Iš karybos terminų istorijos

TERMINOLOGIJOS ISTORIJA Vincentas DROTVINAS Vilniaus pedagoginis universitetas IŠ KARYBOS TERMINŲ ISTORIJOS Ne taip gaila man pilelės Sudaičio, kaip man gaila karelių Sudaičio. Iš M. Miežinio 1849 m. rankraščio 1. Karas ir jo leksika Karas yra senas kaip pasaulis, Daugelio tautų istorija — tai ilgamečiai grobiamieji arba gynybiniai karai, apsakyti ir apdainuoti pasaulinės literatūros puslapiuose. Juos skaitydami susiduriame su įvairių šalių karo leksika — karių, ginklų, kovos veiksmų ir būdų ir kt. pavadinimais. Ir senojoje lietuvių literatūroje, taip pat tautosakoje randame daug karybos terminų, atėjusių iš senovės laikų. Taigi karybos terminai yra vienas seniausių lietuvių kalbos leksikos sluoksnių. Tačiau iki šiol nei senieji, nei dabartiniai karybos terminai nėra patraukę tyrėjų akies. Tiesa, karybos terminų kilmę yra apžvelgęs lietuvių rašomosios kalbos istorikas Jonas Palionis (1967). Autorius nurodo tris karybos terminų kilmės sluoksnius: liaudinė šnekamoji leksika (248-250), knyginė lietuviškoji leksika — naujadarai (263—264), skolintinė leksika (278-279) ir nusako šių terminų kiekybinį santykį su kitomis atitinkamos kilmės grupėmis — tarp liaudinės lietuviskosios leksikos grupių karybos terminai yra viena mažesniųjų (248—249), o karo ir kariavimo technikos pavadinimai sudaro palyginti gausią senojo periodo lietuvių kalbos paminkluose fiksuotų slavybių grupę (278—279). Nemaža karybos leksikos, nevartojamos dabartinėje lietuvių kalboje, pateikta J. Palionio naujausiame darbe (2004). Karybos terminas minimas tarp vykusiai sudarytų Simono Daukanto naujadarų (Zinkevičius 1990: 152). Karyba suprantama kaip karybos 27 teorija ir praktika plačiausia prasme, t. y. 1) „veiklos sritis, apimanti valstybės ginkluotųjų pajėgų organizavimą, rengimą Ir veikimą karo ir taikos metu“, 2) „žinios, mokėjimai ir įgūdžiai, reikalingi kariui“, 3) „karybos mokslas, jo pagrindinis tyrimo objektas — ginkluota kova karo metu“, be to, skiriamas dar karybos menas (Smetona 1995). Straipsnyje pabandysiu apžvelgti semantinio lauko „karyba“ raišką pirmiausia XVII-XVIII a. leksikografijos darbuose, ypač rankraštiniuose Mažosios Lietuvos žodynuose (kai kurie iš jų, tik neseniai publikuoti, dar nespėjo plačiau įeiti į mokslinę istorinės leksikologijos apyvartą) — aptarti karybos sąvokų, įvardijimo svarbesniųjų vienetų kilmę, sinonimiją, reikšmių kaitą, taip pat jų išlikimą dabartinėje lietuvių terminijoje. 2. Karas, karias ir kt. Žodį karas randame jau senuosiuose lietuvių kalbos paminkluose, tačiau jis yra kur kas senesnis negu XVI a. Karas yra ne tik baltų, bet ir indoeuropiečių leksikos bendrybė. Kaip prūs. *kargis, *karjas „kariuomenė“, „karas“, liet. karias senuosiuose raštuose turėjo reikšmes „karas; kariuomenė; būrys, pulkas“, taip pat karia „karas; kariuomenė“ ir karė „karas“, 'karis „kariuomenė, karas“ LKŽ V (plačiau žr. Mažiulis 1993; Palionis 1967: 250%). Martyno Mažvydo, Mikalojaus Daukšos ir kituose XVI a. raštuose žodis karas (ir variantai) buvo lietuviškas minėtų reikšmių įvardijimas, tiesa, turėjęs ir sinonimų. Konstantino Sirvydo 1642 m. žodyne lenk. woyna, lot. bellum lietuviškas atitikmuo karioné, beje, vartota ir M. Mažvydo raštuose. Tačiau Mažosios Lietuvos XVII-XVIII a. rankraštiniuose žodynuose, šalia karas, Jau randame ir skolinių — slavybių ir germanybių. Dažniausias lietuviško termino karas sinonimas yra slavybė vaina(s) (lenk. wojna, brus. eouna): Krieg Karas, Wayna Lex? Heerfahrt, Karas, 0. M. Wainas, 0. MCII, Krieg Waina, os, Cll, Krieg Karas Wayna Richt 144, Karas Wayna O. ' Atskirų karybos terminų kilmę yra aptares lietuvių leksikos istorikas Algirdas Sabaliauskas (1990). ? Iliustraciniai pavyzdžiai iš dvikalbiy (trikalbių) žodynų pateikiami originalo forma (į bendrinę kalbą neatstatinėjami). 28 Kituose XVIII a. žodynuose | pirmą vietą iškyla germanybė krygė: Krieg Karas, aro, M.Kryges, iu, f,pl., Wainas, no, M. R, Krieg BellumKaras, Kryge, Waifkas, Waina B. Germanybės plitimas matyti ir iš iliustracijų: šalia girdziu kara dabar ne turrinti galo B jau randame Į Kryge eiti, į Krygę traukti, į kryge sufti B, plg. Feldzug Traukimmas į kryges, karą M. Tačiau lietuviškas dėmuo karas išlaikomas vokiečių kalbos sudurtinių žodžių, taip pat vedinių ir žodžių junginių lietuviškuose atitikmenyse, pvz.: Krieg fithren karauju Lex, Krieg Cammer — Kar Kamare, Kriegs Macht Karo macis, Kriegs Rincke Karo kitraftis Richt ir Kriegs=Rancke, Guddryste Karo Q. K. Sirvydo pirmajame žodyne pateikiamas ir kavimasis (Woyna/ bellum, militia, kawima [is SD'. F. Pretorijaus žodyne šalia minėtų Krieg Karas, aro, M Kriegas, giu, f, pl. Wainas, no m randame ir vieną specializuotą terminą ruba: Plunderung Rubba, os. F C III; taip pat P. Ruigio žodyne Grenzkrieg, Rub ba, bos, f. „pasienio karinis konfliktas, susidūrimas“ R (brus. py6a ,.grobstymas, plėšimas, užpuolimas“*). Iš veiksmažodinės karybos leksikos minėtini pačiam karo, kovos veiksmui įvardyti vartoti Žodžiai kariauti, kovauti, karą vesti, Sirmavoti, kautisi, krygavoti: Kiūmpffen kowauti, karauti Lex, Kampffen, Kowawoju, jau, su, ti, Karauju, rawau etc. CII, Kriegen Karauti Lex, Kriegen. Karauju, awau, su, ti Bellum gerere, Karą weddu, dzau, su sti CIl;plg.dar bekriegenapkarauti Lex, BekriegenApkarauju, rawau, su, ti Cl,Kriegfiihrenkarq weddu, dzau, su, sti CII, kdmpfenkowauti, Szirmawoti Richt, streiten Kautisi, krvgawoju Lex, Streiten. Kowawoju, jau, su, ti CII, Streitenkowauti kautisi Lex. I$ veiksmažodžių, vartojamų šaunamojo ginklo naudojimui ivardyti, minėtini sušaudyti, šaudyti: archibusiren suffaudyti Lex, suffaudyti C I, SchifBen szauti Lex ir kt. 3. Senieji kariuomenės pavadinimai Karo pajėgoms įvardyti dažniausi terminaiyraa bazas irvaiskas, rečiau /ogeris (logoris). Pastebėtina, kad tos pačios šaknies kaip 29 germanybė /ageris vokiški giminiški žodžiai turi lietuviškus atitikmenis, plg. belagern.Apgulti Lex,apgullu, lau, lsu, [ti CI, Belagerungapgulimas Lex,apgullimas, o Cl. Abazas (lenk. oboz): Armee abazas, waiskas Lex, Feldlager abazas Lex, Heer, Abažas, 06. M. Pūlkas, 6. MC II, Feldschlacht abazo mufis Lex, [Feldlschlacht Mufis, Abazu Mufiis B, plg. [Feld]Haupt Mann Wyrausis ant Abazo CII, plg. FeldHerr diddifis Etmons Abaszo B, [Feld] PredigerAbaszo Klebons, kunnigs B,Heerlager Waiskas Abas as B,HeerhornAbazo Ragas B, Heereskrafft Waiskas, Abas as, Zalneru Pulkas B, [Heeres)Spitze abazo Pryfakkis Birkt. K. Sirvydo Zodynuose a b a z a s buvo verčiamas lietuvišku atitikmeniu: Oboz / caftra, tentorium, [tativa kario [towis/kariowiete SD', plg. obozny / adiectiu. caftrenfis [ubft menfor, Į...) karioftowinis SD!, plac potyczki / Acies, capus, [...] Wieta kariones/karionawite SD’, plg. dar Oboz / Caftra, ovum. Taworay Karieywiu SD’. Abazas verčiamas ir apraSomuoju aiškinimu: Tabor žofnierski / Carago, onis. Karias wesymays aplinkuy apfiftatis SD’, plg. taip pat J. Brodovskio žodyne Lager. Caftra. Szietras. Abasas. Karo wieta. Wieta apfiftojimo B, [Lager] schlagenabasza pamufiti/nustatyti B,plg. dar Heereskraft Wai fkas, Abaszas, Zalneru Pulkai B. Vaiskas (lenk. wojsko ,kariuomené*): Kriegesheer Wai [kas Lex, KriegesHeers, Waifkas, 6. M C 11, [Heeres] Volck Zalneru Pulkai, tikkri Zalnerei Waifkas B: šaliaabazas itvaiskas vartojama ir germanybé /ogeris, logoris (vok. Lager ,stovykla®): Kriegslager abazas, Logeris, rio. M. R, Kriegesheer Waifkas, ko. M; Feldlager Logeris, rio, M. Kriegslager Abazas, Waifkas, Logoris B,Abazas, 30 M.é pol. M. Šiaip kariuomenės dalinys vadinamas ir pulku: Heer pulkas Lex, Heerschaarenpulkai Lex, Parthey Pulkas Lex,Heer Pulkas Richt, [Heerfiihrer Wadas Pulko ten pat, Heerscharen Pulkai ten pat; Heerscharen Pulkai Q; Parthey Pulkas B. 30 4. Karys, kareivis, zalnierius Kariuomenėje tarnaujančiam asmeniui įvardyti senuosiuose raštuose randame bene daugiausia terminų — tiek lietuviškų, tiek skolinių, taip pat jų sinonimų ir variantų. Karias šalia karas iš pradžių galėjo būti tik būdvardis, tik vėliau „karys“ (Skardžius 1996: 61), Terminas karys randamas XVI-XVII a. raštuose, pvz.: Ir nusiuntė karius savo ir pamušė razbainykus Jonas Bretkūnas ir Baltramiejus Vilentas. Karius prieš jį surinkęs, gerai jam ažu tą abydą atgavo K. Sirvydo Punktay Sakimu I 135; taip pat Simono Daukanto, Simono Stanevičiaus raštuose, Antano Juškos dainose (žr. LKŽ V). Tiesa, žodžių karys, kareivis nėra vėlesniuose XVII-XVIII a. leksikografijos darbuose — juos bus išstūmęs skolintinis atitikmuo lenkybė zalnierius (variantas žalnierius randamas jau M. Mažvydo, M. Daukšos raštuose ir kituose senuosiuose šaltiniuose). Net Mažosios Lietuvos XVII-XVIII a. žodynuose zalnieriaus nesugebėjo išstumti vok. Soldat’. Kareivio atlyginimo reikšmė fiksuojama K. Sirvydo 1642 m. žodyne: zold/ Stipendium. Mokieftis karieywiamus duodama SD’, plg. Zoldowy /Stipendiarius.piniginis SD’, taip pat Zolduie /žotdnierską stuze / žold wiodę Mereo, Milito Karau=iu au pinigus SD’. Šiuo požymiu motyvuoti ir kiti kareivio pavadinimai, pvz.: Zoldak / vide. zolnier3 pienieiny. Karieywis afu pinigus, žolnierz / Miles, Kariautoias, karieywis SD? Be K. Sirvydo žodynų, lenkybé zalnierius vartojama ir Mažosios Lietuvos žodynuose: Landsknecht 3alner"' Lex, Kriegsknecht Zalnerus B, Kriegsknecht Zalnerus, eraus M. R, Kriegsvolck “Į vokiečių kalbos leksiką Soldat atėjo XVI a. iš it. soldato. Vid. vok. aukšt. solr „alga, kareivio atlyginimas“ gautas iš sen. pranc. so/r „aukso moneta“, o šis iš vid. lot. soldus < lot. (nummus) solidus „gryna (moneta)“. Šios kilmės žodį turi dabartinės kalbos: pranc. soldat, isp. soldado, angl. soldier. Mažosios Lietuvos žodynuose vok. Soldat atitinka zalnierius, pvz.: Soldat 5alnierus Lex, Zalnėrus, ėraus R, Soldat, Zalnerus, eraus M. Vokiečių kalboje yra ir darinys Sd/dner. Senąją kareivių samdymo už piniginį atlyginimą tvarką fiksuoja ir lenkų kalbos žodynai: lenk. žold (< ček. žold „atlyginimas kareiviui, atliekančiam būtinąją karo tarnybą“ < it. soldo „senovinė smulki itališka moneta, 1/20 liros“; Dubisz 2003), iš čia lenk. Zolnierz. Vok. Soldat XVII a. paskolintas rusų kalbai — condam (iš jo yra slavybė saldotas). 31 3alnierey Lex, Kriegsleute Zalnerei B, plg. Werben Soldaten Samdyti Szelnerus O. Zalnierius yra ne vieno vokiško termino dažnas lietuviškas sinonimas, pvz.: Krieger bellator Zalnierei Rubikkai Kareiwys Karzygis B, Krieger Zalnerus, eraus, M. Karzygys, ygio,M.Karaujas partic. Rubbinas, no, m. R, Kriegesmann Zalnerus, eraus, Kareiwis, wjo, Karzygys, gio,M. Lenkybė zalnierius atitinka vokiečių kalbos sudurtinių žodžių pirmąjį dėmenį Krieg, pvz.: Kriegszeug zalnieru rikai Lex, [Kriegsleute] auff dem Meer Zalnerei ant Juru B, [Kriegsleute] abdancken Zalnerus atdekawoti B, [Kriegsleute] werben [zalnerus] rinkti, werboti B* Kita slavybė yra rubikas: Pliinderer rubbikas Lex, Plunderer Rubikkas, o. M. ka, os F C III, plg. Plunderung rubba Lex, Krieger bellator Zalnerei Rubikkas Kareiwiis Karzygis B, plg. rubyti: plindernrubbiti, sdrojautiLex,plg.darrubauninkas „plėšikas“ (lenk. rubownik). Svarstytina, ar dabartinės lietuvių kalbos pavardės Rūbikas, Rubikas negalėtų būti kildinamos iš pastarojo termino (dėl minėtų pavardžių kilmės žr. LPŽ 1989). 5. Įvairūs kareivio vardai Labiausiai paplitęs kariuomenėje tarnaujančio asmens specializuotas pavadinimas senuosiuose raštuose yra pėstininkas: Fufivolck peftininkas Lex, FuBvolck Peftininkai, ku, m. pl. R, B, Hayduk Pedes.peftininkas SD',[(Fuff| Knecht Peftininkas, o. M, [Fufs] Ginger Uznoks tawe kaip Peftininka Fufgdnger CII, Fufsginger zu Fup Peftininks B, Fufvolck Peftininkai B, Fufigdnger Musgvetirer Pe ftininkas, ko, m. Mirkt. K. Sirvydo žodynai, be minėto termino kareivis (Walecznvk / woien- * Kadangi, kaip minėta, tada kareiviai buvo samdomi, jų tarnyba trukdavo ilgus metus (jeigu sekdavosi kare...), tai kareivis per tą laiką ir šeimą sukurdavo. Tai liudija kareivio žmonos pavadinimai Soldatenweib Zalnierka, os Lex, Soldatin Zalnierka, os R, Soldatin Zalnierka, os £ M, KriegerinKareiwjene B, plg. dar Dragonerfrau Dragunka M. 32 nik. Bellator, pugnator. Karieywis SD’), pateikia ir daugiau pavadinimy — kariauninkas: Rycerski czlowiek / Equestris ordinis homo. Kariaunikas SD? Waleczny / Bellicosus, pugnax. Kariaunikas SD’, Jancarowie / Triarij Turcarum. Kariaunikay Turku SD? Leia žolnierfka zimna / Hyberna, orum. hyemalia. $iemaguolis / diemaguiltas kariauniku SD’ kariautojas: Zoinierz / Miles, Kariautoias/ karieywis SD’, walecinik / praeliator, bellator. kariautoias SD; Kirisnik / Cathaphractus, loricatus, |...) Gielafinikas kariautoias SD’; kazokas: Zolnierz lekky/ kozak. Veles itis; miles leuis armaturae. Kazakas SD’. Iš retesnių kareivio pavadinimų minėtini lietuviški San-Karawis, wjo ein Mitgenofi H, ein Mitstreiter Sankarawis, wjo, M. R, plg. taip pat Draug=Karaujas, janšio ein Mitstreiter, G. Mafc., janti, šios foem H. Kur kas gausiau fiksuojami skolintiniai terminai drobas: Drab mafc. et drabant / ex germ. pedescalo fatelles, [tipator, [piculator. drobas SD'; dragiinas: Dragonner dragunas Lex; Dragoner Dragun’s, no, m M, Draguner dragun’s, 6 M C I, Dragouner Draguns B. Pastarasis aiškinamas kaip senovės pėstininkas, vėliau lengvai ginkluotas raitelis, turėjęs skiriamąjį ženklą — apsiaustą su slibino atvaizdu (dėl kilmės plg. pranc. dragon „Slibinas“ < lot. draco, onis „slibinas, drakonas“); eidukas: Wybrant3. Puczkininkas, Eidukkas, 6. M. C IV, Wybrants Eidukas Putzkininks. Wybrancas O (< lenk. hayduk < vengr. hajdu „varovas, piemuo“, nuo XVI a. taip vadinosi samdomi vengrų kariai); pučkininkas: Wybrantz Puczkininkas. Eidukkas, o. MC IV, plg. Džialo / machina, tormentum, pucika SD", Biickse putczka Lex; ručinykinykas: Muszkietnicy / Fistulatores. S3auditoiay rucinikinikay SD', plg. rusnica, bombarda, tormentum ruciničia „šautuvas“ SD!'; strielčius: Schiitze Strelczus Lex, Schiitz Strelczus O; šarvininkas: Kuriflirer Szarwininkas, 6, M. Cll, plg. Kiri S3arwas, 6. M. CI, dar rynftunek / ex germ. apparatus, szarway SD"; vybrancas: Wybrantz. Eidukas, Putczkininks Wy branzas Q „naujokas“, plg. lenk. wybraniec /wybrancy / Delecti viri, [Brinktinis SD’. 33 6. Terminų reikšmių kaita Iš terminų reikšmių Krieger Kazigis (=kar — V. D.) Lex, geriisteter Mann Karžygis Richt, Geristeter Mann Karzygys (y taisyta iš i — V. D.) O matyti, kad karžygys seniau (XVII-XVIII a. Mažosios Lietuvos raštuose) turėjo pačią plačiausią, t. y. kareivio, reikšmę, dėl antrojo sando plg. žygis (Gangejimas, zygis Lex, Reisekellone, kellawimas, zygis Lex), taigi karžygys „tas, kuris žygiuoja, eina 1 karą“. Tačiau kiek vėliau, XVIII a. žodynuose, randame ir pasikeitusią termino karžygys reikšmę: karžygys atitinka vok. Held, Ritter (beje, pastarasis anksčiau neturėjo lietuviško atitikmens: Ritter rycerus Lex, Held Karzygis Riczierus Richt; Held Karzygis Ryczierus O, Held Karzigys Rycerus (iliustruota iš Biblijos) B; [Heer]Fiihrer Karžigis Generolus B. Taigi karžygys palaipsniui įgauna dabartinę reikšmę „didvyris, herojus“. Karininkas, karinykas reikšme „karo žmogus, karys; kareivis“ randamas jau J. Bretkūno raštuose (LKŽ V). Karininkas dėl savo reikšmės platumo yra daug diskusijų sukėlęs karybos terminas, Nors Jonas Jablonskis dar 1911 m. siūlė karininką, karo žmogų vartoti kariškio vietoj, o Juozas Balčikonis teikė skolinį apicieras (Balčikonis 1978: 146—147), bet, pasak Prano Skardžiaus, kariškio vietoj ilgainiui įsigalėjo karys, o karininkas įgavo „apicieriaus“ reikšmę (Skardžius 1996: 142, 589, 603). Dabar karininkas apibrėžiamas kaip „kariuomenės ar policijos vadovaujančio personalo narys“, o antroji reikšmė yra psn. karys (DŽ3). Reikšmės kaitos pavyzdys yra ir terminas pulkininkas. Vad. Richterio žodyne teikiama jo kitokia forma pulkauninkas: [Partey] Gdnger Pulkauninkas Richt, plg. lenk. potkownik, plg. taip pat [Partey] Ginger Pulkininkas B (taigi pulko, mažos kovojančios grupės, karys), Pulkauninkas, ko der Oberste, der Hauptmann H, Pulkauninkas, ko, M. ein Hauptmann ziemlich obsol. M. Jau K. Sirvydo žodynuose pulkininkas vartojamas dabartine reikšme: Rotmiftrz / centurio, [...] šimtininkas, putkinikas SD'; Potkownik / Chiliarcha, tribunus militum, legionarius, centurio, pultkinikas SD’. 34 7. Karinių laipsnių pavadinimai Mūsų apžvelgiamuose šaltiniuose randama nemaža terminų, kuriais įvardijami karinės hierarchijos laipsniai, karinės pareigos: apic(i)erius:Officiererappicierus Lex,OfficiererAppicierus, aus. MCII, Apicerius, eraus, m. ein Offizier R, Officierer Apicer's B; desetkininkas: Rott Meister Desetkininkas, Karprolus B; etmonas, hetmonas, hetmanas: Feld=Herr Etmon’s, 6. M. C II, Feldherr hetimons Lex, Feld=Herr Etmon’s, 0. M. CII, [Feld]Marfchall Etmon's, 60.M.tenpat, Feldherr Etmonas O: plg. Hetman / ex german. [...]hetmanas kariawedis SD'; generolas: General generolas Lex, General. Generolus C II, General, Generolas, lo, mR, General, Generolus, [aus M, General, Generolus (prirašyta: der General Feldherr) B; kapitonas, kapteinis, kaptainis: Kapitan / vide Rotmi[trsz/ porucznik / Hetman. Kapitonas SD’, Capitein Kapteinis Lex, Capitain. Kapteinis, io. MCI, Capitain, Hauptmann, Kapteinis, nio, ra. Szimtininkas, ko. M. R, Hauptmann, Capitain, Kapteinis, nio. Szimtininkas, ko, Wyrefnis ant Zalneriu R, Capitain Kaptainis B, [Haupt] Ambts Pillonis, Szimtininks, Pulkawnink’s. Kaptainis Capitain B; karprolius: Corporal Karprolus Lex, Rottmeister Karprolus Lex, Corporal Karprolus Richt, Rott Meister Desetkininkas, Karprolus B; karunininkas: Fahnrich Karunininkas Lex, Fahnrich Karunininkas, o. M. CII, Fahnrich Karunininkas, ko. M. R, Karunininks, ko, ein Fahnrich, Fahnenjunker R, Fahnrich Karunininkas O, Fahnreich Karuninink's B, Cornett Carunininkas Richt, Raitelis Karunininkas, ko, mM, plg. dar chorqiy / [ignifer, vexillifer, karuz a fis SD"; leitmonas: Leutenambtleitmonas Lex, LeutenantLeutmonas, o. M. Paruczininkas C ll, Lieutenant. Leutmon's; Paruczinink’s a Pol. Porucznik B, plg. K. Sirvydo porucznik / Subcenturio, vicarius centurionis. Wietinikas simiininko SD’; 35