Gydymo priemonių pavadinimai daktaro Antano Vileišio medicinos knygelėse

Palmira ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas GYDYMO PRIEMONIŲ PAVADINIMAI DAKTARO ANTANO VILEIŠIO MEDICINOS KNYGELĖSE Antanas Vileišis (1856—1919) buvo žymus XIX a. pabaigos — XX a. pradžios lietuvių visuomenės veikėjas, atkaklus lietuvybės gaivintojas ir stiprintojas, visą nuo tiesioginio darbo likusį laiką skyręs „ne savo malonumams, ne pramogoms, bet savo tautai: jos kultūrai, sveikatingumui, kalbos gynimui, mokslui, labdarybei ir laisvei“ (Kučys 1993: 233). Jis aktyviai reiškėsi kaip puikus liaudies švietėjas, populiarinęs spaudoje medicinos ir higienos Zinias. A. Vileišis pasirinko „geriausią kelią padėti žmonėms apsisaugoti nuo ligų ir, Joms Ištikus, patarimais palengvinti jų padėtį“ — tai „paskleisti lengva ir suprantama kalba knygučių ir straipsnių laikraščiuose“ (ten pat, 232). A. Vileišis paliko aibę straipsniy' ir populiarinamųjų knygelių apie užkrečiamąsias ir kitokias ligas, jų gydymą ir profilaktiką, higieną ir sanitariją. Vienas knygeles jis pats parašė, dalį išvertė ar parengė, remdamasis kitų autorių darbais. Šiame straipsnyje aptariama kiek per 400 iš medicinos knygelių“ surankiotų gydymo priemonių" pavadinimų pagal jų reikšmę, taip pat paliečiami raiškos, kilmės ir kiti svarbesni kalbos dalykai. Knygelių išleidimo laikas — nuo 1895 iki 1915 metų. Mažiausios apimties knygelę sudaro 7, o didžiausios — 164 puslapiai. Bendra jų apimtis — 745 puslapiai. Kelios knygelės yra su paveikslais. ' Nemažai straipsnių, spausdintų ano meto laikraščiuose, buvo tęstiniai ir išėjo atskiromis knygelėmis. * Į nagrinėjamą medžiagą neįtraukti pavadinimai iš didžiausios knygelės Naminis gydytojas (I leid. — 1908 m., II leid. — 1924 m.), nes jie aptarti drauge su kitais medicinos terminais straipsnyje Naminio gydytojo medicinos terminai (žr. Terminologijos istorijos ir dabarties problemos, Vilnius, 2004, 330-362). Kai kuriose knygelėse gydymo priemonių pavadinimų rasta tik vienas kitas, kitose iš viso neaptikta, taigi čia pateikiami pavyzdžiai tik iš šešiolikos knygelių. * Renkant medžiagą buvo rasta ir keliolika gydymo būdų pavadinimų, tad jie yra aptariami straipsnyje kartu su gydymo priemonių pavadinimais. 67 I. Gydymo priemonių pavadinimų reikšminės grupės Gausiausią reikšminę grupę sudaro vaistų pavadinimai. Pagal vaistų vartojimo pobūdį juos galima skirti į du pogrupius: 1. Vidinių vaistų pavadinimai, pvz.: arbata Pp 52, arbata iš ramunéliy Kru 6, atšaldytas šampanas Ch 10, avižinių kruopų skystimas Pp 114, bulgarų rūgštasai pienas Rp 8, Hofmano lašai Ch 11, juoda kava Pm II 12, karšta arbata D 7, kava Pp 52, kokainas Ch 10, kuošalčiausias vanduo Ll 116, laktobacilinas Rp 8, mažytėliai ledo gabalėliai Lt 116, obuolių vynas Ku 41, pieninė rūgštis Ch 9, pipirmėčių arbata L1 116-117, ricino aliejus Pm 128, Tš 19, Pm II 25, LI 62, rūgštasai pienas Rp 3 (plg. rugštasai pienas Rp 3, dar plg. rūgusis pienas Rp 5), sėmenys Pm II 27, sodos vanduo Ll 68, šalta arbata Pp 72, šaltas vanduo su citrina Pm 1 14, Pm II 13, šaltas vanduo su vynu Pm I 22, Pm II 20, šaltas vynas Pp 72, šaltas zelcerinis vanduo Ch 10, šaltmėčių arbata L1 116—117, šaltos vaišių sriubos Ku 41, šampanas Ch 11, šilta arbata su citrina Ach 10 (plg. šilta arbata su citryna Tš 11), šilta arbata su truputėliu vyno Ach 10 (plg. šilta arbata su truputeliu vyno Tš 11), taninas Ch 10, tirpalas iš tanino Ch 10, vaisiai Ku 41, vanduo su citrina Pm II 12, vasarinis vanduo Tš 19, vynas Pm I 21, Ku 32, Pp 79, Pm II 19, D 7, vynuogės Ku 42, žolės nuo kosulio Tš 13 ir kt. 2. Išorinių vaistų pavadinimai, pvz.: akių tepalas (mostis) Kru 8, aliejus nuo įdegimo Pp 53, alyva Pp 55, amonijakas Ku 38, aristolis Pp 54, Bertolet'o druska D 4, bismutas Pp 54, borinės rugšties miešimas L) 85, borinės rugšties tirpalas 11149 (plg. tirpalas iš borinės rūgšties D 4), borinis vanduo L193, borinis vazelinas Kru 11, degtinė su druska Tš 12, dielės Kru 11, giedrus vanduo Pp 27, gryna alyva Pm I 32, Pm II 20, grynas aliejus Pm 128, Pm II 26, grynas šiltas vanduo Pm 122, Pm II 21, grynas vanduo Pm 120, Pp 25, Dž 19, Pm II 18, LI 157, ichtyolas Pp 38, kalkių vanduo Pp 53, kamparas Ach 11, kamparinė alyva Pm 127, Pm II 25, kamforavas spiritas Ll 85, karšta košelė iš bulvių miltų Pm I 28, Pm II 26, kiaušinio trynys Pm T 31, Pm II 28, krakmolas LA 94 (plg. krachmolas RE 15) / skrobylas (krakmolas) Pm 1 31) [xskrobylas žr. skarbylas (rus. ckopbuno) „krakmolas“ LKŽ XII 1981], levativa Tš 13, mygdoly aliejus Ll 104, paprasta alyva Kru 11, L198, paprasta šalta alyva L1 158, paprastos druskos tirpalas Pp 29, priešdifteritinis skystimas L1 131, rūgpyvė Pp 75 (xriigpyve (hibr.) 1 „actas“ 68 LKŽ XI 1978), skystimas virintų ąžuolo žievių Pm 16, Pm II 5, spiritas Pm 129, Pm II 27, L1 157 / spirtas L191 / spyritas Dž 20, spiritas su kamparu L1 117, stipri degtinė Pm I 29, Pp 39, Pm II 27, sviestas Kru 9, šalta žemė Ku 38, šiltas muiluotas vanduo L) 117, štinktspiritas Pp 39 (xštinkspiritas žr. štinkspiritis „amoniakas“ LKŽ XVI 1995), tyras vanduo su arielka Pm 1 30, Pm II 27, tirpalas iš amonijako Ku 38, tirpalas iš salicinės rūgšties D 4, vazelinas Kru 9, zinko mostelė LI 94 ir kt. Šiai grupei priklausytų ir keletas vaistų formos įvardijimų, pvz.: /ašai Pp 110, Kru 3, milteliai Pp 110, tepalas Kru 3, žirneliai Pp 110. Žodis vaistai Kd I 32, Tš 23, Pp 26, Ab 26, Kd II 42, LI 27 knygelėse vartojamas keliomis reikšmėmis. Savo terminine reikšme — „specialiai pagamintos ir vartoti tinkamos vaistinės medžiagos, kurios padeda išvengti ligų ir gydyti nuo jų“ (ME II 1993) — vaistai vartojami palyginti retai, nes nėra daug rašoma ir apie, paties A. Vileišio žodžiais tariant, „vaistus iš aptiekų“ Ng 63 arba „tikrus vaistus“ Pp 54. Žymiai dažniau vaistas vartojamas antrąja, praktine, reikšme — „bet kokia priemonė, būdas“: Nu blusų vaistai — ajerai Skaudvilė. Jis žino vaistą nuo pelių, nuo žiurkių Veiveriai. Ka pailsęs gauni pasilsėt, tai nėra geresnių vaistų Pilviškiai. Linksmumas — vaistas nuo ligų ir bėdų Daukšiai (LKŽ XVII 1996). Taigi kalbamose knygelėse vaistais vadinami ir tam tikri gydymo būdai, ir kasdienėje buityje vartojamos priemonės, Ir maisto produktai bei gėrimai ar kt. Tokius vaistus autorius yra pavadinęs naminiais arba žmonių vaistais Pp 54, pvz.: Todėl nėra abejojimo, kad vaisiai yra geras naturališkas vaistas Ku 43, <---> silpniems po vonios arba per vonią duodami sustiprinamieji vaistai (vynas, arbata ir t. t.) Pp 113, Prie mažų užgavimų (mėlynos dėmės), geriausiai vartoti sekantieji vaistai: dėti šlapios šaltos palos (kompresai) ir spausti šaltais daiktais, nes šaltis ir spaudimas sumažina kraujo plūdimą Pp 21. Įdomu pastebėti, kad vienoje knygelėje vaistai situaciškai yra pavadinti ir ištekliais, pvz.: Užtai-gi geriausiu vaistu nuo kojų šalimo ir prakaitavimo yra energiškas krutėjimas, plovimas šaltu vandeniu ir didžiausis švarumas; šitie ištekliai (vaistai) privalo būti būtinai prilaikomi, <--> Ku9l, Skyrium minėtinas pluoštas sudėtinių pavadinimų, kurių vienas dėmuo yra žodis vaistas, dažniausiai vartojamas daugiskaitos forma, Jų galima skirti keletą grupelių, pvz.: 69 a) vaistai pagal formą: skįsti vaistai Kru 4 (plg. skystiejie vaistai Pp 109), vaistai kietame pavidale Pp 109, vaistai lašais Pp 110, vaistai skystame pavidale Pp 109, b) vaistai pagal paskirtį: vaistai ant vemimo Tš 13, vaistai pienui išvaryti Pm I 27, Pm II 25, vaistai pravėmimui Pm 11 12, vaistas bakterijoms naikinti L1 43, c) vaistai pagal veikimą: sustiprinamieji vaistai Pp 113, suturiamieji kraujo vaistai Pp 37, d) vaistai pagal priklausymą: vaisfai tamsių burtininkų Kru 15, e) vaistai pagal uodžiamąsias savybes: vaistai su aštrių kvapsniu Pp 110. Antrai pagal gausumą grupei priklauso tvarstymo priemonių pavadinimai, pvz.: angliškas plestras Pp 25, bandažas (ivarskas) Kru 10 [plg. bandažas (tvarslas) Pp 49 (bandažas |. „tvarstis, vyturas“ LKŽ I, 1968, tvarslas žr. tvarstis 1. „tvarstomasis raištis“ LKZ XVII 1996], bintas Pp 29, cerata L161 [plg. cirata Pp 112 (cerata „neperšlampamas, guma padengtas audeklas, vaškytinė“ LKŽ II, 1969)], drobės gabalėlis Pp 112, drobės skarmalėlis Kru 10, drobinė skarelė D 5, drobinė skepetutė Pm I 31 (plg. drobinė skepetėlė Pm 11 26, drobinė skepetukė Pm II 28), drobinis bintas Pp 36, gabalėlis gerosios vatos Ll 104, geroji (is aptiekos) vata Kru 4 (plg. vata geroji iš aptiekos Kru 9), gerosios gydroskopinės vatos gabalėlis Kru 4, gipsas Pp 43, gryna aptiekinė vata Pm I 32, Pm II 29, gumilastikinis bintas Pp 36, gumilastikinis diržas Pp 36, kitaika Kru 11 [xkitaika (rus. KuTraiika) „nankinas (tokia medvilninė medžiaga)“ LKŽ V 1959], klejonka D 5, lipnus plėstras Kru 12, minkšti drabužių gabalėliai Pp 45, multinas D 5, muslinas Kru 4, L) 92, Pp 26, muslino gabalėlis Kru 10, nosinė skarelė Pp 36, nosinė skepetaitė Pp 38, paprasta vata D 5, plona klejonka Kru 11, rankšluostis Ach 10, Tš 11, sterilizuota perrišimui medega Pp 54, stora vilnonė skara Tš 11, Ach 10, švarus drobės gabalėlis Pp 53, švarus linų siulas Pm 1.19, tafta Kru 11 (tafta „standus blizgantis šilkinis arba cheminio pluošto audinys suknelėms, palaidinukėms“ LKŽ XV 1991), trikampinė skarelė Pp 29, vata Pm I 27, Pp 26, Pm II 25, Kru 10, LI 62 ir kt. Prie jos šliejasi gydomųjų tvarsčių pavadinimai, pvz.: drėgnas aprišimas Kru 10, drėgnas kompresas Kru 11, drėgnas šildantis kompresas Kru 11, karšti kompresai Ch 9, Kru 3, L1 149, karštos šlapios palos Pm I 23, Pm 11 21, kompresai iš borinės rugšties 1.192, kompresai iš ledo Kru 5, 70 lengvas perspėjantis aprišimas Kru 11, maiSiukuose karšti pelenai Tš 11, Ach 10, paprastas drėgnas aprišimas Kru 11, pašutintų avižų maišelis 11 116, sausas aprišimas Kru 10, šalti kompresai Pm 18, Pp 48, Pm II 8, Ku 32, Kru 5, L1 149, šildantieji šlapi kompresai LA 61, šildantys kompresai Kru 11, šilti kompresai TS 11, Ach 10, Kru 6, LI 116, šiltų pelenų maišelis LI 116, šlapias muslinas Kru 11, šlapios šaltos palos (kompresai) Pp 21, užšildantys kompresai D 5, žolių maišeliai Kru 6 ir kt. Trečia nemaža grupė yra pirmosios medicinos pagalbos priemonių pavadinimai, pvz.: anglių žnyblės Pp 44, balanos Pp 44, balno vilokas Pp 44, blėtiniai daiktai Pp 44 (x blėtinis „skardinis“ LKŽ I, 1968), cibulis Pp 72, dirželiai Pp 44, dratvos Pp 44 [xdratva žr. dratas (vok. dial. drot) 1. „viela“ LKZ 11,1969], druska Pp 67, durykiés Pp 44, guminės petnešos Pp 35, ilga lazda Pp 61, karšti blitidai Pp 113, karšti smélies pagalvéliai Pp 113, karšti žolių pagalvéliai Pp 113, karštos plytos Pp 113, keliaraiksciai Pp 46, kescios Pp 80 [kesCios 1. žr. kestes 1. „dvi (kartais sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; neštuvai“ LKZ V 1959], kescios ant ratelių Pp 81, kesčios iš mandieros Pp 86 [xmandiera (rus. vyKnup) 1. „kareivių uniforminis drabužis“ LKŽ VII 1966], kesčios iš sermėgų Pp 86, kilpų diržai Pp 44, lazdos Pp 44, lipynė (kopiečios) Pp 61 (plg. lipynės (kopiečios) Pp 73), makšnos (makštys) Pp 44 (xmakšna 2. „makštis, futliaras“ LKŽ VII 1996; I makštis 1. „įmovas, dėklas, futliaras“ LKŽ VII 1966), medžio pluošteliai Pp 26, medžių žievė Pp 44, pakulos Pp 45, petnešos Pp 46, plonos balanos Pp 42, samanos Pp 45, sausos žabelės Pp 44, sietai Pp 44, skepetaitė Pp 67, sniegas Pp 72, staltiesės Pp 46, stambus berštas Pp 75 [xberštas (vok. Biirste) „Šepetys; batų šepetys“ LKŽ I, 1968], storos popieros Pp 44, susildytos uzklotés Pp 113, šalta lediné vonia Pp 72, Salta sriuba Pp 72, šalti daiktai Pp 21, šaltos antklodes Pp 72, šiltos lupatéles Pp 72 (lupata |. , skarmalas, skuduras“ LKZ VII 1966), šaudyklės Pp 44, šaukštas Pp 44, šiaudinės kescios Pp 87, šienas Pp 45, svarkinés kescios Pp 86, uostoma taboka Pp 67, uzkaitintas peilis Pp 38, uzkaitintas virbalas Pp 38, vilnos Pp 46 ir kt. Jais yra {vardytos priemonės, kurios, įvykus nelaimei, gali būti naudojamos biitinajai pagalbai suteikti. Visi šios grupės pavadinimai surinkti iš verstinės knygelės Pirmoji pagelba nelaiminguose atsitikimuose, kurioje daug rašoma apie tai, kaip reikia suteikti pirmąją pagalbą ir kokias priemones naudoti susižeidus, lūžus kaului, nudegus, sušalus, užtroškus ir kt. 71 Ketvirtai grupei priskiriami dezinfekavimo, arba bakterijas naikinančių, medžiagų pavadinimai, pvz.: beržinis degutas L144, borinė rūgštis Pp 26 (plg. borinė rugstis L1 61), chlorkalkių miešimas 11 107, deguto šarmas L1 128, durpės LI 84, formalinas Ll 76, jodoformas Pp 26, kalkės (vapna) L143 [2 x vapna (1. wapno) 1. „kalkės“ LKŽ XVIII 1997], kalkių pienas Pp 74, Ll 29, karboliaus tirpalas Dž 17 (plg. karbolinis tirpalas Pp 116), karbolinis vanduo Pm II 19, Ll 42 (plg. karboliaus vanduo Ll 107), karbolinės rugšties miešimas L1 107, karbolinės rugšies tirpalas L149 (plg. tirpalas karbolinés rugšties Ach 13), karbolius Pp 26, Dž 13, karštas šarmas Ach 16, L1 45, karštas vanduo su muilu L1 29, kreolinas Pp 26, kreolino tirpalas Pp 27, lyzolas Pp 26, marių vanduo Dž 4, medžio degutas L143, medžio pelenai LI 44, negesintos kalkės L 1 107, pelenai LI 107, pušinis degutas Ll 44, pušinis šarmas Ll 44, salicijinė rūgštis Pp 26 (plg. salicilinė rugstis Ll 94), soda Pp 55, Dž 13, LI 42, stipras šarmas L1 30, stiprus karštas šarmas Ll 122, sublimatas Tš 37, Dž 13, Pp 26, L142, sublimato miešimas L1 42, sublimato tirpalas Pp 29, Ach 16, D 6, šarminio deguto miešimas L129, šiltas vanduo su muilu 1149, tymolas Pp 26, tirpalas krezolinio muilo L1 76, vandens garai Pp 26, žaliasis muilas L148, žaliojo muilo skystimas L1 49, žemė L] 84 ir kt. Penktai grupei priklausantys pavadinimai įvardija medicinos techniką. Tai įvairūs instrumentai, įrankiai, prietaisai ir kitokie medicininiams tikslams naudojami reikmenys, pvz.: akims gūminiai maišeliai Kru 6, bonkos su karštu vandeniu LA 117, daktariška švirkšlelė 11 143, degtukas Kru 9, Dettveiler''o spiaudaliné Dž 13, galvos špilkelė su bukais galais Kru 9, guminė mašinėlė (pūslelė) Kru 4, guminė švirkšlelė (čirkšlė) Ll 98, guminė žarnelė Kru 5, guminiai maišeliai Pp 111, irrigatoriai Pp 113, irrigatoris (Esmarch’o) su gumine žarnele Ch 10, kišeninė spiaudoma bankelė Dž 12, klizopumpa Pp 115, kraujagyslių spaustuvai (turniketai) Pp 33, Liebe s spiaudalinė Dž 13 (spjaudalinė žr. spjaudyklė 1. „indas, į kurį spjaudoma“ LKŽ XIII 1984), maksimališki termometrai Pp 107, nepergeriama kiaulės puslė Pp 111, paprasta kiaulių puslė Ll 84, peiliukas dėl įčiepyjimo Rč 14 (xįčiepyti 2. „įleisti skiepus“ LKŽ II, 1969), penzelis Kru 9 [xpenzelis žr. pendzelis (1. pedzel) „teptukas“ LKZ IX 1973], Prodohl’o spiaudaliné Dz 13, puodai ismetoms Pp 105, puodai Slapumui Pp 105, spiaudaliné Dz 11, spiaudaliné is aliuminijo Dž 14, spiaudalinés is geležinės skardos Dž 12, spiaudaliné su augsta koja DZ 72 12, spiaudomos bankutės Dž 13, stiklinė lazdelytė Kru 8 (plg. stiklinė lazdutė Rp 19), stiklinis butelis Kru 5, šiltos plytos Ll 117, švirkšlelė iš rezinos D 5, švirkšlelė (čirkšmyžaitė, šmirkšmyžutė) su kauliniu galu Pp 15 (čirkšmyža 1. „švirkštas, purkštuvas“ LKŽ II, 1969; šmirkšmyža žr. šmirkšlys 1. žr. šmirkštynė 1. „prietaisas skysčiui švirkšti, purkšti, švirkšlys, švirkštas, purkštuvas“ LKŽ XV 1991), švirkštelė D 3 (plg. švirkšlelas TS 11), termometras Celsio Pp 107, žąsies plunksnelė Ku 36 ir kt. Maziausig grupę sudaro gydomųjų procedūrų pavadinimai, pvz.: akių praplovimai Kru 14, akių vonia Kru 5, gerklės praputimas D 5, įkvėpavimas degio Ch 11, lašų įleidimai Kru 14, plovimas šaltu vandeniu Ku 91, prileidimas dielių Kru 12, pusvonios Pm I 6 (plg. pusvanos Pm II 5), šalta vonia Pp 113, šilta vonia Ku 89 (plg. šilta vania Pm I 23, šilta vana Pm II 21), tepalo įleidimai Kru 14, trinimas Pm II 28, vanelė Pm I 31, Pm II 28, vidurių perplovimai Ch 10, vokų masažas (mankštinimas) Kru 9, vonia (tynė) šilto vandens Ach 11 [*tyné (vok. dial. tin, tine) 1. „pailgas indas maudytis, praustis ar kam kitam, vonia, vonelė“, 2. ,, maudymasis tame inde, vonia“ LKŽ XVI 1995], vonios Pp 113, Ach 14, Ku 45, Ch 11, Kru 5, L198 ir kt. Su gydymo priemonėmis siejasi ir gydymo būdai. Tačiau šios rūšies pavadinimų surinktas tik nedidelis pluoštelis. Išsiskiria pirmosios medicinos pagalbos būdų pavadinimai, pvz.: apvyniojimas vata Pp 54, barstymas miltais Pp 54, barstymas soda (Buliricho druska) Pp 54, menkas žaizdos suspaudimas Pp 31, stiprus suspaudimas Pp 31, tepimas aliejais Pp 54, tepimas baltymu Pp 54, tepimas lašiniais Pp 54, tepimas skystais klijais Pp 54, tepimas taukais Pp 54, žaizdos spaudimas Pp 30 ir kt. Keliais pavadinimais yra įvardyti dezinfekavimo būdai, pvz.: karštis L141, rūkymas Dž 4, sausas karštis L1 41, virinimas vandenyje LI 42 ir kt. Atskiras grupeles sudarytų pavadinimai su pasikartojančiu dėmeniu gydymas, pvz.: gydymas pienu D 7, gydymas šiltomis voniomis D 7, gydymas vynuogėmis Ku 42, paprastas gydymas vandeniumi Ku 45, sistematiškas vaisiais gydymas Ku 42 ir kt., ir čiepijimas, pvz.: čiepijimas nuo difterito L161, Jenner'o čiepijimas Tš 39 ir kt. 73 11. Gydymo priemonių pavadinimų raiška ir kilmė 1. Vienažodžių gydymo priemonių pavadinimų rasta truputį per 100. Daugiau kaip pusė jų yra lietuviški žodžiai, pvz.: lovatiesės Pp 46, šakelės Pp 44. Nemaža dalis pavadinimų yra nelietuviškos kilmės. Prie jų nepriskiriami senieji (tikrieji) skoliniai, kurie „yra visiškai prisitaikę prie mūsų kalbos sistemos ir vartojami be jokių apribojimų <--->. Terminijoje jie yra jau nebe skoliniai, bet terminologizuoti žmonių kalbos žodžiai“ (Gaivenis 2002: 58). Taigi nelietuviškos kilmės žodžiais laikomi tik tarptautiniai žodžiai, pvz., kompresai Pp 110, Kru 3, LI 104, ir svetimybės, arba barbarizmai, pvz., uksusas Pp 73. Retkarčiais pasitaiko, kad tas pats dalykas yra pavadintas dviem lietuviškais žodžiais, pvz., aprišimai arba raiščiai Kru 10. Šiuo atveju aprišimai neturi grynos veiksmo reikšmės (DLKG 1996: 94), o įvardija konkretų dalyką. Beje, su žodžiu aprisimai, o ne raiščiai yra sudaryti ir rūšiniai pavadinimai, pvz., spaudžiantis aprišimas Kru 11. Minėtinas atvejis, kai tam pačiam dalykui įvardyti vartojamos net dvi svetimybės, pvz., patelnė (skaurada) Pp 44 [xpatelnia (|. patelnia, brus. naranpHs) „keptuvė“ LKŽ IX 1973; xskaurada (1. skowroda, rus. ckoBopoj1a) 1. „keptuvė“ LKŽ XII 1981]. Iš to galima spręsti, kad abu šie žodžiai plačiai vartoti ano meto kalboje, nes lietuviško naujadaro dar nebuvo. Akademinio lietuvių kalbos žodyno duomenimis, žodis keptuvé savo pirmąja reikšme — „plokščias metalinis indas sklindžiams, mėsai ir kt. kepti“ — yra užfiksuotas tik 1934 m. bendrinės kalbos laikraštyje Gimroji kalba (LKŽ V 1959). Nors galima pastebėti ir priešingą reiškinį, kai svetimybę Iš vartosenos stumia savas, lietuviškas, žodis. Pavyzdžiui, arielka Pm I 21, Pm II 11 rasta tik vienoje knygelėje, o jos lietuviškas atitikmuo degtinė Pm I 22, Pp 79, Pm II 20, Ku 32, D 7 vartojamas daug dažniau. Beje, K. Sirvydas arielką yra pavadinęs degtine. Tai jo sukurtas naujadaras (Balčikonis 1978: 163). Kai kurie lietuviški pavadinimai turi nelietuviškos kilmės sinonimų, pvz., skėtis (parasolis) Pp 74 [plg. x parasonas (brus. mapacon) „skėtis“ LKZ IX 1973], arba nelietuviskos kilmės pavadinimai turi gretimais pateiktus lietuviškus atitikmenis, pvz., detritas (skiepai) L191 (detritas 2. „raupų židinio nuogranda imunizacijai“ MTZ). Pasitaiko vienas kitas varijuojantis pavadinimas, pvz., kalkės L1107 / kalkiai Pp 73. Hibridiniai, arba mišrūs, pavadinimai kalbamiems 74 tekstams, galima sakyti, nebūdingi, jų rasta tik keli, pvz., čiepyjimas Rč 10 / čiepijimas Tš 15 (plg. skiepijimas L1 90). Lotyniški atitikmenys yra Įprastas ir svarbus dalykas medicinos literatūroje. A. Vileišio knygelėse jų labai reta, ir tai savaime suprantama, nes dauguma pavadinimų yra paprastosios kalbos žodžiai ar žodžių junginiai, termininę reikšmę įgavę tik kontekste, be to, knygelėse medicinos mokslo žinias stengtasi pateikti supaprastintai. Tad pasitaikęs lotyniškas atitikmuo duotas tik greta vienos reikšminės grupės — vaistų — vienažodžio pavadinimo „kalomelis“ (lat. Calomelanos) Ch 9. Lotyniškas pavadinimas kollodium Pp 25 rašomas tekste originalo forma, matyt, jam nerasta lietuviško pavidalo. 2. Sudėtiniai gydymo priemonių pavadinimai sudaro didžiausią visų aptariamų pavadinimų dalį (jų yra truputį per 300). Pagal gausumą išsiskiria dvižodžiai pavadinimai (per 200). Rūšinio dėmens raiškos atžvilgiu beveik vienodai pasiskirstę derinamojo ir nederinamojo pažyminio junginiai. Derinamieji pažyminiai dažniausiai yra išreikšti būdvardžiais: kokybiniais būdvardžiais (jų yra didesnė pusė), pvz., tikri vaistai Pp 54, ir būdvardžiais su priesaga -inis, pvz., šiaudinės kesčios Pp 87. Keletas derinamųjų pažyminių reiškiama veikiamosios ar neveikiamosios rūšies dalyviais, pvz.: verdantis šarmas Ach 16, sušildytos skaros Pp 71. Įvardžiuotinės (būdvardžių ar dalyvių) formos nėra dažnos, pvz.: šlapiejie kompresai Pp 112, šaldomoji paklodė Pp 112. Kai kurie pavadinimai vartojami ir paprastąja, ir įvardžiuotine formomis, pvz., pramanytas alsavimas Pp 31 ir pramanytasis alsavimas Pp 67. Nederinamieji pažyminiai dažniausiai reiškiami vienaskaitos ar daugiskaitos kilmininku, pvz.: viryklos šaukštas Pp 44, telegrafy dratvos Pp 45. Kai kurių pavadinimų nederinamuoju pazyminiu eina asmenvardžiai — arba visiškai sulietuvinti, pvz., Bardélebeno uzrisimas Pp 54, arba palikti autentiški su po apostrofo pridėta lietuviška galūne, pvz., Pasteur ’o ciepijimas TS 29. Pasitaiko ir kitais linksniais (daugiausia jnagininku) išreikštų nederinamuyjy pazyminiy, pvz., tepimas sviestu Pp 54. Keliolikos pavadinimų nederinamieji pazyminiai reiškiami linksniais su prielinksniais (dažniausi junginiai su prielinksniais iš ir su), pvz.: kescios is paklodės Pp 86, maišeliai su ledu 1.1 75. Pasitaiko sinonimiškai vartojamų pagrindinių dėmenų. Sinonimai dažniausiai esti lietuviški žodžiai, pvz., sausos lovatiesės (paklodės) Pp 75