Rūta Vainienė. Ekonomikos terminų žodynas

JONAS KLIMAVIČIUS Lietuvių kalbos institutas Rūta Vainienė. EKONOMIKOS TERMINŲ ŽODYNAS Vilnius: Tyto Alba, 2005, 328 p. Žodynas neturi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) aprobatos, todėl „visa atsakomybė už tai, kas šiame žodyne surašyta ir kas nesurašyta“ (12), kaip teigia pati autorė, tenka jai. Recenzentui nežinoma, kiek ji atsako už tai, kad tos reikalingos ir reikalaujamos aprobatos žodynas neturi. Autorė dėkoja nežinomiems „redaktoriams ir kalbininkams“ (12), taip pat nurodytiems „griežtiems ir teisingiems recenzentams“ (12) — dr. Raimondui Kuodžiui ir Elenai Leontjevai, bet VLKK nustatytos aprobavimo tvarkos laikymasis būtų daug aiškiau parodęs, ar jau užteko to autorės patirto griežtumo ir kiek jo dar trūko. Kas pradėta, reikės baigti — gauti kada nors tą aprobatą. Kol tai nutiks, recenzentas ryžtasi bandyti padėti žodyno skaitytojams, žinoma, ribodamasis svarbiausiais dalykais — terminų atranka, jų norminimu ir ekonomikos terminijos gryninimu (lietuvinimu). Terminų atrankos kriterijų autorė nusako savotiškai — „tai, kas, mano manymu, daugumai skaitytojų gali būti įdomu ir naudinga“ (11). Tuo nustatoma tik pagrindinė kryptis pagal pasirinktą tikslą — žodynas ne tik profesionalams (10—11). Bet jau toje kryptyje viskas turi būti išsamu ir nuoseklu. To bent kiek trūksta. Galėjo čia svaresnį žodį tarti „griežti ir teisingi“. Bet įmanu ir recenzentui prisiskirti prie „daugumos skaitytojų“, kuriems tikrai „įdomu ir naudinga“ (11). Taigi recenzentas neranda ne vieno — visur regimo, bet žodyne neįvardyto reiškinio (žmogaus) išnaudojimas, visiems reikalingo solidarumo, visur dabar pilno, bet kaip tik neaiškaus norminio statuso produkto (yra tik galutinis produktas, nors kodėl daugio sąvoka — „prekės ir paslaugos, <--->*“?); fizinio asmens, kaupiamojo indėlio, stabilios kainos, komunizmo (juk kitų terminų aiškinimuose pasitaiko), konkurso; kredito 202 Jonas Klimavičius | (ne kreditinės) ir mokėjimo (arba mokamosios) kortelės (yra debeto kortelė), banko kortelės, banko sąskaitos, bankomato; krizės; mokesčių politikos; nuomotojo, nuomininko, nuompinigių (?), pérnuomos (yra tik nuoma), prekės (!), prekybos (!); reklamacijos, samdos ir samdinio (nors yra savininko ir samdinio problema), skatinimo, skolos, skolintojo, skolininko, perskolos, įskolos (yra tik paskola); sandorio (!), kainų šuolio (nors yra kainų burbulas ir kainų lubos), tantjemos, uncijos arba Trua (ne Trojos!) uncijos... Plintant amerikiečių madai žargoną (ir savą, lietuvišką) vadinti slengu, o žargonu — profesinį žargoną ar net profesionalizmus (jie Lietuvoje jau suprantami dvejopai...), taip vadina ir žodyno autorė. Profesinis žargonas pats savaime nebūtų didelė blogybė, jei būtų savo vietoje — uždarame profesijos rate, o ne terminijoje. Bet yra kaip tik priešingai. Nemažai ty profesinių žargonybių — bulius, lokys, šunys (kodėl daugiskaita?) — net neturi termininių atitikmenų. Gal amerikiečiai gali sau tai leisti — vis tiek jų kalba pasaulinė!.. Bet lietuvių tauta supranta monkės biznio žargonizmą (ir žodyne jo nėra), neprisiėmėm geltonojo šuns kontrakto (Klimavičius 1994 1: 5). Beje, žodyno šuo yra kitoks negu tas geltonasis šuo, o du skirtingi šunys — jau yda... Žodyno zuikis (žr. veltėdis) visai ne hare, o free rider! Kodėl zuikiavimas — tai veltėdžiavimas? Juk „zuikių gaudymas“ — tai gal tik dykavimas? Bent kiek priimtinesni (ir visur paplitę) (ekonomikos) tigrai. Vis dėlto gramatika turi būti lietuviška: Lietuva — Baltijos tigrė. Tikrai nepakenčiamas butelio kakliukai — „gamybos proceso silpnosios grandys, t. y. atsargų, pusfabrikačių ir pajėgų trūkumas ar nevisiškas gamybos pajėgumų panaudojimas dėl kitų priežasčių“. Kai kas, norėdamas apginti neteikiamus kelio kamščius, juos bando grįsti irgi butelio kakliukais. Rimti žodynai taip nedaro: bottle-neck — 2) siauras praėjimas, kelio susiaurėjimas, 3) silpna vieta (gamyboje) ALKŽ 1975; bottleneck — 2) prk. siauras praėjimas ALKŽ 1998, — kelio susiaurėjimas; prk. kliūtis, silpnoji vieta ALKŽ 2004. Esam jau laisvi nuo rusiško kurpalio, bet reikia skirti ir angliškus ozius nuo lietuviškų avių. Ir čia ne viskas — vos pasklaidžius periodiką pilasi zoologinė ir kitokia kabutinė ekonomikos „terminija“, pvz.: Charlesas Handy, teorijos apie „blusas ir dramblius“ kūrėjas, teigia, kad žmonės „blusėja"“ — t. y. siekia tapti vis labiau autonomiški „Veidas“, 2006 50 21. Lietuvoje bandomas steigti „verslo angelų“, investuojančių į rizikingas sritis, tinklas „Veidas“, 2007 1 54. Išugdytą talentą bet kuriuo metu gali nupirkti vadinamieji „galvų medžiotojai“ „Veidas“, 2006 50 20. Terminologija | 2006 | 13 203 Žodynas bent kiek terminografiškai įtvirtina šiaip jau anksčiau pradėtą ir iš dalies atliktą angliškų svetimybių šalinimą: barteris — ntk.= natūriniai mainai; biznis — ntk.= verslas; dileris — ntk.= agentas, brokeris, makleris; marketingas — ntk.= rinkodara; opcionas — ntk.= pasirinkimo sandoris; overdraftas — ntk.= sąskaitos kreditas. Tačiau terminografinio lietuvinimo — didesnio (pakaitais) ar mažesnio (greta egzistuojančiais atitikmenimis) — laukia agregavimas, anuitetas, Čarteris, faktoringas, fiskalinis, forfeitingas, franšizė, kliringas (tarpuskaita!), konosamentas, konsignacija, konsoliduota atsakomybė ir priežiūra, listinguojama bendrovė ir nelistinguojami vertybiniai popieriai (Klimavičius 2005 12: 12-13), oferta, sindikuotoji paskola, stagnacija (labai pripratom! bet ir sąstingis!), uzufruktas (svėtnauda!)... Per švelnus norminimas: lizingas — žr. finansinė nuoma (gal dėl to, kad lizingo neatsikrato kai kas iš „griežtų ir teisingų“), o išperkamoji nuoma — žr. finansinė nuoma vargu ar tikslu. Vertėtų atkreipti žodyno autorės (ir kitų ekonomikos terminografų) dėmesį į vieno tarpukario terminografijos veikalėlio lietuviškus terminus: vazta — Fracht, Frachtgut; load, freight, shipment, cargo (kaip be jos važtaraštis?!); laivaraštis; krovaraštis; laivo nuomos sutartis — Charterpartie, Befrachtungsbrief; charter party; pavada, konsignacija; konsignuojamosios, pavadinės prekės; priimtis (akceptas); pirklumas; įpirka (bonusas); jperkamas; draudlakštis — Police; insurance policy; draudpinigiai... (Salys 1979: 455—484; Klimavičius 2002: 141-144; Gaivenis 2002: 69-72). Daug rūpesčio reikalingi ir lietuviški verstiniai terminai — jų tikslumas, formų taisyklingumas. Terminą ateities sandoris (future) lietuviškai galima suprasti tik kaip „ateityje sudarysimas sandoris“, o iš tikrųjų, filologiškai aiškinant, tai — „ateičiai sudaromas sandoris“, o tiksliai recenzuojamame žodyne — „ateityje turi būti pristatytas arba gautas tam tikras konkrečios prekės (įskaitant valiutą) kiekis ir už jį atsiskaityta“. Netikslus, tiesiog klaidinamas būtų ir būsimasis sandoris. Iš tikslaus, bet ilgo termino būsimųjų pristatymų (ir atsiskaitymų) sandoris tikrai galima gauti trumpą ir gana aiškų — busimybés sandoris. Abejotinas ir išankstinis sandoris, nes ir būsimybės sandoris yra „išankstinis“. Iš buvusio varianto terminuotas išankstinis sandoris būtų galima sudaryti tikslesnį — ne terminuotas (iki kada), o termininis sandoris (kada realizuojamas) (plg. Klimavičius 2000: 23—24). Nepriimtinas terminas išorės paslaugų pirkimas (Klimavičius 2004 7: 10-11). Juoba apmaudu, kad čia anglų kalba nė nekalta — nėra ten jokio 204 Jonas Klimavičius | pirkimo, o outsourcing. Kodėl taip neatsakingai kas panorėjęs ir daro: juk kariai — lietuviškai samdomi, samdiniai, tai ko sportininkai perkami, parduodami, perperkami, išperkami, kodėl kažkas Lietuvoje darbuotojus jau mojasi ne persisamdyti, o pirkti?! [Kitas dalykas parsidavėlių (pa)pirkimas, išdavikų parsidavimas — tik šitaip! Betgi ir reikia skirti, o ne vienodai vadinti!] Kodėl į šitą negražią greta nori rikiuotis ir paslaugų pirkėjai — pardavėjai? Už viską reikia mokėti, bet lietuvių kalba gerai skiria, ką galima pirkti — parduoti, ką samdyti, ka nuomoti, turi dar užsisakyti ir įsigyti — teikti, taip pat imti — duoti, pavyzdžiui, pamokas, t. y. tam tikras paslaugas. Kodėl teikiamas terminas mokestis prie šaltinio? Tai — vergiškas vertinys (t. y. vertalas) iš angl. withholding tax. Ir jau seniai yra tikslus ir aiškus terminas įplaukų mokestis (Buračas 1997). Gerai, kad žodyne yra amortizacija, bet išmestinas kvailos mados žodis nusidėvėjimas, šiurkščiai pažeidžiantis sistemą — juk čia niekas nėra dėvima. Depreciation tiksliai yra nuvertėjimas, bet kodėl žodyne čia du terminai — ir geras — nuvertėjimas, ir nevykęs — nusidėvėjimas? Kodėl ir amortizacija — 1) ekonomikoje — „laipsniškas ilgalaikio turto vertės perkėlimas į gaminamos produkcijos vertę“ ir „taip pat vartojamas terminas „nusidėvėjimas“, jis Lietuvoje taikomas materialiojo turto vertės praradimui ir perkėlimui apibūdinti“? Stebina žmogus ekonomistas — juk tai homo economicus, economic man, visada buvo ekonominis žmogus. turi ir likti. Tiek greitosios pagalbos ir pasaugos (prevencijos) skaitytojams. Žodynas vis dėlto yra žingsnis į priekį. Bet neaprobuoti terminų žodynai — negeras, nes ir neretas dalykas. Skaitytojai, dažnai nematydami įrašo Valstybinė lietuvių kalbos komisija neprieštarauja, užmiršta arba nesužino, kad VLKK terminų žodynus aprobuoja ir kad aprobuotas žodynas yra terminologiškai vertesnis. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ALKŽ 1975: Anglųlietuvių kalbų žodynas. Sudarė A. Tauėka, B. Piesarškas, E. Stasiulevičiūtė, Vilnius. ALKŽ 1998: B. Svvcevičius. Anglų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius. ALKŽ 2004: Angly-lietuvių kalbų žodynas. Lietuviškąjį leidimą parengė R. Sepetyté, V. Niauronytė, 5. Janušonienė, R. Katiliūtė, G. Naktinienė, Kaunas. Buračas A. 1997: Bankininkystės ir komercijos terminų aiškinamasis žodynas, Vilnius — Kaunas. Gaivenis K. 2002: Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius. Klimavičius |. 1994 1: Geltonojo šuns kontraktas. — Savininkas. Klimavičius J. 2000: Antanas Buračas. Bankininkystės ir komercijos terminų žodynas. Pirmoji dalis: Lietuvių-anglų kalbų aiškinamasis bankinių ir komercinių terminų žodynas, 1997 (rec.). — Gimtoji kalba 1, 14-19; 2, 20-28. Terminologija | 2006 | 13 205 Klimavičius J. 2002: Kazimieras Gaivenis. Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, 2002 (rec.). — Terminologija 9, 129-147. Klimavičius J. 2004 7: Ar paslaugą galima gaminti, parduoti ir pirkti? — Gimtoji kalba. Klimavičius J. 2005 12: Ar galima bendrovę listinguoti? — Gimtoji kalba, 12—13. Salys A. 1979: Prekybinės korespondencijos žodynėlis. — Raštai 1, Roma, 455-484. Gauta 2006-12-01 Jonas Klimavičius Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas terminologai(Ąlki.lt 206 Jonas Klimavičius