams dvigubas ir vientisas, pvz.: dvigubasis guolis || kontaktas || sluoksnis || atspindys |] tiltelis |] tankis, vientisasis, -oji polius || rotorius || aplinka || gysla. Dūriniai iš įvardžio ir veiksmažodžio savimokė, savirašis ir savitepis yra beveik tapatūs rusų ir vokiečių kalbų terminams, t. y. gali būti jų sekiniai, pvz.: savimokė (sistema), plg. rus. ca moo0yuaromasica || vok. selbstlernendes, savirašis, plg. rus. camonuwywmuū || vok. selbstschreibendes, savitepis, plg. rus. ca Moc mMa3biealomuiica || vok. selbstschmierendes. Dūrinys saviaušė (mašina) yra netapatus rusų, anglų ir vokiečių kalbų terminams. Kitų kalbų terminai yra sudaryti iš prielinksninių konstrukcijų, žodžių junginių arba dūrinių su netapačiais sandais, plg. rus. (mauaina) c KapybdiaibiM ca moox aa neoenue m || angl. frame surface cooled (machine) || vok. oberflichengekiihlte (Maschine), (Maschine) mit Oberflichenkiihlung, (Maschine) mit Aupenbeliiftung. Iš sudėtinių terminų pagrindinio démens matyti, kad šio tipo diriniais žymimos prietaisų veikimo ypatybės, pvz.: savirašis potenciometras, savirašis prietaisas, savirašis vatmetras, savirašis voltmetras. Elektrotechnikos terminijoje reti dūriniai i$ daiktavardžio ir veiksmažodžio. Dūrinys sviesogrqzis (atšvaitas) yra beveik tapatus tik rusų kalbos terminui, t. y. gali būti jo sekinys, plg. rus. ceemoeo36epaugromee (ompa67 Aenue). Būdvardis dujošvytė (lempa) yra netapatus kitų kalbų terminams, plg. rus. easopaspsadnaa (namna) || angl. gas-discharge (lamp) || vok. Gasentladungs[lampe]. Išvados 1. Elektrotechnikos terminijoje vyrauja vardažodiniai sudurtiniai būdvardžiai. Dauguma vardažodinių sudurtinių būdvardžių yra S+D, B+D ir P+D tipo dūriniai. Veiksmažodiniai dūriniai sudaro nedidelę sudurtinių būdvardžių dalį. 2. Ne visi elektrotechnikos terminijoje vartojami sudurtiniai būdvardžiai laikytini dariniais. Šioje mokslo srityje vartojami Į + Dir S+V tipo dūriniai yra terminizuoti bendrinės kalbos žodžiai. 3. Nemaža savos kalbos priemonėmis padarytų dūrinių dalis gali būti rusų ir vokiečių kalbų terminų sekiniai. 56,6% savos kalbos priemonėmis padarytų dūrinių yra beveik tapatūs rusų kalbos dūriniams, 42,4% — vokiečių kalbų dūriniams. 15% lietuviškų terminų yra beveik tapatūs anglų kalbos terminams. Tik du lietuviški dūriniai yra visiškai tapatūs rusų kalbos terminams, t. y. gali būti jų pamorfemiai vertiniai. 4. Elektrotechnikos terminijoje sudurtiniai būdvardžiai dažniausiai yra vartojami žymint konkrečių daiktų ypatybes. Rečiau dūriniais žymimos abstrakčių dalykų ypatybės ir veiksmų ypatybės. Kategorinis junglumas daugiausia būdingas dariyju tipų hibridams. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ALKZ 1978: Anglų-lietuvių kalbų žodynas. Sud. A. Laučka, B. Picsarskas, E. Stasiulevičiūtė, Vilnius. Būga K. 1961: Rinktiniai raštai 3. Sud. Z. Zinkevičius, Vilnius. DLKG 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius. Drotvinas V. 1986: Pagrindinės leksikologijos sąvokos, Vilnius. ETZ 1999: Elektrotechnikos terminų žodynas. Gr. vad. R. J. Mukulys, moksl. red. A. Smilgevičius, S. Žebrauskas, Kaunas. FTŽ 1979: Fizikos terminų žodynas. Vyr. red. P. Brazdžiūnas, Vilnius. Gaivenis K. 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius. Kaulakienė A. 1979: Priešdėliniai ir priesaginiai darybiniai vertiniai lietuviškoje politechnikos terminijoje. — Lietuvių kalbotyros klausimai 19, 143-153. Kaulakienė A. 1983: Sudurtiniai vertiniai būdvardžiai lietuvių politechnikos terminijoje. — Lietuvių kalbotyros klausimai 22, 17-25. Keinys St. 1980: Terminologijos abėcėlė, Vilnius. 68 Keinys St. 1983: Lietuviškų sudurtinių terminų daryba. — Lietuvių kalbotyros klausimai 22, 70-122. Keinys St. 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai, LKE 1999: Lietuvių kalbos enciklopedija, Vilnius. LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius. RLKPolŽ 1984: Rusų-lietuvių kalbų politechnikos žodynas. Sud. G. Daugėla, Vilnius. RLKZ: Rusųlietuvių kalbų žodynas 1-4, Vilnius, 1982-1985. RTŽ 2000: Radioelektronikos terminų žodynas. Vyr. red. V. Palenskis, Vilnius. Urbutis V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius. BHPC 1980: boavwot ne Meuko-pycekuū cao8aps 1-2. Cocr. E. HI. Jlenunr, H. II. Crpaxopa, H. H. Ousnnuesa u ap., Mocksa. Torre I. C. 1982: Bonpocht saumcmeoed iis u yRopsaooue Hus unoa3biunbixX mepMUHOS 1 MEp MUHO 3.16 Me M06, MOCK BA. COMPOUND ADJECTIVES IN THE TERMINOLOGY OF ELECTRICAL ENGINEERING Summary This paper analyses in various aspects 345 complex terms, which include 138 different compound adjectives. In respect of word formation it is clear that nominal compound adjectives prevail and 85% of them are composite words of a numeral and anoun, an adjective and a noun or an adverb and a noun. Verbal composite words are rather rare. In respect of underlying words about two thirds of term elements are composite words made using means of the Lithuanian language, another third are hybrids. In this article, terms in which only the underlying words correspond with other language terms, are named featuring terms. A majority of the analysed words are possibly featuring Russian or German terms. 56.6% of Lithuanian composite words are identical to Russian terms and 42.4% — to German terms. Comparatively a small part of composite words in their underlying words arc identical to English terms. Only two composite words could be treated as linguistic calques from the Russian. Linguistic calques here are those composite words, which are identical to other language words in their formation as well as their underlying words. Not all compound adjectives could be treated as formations. Composite words of a pronoun and a noun and of a numeral and a noun are common words, which were terminologized. In the terminology of electrical engineering compound adjectives most frequently signify characteristics of concrete things, less frequently — features of abstract things or actions. Categorical combinability is more characteristic to the hybrids of productive types. Robertas STUNZINAS Gauta 2004-10-15 Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308, Vilnius E. paštas [email protected] 69