Lietuvių ir latvių kalbų ekonomikos terminijos anglybės

Regina KVAŠYTĖ Šiaulių universitetas LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBŲ | EKONOMIKOS TERMINIJOS ANGLYBES 1. Įvadinės pastabos Dabartinės kalbos terminija, kaip nacionalinės kalbos leksikos dalis, atspindinti socialinio gyvenimo pokyčius, yra nevienodos kilmės: greta savos kalbos žodžių vartojama nemaža įvairiais laikotarpiais pasiskolintų terminų, kurie pagal asimiliavimosi laipsnį dažniausiai skiriami į senuosius tikruosius skolinius, tarptautinius žodžius ir svetimybes, arba barbarizmus (Gaivenis 2002: 58). Lietuvių ir giminingoje latvių kalboje daugiausia tarptautinių terminų būna graikiškos arba lotyniškos kilmės. Tačiau tarptautiniais yra virtusių nemaža ir kitų kalbų, tarp jų ir anglų kalbos, žodžių (Jakaitienė 1980: 60; LK I 1995: 36; Laua 1981: 116). Skolinius iš anglų kalbos latvių kalboje išsamiai tyrinėjęs kalbininkas Juris Baldunčikas pripažista, kad neretai anglybes' suvokiamos kaip tarptautinė leksika, todėl per daug nesipriešinama jų patekimui ir į bendrinę kalbą apskritai, ir į profesinę leksiką. Būtent jų priklausymas pric tarptautinės — daugelyje kalbų paplitusios — leksikos yra vienas iš pagrindiniu skolinimosi motyvų. Ypač tai pasakytina apie prie vadinamųjų didžiųjų kalbų nepriklausančias kalbas — latvių, lietuvių, čekų, suomių ir pan. Tokių žodžių patekimą į mūsų kalbas skatina ir tai, kad jie aptinkami didžiosiose kalbose (rusų, vokiečių) (A 1989: 11). Panašiai anglybių plitimą grindžia ir lietuviu terminologai: „jos ateina kartu su naujomis savokomis ' Latvių kalbininkai nesutaria dėl paties termino — konkuruoja formos anglicisms (A 1989) ir anglisms (Skujina 1993). „Termino anglicisms raidžių samplaika (priesaga) ic neturi semantinio krūvio, todel, remiantis terminams keliamais reikalavimais ir atsisakant nemotyvuotos kitų kalbų įtakos, pirmenybė suteikiama trumpesnei formai anglismsTM (NA 2002: 113). Lietuvių kalbotyros terminijoje sinonimiškai vartojami terminai anglicizmas, anglizmas (KTZ 1990), taip pat anglybė (Drotvinas 1988: 50). ir kai kurios esti labai panašios į tarptautinius žodžius“ (Gaivenis 2002: 58). Pastaruoju metu rinkos ekonomikos salygomis ir plėtojant verslą anglų kalba anglybės vis labiau skverbiasi į nacionalines kalbas. Į lietuvių ir į latvių kalbą anglybių — tarptautinių žodžių, o į nenorminę vartoseną ir anglų kilmės svetimybių — pateko skirtingu laiku ir dėl skirtingų priežasčių, todėl jų vertinimas ekonomikos ir gretutiniy sričių terminijoje“ negali būti vienodas. Latvių terminologė Valentina Skujina pabrėžia, kad dėl nacionalinio savitumo skoliniai i$ anglų kalbos (ypač anglų kilmės terminai) latvių kalboje patenka ne 1 internacionalizmy’, o į iš kitos konkrečios kalbos skolinty žodžių kategoriją, taip pat kaip skoliniai iš rusų, vokiečių ar kurios kitos nacionalinės kalbos. Tokie žodžiai latvių kalboje dažniausiai yra verčiami, jeigu nėra kokių nors ypatingų papildomų priežasčių jų skolinimuisi (Skujina 1997: 241). Pastebima, kad kalbos sistemoje geriauSiai prigyja tie anglų kilmės tarptautiniai žodžiai, kurių tartis yra artimesnė jų rašybai, savo ruožtu tos anglybės, kurių tarimas labai skiriasi nuo rašymo, tik sąlygiškai atlieka tarptautinių žodžių funkcijas. Šios nuostatos galioja ne tik bendrinės kalbos leksikai, bet ir terminijai. Anglybių plitimas ir lietuvių, ir latvių kalbų ekonomikos terminijoje vyko seniau ir tebevyksta dabar pakankamai sparčiai, ypač tai pasakytina apie skolinių vartoseną sakytinėje kalboje. 2. Tarptautiniai terminai, atėję per anglų kalbą Esama atvejų, kai anglų kalba yra dalyvavusi terminų skolinimosi procese kaip tarpininkė — tokių pavyzdžių galima aptikti ir ekonomikos terminijoje. Prie seniau iš anglų kalbos pasiskolintų, visiškai asimiliuotų ir tarptautiniais tapusių terminų ir lietuvių, ir latvių kalbose * Toliau apibendrintai vadinama ekonomikos terminija. * Latvių kalbotyroje plačiai vartojamas terminas internaciondlisms. o lietuvių kalboje terminai internacionalizmas ir internacionalybė yra lietuviškojo tarptautinis žodis sinonimai (KTŽ 1990). Beje, teigiama, kad lietuvių kalboje terminas infernacionalizmai „jau buvo ėmęs stumti įprastinį terminą tarptautiniai žodžiai“ (Klimavičius 2001: 16). 32 priskirtini pirmiausia per anglų kalbą patekę lotyniškos arba graikiškos kilmės ekonomikos terminai (tiesa, kai kurie šaltiniai juos traktuoja kaip tiesiogiai Iš klasikinių kalbų pasiskolintus): liet. kapitalas (angl. capital < lot. capitalis „pagrindinis“) TZZ 2001 — „indėlis į gamybą, investuojant | materialųjį kapitalą (pvz., įmones, įstaigas, įrangą, Įrankius) ir intelektinį kapitala (pvz., bendrąjį išsilavinimą, profesinį pasirengimą) <--->“ AĮVTŽ 2000 [senesniuose tarptautinių žodžių žodynuose, pavyzdžiui, SNŽŽ 1907, STŽŽ 1923, nurodyta, jog tai lotynų kilmės žodis; beje, neretai minėtas terminas aiškintas lietuvišku atitikmeniu turtas (L 1915; LL 1922)] — latv. kapitals (vok. Kapital, angl. capital < lot. capitale „nuosavybė“), o homonimas — būdvardis kapitals iš lot. capitalis „pagrindinis“ (SV 1999); liet. eksportas (angl. export < lot. exporto „išvežu“) TŽŽ 2001 — „prekių, paslaugų ir pagrindinio kapitalo pardavimas užsienio šalims <--->“ AĮVTŽ 2000. Lietuvių kalba šis žodis pateikiamas įvairiuose XX a. pradžios žodynuose, tačiau kai kuriuose leksikografijos šaltiniuose jį atitinka lietuviški vediniai išgabenimas (L 1915) arba išvežimas (SNZZ 1907). Atsisakyti šio tarptautinio žodžio ir verstis aprašomojo pobūdžio konstrukcijomis prekių išvežimas į užsienį; į užsienį išvežamosios prekės arba galūnės vediniu išvaža yra siūlęs Pranas Skardžius (LTZA 1973). Latvių kalbos anglybių žodyne (SV 1999) minima, jog pirmą kartą terminas latv. eksports pateko į 1891 m. išleistą enciklopedinio žodyno sąsiuvinį*, tačiau jis vartotas, kaip rodo iliustraciniai pavyzdžiai, daug anksčiau (A 1989); liet. importas (angl. import < lot. importo „įvežu“) TŽŽ 2001 — „prekių, paslaugų ir pagrindinio kapitalo pirkimas iš užsienio šalių <--->“ AĮVTŽ 2000. Lietuvių kalboje šis tarptautinis, beje, laikomas tiesiog lotynų kilmės, žodis įtrauktas jau į 1907 m. tarptautinių žodžių žodynėlį (SNŽŽ 1907) ir kitus vėlesnių metų žodynus (STŽŽ 1923; TŽŽ 1936). Vis dėlto 1938 m. išleistame * Enciklopedinis žodynas Konversacijas vardnica pradėtas leisti atskirais sąsiuviniais. Pirmasis leidėjas — J. Dravnicks. Nuo 1891 iki 1898 m. Jelgavoje išėjo 27 sąsiuviniai; nuo 1904 m. žodynas leidžiamas Rygoje: Konversacijas vardnica 1-99, 1904— 1921; Latviešu konversūcijas vardnica 1-21, 1921-1940. |as ar prekybos korespondencijos žodyne šio termino nėra — jį keičia lietuviškas įvežimas (PKŽ 1938). P. Skardžiaus manymu, Ji taip pat būtų galima perteikti savais žodžių junginiais prekių įvežimas iš kitų kraštų, įvežamosios prekės ar galūnės vediniu įvaža (LTŽA 1973). Latv. imports (SV 1999), kaip ir antoniminės reikšmės terminas eksports, pateko į 1891 m. žodyną (A 1989). Minėti Jotynų kilmės per anglų kalba atėję tarptautiniai žodžiai turi savos kalbos atitikmenis ir latvių kalboje: eksports — izvedums "išvežimas“., imports — ievedums ‘jvezimas’. Pastarojo dešimtmečio terminų žodynai rodo, kad latviški atitikmenys vartojami ir kaip terminai arba kaip sudurtinių terminų dėmenys: ievedums; ievedmuita "įvežimo muitas’, izvedums; izvedmuita ‘iSvezimo muitas’ (ELDO 1995; ESV 2000). Taip pat latvių ekonomikos terminijoje plinta nauji sudėtiniai terminai: ieveduma ierobežošana “įvežimo apribojimas’, ieveduma kvota “įvežimo kvota", ieveduma pievienotas vėrtibas nodoklis "įvežimo pridėtinės vertės mokestis’, izvedsubsidija "išvežimo subsidija’, izveduma kvota "išvežimo kvota", izveduma un ieveduma cenu attieciba "išvežimo ir įvežimo kainų santykis’ (ESV 2000). Naujausiame aiškinamajame latvių ekonomikos terminų žodyne netgi pastebėta tendencija atsisakyti svetimos kilmes terminų: eksports žr. izvedums ir imports žr. ievedums (ESV 2000). Lietuvių terminijoje vyksta panašūs procesai — greta terminų eksportas, grynasis eksportas, importas (RETŽ 1994; BBBTŽŽ 1994; MTŽ 2002), importo muitas (ETZ 1994), eksporto | importo kvota, eksporto / importo licencija AĮV TŽ. 2000, nors daug rečiau, vartojami lietuviski atitikmenys įvežimas, išvežimas (BBBTŽŽ 1994). Lietuviškos kilmes terminų įvežimas ir išvežimas arba atitinkamų veiksmažodžių įvežti, išvežti Tormų pasitaiko ir kai kurių įstatymų sąvokų aiškinime (ĮVSŽ 2000). Tarpininkės vaidmenį anglų kalba atlieka ir tada, kai aktualizuojami kai kurie iš klasikinių kalbų kilę terminai, pavyzdžiui, liet. auditas (lot. auditus „klausymas“) TŽŽ 2001 — „oficialus nepriklausomos įmonės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimas * Latvių kalbos terminų pažodiniai vertimai žymimi vicengubomis kabutėmis. 34 ir išvadų pateikimas, Pagrindinis audito tikslas — įvertinti, ar finansinė atskaitomybė rodo tikrąją įmonės veiklos būklę, ar ši atskaitomybė parengta pagal galiojančius buhalterinės apskaitos normatyvinius aktus. Auditas atliekamas pagal audito įmonės ir ūkio subjekto (užsakovo) sutartį. Audito rezultatai įforminami audito ataskaitoje, kurioje pateikiama ir išvada apie finansinės atskaitomybės teisingumą“ AĮVTŽ 2000, auditorius „asmuo, turintis auditoriaus kvalifikaciją, leidimą ir teisę atlikti auditą ir dirbantis audito įmonėje, įregistruotoje Lietuvos Respublikos įmonių registre“ AĮVTŽ 2000. Šie žodžiai XX a. pradžioje pasižymėjo tam tikra lietuviškų atitikmenų įvairove: audit — peržiūrėjimas, perkratymas rokundų, auditor — revizorius, peržiūrėtojas rokundų L 1915; auditoras 1. „ligi XVIII a. pabaigos Lietuvos karo teismuose tardytojas ir prokuroras“; 2. „senosiose mokyklose vyresnysis mokinys“; 3. „kanonų teisėje instrukcinis teisėjas, kuris procese veda tardymą, bet pats neteisia“ TŽŽ 1936. Dabartinėje kalboje audit buh. — patikrinimas, revizija, auditas DALKŽ 2000; terminų Zodynuose audit — revizija ETZ 1994, auditas (t. p. apskaitos patikrinimas | kontrolė | revizija) (BBBTZZ 1994). Dėl poreikio skolintis šį terminą bendros nuomonės neturi latvių kalbos ekonomikos specialistai — vieni jų linkę įsileisti į savo kalbą anglybę, kiti savo ruožtu siūlo vartoti tik seniai žinomą taip pat lotynų kilmės terminą revizija, motyvuodami, jog tai tas pats reiškinys: audits sk. revizija; auditors sk. revidents; auditorfirma sk. revidentfirma ESV 2000. Anglų-latvių žodyne šio žodžio atitikmenys yra (norėkinu, parskatu) parbaude; revizija (atsiskaitymų, ataskaitų) patikrinimas; revizija' ALV 1997. Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisija yra pateikusi oficialų šių terminų skirtumų aiškinimą, kuriame teigiama, kad terminai revizija ir revidents latvių kalboje vartojami jų tradicine reikšme, o terminai audits ir auditors pasiskolinti iš anglų kalbos XX a. dešimtajame dešimtmetyje įvardyti nuo revizijos ir revizoriaus skirtingiems, nors iš dalies ir susijusiems, procesams ir veikėjui: auditas — tai „procesas, kurį inicijuoja Įstaiga, Įmonė ar fizinis asmuo, pakviesdamas kompetentingą specialistą (auditorių), kad jis nustatytų įstaigos, įmonės ar fizinio asmens ūkinės veiklos būklę, galimus trūkumus ir pan., ir gautų patarimų būklei pagerinti; auditas atliekamas, klausantis reikiamos informacijos arba renkant ja iš dokumentų ir pan.; audito tikslas 3 tn — neleisti įstaigai, Įmonei ar fiziniam asmeniui bankrutuoti, ūkinei veiklai smukti ir pan., laiku pašalinti galimas kliūtis“ (TJ 3, 21—22), 0 auditorius — „asmuo, kurį kaip labai kompetentinga specialistą pakviečia patikrinti tam tikros Įstaigos ar pareigūno veiklą, kad nustatytų padėtį ar patikslintų artimiausią veiklos programą“ (Kirite 1995). Ekonomikos instituto direktorė, Latvijos Terminologijos komisijos Ekonomikos terminijos pakomisijo pirmininkė Raita Karnite įžvelgia anglybės nereikalingumą ir jos lygiavertiškumą terminui revizija: „nėra pagrindo skirtingai versti ir aiškinti šiuos terminus, revizija ir audits yra sinonimai, vienodai tinkami vienam ir tam pačiam procesui apibūdinti <-->. Atitinkamai auditor verčiamas kaip revidents jeb® auditors ir tai yra asmuo, kuris turi teisę atlikti reviziją arba auditą“ (TJ 8, 20). Pastebėtina, kad rusų kalba pirmą kartą šis terminas fiksuotas aiškinamajame XX a. pabaigos leksikos žodyne reiksme „nepriklausoma įmonės finansinių ataskaitų ekspertizė, kurią atlieka kvalifikuoti specialistai (auditoriai)“, savo ruožtu veikėją pavadinantis terminas auditorius jau buvęs kituose pastarojo dešimtmečio rusų kalbos žodynuose (TCP 2000). Per anglų kalbą kaip tarpininkę ir lietuvių, ir latvių kalbos ekonomikos terminijoje atsirado klasikinių kalbų kilmės terminų — kai kurie jų jau nusistovėję ir dėl jų nekyla jokių abejonių, kitų vartoseną vis dar bandoma tikslinti. 3. Anglų kilmės tarptautiniai terminai Dalis plačiai žinomų ir vartojamų tarptautiniais pripažįstamų ekonomikos terminų yra tiesiogiai pasiskolinti iš anglų kalbos ir sulietuvinti ar sulatvinti, t. y. atitinka lietuvių ar latvių kalbų normas: liet. boikotas (angl. boycott) TŽŽ 2001 — „visiškas arba dalinis ekonominių santykių su partneriu (valstybe, firma, organizacija, asmeniu) nutraukimas, atsisakymas pirkti tam tikrų prekių ir dirbti su tam tikra jo ¢ Latvių kalboje jeb visada jungia tik lygiaverčius žodžius, t. y. absoliučiuosius sinonimus. 36 produkcija, dalyvauti renginiuose, bendrauti“ AIVTŽ 2000 (aptiktas SNŽŽ 1907; STZZ 1923; SNŽŽ 1924; TŽŽ 1936) — latv. boikots SV 1999 fiksuotas 1904 m. latvių enciklopediniame žodyne, o tekstuose S10 žodžio vediniai — jau XIX a. pabaigoje (A 1989): liet. čekis (angl. cheque, check) TZZ.2001 — „piniginis dokumentas, pagal kurį bankas turi išduoti pinigus Iš einamosios asmens sąskaitos, ir kvitas, patvirtinantis, kad klientas juos gavo; apyvartos ir įmokų, kredito, taip pat nepiniginių atsiskaitymų, kad čekių pareikalavimai abipusiai įskaitomi ir likviduojami, dokumentas <-->“ AĮVTŽ 2000 (plg. 1. „įstatymo nustatytos formos rašytinis įsakymas bankui išduoti arba į kitą sąskaitą perkelti tam tikrą pinigų sumą iš čekį pasirašiusio asmens einamosios sąskaitos“; 2. „kasos talonas, kuriame nurodyta už prekes gauta arba kasai mokama suma“ TŽŽ 2001). Senesniuose šaltiniuose šio žodžio forma buvo čėkas „bankos išduotas raštelis, su kuriuo žmogus gali Iš kitos bankos atsiimti pinigus, įneštus pirmojon bankon“ SNŽŽ 1907 arba čekas SNŽŽ 1924, o čekis — L. 1915, TŽŽ 1936, PKŽ 1938 — latv. čeks (SV 1999). J. Baldunčiko konstatuota, jog pirmąja reikšme šis terminas latvių tarptautinių žodžių žodyne yra jau 1886 m., 0 antroji fiksuota 1934 m. (A 1989); liet. dempingas (angl. dumping „numetimas“) T 77.2001 — „tarptautiniuose prekių mainuose, siekiant įgyti geresnius šansus kitų šalių rinkose, užsienyje parduodamoms prekėms nustatoma žemesnė kaina nei parduodant jas šalyje, nors tokia kainų politika ir yra draudžiama“ AĮVTŽ 2000. Liet. dempingas vartojamas dar ir reikšme „valiutos ar vertybinių popierių realizavimas žemesniu negu rinkos kursu, paprastai siekiant numušti kaina“ TZZ 2001 — latv. dempings — tik prekių pardavimui apibūdinti (SV 1999; A 1989). Kai kurios senosios anglybės lietuvių ir latvių kalboje yra skirtingų gramatinių kategorijų, pavyzdžiui, skiriasi jų giminė: liet. banknotas (angl. bank-note) TZZ 2001 — „šalies emisinio atstojantys metalinius pinigus kaip cirkuliacijos ir mokėjimo priemones“ AĮVTŽ 2000 — latv. banknote (angl. bank note) SV 1999. Lietuvių kalba šis terminas fiksuotas XX a. pradžios žodynuose — STŽŽ 1923, TŽŽ 1936, tačiau jo būta ir moteriškosios giminės formos — banknota L 1915, LL 1922. Latvių tarptautinių žodžių žodyne šis žodis jau buvęs nuo 1878 m., pirmą kartą fiksuotas 1850 m. (A 1989). 37 Ir lietuvių, ir latvių kalbų ekonomikos terminijoje esama iš anglų kalbos tiesiogiai pasiskolintų realijų pavadinimų, jau seniai tapusių sudedamaja leksikos dalimi — tai sulietuvinti ar sulatvinti ir plačiai vartojami tarptautiniai terminai, neturintys savos kalbos atitikmenų. 4. Anglu kilmės ir per anglų kalbą atėjusios svetimybės Anglų kilmės žodžiu lietuvių ir latvių ekonomikos terminijoje, ypač naujų reiškinių ir realijų pavadinimų, daugėja pastaruoju metu. Naujas savokas įvardijančios anglybės, jeigu tai ne tarptautiniai zodziai, ir lietuvių, ir latvių terminijoje vertinamos atsargiai. Kai naujieji pavadinimai pripažįstami svetimybėmis (požiūris į svetimybes iš esmės abiejose kalbose nesiskiria), joms ieškoma tinkamų atitikmenų — pirmiausia savos kalbos leksikoje, nes ne visuomet nauju skoliniu jvardijamas dalykas yra išties naujas — kartais jam pavadinti neprireikia naujo žodžio. „Nepriklausomybės dešimtmečiu naujiesiems tarptautiniams žodžiams — tikriems, dažniau tariamiems — šiokį tokį užkardą padarė Valstybinė lietuvių kalbos komisija Nutarimu Nr. 42 „Dėl nevartotinų naujųjų svetimybių sarašo“, vėliau įtraukto į bendrą Didžiųjų kalbos klaidų sarašą (LKKN 1998: 130-132); pažymėtinas vienas specialus darbas— VKNS 1998, taip pat plati terminografija, gausūs straipsniai“ (Klimavičius 2001: 16). Apie kai kuriuos reiškinius, abiejose giminingose kalbose susijusius su kalbų kontaktų padariniais, rašyta jau anksčiau (Kvašytė 1996). Nemažai anglybių, kurioms siūlomi lietuvių ar latvių pakaitai, yra veikėjų pavadinimai. Tačiau ne visus juos galima vertinti vienareikšmiškai neigiamai. Antai liet. brokeris" (angl. broker) TŽŽ 2001 — „asmuo, neturintis prekės savininko teisių. Jo pagrindinė funkcija yra suvesti pirkėją ir pardavėja, padėti jiems susitarti“ AĮVTŽ 2000, plg. „biržos tarpininkas (agentas), tarpininkaujantis tarp pirkėjo ir pardavėjo, draudžiamojo (draudėjo) ir draudiko, laivo savininko ir frachKad būtų lengviau orientuotis lietuvių ir latvių kalbų pavyzdžiuose, pirmiausia pateikiamos anglybės, o jų pakaitai ir vartojimo variantai aptariami tekste. 38 tuotojo“ TŽŽ 2001. Neretai kaip anglybės atitikmuo minimas skolinys iš vokiečių kalbos makleris (vok. Makler) SETEZ 1991, „biržos tarnautojas — biržos sandorių tarpininkas“ MTŽ 2002. Žodį brokeris greičiau būtų galima laikyti suaktualintu, o ne nauju skoliniu, nes jis fiksuotas daug senesniuose šaltiniuose, bet aiškinamas kaip tarpininkas, makleris TZŽ 1936. Kai kuriuose šaltiniuose brokeris gretinamas su žodžiu agentas. O apibrėžtyse sakoma, kad tai „prekių biržos dalyvis, tarpininkaujantis užmezgant kontaktą tarp pardavėjo ir pirkėjo. Skirtingai nuo agento, brokeris nedalyvauja ilgalaikiuose prekybiniuose santykiuose su pirkėjais bei pardavėjais ir dirba pagal įsipareigojimus“ RETŽ 1994. Taip trumpai aiškinama ir dabartinės lietuvių kalbos žodyne: brokeris „biržos tarnautojas — pirkėjo ir pardavėjo tarpininkas“, makleris — „biržos sandorių tarpininkas“ DŽ 2000. Vis dėlto įvairiuose terminografijos šaltiniuose kalbamų veikėjų pavadinimų vartojimas nepasižymi nuoseklumu: brokeris — „biržos agentas“, o vertybinių popierių | fondų / kapitalų biržos brokeris žr. finansinis makleris; makleris — broker (biržos) JAV; dealer; šnek. jobber; biržos makleris — stock jobber (ppr. atliekantis operacijas savo rizika): finansinis makleris — stock(-)broker; salės makleris — floor trader BBBTŽŽ 1994. Ir kituose žodynuose termino makleris atitikmuo ne visada būna broker, 0, pavyzdžiui, jobber ETZ 1994. Pastebėtina, kad jau 1915 m. žodyne kaip broker atitikmenys minėti meklerius; faktorius, o jobber — mekleris; perpirklis 1. 1915. Latv. brokers pirmas žodžio paminėjimo pavyzdys — iš 1908 m. šaltinio, 0 ekonomikos terminų žodyne jis fiksuotas 1975 m. (A 1989). Pagal įstatymuose vartojamo termino apibrėžtį, tai — „licencijuotas fizinis asmuo, kuris vertybinių popierių rinkoje atlieka tarpininkavimo sandorius“ LTV 1999. Tačiau latvių kalboje taip pat žinomas terminas makleris SV 1999. Forma maklers latvių kalboje fiksuota jau Georgo Mancelio 1789 m. žodyne, 1935 m. prekybos terminų žodyne vokiečių kalbos termino Broker atitikmuo yra maklers, o Makler — maklers, starpnieks ‘tarpininkas’ VLTT 1935. Žodis maklers su pažyma kap. (t. y. „susijęs su kapitalistine santvarka, kapitalistine visuomene“) pateikiamas ir bendrinės latvių kalbos žodyne reikšme „prekybos ir biržos sandorių tarpininkas“ LieLaKŽ 1995. Naujausiuose žodynuose aptikta nemažai sudétiniy terminų, kurių pagrindinis dėmuo yra minėta anglybė: apdrošinūša39 iki pareikalavimo" ESV 2000; plg. pieprasijuma konts "pareikalavimo sąskaita (banke)' ELDO 1995. Latvių anglybių žodyno duomenys patvirtina, kad tai ne naujas žodis — onkolkonts ‘onkoliné sąskaita (banke), onkolrėkins 'onkolinė sąskaita (dokumentas) yrajau 1911 m. tarptautinių žodžių žodyne (A 1989), taip pat ekonomikos terminų ir kituose žodynuose (ET 1975; PV 1995; SV 1999), Požiūris į ekonomikos srityje plintančias anglų kilmės svetimybes ir lietuvių, ir latvių kalbose yra panašus — joms stengiamasi rasti kalboje jau Įsitvirtinusių pakaitų arba savos kalbos darybos priemonėmis pasidaryti naujadarų. Šis procesas vyksta nuolat. Beje, kai kurie siūlymai, laikui bėgant, keičiami geresniais, jeigu tokiu atsiranda. 5. Semantinial ir stilistiniai anglybių skirtumai Terminai dažniausiai būna stilistiškai neutralūs, stilistiniai atspalviai nebūdingi ir tarptautiniams žodžiams. O kai kurios ekonomikos srityje vartojamos anglybės, pretenduojančios į tarptautinių terminų statusą, pasižymi papildomais ekspresyviais komponentais, pavyzdžiui, žodis bizness turi šnekamosios kalbos atspalvį [jis ir latvių kalbos žodyne pateikiamas su atitinkama nuoroda sar. (šnekamoji kalba)] (Laua 1981: 118). Tokie skirtumai lemia ir nepakankamai tikslią vienos ar kitos anglybės vartoseną. Kaip pažymi latvių terminologė V. Skujina, „dezorientuojantys tekstų vertimuose būna internacionalizmų semantikos skirtumai įvairiose kalbose, kas, deja, yra gana paplitęs reiškinys, pvz., anglų business — 1) užsiėmimas, profesija; 2) reikalas; 3) prekyba, komercija, biznis; 4) prekybos įmonė, firma; 5) pareiga, teisė ir kt. Savo ruožtu latvių kalboje žodis bizness turi reikšmę „pelningas sandoris“ (LLVV 2), kai bet kokiomis priemonėmis siekiama pelno. Atitinkamai anglų ir latvių žodžio (business — bizness) sąvokų nesuderinamumas iškreipia vertimo turinį, jeigu anglų business visada perteikiama latviškai bizness, t. y. Ir „užsiėmimas“, ir „sandoris“, apskritai „firma“ Ir kt. reikšmės. Būtent dėl šių priežasčių skolinantis anglišką terminą rimtai reikia pamąstyti apie skolinimosi motyvaciją, ypač semantiniu aspektu, kad dėl anglybės vartojimo nepakistų turinys“ (Skujina 1997: 241-242). Tokią nuostatą atitinka ir lietuvių leksikologės Evaldos Jakaitienės nuomonė dėl reliatyvaus tarptautinių žo46 džių semantikos bendrumo (Jakaitienė 1980: 60). Terminas biznis keičiamas savos kalbos dariniu verslas, o biznesmenas — verslininkas ETŽZ 1994. Jų apibrėžtys atitinka tik vieną iš anglų žodžio reikšmių: „veikla, susieta su prekių gamyba, prekyba ir paslaugų teikimu, siekiant gauti pelno“, o veikėją pavadinančiu terminu įvardijamas „asmuo, organizuojantis verslo įmonę (gaminančią produkciją ar teikiančią paslaugas) savo lėšomis ir siekiantis gauti pelno“ AĮVTŽ 2000. Šis skolinys įtrauktas ir į DKKS 1998, nors DŽ 2000 be jokių papildomų komentarų fiksuoti abu žodžiai: biznis „duodanti pelno veikla, verslas“ ir biznierius „kas biznį daro, verteiva“. Reikia manyti, DŽ 2000 jie suprantami ne kaip terminai, o paprastieji žodžiai, be to, platesnio negu šiandiena vartosenos laiko. Bandymų aiškinti arba keisti šį angliškos kilmės žodį būta Jau žymiai anksčiau, pvz.: business — užsiėmimas; darbas; amatas; vertelgystė; dalykas 1. 1915; biznis „gudrus vertimasis kuo nors, pelningas užsiėmimas“ SNŽŽ 1924, prekyba, verslas TŽŽ 1936. Latv. bizness ir biznesmenis taip pat keičiami panašios reikšmės dariniais — dūriniu uznėmėjdarbiba ‘verslininkysté’ ir vediniu uznėmėjs ‘verslininkas’ ESV 2000, nors latvių terminų žodynuose fiksuotos ir formos bizness, biznesmenis BTV 1999, ETVU 1997. Pažymėtina, kad informaciniame biuletenyje pateikta daugiau atitikmenų, vartotinų vietoj angliškos svetimybės: business — komercdarbiba ‘komercine veikla'; uznémeéjdarbiba ‘verslininkysté’; darijumdarbiba ‘sandoriy veikla’; darijumi ‘sandoriai’, o businessman — komersants TJ 2, 24. Naujausiame rusų bendrinės kalbos žodyne žodis 6u3nec men pažymėtas kaip grįžtantis į aktyvią vartoseną, turintis dvi reikšmes, antroji jų — būtent šnekamosios kalbos „apie sukčių“, o pirmoji neutralios reikšmės „verslo organizatorius; verslininkas, komersantas“ TCP 2000. Kai kuriais atvejais tarp anglų kalbos ir iš jos pasiskolinusių kalbų žodžių galima pastebėti tam tikrų semantinių ir (ar) stilistinių skirtumų — tai papildomas veiksnys, lemiantis savos ar svetimos kilmės žodžių (taip pat ir norminių terminų) pasirinkimą. 6. Apibendrinamosios išvados Straipsnyje apžvelgta svarbi dalis lietuvių ir latvių kalbų ekonomikos terminijos anglybių — jų plitimas, formų kaita, leksikology ir ter47 minologų požiūris į anglybes. Matyti, kad ypač pastaruoju metu jų tikrai gausu abiejose kalbose, o požiūris į anglybes ir lietuvių, ir latvių kalbose iš esmės beveik nesiskiria. Per anglų kalbą kaip tarpininkę ekonomikos terminijoje atsirado ir klasikinių kalbų kilmės terminų. Kai kurie jau nusistovėję ir dėl jų nekyla jokių abejonių, kitų vartoseną vis dar bandoma tikslinti, pavyzdžiui, latvių kalbos terminą audits. Taip pat abiejose kalbose esama iš anglų kalbos tiesiogiai pasiskolintų sąvokų pavadinimų. Atitinkamai sulietuvinti ar sulatvinti ir plačiai vartojami tarptautiniai terminai, neturintys savos kilmės atitikmeny, jau seniai tapę sudedamąja kalbos dalimi (boikotas, čekis, banknotas). Anglų kilmės svetimybėms ir lietuvių, ir latvių kalbose stengiamasi rasti kalboje jau įsitvirtinusių pakaitų arba savos kalbos darybos priemonėmis pasidaryti naujų terminų. Tai gali būti tikrieji darybiniai naujadarai (vediniai, dūriniai — vienažodžiai terminai), neretai junginiai (sudėtiniai terminai). Šis procesas vyksta nuolat — kai kurie siūlymai keičiami geresniais, jeigu tokių atsiranda. Kai kuriais atvejais tarp anglų kalbos ir iš jos pasiskolinusių kalbų galima pastebėti tam tikrų semantinių Ir (ar) stilistinių skirtumų, pavyzdžiui, angl. business / liet. biznis / latv. bizness vartojimas, ypač sakytinėje kalboje. ŠALTINIAI A 1989 - Baldunčiks J. Anglicismi latviešu valoda, Riga. AĮVTZ 2000 -— Martinkus B., Neverauskas B., Sakalas A., Venskus R., Žilinskas V. Aiškinamasis įmonės vadybos terminų žodynas, Kaunas. ALV 1997 — Anglu-latviešu vardnica, Riga. BBBTŽŽ 1994 -— Buračas A., Svecevičius B. Lietuvių-anglų-lietuvių biznio, bankų, biržos terminų žodynas-žinynas, Vilnius. BTV 1999 - Agamdžanova V., Laurenoviča E., Keviša I, Kraze S., Pavlovska A. Anglu-latviešu-krievu biznesa terminu vardnica, Riga. DALKŽ 2000 - Piesarskas B. Didysis anglų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius. DKKS 1998 - Dėl didžiųjų kalbos klaidų sąrašo. — Lietuvių kalbos komisijos nutarimai 1977-1998, Vilnius, 124-176. DZ 2000 — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys, Vilnius. 48 ELDO 1995 ESV 2000 ET 1975 ETVU 1997 ETŽ 1994 ĮVSŽ 2000 JTVU 1997 L 1915 LicLaKZ 1995 LL 1922 LLVV 1972-1996 LTV 1999 LTZA 1973 MTZ 2002 NA 2002 NL 1993 PKZ 1938 PV 1995 RETZ 1994 SNZZ 1907 SNZZ 1924 STZZ 1923 SV 1999 SETEZ 199} TZZ 1936 TŽŽ 2001 Ekonomikas lietvedibas un darba organizacijas termini (latvieSu, krievu, anglu un vacu valoda). Sast. V. Skujina (aut. kol. vaditaja). Riga. Ekonomikas skaidrojoša vardnica larviski, angliski, vaciski, franciski, krieviski. Aut. kol. vad. R. Grévina, Riga. Ekonomikas termini, Riga. Ekonomisko terminu vardnica uznémejdarbibai (latviešu-anglu). Sast. darba gr. vad. N. Grostina un A. Pudula, Riga. Pasas K., Louzas B.. Deivis L. Ekonomikos terminų žodynas, Vilnius. Mockevičius R. Lietuvos Respublikos įstatymuose vartojamų sąvokų žodynas, Vilnius. Juridisko terminu vardnica uznėmėjdarbibai. Sast. V. Skuja, Riga, Lietuviškos ir angliškos kalbų žodynas. Sutaisé A. Lalis, Chicago. Balkevičius J, Baluodė L., Bojaté A, Subatniekas V. Lietuvių-latvių kalbų žodynas, Riga. Lenkų ir lietuvių kalbos žodynas. Surengė A. Lalis, Vilnius. Latviešu literūras valodas vardnica 1-8, Riga. Likumu terminu vardnica, Riga. Skardžius P. Lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys, Chicago. Tamulevičius J. Muitinės terminų žinynas, Vilnius. Krūmina V, Skujina V. Normativo aktu izstrades rokasgramata, Riga. Vėcinš Ė. Naudas lietas. Skaidrojoša vardnica, Riga. Salys A., Dargis L. Prekybinės korespondencijos žodynėlis. = Salys A. Raštai 1. Roma, 1979, 455-484. Latviešu valodas parcizrakstibas un pareizrunas vardnica. Riga. Rinkos ekonomikos terminų žodynėlis, Parengė A. Norkuviend, Šiauliai. Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis. Skaitytojams palengvinimas. Sudarė J. Šlapelis, Tilžė. Norkus J. Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis, Kaunas. M. ir S. Svetimų ir tarptautisky žodžių žodynėlis, Šiauliai. Svesvardu vardnica. J. Baldunčika red., Riga. Auštrevičius P, Pupkevičius D., Treigienė D. Šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopedinis žodynas lietuvių-anglų-vokiečių-=rusų kalbomis, Vilnius. Tarptautinių žodžių žodynas. Sud. K. Boruta, Pr. Čepėnas, A. Sirutytė-Čepienė, Kaunas. Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. A. Kinderys, Vilnius, 49 VKNS 1998 —-— Rudaitienc¢ V, Vitkauskas V. Vakarų kalbų naujieji skoliniai, Vilnius. VLTT 1935 —- Dravnieks E. Vūcu-latviešu tirdznieciska terminologija, Riga. TCP 2000 — Toakoebitl ca08apb pycckoo sizbika Konua XX eexa. Asvikoebie u3menenus, Cankr-Tetepbypr. LITERATURA Drotvinas V. 1988: Dėl skolintinés leksikos sąvokų ir terminų. — Kalbos kultūra 54, 48-56. Gaivenis K. 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius. Gaivenytė J. 1993: Keletas mūsų ekonomikos terminijai nereikalingų angliškų skolinių. — Kalbos kultūra 65, 43-44. Jakaitienė E. 1980: Lietuvių kalbos leksikologija, Vilnius. Keinys S. 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai. Kirite M. 1995: Jaunakais terminologija. — Labrit. 07. 02. 1995. Klimavičius J. 1996: Kuo prasikalto „mūsų kalbininkai“ ir rinkodara? — Gimtoji kalba 8, 5-8. Klimavičius J.2001: Ką Jablonskis padarė geografijai ir kas su tuo daroma. — Terminologija 8, 7-27. KTZ 1990: Gaivenis K., Kcinys S. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas. Kvašytė R. 1996: Svetimybės latvių ir lietuvių dalykinėje kalboje. — Kalbos kultūra 68, 66-70. Laua A. 1981: Latviešu leksikologija, Riga. LK 11995: Barauskaitė J, Čepaiticnė G., Mikulėnienė D., Pabrėza J., Petkevičienė R. Lietuvių kalba 1, Vilnius. Skujina V. 1993: Latviešu terminologijas izstrades principi, Riga. Skujina V. 1997: Terminu veidošanas principi tulkošanas aspekta. — Linguistica Lettica 1, 236-245. TJ — Terminologijas Jaunumi 1-9, 2002-2004. ANGLICISMS IN LITHUANIAN AND LATVIAN ECONOMIC TERMINOLOGY Summary As business increasingly integrates into the world economy, in Lithuanian and Latvian terminology the English language gains supremacy, therefore the majority of economic terms are borrowed from English. In this article, economic terms of both the cognate languages — Lithuanian and Latvian — are compared as to their origin, form and meanings. Terms borrowed from the English language carlier, i. e. fully assimilated terms whose origin of borrowing is Latin or Greek and the source of 50 borrowing is English such as kapitalas, eksportas, importas arc analysed as well as terms borrowed from English directly, e. g. boikotas, dempingas, banknotas, Alongside with established and recognized terms in the contemporary Lithuanian and Latvian economic terminology many foreign words are being used. In standard terminology it has been proposed to replace them by analogues already known earlier. e.g. brokeris — makleris as well as neologisms (marketingas — rinkodara). Nevertheless in the practical usage of the Lithuanian and Latvian languages anglicisms are quite often perceived as international lexis and therefore they are acceptable. Regina KVASYTE Gauta 2004-10-25 Šiaulių universitetas P. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai E. paštas rekva(tdtakas.lt A Įm