Vida Stravinskienė. Ekologijos ir aplinkotyros žodynėlis: mokomoji knyga

ASTA MITKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas Vida Stravinskienė. EKOLOGIJOS IR APLINKOTYROS ŽODYNĖLIS: mokomoji knyga Kaunas: Šviesa, 2004, 238 p. Vytauto Didžiojo universiteto profesorės V. Stravinskienės abėcėlinis aiškinamasis terminų žodynėlis, kaip teigiama pratarmėje, skirtas būsimiems ekologijos, aplinkotyros, miškų, žemės ūkio, aplinkos inžinerijos specialistams, įvairių gamtos mokslų sričių pedagogams ir kitiems skaitytojams. Recenzentės skaičiavimu, jame pateikta per 650 antraštinių terminų. Tačiau apibrėžiamų ar aiškinamų terminų yra daug daugiau: rūšiniai ar tiesiog susiję terminai užfiksuoti terminų straipsniuose. Pavyzdžiui, termino endospermas straipsnyje aiškinami rūšiniai terminai pirminis endospermas ir antrinis endospermas (76), alergeno straipsnyje — alergizacijos laikotarpis (12). Žodynėlis aprobuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (įvertinimas — Valstybinė lietuvių kalbos komisija neprieštarauja). Antraštiniai žodynėlio terminai sukirčiuoti, rastos tik kelios kirčiavimo (korektūros) klaidos: flūoro (= flūoro) vandenilis, pelkėjimas (= pelkėjimas); be kirčio ženklų palikti pagrindiniai terminų egzotėrminis procesas, limnoglacialinés nuosėdos dėmenys. Kitų kalbų atitikmenų nepateikta — žodynėlis vienakalbis, tačiau prie sistematinių pavadinimų duoti lotyniški vardai (plg. žinduoliai (Mammalia) ir kt.). Tačiau šiokių tokių pateikimo nenuoseklumų matyti, pavyzdžiui, prie vėžiagyviai lotyniško pavadinimo nerasime. Deja, nėra žodyno sandaros aiškinimų. Nurodyta terminų etimologija, tik matyti jos pateikimo spragų. Kaip antai, svetimos kilmės šalutinio dėmens etimologija dažniausiai aiškinama po to dėmens (pavyzdžiui, heteroterminiai gyvūnai), tačiau kartais tik po viso termino (pavyzdžiui, indikatoriniai augalai). Kartais etimologijos visai nerašoma (pavyzdžiui, morfologinė adaptacija). Yra etimologijos aiškinimo netikslumų, pvz.: bionika [gr. bios — gyvenimas (= bio... Terminologija | 2006 | 13 207 + (elektro)nika)]; evoliucijos teorija [lot. evolutio — išsirutuliojimas + gr. theoria — tyrimas) (tarsi terminas būtų sudurtinis, o ne sudėtinis). Klaidina etimologija lietuviško termino anglis (C) straipsnyje. Žodynėlyje antraštiniais terminais iškelti trys būdvardžiai: aridinis, borealinis. mediteraninis. Į jų straipsnius įdėti ir aiškinami su jais sudaryti sudėtiniai terminai. | žodyną įtraukta keletas tikrinių pavadinimų, pvz.: EKOAGROS, „Natūra 2000“, Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga ir kt. Būtų pravertęs medžiagos atrinkimo kriterijų nusakymas. Skaitytojui, pavyzdžiui, gali kilti klausimų, kodėl žodynėlyje galima rasti straipsnį aerobinės sąlygos, bet nėra antraštinio termino anaerobinės sąlygos; yra straipsniai antrinis teršalas, cheminiai teršalai, fiziniai teršalai, bet nėra straipsnio teršalai, randame antraštinį terminą in situ apsauga, bet nėra ex situ apsauga. Apibrėžiant terminą alergija vartojamas terminas alergenas (12), kuris žodyne nepaaiškintas. Gaila, kad žodyne nėra nuorodų — būtų daug patogiau juo naudotis. Dabar straipsnyje kursyvu išskirti atskiri terminai, tačiau vienus jų galima rasti iškeltus atskirais straipsniais (pvz.: magminės uolienos, metamorfinės uolienos straipsnyje uolienos, 223), kitų — ne (nuosėdinės uolienos tame pačiame straipsnyje). Antraštiniai žodynėlio terminai daugiausia geri. Prasčiausias ko gero yra terminas gimtoji uoliena „dirvodarinė uoliena, apimanti viršutinįjį (= viršutinį) Žemės plutos paviršiaus sluoksnį, iš kurio, veikiant dirvodaros veiksniams, susidaro dirvožemis". Jis yra neteiktinas (nors į AATŽ taip pat įtrauktas), nes neparemtas žodžio gimtas semantika (plg. gimtoji (= kilminė) uoliena TT, kilminė uoliena ChZ.: dirvodarinė uoliena SDTŽ, ZUE I). Taip pat vietoj fjordas vertėjo pateikti jau įsigalėjusį variantą fiordas (DŽ,). Dabar yra įprastas vienažodis terminas bioritmai (plg. DŽ,, AATŽ, SpŽ, PsichŽ ir kt.), o žodynėlyje — vien ilgesnis dvižodis variantas biologiniai ritmai. Tikslintinas terminas plėšrieji jūros (= jūrų; plg. jūrų kiaulė) žinduoliai. Terminą vandens „žydėjimas“ drąsiai buvo galima rašyti be kabučių, nes žydėti turi reikšmę „Žžaliuoti“ (DŽ,). Žodynėlio tekste aiškiai pažymėti sinoniminiai terminai, jais nepiktnaudžiaujama. Tik sinonimai nekirčiuoti ir nėra nuorodinių straipsnių. Sinonimus letalinė (mirtina) dozė. lokali (vietinė) tarša vertėjo sukeisti vietomis — terminai su lietuviškais dėmenimis daug aiškesni. Kaip sinonimai pateikti nevienodo rango terminai teršalų emisija ir išmetamieji teršalai. Terminas stratosferos ozono sluoksnis (sin. ozonosfera) panašesnis į aiškinimą, o ne į terminą — trumpesnis jo sinonimas būtų geresnis. Atskiruose straipsniuose 208 Asta Mitkevičienė | aiškinami terminai augalėdis gyvūnas ir fitofagai (prie pastarojo pridėtas sinonimas augalédziai). Termino mitybos lygmuo straipsnyje randame augalėdžiai gyvūnai (fitofagai) (138). Kyla klausimas, ar žodyne augalėdis gyvūnas ir fitofagai laikomi sinonimais, jei taip, tai kodėl nėra susieti. Beje, kadangi atskiru straipsniu iškelti sinonimai fitofagai (sin. augalėdžiai), tad būtų logiška prie zoofagų matyti terminą mėsėdžiai. Ekvonimų konsumentai (sin. vartotojai) ir skaidytojai (sin. reducentai)' pateikimas galėjo būti suvienodintas: jei pirmenybė teikiama lietuviškam terminui, taip teiktina abiem atvejais. Į žodynėlį įtraukti du rūšiniai sinoniminiai terminai — morfologinė adaptacija (sin. morfologinis prisitaikymas), tačiau tik vienas gimininis terminas — prisitaikymas. Kaip sinonimą reikėjo pateikti termino domestikacija lietuvišką pakaitą prijaukinimas (plg. AATŽ domestikacija, prijaukinimas). Juk ir į žodynėlį įdėtas termino domestikuotos rūšys sinonimas prijaukintos rūšys. Terminą ekosistemos sukcesija buvo galima pakeisti lietuviškesniu (ar bent pridėti sinonimą) — ekosistemos kaita (plg. kaita, sukcesija AATŽ). Taip pat pasigesta puvenų greta termino humusas; vietinė žūtis šalia termino nekrozė. Ar nereikėjo lietuviško hidrobiontai sinonimo vandens organizmai? Įdomu, kad kai kurie terminai, kaip jau buvo matyti, nesutampa su 2000 m. pasirodžiusio artimos srities žodyno — AATŽ — terminais. Kai kuriais atvejais nueita geresniu keliu, pavyzdžiui, populiacijų ekologija (AATŽ apibrėziama populiaciné ekologija, o ekologija straipsnyje — populiacijų ekologija): Saulės spinduliuotė (AATŽ Saulės radiacija); šiaurės pašvaistė (AATŽ poliarinė pašvaistė, šiaurės pašvaistė), Žodynėlyje pateikti sinonimai biologiškai skaidomos (-skaidžios) atliekos, biodegraduojamosios atliekos, o AATŽ — tik biodegraduojamos atliekos. Terminų straipsniai tikrai informatyvūs ir gana išsamūs. Kartais nurodoma sąvokos tyrinėjimo istorija, reiškinio atradėjas ar sąvokos kūrėjas. Termino darnus vystymasis straipsnyje galima rasti net „protokolinės“ informacijos: „Anksčiau (iki Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 01 31 sprendimo) vartoti terminai subalansuotoji plėtra, tolydi plėtra, tausojanti plėtra, tvari raida“ (56). Žodynėlyje pateikta komentarų dėl terminų vartosenos. Tačiau tokio pobūdžio informacija ne visada tiksli. Kaip antai, augmenija — „nevartotinas terminas kalbant apie augalų bendrijas, keistinas terminu augalija“ (32), tačiau nepasakyta, kokia reikšme jis vartojamas (pavyzdžiui, straipsnyje mikroekosistema (134)). Antraštinis terminas efektas vietoj apibrėžties turi | Trečiasis tering grupės narys — gamintojai (ar producentai) atskiru straipsniu neiškeltas. Terminologija | 2006 | 13 209 pastabą, kad ekologijoje ir aplinkotyroje tai nevartotinas terminas, keistinas terminais poveikis, veiklos rezultatas, padarinys ar reiškinys (70). Tad žodyne randame šiltnamio reiškinys, o ne šiltnamio efektas. Galima pastebėti, kad kai kuriuose praeito amžiaus pabaigos žodynuose (pvz., AstrZ, GeogrŽ) taip pat pagrindiniu terminu buvo laikomas Siltnamio reiškinys. Dabar žodynuose (plg. AATZ, ChZ, Eurovoc) — šiltnamio efektas: terminas šiltnamio reiškinys, nors ir lietuviškesnis, gali kelti dviprasmybių. Dauguma pačiuose straipsnių tekstuose randamų terminų yra taisyklingi. Keletą pastabų dėl jų ar jų vartosenos galima pasakyti. Pavyzdžiui. žodynėlyje netiksliai pateikti lietuviškas ir lotyniškas augalo vardai: paprastoji maršancija (= maršantija, 208; žr. BotVZ) ir Marchantia plymorpha (= polymorpha, 208). Žodynėlyje vartojamas subtropikų pakaitas paatogrąžos (88, 122irkt.), o DŽ, teikiama paatogrąžiai. Straipsnyje biologiniai ritmai vartojama potvynių-atoslūgių ritmai (44), nors tame pačiame žodynėlyje antraštinis terminas yra potvyniai ir atoslūgiai (176). Vietoj termino separatorius (130), kuris užfiksuotas termino mechaninis nuotekų valymas straipsnyje, geriau būtų lietuviškas skirtuvas; hipotalamas (straipsnis termoreguliacija, 216) — pugumburis. Įprastas pavadinimas yra beržas keružis (žodynėlyje keružis beržas 181, 222; plg. BotVŽ). Vietoj benz(a)pirenas (21, 65, 155) būtų pakakę varianto benzpirenas (plg. ChZ). Terminas sisteminė grupė (93) neskiriamas nuo sistematinė grupė (plg. sistema ir sistematika). Vietoj trižodžio termino pusiau parazitiniai augalai (termino hemiparazitizmas straipsnyje, 96) tinka pusparazičiai (plg. BotZ pusparazičiai, hemiparazitai). Dar keletas pastabų: ekonominiai (= ekonomikos) mokslai (23) (plg. gamtos mokslai), šiaurinės (= šiaurės) platumos (59, 110, 158; žr. DŽ,). širdies-kraujagyslių (= širdies ir kraujagyslių) ligos (55), Dobson (= Dobsono) vienetai (202), kutikula (= kutikulė) (218, plg. kutikulė 98; žr. TekstilZ). Straipsnyje nuodai rašoma, kad pagal stiprumą jie skirstomi į labai stiprius, vidutinio stiprumo, nuodingus ir silpnus (149). Tad nuodingi nuodai? Netikslus terminas sagainėčiai (132): nors anksčiau jis buvo teikiamas vartoti (pavyzdžiui, yra įtrauktas į LTE IX), tačiau dabar vartojama cikiečiai (žr. VLE IV 125; plg. BotVŽ cikainiai (klasė), cikiniai (šeima); dar plg. TZ Ze sagainiai ntk. = cikainiai). Žodynėlyje ne visada laikomasi įprastos lietuvių kalbai pažyminių tvarkos, plg. tundros žoliniai (= žoliniai tundros) augalai (181), paros vidutinė (= vidutinė paros) koncentracija (196). Silpnokos kai kurių terminų apibrėžtys. Pavyzdžiui, biogeniniai elementai — „gyviesiems organizmams būtinielementai (= cheminiai elemen210 Asta Mitkevičienė tai)“ (41). Terminas chionosfera aiškinamas kaip atitinkamos kalnų dalys (53), o ne tam tikras atmosferos sluoksnis. Netiksli termino monokultūra pirmos reikšmės apibrėžtis: „dirbamos žemės plotas, kur absoliučiai dominuoja viena rūšis (pvz., rugių laukas)“ (139) (plg. kultūra — „augalų auginimas, kultivavimas; auginami, kultivuojami augalai“ (žr. DZ. TŽŽe). Terminas audiniai apibrėžiamas kaip „ląstelių ir nelastelinių struktūrų sistema“ (turėtų būti vienaskaitos forma — audinys) (31). Logikai nusižengiama aiškinant rūšinį terminą pramoninės nuotekos: „Pramoninės nuotekos teka iš gamybos įmonių, kur buvo naudotos technologinėms reikmėms“ (150). Iš tokio pasakymo galima suprasti, kad naudojamas ne vanduo, o nuotekos. Terminas rizikos veiksniai žodynėlyje aiškinamas terminu aplinkos veiksniai, tačiau minimi tokie veiksniai, kaip arterinis kraujospūdis, cholesterolio perteklius kraujyje ir kt. (187). Žodynėlyje pateikiama po dvi terminų homeostazė, nekrofagai reikšmes, tačiau jos neatskiriamos. Termino antropogeniniai taršos šaltiniai apibrėžties nėra — tik išvardijami ir aiškinami jo rūšiniai terminai. Apibrėžčių kalba ne visais atvejais taisyklinga ir stilinga. Pastebėta įvardžiuotinių formų vartojimo klaidų, pavyzdžiui, vidurinysis ardas (69). Apskritai įvardžiuotinėmis formomis terminų straipsniuose neretai pernelyg piktnaudžiaujama, pvz.: praskrendantieji (— praskrendantys) paukščiai (164), putojantieji (— putojantys) gėrimai (190) ir kt., nors kartais, kur reikėtų įvardžiuotinės formos, tėra paprastoji. Netaisyklinga termino klasė apibrėžtis: „klasifikacijos lygmuo, nusakantis (= apimantis) bendrų požymių turinčių objektų visumą“ (109). Rasta ir daugiau dalyvių vartojimo klaidų, pvz.: draustinis — „aplinką išsauganti teritorija (= teritorija, kurioje saugoma aplinka) <...>“ (68) ir pan. Netiksliai pasirinkta konstrukcija su galininku, pvz.: „atliekos, tinkamos perdirbti ir gaminti produkciją (=produkcijai gaminti) (20). Negerai, kad sutikti vartojama reikšme „būti, pasitaikyti“ (17, 175). Pasitaiko nesklandžių ir nesuprantamų sakinių, pvz.: Pastaraisiais metais į bendrą oro užterštumą padidėjo transporto taršos indėlis (155); CO, indėlis į šiltnamio reiškinio formavimąsi siekia 55-60% <...> (209) ir kt. Žodynėlyje rastos kelios skyrybos (43, 62, 167, 208) ir rašybos (korektūros) klaidos: geitonigamija (=geitonogamija, 13), Falkoniformes (=Falconiformes, 170), alopatrija [gr. alllos (=allos) — kitas, kitoks <...>] (13). Kai kurių puslapių (66-67, 105) terminai pagal abėcėlę atsidūrė ne savo vietoje. Toks žodynėlis reikalingas, tačiau trūkumų turi per daug. Terminologija | 2006 | 13 211 SUTRUMPINIMAI AATŽ 2000 — Aplinkos apsaugos terminų žodynas, Vilnius. AstrŽ 1984 — Astronomijos enciklopedinis žodynas. Sudarė A. Juška, Vilnius. BotVZ 1998 — Botanikos vardų žodynas. Sudarė R. Jankevičienė, Vilnius. BotZ 1965 — Botanikos terminų žodynas. Vyr. red. |. Dagys, Vilnius. ChZ 2003 — Chemijos terminų aiškinamasis žodynas. Parengė K. Daukšas, |. Barkauskas, V. Daukšas ir kt., Vilnius. DZ. 2003 = Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius (e. leidimas). Eurovoc —-— EUROVOC. Europos terminų žodynas: http://www3.lrs.lt/pls/ev/ev.main GeogrŽ 1994 — Vaitekūnas St. Enciklopedinis geografijos žodynas, Kaunas. LTE IX 1982 + Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 9, Vilnius. PsichŽ 1993 — Psichologijos žodynas. Red. R. Augis ir kt., Vilnius. SDTZ 1997 — Sisteminis dirvotyros terminų žodynėlis. Sudarė A. Motuzas, Vilnius. SpŽ 1996 ~ Sporto terminų žodynas 1. Parengė S. Stonkus, Kaunas. TekstilŽ 2001 — Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas. Sudarė R. Čiukas, J. Katunskis, A. Kaulakienė ir kt.. Kaunas. TT 1992 — Terminologijos taisymai. Parengė K. Gaivenis, A. Kaulakienė, St. Keinys, J. Klimavičius, Vilnius. TŽŽe 2002 — Interleksis. Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. A. Kinderys, Vilnius (e. leidimas). VLE IV 2003 ~ Visuotinė lietuvių enciklopedija 4, Vilnius. ZUE 11998 - Žemės ūkio enciklopedija 1. Moksl. redakcinės tarybos pirm. A. Kusta, Vilnius. Gauta 2006-12-05 Asta Mitkevičienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected] 12 Asta Mitkevičienė