XIX a. pabaigos lietuvių medicinos terminijos šaltinių ir jų terminų apžvalga

XIX a. pabaigos lietuvių medicinos terminijos šaltinių ir jų terminų apžvalga PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas 1. IVADINES PASTABOS Paskutiniai du XIX a. dešimtmečiai buvo svarbūs lietuvių tautos istorijoje: išaugo ir sustiprėjo tautinio atgimimo sąjūdis, buvo pradėta kurti bendrinė rašomoji lietuvių kalba, kilo liaudies švietimas. Ypač reikšmingas vaidmuo tenka tautinio atgimimo sąjūdžiui, kurį pradėjo „iš lietuvių tautos kamieno — valstiečių — kilusi inteligentija“ (Palionis 1995: 224). Sąjūdžio dalyviai kovojo dėl lietuviškų mokyklų, spaudos draudimo panaikinimo ir gimtosios kalbos teisių viešajame gyvenime (ten pat, 225). Šis sąjūdis labai prisidėjo prie lietuviškos spaudos gausėjimo. Nors 1864 m. buvo uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis, tačiau suaktyvėjo lietuviškų neperiodinių ir periodinių spaudinių leidyba ir platinimas (ten pat, 225). Kazys Grinius (1866-1950) straipsnyje apie medicinos žinių populiarinimą Lietuvoje rašė, kad „tik nuo „Aušros“ laikų ir [medicinos] srityje pasirodo didesnis judėjimas“ (Grinius 1922: 4). Žymiai padaugėjo įvairių medicinos spaudinių: buvo leidžiamos lietuviškos medicinos knygelės, laikraščiuose ir kalendoriuose rašoma medicinos klausimais. Daugiausia tai buvo populiarinamieji, šviečiamieji spaudiniai. Jie svarbūs ne vien tik kaip to meto žmonėms naudingų sveikatos bei gydymo žinių ir patarimų rinkiniai, bet ir kaip lietuvių medicinos terminijos šaltiniai. Straipsnyje apžvelgiamas septyniolikos metų laikotarpis (nuo 1883 iki 1899 m.). Šaltiniai rinkti iš Vaclovo Biržiškos bibliografijos ir Lietuvos TSR bibliografijos. Be to, naudotasi Kazio Griniaus ir Petro Avižonio sudarytais lietuvių medicinos ir higienos knygų sąrašais. 2. KNYGELES XIX a. pabaigoje buvo išleistos 25 įvairios apimties lietuviškos medicinos knygelės (6 išspausdintos pakartotinai). Daugiausia jų išleista Mažojoje Lietuvoje. Didžioji dalis (17 knygelių) išleista svarbiausiame to meto kny116 Palmira Zemlevičiūtė | XIX a. pabaigos lietuvių medicinos terminijos... gų leidimo centre — Tilžėje. Kelios pasirodė ir kituose Mažosios Lietuvos miesteliuose (Bitėnuose, Priekulėje). Knygelės spausdintos ir už Mažosios Lietuvos ribų (Krokuvoje, Leipcige), trejetas jų buvo išspausdinta Amerikoje (Šenandore, Niujorke, Čikagoje). Knygelés buvo leidžiamos skirtingo stiliaus rašmenimis. Didžiajai Lietuvai skirti rašiniai buvo spausdinami lotyniškais rašmenimis, nes čia didesnę įtaką darė lenkų kalba. Mažojoje Lietuvoje daugiau įtakos turėjo vokiečių kalba, tad jai skirti tekstai buvo spausdinami gotiškais rašmenimis. Kaip yra pažymėjęs Jonas Palionis, Mažojoje Lietuvoje šie rašmenys „buvo vartojami lietuviškuose spaudiniuose bemaž visą laiką (net ligi Antrojo pasaulinio karo)“ (ten pat, 24). Apžvelgiamojo laikotarpio medicinos knygelių daugiausia išspausdinta lotyniškais rašmenimis, o gotiškais rašmenimis išleistos tik trys. Visas knygeles galima suskirstyti į dvi grupes. Vienos buvo originalios, t. y. parašytos lietuvių autorių, o kitos — verstinės. Daugiausia buvo išleista verstinių knygelių: versta iš rusų, lenkų ir vokiečių kalbų. Kas rašė medicinos knygeles? Pirmiausia, žinoma, lietuvių gydytojai. XIX a. pabaigoje originalias knygeles išleido Jonas Šliūpas (1861—1944) (Keli žodžei apie auginima [vaikų], 1886), Adomas Sketėris (1859-1916) su Stasiu Matulaičiu (1866—1956) (Kaip atsiginti nu koleros ir kiti naudingi skaitymai, 1893). 1893 m. A. Sketeris iš rusų kalbos išvertė knygelę Pamokinimas, kaip nūg cholieros gintiesi. Antanas Vileišis (1856-1919) 1895 m. išleido savo pirmąją iš lenkų kalbos verstą knygelę Ką daryti, kad sveiki butume ir ilgai gyventume, o 1899 m. — verstinę knygelę Patarmės moterims, kurios nori buti sveikos. Lietuviškajai medicinos terminijai kelią skynė Jonas Basanavičius (1851—1927). 1898 m. Šenandore buvo išspausdintas jo liaudies medicinos terminų žodynėlis Medega musu tautiškai vaistinykystai. Medicinos knygeles rašė ne tik gydytojai, bet ir kiti lietuvių inteligentai. Juozas Tumas-Vaižgantas (1869—1933) parašė dvi knygeles, kurios buvo išleistos 1898 m. Viena jų originali Gydymas nuo patrakimo ir nuo raupu įcziepijimu, o kita versta iš vokiečių kalbos — Ką sako apie blaivystę L. N. Tolstoi ir vokiečių profesoriai?. Petras Vileišis (1851—1926), iš profesijos inžinierius, beje, uolus knygų leidybos organizatorius ir rėmėjas, aktyviai reiškėsi ir medicinos srityje. Jo plunksnai priklauso net 4 (daugiausia verstos) medicinos knygelės. 1886 m. P. Vileišis išleido knygelę Svarbiausios žmonių ligos (pakartotinai išspausdinta 1899). 1898 m. pasirodė jo versta knygelė Pirmutinė pašalpa umai susirgus teipogi Geralai alkoholiniai ir taboka, Terminologija | 2006 | 13 117 1899 m. — iš lenkų kalbos versta knygelė Džiova ir kaip tos ligos apsisaugoti ir tais pačiais metais jo parengtas Pamokinimas kaip nuo pagedimo apsaugoti žmonės, pagedusių Suny aprietus. Publicistas, kultūros veikėjas Juozas Adomaitis-Šernas (1859—1922), remdamasis nelietuvių autorių darbais, parengė didelės apimties (132 puslapių) knygelę Hygiena arba Mokslas apie užlaikyma sweikatos, kuri buvo išleista 1897 m. Čikagoje. Žymus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, spaudos leidimo organizatorius ir platintojas, publicistas (žr. Zinkevičius 1992: 25) Martynas Jankus (1858-1946) 1899 m. Bitėnuose išleido knygelę Apfwaiginantis Gerimas wifu bedu priezaftis. Tuo metu pasirodė ir tokių knygelių, kurios spaudoje sulaukė gydytojų kritikos. Tai buvo Antano Skinderio knygelės. 1895 m. pasirodė jo Budai gydymo nekurių ligų. Antai P. Avižonis rašė: „kaip kitose raštijos srityse, taip ir medicinos dalyje yra šale gerų, įteiktinų veikalų, ir visokio šlamšto“ (Avižonis 1909: 14). Ši knygelė, anot autoriaus, kaip tik „prie tokio laukan išmestino šlamšto priguli“ (ten pat, 14). K. Grinius apie šią, pasak jo, daktarknygę, rašė: „tie, kurie pagal savo išmanymą, niekad nesimokinę daktarystės, ir jos nišmanydami, puolasi arba gydyti, arba knygas apie gydymą rašyti, toki sunkiai prasikalsta, daro darbą nedorą, nes tik blėdį ir kančias nereikalingas gali žmogui padaryti“ (Grinius 1895: 117). Pasak St. Matulaičio, šios knygelės kenksmas yra „grynai kuniškas, fiziškas“ (Matulaitis 1895: 162). Akivaizdu, kad tiek P. Avižonis, tiek K. Grinius ir St. Matulaitis, medicinos mokslo žinovai, šitą knygelę išpeikė iš dalykinės pusės, nes jos autorius, būdamas kunigas, negalėjo kompetentingai rašyti medicinos klausimais. Kita vertus, knygelę vertinant vien terminologijos atžvilgiu, galima pastebėti, kad autorius vartojo tokius medicinos terminus, kokie yra ir minėtų gydytojų raštuose. Šiuo laikotarpiu Tilžėje buvo išleistos 6 knygelės apie alkoholį (2 iš jų — pakartotinai). Būta įvairių nuomonių dėl to, ar jas galima priskirti prie medicinos leidinių. P. Avižonis knygeles apie alkoholį ir tabaką buvo įtraukęs į savo parengtą medicinos ir higienos knygų sąrašą, o K. Grinius, priešingai, jų nelaikęs medicinos knygelėmis: „tyčia neįdėta priešalkoholinių ir prieštabakinių brošiūrų, nes jos daugiau moralinio, negu medicininio turinio“ (Grinius 1922: 6). Pasklaidžius šias knygeles, galima sutikti su K. Griniumi. Iš tiesų, jose buvo skleidžiama blaivybės idėja, taigi apie girtuoklystę daugiau buvo rašoma moraliniu atžvilgiu ir ji traktuojama kaip nuodėmė negu kaip liga. Tačiau šiose knygelėse vis dėlto šiek tiek liečiami ir medicinos dalykai. Antai knygelės Girtybe, baisybe ir sunkybe to grieko (autorius nenu118 Palmira Zemlevičiūtė | XIX a. pabaigos lietuvių medicinos terminijos... rodytas, 1891) vienas skyrelis skirtas medicinai — Ką apie girtybę gyditojai sako, o G. Tiumelos knygelės Arielka yra nuodai, paeinantis iš girtybės. ir kokiu budu galima kiekvienam išsigydyti nuo girtybės (1893) pirmojoje dalyje apie alkoholį rašoma medicininiu požiūriu. Taigi šiame straipsnyje laikomasi P. Avižonio nuomonės. Anuo metu labai populiari ir paklausi buvo vokiečių autoriaus Adolfo Richterio knygelė Ligonitū Prietelius. Kelrodys wifiems tiems, kurie prie atfirandancziū Ligū patys faw pirmają Pagalbą prifiteikti nor ir tai Progai geras Nami Pryprowas ifitiekti welyjas. Joje pateikti vaistų aprašymai su ligonių atsiliepimais, nuo kokių ligų ar negalavimų kokie vaistai jiems yra pagelbėję. Remiantis bibliografiniais duomenimis, šios iš vokiečių kalbos verstos ir gotiškais rašmenimis išleistos knygelės per 1878-1898 m. laikotarpį išėjo net 21 leidimas. Spėjama, kad pirmasis leidimas buvo verstas Aleksandro Kuršaičio ir pasirodė Leipcige apie 1878 m. Pridurtina tai, kad slaptumo sumetimais knygelės buvo pasirašomos slapyvardžiais ar slapyraidžiais, pvz.: Petras Neris, Vaistininkas, F. Antaniukas, Sveiklinkis, L., A. V., o kai kurių knygelių autoriai ar sudarytojai iš viso nebuvo nurodomi. Beje, buvo slepiami ir išleidimo duomenys. Antraštiniame puslapyje dažnai buvo rašoma klaidinga leidimo vieta (dažniausiai Vilnius, Juozapo Zavadskio spaustuvė) ir metai. Tai kontrafakciniai spaudiniai. 1 pav. Pamokinimas kaip nuo pagedimo apsaugoti 2 pav. Ką daryti, kad sveiki butume ir žmones, pagedusių šunų aprietus. 1899 ilgai gyventume, 1895 Terminologija | 2006 | 13 119 3 pav. Džiova ir Kaip tos ligos apsisaugoti, 1899 4 pav. Kaip atsiginti nū koleros ir kiti Naudingi skaitymai. 1893 A tte A . sai Kaip atsiginti wh Ar kiti 4... 3. MEDICINOS STRAIPSNIAI LAIKRAŠČIUOSE XIX a. pabaigos laikraščiuose paskelbtas didelis pluoštas medicinos straipsnių ir straipsnelių. Mažojoje Lietuvoje ir Amerikoje leistų penkiolikoje laikraščių rasta daugiau nei pusantro šimto straipsnių medicinos ir su ja susijusių mokslų klausimais. Kai kurie straipsniai buvo tęstiniai ir išleisti atskiromis knygelėmis. 1883—1899 m. Tilžėje leistuose Aušros (1883, 1885-1886), Varpo (1889— 1891, 1895-1897) ir Ūkininko (1890—1893, 1895-1899) laikraščiuose medicinos straipsnius spausdino žymūs Lietuvos gydytojai ir visuomenės veikėjai — Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Adomas Sketeris, Stasys Matulaitis, Kazys Grinius, Antanas Vileišis, Petras Avižonis. Jau pirmaisiais Aušros leidimo metais medicinos straipsnį paskelbė J. Basanavičius. 1889 ir 1895 m. ilgus tęstinius straipsnius Varpe spausdino V. Kudirka. Atkreiptinas dėmesys į 1897 m. Varpe pasirodžiusį Mikalojaus Kuprevičiaus (1864-1932) straipsnį Lietuviški ligų vardai. Sis straipsnis iš visų kitų išskirtinas todėl, kad jame prabilta apie medicinos terminų lietuviškumą. Jo autorius ragino gydytojus vietoj skolintų vartoti lietuviškus ligų vardus: „užtatai šitas surašas bus naudingas ir tiems gydytojams žinoti, kurie nenori duoti vietos mokslo medicinoje gumbui, nikuliui ir tt, o atsiremdami 120 Palmira Zemlevičiūtė XIX a. pabaigos lietuvių medicinos terminijos... ant tradicijos naikina lietuviškus ligų vardus, įkalbinėdami žmones, buk tai gumbo nėra, nikulio nėra, o yra tik katars, zapalenija, parkos, ir kitoki slavizmai® (Kuprevičius 1897: 41), ir pats pateikė apie 60 lietuviškų ligų vardų su lotyniškais arba graikiškais atitikmenimis. Straipsnių gausumu ir temų įvairove ypač pasižymėjo Tilžėje varpininkų leistas Ukininko laikraštis. Per pirmuosius dešimt laikraščio leidimo metų (1890-1899) jame buvo išspausdinta per 50 medicinos straipsnių, pavyzdžiui, tokiomis antraštėmis: Apie džiovą; Apie kirmėles pas vaikus; Apie lizdininkus; Apie pasiutimą; Apie rauples; Apie ronų (opų) gydymą; Apie tabaką; Ar yra liga kaltunas?; Ar reikia leisti kraują?; Geltligé; Ką daryt, kada pirštą suka; Ką daryti nusideginus; Kaip apsieiti sergant akių ligomis: Kaip apsieiti sergant šiltine?; Kaip atgaivįti prigėrusį; Kaip gydyti skilvio (pilvo) ir žarnų ligas: Kaip užlaikyti kraujo bėgimą; Kas reikalinga sveikatai?; Kas tai yra liga gumbas?; Miškas ir sveikata; Naujas vaistas prieš difteritą; Reumatizmas staigusis. Po žiupsnelį medicinos straipsnių aptikta Tilžėje ėjusiuose Šviesos (1887— 1888, 1890), Žemaičių ir Lietuvos Apžvalgos (1890—1891, 1894) ir Tėvynės Sargo (1897-1898) laikraščiuose. Išsiskiria gotiškais rašmenimis spausdintas Kaimyno (1896-1899) laikraštis. Jame buvo skelbiami trumpučiai (kartais tik vieno sakinio) medicinos patarimai Naudingų pamokinimų skyrelyje (išspausdinta per 100 įvairių patarimų). Medicinos straipsniai spausdinti ir Amerikoje ėjusiuose Lietuviškojo Balso (1882, 1885), Vienybės Lietuvninkų (1890—1891, 1894—1895, 1897), Naujos Gadynės (1894-1895), Ryto (1896-1897), Lietuvos (1896—1897) ir Tėvynės (1896) laikraščiuose. Apimtimi išsiskiria 1890 m. Vienybėje Lietuvninkų skelbtas Daktaro slapyvardžiu pasirašiusio autoriaus net per 9 numerius ėjęs ilgas tęstinis straipsnis Medicina ir Valstija su paantraštėmis Moteris ir ligos, Vaikai, Liga ir piktadejyste. Visi straipsniai turėjo bendrą bruožą — jie, kaip ir knygelės, buvo pasirašomi slapyvardžiais, pvz.: Hygiėnos Tarnas, Atgaivys, Draugaitis, Vaistininkas, Bendraitis, Gydytojas, Svirplys. Daktaras, arba slapyraidžiais, pvz.: A. D., K. Gr.. G. K., B., SI., D., P. A., A. V., o kai kurie ir visai be parašo. 4. MEDICINOS DALYKAI KALENDORIUOSE Spaudos draudimo laikotarpiu greta Mažojoje Lietuvoje leistų lietuviškų knygų ir laikraščių svarbią vietą užėmė kalendoriai. Daugiausia jų buvo išspausdinta Tilžėje. Tai Lietuviszkas Auszros Kalendorius (1884—1885), Terminologija | 2006 | 13 121 LietuwifPkos Kalendros (1884, 1892, 1894, 1896-1898), Lietuviszkas Kalendorius (1885, 1890—1891, 1893), Lietuvos Ukinjku Kalendorius (1886—1887), „Tilžės Keleivjo“ Kalendros (1886-1887, 1889, 1893—1894), Kalendorius, arba Metskajtlus, ukiskasis (1887), Lietuviškos kalendros su abrozais (1890, 1895-1899), Tikras tėvyniškas kalendorius (1896—1897), Ukiszkasis Kalendorius (1897, 1899). Kalendoriai taip pat dar leisti Priekulėje (Evangeliškos Kalendros, 1890, 1895, 1898), Klaipėdoje (Lietuviszkos Kalendros, 1884— 1887, 1891, 1897; Lietuwifikofios kalendros, 1887—1888, 1899; Did3iofios lietuwifikos kadagio kalendros, 1899) ir Bitėnuose (Kalendros, 1898). Amerikoje pasirodė Kalendorys del lietuvninku Ameryke (1898-1899). Iš 15 paminėtų kalendorių net 8 buvo išspausdinti gotiškais rašmenimis. Dėl cenzūros dažnai buvo klastojami jų leidimo duomenys, antraštiniame puslapyje nurodant klaidingą leidimo vietą ir metus. Kalendoriuose, be grožinės literatūros kūrinių, įvairių mokslo žinių, kasdieniniam gyvenimui naudingų patarimų, buvo rašoma ir apie sveikatos bei gydymosi dalykus. 1884-1899 m. leistuose kalendoriuose medicinos patarimai daugiausia buvo spausdinami tam tikruose skyreliuose, kaip antai: Visokie naudingi pamokinimai; Pamokinimai: Naudingi pamokinimai; Naminis liekorius; Sveikatos parodos; Namų priprovos. Keliuose kalendoriuose yra ir medicinos straipsnių. 1885 m. Lietuviszkame Auszros kalendoriuje J. Šliūpas paskelbė 2 straipsnius, o 1890 m. Lietuviszkame Kalendoriuje buvo aprašyta 13 ligų ir jų gydymas. 5. MEDICINOS PROBLEMATIKA XIX a. pabaigos lietuviškose medicinos knygelėse ir laikraščių straipsniuose daugiausia rašyta apie opiausias to meto Žmonių sveikatos problemas — užkrečiamąsias ligas, jų priežastis, būdingiausius požymius, gydymą ir profilaktiką. Taip pat nemažai rašyta apie moterų ligas, sveikatos saugojimą ir priemones jai palaikyti, kūdikių auginimą ir priežiūrą, ligonių slaugymą, alkoholį, tabaką ir jų daromą žalą, kaip susirgus pačiam gydytis, kokius vaistus vartoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą susižalojusiam žmogui kol atvyks gydytojas ir kt. Reikėtų pažymėti Kaimyno laikraštį, kuris tiek medicinos klausimais, tiek jų pateikimo forma labiau šliejasi prie kalendorių. Beje, yra ir sutapimo atvejų, t. y., kai tie patys patarimai išspausdinti ir kalbamame laikraštyje, ir viename iš kalendorių. Taigi laikraštyje gana glaustai rašyta apie namines „priprovas“, vaistinguosius augalus nuo visokių ligų ir negalavimų. Be to, 122 Palmira Zemlevičiūtė | XIX a. pabaigos lietuvių medicinos terminijos... apie kai kuriuos iš jų rašyta ne viename laikraščio numeryje. Tačiau tokiais atvejais vaduotis nuo jų siūlytos skirtingos gydymo priemonės. Kaimyno skaitytojai galėjo sužinoti, kaip, pavyzdžiui, gydytis nuo pūslės mėšlungio, vandens ligos, lovos šlapinimo, išblyškimo. galvos skaudėjimo, skilvio priglemėjimo, odos niežėjimo, valgio nenorėjimo, kaip sustabdyti žaksėjimą, sustiprinti silpnas akis ir pasigaminti akių vandenį, nuo kokių ligų gelbsti bruknės, alksnių lapai, pupų žiedai, ievų žievė, medus, zuikio ar avies taukai. Kalendoriuose apie medicinos dalykus rašyta trumpiau ir paprasčiau. Juose skelbta daug praktinių patarimų, kokius naminius vaistus ir kaip reikėtų vartoti nuo įvairių ligų ir negalavimų, kaip antai: kaulų ir dantų gėlimo, kruvino viduriavimo, kojų šalimo, plaukų slinkimo, nudegimo, kraujo stokos, bitės gylio, be to, kaip tokių vaistų pasigaminti. 6. MEDICINOS TERMINAI Straipsnyje nesiekiama nuodugniau nagrinėti apžvelgtų spaudinių medicinos terminų, pateiksime tik bendresnius pastebėjimus. Pagal išlikimą iki mūsų dienų, įsigalėjimą dabartinėje medicinos terminijoje jie skiriami į 2 grupes. Pirmąją grupę sudaro terminai, kurie yra išlikę ir dabar vartojami kaip oficialūs medicinos terminai. Terminai, kurie nebevartojami kaip oficialūs, nors šnekamojoje kalboje gali pasitaikyti, sudaro antrąją grupę. 6. 1. Išlikę terminai Iki mūsų dienų išliko lietuviški žmogaus kūno dalių ir organų, jų gaminamų skysčių pavadinimai, pvz.: akys' LietB 1885 5 19, alkunė Szv 1890 8 268, antakis V 1890 9 138, aszaros V 1889 4 60, ausys LietB 1885 5 19, barzda TS 1898 2 4, blakstienos Sz 1886 32, blauzdos Grm 1893 9, blužnis LAK 1885 53, burna Mtv 1898 7, dantys U 1895 6 45, galva Kd I 1895 1, gerklė U 1895 6 45, gimda V 1897 1 9, gomurys Sz1 1886 17, gyslos Tvn 1896 1 8, inkstai A 1885 9/10 157, kaklas Sžl 1886 18, kakta V 1889 3 41, kasa V 1889 8 120, kaulai U 1898 3 39, kepenys A 1885 9/10 156, kirksznys U 1892 6/7 233, kojos Kd I 1895 3, kraujagyslė Kak 1893 26, kraujas Szv 1887 1 32, kremslės U 1898 3 41, krutinė Kd I 1895 10, krutis Grm 1893 13, kvepavimo takai V 1889 11 52, liezuvis A 1883 5 139, lupos Kd I 1895 10, nagas U 1898 3 39, nugara U 1898 3 39, nugarkaulis A 1885 10/11 320, pakauszis A 1885 10/11 322, pecziai Szv 1890 8 267, pilvas Kd | Terminai pateikiami autentiška forma. Kai kurie iš jy nuo dabar vartojamų terminų skiriasi rašyba. Terminologija | 2006 | 13 123 I 1895 11, pirštas U 1898 3 40, plonosios žarnos U 1897 12 183, ptaucziai A 1883 4 113, prakaitas V 1889 12 184, rankos V 1889 1 9, raumuo VienL 1890 24 5, sąnariai U 1898 3 39, seilės U 1895 21 166, smakras Mtv 1898 7, smegenys Hyg 1897 92, smilkiniai TS 1898 2 3, sprandas TS 1898 2 5, stemplė U 1890 3 39, storoji žarna Tvn 1896 1 7, strenos U 1897 12 182, širdis Kd I 1895 10, szonkauliai Sz1 1886 22, sztapimas A 1883 4 113, tulZis U 1897 12 183, viduriai A 1885 9/10 156, vokai U 1897 3 42, žandas V 1889 341, žarnos Kd I 1895 11, Zastas A 1885 10/11 323, žiedas U 1892 4/5 141 (*Ziedas 4. anat. „apskrita organo dalis“ LKZ). Dauguma šių pavadinimų buvo vartojami jau XVI-XVII a. lietuvių raštijoje. Taip pat yra nemažai išlikusių ir dabar tebevartojamų lietuviškų ligų ar negalavimų pavadinimų, pvz.: dedervinė V 1890 7 106, dieglys U 1892 1 18, drebulys V 1889 3 41, drugys Džla 1899 22, dusulys LietB 1885 2 6, geltonasis drugys U 1895 15 117, gelta V 1897 1 10, Juriū liga LigPr 1883 25, karpa Kaim 1897 39 312, karsztlige Mtv 1898 11, kosulys U 1896 20 154, mėšlungis Pm I 1899 15, miežis V 1897 3 42, nemiga LietB 1885 2 6, niezai Szv 1888 3 78, opa U 1896 13 100, plauciy uzdegimas V 1890 7 106, priepuolis Dzla 1899 8, prietvaras V 1897 1 10, puliai U 1896 17 131, raupai Dzla 1899 3, riemuo U 1896 4 30, silpnaprotystė V 1895 9/10 157, stoga LKa 1890 28, Sasai Rodm 1895 6, szunvotés Szl 1886 12, vėmimas Szv 1890 5 134, vezys V 1889 4 60, Widuriawimas LigPr 1883 36, vidurių uzkietejimas V 1889 12 184, vilkas V 1891 4 56, wifstakis TKK 1887 90, votis U 1895 13 99, ir kitas medicinos sąvokas jvardijanciy terminų, pvz.: gimdymas U 1892 4/5 140, kvėpavimas VienL 1894 46 554, liga A 1883 4 110, ligonis TKK 1887 92, nesztumas Sz1 1886 54, nevaisingumas Vienl. 1890 24 5, randas U 1896 17 131, skiepijimas V 1890 9 138, sveikata Hyg 1897 1, vaisingumas VienL 1890 24 4, vaisius U 1892 4/5 136, virksztele U 1892 4/5 140. Spaudiniuose gausu islikusiytarptautiniy medicinosterminuy?. Tai medicinos mokslo šakų pavadinimai, pvz.: akušerija V 1896 2 24, chirurgija V 1890 8 123, hygiena V 1889 1 8, patologija VienL 1890 36 7, psychijetrija V 1895 9/10 155; žmogaus kūno organų ir skysčių pavadinimai, pvz.: arterijos LietB 1885 6 22, kapillarai A 1885 10/11 321, limfa Gpri 1898 11, nervas VienL 1890 24 5, vena U 1891 9 417; ligų pavadinimai, pvz.: alkoholizmas VienL 1890 38 9, anaemija VienL 1890 28 5, apopleksija VienL 1890 28 5, cholera ŽLA 1894 11 82, dizenterija U 1897 9 131, epilepsija U 1897 12 * Kai kurie tarptautiniai terminai dabar turi ir lietuviškų atitikmenų. 124 Palmira Zemlevičiūtė | XIX a. pabaigos lietuvių medicinos terminijos... medicinos straipsniai, kalendoriuose — praktiniai medicinos patarimai. Šie populiarinamieji spaudiniai lėmė medicinos terminų gausėjimą. 2. Medicinos klausimais pradėjo rašyti lietuvių gydytojai (P. Avižonis, J. Basanavičius, K. Grinius, V. Kudirka, St. Matulaitis, A. Sketeris, J. Šliūpas, A. Vileišis) ir kiti inteligentai (J. Adomaitis-Šernas, M. Jankus, J. Tumas-Vaižgantas). Taigi spaudiniuose daugiau buvo vartojama lietuviškų medicinos terminų. 3. Lietuviškų medicinos spaudinių problematika buvo plati ir įvairi. Rašyta daugelio medicinos mokslo šakų, taip pat medicinai artimų mokslų — akušerijos, ginekologijos, pediatrijos, epidemiologijos, etiologijos, higienos, sanitarijos, chirurgijos. traumatologijos, venerologijos; anatomijos, bakteriologijos, fiziologijos, vaistininkystės klausimais. 4. Aptartuose spaudiniuose buvo gausiai vartojami įvairių medicinos šakų ir su jomis susijusių mokslų terminai. Daugumas jų tebevartojami ir šiandien kaip oficialūs medicinos terminai. Tai visuotinai gyvojoje kalboje vartojami veldiniai ir tarptautiniai žodžiai. Tačiau didelė dalis medicinos terminų rašytinėje vartosenoje neišliko. Prie tokių priskirtinos retos tarmybės, žodžiai, kuriuos iš aktyviosios vartosenos išstūmė jų pakaitai, taip pat archajiškos ar menkinamosios ir neapibrėžtos bei neaiškios reikšmės žodžiai. Skyrium minėtini daugiareikšmiai žodžiai, kurių specialiosios reikšmės neprigijo, tačiau savo pirminėmis reikšmėmis jie tebevartojami ir šiandien. Neišliko, be abejo, ir barbarizmai. PAGRINDINIAI ŠALTINIAI A —- Auszra, 1883, 1885, 1886. Džla — Džiova ir kuip tos ligos apsisaugoti, Tilžė, 1899. Gpri — -— Gydymas nuo patrakimo ir nuo raupu įcziepijimų, Tilžė, 1898, Grm | — Negirdėtas Daiktas ir Geros rodos musų moterelems, Tilžė, 1893, Hyg — Hygiena arba Mokslas apie užlaikyma sweikatos, Čikaga, 1897. Kaim — Kaimynas, 1896, 1897, 1898, 1899. Kak — Kaip atsiginti nū koleros ir kiti naudingi skaitymai, Tilžė, 1893. Kdl -— Ką daryti, kad sveiki butume ir ilgai gyventume, Tilžė, 1895. LAK | -— Lietuviszkas Auszros Kalendorius, 1885. Lietb — Lietuwiszkasis Batsas, 1885, LigPr — Ligoniū Prietelius, Leipcigas, 1883. LKa -— Lietuviszkas Kalendorius, 1890. LKal — Lietuwifikos Kalendros, 1892, 1896, 1898. LUK — Lietuvos Ukinjku Kalendorius, 1886. LwKal — Lietuwikofios Kalendros, 1887. Mtv ~ Medega musu tautiškai vaistinykystai, Senandoras, 1898. NGad - Nauja Gadyne, 1894. Pehg — Pamokinimas kaip nūg cholieros gintiesi, Tilžė, 1893. Pm 1 ~ Patarmeés moterims, kurios nori buti sveikos, Bitėnai. 1899. Terminologija | 2006 | 13 131 Ppaž - Pamokinimas, kaip nuo pagedimo apsaugoti žmones, pagedusių šunų aprietus, Tilžė, 1899, iš g 4 {ap Rodm — Rodos motinoms apie auginimą 2indomy kudikiy, Vilžė, 1895. Sev = Szoiesa, 1887. 1888, 1890. Szl — Svarbiausios žmonių ligos, Tilžė, 1886. Tvn = Tėvynė, 1896. TKK = Tilžės Keleiwjo Kalendros, 1887. TS — Tėvynės Sargas, 1897, 1898. U — Ukinikas, 1890. 1891, 1892, 1895, 1896, 1897, 1898, UK — Ukiszkasis Kalendorius, 1897. V = Varpas, 1889, 1890, 1891, 1895, 1896, 1897. Vienl. - Vienvbe Lietuvninkų, 1890, 1891, 1894. Zglkd -— Zinia ape gidima ligu kuno ir duszes, Krokuva, 1885. ŽLA ~ Žemaiczių ir Lietuvos Apžvalga, 1891, 1894. PAGALBINIAI ŠALTINIAI LKZ ~~ Lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2005. www.lkz.lt MTZ ~ Medicinos terminų žodynas. Vilnius, 1980. LITERATŪRA Avižonis P. 1909: Lietuvių Medicinos ir Hygijenos Knygos, Vilnius. Biržiška V. Lietuvių bibliografija. 111 d. Spaudos draudimo laikas (1865-1904 m.), Kaunas, 1929. Grinius K. 1895: Apie vieną netikusią knygutę. — Ukingkas 25, 116-117. Grinius K. 1922: Medicinos žinių populiarizacija ir Lietuvių medicinos knygų sąrašas, Kaunas. Kuprevičius M. 1897: Lietuviški ligų vardai. — Varpas 3, 41-42. Lietuvos TSR bibliografija: Knygos lietuvių kalba |1862—1904] 2 (1), Vilnius, 1985: [1862-1904] 2 (2), Vilnius. 1988. Matulaitis St. 1895: Budai gydymo nekurių ligų [recenzija]. — Varpas 9/10, 162-—163. Palionis J. 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija, Vilnius. Zinkevičius Z. 1992: Lietuvių kalbos istorija 5: Bendrinės kalbos iškilimas, Vilnius. REVIEW OF THE SOURCES OF LITHUANIAN MEDICAL TERMINOLOGY AND THEIR TERMS AT THE END OF 19TH CENTURY Although at the end of the 19th century it was forbidden to print using Latin script, there was nevertheless a growth in the publishing and distribution of Lithuanian periodical and non periodical publications. Typical of this type of publishing was medical booklets. newspapers and calendars addressing medical questions. At the end of the 19th century 25 medical booklets were published in Lithuanian. The majority of them were published in Lithuania Minor (in Tilžė). A few books were published in other towns in Lithuania Minor (Biténai, Prickulé) and also in America (Shenandoah, New York, Chicago). These booklets were published in two different types of script: Latin (designed for Lithuania Major) and Gothic (designed for Lithuania Minor). The majority of the books were in Latin script. Some booklets were original. others were translations (the majority). The translations were made from Russian, Polish and German languages. Booklets were written by Lithuanian doctors (Jonas Basanavičius, Stasys Matulaitis, Adomas Sketeris, Jonas Šliūpas, Antanas Vileišis) and other Lithuanian intellectuals (Juozas Adomaitis-Šernas, Martynas Jankus, Juozas Tu132 Palmira Zemlevičiūtė | XIX a. pabaigos lietuvių medicinos terminijos... mas-Vaižgantas, Petras Vileišis). Adolf Richter's booklet Der Kranken-Freund (Ligonių prietelius) was very popular. This booklet was translated from German between 1878 and 1898 and went through 21 editions. Fifteen newspapers published during the period 1883-1899 in Lithuania Minor and America (Ausra, Lietuviškasis Balsas, Tėvynės Sargas, Ūkininkas, Varpas, Vienybė Lietuvninkų, Žemaičių ir Lietuvos Apžvalga and others) contained more than 150 articles on the subject of medicine and related subjects. Articles were written by well known medical doctors and Lithuanian community leaders Petras Avižonis, Jonas Basanavičius, Kazys Grinius, Vincas Kudirka, Stasys Matulaitis, Adomas Sketeris, Jonas Šliūpas, Antanas Vileišis and others. Fifteen almanacs published during the period 1883—1899 in Lithuanian Minor contained much about health and treatments. Lithuanian medical publications covered a wide and varying range of topics. They explained in a popular way various issues of various fields of medical science (obstetrics, gynaecology, paediatrics, epidemiology, aetiology, hygiene, sanitation, surgery, traumatology and venereology) and related sciences (anatomy, bacteriology, physiology, pharmacology). Medical terminology and terminology related to medicine was abundant in these publications. The majority of those terms are still used as official medical terms. They are inheritances universally used in the common language and international terms. Certain medical terms of this period — rare dialectisms and barbarisms — did not survive in written usage. Gauta 2006-11-13 Palmira Zemlevicitte Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pastas [email protected] Terminologija | 2006 | 13 133