Pirmojo lietuviško aukštosios mokyklos fizikos vadovėlio terminija

Pirmojo lietuviško aukštosios mokyklos fizikos vadovėlio terminija ANGELĖ KAULAKIENĖ Lietuvių kalbos institutas 1. ĮVADINĖS PASTABOS Po Pirmojo pasaulinio karo į Nepriklausomos Lietuvos mokslinę veiklą įsitraukė nemaža aukštuosius mokslus svetur baigusių inteligentų: astronomas Bernardas Kodatis, fizikai Kęstutis Šliūpas, Ignas Končius, fizikas ir chemikas Vincas Čepinskis ir daugelis kitų, kurie, profesoriaus Povilo Brazdžiūno žodžiais tariant, iš nieko pradėjo ir mokymą, ir mokslą (Šiuolaikinė fizika 1997: 260). Profesoriaus V. Čepinskio iškili asmenybė yra palikusi neišdildomą pėdsaką Lietuvos mokslo ir apskritai kultūros istorijoje. 2006 m. buvo paminėtos 135-osios jo gimimo metinės, jo biografija ir veikla yra išsamiai aptarta (Šenavičienė 1982: 7—12, 14—17, 22, 24, 29, 32, 36, 40, 49, 50-61, 63, 74, 81-85, 89, 92-93; Fizikos istorija 1988: 32, 56-57, 59-61, 69, 71, 73-77, 80, 83-85, 99, 184, 189, 198-201, 203; Martišius 1991: 10-12: Mačionis 1992; Makariuniené 1994: 6, 12, 23, 118, 123; Martišius 1996: 15-16; Šiuolaikinė fizika 1997: 84, 242-253, 260-261. 263, 279, 290, 296, 300, 312-313; Makariuniené 2001: 6, 10, 25, 172, [40-43, 177]). Kaip teigia Zigmas Mačionis, V. Čepinskis, pirmasis Lietuvos aukštųjų mokyklų istorijoje pradėjęs skaityti fizikos paskaitas lietuvių kalba, pajuto didelį lietuviško fizikos vadovėlio stygių. Tuo metu Tilžėje išleista Konstantino Šakenio „Fizika“ (1920) buvo skirta tik gimnazijoms, V. Čepinskis, įsitikinęs, kad „tinkamų vadovėlių paruošimas ne mažiau, o dažnai ir geriau paruošia dirvą naujų dalykų išradimams negu trafaretiniai tyrinėjimai“ (Šiuolaikinė fizika 1997: 247), 1923-1926 m. parašė platų eksperimentinės fizikos vadovėlį „Fizikos paskaitos“, kuris yra lyg ir pirmoji lietuviška fizikos enciklopedija (Fizikos istorija 1988: 76). V. Čepinskis laikėsi nuomonės, kad ..be tobulos kalbos negalima ir manyti apie kūrybą dvasios srity“ (Šiuolaikinė fizika 1997: 249), tad jo „Fizikos paskaitos“, be abejo, turėjo nemažo poveikio lietuvių fizikos terminijos rai76 Angelė Kaulakienė | Pirmojo lietuviško aukštosios mokyklos... dai, juoba kad profesoriui nuolat teko konsultuotis dėl terminų tinkamumo su Jonu Jablonskiu ir prie Švietimo ministerijos veikusia Terminologijos komisija. „Fizikos paskaitas“ išleido Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija. Vadovėlis yra septynių skyrių, kiekvienas skyrius sudaro atskirą knygą. Knygy apimtis nevienoda: I-V skyrių maždaug po 100 p., VI skyriaus — 298 p., o VII — net 466 p. V. Čepinskis, aiškindamas VII skyriaus „Prakalboje“, kodėl šis išėjo platesnis nei kiti „Fizikos paskaitų“ skyriai, nurodo, „kad kursas buvo rašomas Lietuvos Universiteto studentams, kurie klauso ne tik paskaitų, bet atlieka praktikos darbus iš kiekvieno fizikos skyriaus laboratorijoje, neturėdami lietuviškų vadovėlių laboratorijos darbams. Taigi, rašant „Magnetizmo ir Elektros“ kursą reikėjo ne tik suteikti pagrindinių žinių iš magnetizmo ir elektros ir nors trumpai paliesti svarbiausieji pritaikymai gyvenimo reikalams, bet ir aprašyti svarbiausieji aparatai ir magnetiškų bei elektriškų matavimų metodai. Pagaliau, negalima buvo neįterpti į kursą visos eilės naujų išradimų, naujų dėsnių ir teorijų, išrastų ir sugalvotų nuo XX amžiaus pradžios“ ' FP VII 1*. Kiekvieno skyriaus (išskyrus IV ir V) gale pateikta to skyriaus aptariamos medžiagos uždavinių. „Fizikos paskaitas“ sudaro tokie skyriai: I. Mechanika (1923) — nagrinėjami klasikinės mechanikos (kinematikos, dinamikos, statikos) pagrindiniai reiškiniai ir dėsningumai; II. Skysčiai ir dujos (1923) — aptariami hidrostatikos, hidrokinetikos dėsniai, kinetinės dujų teorijos pagrindai; III. Šilima (t. y. Šiluma — A. K.) (1924) — analizuojami termometrijos, kalorimetrijos reiškiniai, fizinio stovio (t. y. fizinės būsenos — A. K.) atmainų ypatumai, mechaninė šilimos (= šilumos) teorija; IV. Bangų mokslas (1924) — aiškinamas bangų sklidimas skysčiuose ir dujose, jų interferencija; V. Garsas (1924) — aptariamos garso charakteristikos, įvairūs metodai tonui surasti, rezonansas, garso bangų interferencija; VI. Šviesa (1925) — nagrinėjami geometrinės optikos dėsniai, fotometrijos reiškiniai, šviesos spindulių skaida, šviesos bangų ir dalelių teorijos pagrindai; VII. Magnetizmas ir elektra (1926) — aptariami magnetostatikos, elektrostatikos, elektrodinamikos reiškiniai, supažindinama su specialiąja ir bendrąja reliatyvumo teorijomis. | Čia ir kitur cituojamas tekstas ir terminai pateikti autentiški, rašyba ir skyryba netaisyta. Romėeniški skaitmenys rodo šio vadovėlio skyrių. o kitų fizikos vadovėlių dalį, arabiški — puslapį. Terminologija | 2006 | 13 77 Kaip matyti iš „Fizikos paskaitų“ turinio ir apimties trumpos apžvalgos, šis vadovėlis yra labai platus ir iš dalies atstoja fizikos praktikos darbų vadovėlį bei uždavinyną, kurių lietuviškų tuo metu nebuvo (Fizikos istorija 1988: 76). „Fizikos paskaitų“ skyrių ypatumus ir šio vadovėlio reikšmę išsamiai yra aptaręs Z. Mačionis, nurodydamas, kad šiuo vieninteliu lietuvišku vadovėliu naudojosi ištisa įvairių specialybių studentų karta, nes kitas aukštajai mokyklai skirtas originalus vadovėlis, t. y. P. Brazdžiūno „Bendroji fizika“, pasirodė tik 1960—1965 m. (Mačionis 1992: 121). Šiai nuomonei galima tik iš dalies pritarti. Aptariamuoju laikotarpiu buvo išleista ir daugiau aukštajai mokyklai skirtų fizikos leidinių, pvz.: 1923 m. išėjo hektografuotas K. Šliūpo termodinamikos kursas, 1928—1935 m. Studentų matematikų ir fizikų draugija išleido I. Končiaus fizikos paskaitų konspektus III ir IV semestrams, o 1936 m. pasirodė K. Šliūpo mokinio P. Brazdžiūno rotatorium išspausdinti termodinamikos paskaitų užrašai (Fizikos istorija 1988: 77-78). Tačiau šiaip ar taip tuo laikotarpiu, be abejo, pagrindinis aukštosios mokyklos fizikos vadovėlis buvo V. Čepinskio „Fizikos paskaitos“, turėjęs didžiulę reikšmę fizikos terminijos raidai. Jo terminai ir aptariami šiame straipsnyje. 2. VADOVĖLIO „FIZIKOS PASKAITOS“ TERMINŲ SANDARA IR KILMĖ 2.1. V. Čepinskio vadovėlio „Fizikos paskaitos“ terminiją sudaro bendrieji, fizikos, šiek tiek technikos ir kitų mokslo sričių, susijusių su fizika, terminai, pvz.: akiratis FP VI 21, branduolys FP 111 80, bruožas FP 1 7-8, būklė FP VII 257, dalykas FP I 5, dalis FP 1 34, dėsnis FP I 25, erdvė FP I 3, grandis FP VI 75, išvada FP VII 432, kelias FP 1 13, kiekis FP VII 34, kryptis FP 1 9, krosnis FP VII 187, krumplys FP 1 83, laikas FP I 51, laikrodis FP I 20, lygybė FP I 71, lygtis FP VI 55, mazgas FP I 54, metai FP I 7, mėnulis FP 1 3, mokslas FP VI 228, padėtis FP VII 319, pagrindas FP 1 81, pasaulis FP VII 411, pasvaras FP I 24, perkūnlaidis FP VII 122, plaktukas FP VII 275, platuma FP I 23, plokštuma FP 1 80, plotmė FP 1 78, plotas FP I 10, priežastis FP VII 361, ramybė FP 1 16, reikšmė FP 1 35, reiškinys FP I 3, ryšys FP 1 55, rūšis FP VII 127, santykis FP VI 58, skaičius FP VII 421, skersmuo FP I 52, skritulys FP IV 28, skritūlis FP 1 91, sriautas FP VII 59, staklės FP VII 249, stiebas FP 1 4, stotis FP VII 383, šaknis FP I 51, šaltinis FP VI 47, šovinys FP I 30, švinas FP VII 242, taisyklė FP VII 148, tapatybė FP VII 432, taškas FP IV 37, tepalas FP 1 29, tęsinys FP VII 114, tiltas FP 78 Angelė Kaulakienė | Pirmojo lietuviško aukštosios mokyklos... VII 167, tinklas FP VII 192, tinklelis FP VII 417, tūris FP I 4, uždavinys FP VI 139, vainikas FP VII 387, vaizdas FP VI 73, vamzdis FP VII 385, varža FP VII 167, velenas FP 1 75, verpetas FP VII 353, versmė FP VI 7, vienetas FP I 12, žemė FP I 39, žvakė FP VI 9 ir kt. Daugumą „Fizikos paskaitų“ terminų galima aptikti ir pirmuosiuose populiarinamuosiuose fizikos straipsniuose, spausdintuose „Keleivyje“ (1849-1880) (Kaulakienė 1991: 80-91), „Aušroje“ (1883—1886) (Kaulakienė 1994: 131-140), Petro Vileišio, pasirašiusio slapyvardžiu P. Neris, vadovėlyje „Populiariszkas rankvedis fyzikos“, išleistame 1889 m. Senandore (Kaulakienė 1995: 69-74), rankraštiniame 1919 m. I. Končiaus fizikos vadovėlyje gimnazijoms (Kaulakienė 1995: 18— 27), I. Končiaus parengtame fizikos terminų žodynėlyje „Terminai fizikos reikalams“, išspausdintame laikraštyje „Lietuva“ (1923-1924) (Kaulakienė 1993: 32-43), K. Šakenio 1920 m. Tilžėje išleistame „Fizikos“ vadovėlyje gimnazijoms (Kaulakienė 2002: 66-77), pvz.: ašigalis FP VII 3, plg. SF II 10; ašis FP 193, plg. K 1851 25 98*, PF 11, SF II 60, 726 T*, aszis A 1884 5-6 209; atspindis FP V 91, plg. KF 228; augštis FP I 33, plg. augsztis A 1884 5-6 167, aukštis SF 1 88; banga FP VI 113, plg. SF III 74; bėgis FP I 16, plg. K 1862 13 52, SF II 29; daiktas FP 14, plg. K 1865 17 67. KF 3, PF 63; dalelė FP IV 34, plg. PF 41, SF I 113; darbas FP VII 332, plg. KF 160, SF III 91, 789 T: debesis FP VII 122, plg. PF 71; dujos FP VII 385, plg. SF I 77, duja KF 161; galia FP 1 61-62, plg. SF III 91; garsas FP I 5, plg. KF 228, SF III 71; griausmas FP VII 128, plg. A 1886 6 174, ŠF II 76; indas FP I 40, plg. KF 75, PF 22; ypatybė FP VII 263, plg. PF 82; jėga FP II 48, plg. KF 39, SF III 85, 386 T; kampas FP I 87, plg. SF III 72, 1321 T; ketvirtainis FP I 37, plg. SF III 6-7; kibirkštis FP VII 114, plg. K 1851 11 42-43, SF II 76, kibirksztis A 1885 10—11 319; kūnas FP I 62, plg. KF 157, ŠF III 35, 1377 T; lankas FP VII 187, plg. ŠF II 51; laukas FP VII 313, plg. ŠF 11 56; lentelė FP VII 409, plg. SF II 8: linkmė FP I 68, plg. A 1885 12 321, SF I 51; matas FP 1 5, plg. SF I 9; medžiaga FP VII 13, plg. SF III 10-11, 108 T, KF 2, medega A 1883 2 48, PF 3, medžgina KF 2; paviršius FP VI 56, plg. SF II 17, 915 T; petis FP I 64, plg. petys SF I 15; plokštelė FP IV 39, plg. SF II 31; plotis FP 1 10, plg. A 1884 1-3 9; pusiaujis FP VII 25, plg. pusiaujas SF 11 10; pusiausvyra FP I 63, plg. 1028 T, pusiausvira ŠF I * Pirmieji skaitmenys rodo „Keleivio“ ir „Aušros“ metus, antrieji — numerį, tretieji — puslapį. * Skaičius rodo termino numerį žodynėlio „Terminai fizikos reikalams“ (toliau — T). Terminologija | 2006 | 13 79 40; ratukas FP VII 277, plg. ratelis SF III 75: rutulys FP 1 66. plg. SF III 90; saulė FP 1 3, plg. K 1869 16 63, A 1886 6 177, PF 46; savybė FP I 3, plg. SF II 52; skirtumas FP 1 61, plg. SF I 88; skridinys FP 1 75, plg. PF 11, SF 1 49; sluogsnis FP 11 3, plg. sluoksnis SF III 69, sluoksnys PF 65; spindulys FP VI 6, plg. K 1852 24 96, ŠF III 14, KF 159, 1417 T; srovė FP VI 7, plg. K 1851 11 43, A 1886 6 177,544 T, ŠF II 71, sriovė A 1885 10—11 319; stipinas FP VII 12, plg. PF 13, SF III 14; stovis FP II 3, plg. KF 145, 1174 T; stulpas FP VII 133, plg. K 1851 15 50, ŠF I 61; sudėtis FP I 13, plg. ŠF I 32: suktuvas FP I 75, plg. SF II 59; svambalas FP I 9, plg. SF I 6; svarstyklės FP I 78, plg. PF 8, KF 67; svirtis FP I 69, plg. ŠF I 49, KF 52; svoris FP 123, plg. SF I 17; šilima FP III 3, plg. K 1851 11 42, KF 147, ŠF I 11, 1275 T, szilima A 1884 5—6 171, sziluma A 1883 6 173; šviesa FP VI 6, plg. PF 82, ŠF III 50, szviesa A 1884 5—6 195; švytuoklė FP VII 35, plg. SF I 56; trauka FP 1 62, plg. SF II 3; trikampis FP 1 42, plg. SF III 24; vézés FP VI 45, plg. K 1853 28 112; žaibas FP VII 122, plg. K 1856 27 107, PF 96, ŠF II 76; žiedas FP VII 283, plg. ŠF 71; žvaigždė FP I 3, plg. A 1884 1-3 28. Kaip matyti iš šių pavyzdžių, kai kurie terminai, pvz.: ašis, kibirkštis, linkmė, medžiaga, plotis, saulė, spindulys, srovė, stulpas, šiluma, šviesa, žaibas, žvaigždė ir kt., iki XX a. pirmųjų dešimtmečių jau turėjo pusšimčio metų tradiciją. 2.2. Pagal sandarą „Fizikos paskaitų“ terminai yra vientisiniai, plg. dar adata FP VII 19, akis FP VI 147, buožė FP I 78, grindis FP I 39, kupra FP I 54, malūnas FP VII 76, pakaklys FP 1 38, plautelis FP VII 385, plokštis FP I 67, poris FP VII 16, slėnis FP I 54, |elektriska] širdis FP VII 233, tiesyklė FP 16, vagis FP I 83, žiogrelis FP VII 379 ir t. t., ir sudėtiniai, Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, dauguma vientisinių terminų yra sutermininti paprastieji lietuvių kalbos žodžiai ir dariniai. Iš darinių dažniausiai aptinkami priesagų ir galūnių vediniai, šiek tiek yra ir dūrinių. Priesagų vedinius galima būtų suskirstyti į tokias darinių klases: 1) veiksmažodžių abstraktai, arba veiksmų pavadinimai, padaryti su priesagomis -imas/-ymas, pvz.: apkitimas FP 1 4, apsireiškimas FP II 3, apsisukimas FP 1 8, atsilenkimas FP IV 3, atsistatymas FP VII 242, atsitaisymas FP I 31, atveikimas FP I 29, bandymas FP VII 114, bangavimas FP 1 52, degimas FP I 4. didinimas FP III 82, garavimas FP III 82, gaudymas FP VII 361, greitėjimas FP 123, įrodymas FP VII 48, išlydymas FP VII 82, išmatavimas 80 Angelė Kaulakienė | Pirmojo lietuviško aukštosios mokyklos... FP VII 371, išsklaidymas FP VII 257, įtempimas FP II 11, įlinkimas FP VI 4, judėjimas FP VI 177, kaitinimas FP VII 187, kitėjimas FP II 3, matavimas FP VII 122, mušimas FP 1 20, nutolimas FP I 7, nuvargimas FP 11 12, padalijimas FP 1 8, pakitėjimas FP 11 9, parimimas FP I 49, pasipriešinimas FP II 11, pastebėjimas FP VII 133, perdavimas FP VII 361, perėjimas FP I 60, priaugimas FP 1 17, pritaikinimas FP 11 21, pritaikymas FP VII 361, puolimas FP II 32, riedėjimas FP 1 27, rusėjimas FP VII 114, skaičiavimas FP I 5, skėtimasis FP III 13, sklidimas FP VII 342, slopinimas FP VII 283, spaudimas FP II 17, spėjimas FP VII 342, sprendimas FP VI 157, sukimas FP II 11, sukimasis FP I 84, sulyginimas FP VII 16, sulinkimas FP I 6, suporinimas FP VII 382, susidaužimas FP I 32, susitaupymas FP VII 34, susitraukimas FP VII 437, svyravimas FP II 10, šildymas FP VII 187, šliaužimas FP 1 27, švytavimas FP IV 3, tekėjimas FP 11 87, tyrinėjimas FP VII 409, tirpimas FP 111 64, trynimas, trynimasis FP I 29, užmetimas FP VI 176, užtaisymas FP VII 242, veikimas FP VII 114, virimas FP III 96, virpėjimas“ FP VII 361; -smas, pvz., griausmas FP VII 128; -ga; pvz., eiga FP VI 38 ir kt.; 2) vardažodžių abstraktai, arba ypatybių pavadinimai, padaryti su priesagomis -umas, pvz.: atokumas FP II 17, atsparumas FP 1 6, dažnumas FP IV 49, didumas FP 1 10, galimumas FP I 8, gilumas FP II 22, greitumas FP V 95. ilgumas FP I 52, ypatumas FP VII 313, įspūdingumas FP VII 257, jautrumas FP VII 165, judingumas FP II 15, kietumas FP I 3, klampumas FP II 36, laidumas FP VII 201, lygiagretumas FP 1 17, mišingumas FP II 108, našumas FP I 4, nemišingumas FP II 108, pastovumas FP I 67, pralaidumas FP VII 283, stiprumas FP II 5, skaidrumas FP VI 70, svarumas FP 11 55, šaltumas FP 1 5, šiltumas FP 1 5, šiurkštumas FP 1 3, šlapumas FP 1 41, talpumas FP VII 71, tampumas FP I 60, tankumas FP II 17, tikrumas FP VII 165, tikslumas FP 1 79, tirstumas FP II 22, tolumas FP 1 144; -ybé, pvz.: ramybė FP I 16, tapatybė FP VII 432, tikrenybé FP II 95 ir kt. Kaip matyti iš pavyzdžių, priesagos -umas vediniai yra sudaryti iš būdvardžių, kurie turi paprastą ar darybiškai nesudėtingą kamieną; 3) veiksmo rezultato pavadinimai, padaryti su priesaga -inys, pvz.: davinys FP I 49, junginys FP 1 83, lipinys FP V 135, metinys FP 1 33, skridinys FP I 75, sviedinys FP 1 33, šovinys FP 1 33, tirpinys FP I 4 ir kt.; * Šie vediniai turi transpozicinę darybinę reikšmę. Jie pasižymi tuo, kad yra beveik gramatinio pohūdžio: darinys iš esmės yra to paties turinio kaip ir pamatinis žodis, tik priklauso kitai kalbos daliai ir todėl skiriasi sava sintaksine funkcija (Urbutis 1978: 163). Tokių priesagos -imas/-ymas vedinių galima padaryti iš kiekvieno veiksmažodžio. Todėl nustatyti, ar jie ir kiti straipsnyje aptariami dariniai yra sutermininti, ar specialiai V. Cepinskio sudaryti, gana sunku. Terminologija | 2006 | 13 81 4) įrankių pavadinimai, padaryti su priesagomis -iklis, pvz.: iškroviklis FP VII 117. jungiklis-išjungiklis FP VII 244, maišiklis FP III 114, saugiklis FP VII 193, skaitiklis FP 1 77, stumiklis FP 1 78, tiesiklis FP I 9, tvarkiklis FP I 38. variklis FP VII 337; -tuvas, pvz.: dumtuvai FP 11 18, grūstuvas FP VII 202, koštuvas FP V 135, suktuvas FP 1 75, spaustuvas FP V 143 ir kt.; 5) veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, padaryti su priesagomis -ėjas, pvz.: nešėjas FP VII 383, pertraukéjas FP VII 273, sekéjas FP V 101; -tojas, pvz.: baltintojas FP VII 246, [gary] perdalytojas FP VII 382, vésintojas FP I 61; -eklis, pvz., stumeklis FP VII 382; -oklis, pvz., vynioklis FP III 175; -ovas, pvz., palydovas FP I 3; -uoklis, pvz.: spyruoklis FP 151, svyruoklis FP 1 91, švytuoklė FP V 121 ir kt; 6) vardazodinés ypatybės turėtojų pavadinimai, padaryti su priesaga -ininkas, pvz.: laidininkas FP VII 34, nelaidininkas FP VII 34 ir kt. Minėtais 5 ir 6 darinių klasės vediniais vadinami įvairūs įtaisai, prietaisai ir šiaip ne asmenis žymintys dalykai. Ypač būdinga buvo tuometinėje fizikos (galbūt ir kitų mokslo sričių) terminijoje priesagų -ėjas, -tojas vediniais įvardyti įvairius įtaisus, įrenginius ir pan., plg. dar atvedėjas „perkūnsargis“ PF 97, perleidėjas „laidininkas“: gerasis perleidéjas, blogasis perleidėjas PF 94, pilėjas, lašintojas, purkštėjas KF 106 ir pan. Istoriškai šių darinių klasės, matyt, ilgą laiką buvo neskiriamos. Jų skiriamosios ribos kalbos normintojų buvo nubrėžtos daug vėliau. Galūnių vedinius galima būtų skirstyti į tokias darinių klases: 1) veiksmažodžių abstraktai, arba veiksmų pavadinimai, padaryti su galūnėmis -a, pvz.: atatranka FP VII 129, perstuma FP VII 343; -is, pvz.: bėgis FP I 16, įlydis FP VII 43, išlydis FP VII 362. nuokrypis FP VI 176, sąjūdis FP VI 253, skrodis FP I 83, stovis FP III 64; 2) veiksmo rezultato pavadinimai, padaryti su galūnėmis -a, pvz.: išvada FP VI 168, nuoslanka FP VII 343, sandauga FP 1 56; -is, pvz., atspindis FP V 100; 3) vardažodžių abstraktai, arba ypatybių pavadinimai, padaryti su galūne -is, pvz.: augštis FP I 10, dydis FP I 14, ilgis FP 1 88, plotis FP 1 10, svoris FP I 28 ir kt. Iš dažniau randamų vadovėlio dūrinių minėtini tokie: daugiakampis FP I 42, krumpliaratis FP 1 83, perkūnlaidis FP VII 122, pusbangė FP VI 193, pusiaukraštinė FP 1 66, pusiausvyra FP I 13, pusratis FP 1 52, pusrutulis FP I 66, skerskrodis FP II 11, skerspjūvis FP VI 157, smagratis FP I 91, trikampis FP 1 42. 82 Angelė Kaulakienė | Pirmojo lietuviško aukštosios mokyklos... 2.3. Be lietuviškų vientisinių terminų, nemaža dalis yra ir skolintų, ir hibridinių vientisinių terminų. Skolintus vientisinius terminus galima skirti į dvi grupes: 1) tarptautiniai terminai; 2) svetimybės. Dauguma tarptautinių vientisinių terminų yra lotynų ir graikų kilmės. Kai kuriuos V. Čepinskio vartotus tarptautinius lotynų ir graikų kilmės terminus, išlikusius iki šių dienų, galima aptikti ir ankstesniuose fizikos leidiniuose, pvz.: aparatas FP VII 1, plg. ŠF II 60, lot. apparatus „įrenginys“, centras FP I 87, plg. ŠF I 40, lot. centrum „vidurys“, dina FP 1 56, plg. SF 111 84, gr. dynamis „jėga“, elektra FP VII 385, plg. PF 94, SF II 29, gr. elektron „gintaras“, elektrolitas FP VII 204, plg. SF II 44, gr. elektron „gintaras“ + gr. lytos „ištirpęs“, elementas FP VII 220, plg. SF II 31, lot. elementum „pirmapradė medžiaga“, energija FP 1 56, plg. SF III 91, gr. energeia „veikimas“, fizika FP I Prakalba, plg. SF I 3, kvizika A 1884 1-3 35, gr. physiké < physis „gamta“, gramas FP 111, plg. SF 13, gr. gramma „smulkus masės matas“, hipotezė FP VII 267, plg. gipoteza KF 25, gr. hypothesis „spėjimas“, kalorija FP I 60, plg. SF II 49, lot. calor „šiluma“, linija FP VI 3, plg. PF 5. lot. linea, magnetas FP VII 3, plg. K 1851 11 42, ŠF II 11, magnasas A 1885 10-11 319, gr. magnėtis „akmuo iš Magnezijos“, masė FP 1 24, plg. SF III 84, lot. massa „luitas, gabalas“, mašina FP I 61, plg. maszina A 1884 5—6 168, maszyna A 1885 9 288, lot. machina. materija FP VII 385, plg. A 1886 5 140, lot. materia „medžiaga“, mechanika FP 1 69, plg. mėkanika A 1883 7 207. mekanika SF 111 84, gr. mechanike „mašinų išradimo menas“, motoras FP VII 313, plg. ŠF II 75, lot. motor „judintojas“, polis FP VII 249, plg. polius A 1885 10-11 320, SF II 6, lot. polus < gr. polos „Žemės ir dangaus ašis“, solenoidas FP VII 249, plg. ŠF II 63, gr. solen „vamzdelis“ + gr. eidos „pavidalas“, spektras FP VII 3, plg. PF 89, SF II 6. lot. spectrum „vaizdinys, vaizdas“, telefonas FP VII 309, plg. SF II 68, telefon(a)s K 1878 22 100-101, teleponas A 1884 7-8 263, gr. tele „toli“ + gr. phone „garsas“, telegrafas FP VII 361, plg. SF II 58, telegraf(a)s K 1859 15 59, gr. téle „toli“ + gr. grapho „rašau“ ir t. t. Tik vienas kitas V. Čepinskio vartotas tarptautinis vientisinis terminas į vėlesnę fizikos terminijos apyvartą nepateko, pvz.: amplifikacija, plg. lot. amplificatio „išplėtimas“: „Tai yra schema sustiprinimo arba amplifikacijos osciliacijų“ FP VII 379; dinamo, plg. gr. dynamis „jėga“: „Todėl Siemensas pavadino šitą principą dinaminiu principu arba „dinamo principu“, ir nuo to laiko veikiančios, remiantis šituo principu, mašinos yra vadinamos dinamomašinomis, arba paprastai dinamo“ FP VII 322; mediumas, plg. lot. medium Terminologija | 2006 | 13 83 „vidurys“: „<...> spindulys išeidamas į orą šliaužia išilgai ribos paviršiaus tarp dviejų mediumų <...>“ FP VI 36; observacija, plg. lot. observatio „stebėjimas“: „observacijos kampas“ FP VII 419; osciliacija, plg. lot. oscillatio „svyravimas“: „<...> tas išlydis gali būti išsyk ir tik vienos krypties arba gali vykti osciliacijomis“ FP VII 361, plg. dar elektros osciliacijos FP VII 114, elektrinės osciliacijos FP VII 366, simpatetiškos osciliacijos FP VII 368, slopinamos osciliacijos FP VII 362; radioamplifikacija, plg. lot. radio „spinduliuoju“ + lot. amplificatio „išplėtimas“: „<...> aprašyta čia amplifikacija vadinasi radioamplifikacija“ FP VII 380; tensija, plg. lot. tensus „suslėgtas““: „Nernstas tvirtina, kad metalai turi didesnį ar mažesnį palinkimą duoti ionus, ir šitą palinkima Nernstas vadina metalo tirpimo tensija (gal tiksliau būtų pavadinti metalo ionizacijos tensija) FP VII 224. Šiek tiek tarptautinių vientisinių terminų V. Čepinskio „Fizikos paskaitose“ yra kilusių ir iš kitų kalbų, pavyzdžiui, prancūzų: aretyras FP I 78, plg. pranc. arretėr „sustabdyti“, kabestanas FP I 75, plg. pranc. cabestan „suktuvas“, konstanta FP VII 82, plg. pranc. constante „pastovus dydis“, precizija FP VII 165, plg. pranc. precision, stelažas FP VII 241, plg. pranc. stelage; vokiečių: lempa FP VII 187, plg. vok. Lampe, linzė FP I 90, plg. vok. Linse, punktyras FP VII 24, plg. vok. punktieren „žymėti taškais“, unformeris FP VII 331, plg. vok. Umformer „lygintuvas“; anglų: standartas FP VII 232, plg. angl. standard „norma, pavyzdys“, šuntas FP VII 182, plg. angl. shunt; italų: busolė FP VII 3, plg. it. bussola, kompasas FP VII 3, plg. it. compasso<compassare „išmatuoti skriestuvu“. Dalis V. Čepinskio vadovėlio tarptautinių vientisinių terminų turi kiek kitokią, šiandien neįprastą fonetinę ar morfologinę formą, pvz.: abscisa FP I 34, aluminijus FP 11 10, amplituda FP VI 193, amplituda FP V 135, anionas FP VII 225, balonas FP III 111, barijus FP 111 45, batareja FP VII 225, bataréja FP VII 90, cilinderis FP 1 86-87 ir cilindras FP 111 154, diementas FP VI 205, elipsas FP I 41, formula FP I 51, grammolekula FP VII 418, helijus FP III 53, hipoteza FP VI 176, histerezis FP VII 257, ionas FP VII 225, iperbola FP 1 43, kalijus FP 111 45, kanifolė FP V 143, kapilaras FP III 11, kationas FP VII 224, kilogrametris FP I 57 ir kilogramometras FP 1 56, komponenta FP VII 9, koordinata FP VI 176, krizis FP VII 432, litijus FP III 45, maksimas ir minimas: „Grįždami prie 45-jo piešinio, mes matome, kad bangos linija turi savo maksimus ir minimus“ FP Į 54, plg. dar maksimo [atokumas], minimo [atokumas] FP I 54, maximum Įtermometras], minimum 84 Angelė Kaulakienė | Pirmojo lietuviško aukštosios mokyklos... FP I 37, tikrumas (precizija) FP VII 165, tyrimas (eksperimentas) FP I 24, trajektorija (lėkis) FP 1 34, vaisius (rezultatas) FP 1 13, variklis (motoras) FP VII 313, žibė (lempa) FP 1 49, židinys (fokas) FP 1 41; c) du lietuviški terminai, vienas skolintas terminas, pvz.: kontūrai (aplinkis, sienos) FP 1 10, reiškinys arba procesas (vykimas) FP I 4, storumas arba skersmuo (diametras) FP 1 7, vagis (kylis, arba pleiškas) FP I 83. Be minėtų sinoniminių vientisinių terminų raiškos atvejų, vadovėlyje galima rasti sąvokų, įvardytų sudėtiniu ir vientisiniu terminu arba dviem ar keliais sudėtiniais terminais, turinčiais tą pačią reikšmę. Tokie sinoniminiai terminai paprastai irgi jungiami jungtuku arba ar vienas iš sinonimų rašomas skliaustuose, pvz.: bangų užlenkimas, arba difrakcija FP 1V 85, dinamo mašina (alternatorius) FP VII 313, elektrodų plautelis, arba audionas FP VII 383, energijos kitimas (transformacija) FP 1 60, garo kondensatorius, arba vėsintojas FP Į 61, garso atspindis (aidas) FP V 91, judėjimo kiekis arba momentas FP 1 26, kūnų kritimas, arba puolimas FP I 20, linzių stiprumas (dioptrija) FP VI 53, magnetinė busolė, arba kompasas FP VII 3, magnetinis įspūdingumas (suseptibilitas), magnetinis pralaidumas (permeabilitas) FP VII 13, mediumas (tarpinė medžiaga) FP VII 342, mikrometras, arba mikrometrinis sraigtas FP 1 8, precesija, arba ekvinokcijų pasiskubinimas FP 1 45, pridedamasai taškas arba kūnas FP 1 56, tolygus judėjimas (rotacija arba translacija) FP 1 69, trumpas sujungimas, arba „kurcešlusas“ FP VII 241, stiebeliai, arba trumpi cilinderiai FP VI 157; galimų pasistūmimų, arba galimų greitumų, arba galimų darbų principas (Lagrange'o principas) FP 171, judančioji skritulio masė, arba vadinamasis jo inercijos momentas FP I 23, normalus elementas arba elementas standartas FP VII 232, pasiremiamasai taškas, arba svyruojamasai centras FP 1 50, srovės energija, arba srovės darbas FP VII 332, svyravimo dažnumas, arba svyravimų skaičius FP I 56, svyruojamasai periodas, arba visas svyruojamasai laikas ir svyruojamasis periodas, arba visas svyravimo laikas FP 1 51, veikimas atokume, actio in distans FP VII 5. Šiai grupei, matyt, galima būtų priskirti vientisinius tarptautinius ir aprašomuosius lietuviškus mokslo sričių pavadinimus, pateiktus FP I 4, pvz.: astronomija, arba dangaus kūnų judėjimo mokslas; biologija, arba mokslas apie gyvosios gamtos reiškinius; chemija, arba mokslas apie tuos gamtos reiškinius, kurie yra surišti su kūnų sudėties, arba medžiagos, pakitėjimu; mechanika, arba kūnų judėjimo, slinkimo mokslas. Terminologija | 2006 | 13 91 3.2. Akivaizdi ir vadovėlio sudėtinių terminų šalutinių dėmenų sinoniminė raiška, pvz.: banga: išilginė (longitūdinė) b., skersa, arba transversalinė, b., skersa (transversalinė) b. FP I 56; dėsnis: antrasai d., arba greitumo d. FP I 21, energijos degeneracijos, arba energijos išsisklaidymo, d. FP 1 61, jėgos, arba nepriklausomybės, d. FP I 25; centras: masės, arba svarumo, c. FP 1 66, svarumo, arba masės, c. FP 1 49, svorio arba masės c. FP I 66; energija: judėjimo, arba kinetinė, e. FP 157, potencinė, arba padėties, kūno e. FP I 58; judėjimas: sudėtinis arba atstojamasis j. FP I 14; koeficientas: efektingumo arba naudingumo k. FP VII 243; kūnas: stangrus, arba elastingas, k. FP 1 30; linija: neitralinė, arba pusiausvyros, I. FP I 54; pasaulis: fizikinis, arba objektingas, p.; išorinis, arba fizinis, p.; išvidinis, arba subjektingas, p. FP 1 3; paviršius: ekvipotencialinis p. arba lygmės p. FP VII 67; prietaisas: džiovinamas, arba sausinamas, p. FP I 4]; pusiausvyra: beskirtė, arba indiferentinė, p. FP 1 69; sistema: metrinė, arba dešimtainė, matų s. FP 1 5; skridinys: antrosios rūšies, arba kilnojamasis, s., pirmosios rūšies, arba nekilnojamasis, s. FP I 73; srovė; daugfazinė arba polifazinė s. FP VII 334, Foucault'o, arba verpetų, s. FP VII 283, tikra s. arba visa s. FP VII 356; svarstyklės: decimalinės, arba dešimtinės, s. FP 1 80; vienetas: kūbinis, arba Sestainis, v. FP 1 10, magnetizmo kiekio arba magnetinės masės v. FP VII 8, pagrindinis ilgio v. FP I 6 ir pamatinis ilgio v. FP 15. 3.3. Be nurodytų sudėtinių terminų šalutinių dėmenų sinoniminės raiškos pavyzdžių, „Fizikos paskaitose“ gausu sudėtinių terminų šalutinių dėmenų variantinės raiškos atvejų, kuriuos galima būtų taip suskirstyti. Pirma, sudėtinio dvižodžio termino šalutinis dėmuo įvardijamas įvardžiuotiniu dalyviu ir daiktavardžio kilmininku; įvardžiuotiniu dalyviu, paprastuoju dalyviu ir daiktavardžio kilmininku, pvz.: atsilenkiamasis kampas FP I 50, atsilenkiamas kampas FP I 51 ir atsilenkimo kampas FP I 79; svyruojamasai laikas FP I 51, svyruojamas laikas FP 1 52 ir svyravimo laikas FP 155, svyravimo (svyruojamasai) laikas FP 1 49, bet svyruojamoji (svyravimo) 92 Angelė Kaulakienė | Pirmojo lietuviško aukštosios mokyklos... amplituda FP 149; traukiamoji jėga FP 1 22, traukiama jėga FP 1 20 ir traukos jėga FP I 58. Antra, sudėtinio dvižodžio termino šalutinis dėmuo reiškiamas priesagos -iškas, -a ir priesagos -inis, -ė būdvardžiais, pvz.: absoliutiškas judėjimas FP VII 432 ir absolūtinis judėjimas FP 1 16, elektriškas termometras FP VII 167 ir elektrinis termometras FP VII 198. Trečia, sudėtinio dvižodžio termino šalutinis dėmuo reiškiamas paprastuoju ir įvardžiuotiniu būdvardžiu, pvz.: elektriškas įtempimas FP VII 342 ir elektriškasai įtempimas FP VII 48, gulsčia linija FP 1 53 ir gulsčioji linija FP I 16, bet gulstina ašis FP 1 93 ir gulsčia (gulstinė) plotmė FP 1 9, kietas kūnas FP 1 4 ir kietasis kūnas FP I 56, tikras greitumas ir tikrasis greitumas FP I 17. Ketvirta, sudėtinio dvižodžio termino šalutinis dėmuo reiškiamas paprastuoju ir įvardžiuotiniu dalyviu, bet kartais kitokiu laiku ar rūšimi, pvz.: įgytas greitumas ir įgytasis greitumas FP I 19, įgytasai greitumas FP I 21, judanti masė FP 1 57 ir judančioji masė FP I 24, liečianti linija FP I 54, bet liečiamoji linija FP 1 19, nekilnojamas skridinys FP 1 73 ir nekilnojamasis skridinys, nekilnojamasai skridinys FP 1 74, sukamas momentas ir sukamasis momentas FP II 10, sukamasai momentas FP 1 65, svyruojanti švytuoklė ir svyruojančioji švytuoklė FP I 87, veikianti jėga FP I 24 ir veikiancioji jėga FP 1 27. Penkta, sudėtinio dvižodžio termino šalutinis dėmuo reiškiamas priesagos -inis, -ėir priesagos -iškas, -a būdvardžiu ir daiktavardžio kilmininku, pvz.: fizinis dydis ir fizikos dydis FP I 5, elektriška perstuma FP VII 342 ir elektros perstuma FP VII 202; priesagos -ingas, -a ir -(al)inis, -ė budvardziu, pvz.: norminga padėtis FP 1 69 ir normalinė padėtis FP 1 59, plg. dar normalinis elektrodas FP VII 230, normalinis ramybės stovis FP 1 51, bet normalus elementas FP VII 232. Šešta, sudėtinio trižodžio termino vienas šalutinių dėmenų reiškiamas paprastuoju arba įvardžiuotiniu kelintiniu skaitvardžiu, pvz.: antros rūšies svirtis FP 1 72 ir antrosios rūšies svirtis FP 1 70, pirmos rūšies svirtis FP 1 78 ir svirtis pirmosios rūšies FP I 70, pirmosios rūšies svirtis FP 1 71, plg. dar antros rūšies nonijus FP I 8, trečiosios rūšies svirtis FP 172. „Fizikos paskaitose“ galima išskirti ir daugiau variantinės raiškos atvejų, pavyzdžiui, morfologiniai variantai: atstojamasis FP 1 15, atstojamoji, atstojancioji FP 1 49; mortonologiniai variantai: naščiai (arba nėšiai) FP 1 78; sintaksiniai variantai: dujos praskiestame padėjime FP VII 386 ir praskiestos dujos FP VII 385, judėjimas tiesiąja linija FP 1 13 ir tiesialinis judėjimas FP 1 Terminologija | 2006 | 13 93 14, kreiva linija FP I 36 ir kreivoji FP VII 257, krumpliuotasai ratas (krumpliaratis) FP I 76. Galbūt čia galima priskirti ir terminus plokštis (-tuma) FP 1 50, greitumas (greitis) FP 1 14, jautimas (pojutis)* FP 1 13, ketvirtainis (ketvirtotas) [metras] FP I 10. 4. IŠVADOS 1. V. Čepinskio „Fizikos paskaitos“, išskyrus siaurus skaitomų kursų konspektus, t. y. hektografuotą K. Šliūpo termodinamikos kursą, I. Končiaus fizikos paskaitų konspektus ir P. Brazdžiūno rotatoriumi išspausdintus termodinamikos paskaitų užrašus, buvo vienintelis ir pagrindinis aukštosios mokyklos fizikos vadovėlis, kuriuo naudojosi ištisa įvairių specialybių studentų karta. 2. „Fizikos paskaitų“ terminiją sudaro bendrieji, fizikos, šiek tiek mechanikos ir kitų su fizika susijusių mokslo sričių terminai: tai sutermininti paprastieji lietuvių kalbos žodžiai ir dariniai. Iš darinių dažniausi yra priesagų -imas/-ymas, -umas, -inys, -iklis, -tuvas, -ėjas, -tojas ir galūnių -a, -is vediniai ir dūriniai. 3. Dauguma skolinių yra tarptautiniai lotynų ar graikų kalbų kilmės terminai. Dalis jų turi kiek kitokią, šiandien neįprastą fonetinę ar morfologinę formą. Vos keliolika terminų svetimybių yra įvairiais kontaktais (ekonominiais, kultūriniais, politiniais) atėjusių iš kaimyninių kalbų. 4. Vadovėlyje „Fizikos paskaitos“ bene daugiausia sudėtinių dvižodžių ir trižodžių terminų, kuriuos pagal pagrindinį dėmenį galima suskirstyti į tam tikrus lizdus. Ypač dideli lizdai sudėtinių terminų, kurių pagrindinius dėmenis sudaro terminai energija, greitumas, jėga, koeficientas, kūnas, momentas, srovė, vienetas. 5. Nemaža dalis tiek vientisinių, tiek sudėtinių terminų iki šiol yra vartojama fizikos terminijoje. Vadinasi, galima teigti, kad jau XX a. pirmaisiais dešimtmečiais tam tikra fizikos terminijos dalis buvo nusistovėjusi. Kita vertus, gausi sinoniminė ir variantiné tiek vientisiniy, tiek sudėtinių terminų vartosena rodo ir kitą dalyką: dalis sąvokų buvo įvardijama keliais terminais. *— Atskirai paimti vadovėlio terminai plokštis ir plokštuma, greitumas ir greitis, jautimas iv pojutis nebūtų laikomi darybiniais variantais, nes yra skirtingų darybinių klasių vediniai. Tačiau V. Cepinskio vadovėlyje vieno iš jų pateikimas skliaustuose rodytų, kad jie vartoti pramaišiui. 94 Angelė Kaulakienė | Pirmojo lietuviško aukstosios mokyklos... LITERATŪRA Fizikos istorija 1988: Fizikos istorija Lietuvoje. 1 (1579-1940). Autorių kolektyvas: P. Brazdžiūnas, H. Horodničius, H. Jonaitis, A. Puodžiukynas, I. Šenavičienė, Vilnius. Kaulakienė A . 1991: Mokslo kalbos užuomazgos „Kelcivyje.“ — Lietuvių kalbotyros klausimai 29. Kaulakienė A. 1993: Lietuvių fizikos terininografijos pradmenys. — Lituanistica 1 (13). Kaulakienė A. 1994: „Aušros“ fizikos populiarinimo straipsnių terminija. — Lietuvių kalbotyros klausimai 31 Kaulakienė A. 1995: Pirmojo lietuviško Fizikos vadovėlio 90-metis. — Terminologija 2. Kaulakienė A. 1994: Rankraštinio Igno Končiaus fizikos vadovėlio kalba. — Lituanistica 3 (19). Kaulakienė A. 2002: Konstantino Sakenio Fizikos vadovėlio terminija. — Terminologija 9. Mačionis Z. 1992: Profesorius Vincas Čepinskis, Vilnius. Makariūnienė E., Klimka L. 1994: Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadas, Vilnius. Makariūnienė E., Klimka I.. 2001: Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadus, Vilnius. Martišius J. A. 1991: Žymaus meistro statiniai: Profesoriaus Vinco Čepinskio 120-osioms gimimo sukaktuvems. — Fizikų žinios 1. Martišius J. A. 1996: Vinco Čepinskio 125-osioms metinėms. — Fizikų žinios 10. Šenavičienė I. 1982: Fizikos raida Lietuvoje (1920-1940), Vilnius. Šiuolaikinė fizika 1997: Šiuolaikinė fizika Lietuvoje. Sudarytojai: E. Makariūnienė, E. Rupšlaukis, D. Usorytė, Vilnius. Urbutis V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius. ŠALTINIAI A — Auszra, Laikrasztis, iszleidžiamas per Dra. Bassanawicziu (1883—1886). FP — Čepinskis V. 1923-1926: Fizikos paskaitos. 1VII sk., Kaunas. K - Keleivis iš Karaliaučiaus broliams lietuvininkams žinias parnešąs (1849-1879). KF —~ Končius I. 1919: Fizika: Fizikos vadovėlis gimnazijoms [Rankraštis]. VUBR. F1. F1039. PF - Neris P. 1889: Populiariszkas rankvedis fyzikos, Šenandoras. SF — Šakenis K. 1920: Fizika, Tilžė. T — Terminai fizikos reikalams. 1923--1924. — Lietuva. THE TERMINOLOGY OF THE FIRST LITHUANIAN PHYSICS TEXTBOOKS FOR HIGHER SCHOOLS “Fizikos paskaitos” (Lectures of Physics) by V. Cepinskis was the only and the main physics textbook for higher schools, which was used by the whole generation of students of various specialities, apart of brief synopses of various courses. i.e. the hectographed course of thermodynamics by K. Šliūpas, the synopsis of I. Končius' lectures of physics and P. Brazdžiūnas notes of thermodynamics printed using rotary press. The terminology of "Fizikos paskaitos" consists of general terms, terms of physics, some terms of mechanics and other spheres of science related to physics: these are terminologized ordinary Lithuanian words and derivations. The most frequent derivations and compound words are with the suffixes -imas/-ymas, -umas, -inys, -iklis, -tuvas, ~éjas, -tojas and with the endings -a, -is. The majority of borrowings are international Latin or Greek terms. Some of them have a different, unusual phonetic or morphological form. A few barbarisms, which came in different ways (economic, cultural, and political) from neighbouring languages are found. Binomial and three-component composite terms, which can be subdivided into certain families of words according to the main component, make up the majority of terms in the textbook “Fizikos paskaitos". The families of composite terms, where the Terminologija | 2006 | 13 95 main words are terms like energija, greitumas, jėga, koeficientas, kūnas, momentas, srovė, vienetas are the largest. A fair amount of one-word and composite terms is still in use in terminology of physics. Thus, it can be stated that in the first decades of the 20th century a certain part of the terminology of physics was rather well established. On the other hand, numerous synonymy and variability of one-word and composite terms show that some concepts did not have established terms. The terminology of such concepts was still developing. Gauta 2006-11-10 Angelė Kaulakienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected] 96 Angelė Kaulakienė | Pirmojo lietuviško aukštosios mokyklos...