Regina Kvašytė. Mokomasis terminologijos žodynėlis

Regina Kvašytė. MOKOMASIS TERMINOLOGIJOS ŽODYNĖLIS Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2005, 148 p. 2005 metais 200 egz. tiražu išėjo Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros doc. dr. Reginos Kvašytės parengtas aiškinamasis verčiamasis Mokomasis terminologijos žodynėlis. Tai pirmas bandymas pateikti terminologijos studijoms reikalingų terminų žodyną. Nors terminų skaičius nei pratarmėje, nei tituliniame puslapyje nenurodytas, bet žodynėlis turėtų apimti per 230 terminų. Jį peržiūrėjo Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovė dr. A. Auksoriūtė ir Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros doc. dr. Jolanta Vaskelienė, Žodynėlis skirtas aukštųjų mokyklų dieninio ir neakivaizdinio skyrių įvairių specialybių studentams, ypač magistrantams. Mokomaja knygelę sudaro Pratarmė (4), įvadinė dalis — Žodynėlio sandara (5), Sutrumpinimai (7) ir Sutartiniai ženklai (7), pagrindinė dalis — Terminų žodynėlis (8-90), angliškų (91-94), rusiškų (95-98) ir latviškų (99—102) terminų rodyklės. Be to, yra terminų dėmenų (103-106) ir iliustraciniy žodžių (107-117) rodyklės. Žodynėlio gale yra šaltinių (118—120), literatūros (121—123), papildomos literatūros (124—127) sąrašai ir priedai (128-148). Kaip rašo autorė, „žodynėlio priede pateikiamos schemos ir įvairių sričių bei tipų terminų žodynų puslapių pavyzdžiai“ (6). Mokomasis žodynėlis yra abėcėlinio lizdinio tipo aiškinamasis verčiamasis. Visi antraštinių straipsnių terminai kirčiuoti. Kirčiavimo netikslumų nepasitaiko. Aptardama žodynėlio sandarą, autorė nurodo, kad tarptautinių terminų kilmė nustatyta „remiantis tarptautinių terminų žodynais“ (5), o šaltinių sąraše minimas tik vienas 2001 metais išleistas tarptautinių žodžių žodynas. Tarptautinių žodžių etimonai nurodomi skliausteliuose. Pastebėta, kad skiriasi tarptautinių terminų ekstensija ir intensija kilmės aiškinimai — lot. extensio “ištempimas, išplėtimas, ištęsimas' (ekstensija), bet lot. extensio ‘18plétimas’ (ekstensinė apibrėžtis), lot. intensio "įtempimas" (intensinė apibrėžtis), nors lot. intentio “įtempimas, pastangos’ (infensija). Nėra dvižodžių terminų darybos kompleksas (20), gramatinė kategorija (34), gramatinis ryšys (34), plg. gramatinė reikšmė (52) tarptautinio dėmens etimologijų. Tikslintina žodžių motyvacija (žr. darybos motyvacija; 21), internacionalybė (37), internacionalizmas (37), kalkė (38) kilmė. Svarstytina, ar reikia aiškinti tarptautinių žodžių kilmę. Nebent — mokomajame Zodynélyje. 166 Mokomajame terminologijos žodynėlyje pateikiama ir žodžių darybos, leksikologijos, kitų mokslo šakų terminų, pasakyta, kad čia sudėti terminologijos studijoms reikalingi terminai. Neužsimenama, iš kur paimtos apibrėžtys. Galbūt jas rašė pati autorė... Terminų reikšmių aiškinimai pateikiami iš naujos eilutės. Reikšmės dažniausiai aiškinamos glaustai. Įdomus žodynėlio bruožas — terminų aiškinimai dar papildomi įvairiais pavyzdžiais, kaip autorė rašo, iliustracijomis (5). Abejonių kelia iliustracijų, t. y. kai kurių žodžių darybinių santykių aiškinimai, pavyzdžiui: tarifikav-imas (: tarifikuoti; 18). Akivaizdu, kad žodis tarifikavimas yra padarytas ne iš veiksmažodžio bendraties farifikuoti, o iš būtojo kartinio laiko tarifikavo (Keinys 1999: 39). Tokių netikslumų yra ir daugiau, pvz.: mit-yba (: misti; 45), asmenav-imas (: asmenuoti; 45), emaliav-imas (: emaliuoti; 45) ir kt. Netikslūs darybiniai žodžių santykių aiškinimai klaidina skaitytoją, ypač dar bestudijuojantį. Mokomajame terminologijos žodynėlyje yra vartojama vientisinis terminas ir sudėtinis terminas, pvz.: antonimas ir leksinis antonimas, metaforinis terminas ir kt. Be to, antraštinio straipsnio vienažodis terminas gale duodama nuoroda žr., reiškianti, kad terminas nukreipiamas | teiktinesnį vartoti terminą, šiuo atveju teiktinesnis, pasak žodynėlio sudarytojos, yra vientisinis terminas (74), nors terminologijos literatūroje įprasta vartoti terminą vienažodis terminas. Keletas terminų yra taisytini. Reikėtų vartoti ne daryba, o žodžių daryba (KTŽ 1990; Keinys 1999: 115), ne galūninė daryba, o galūnių daryba (KTŽ 1990; Keinys 1999: 109), Taisytini ir šie terminai: hibridinė daryba (= hibridų daryba), priesaginė daryba (= priesagų daryba Keinys 1999: 112), priešdėlinė daryba (= priešdėlių daryba Keinys 1999: 112), darybinis patogumas (= darybos patogumas). Neaišku, kodėl žodynėlyje teikiami terminai determinavimas, reterminizavimas, standartizavimas, terminizavimas, transterminizavimas, Kadangi terminologijoje įprasta kalbėti apiereiskinj, dalyką,oneapieveiksmą, todėl reikėtų vartoti terminus su priesaga -acija, t. y. determinizacija, reterminizacija, stardartizacija, terminizacija, transterminizacija (plg. motyvacija, denotacija ir kt.). Įdomu, kad terminas antonimas apibrėžiamas taip: „Vientisinis arba sudėtinis terminas arjodėmuo, jvardijantis toje pačioje veiklos srityje vartojamą pagal esminį požymį priešingą tos pačios kategorijos sąvoką. A yra dvinarės opozicijos narys, pagal kilmę lietuviškas arba tarptautinis“. KTŽ 1990 antonimai aiškinami kaip „priešingos reikšmės žodžiai“. Galbūt tiksliau sakyti 167 ne antonimas, o antoniminis terminas. Taip pat tikslesnis terminas sinoniminis terminas, o ne sinonimas (59). Pratarmėje yra stiliaus klaidelių, pvz.: Jeigu terminas nesudaro lizdo, jis įtrauktas abėcėlės tvarka (= abėcėliškai, 5) pagal pirmąjį dėmenį (žr. KP 2003: 93). Žodynėlyje pateiktų terminų dėmenys ir junginiai, kuriuose jie vartojami,abėcėlės tvarka (= pagal abėcėlę, 5) surašyti terminų dėmenų rodyklėje (žr. KP 2003: 93). Leidinys parengtas tikrai kruopščiai, rasta tik viena korektūros klaida — asbestcemenitis (= asbėstcementis). Šios pastabos jokiu būdu nemenkina Mokomojo terminologijos žodynėlio vertės. Jis praturtina lietuvių terminografiją. Pastabos, reikia tikėtis, pravers rengiant kitą, tobulesnį šio žodyno leidimą. LITERATŪRA Keinys St. 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai. KP 2003: Kalbos patarimai 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas. Sudarė R. Miliūnaitė. Vyr. red. A. Pupkis, Vilnius. KTŽ 1990: Gaivenis K.,Keinys St. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas. LoLieŽ 1996: Kuzavinis K. Lotynų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius. TŽŽ 2001: Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. A. Kinderys, Vilnius. VaitkTŽŽ 2003: Vaitkevičiūtė V. Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius (e. leidimas). Aušra RIMKUTĖ Gauta 2005-12-07 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas arimkute(@centras.lt, ausrar@]ki.1t 168