Asmenis įvardijantys teisės terminai 1918–1940 m. Lietuvos kodeksuose

Alvydas UMBRASAS Lietuvių kalbos institutas ASMENIS ĮVARDIJANTYS TEISĖS TERMINAI 1918-1940 M. LIETUVOS KODEKSUOSE Straipsnio tyrimo šaltiniai yra 1918-1940 m. Lietuvoje galiojusių rusiškų kodeksų neoficialūs vertimai į lietuvių kalbą (santrumpų sąrašas pateiktas straipsnio pabaigoje). Šiuo tyrimu tęsiamas straipsnių ciklas apie teisės terminus, pradėtas Terminologijos 8 numeryje. Jame nagrinėjami teisės terminai, kuriais įvardijami asmenys. Skirtingose mokslo ar veiklos srityse poreikis terminais įvardyti asmenis yra nevienodas. Esama sričių, kurių terminijoje asmenų įvardijimų labai nedaug arba gal net visai nėra (tai pirmiausia pasakytina apie tiksliuosius mokslus). Socialiniuose moksluose be asmenis įvardijančios terminijos išsiversti neįmanoma. Teisė yra Iš tų sričių, kuriose žmonių santykiai, jų veikla yra nagrinėjimo centras. Iš anksto reikia pasakyti, kad asmenų įvardijimai nėra vienodai terminiški. Teigiama, kad veikėjų pavadinimų terminologiškumas yra problemiškas, o žodis kalbininkas nėra kalbotyros terminas, nes neįvardija specialios šio mokslo sąvokos. Siūloma specialybių pavadinimų nomenklatūrą iškelti į atskirą terminijos pogrupį (Gaivenis 2002: 31). 1918-1940 m. kodeksuose žodžio teisininkas nerasta, tačiau yra advokatas Cl, 569T, CTL, 44, BS, 155 T, BP, 561, prisickusysis advokatas Cl, 1539 T, CT, 44, BS 30/8, BPL,, 44. Sunku rasti kriterijų, kuriais vadovaujantis Sie žodžiai būtų nepriskiriami prie teisės terminų. Tyrimui rinkti ne tik tokie terminai, kurie aiškiai įvardija žmones (fizinius asmenis), bet ir su jais susiję analogiškos raiškos terminai, tinkami ir fiziniam, ir juridiniam asmeniui įvardyti (pvz.: ieškovas, atsakovas). Asmenis įvardijančių teisės terminų tiriamuose kodeksuose rasta net apie 800 (t. y. vos ne septintadalis visų kodeksuose pavartotų terminų). Maždaug pusė jy yra vienažodžiai, pusė — sudėtiniai (daugiausia dvizodžiai). Sudėtiniai terminai straipsnyje taip pat aprašomi pagal pagrindinį dėmenį (kartu su vienažodžiais), Žiūrint pagal pagrindinį dėmenį (vienažodžių terminų tik vienas dėmuo ir tėra), dauguma asmenis įvardijančių terminų yra lietuviškos kilmės 107 (apie 700, t. y. apie 88%). Tai yra terminizuoti paprastiej1' žodžiai arba terminizuoti ar naujai padaryti dariniai. Rasta vos per 20 vienažodžių paprastųjų (darybiškai neskaidžių) terminų, kuriais įvardijami asmenys. Tiesa, prie jų pridėjus sudėtinius terminus, kurių pagrindiniu dėmeniu eina tie patys paprastieji terminai, bendras skaičius artėja prie 100 (apie 14% pagal pagrindinį dėmenį lietuviškos kilmės terminų). Iš paprastųjų terminų pagal nagrinėjamą temą pirmiausia minėtinas asmuo Cl,, 533/13. Jis įeina į sudėtinius terminus: tos pačios reikšmės nudingęsasmuo BPL, 852, dingęs bežiniosasmuo CTL, 1775, nežinia kur dinges asmuo CTl, 1451, nežinia kur esantisasmuo Cl,, 254 T, CTI, 1775 T; atsakingasis asmuo Cl, 2105 S, civilinisasmuo BPL, 1252, fizinisasmuo Cl, 420 S, BS, 39 R, įtariamas asmuo BPL, 46 (ir įtariamasis asmuo BPL, 257/1), kaltinamas asmuo BPĮ,, 46 (ir kaltinamasis asmuo Cl, 574 S), kolegialinis asmuo Cl,, 2325 T, laisvai samdomas asmuo Čl,, 56, nukentėjęs asmuo BPL, 43, nusmerktasis asmuo BPL, 223 (ir pasmerktasis asmuo BS, 59 T, nuteistasis asmuo BS,, 53 V), pašalinis asmuo Cl, 514 S, CTI, 44, BPL,, 620/3, patrauktasis baudžiamojon tieson asmuo Cl, 647 S, privatinisasmuo Cl, 982, BPL,, 2 (ir privatus asmuo Cl, 31, CTL, 2, BS, 156 P), suinteresuotasasmuo CL; 9198S, CTL, 1215 S (ir suinteresuotasisasmuo CPL, 241,CT], 1164), treciasasmuo Cl, 1691 PT, BS,, 72 P, BPL,, 700 (ir treciasis asmuo Cl, 533 T, CTL, 128/1, BPĮ,, 778). Beje, dabartiniuose teisės aktuose retkarčiais pasitaikančios nenorminės vardininko formos fretysis asmuo (pvz., CK 2000: 6.51 str.) ano meto kodeksuose nerasta. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės "Paprastieji žodžiai čia suprantami darybiškai, t. y. jais laikomi tie žodžiai, kurie darybiškai neskaidomi. Vietoj dėmens paprastasis vartojama ir pirminis (Urbutis 1978: 62), Tiesa, terminologijoje paprastasis žodis turi ir kitą reikšmę. Jis dažnai suprantamas kaip specialiųjų žodžių (terminų) priešprieša tarmėse ir bendrinėje kalboje (nepaisant darybos), kai kalbama apie jų terminizavimą, t. y. vertimą terminais (žr. Keinys 1980: 63-64). K. Gaivenis pavadina aiškiau, jis kalba apie gatavy žodžių vertimą terminais (Gaivenis 2002: 51-53), nors tekste paminima ir paprasti žodžiai (Gaivenis 2002: 53), S. Šalkauskis tam reikalui vartojo profaniškasis žodis, profaniškoji kalba (Šalkauskis 1991: 24), tačiau švysteli ir paprasta kalba (Šalkauskis 1991: 44). Leksikologijos darbuose kartais kalbama apie bendratautinių žodžių terminologizavimą (Jakaitienė 1980: 73) arba terminai skirstomi į naujadarus ir liaudies žodžius (Drotvinas 1987; 51). 108 Taryboje veikusi Terminologijos komisija pačioje Nepriklausomybės pabaigoje vietoj dabar įprastų terminų fizinis asmuo ir juridinis asmuo gana vykusiai teikė tikrinis asmuo ir teisinis asmuo (TTP 1940: 185). Pirmasis terminas galėjo būti ir naujas (kodeksuose nėra), o teisinis asmuo jau buvo vartotas (CL, 698 T, CTĮ,, 45 T). Siūlymas neprigijo. P. Kniūkštos nuomone, asmens vartojimas įstaigai ar organizacijai įvardyti (pagal kitų kalbų pavyzdį) sudarko šio žodžio reikšmę, tačiau yra pakenčiamas kaip nesikėsinantis į kalbos sistemą. Jo nuomone, galima buvo rasti ir geresnių terminų, pavyzdžiui, juridinis subjektas (Kniūkšta 1999: 18-19). Asmens terminas susijęs ir su terminuZmogus Cl, 533/13, BS 39. Pastarasis tiriamuose kodeksuose kartais, regis, vartotas pirmojo reikšme, pvz.: mažametis žmogus BS 421, nepilnametisžmogus BS, 420, nesveikaprotisžmogus BS, 282, pasaliniszmogus Cl, 1246 T, CT], 13, pilnų mety Zmogus Cl, 150/1, privatinis zmogus Cl, 1537 (ir privatus Zzmogus Cl, 212, BS, 471 T). Nejprasta reikšme vartotas terminas draugas „bendrovės narys“ Cl, 2129, CPL. 36/3, pilnosios draugijos draugas CPL. 26. Tokia termininé reikšmė LKZ neiSskirta. Nemažą grupelę sudaro civilinei teisei reikalingi giminystės terminai. Dauguma jų seni indoeuropietiški“ veldiniai, pvz.: brolis CĮ,, 204, CT], 83, BS „455, BPL,, 705, duktė Cl; 125, gentis „vedybų giminaitis“ CL, 23, Cl,, 23, CPL,,, 417, BPL,, 99 (ceoūcmeennuxv), sesuo Cl, 23 S, CTL, 83, BS, 455, BPĮ,, 705, sūnus Cl, 125, svainis „vedybų giminaitis“ Cl, 254, Cl;, 1054 S, CTI, 86, BS, 518 S, BPL, 85, BPL, 85 (csoticmeennuxy), SeSuras Cl, 996 T, tėvas Cl, 125, vyras „sutuoktinis“ Cl, 41,CTL, 1086, BS, 29, BPL,, 751, BPĮ, 1013 T (cynpyev), žentas Cl, 1051 T, žmona „sutuoktinė“ Cl, 41, CĮ,, 23 S, CTĮ,, 1086, BS, 29, BPL, 751, BP], 85 (cynpyea); keli baltiški, pvz.: marti CĮ,, 996 T, uošvis Cl, 1051 T, vaikas Cl,, 12, CT, 371, BS,, 170 R; vienas senas slaviškas skolinys — anūkas* Cl,, 203. Tiesa, nors dabar nejuntame, žmona, vaikas istoriškai yra dariniai * Kilmė žiūrėta A. Sabaliausko darbuose, ypač jo Lietuvių kalbos leksikoje (žr. Sabaliauskas 1990). * Kalbos patarėjas žodį anūkas, -ė; -ai taisė į sūnaitis, dukraitė; vaikų vaikai, vaikaičiai, palikuonys (KP 1939). KPP 1985 jo nėra, DZ 2003 pateikiama, nors dėl jo teiktinumo kartais abejojama. Dabartiniuose kodeksuose vartojamas vaikaičio terminas. 109 (Skardžius 1996: 296; Keinys 1999: 27—28). Vaiko būta nemažai rūšinių terminų, pvz.: atidalytas vaikas Cl, 190, įteisintas vaikas Cl,, 144, mazametis vaikas CL; 106 S, neatidalytas vaikas Cl, 181, nepilnametis vaikas Cl, 164, nepilny metų vaikas Cl, 131, nesantuokinis vaikas CPL, 325/1, CTL 1460/2 S, pavainikis vaikas CTI 325/1, BS,, 445 T, primestinis vaikas Cl, 163, teisétas vaikas Cl, 144. Vyro pirminė reikšmė yra „Suaugęs vyriškos lyties asmuo“, žmonos — „suaugęs moteriškos lyties asmuo“. Jau nuo senųjų raštų žinomas jų vartojimas sutuoktinio, sutuoktinės reikšme, tiesa, vyro vartojimas šia reikšme buvo labai paplitęs, žmonos — tik epizodinis (Buivydienė 1997: 18, 19, 61-64). Tiriamuose kodeksuose vyras, žmona buvo terminizuoti sutuoktinių reikšmėmis, tačiau daugiau vartojami pirmuosiuose kodeksų vertimuose, vėlesniuose dažniau sutuoktinis, sutuoktinė (kaip dabartinėje teisėje). Įdomu, kad vedybų giminaičiams pavadinti kodeksuose buvo vartojama gentis, svainis. Gentis daugiau civiliniuose kodeksuose ir pirmesniuose civilinio ir baudžiamojo proceso kodeksų vertimuose (CL, *, ClL,, CPL,» BPL,,), svainis — vėlesniuose procesų vertimuose (BP, , BP[,,, CTL). Svainio semantinė raida gana išsamiai aprašyta R. Buivydienés (1997: 177-190). Svainiai, svainės anksčiau reiškė per seserų vedybas susigiminiavusius asmenis (sesers vyras, žmonos sesuo), vėliau — per brolių vedybas susigiminiavusius asmenis (brolio žmona, vyro brolis), kol galiausiai tiek išsiplėtė, kad ėmė reikšti visus vedybų giminaičius. Pasak A. Salio, gentis vedybų giminaičio reikšme tarmėse labai reta (Salys 1979: 176) (tokia reikšmė LKŽ neišskiriama iš giminystės reikšmės) ir apskritai vargu ar gyvojoje kalboje vedybų giminaitis ir kraujo giminaitis įvardijami atskirais žodžiais. Tokia genties reikšmė teisėje neįsitvirtino, ją peikė ir A. Salys (ten pat). Šiandien tam reikalui vartojamas svainis. Nors, galimas daiktas, kad dažnai verčiamasi ir be šio žodžio, tokiai giminystei pavadinti vartojamas tik darinys iš jo — svainystė (TŽ 1954; CK 2000: 3.136 str.). Sprendžiant iš kai kurių šiandieninių įstatymų, poros yra tokios: giminystė — giminaitis, svainystė — svainystės ryšiais susijęs asmuo (LRV TĮ 1999: 9 str.). Svainio, matyt, vengiama dėl daugiareikšmiškumo, arba bent jau * Cl, tekste vartojama ir svainis, ir gentis, tačiau pastarasis knygos pabaigoje taisomas į svainis. Vietoj ceoiicmeennuxo Yra pavartota ir gentainis Cl, 1054. 110 skliaustuose pateikiamas paaiškinimas — svainis (sutuoktinio giminaitis) (LRVA] 1999: 21 str.). Prie svainio (svainystės) įtvirtinimo teisėje anuomet prisidėjo A. Salys (1979: 176, 187), dalyvavęs Valstybės Tarybos Terminologijos komisijos veikloje, nors jau šioje komisijoje galėjo būti pastebėtas terminijai nepriimtinas tarmių nulemtas svainio daugiareikšmiškumas. Galbūt todėl ši komisija svainiui, svainei paliko senesnes reikšmes (Schwager, Surin, svojak; Schwdgerin, svojačinica), o vedybų giminaičiui įvardyti teikė terminą svainaitis (Verschwdgerter, svoistvennik) (TTP 1939: 479). Jis greičiausiai buvo padarytas pagal analogiją su giminaitis. Darybiškai ir sistemiškai visai galimas, tačiau Nepriklausomoje Lietuvoje šiam terminui prigyti jau nebuvo kada, o sovietmečiu jis nepastebėtas. Nepateko ir į LKŽ. Tai gali būti A. Salio naujadaras. Jis, iš pradžių teikęs svainio daugiareikšmiškumą (Salys 1979: 187), galėjo apsigalvoti. Kitokio tipo yra kodeksuose reti terminai dėdė Cl,, 204, teta Cl, 1137. P. Skardžiaus jie laikomi vaikų kalbos žodžiais, sudarytais iš dviejų vienodų garsų junginių — dvejybiniais, arba reduplikuotiniais, dariniais (Skardžius 1996: 22, 23). Sinchroniškai jie neskaidūs. Kai kurių tyrėjų (pvz., E. Fraenkelio) laikomi skoliniais iš slavų (Sabaliauskas 1966: 13). Dauguma 1918-1940 m. kodeksuose vartotų asmenis įvardijančių terminų yra dariniai (arba sudėtiniai terminai su pagrindiniu dėmeniu einančiu dariniu). Vieni iš šių darinių yra terminizuoti, kiti — teisės naujadarai. Atskirti pirmus nuo pastarųjų dažnai yra keblu (ypač kai kalbama apie darius tipus), nes trūksta žodžių istorijos duomenų. Kaip yra įprasta, tarp darinių vyrauja priesagų vediniai. Su priesagomis padarytų (ar tokį pagrindinį dėmenį turinčių) terminų tiriamojoje medžiagoje rasta apie 450, t. y. apie 67% lietuviškos kilmės terminų. Šie asmenis įvardijantys terminai (vienažodžiai arba sudėtinių terminų pagrindinai dėmenys*) yra dviejų darybos kategorijų: veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai ir vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai. Daugiau rasta pirmosios kategorijos terminų — apie 320, iš kurių maždaug pusė yra vienažodžiai, pusė sudėtiniai (t. y. turintys tokį pagrindinį dėmenį). Dariausios priesagos dvi: -tojas ir -ėjas. * Sudėtiniai terminai, turintys tokį patį pagrindinį démeni, skaičiuojami kaip atskiri vienetai. 111 Priesaga -tojas, -a yra gausiausiai vartojama veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų priesaga ne tik tiriamojoje medžiagoje, bet ir visoje kalboje, įskaitant terminiją (Urbutis 1965: 317; Keinys 1975: 25). Tiriamuose kodeksuose rasta 60 šios priesagos vedinių (vienažodžių terminų), pvz.: aikvotojas CTL, 1460/13 (pacmouumens, plg. eikvotojas CI, 1383,CTL,, 1460/21 T), aukotojas „asmuo, dovanojantis turtą valstybei ar kam kitam“ Cl, 986, derėtojas „varžytynių dalyvis“ CT, 1171 T, dovanotojas Cl, 974, CTL, 258 T, gabentojas BP, 1149 (npoeosumeny), gimdytojai „tėvai“ Cl, 194, CPL,,, 1345/10, gyventojas CTL, 1460/19 T, BS, 401 S, BP], 216, globotojas Cl, 12, BPL,, 85, ieškotojas „ieškovas“ CT], 161/6, BS 160, kainotojas „vertintojas“ Cl, 675, CPL, 1007, BPL, 113 T, kaltintojas Cl,, 574 S, BS, 419 T, BPL, 63, klastotojas BS, 442 P, kurstytojas BS, 51, laiduotojas Cl, 1555 S, CTL, 161/3, BPĮ,, 80, laikytojas® CL, 1512 S, BS, 617, liudytojas Cl,, 31, CTL, 54, BS, 30, BPL, 161, BP, 50, mokėtojas BS,, 578 T, prasytojas Cl,, 56, CT, 54/1, rikiuotojas „tvarkytojas“ BS, 605, rapintojas Cl, 6, CTL, 1543, BS,, 30/6, BP], 975/1 V, samdytojas Cl, 1744, CTI, 138, BS, 208, skolintojas Cl, 584, BS, 606, tardytojas" Cl, 1512 S, BS,, 158 R, tarnautojas CJ, 102, CT], 616, CPL, 1086, BS; 396, BPĮ,, 1120, turėtojas Cl, 420 (enadbaey), wvirtintojas BS,, 636 T, valdytojas Cl, 420, C1,, 442 T, CTI, 34, CTL, 1116, BS,, 624 S, vykdytojas BS,, 51 R, BP], 955. Maždaug trečdalis -tojas vedinių yra priesdeléti, pvz.: antspauduotojas CT L 1696, atsakytojas „atsakovas“ Cl, 1530 T, BS 160, įgaliotojas Cl, * Kodeksuose su laikvtoju tapatinamas turėtojas ir savininkas, pvz., ,[nevardiniai procentiniai] popieriai tuo pačiu baudžiamojo teismo sprendimu turi būti grąžinti jy paskutiniajam laikytojui, kaipo jų tikrajam turėtojui ir teisėtam savininkui“ Cl,, 1512 S. Dabar vietoj laikytojo vartojamas turėtojas arba savininkas. 7 Dar 1892 m. J. Jablonskis rašė apie žodį tardymas, tardyti, sakydamas, kad jis žinomas seniai, jau Donelaitis vartojo jį reikšme „tyrinėti per išklausinėjimus“. Šį žodį J. Jablonskis susieja su rarti, t. y. tardau reiškia „darau, įsakau, kad kiti apie išjieškomą dalyką tartų ką žino“ (Jablonskis 1935: 12, 13). Užsimena jis ir apie Kuršaitį, kurio žodyne tardyti, tardytojas reiškia „tirti“, „tyrėjas“ ir pasiūlo: „Tardytojais galima būtų vadinti mūsų „sliedovatelius“, nės per dienų dienas jie tiktai tardo kitus, visas jų darbas — tardymas kitų“ (ten pat). Tardyti galima sieti ir su tirti (iteratyvas), tai paaiškina sąsają su Kuršaičio „tyrėjas“. V. Urbutis tardytojq laiko J. Jablonskio naujadarų (Urbutis 1999: 430), tačiau J. Jablonskis tik pasiūlė šį žodį vartoti tam tikra reikšme. 112 687, CTL, 47, BS, 44 S, įrodinėtojas CĮ,, 120, jvaikintojas Cl, 145 S, CTI, 1460/12, nusinuomotojas „kuris išsinuomoja, nuomininkas“ CĮ,, 1691, pasirašytojas „pasirašęs už neraštingą“ CĮ,, 919 S, pasisavintojas BS,, 574 S, pavaduotojas Cl,, 691 T, paveldėtojas Cl,, 132, CL, 533/10, pristatinétojas Cl,, 1740 (nocmaswuxw), pristatytojas CTL, 470, BS,, 591 Cl,, 1737 S, uzstatytojas Cl, 1630, C[,, 1664. Daugeliui čia pateiktų vedinių priešdėlis yra būtinas, beveik leksikalizavesis (suteikęs naują reikšmę), tačiau esama ir tokių, kur priešdėlis nebūtinas, pvz.: išieškotojas „ieškovas“ CĮ,, 1399 S, CPĮ,,„ 161/6, CTL, 161/10, išnuomotojas Cl, 1691 T, CT1,, 1460/29 T, išžagintojas BS. , 520 S, suklastotojas BS,,440 S, sukurstytojas BS,, 131 T. Beje, įdomu, kad nuomotojo — nuomininko priešprieša atskirta priešdėliais: išnuomotojas — nusinuomotojas (termino nuomotojas nerasta, nuomininkas vartojamas gausiai). Kai kuriais iš pateiktų atvejų dabartinėje teisėje vartojami tik -ovas vediniai: atsakovas, ieškovas, užsakovas. J. Jablonskis rekomendavo teisės terminą atsakovas (gretino su ieškovas), 0 atsakytoją siūlė palikti mokyklai ir kitoms sritims (Jablonskis 1936: 105). Pastarasis terminas teisininkų daugiau vartotas tik Nepriklausomybės pradžioje, buvo rankraštiniame žodyne (TTTŽP: 61). Kalbamos priesagos vediniai dažnai eina sudėtinių terminų pagrindiniais dėmenimis (tokių terminų net daugiau nei vienažodžių), pvz.: varžytyniųdalyvautojas Cl, 1492,kontrabandosgabentojas BPLĮ, 1174, teismogydytojas BS, 171,BPL,, 337, nuolatinisgyventojas CTL, 1673 T, pirmutinis turto ig ytojas® Cl, 420, prisiekusysiskainotojas BPL, 335, privatinis kaltintojas BPL 5, termininis laiduotojas CTL, 651, imonés laikytojas BS, 363/3, užstato laikytojas Cl, 542/24, CT, 1586 T, vekselio laikytojas CTL, 161/3, BS, 440 T, kvotosliudytojas Cl, 28, sutuoktuviyliudytojas Cl, 36, valstybės verslų ancdéliomoketojas BS 546, teisiypaveldétojas CPL, 458, įpėdinių nejvaldinto palaikų turto riapintojas CPL, 1744, vakansinio palikimoripintojas CTL, 1744, testamentosudaryitojas Cl,, 1048 S, nužudymo sumanytojas BS, 457 S, laisvai samdomas * Neįprastas vedinys, tačiau vartotas jau K. Sirvydo. Dažniau kodeksuose būta įgijėjas, pasitaikė ir LKZ nepateiktų įgijėlis, įsigijėlis (žr. toliau). 113 tarnautojas CTL, 1289, BS,, 5328, valstybéstarnautojas CTI, 261, BS,, 471 T, turto turėtojas iki gyvos galvos Cl, 533/1, žemės turėtojas Cl,, 434, faktinis valdytojas Cl,, 533 T, CTL, 29 T, procesovarytojas BPLĮ, 249 P, sprendimo vykdytojas BS, , 59 T, testamento vykdytojas Cl,, 1048 S, CPL,,„CTL, 24. Priesaga -tojas gyvojoje kalboje gana dažna, todėl nelengva pasakyti, kurie vediniai yra terminizuoti, o kurie padaryti specialiai teisei. Ir apskritai šios priesagos vedinių skirstymas į terminizuotus ir naujadarus kelia nemažai abejonių, nes tokį vedinį galima pasidaryti bet kada (dėsningai), kai reikia įvardyti veikėją. Pavyzdžiui, LKŽ žodis kaltintojas neužrašytas iš tarmių ir senųjų raštų, nors kaltinti, kaltinykas (kaltininkas) fiksuojama. Terminą kaltintojas 1922 metais teikė Terminologijos komisija (plačiau žr. Umbrasas 2001: 81). Ar buvo sukurtas naujadaras? Čia labiau tikėtinos leksikografijos spragos, nei tai, kad šis žodis niekada anksčiau nebuvo pavartotas (tokiems tyrimams, be senųjų raštų, labai reikėtų XIX a. — XX a. pradžios raštų tekstyno). Kadangi priesaga -tojas yra labai įprasta, galimas dalykas, būtent todėl vėliau paplito keletas to paties pamato -ovas vedinių, kurie buvo kiek specialesni, labiau atsiskyrė nuo įprastinės leksikos. LKŽ duomenimis, didžioji dalis anksčiau minėtų kalbamos priesagos vedinių yra užfiksuoti žodynuose ar kituose raštuose dar iki XX a. Šio amžiaus žodžiais galima būtų laikyti, pavyzdžiui, terminus antspauduotojas, įgaliotojas, įrodinėtojas, įvaikintojas, kainotojas, klastotojas, rikiuotojas, vykdytojas. Pagal savo funkciją, reikšmę ir darybos dėsningumą priesaga -ėjas, -a labai panaši į prieš tai aptartą, tik Jos vedinių rasta kiek mažiau — beveik 40 vienažodžių terminų (ir vos daugiau sudėtinių). Kiek daugiau nei pusė 1448, įgijėjas CĮ,, 1424 T, CT[,, 161/3, BS,, 591 S, įkeitėjas Cl, 1664, Cl,, 1630, CTĮ,, 1068, BS,, 577 S, įskundėjas BS,, 157 R, BPL, 1204 (donocumene UUS), įteikėjas BS,, 530 S, įžeidėjas BS,, 530 S, padėjėjas BS , 51, BPĮ,, 73 P, palikėjas Cl, 923, CTLĮ, 1705 (zasbwyamenv ZG), papirkėjas „kyšininkas“ BS,, 149, pardavėjas C1, 570 S,CPĮ,,,,470, BS,, 532 S, pareiškėjas Cl, 1512 S, BPĮ,, 307, patarėjas Cl, 6, CT], 1632, perėmėjas CTL, 458 (npeemnuxyv), perleidėjas „perleidžiantis teisę turtui ar kamkitam“ CĮ,, 1424 T, pranešėjas Cl, 1666, BP], 1204 (donocumens UUS), priėmėjas „priėmęs saugoti turtą“ CL,, 2111, privertėjas „privertęs 114 ką nusikalstamai elgtis“ BS; 146. Kaip matyti, priešdėlis terminams būtinas. Iš tų atvejų, kai terminas galėtų būti be priešdėlio, minėtinas nebent apdraudėjas „teikiantis draudimo paslaugą“ CĮ,, 2199 S. Neturinčių priešdėlio vedinių vos kiek mažiau, pvz.: draudėjas Cl, 2200 P (cmpaxosamens), gavėjas Cl, 1744 S, gynėjas CTL, 967/1, BPL, 516, globėjas Cl, 12, CTĮ,, 20, BS 30/6, BPL,, 99, pirkėjas CĮ,, 521 T, CTL, 1056, BS , 610, radéjas „radęs pamestą daiktą“ CĮ,, 539, BS,, 573 R, reiskéjas’ BS „30, BS,, 30, BPL,, 975/1 V (ceudokmeno UU), rinkėjas BS , 30/1, BPL, 975/1 V, siuntėjas Cl, 1744 S, skundėjas Cl,, 432 T, CPL» CTL, 163, BS,, 156 S, BPL, 307 (arcanobwyuxvy UUS), sprendėjas BPL, 579, šmeižėjas BS,, 537 S, teisėjas“ Cl,, 120 5, CTL, 50, CPL, 1390, BPĮ, 10, vertėjas BS , 158, BPLĮ, 114, vežėjas BPĮ, 1173, BP], 1230. Daugiausia su tais pačiais dėmenimis vartoti ir sudėtiniai terminai, pvz.: įkaito davėjas BPL, 80, turto jgijéjas CTL, 1424, BS,, 616 R, vekselio išdavėjas Cl, 1529 T, jkaito ėmėjas BS, 593, kyšio ėmėjas BS, 531 T,įkaitogavėjas BPL, 27S, kaltinamojogynéjas BS,, 11172 T, BPL,, 93, prisiekusis globéjas Cl, 1653 T, prisiekusysis sprendėjas BS, 30/8, BP, 582, akcininkų draugijos steigėjas BS , 580, apylinkésteiséjas CT, 82, baudZiamasisteiséjas BPL, 119 P, taikos teisejas Cl, 131, CPL, . 82, BS,, 68 S, BPL,, 34, teismo patarėjas CT, 1681, kreditoriaus teisiyperéméjas Cl, 2058 S, bylospraneséjas CTL, 804/1, jkaitopriéméjas Cl, 1703, CTL, 1068 S, BS,, 593 R, įmonės vedėjas BS, 298 T. Dėl darybos dėsningumo (palyginti su -tojas vediniais skiriasi tik pamatinis kamienas) čia taip pat sunku atskirti žodžius, specialiai padarytus teisei. Didžioji jų dalis neabejotinai yra terminizuoti. LKŽ duomenimis, iki tiriamojo laikotarpio nebuvo užfiksuota, pavyzdžiui, apdraudėjas, draudėjas, įgijėjas, įkeitėjas, palikėjas, pareiškėjas, perėmėjas, perleidéjas. Dabartinėje terminijoje su priesaga -ėlis, -ė asmenys įvardijami labai retai, nes jos vediniai dažnai turi menkinamąją reikšmę (Keinys 1975: ? TTTZP ceuobmens šalia reiškėjo dar išversta ir reiškikas (96). 0 Vietoj feiséjo senesniuose raštuose būta įvairių įvardijimų, pvz.: teislys, teismadarys, teistojas, tiesadarys, tiesdarys, tiesadėja (LKZ; Palionis 2004). Praeito amžiaus pradžioje kai kurie iš jų dar, matyt, nebuvo praradę aktualumo, nes teiséjg J. Šlapelis aiškina žodžiais reislys. teisdarys ir slavizmu sūdžia (SNZZ 1907). 115 BS,, 5 R, tėvonis Cl; 521, C1,, 521 (6omuunnuxs), sudétiniame termine —psichinisligonis BS, 480 P; -(i)ūnas: seniūnas Cl, 919 S, BS,, 530 S, BPĮ,, 249/2, tėvūnas Cl, 1118 (podonavanosnux), -utinis: žemutinis „žemutinės linijos giminaitis, t. y. jaunesnis, pvz., vaikas, anūkas“ CĮ,, 132/12 (uuszxodsmyųitū). Išskyrus vieną kitą žodį (pvz.: pasaulionis, tėvūnas), dauguma čia pateiktų vedinių yra seni. Jie buvo terminizuoti. Kaip matyti, čia pateikta nemažai giminystės terminų. Su didžiąja dalimi vedinių sudėtinių terminų nevartota, gausiai jų buvo tik su sinoniminiais dėmenimis giminaitis ar giminietis, pvz.: aukštutinės eilės giminaitis CTL, 83, aukštutinis giminaitis BPLĮ,SP,šalutinėseilėsgiminaitis CT, 86, šalutinės linijosgiminaitis CTL, 1400 P, tiesioginės eilėsgiminaitis CTL, 86, tiesioginės linijos giminaitis CTL, 1400 P, tiesioginis giminaitis CTL, 370, žemutinės eilės giminaitis CTL, 83, žemutinis giminaitis CĮ,132/12,Cl,, 132; aukštutinės eilėsgiminietis CL, 194 S, aukštutinis giminietis Cl, 132, BS, 455, BPL, 5, BP] 5, dvasios giminietis Cl, 37, kraujo giminietis Cl, 37, šalutinės eilės giminietis Cl, 994 S, šalutinis antrojo laipsnio giminietis BS , 519, žemutinisgiminietis BS 455. Nors junginio su giminaitis nerasta, tačiau vietoj vyravusios šalutinės eilės buvo vartojama ir šoninė eilė (CĮ,, 200) (šiandieniniai kodeksai teikia būtent dėmenį šoninė). Anuomet vyravo dėmuo eilė, tačiau šiandieniniuose kodeksuose vartojama linija, ir ne tiesioginė, o tiesioji. Taigi dabar yra tiesiosios arba šoninės linijos giminaitis ir aukštutinės arba žemutinės linijos giminaitis (CK 2000: 3.131-3.133 str.). Ne su priesagomis padarytų asmenis įvardijančių teisės terminų tiriamuose kodeksuose rasta nedaug (apie 10% lietuviškos kilmės terminų). Iš jų gausiausi yra dūriniai, kurių rasta per 20 (sudėtinių terminų su jais neaptikta). Daugiau nei pusė jy padaryta iš būdvardžio ir daiktavardžio. Išskyrus vieną atvejį, visi tokie dūriniai turi jungiamąjį balsį, pvz.: bendrabylininkas „kartu besibylinėjantis asmuo“ CTL, 15/3, CPL, . 15/4 (netaisyklingas diirinys), bendradarbis BS , 615, jaunametis BS , 181, mažametis CL, 213, CTL, 1368, BS, 40, nesveikaprotis CPL, 84, pilnametis Cl, 150/1, BPL,, 356/6 S, silpnaprotis BP, 95, svetimatautis CL, 66. Be jungiamojo balsio pavartota tik svetimSalis „užsienio pilietis“ 122 CTL, 261, BS,,4 T, nors ir tas turi variantą svetimašalis CĮ.. 1, BS, 5, BP], 228. Mažiau rasta atvejų, kai daiktavardis sudurtas su veiksmažodžiu. Esama junginiy su jungiamuoju balsiu, pavyzdžiui, darbadirbys „darbuotojas“ BS, 608, knygavedys „raštvedys“ BS 328, ir be jungiamojo balsio, pavyzdziui, darbdavys CL, 684 PT, CTI, 1163 T, BS,, 625 T, jstatymleidys BS, Vienas kitas asmenis jvardijantis kodeksų terminas priklauso prie retos struktūros darinių: a) būdvardis + veiksmažodis: bendravaldis CTLĮ,, 1189 (coenadbreys), veltkleidis „turto eikvotojas“ CPL, 1460/13 (pvacmouumene). Tiesa, šiais atvejais pirmasis dėmuo gali būti atsiradęs ne tiesiai iš būdvardžio, o iš būdvardinio prieveiksmio; b) daiktavardis + daiktavardis: pusbrolis CĮ,, 204. , Tik dalis čia pateiktų vedinių yra terminizuoti. LKZ duomenimis, praeitame amžiuje atsirado žodžiai bendradarbis, bendravaldis, darbadirbys, įstatymleidys, jaunametis, mažametis, taigi jie yra galimi teisės naujadarai. Bendrabylininko, knygavedžio nėra LKŽ (bet yra aiškus naujadaras knygvedys). Maždaug tiek pat kiek dūrinių kodeksuose rasta priešdėlių darybos terminų (sudėtinių terminų taip pat neaptikta). Nėra ir nė vieno priešdėlio, kuris ryškiai išsiskirtų darumu. Su vienu priešdėliu yra ne daugiau kaip 5 vediniai. Iš viso rasta 7 skirtingų priešdėlių vedinių, kuriais įvardijami asmenys, pvz.: be-: bedarbis BS,, 53 T, beprotis Cl, 5, BP], 93, beturtis CTl,, 200/7, BPLĮ, 199, bevaikis CĮ,, 1138; į-: įdukra CĮ,„, 145, įmotė CPL, 1460/12, įsūnis CL, 1119/1, įtėvis CL, 152, CP, 1460/53, CTL, 86, įvaikis CL, 1119/1, CPL, 195, CTI, 86; ne-'*: nepilnametis Cl, 213, CTL, 45, BS , 41, BP], 16; pa-: pamotė Cl, 1129, patėvis Cl, 1129, BS,, 515 S, pavainikis „nesantuokinis vaikas“ CL 122 S, CTL, 1460/2 S; po-: podukra BS, 515 S, posūnis Cl,, 194 S; pra-: prasenelé '4 Nepilnametis čia laikomas priešdėlio nevediniu (plg. terminą pilnametis), tačiau nesveikaprotis priskirtas prie dūrinių, nes nėra termino sveikaprotis. Apskritai ne visada aišku, ar nereikia laikyti termino dalimi. Kai neigiamumas nėra konkrečiai apibrėžiamas, žodynuose paprastai pateikiamos tik teigiamosios terminų formos, nors tekstuose tie terminai kartais gali būti pavartoti ir su priešdėliu ne-. 123 CL, 207, prasenolis Cl,, 207; pro-: prosenis Cl,, 202, prosenolė CĮ.. 207, prosenolis Cl, 202, Kaip matyti, čia esama nemažai giminystės terminų. Dauguma jy terminizuoti, paimti iš gyvosios kalbos. LKŽ nepateikti tik prasenelė, prasenolis. Teisei aktualių galūnių darybos asmenų įvardijimų rasta vos keli (terminizuoti veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai), pvz.: -is (-ys): nebylys CĮ,, 212, CT, 1345/4, BP],, 411, neregys BS, 612, vagis Cl,, 652 S, BS,,45 R; -a: nuotaka Cl, 3. Beje, dabar vartojamo kurčnebylio kodeksuose nėra, rastas tik kurtusis nebylys CĮ,, 381 T. Lietuvių kalbotyroje yra skiriamas ir mišrusis terminų darybos būdas. Tai tokie atvejai, kai iš karto reiškiasi du skirtingi darybos būdai (Urbutis 1978: 189-290). Kodeksuose rastas šio darybos būdo terminas įpėdinis Cl,, 533/10, CT[,, 24, BPL,, 18 (iš karto sudaryta su priešdėliu ir priesaga; žodis vartotas jau S. Daukanto). Būta keliolikos jo rūšinių terminų, pvz., netiesioginisįpėdinis Cl, 1134 T, šalutinis įpėdinis CĮ,, 1104 T, tiesioginisįpėdinis Cl, 156 T. Taip pat minėtinos dvi sinonimų eilutės: įpėdinis i$ jstatymo CL 1110 T,įpėdinis pagal įstatymą CL; 1300, įstatyminis įpėdinis Cl, 1068/2 S, CTL, 1352, įstatymiškas įpėdinis Cl, 1066 PT, įstatymiškasisįpėdinis Cl, 1066PTirįpėdinis iš testamento Cl, 1298 S, įpėdinis pagal testamentą CTL, 1408 S, testamentinis įpėdinis Cl, 1010 S, CTL, 69 T. Cia įdomi yra dabar neįprasta terminų su prielinksniais iš ir pagal sinonimija (kiek plačiau apie tai žr. Umbrasas 2004: 102, 103). Galiausiai minėtini saviti ne darybos būdu padaryti asmenis įvardijantys terminai. Tiriamuose kodeksuose rasta per pusšimtį (apie 9% savos kilmės terminų) daiktavardiškai vartojamų kitų kalbos dalių žodžių. Tai dalyviai, kuriuos galima laikyti sudaiktavardėjusiais ar bent apdaiktavardėjusiais. Daiktavardėjimo negalima priskirti prie darybos. V. Urbutis teigia, kad tai, jog žodis igyja kitai kalbos daliai būdingų semantiniy sintaksinių ypatybių, neleidžia kalbėti apie darybą, apie atskiro žodžio atsiradimą. Tai tik funkcijos pasikeitimas, nes pamatinis Žodis nuo tariamo darinio niekuo formaliai nesiskiria, nėra darybos formanto (Urbutis 1978: 294-297). Kalbant apie daiktavardėjimą dažnai pirmiausia galvoje turimas būdvardžių virtimas daiktavardziais (Jakaitienė, Laigonaitė, Paulauskienė 124 1976: 78, 79; Paulauskienė 1983: 42—45), Tokie sudaiktavardėję būdvardžiai yra neatskiriamai susipynę su formantinės darybos daiktavardžiais, todėl neretai net sunku pasakyti, ar tai sudaiktavardėjęs būdvardis, ar su būdvardžio priesaga padarytas daiktavardis. Taip sudaiktavardėjusių būdvardžių formantai imami laikyti daiktavardžių darybos formantais (Paulauskienė 1983: 43, 44). Todėl čia neanalizuojami tokie atvejai, kaip bedarbis, moteriška „moteris“, mažametis, pilnametis, kurie aptarti prie darinių ir laikomi daiktavardžiais, nors gali būti pavartoti ir kaip būdvardžiai, tik tada jau įeitų į sudėtinius terminus arba apskritai nebūtų laikomi terminais. Čia aptariami tik daiktavardžio funkcijas atliekantys dalyviai. Iš sukauptos medžiagos matyti, kad asmenims įvardyti dažniausiai terminizuojami neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai, pvz.: atstojamasis „asmuo, kuriam mirus jam skirtą palikimą pagal įstatymą paveldi kitas“ Cl,, 1123 S, draudžiamasis Cl,, 2199 S, globiamasis Cl, 12, CPL, 19, BS, 577, globojamasis Cl, 12, CPL, . 19, CTI, 19, BS,, 577, grasomasis „asmuo, kuriam grasinama“ BS,, 510, įtariamasis BS,, 676 T, įvaikinamasis CTL, 1460/8, įžeidžiamasis BS,, 532 T, kaltinamasis Cl, 644 S, CTL, 6, BS,, 9, BPL, 669, BPL,, 3, kurstomasis „asmuo, raginamas nusikalsti“ BS,, 51 P, kvočiamasis BS, 676 T, paperkamasis „kyšio ėmėjas“ BS,, 149 R, renkamasis „dalyvaujantis rinkimuose kandidatu“ BS , 30/1, BPL,, 975/1 V, rūpinamasis CTL, 1632, samdomasis „samdinys“ Cl, 2201 S, skundziamasis BS, 156 S, Saukiamasis „kviečiamas į teismą asmuo“ CTI, 61, BPL,, 56, SmeiZiamasis BS, 537 S, teisiamasis Cl,, 574 S, CTI, 111, BS,, I S, BPL, 748, tiriamasis „teismo medikų tiriamas asmuo“ CTL, 1673 T. Kodeksuose ne ką mažiau rasta ir daiktavardiškai vartojamų neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių, pvz.: apkaltintasis CTL, 1333 (o6eunsemvoirū), aprasytasis CL, 1039 (saebujameno), įdukrintasis CPL, 195, BPL,, 99 (vyriškoji gimine!), isiinytasis CTI, 195, CPL, . 195, BPL,, 85, iteisintasis BPL,, 21, jtartasis BS, 159, jvaikintasis CP], 195, jZeistasis BP1,, 1213/4, nubaustasis BPL,, 216 (ocyxcoennsiir), nuskaustasis „įžeistasis, nukentėjusysis“ CL; 667, BS 477, BPĮ,, 20, nuskriaustasis BS, 536 T, nusmerktasis Cl,, 50, BS , 10, BP],, 180/10, BPL,, 226 (ocyorcoennwiit), nuteistasis BPL,, 791, BPL, 948, BS, 522 T (ocyocdennorū), papirktasis BS 149, pasamdytasis C1, 2228 S, pasmerk125 tasis BS,, 10, BPL,, 26 (ocvoxdennbit), suimtasis BS ; 59, BPL,, 51/1, sulaikytasis Čl,, 665. Iš pavyzdžių matyti, kad esama tos pačios šaknies skirtingo laiko dalyvių. Jų reikšmė skiriasi, pavyzdžiui, teisiamasis ir nuteistasis nėra tas pats (beje, nuteistąjį atitinka ir nubaustasis, nusmerktasis, pasmerktasis), tačiau kartais atrodo, kad skirtingo laiko dalyviai vartojami iš esmės tai pačiai sąvokai įvardyti, plg. <...> meluojamas išrodymas tapo kvotos dalyku arba del jo buvo iškeltas kaltybinis tardymas arbaįtartasis buvo pašauktas drausmės tieson <...> BS 159 ir <...> valsčiaus viršaitis, dalyvaudamas darant kratą pasįtariamąjį, jo nemušė <...> BS.,676 T. Pavyzdžiai rodo, kad daiktavardiškai vartojami įvardžiuotinės formos dalyviai. Įvardžiuotinę formą iš dalies galima laikyti formalia daiktavardinimo priemone, tačiau tai nėra darybos formantas, nes tą formą jau turi pats dalyvis (Urbutis 1978: 296-297). Neatmestina ir tai, kad dalies minėtų dalyvių daiktavardėjimas yra tik situacinis, tačiau kai kurie žodžiai yra aiškūs terminai, pateikti TŽ 1954, pvz.: įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis, sulaikytasis, nuteistasis. Už veiksmažodžio formas, kur įmanoma, patogesni daiktavardžiai, plg. globotinis (jo kodeksuose nėra) ir globojamasis. Analogiškas pirmajam anuomet buvo ir suimtinis BS,, 174, BS, 479 (apecmanmv; plg. suimtasis). Rasta ir keletas terminizuotų veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyvių, pvz.: nukentėjusysis Cl, 1512 S, BS,, 45 T, BP], 43 (nomepnbewuū UUS; plg. nukentéjélis TZ 1954), susituokusysis ,,sutuoktinis* Cl, 44 (ir susituokusieji „sutuoktiniai“ CL, 102, BS, 412 R). Daiktavardiškai yra pavartota ir veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko neįvardžiuotinių dalyvių, kurių vardininkas su priesaga -us-. Tokie dalyviai būdingi kai kurioms tarmėms (Ambrazas 1996: 358). Tai „įžeidėjo“ reikšme rasti įžeidusis Cl,, 670, nuskaudusis Cl, 670. Kad jie pavartoti kaip terminai, matyti iš opozicijos nuskaustasis — įžeidusis, pvz.: jeigu dėl asmens nuoskaudos ar įžeidimo nuskaustasis gavo kredito ar turto nuostolio, tadnuskaustasis arįžeidusis turi atlyginti jam už šiuos nuostolius teismo nuožiūra ir nutarimu CĮ., 670. Tiesa, antrą kartą nuskaustasis pavartotas ne vietoje, sakinį daro nesuprantamą — originale yra o6budkewiū unu ockopouswiu, todėl vietoj antrojo nuskaustasis turi būti taip, kaip pavartota CL, — nuskaudusis. 126 Asmenis įvardijančių svetimos kilmės terminų rasta palyginti nedaug. Daugiausia tai yra skoliniai arba sudėtiniai terminai su pagrindiniu dėmeniu einančiu skoliniu — iš viso tokių terminų turima apie 80 (pusė vienažodžių, pusė sudėtinių; maždaug 1094 tiriamosios medžiagos). Iš jų tik keli terminai yra svetimybės, aiškiai nereikalingos lietuvių kalbai, pvz.: armijos atsargos oficieris BS, 183, prikazcikas CT, 445 (prirašyta, matyt, dėl aiškumo šalia įsakytinis), unteraficieris BS „27. Kiti skoliniai laikytini tarptautiniais, beveik visus juos galima rasti dabartiniuose tarptautinių žodžių žodynuose. Atkreiptinas dėmesys, kad koks trečdalis skolinių pavartota ne pačiuose kodeksų straipsniuose, 0 įvairiuose straipsnių prieduose, paaiškinimuose, daugiausia Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo sprendimuose (kiek mažiau Rusijos Senato sprendimuose), taigi atsirado lietuviškuose vertimuose nebūtinai iš originalo. Iš kai kurių atvejų matyti, kad tarptautiniai terminai vartoti ir tada, kai rusiškame originale, iš kurio buvo verčiama, tarptautinio termino nėra, pvz.: administratorius CPL. 1794 (ynpasumenv), advokatas BP], 561 (zsaujumnuxt), apeliantas CPL, 165 (npomuenas cmopona), apeliatorius CPL, 163, CPL, ,, 164/3 (npunocawiit scanoby, npocumens), civilis BPL,; 226 (nuyo epasxcoanckazo eboomcmea), ekspertas CP, 516, CTL, 1117, BPL,, 112 (ceboywie moou), kuratorius CP], 1543, Cl, 220 (nonewumenv), testatorius Cl,, 985, CTL, 25 (3asbwyamens). Zinoma, šie tarptautiniai terminai galėjo būti pavartoti kitose nei nurodyta rusiško teksto vietose, tačiau pats faktas liudija, kad ne visada tarptautinis Žodis perimtas iš rusiško originalo. Kartais jis įrašomas sąmoningai, net tada, kai pagal rusišką atitikmenį buvo galima parinkti savą žodį, pavyzdžiui, ne advokatas, o gynéjas'® (tokį atitikmenį siūlė ir P. Skardžius (1998: 441)). Priežastis čia, matyt, yra ta, apie kurią jau buvo užsiminta literatūroje — tarptautinis žodis, ypač eidamas terminu, dažnai yra labiau apibrėžtos reikšmės nei lietuviškas jo sinonimas, nekelia pašalinių asociacijų, abstraktesnis ar stilistiškai neutralesnis (Pikčilingis 1975: 176). Kartu galima manyti, kad daliai tarptautinių 5 Tiesa, šis žodis anuomet laikytas tarptautiniu (plg. Skardžius 1998: 441). '6 Beje, LKŽ duomenimis, „advokato“ reikšme S. Daukantas vartojo terminą feisrodis,iš A. Kuršaičio žodyno šiam reikalui žinomas tiesabylis, o Aušroje 1886 m. pavartota forma tiesabylius. 127 terminų atsirasti turėjo įtakos ir Vakarų teisės literatūra, juk teisininkai neabejotinai ją skaitė. Turimi duomenys rodo, kad vos ne visi sukaupti asmenis įvardijantys tarptautiniai terminai turi lotynišką pamatą", pvz.: agentas Cl, 1744 S, CTL, 36, BS,, 111 (diplomatinis agentas CTL, 225, BS,, 5 R, BP], 230), apeliantas CP, , 165, autorius Cl,, 695/5, CTI, 1041, cenzorius BS, 302, debitorius CL; 2200 P, CTL, 1092 S, deputatas BPL, 1171, emigrantas BS,, 442 P, generalgubernatorius CTLĮ,, 88, kreditorius Cl, 542 S, CTĮ,, 8, BS,, 607 T, notaras CĮ,, 569 S, CTI, 47, BS „672, BS,, 577 S, okupantas CL, 700 T, nusižengimo subjektas BS, 245 R, persona BPĮ,, 1 P, testatorius CL, 985, CĮ,, 1010 T, CTL, 25, BS,, 440 R, valstybės prezidentas Cl, 53. Siek tiek terminų siejami su iš lotynų kalbos kilusiomis romanų kalbomis (prancūzų, italų), pvz.: ambasadorius CT, 225 (pranc. ambassadeur TZZ 2001; pranc. ambassadeur < it. ambasciatore — pasiuntinys TZZ 1999), komendantas BS,, 174 T (pranc. commandant — vadas, viršininkas), komisionierius CTI, 445 (pranc. commissionnaire < lot. commissio — pavedimas), prokuroras CTL, 8, BPLĮ, 11 (pranc. procureur), valstybės kontrolierius CTL, 200/10, BP[,, 277/1 T (pranc. controleur), valstybės sekretorius CTI, 88 (pranc. secrėtaire). Yra tik pavieniai atvejai, kai, nurodant kilmę, paminimos kitos kalbos (vokiečių, olandų, lenkų), pvz.: bankrotas „prasiskolinęs asmuo“ CTI, 1485 (it. banca rotta — sudaužytas stalas TZZ 2001; pranc. bangueroute TZZ 1999; vok. Bankrott < it. bancarotta — subankrutavimas TŽŽ 1969), burmistras „miesto vadovas“ CTL, 1117 T (lenk. burmistrz < vok. Biirgermeister), makleris Cl; 1690, CTL, 445, BPĮ,, 369 (vok. Makler TZZ 2001; vok. Makler < ol. makellar TZZ 2000). Paminėtini ir tarptautinių terminų aplietuvinimo dalykai. Daugeliu atvejų (tai matyti Iš Jau pateiktų terminų) vartojami šiandien įprastos formos žodžiai, t. y. terminų rašybinis, fonetinis ir morfologinis aplietuvinimas sutampa su dabartiniu. Nors nedaug, tačiau rasta keletas šiandienai nebūdingų rašybos ar fonetikos skirtybių, pvz.: klijentas Cl, 1539 T, CTI, 7 Kilmė daugiausia tikrinta TZZ 1999, 2000, 2001. 128 410 T, BS,, 363/4, kompanijonas Cl,, 2126 S, BS,, 574 S, kurjieris BS,, 5 R, kontragentas Cl,, 569 S, CTL, 1304, BS,, 591 T. Buvo anuomet ir dabartinis kontrahentas (sutartieskontrahentas CTL 1302). Jis buvo teikiamas KP 1939, motyvuojant tuo, kad -gyra iš rusų kalbos. Taip pat skirtingai vartota bankrotas CTl,, 1485 ir bankrutas CPL, 1485 (plg. dabartinius bankrotas, bet bankrutuoti). Sudėtiniuose terminuose prisideda ir dar vienas variantas: piktas bankrotas CT] 1794, BP] 29S, piktas bankrūtas CTL, 468, piktavališkas bankrutas CPL, 468. Minėtinas ir ministeris CPL 88, CTL, 88 (lot. minister) — tik sovietmečiu paplito ministras, greičiausiai pagal rus. munucmp, dar plg. pranc. ministre (TZZ 1969). Ano meto Lietuvos žodynuose buvo ministeris (SNZZ 1907; SNZZ 1924; TZZ 1936). Galiausiai atkreiptinas démesys, kad vieno kito kodeksuose pavartoto termino dabartiniuose tarptautinių žodžių žodynuose nėra. Cia minétinas apeliatorius CPL, 163, CTL, 745, BS, 262 T (lot. apellator — nuosprendžio apskundėjas LLZ 1996). Dabar vartojamas iš to paties lotyniško žodžio padarytas ir viename tiriamame kodekse rastas apeliantas CPL, 165. Tiesa, CPL, ,, apeliatorius ir apeliantas vartoti, regis, skirtingomis reikšmėmis: pirmasis — asmuo, kuris skundžiasi, antrasis — dėl kurio skundžiamasi (CPL, ,, 163 ir 165). Tai neįprastas atskyrimas. CP], 764 pavartota ir kontrapeliatorius su sinonimu - prieSinis apeliatorius. Beje, dabartiniame baudžiamojo proceso kodekse terminai yra nesistemigki: asmuo, padavęs kasacinį skundą, vadinamas kasatoriumi, o padavęs apeliacinį skundą — apeliantu. Nėra dabar ir, matyt, sinonimiškai vartotų terminų /egataras CPL, 1712, legatarijus CL, 1086 S,CTLĮ,, 1510/1 (lot. legatarius — paveldėtojas). Plg. dar sudėtinius terminus bendras /egetaras CPL 1510/1 (juo paaiškinta palikimo papėdininkas), bendras legatarijas CTL, 1510/1. TZZ 1936 rasta kita forma — legataris. Kartais bandoma sinchroniškai analizuoti tarptautinių terminų darybą, skirstoma pagal darybos kategorijas, pateikiamos priesagos (žr. Urbutis 1965), t. y. elgiamasi panašiai kaip ir su savais Zodziais'®., Taip žiūrint tik geras trečdalis kodeksuose rastų nagrinėjamų terminų galėtų būti '8 Teigiama, kad iš kitų kalbų atėję dariniai funkcionuoja kaip dariniai dėl darybos santykių, susidariusių su kitais tų pačių šaknų svetimos kilmės žodžiais. Tai vadinama koreliacine daryba (Urbutis 1978: 248, 249), 129 darybiškai skaidomi, o didžiajai daliai tiriamų tarptautinių terminų net ir formaliai žiūrint galimų pamatinių žodžių surasti nepavyktų. Tarp tų atvejų, kai darybą formaliai įžiūrėti galima, vyrauja terminai su priesagomis -orius, -ė, pvz.: darbo inspektorius CTL, 161/1, ipotekinis kreditorius CTI, 1563, senatorius CTL, 88, ir -atorius, -ė, pvz.: kasatorius C1, 1184 T, BS,, 41 T, BPĮ,, 3 T, kuratorius CL, 220, CP] 1543, turtoadministratorius CL, 1317S. 31V Hibridinių asmenis įvardijančių terminų, t. y. tokių, kurie, be savo, turi dar ir kitų kalbų kilmės nekaitybinių morfemų, tiriamojoje medžiagoje rasta tik 16 (maždaug 2% medžiagos). Dauguma iš jų yra priesagos -ininkas vediniai (laikytini vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimais), pvz.: akcininkas Cl; 2138 S, BS,, 580, bankrūtininkas BS,, 602 S, činšininkas Cl,, 533 T, duelininkas BS,, 486 R, kontorininkas Cl,, 1238 P, kontrabandininkas BS,, 591 T, policininkas BS,, 523 T, servitutininkas BS,, 624 T, šantažininkas BS,, 615 R. Vietoj pastarojo dabar vartojamas šantažuotojas, žinomas ir tarptautinis šantažistas (DZ 2003). Šio ir analogiško kontrabandistas to meto kodeksuose nepasitaikė (kontrabandistas šalia kontrabandininko pateiktas SNŽŽ 1907). Kontrabandininkas dabar visai įsigalėjęs ir todėl kartais per televiziją nuskambantis kontrabandistas pagrįstai taisomas (Pečkuvienė 2004: 11, 12). Bankrotininkas ar servitutininkas dabar apskritai teisėje nevartojami. Su ta pačia priesaga, bet kitokio tipo terminas yra subnuomininkas CL, 570 T. Jis padarytas iš hibridinio termino, plg. sub-nuoma Cl, 1705 S. 1918-1940 m. kodeksuose dar nebuvo, tačiau TZ 1954 kalbamam reikalui vykusiai yra teikiama pernuoma, pernuomininkas — šie terminai be reikalo buvo pamiršti dabartinių atitinkamų kodeksų rengėjų. Tiesa, TŽ 1954 be jokių sinoniminių ryšių yra pateikta ir subnuoma su subnuomininku, ir net su kitokiais atitikmenimis, tačiau tai greičiausiai yra ne sąmoningas atskyrimas, o žodyno yda. Kitokių hibridinių terminų rasta tik keletas. Minėtina trejetas hibridinių veikėjų pavadinimų su priesaga -fojas: apeliuotojas BS,, 155 T, likviduotojas Cl,, 2200 P, įstatymų dabotojas BPĮ33 166 S (prie aiškiai neteiktino pastarojo termino prirašyta bliustitel zakona); rasti ir du daiktavardiškai pavartoti hibridiniai dalyviai: arestuotasis BS,, 453 T, internuotasis BS,, 174 T. 130 Prie svetimos kilmės terminų paprastai priskiriami ir vertiniai. Vertybos, t. y. vertinių darymo, atžvilgiu tiriamoji medžiaga nenagrinėta, nes vertinių atpažinimas ir traktavimas kelia problemų, ypač tais atvejais, kai žodžiai yra gerai prisitaikę prie lietuvių kalbos sistemos ir jų svetimumas nejuntamas. Termino savumas čia pirmiausia suprantamas kaip lietuviškų dėmenų turėjimas. Aiškiau atskirti galima tik aklai pagal kitas kalbas sudarytus terminus, kuriems trūksta darybos motyvacijos!® arba kurių neįprasta forma, tačiau tokių atvejų tiriamojoje medžiagoje labai mažai. Pavyzdžiui, dėl rusų kalbos poveikio bendrasavininkas Cl,, 555 PT, CPL, 1156/3, CTL, 4 T (originale buvo įvairiai: coy¥acmHuKks 6b obuemv sJiadšniu; cosnadbieys UGS; iš TZ 1954 matyti struktūriškai artimiausias atitikmuo — coco6cmeennux) taisomas — keičiamas nuosavybės bendrininku“", bendraturčiu (TT 1992: 25; KKonsul 2003: 35). Minėtinas seniai peikiamas įstatymdavėjas BPĮ,, 174 T ir su juo susijęs terminas jstatymdavysté®' BPĮ,. 180/4 P (plg. saxonooamens, 3aKoHodame/i»cmso). Pastarasis įtrauktas į 1939 m. Kalbos patarėją (KP 1939), abu taisomi dar ir dabar (Šukys 2003: 44). Nors nepakankamai, tačiau šiek tiek geresni yra anuos terminus atitinkantys įstatymleidyba BS,, 4 P, įstatymleidys BS,,4 R (taip pat taisomi). Ir vieni, ir kiti keičiami įstatymų leidyba, įstatymų leidėjas (šis buvo ir anuomet CL, 570 T, CTL, 1163 T, BS, 53 S; zr. TT 1992; PiroCkinas 1990: 152; Šukys 2003: 44). Visi šie terminai greičiausiai daryti pagal analogiją, kuri ėjo nuo senųjų raštų. LKŽ duomenimis, kalbamam reikalui K. Sirvydas, J. Brodovskis vartojo tiesastatys, tiesastatis, vėliau Aušroje pavartota ir tiesastatystė. XIX-XX a. žodynuose (daugiausia S. Gimžausko, G. H. F. Nesselmanno, J. Šlapelio, J. Ryterio, A. Kuršaičio) dar pateikta riesadavys (tiesadavis), tiesadavėjas ir tiesadavystė, tiesadavėjystė, tiesadavyba. Taigi XX a. pradžioje, kai nustota tiesą vartoti „teisės“ reikšme, buvo pakeistas ir išvestinio termino dėmuo, tik įdėta ne feisė, o įstatymas, Tik tokius atvejus St. Keinys vadina vertiniais, o šiaip pagal kitas kalbas nusižiūrėtus terminus laiko sekiniais (Keinys 1999: 113, 115). Tokio tirtuose kodeksuose nebuvo, tačiau rastas panašus turto bendrininkas CTI, 1095 T. 2 LKZ dar yra ir forma jstatymdavybe. 131