Lietuviški metaforiniai statybos terminai

Lietuviški metaforiniai statybos terminai ROBERTAS STUNŽINAS Lietuvių kalbos institutas etaforinių terminų atsiradimas siejamas su pirminiu, arba „Sstichiniu“, specialiosios leksikos kūrimosi etapu, kuriame terminų nominaciją lemia subjektyvūs veiksniai ir kalbos ženklo semantikoje atsispindi naivusis supratimas apie daiktus, savybes, veiksmus ir procesus. Kuriantis mokslui ir technikai, svarbiausias terminų kūrybą lemiantis veiksnys yra ne sąvokos ir žodžio, o analogijos atitikimas. Naujas žinias apie pasaulį patogu sieti su žinomais, žodžių leksinėse reikšmėse „įtvirtintais“ vaizdiniais. Todėl pirminiame specialiosios leksikos kūrimosi etape terminų vaidmenį atlieka pagal įvairias asociacijas įprasminti bendrinės kalbos zodziai (Bonoguna 1997: 43). Metaforinės nominacijos svarbą besiformuojančiose terminų sistemose pabrėžia kognityvinio požiūrio šalininkai, teigiantys, kad metaforinis įvardijimas yra vienas pagrindinių terminijos šaltinių. Metafora yra neatsiejama žmogaus pažinimo, mąstymo dalis ir efektyvi leksikos gausinimo priemonė. Nepaisant sąlygiškumo, metaforoje yra pakankamas informacijos kiekis ir ji gali atlikti termino funkcijas. Neretai tik metaforiniais terminais galima perteikti daikto, reiškinio, neturinčio pastovaus pavadinimo, sampratą (plačiau žr. HBura 2003: 46-49). Nors statybos terminijoje metaforinis sąvokų įvardijimo būdas nėra labai produktyvus (metaforiniai terminai nagrinėjamuose šaltiniuose nesudaro nė 1% visų terminų), svarbu pažvelgti, kokie metaforiniai terminai būdingi šiai — tradicinei ir ilgą laiką besiformuojančiai sričiai. Straipsnio tikslas — išsiaiškinti metaforinių terminų raišką, vyraujančius metaforinio perkėlimo būdus, lietuviškų terminų santykį su kitų kalbų terminais. Medžiaga rinkta iš dvikalbių ir daugiakalbių statybos terminų žodynų. vadovėlių. Straipsnyje nagrinėjami 846 metaforiniai terminai. Prieš pradedant analizę, tikslinga paminėti, kad stilistiniu požiūriu metaforiniai terminai priskiriami prie kalbinių metaforų. Kalbinėms metaforoms, skirtingai nei meninėms, būdinga objektyvumas, leksinis ir kon62 Robertas Stunzinas | Lietuviški metaforiniai statybos terminai tekstinis savarankiškumas, sistemiškumas, vientisumas, anonimiškumas. Tai Yra savaime suprantami ir atkuriami, įvairiems komunikaciniams tikslams vartojami, grožinės funkcijos neatliekantys ir bendruosius daiktinius loginius ryšius atspindintys leksiniai vienetai (KPP 2003: 324). Šio tipo metaforoms būdingas nominacijos universalumas, bendroji jų psicholingvistinė ypatybė — vieno daikto (reiškinio) pavadinimo perkėlimas į kitą daiktą (reiškinį) pagal panašumą. Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas dviem funkciniams metaforų tipams — nominacinéms' ir požymių metaforoms. Nominacinių metaforų atsiranda vienas deskriptyvines reikšmes keičiant kitomis, jos yra homonimijos šaltinis (cit. Ilpoxoposa 1996: 40). Nominacinės metaforos mokslo kalboje kilo iš terminizuotų paprastosios kalbos žodžių. Šio tipo metaforos moksle yra pirminės, nes įvardijamieji mokslo objektai neturi kitų pavadinimų (žr. Huxuruna 1987: 37). Šiame straipsnyje prie nominacinių metaforų priskiriami metaforiniai vienažodžiai terminai, pvz., iešmas STŽ 188, sudėtiniai terminai su metaforiniais pagrindiniais démenimis, pvz., [krano] kojos ALSTZ 25 ir frazeologiniai sudėtiniai terminai, kurių metaforiné reikšmė kyla iš viso junginio, pvz., girdéjimo slenkstis STŽ 547. Iš viso nagrinėjamos 784 nominacinės metaforos. Požymių metaforomis® įvardijami sąvokų požymiai, kurių atsiranda gretinant skirtingų kategorijų daiktų savybes. Požymių metaforoms šiame straipsnyje priskiriami sudėtinių terminų metaforiniai priklausomieji dėmenys ir metaforiniai dėmenų junginiai, pvz.: grybiškoji [konstrukcija] ALSTŽ 79, plaukiškasis [pleišėjimas] STZ 418, „dobilo lapo“ [sankryza] STZ. 497. Iš viso nagrinėjamos 62 požymių metaforos. Metaforinė statybos terminija yra antropocentristinė — įvardijimo matas yra žmogus, jo kūno sandara, veikla, buitis. Tai matyti iš metaforinių terminų raiškos — nominacinių metaforų grupėje vyrauja žmogaus kūno dalių pavadinimai, žmogaus fiziologinių, psichinių veiksmų, būsenų ir ypatybių pavadinimai, buities daiktų ir socialinės veiklos pavadinimai. Gerokai rečiau pasitaiko terminų, įvardytų gyvūnijos, augalijos ir kitas gamtos sąvokas žyminčiais žodžiais. 1 lentelėje parodytas metaforinių terminų skaičius ir santykis pagal įvardijamųjų žodžių grupes. | Nominacinių metaforų tipą yra išskyrusi N. Arutiunova (Hunxurnna 1987: 37; Npoxoposa 1996: 40). * Požymių metaforas reikėtų skirti predikatinių požymių metaforų tipui (Hukuruna 1987: 37). Terminologija | 2006 | 13 63 1 lentelė, Metaforiniai statybos terminai pagal įvardijamųjų žodžių grupes Metaforiniai terminai Įvardijamųjų žodžių grupės sk. % žmogaus kūno dalių pavadinimai 86 (29)* 11 (21,2) fiziologinių, psichinių veiksmų, būsenų ir 121 (12) 15,4 (8,8) ypatybių pavadinimai buities daiktų ir kitų daiktų pavadinimai 406 (53) 51,8 (38,7) žmogaus socialinės veiklos pavadinimai 21(15) 2.7 (10,9) gyvūnijos pasaulio daiktų pavadinimai 84 (21) 10,7 (15,3) augalijos pasaulio daiktų pavadinimai 41 (5) 5,2 (3,6) negyvosios gamtos daiktų pavadinimai 25 (2) 3,2.(1,4) Iš viso 784 (137) 100 Iš pateiktų duomenų matyti, kad metaforinėje statybos terminijoje daug terminų, jvardyty žmogaus kūno dalių pavadinimais, pvz.: alkūnė ALSTŽ 246, [vamzdzio[alkiné ALSTŽ 124, griaučiai STZ 177, Įmediniai] griaučiai STŽ 140, 177, padas ALSTŽ 40, [bokšto] padas STŽ 376, žarna STŽ 723, STZ 376, Jarmuotoji] žarna STZ 723. Čia dažnai pasitaiko deminutyvais ivardyty mokslo sąvokų, pvz.: barzdelé ALSTZ 29, kumstelis RLSTZ 161, noselé ALSTŽ 45. Didžiausią metaforinés terminijos dalį sudaro terminai iš įvairias daiktų grupes žyminčių žodžių: a) valgomųjų įrankių, indų pavadinimų, pvz.: Įgręžtuvo] šaukštas ALSTŽ 20, 314, iešmas STZ. 188, Įmedienos pjovimo] peilis Dzed 22; b) darbo įrankių pavadinimų, pvz.: (bėgių ] žnyplės ALSTŽ 60, Įgręžimo] plaktukas ALSTZ 117; c) aprangos reikmenų pavadinimų, pvz.: juosta ALSTŽ 39, Įkolonos] apykaklė STŽ 28, [saugos] diržas ALSTŽ 31; d) puošmenų, buities reikmenų pavadinimų, pvz.: šulinio] žiedas* ALSTŽ 283, žiedas ALSTŽ 14, [žymėjimo] šukos Dzed 14: e) maisto pavadinimų, Skliausteliuose nurodomas vienažoėdžių (gimininių) terminų skaičius ir santykis. Šiais duomenimis norima parodyti gimininių terminų raiškos įvaitovę. A. Sabaliausko teigimu, „<...> piršto žiedas pirmiausia turi buti siejamas su veiksmažodžiu žiesti „sukti, daryti iš molio“. Mat pirminė šio Žiedo reikšmė buvo „koks nors apskritas daiktas, ratas“ (Sabaliauskas 1904: 387). 64 Robertas Stunzinas | Lietuviški metaforiniai statybos terminai pvz.: [cemento] pienas STZ 409, [filtravimo] paplotis ALSTŽ 49, paplotis ALSTŽ 49, tešla STŽ 641, trupiniai STZ 663: f) statinių ir jų dalių pavadinimų, pvz.: slenkstis (vandens persiliejimui) STZ 548, mašinisto] būdelė STZ 85, frutulinis] malūnas Grig 142, šilumos tiltelis ALSTŽ 44; g) ginklų pavadinimų, pvz.: strėlė ALSTZ 39, Įskirstomasis] skydas ALSTŽ 36, fvibracinė] kuoka ALSTŽ 94; h) muzikos instrumentų pavadinimų, pvz.: Įgegnių | styga ALSTŽ 59, [gervės] būgnas ALSTZ 26, STZ 85; i) baldų pavadinimų, pvz.: montavimo] lopšys STZ 317, [traukos] spinta ALSTŽ 91; f) prietaisy, kitokių reikmenų pavadinimų, pvz.: foro] tinklas ALSTZ 8, [savaeigis] vežimėlis ALSTŽ 45. Turimi duomenys rodo, kad statybos terminijoje dažniausiai metaforiškai įvardijami konkretūs daiktai, bet palyginti retos yra veiksmų, būsenų ir kitų reiškinių metaforos (tai būdinga daugeliui technikos sričių). Statybos terminijoje metaforinė abstrakčiųjų sąvokų nominacija vyko pagal: a) žmogaus fiziologines būsenas, pvz.: [asfalto] prakaitavimas ALSTŽ 34, Įsmūginis| nuovargis STŽ 368, senėjimas ALSTŽ 8; b) veiksmus, pvz.: šuolis STZ 619, žingsnis (eiga) STŽ 728; b) psichines būsenas ar ypatybes, pvz.: jautrumas ALSTŽ 297, atmintis STZ 50; ¢) buitinę, socialinę veiklą, pvz.: išplovimas ALSTŽ 130, kirpimas (medienos skėlimo būdas) Grig 39, [kolonų] klupdymas STŽ 262, [Silumos | atidavimas ALSTZ 51, 2adinimas ALSTZ 133. Palyginti mažai metaforinéje statybos terminijoje pasitaiko terminų, įvardytų gyvūnijos, augalijos ir kitas gamtos sąvokas žyminčiais žodžiais. Dauguma šios grupės terminų yra įvardyti gyvūnų, gyvūnų kūno dalių ir gyvūnijos pasaulio daiktų pavadinimais, pvz.: Įkraninis] ožys STŽ 375, [krano] straublys STZ. 588, [pastato] sparnas STZ 558, ragas ALSTZ 152, [rankinė] gervė ALSTZ 371, vikšras ALSTZ 20, sliekas ALSTZ 254; [elektros lempos] lizdas STZ 317, [vamzdziy izoliuojamasis] lukštas ALSTZ. 86. Nedidele grupelę sudaro metaforiniai terminai iš augalus, augalijos pasaulio daiktus žyminčių žodžių, pvz.: grūdas ALSTŽ 164, [lyno] šerdis STZ, 608, stiebas STZ 578, fvamzdyno] šaka ALSTŽ 42. Taip pat retai terminai reiškiami negyvosios gamtos objektus žyminčiais žodžiais, pvz., fcemento] akmuo Grig 230. S. Griniovo teigimu, paprastai bendrinių žodžių reikšmių metaforizacija iš pradžių vyksta pagal įvardijamųjų objektų išorinį panašumą, o vėliau — pagal funkcijos panašumą (Tpunes 1993: 131). Šį dėsnį būtų galima taikyti ir statybos metaforinei terminijai. Nemažam metaforinių terminų pluoštui būdingas metaforinis pavadinimo perkėlimas pagal formos panašumą, Terminologija | 2006 | 13 65 pvz.: [grąžto] galvutė ALSTŽ 33, Įkilpinis] plaukas (kilimo) Grig 249, kojelė Dzed 16, [krano] kojos ALSTŽ 25, kulnelis RLSTZ 119, [pakabos] auselė ALSTŽ 134, [vielų] sruoga Grig 80. Metaforinis pavadinimo perkėlimas pagal formos panašumą būdingas visų grupelių metaforiniams terminams, pvz.: [gervės] būgnas ALSTŽ 26, STZ 85, [gręžtuvo] šaukštas ALSTŽ 20, 314, grūdas ALSTŽ 164, lopšys STZ 317, mašinisto] būdelė STZ. 85, [saugos] diržas ALSTŽ 31, strėlė ALSTŽ 39, [šulinio] žiedas ALSTŽ 283, [telefono] būdelė ALSTZ 232; [betonavimo] straublys STZ 588, ragas ALSTZ 152, vikšras ALSTZ 20, [Zérudio] žvyneliai Grig 219. Terminams iš maistą žyminčių žodžių būdingas metaforinis pavadinimo perkėlimas pagal konsistencijos, struktūros panašumą, pvz.: [cemento] pienas STZ 409, miltai STŽ 339, tešla STŽ 641, trupiniai STŽ 663. Grupelei terminų būdingas metaforinis pavadinimo perkėlimas pagal funkcijos panašumą, pvz.: fbėgio] padas ALSTŽ 150, [bėgių] žnyplės ALSTŽ 60, [bokšto] padas STŽ 376, [grezimo] plaktukas ALSTŽ 117, [pneumatinis] plaktukas STZ 414, [rutulinis] malūnas (medienos pjovimo prietaisas) Grig 142, (savaeigis |] vežimėlis ALSTŽ 45, Įskirstomasis] skydas ALSTŽ 36, fvamzdžių izoliuojamasis|] lukštas ALSTZ 86. Tiesa, kartais sudėtinga išskirti pagrindinį metaforinio perkėlimo pozymj, nes neretai perkėlimai vyksta pagal kelis susijusius požymius. Be to, didelę įtaką turi ir daikto (reiškinio) sukeliami įspūdžiai. Metaforinis perkėlimas pagal įvairias asociacijas daugiausia būdingas iš profesionalizmų kilusiems terminams, pvz.: kregždės uodega „įpjovos būdas“ Dzed 17, ožys ALSTŽ 316 ir frazeologiniams sudétiniams terminams, pvz.: girdėjimo slenkstis STZ 547, greičių dėžė ALSTŽ 160, oro tinklas ALSTŽ 8, šilumos tiltelis ALSTŽ 44. Taip pat sudėtinga skirstyti pagal metaforinio perkėlimo būdus ir abstrakčiąsias metaforas. Tokių metaforų bendra ypatybė — metaforinis pavadinimo perkėlimas gali būti vykęs ne pagal vieną, o pagal kelis, dažniausiai asociacinius, sąvokų požymius, pvz.: apvijos] žingsnis STZ 728, [kalkių] gesinimas Grig 132, kirpimas Grig 39, [laikančiųjų sienų] žingsnis STŽ 728. Kalbant apie metaforinius statybos terminus, reikia pasakyti, kad naujumo požiūriu dauguma jų yra antrinės metaforinės nominacijos padarinys — metaforiškumas būdingas ir mokslo sąvokas įvardijantiems paprastiesiems žodžiams. Akivaizdu, kad dauguma metaforinių terminų yra susidarę pagal bendrosios leksikos metaforinius modelius, nemaža jų dalis gali būti skolinta iš liaudies terminijos, pvz.: alkūnė ALSTZ 246, foamzdžioJ] alkūnė ALSTŽ 66 Robertas Stunžinas | Lietuviški metaforiniai statybos terminai 124, alkūnė“ 5. ,lenkta brikos spyruoklė, toli išsikišusi į užpakalį“: Naujamadės ant alkūnių įtaisytos brickos smarkiau supa Nm (LKŽ); Įdūmtraukio] gerklė STŽ 167, gerklė 3. „duobės anga“: Apklok gerai duobės gėrklę, kad bulvės nesušaltų Lš (LK Ž); [kolonos] liemuo ALSTŽ 292, STZ 309, liemuo 5. „įrankio, padargo pagrindinė dalis“: Prie liemeniės [Zagrés] prisideda dvi ienos Užg. (LK ŽŽ); petys STZ 408, [sverto] petys STZ 409, petys 7. „lankčio dalis“: Parvirto lanktis, ir nulūžo vienas petys Grk (LKZ); [bégio] kakliukas STZ 232, kakliūkas 4. EncIV1398 „dalgio dalis, kuria jis pritvirtinamas prie dalgiakočio, kojelė“: Dalgės kakliūkas geležinis Švnč. (LKZ); [grąžto] galvutė ALSTŽ 33, galva 8. „apskrita, drūtesnė kokio daikto dalis; priekis; viršūnė, viršus“: Cibulio galvelė OG134 (LKŽ); pėdelė RLSTŽ 164, pėdėlė 1. Klvr, Brt, Mrį, Šn. Krsn „vežimo dalis, jungianti ašį su rungu ir prilaikanti ratą“: Pėdėlė vežimo jungia lušnapantį su asim Brb (LKZ). Antrinė metaforinė nominacija būdinga visų grupelių terminams, pvz.: fobliaus] peilis Dzed 33, peilis 2. Gl, Dkš, Sd „plūgo ar žagrės dalis“: Prie norago dedasi peilis Jz. (LKZ); Įrutulinis] malūnas (prietaisas medienai apdoroti) Grig 142, malūnas 3. Klp „lentpjūvė“: Lentų malūnas KI1141. Reik vežti medžius į malūną pjauti Prk (LKZ); [vibracinis] stalas RLSTŽ 39, stalas 2. Jdr, Pšš „gulsčia mašinos, staklių ar kokio prietaiso plokštė kam padėti, pritvirtinti“: O kas an stalo padavinės [pédus[? Plm. Užstatyk gerai stalą, kad bekuliant neparvirstų Kt. (LKŽ); strėlė ALSTŽ 39, strėlė 2. DŽ, NdŽ, Skp, Krn „atžala, atauga“: Medžias strėlės leidžia Įn(Pnd) (LKŽ); Įgervės] būgnas ALSTŽ 26, STŽ 85, būgnas 3. „molinis pūstas indas, lekas“: Būgnelio dugne bėra gazo Y1. Savo midų į būgnalius sukošęs užkemšu S. Dauk (LKZ); grūdas ALSTŽ 164, grūdas 3. prk. „maža dalelė, mažumytė, kruopelytė“: Druskos grūdas K. Smilčių grūdas K1705 (LKZ); Įkraninis] ožys STZ 375, ožys 11. „stovas su kojomis, ant kurio padedami tašomi medžiai“: Pastūmėk ožį galan, ba medis vožinas Ud (LKZ); [krano] straublys STZ 588, straublys 2. E, NdZ „gyvulio snukis“ (LKŽ); meška RLSTZ 17, meška 5. Ktk, Kp „didelis su sunkiu drūtgaliu prietaisas basliams įmušti, moliui plūkti ir pan.“: Užtraukę aukštyn, mešką atkabina, kad krisdama kaltų kuolą Užp (LKZ); ragas ALSTŽ 152, ragas 4. N, DŽ, Nd, Kin „valties galo išsikišusi viršūnė ar vieta prie jos“: Šėpies rūgas KI1154 (LKZ): Įrankinė] gervė ALSTŽ 371, gervė 3. „Svirtis; svirties kartis, permėtė“: Nulūžo gérvé Brž (LK Ž); sparnelis RLSTŽ 241, sparnėlis 2. LKAI129 (Tr, SI¢, Avl, Kzt, Lkm) „ratelio žirklės, šakutės, tarp * Pavyzdžiai su nurodytomis reikšmėmis imti iš LK Ze. Terminologija | 2006 | 13 67 kurių sukasi ritė“: Su dantim sparnėliai, kur siūlas uždėt Pb. Nekisk. vaikel, pirštų prie kalvarto, bo sparnéliai numuš Skrb: Įventiliatoriaus] sparnas ALSTŽ 33, sparnas 4. K, LL230, NdZ, Zg, Ps. Ssk „vėjinio malūno vėjo sukamos dalies plokštė, šmaikštė“: [Maluno/sparnai tiek sukas, net baisu LKT265(RdN). Tiesa, kai kurie liaudies terminai gali būti atsiradę pagal kitų kalbų terminų pavyzdžius. Malūnas „lentpjūvė“ galėjo atsirasti pagal vok. [Sagen]miihle „Jentpjūvė“ (Kaulakienė 1991: 88). Nemaža metaforiniy terminų dalis gali būti semantiniai skoliniai, t. y. metaforinė reikšmė gali būti pasiskolinta iš kitų kalbų terminų. Taip galima teigti turint galvoje, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai (82,5%) metaforinių terminų atitinka" kitų kalbų terminus. Beveik trys ketvirtadaliai (72%) žmogaus kūno dalių pavadinimais įvardytų terminų atitinka kitakalbius, pvz.: [bėgio] galvutė — angl. [rail] head, vok. [Schienen]kopf, rus. zonoska [penvca] STZ 159; [gręžimo bokšto] koja — angl. leg fof boring tower], rus. noza [6yposoil eviuku] STZ 267; kakliukas — angl. neck, rus. weiika STZ 232; [sverto] petys — rus. nzeuo [poiuaza] STZ 409. Kitų kalbų terminus atitinka 85% daiktų pavadinimais jvardyty terminų, pvz.: Jakmeninis] guolis — ang]. [stone] bed, rus. [kamennas] nocmeno STZ 184; [greziamasis | plaktukas — vok. [Bohr Jhammer, pranc. marteau [de forage], rus. [6ypumbnbtii] mosomok STZ, 414; [kabamasis | lopšys — angl. [suspension] cradle, rus. [nodsecnas] nova STZ 317; [kolonos | apykaklė — angl. [column | collar, rus. sopomuuk [komonvt] STZ 28; [saugos] diržas — angl. [safety] belt. rus. [npedoxpanumenvuviii| nosic STZ 122; [taksofono] būdelė — rus. 6ydka [maxcopona] STZ 85. Kitų kalby terminus atitinka 82% gamtos pasaulio daiktų pavadinimais jvardyty terminų, pvz.: [betonavimo] straublys — rus. xobom [Ons nodauu Gemonnoii cmecu] STZ 588, gija — angl. strand STZ 168, [pastato] sparnas — angl. [back] wing, vok. [Gebdudelfliigel, rus. xpviio [sdanus] STZ 558, [kabelio] šerdis — angl. [cable] core STZ 608, [kolonos] lizdas — rus. 2nesdo [dns Kononnbi | STZ 317, vikšras — angl. caterpillar ALSTZ 53. Net 91% abstrakčiųjų sąvokų metaforiniy terminų atitinka kitų kalbų terminus. pvz.: [daugiaciklis | nuovargis — angl. [high-cycle] fatique, vok. Ermiidung [bei hoher Lastspielzahl], pranc. fatique [multicyclic], rus. [mMuozoyuxnosas | yemanocmv STZ 368; [hidraulinis | šuolis — angl. [hydraulic] jump, vok. [hidraulischer| Sprung, rus. [cudpasnuueckuii] ckauox STZ 619; senėjimas — angl. ag(e)ing ALSTŽ 8. Aiškūs tarptautiniai vertiniai yra frazeologiniai metaforiniai terminai, pvz.: Cia kalbama tik apie metaforiniy dėmenų atitikimą. 68 Robertas Stunžinas | Lietuviški metaforiniai statybos terminai cemento pienas — vok. Zementmilch, pranc. lait de ciment, rus. yemenmmnoe monoko STZ. 409, girdėjimo slenkstis — angl. threshold of hearing, rus. nopoz cvnuumocmu STZ 547; pavarų dėžė — rus. kopobka nepedau STZ 119. Tačiau vargu ar visi tapatūs terminai laikytini semantiniais skoliniais. Iš anksčiau pateikto lyginimo su liaudies terminija matyti, kad kai kurie lietuviški terminai yra visiškai motyvuoti savojoje kalboje. Lietuviškų ir kitų kalby terminų atitikimą reikėtų aiškinti metaforinés nominacijos universalumu ir kalbų kontaktais“. A. Sabaliausko teigimu, gervės vardas padovanotas „ne tik šiandien jau baigiančioms nykti kaimo šulinių svirtims, bet ir didmiesčių statybose linguojantiems kranams. Jau XIV amžiuje vokiečiai gervės vardą suteikė prietaisui kroviniams į laivą kelti (der Kran, gervę šiuo metu vokiečiai vadina der Kranich). Anglų crane taip pat jau seniai reiškia ne tik gervę, bet ir prietaisą sunkumams kelti. O pirmieji tokį prietaisą paukščio vardu pavadino turbūt graikai: jų géranos yra ir „gervė“, ir „prietaisas sunkumams kelti“ (Sabaliauskas 1994: 97). Įdomumo dėlei galima paminėti, kad kai kuriems nesutampantiems terminams taip pat būdinga metaforinė nominacija, pvz.: gervė — rus. JreGėdka STZ 167, meška — rus. 6a6a RLSTŽ 17, ožys — angl. horse STZ 375, [pakabos] auselė — angl. [lifting] eye ALSTŽ 134, [slėgio] šuolis — angl. [pressure] kick STZ 619, fvamzdyno] alkuné— rus. KoJreno [mpy6Gonposoda] STZ 18. Kalbant apie požymių metaforas, reikia pasakyti, kad metaforinė požymių nominacija statybos terminijoje daugiausia vyksta pagal buities daiktų ir gyvūnijos pasaulio daiktų ypatybes, ir žymiai rečiau — pagal žmogaus kūno sandaros, fizinių būsenų ir ypatybių, augalijos ir negyvosios gamtos daiktų ypatybes. 2 lentelėje pavaizduoti požymių metaforų nominacijos atvejai“ pagal sąvokų sritis. Iš konkrečių terminų raiškos matyti, kad dažniausiai priklausomaisiais dėmenimis statybos sąvokų požymiai įvardijami pagal išorinį panašumą į: a) buities daiktą, pvz.: balniškoji Jatrama] ALSTŽ 87, 330, katiliškoji [įgriuva] STZ 189, pjautuviškoji [arka] RLSTŽ 12, pjūkliškasis [guolis] ALSTŽ 286, šakutiškoji Įdetalė] STZ 117, šukiškasis [įkirtis] ALSTZ 64, vėduokliškasis [tiltas] ALSTZ 44; b) muzikos instrumentą, pvz.: būgninis [katilas] ALSTŽ 294, trimitiškoji [sankirta] STZ 498, varpiškasis [palas] ALSTŽ 111; c) augalą, augalo dalį, grybą. pvz.: eglutiškoji [perriša] ALSTŽ 39, grybiškoji 7 Manytina, kad statybos terminiją, kaip ir visą technikos terminiją, nemažai veikė rusų ir vokiečių kalbos. * Lentelėje lyginami tik skirtingi požymių metaforų raiškos atvejai. Terminologija | 2006 | 13 69 2 lentelė. Požymių metaforos statybos terminijoje pagal sąvokų sritis Požymių metaforos Sąvokų sritys sk. % zmogaus kuno sandara 7 11,3 žmogaus fizinės būsenos ir ypatybės 7 11,3 buities sritis 27 43,5 gyvūnijos pasaulis 15 24,3 augalijos pasaulis 4 6,4 negyvoji gamta 2 3,2 Iš viso 62 100 [perdanga] STŽ 401; d) gamtos objektą, pvz.: marmurinis [puvinys] RLSTŽ 61, korinis [radiatorius] STZ 466; e) žmogaus kūno dalį, pvz.: plaukiškasis [pleiséjimas] STZ 418; f) gyvūną, gyvūno dalį, pvz., drugeliškasis [stogas] STŽ 583. Tipiškiausia šios grupės metaforinių dėmenų raiška — priesagų -iškas, -iška, -inis, -inė būdvardžių vediniai. Sudurtinių būdvardžių ir daiktavardžio kilmininko raiškos atvejai yra reti, pvz.: vilkaausis [stoglangis] STZ 585, „dobilo lapo“ [sankryža] STZ 497. Panašumas į maisto produktą (spalvą, konsistenciją) nurodomas daiktavardžio kilmininku, pvz.: kavos [atspalvis| Dzed 11, grietinės [konsistencija] Grig 268. Neretai priklausomaisiais dėmenimis metaforiškai įvardijamos paviršiaus ypatybės, pvz.: dantytasis [plaktukas] ALSTZ 169, [laužtuvas] su letenėle ALSTŽ 24, pirštuotasis [kobinys] STŽ 263, plačiapėdis Įpamatas] STŽ 384, sparnuotoji Jverzlé] ALSTZ 232, RLSTŽ 22. Kitais atvejais nurodomi požymiai, kylantys iš įvairių asociacijų (formos, funkcijos panašumo) su pamatiniais žodžiais įvardijamais daiktais. Čia vyrauja priesagos -inis, -inė vediniai, pvz.: kurminis Įdrenažas] ALSTZ 115, lizdinis [pamatas] ALSTŽ 35, sliekinis Įkeltuvas] STZ 250, stuburinė [siena] STZ 508. Nedaug yra metaforinio požymių įvardijimo atvejų pagal fizines būsenas, veiksmus, pvz.: sotusis [garas] ALSTŽ 318, stovintysis foras] ALSTZ 10, šliaužiančioji farka] STZ 43, žingsniuojantysis [ekskavatorius] ALSTŽ 362. Pažymėtina, kad ir kitose kalbose metaforinė požymių nominacija daugeliu atvejų vyko pagal tuos pačius požymius. Manytina, kad lietuviški dėmenys gali būti padaryti pagal kitų kalbų terminų pavyzdžius, pvz.: 70 Robertas Stunžinas | Lietuviški metaforiniai statybos terminai