Tarptautinė terminologijos konferencija „Tautinių kalbų terminologija ir globalizacija“

Ta p au ine e minologii os kon e encii a Tau ini7 k alb y e minologij a i glob aliz acii a ATBTNA AUKson 0 Li e uu i l kalbos ins i u c s 006 m. spalio 1 1- 13 d. Lie u iq kalbos ins i u e yko a p au ine e - minolo gi j os kon e enc ija Tau iniq kalb7 e minologij a i globalizac ii a, ku i4 o ganiza o Lie u iq kalbos ins i o Te minologiios cen as. Kon e encij4 eme Lie u os uks an medio mineiimo di ekciia p ie LR P e- ziden o kancelia ijos i Lie u os als ybinis mokslo i s udiiq ondas. Kon e encijoje p aneiimus skai e 11 mokslinink l i5 Lie u os i 20 s ediq i5 uZsienio - La ijos, Lenkijos, Rusiios, S ediios. Uk ainos i Veng ijos. P anelimai skai y i lie u iq, anglq i usq kalbomis. Kon e enciia yko d i dienas, o edi4j4 - suo ganizuo a eksku siia i Lie u os liaudies bui ies muziejq Rumiilkese. Kon e enci 4 a ida e Lie u iq kalbos ins i u o di ek o iaus pa ad , o ojas, humani a iniq moksl 4 dak a as A u as |udZen is. Plena iniame posedyie apibend inamojo pobndZio eo inius p aneKimus skai e s ediai - Se giuszas G iniewiczius, Vladimi as Leidikas, Ago a F6 is, Valen ina No od ano a, Se gejus Selo as. Bialys oko uni e si e o p o eso ius habili uo as moksl "l dak a as S. G i- niewiczius p aneiime,,Te minologiia globalizaciios e oie" pab eZe, kad p amones, ekonomikos, kul u os, ne kasdieninio gy enimo globalizac 'ia lemia naujas au iniq kalbq egzis a imo i s4 eikos s4lygas. Viena i5 jg y a ak y iai a ojamq kalbq skaidiaus maZdiimas, ad iSliksiandiq kalbq unk- cine s i is i e i o ija p asiples. Taigi bu ina pa eng i pa ikimas i neialiSkas ekomendacijas, pag is as na h aliq e oliuciios p ocesq analize i isq pi ma a p au ine kalbq sE eika. Pasak au o iaus, kele as e minologiios moksliniq k ypdiq a odo gana pe spek y ios, ad p aneiime pladiau bu o ap a iami ipologiniai i lyginamieji e minologiios y imai. Vals ybinio A. Puikino usg kalbos ins i u o Bend osios i usq kalbo y os ka ed os p o eso ius habili uo as ilologiios mokslq dak a as V. Leidikas pe skai e p anelim4 ,,Globalizacija i e miniios p oblemos", ku iame i5sa- 218 Albina A - kso ih e I Ta p au ini e minologiios hon e enciia. miai apZ elge i palygino is poZiu ius i Siuolaiking globalizacij4. Pi mojo poZiu io iaiininkai globalizacij4 p ipaZis a kaip nei5 engiamE Siuolaikinio pasaulio endencij4. Tai leiclZia paaiikin i a p au inius nainus d asines kul u os s i yje i na e ialig bei d asiniq ku ini l ku im4, ku is y a pasau- linio lyg nens sa o u iniu i a inio sa o o ma, o iksliau - sa o kalba. An asis poZiu is - an iglobalis q, u indiq iksl4 panaikin i jAV i kai k - iq ki g i5si ysdiusiq als ybiq ieipa a im4 i paskelb i nacionaliz no (ne asizn o i So inizmo) i 5enybg. V. Leidiko nuomone, ediasis poZi is p adejo o muo is ik pas a aisiais me ais - ai eakcija i pi muosius du po- Ziu ius. o Salininkai eigia, kad na u alios globalizacijos ple os i bend os a p au ines ma e ialiosios bei d asines kul u os galima pasick i puoselejan kul h 4 au iniu a ben egioniniu lygmeniu. Vie5nia i5 Veng iios Pedo uni e si e o n okslq dak a e A. F5.i p aneli- me ,,Te miniia i socialine-ekonomine globalizacija" nag inejo e. minijos p oblemas, siedama jas su socialine i ekonomine globalizacija. i pab eZe, kad baigian is XX a. adikaliai pasikei e socialinis i ekonomines s4lygos: a si ado daug naujq s4 okq i jas pa adinandiq e minq, o naujas s4 okas klasi ikuo i i e minus pa ink i eikia labai g ei ai. Neisigilinus i s4 okq esmg i apib eZ is, e minai pa enkami a si ik inai - ai s - kelia iek naudo- limosi sE okq sis ema, iek e minq a ojimo p oble.mq. Tik naudojan is iSsamesnemis specialiosiomis i kalbos Ziniomis, galima suku i inkamas s4 ok l i e minq sis emas. Mask os als ybinio medicinos i odon ologijos ni e si e o p o eso e habili uo a mokslq dak a e V. No od ano a aiSkino, kaip ku iamos kogni- y iosios mokslo schemos. Pasak jos, e ninas i jo sa , ybds gali bu i a sklei- dZiami ik d iem pag indiniais aspek ais - kogni y iuoju i komunikaciniu. Kogni y usis aspek as eiSkia, kad e minijos iene ais a skleidZiama e - ninologijos sis em l, ku ias galima koncep ualiai apib eZ i kaip an ik as paZinimo sis emas (specialiq q Ziniq sis emas), esme. S edio i5 Mask os, Kalbq i k l u q ins i u o p o ek o iaus, habili uo o ilologijos mokslq dak a o S. Selo o p aneiime .,Nomenkla u a i e ninija (T ys pag indiniai poZiu iai i nomenkla u E)" nag ine as nomenkla u os i e n inijos san ykis, apZ elg os daZniausios nomenkia u os apib eZ ys, jos lygin os s - e minijos apib eiZ imis, nes e minija i nomenkla u a laiko- mos didZi4ja specialiosios kalbos (LSP) iodyno dalimi. S. Selo as apib eZe is no nenkla u os sq okas: 1) augalq i gy nq noksliniq i liaudiikg pa adinimq inkinys; 2) Zemesniojo na u alaus iene o Zyminiq i - kinys: 1'e n. inologija | 200( | 13 219 3) su a iniq Zenklq inkinys, ski as konk edioms s4 okoms i objek ams Zyme i. P anelejas pab eZe, kad ski ingos nomenkla u os apib eZ ys ne a isi5kai nesusiiusios i nep iklausomos, jos u i labai daug bend a. No s a ski i jas ienq nuo ki os y a gana sunku, adiau galima pas ebe i jq ski - ing4 kilmg. Pi m4il kon e encijos posedi p adejo p o eso ius habili uo as dak a as )6nos Pusz ay, Be zsenyi D6nielio koledZo U alo kalbq ilologijos ka ed os edejas. P ane5ime ,,Te miniia - kalbos i5likimo ga an as" jis pab eZe, kad kalba iSlieka ik ada, kai ji y a a ojama isose gy enimo s i yse. Tik als ybini s a us4 u indios kalbos gali bn i i ai iapusi5kai a ojamos. Tu- indioms als ybini s a us4 ( adiau nedaug a o ojq) kalboms g esia 5ie pa- ojai: globalizacijos s ip ejimas, anglq kalbos y a imas poli ikos i mokslo gy enime i p ak inis au ines kalbos iSs mimas. Kad bu q iSsaugo a au i- ne kalba, eikia s ip in i sa imong, ska in i paga b4 gim ajai kalbai. Pi m4 4 kon e encijos dien4 pe skai y i keli apZ alginio p is a omoio pobndZio p aneSimai. S ediios e minologijos cen o gene aline di ek o- e Anna Lena Buche p is a e S edijos e minologi os da bo pa i i, !gy 4 daugiau nei pe 60 me q. Kaip p aneleja in o ma o, pi masis S ediios ech- nikos e minijos cen o e apas p asidejo 1936 m., kai InZine ijos mokslq akademijoie bu o is eig as nomenkla u os komi e as, o po penke iq me q ie oj jo iku as nuola inis echnikos e minijos cen as - S edijos echni- kos e minologiios cen as (TNC), ku io is a us nus a e y iausybe. Nuo o laiko, kai TNC bu o is eig as, pasaulis labai pasikei e, adiau cen o ikslai i pag indiniai p incipai i5liko ie pa ys. P aneiejos nuomone, e minologijos da bas i e minija eikalingi lygiai del q padiq p ieZasdiq i Siandien: ge in i yiius, o iksliau - sp gs i komunikacijos p oblemas, kylandias konk edioms a o oiq g upems, paleng in i bend a im4. P aneiim4 ,,No ma i jos kodi ikaci a Siuolaikineje uk ainiedig e mino- logijoie" skai e ieinia ii Cha ko o nacionalinio V. Ka azino uni e si e- o - Uk ainiediq kalbos ka ed os p o eso e Liudmila Boja o a. i paZymejo, kad kalbiniu e minijos no mos pag ind . laikoma bend ines kalbos no ma, a siZ elgian i uos i,odi,iq da ybos i a osenos ypa umus, ku ie bndingi e minams i ku ie gali bn i laikomi p o esiniais uk ainiedi l kalbos no - mos a ian ais. Nuo XX a. pasku inio deiim medio uk ainiediq kalbo y oje pag indinis be ku io kalbos iene o no mos e inimo k i e ijus y a jo su ikimas su p od - k y iais gim osios kalbos i,odi q da ybos, mo ologijos, sin akses i k . modeliais. Remdamiesi (i o sis eminiu k i e iiumi. uk ai- 220 Albina Aukso i e Ta p au ine , minok gijos kon 'e encija... niediq e minologai ne ekomenduoja a o i e ini l, pa ekusi l i au ing e minijos sis em4 i5 usq kalbos, ku ie dubliuoja nuo seno a ojamus sa o kalbos iene us. I5 pas a qj l me q Uk ainoje iSleis q Zodynq na y i nemaZa pokydiq, susijusiq su eo iniu e minq da ybos i a osenos no mll e inimu uk ainiediq kalbole. Veng ijos e minologijos a ybos pi mininkas, E eSo Lo ando uni e si- e o p o eso ius habili uo as dak a as, Veng ijos moksl l akademijos nokslq dak a as Vihnos Voig as in o ma o apie 2005 m. ge'guZes nen. Somba - hejuje ku 4 Veng ijos e minologiios a yb4, p is a 6 ios ikslus i da bo p og amq. is pab eZe, kacl pi miausia suda y as eng q enniniios a ky- bos planas, a siZ elgian i ai, kad eng q kalba, ku ios apa ybei claugiau nei uks an is me l, a oiama ne ik Veng iio e, be ji y a gim oji kalba milijon l Zmoniq, gy enandiq ne Veng ijo e. Ki a s a bi a ybos p oble- ma - p isi aiky i p ie globalizacijos, ypad Eu opos B 'nd ijoje. Kolegos la iai - p o eso ius habili uo as dak a as u is Bo zo s i kom- piu e ijos mokslq dak a e Ilze I ena Ilzi4ia ii Rygos i o macini l echno- logiiq ins i u o, p o eso e habili uo a dak a e Valen ina Skujinia ii La iq kalbos ins i - o i La ijos ni e si e o dok o an as, Tilde a ybos na ys And ejs Vasilje s kalbejo apie a p au ines e minq duomenq bazes de ini- mo p oblemas. |ie p is a e EUROTERMBANK p ojek 4, iskele p oblemas. su ku iomis susidu iama ku ian a p au ini e minq bank4, i , emdamiesi La ijos pa i imi, pa eike kele 4 1 p oblemq sp endi no buclq. Eu opos Komisijos e imo gene alinio di ek o a o Lie u iq kalbos de- pa amen o Vilniaus biu o e eja , humani a iniq mokslq dak a e Vi aliia Spokiene supaZindi o su bend 4ja daugiakalbe Eu opos S4jungos ins i ucij l i is aigq e minq baze IATE ( angl. In e ec iue Te minology o Eu ope), jos k imo ikslais, o ganiza imo e apais, lie u i l kalbos a i ikmenq kaupimo, pa eikimo i a kymo da bu, ap a 6 Eu opos Komisijos e imo gene alinio di ek o a o Lie u i l kalbos depa anen o e minologq, ekspe l i e el l p ak ini IATE e minq a kybos da b4. S ediai i5 La ijos sa o p aneiin uose nag inejo e minq e imo p oble- mas. Ve imo i e minologijos ccn o cla buo ojas, izikos nokslq dak a- as Vale ijs Kmgle skis analiza o kai ku iq e minijos a kybos e.iksniq au oma iza i nE e dian clokumen us, ap a e p iemones, paleng inandias e minq pe kelim4 i3 eks o i duomeng bazg. La iios uni e si e o asocijuo- a p o eso e nokslq dak a 6 Gun a Luodmele ap a e e miniios p oblemas, kylan ias e ejui, di bandiam i Eu opos S4jungoje, i La ijoje. I-a ijos T'c minologiia | 2006 | 13 221 uni e si e o p o eso ius habili uo as ilologijos mokslq dak a as And ejs Veisbe gs p aneiime ,,Te minija i e imas i.odLiu bei a5 u" pab eZe, kad s a biausia kalbine p oblema, su ku ia susidu ia La ijos e ejai, y a e - minija i jos s anda iza imas. Kadangi Eu opos S4jungos e imo i.odLiu i aS u paslaugos i La ijos e minologijos ins i ucijq da bas nekoo dinuo- jamas, e minijos s i yje ielpa auja ne a ka. P aneiejo nuomone, eikia suku i La ijos e minijos cen ing bend 4j4 duomenq bazg i as i gali- mybiq nuola 4 edaguo i. Va lu os uni e si e o specialiq q kalbq sky iaus dok o an e Ma a Mala- chowicz kalbejo apie ezau 4 kaip apie am ik q s idiq Ziniq a kymo p ie- mong i eo ines ezau o sanda os s4 okas ilius a o angliSkais i lenkiSkais ekonomikos e minais. Kon e encijos pi mos dienos da b4 p anelimu,,S anda izuo os e mini- jos ku imas i ios s a ba a p au iniams yiiams" uZbaige Nijole Dudlaus- kiene, Lie u os s anda izacijos depa amen o Me odinio sky iaus edeja. ji pasakojo, kaip engiami Lie u os e minq s anda ai, kiek jq pa eng a, kaip a liekama Lie u os s anda q lie u iSkq e minq ekspe iz6. An 4 kon e encijos dien4 is p aneiimus skai e ie5nios i5 uZsienio - I e a Pu ele, Ani a Sc=ucka i Elena Pachomo a. La ijos uni e si e o La - iq kalbos ins i u o asis en e I. Pu ele p anelime ,,Kalbq kon ak ai i jq ap aiikos la i l e minijoje" pab dZ6, kad kalbq kon ak ai lemia kiek ienos kalbos i e minijos ple E - jie eikia 4 iek eigiamai, iek neigiamai. Vie- nas ii labia siai papli usig i daZniausiai pas ebimg okio po eikio pada iniq y a skoliniai, i.odi,i l da yboje - a p au ines p iemones i modeliai. Kalbq kon ak ai lemia paZodini ; e imq i e alq a si adim4, del iq po eikio ima as is kalbai nebudingq ypa umq. La ijos uni e si e o La iq kalbos ins i u o asis en e A. Siucka sa o p aneiime nag inejo Eu opos S4jungos eises ak q e minus sin aksiniu aspek u, o Kalining ado als ybinio echnikos uni e si e o anglq kalbos des y oja E,. Pachomo a - e minij4, a ojam4 in e ne o ekonomikos o- umuose. An 4 kon e enci os dien4 daugiausia iSklausy a lie u iq kalbininkq i specialis q p aneiim l. Vilniaus pedagoginio uni e si e o p o eso ius Vin- cen as l) o inas p aneiime ,,I5 kalbos mokslo e ming is o ijos" p is a e Adomo S uob io ( ik oji pa a de - Adomas Ske e is) p ak iniam lie u iq kalbos mokymui(si) ski 4 ado eli Kalbamokslis lie uuiikos kelbos (1906). P aneiejas analiza o ado elio e minus, jq da yb4, Sal inius, kilmg, i e - 222 Albina Aukso ih e I Ta p au ine e minologijos kon e encija. ino au o iaus pas angas ku i sa o e minus, apZ elge, kiek A. S uob io a o q e minq iSliko daba ineje kalbo y os e minijoje. Lie u iq kalbos ins i u o Te minologijos cen o dok o an es Palmi os Zemle idiu es p anelimas aip pa bu o ski as is o iniams lie u i l e mini- jos y ine ima ns, ii apZ elge XIX a. pabaigos lie u iq medicinos enninijos Sal inius. P ane(eja pab eZe', kad XIX a. pabaigole iiauggs i sus ip elgs au- inio a gimimo s4iudis labai p isidejo p ie lie u i5kos spaudos gausejin o. Nepaisan spaudos d audimo, bu o iSleis a pe 20 ski ingq populia inam lj l medicinos knygeiiq, o me o kalendo iuose g e a i ai i ; mokslo iiniq bu o skleidZiamos i medicinos Zinios, o ieliolikoje anuome leis q laik aidiq paskelb a ne oli 100 publikacij g i ai iais medicinos i higienos klausimais. Taigi XIX a. pabaigos medicinos spaudiniai y a e inga p adinio lie u ig n edicinos e mini os laiko a pio medZiaga. Lie u iq kalbos ins i u o Kalbos is o ijos i dialek ologi os sky iaus l y- esnioii mokslo da buo oja hu nani a iniq nokslq dak a e Niiole Cepiene nag in6io senqj l i elesniq lie u iikq a5 q, daugiausia Ry l P usijos lie u- iq- okieiiq i okiediq-lie u iq kalbq Zodynq, skolinius i jq a ian us. Vy au o DidZioio uni e si e o lek o e humani a iniq mokslq dak a e I na Zelle skai e p aneiimq ,,Sq okos apib elZ is p ak ini e minologijos aspek- u". Ii paZymejo, kad e minologijoje s4 okos u inys nus a omas i ap aSo- mas siejan j4 su ki omis o pa ies inkinio s4 okomis, o sq okos apib eZ is i ikslus jos i a diji nas lemia dalykines nokslo i echnikos kalbos kokybg. A siZ elgian i o m4 i u ini, iiski iama nemaZai apib eZ ies hiiq. adiau s a biausiomis laikomos adinamosios u inio, apim ies i kiekio apib eZ ys, ku ias p aneSeja nag inejo iSsamiau. Kompiu e ijos e ninijos aid4 sa o p ane'5ime analiza o Lie iq kalbos ins i u o Te minologijos cen o y esnioii mokslo da b - o oia humaui a i- ni l mokshl dak a e Angele Kaulakiencl. i pab eZe, kad Siuo me u u imq deiim ies kompiu e ijos e minq Zodynq e minija odo, kad 35-e iq me q kompiu e ijos a psnis y a jos ku imosi e apas, ku io pag indines ypa y- bes - pag is oii sinonimija i a ian iiku nas. TokiE daba ing ko npi e ijos pade i lemia kele as iek kalbiniq, iek socioling is iniq. iek in e' ling is- iniq eiksni l. Kompiu e ijos e minijos e nE olia gse Ma e na ikos i in o na ikos ins i u o docen as n a e na ikos moksl l dak a as Gin au as G igas. |is kalbe- jo apie kompiu e iios e minU san umpas, ie5kojo sp endimq, k4 da i su anglq kalbos e minijoje a ojamomis san umpomis: pe im i jas i5 anglq 'I'c minologija | 2006 | 13 223 kalbos, e s i, ie oj jq a o i nesu umpin us s4 okq pa adinimus a ku i sa as san umpas. l)a is p aneiimus pe skai e ki q s idiq specialis ai. Vilniaus uni e si e o Komunikacijos akul e o Knygo y os i dokumen o y os ins i u o dok o- an e Nijole BlindZiu iene apZ elge biblio ekininkys es i bibliog a ijos e miniios aid4 i kai 4. i paZymejo, kad Sios s i ies daba ines e minijos aid4 i5 dalies lemia naujq echnologi q naudojimas biblio ekininkys e e i padios biblio ekos samp a os kai a. Du p aneiimai bu o ski i konk edioms s4 okoms i e minams nag ine i: Kauno echnologijos uni e si e o Telekomunikacijq i elek onikos akul e- o Signalq apdo ojimo ka ed os lek o ius S asys Zajandkauskas kalbejo apie klys kelius ei5kian poliikumq i susijusias s4 okas, o Vilniaus uni e si e- o Fizikos akul e o Radio izikos ka ed os y esnysis mokslo da buo ojas gam os mokslq dak a as Vale ijonas Zalkauskas ap a e e minq ueiksena, ualdysena, uaizduosena a osen?. Kon e encijos da b4 apibend ino i i e ino Lie u iq kalbos ins i u o Te - minologijos cen o y esnysis mokslo da buo ojas humani a iniq mokslq dak a as jonas Klima idius i habili uo as ilologijos mokslq dak a as Se - geius Selo as. Kon e enciios ema, p aneiimuose nag ine i dalykai i kel i klausimai gana ak ualus ne ik Lie u oje di ban iems e minologijos da b4, be i ki q 5aliL1 kalbininkams, e minologams, e ejams. l)aug diskusijq yko ne ik a p p aneiejq, be i a p susi inkusiq klausy ojq. Sioje, p ak iSkai jau ediojoje, Lie u i l kalbos ins i u o Te minologijos cen o o ganizuo oje a p au ineic e minologijos kon e encijoje daly a o ne ik La ijos, Veng ijos, Rusijos mokslininkai i e minologai, su ku iais jau ne ieni me ai bend ada biaujama, be i s ediai i5 5aliq, su ku iomis da nebu o glaudZiq y5iLl. - S edijos. Uk ainos, Lenkijos. Taigi susipaZinimas su g Saliq e minologijos da bo ypa umais i en di bandiais e minologais bu o labai s a bus i naudinqas. Gau a 2006-l 1-30 Albina Aukso iu e Lic u i l kalbos ins i u as I'. Vileiiio g. 5, LI-10308 Vilnius E. pai as [email p o ec ed] 224 Albina A kso iu e ll-a p au ine e n inologijc s kon 'e enc i ja..