„Sukti“, „vyti“, „vynioti“ ir jų vedinių sinonimija ir polisemija gyvojoje kalboje, norminimo ir terminizacijos bandymai

Sukti, vyti, vynioti ir jų vedinių sinonimija ir polisemija gyvojoje kalboje, norminimo ir terminizacijos bandymai JONAS KLIMAVIČIUS Lietuvių kalbos institutas SinZ 1980, kuriame pateikiami ir tarminiai žodžiai, tarminės reikšmės, dominante nežinia kodėl pasirinkta vynioti aiškinama tiesiog neaiškiai — „sukti aplink“, o iliustruojama dvejaip: vynioti siūlus, virves. Sinonimų eilutę sudaro tik du tikri nariai — vyti: Moterys veja gijas nuo lankčio ir sukti: Suk siūlus į kamuolį (toliau eina ilgas prieduras: lenkti „nuo ritės vynioti siūlus“, lankuoti, mesti „ant mestuvy vynioti siūlus“, riesti „į stakles sukti siūlus“, ...). O reikšmės „jungti gijas į siūlą“ SinZ 1980 iš viso nėra (dominantė sukti 1. — „judėti į kurią nors pusę“, sukti 2. —> verpti 1, sukti 4. -> apgaudinėti). Akademinis LKŽ pateikia nepaprastai gausių ir įvairių sukti, vyti, vynioti ir jų vedinių sinonimijos ir polisemijos duomenų. Tačiau ta gausi medžiaga, ypač čia rūpima, ne visai aiškiai, kartais tikrai nenuosekliai suskirstyta reikšmėmis, o jos dažnai aiškinamos sinonimais. Sukti 16. LKŽ XIV 1986 nežinia kodėl palikta dvilypė reikšmė, o aiškinama sinonimais — „vynioti į ritinį, vyti į kamuolį“; iliustracija prasideda nuo antrosios dalies ir beveik visa tokia yra: Moters suka į šeivą siūlus Gitkalnis, jokio ritinio iliustracijoje nėra, tik: nesuk kasos Pandėlys, suktas rūbas Kaltanėnai, sukti kuodą Viekšniai, toliau: Visko buvo: i[r] ty mėsų suktų, riesty — kiek tę dal|r) jų liko! Jurbarkas. Nuostabiausia, kad paskui reikšmės antroji dalis dar kartojama atskiru poreikšmiu — || „vynioti siūlus ant šeivų, trinti“, taip pat ir pirmoji — J/ „vyniojant daryti, gaminti“: sukti [sukting] Geistarai. Sukti 17. reikšmė taip pat dvilypė — pirmiausia gana neapibrėžtas aiškinimas — „apsukui lenkiant, vejant daryti, gaminti“: Iš pakulų pančius suka Nemenčinė, paskui visai skirtingas poreikšmis — || „sukeičiant jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, dvilinkuoti®: Gija nesukta, o siūlas suktas A. Juškos žodynas. 48 Jonas Klimavičius | Sukti, vyti, vynioti ir jų vedinių sinonimija... Sukti 18. „vystyti, vynioti į ką, supti“, bet iliustracijoje yra ir: Autus ant] kojų suka tik ir nieko nesako Butriménys (Šalčininkų r.). Sukti 19. „vyniotis aplink“, bet sinonimizuojasi su vyti: Sukas vejas apynelis aplink lazdytelę Paringys. DŽ 1993 dar labiau suplakta — sukti 4. „vyti“: Suka pantį iš pakulų. Paukštis suka lizdą. Kopustai galvas suka, nors susukti 3. „suvynioti“: Plaukus į kuodą susukti. Susuko mėsą į popierių. Susisuk kojas į apklotą, 5. „sukant padaryti, pagaminti“: Pantį iš linų susuko. Susisuko paukštis lizdą. Jis susisuko suktinę. Tarminių reikšmių kolizijoje ir norminamosios leksikografijos nenuoseklumuose tam tikras sistemiškumo orientyras gal būtų būdvardis sukrus 1. „kietai susuktas“ (2. „vikrus, apsukrus“ iš tikrųjų yra semantikos tarmybė) DZ 1993. Šiek tiek minėtinas sukti (ir vynioti) artimas, bet labiausiai specializuotas sinonimas riesti — 2. „sukti į ritinį“: Visko buvo: i[r] ty mėsų suktų riesty — <---> Jūrbarkas, 12. „vyniotis augant“: Apvyniai riecias aplink kartį F. Kuršaičio žodynas (II 160), apriesti 1. „apvynioti, apsukti“: Apriesti reik puodus su tošėmis Darbėnai, suriesti 9. „vyniojant padaryti, pagaminti“: Fik. suriesk kuodelį Tverėčius, uzriesti 2. „apsukti“: Krisdama gyvatė ant kaklo jam užsirietė, prašneko balsu žmogaus Stakiai, bet nuosekliausia yra audimo ir audinio vyniojimo semantika — riesti 3. „vynioti ant veleno (metmenis)“: Mes riečiam audeklą per rietką, o jūs per skietą Naujamiestis, taip pat apriesti 2, jriesti 1, išriesti 1, nuriesti 1, pariesti 1, pririesti 1, suriesti 1, uZriesti 1; dar suriesti 1. „susukti (į gumula, ritinį)“: Kai jau baltos [drobės], isplautos, sukocioji dvilinkg, tada surieti gražiai rietiman Švenčionys (LKZ XI 1978). LKZ XIX 1999 skiriami homonimai 'vyti 1. „versti eiti, bėgti <--->, ginti, varyti“ ir “vyti. “Vyti 1. — vėl dvilypė reikšmė ir vėl pusiau sinoniminis aiškinimas — „vynioti, sukti į ritinį, į kamuolį“, bet ir vėl iliustracija prieštarauja aiškinimui — tik reikšmės „sukti (į kamuolį)“ pavyzdžiai: Vyti gijas į kamuolį A. Juškos žodynas. Veji an(t] krijelio Įsiūlus]. nuo krijelio tada meti Pandėlys. An|t] ko tu siūlus vysi. jei pavijočio neturėsi Liškiava. Ir nė vieno pavyzdžio reikšme „vynioti į ritinį“!.. Bet toliau pateikiamas atskirai poreikšmis — | „vynioti“: Tabaką vyti F. Kuršaičio žodynas (II 196) ir kitas poreikšmis — || „sukti, vynioti siūlus iš sruogos ar kamuolio“: Atnešk krijelius, vysma matkus (t. y. sruogas) Salakas. Vejamas kamuolys Grūžiai. Ir dar skiriamas Terminologija | 2006 | 13 49 gana keistas poreikšmis — |/ „vynioti siūlais“: Kad man dabar kas duot, tai aš jum parodyė, kaip verpt ir kaip špūlios (t. y. į rites) vyt Kūpiškis. Visai kitokį veiksmą žymi "vyti 2. „sukant gaminti“: Žiemą vaikiai šniūrus (t. y. virves) vys, mergos verps Kvėdarna. Šimtu vytas, šimtu pintas, šimtu pavijotas (kopūstas) Varėna, Pažaislis. Ir dar vienas kitoks veiksmas — *pyti 6. „vynioti aplink“: Šabalbonai (t. y. pupelės) kiti vejasi, pėstinykai nesiveja Punskas. Panašiai dėstomos ir “suvyti reikšmės — 1. „susukti į kamuolį, į ritinį“ || „pritrinti, prisukti (šeivą)“, 2. „sukant pagaminti, nuvyti“. Tačiau kitaip — “apvyti 1. „apvynioti kuo“: Apvyk apviją su gijomis A. Juškos žodynas. Pinigai apvyta komuoly Kaltanėnai, 2. „apsisukti aplink, apsiraizgyti“: Apyniai aplink medžius apsiviję Jurbarkas. Apsivijo kaip botagas apie karvės uodegą Kūpiškis. Panašiai pateikiama DŽ 1993 — “vyti 1. „sukti (į kamuolį, ritę ar iš jų)“, 2. „sukant gaminti (virvę)“, “suvyti 1. „susukti, suvynioti (į kamuolį, ritę)“, 2. „susukti, iškraipyti“: Dobilai susiviję kaip žirniai ir apvyti 1. „vejant apvaryti“ [tai turėtų būti ‘apoyti!], 2. „apvynioti“: Viela apvyti dalgio įtvėrimą. Prieš einant prie veiksmažodžio “vyti vedinių pravartu pirma susipažinti su iš jo padaryto kartotinio veiksmažodžio vijoti semantika. LKŽ XIX 1999 vijoti — 1. „vyti, vynioti“: <--> skvernai vijojosi aplink blauzdas P. Cvirka, 2. „vyti trečią virvės šaką“ (tiksliau — „privyti <--->*): Aukseliu lenktas, žaliais šilkais vijotas (vainikas) Kalvarija (3. prk. „vaikyti, gaudyti“ turėtų būti "vijoti). Priešdėlinių formų aiškinimuose labai daug sinonimijos — apvijoti „apsukti, apvyti, apvynioti trečią viją, šaka“, atvijoti „atvyti, atsukti, atvynioti“: Botagas atsivijojo, reikia suvijoti |. Šlapelis, įvijoti „įvynioti, įsukti“ — be iliustracijos, išvijoti 1. „išpinti, išsukti, išvyti“, nuvijoti 1. „nusukti, nuvyti, nuvynioti“, pervijoti „iš naujo pervyti, persukti trečia šaka, gysla“, privijoti „privyti, prisukti trečią viją“, užvijoti „trečia šaka apvyti virvę“. Suvijoti yra tikrai dvireikšmis — 1. „vejant pagaminti“, 2. „suvynioti“ (tiksliau būtų — „suvyti“): Nuo berželio rykštę pjoviau, nusipjovęs suvijojau Krinčinas. Susivijojo meškerę ir nuėjo namo DŽ 1972. Pavijoti LKŽ, XIX 1999 pateikiamas labai striukai — 1. „kiek vijoti“, 2. „pavyti trečią viją“ — abi reikšmės be iliustracijos. Reikšmės „kiek vijoti“ skyrimas rodo, kad pavijoti laikoma vijoti priešdėliniu vediniu. LKZ IX 1973 pavijoti pateikiamas su visa medžiaga, nors ne be netikslumų — „vyti (tiksliau — „privyti“), sukti virvei paviją“ Jankai, Paįstrys, Pandėlys, Salakas. Reikšmė rodytų, kad pavijoti yra vedinys iš pavija. 50 Jonas Klimavičius | Sukti, vyti, vynioti ir jų vedinių sinonimija... Tai patvirtina ir veiksmažodžio pavijoti priešdėlinės formos — supavijoti 1. „privyti paviją, apsukti“ Šatės, išpavijoti 1. „privyti paviją“ Skuodas, Plateliai, 2. „apsukti, išpinti“ Šatės, nupavijoti „apsukti, apipinti“ Luokė. DŽ 1993 vijoti aiškinamas kitaip — „vijas daryti, vyti“, nors iliustracija su aiškinimu nesutinka: virvę, vadeles vijoti (trečią šaką vyti), kaip ši iliustracija — ir pavijoti „privyti virvei paviją“, užvijoti ,,uzvyti (trečią virvės šaką)“, taip pat ir suvijoti „suvyti“: suvijoti virvę, bet visai skiriasi: Susivijojo meškerę ir nuėjo namo. Tik tarmėse yra ir variantas vejoti 4. „vyti trečią virvės šaką“ Užpaliai, Smalvos (1. „vaikyti, gainioti, <--->“, 2. „varyti šalin <--->", 3. „ieškoti priekabių, gainioti“ yra neatskirtas homonimas), pavejoti 2. „įvyti trečią šaką, pavijoti“ Linkuva, Užpaliai, Salakas, suvejoti 3. „suvyti (botagą)" Skaudvilė, Užpaliai, Dūsetos, Onuškis (Rokiškio r.), užvejoti 5. „ant dviejų suvytų virvelių užvyti trečią“ Užpaliai, Obėliai (LKŽ XVIII 1997). Iš veiksmažodžio vyti ir kelių jo priešdėlinių vedinių gyvoji kalba turi veiksmo rezultato pavadinimų — galūnės -a vedinių: "vija 1. „viena virvės šaka“ Onuškis (Rokiškio r.), Pūšalotas J/ „pynės dalis“ Jiéznas, Varėna (“vija 1. „kartelė stogo šiaudams prispausti, lota“, 2. „šiaip plonas pagalys, kartelė“) LKŽ XIX 1999. apvija 2. „trečioji virvės sluoksna; uzvija" Pusalotas, Meskuiciai [0 apvijas 2. ,autas, autskaris" Skaudvilė, apvijys „daiktas, ant kurio pradeda vynioti kamuolį; pavija“ A. Juškos žodynas, Plateliai, Ylakiai (taip pat apvijas 1. Užventis, apvija 1. Mėsėdis, Salantai)] LKŽ I, 1968, įvija 2. „įvejamoji virvės šaka (trečioji); pavija“ Kantaūčiai [0 'įvijas 1. „koks daiktas, ant kurio suvejami siūlai; pavija“, 2. „vienas apsukimas vejant (kamuolio, ritės)“; "įvijas, -a 1. „susisukęs, susivijęs, spiralinis“: Įvijas kaip grąžtas Kūpiškis, taip pat įvijus, -i |. Jablonskis] LKŽ IV 1957, pavija 2. „trečioji virvės šaka, kuria pavijojama“ Rudamina, Igliauka, Geistarai, Barstyčiai, 3. „virvės šaka“ Rumšiškės, Žagarė [1. „koks nors daikčiukas siūlų kamuoliui vyti (ppr. skudurėlis, popieriaus gniužuliukas)“, taip pat pavijoklis 1. „kamuolio pavija“, pavijys 2. „suvystytam kūdikiui surišti juosta, valinys“|] LKŽ IX 1973, užvija 1. „trečia virvės šaka ar botago virvele, kuri užvijojama ant dviejų pirmųjų“ Žeimėlis, Vaškai, Pasvalys, Kūpiškis, Alizava, Onuškis (Rokiškio r.) LKŽ XVII 1996. Panašiai ir DŽ 1993 — vija 1. „viena virvės šaka“ (ir dar 2. „kas susivijęs, suvytas siūlas, suvyta viela“: Vijoklis vijomis susivijęs. Vielos vija), apvija 1. „trečioji virvės ar botago šaka, kuria apvejama, pavija“, pavija tik 2. „trečioji virvės šaka, kuria pavijojama“ (1. „siūlų kamuoliui vyti imamas koks nors Terminologija | 2006 | 13 51 daiktas“), įvija 2. žr. pavija 2, užvija 1. „trečia virvės šaka ar botago virvelė, kuri užvijojama ant dviejų pirmųjų“. Taigi to panašumo esmė, kad norminamasis bendrinės kalbos žodynas čia labai mažai normina — tik įvija 2. žr., o apvija 1, pavija 2 ir užvija 1 yra nenorminami sinonimai; nenorminama ir pavijoti „privyti virvei paviją“, užvijoti „užvyti (trečią virvės šaką)“. Kokiomis kolizijomis ir painiava tai atsirūgsta, bus kalbama II skyriuje. Veiksmažodžio vynioti, kuris taip pat yra kartotinis [LKŽ XIX 1999 nurodoma ir vyti es. I. forma vyna: Vynas, pinas, lipa ant aukšto kiaušinio dėt (apynys) Šakyna (vyti 6.)|, semantika gerokai skiriasi, pateikimo ydos LKŽ XIX 1999 panašios — vynioti 1. „sukti, riesti į ritinį, į kamuolį arba iš ritinio, iš kamuolio“: Kamuolioką siūlų vynioju, sapnavau — kelionė Kaltanėnai. Ant kočėlo rietimus drobės vynioja Palėvenė. || refl. „augant raitytis, suktis aplink“: Sunku apynėliui in viršų vyniotis Nemunaitis, 2. „sukti į ką“: Intą popierių mėsą suka: reikia penkis kartus vyniot Paringys. || „vystyti, supti, muturiuoti kuo“: Seniau vaikus ankštai vyniojo Seda |3. refl. „rangantis judėti, raitytis“: Kad vyniojas. ažtai vijūnai Daugėliškis), apvynioti 1. „apsukti, apriesti apie ką, ant ko“: Turėjau beržinį vytį, miklus miklus — kaip apvyniojau apie blauzdas! Žėlva. Autus apsivyniolja) ir į vyžą jauna koją |ūrbarkas ir 2. „apsupti, apsukti, apmuturiuoti kuo“: Visad su autais nešiodavo, autus apvynioja, apivaras dideles nešiodavo Sidabravas, suvynioti 1. „susukti, suriesti į ritinį, į kamuolį“: Kalilp išbąla [audeklas], tai suvyniojam rietiman Lazdijai. / prk.: Visi pečiai užtirpę, ir žarnos dieglių suvyniotos Debeikiai, 2. „susukti į ką, kuo“: Silkę, būdavo, suvynioji į popieriuką ir] an|t] žarijų pakepi Sidabravas. Iš senų paklodžių, būdavo, padarai vystyklų suvyniot tą vaiką Sintautai [jokio kamuolio iliustracijoje nėra!..]. DŽ 1993 vynioti „sukti aprišant, pakuojant“, nors ir: Apyniai vyniojasi ant virpčių; suvynioti 1. „susukti“: Suvynioti pirkinį į popierių. Pinigus susivyniojo į skepetą, 2. „suristi, surutulioti“: Suvynioti žemėlapį; o apvynioti „apsukti (medžiaga, raiščiu, viela)“: Koją apvynioti vyturu. Apvynioti virvę ant kablio. Gyvatė apsivyniojo aplink pagalį; išvynioti „padaryti nebesuvyniotą“: Išvynioti siūlus iš kamuolio. Blogai suvyniotas pirkinys išsivyniojo ir taip toliau nenuosekliai. Iš veiksmažodžio “vyti sudarytas dar vienas kartotinis — vystyti 1. „vynioti. sukti vystyklais“ (var. vystinti), o iš šio veiksmažodžio padarytas vystyklas „audeklo gabalas kūdikiui vystyti“ (senųjų raštų var. vystyklos). Tačiau suvystyti turi ir kitų poreikšmių — 1. J „susisupti, susiglobti“ Biržai // „aprengti, aptūloti“ Palėvenėlė || „suraišioti“ Kuršėnai | „prakišant supinti, 52 Jonas Klimavičius | Sukti, vyti, vynioti ir jų vedinių sinonimija... sutvirtinti“: Kuolai suvystyti vytim Stirniai. Iš vystyti padarytas vystas 3. „vystyklas“ Veliuona, Naūmiestis, o 1. „drabužis moterų liemeniui suvaržyti, korsetas“ F. Kuršaičio žodynas (I 199), A. Juškos žodynas (var. vysta Satigos, Alvitas), 2. „moterų liemenė, kiklikasTM Tilžė, Gardamas, Ramūčiai (var. “vystė 2 Priekulė, Veliuona, Naūmiestis, Alksnėnai, Rudamina) LKŽ XIX 1999. Panašios semantikos yra keletas denominatyvų (išdaiktavardinių veiksmažodžių). Iš "vyturas 1. „ilgas medžiagos gabalas kam apvynioti“, 3. „sruoga, draikana, garbinys“ ir var. “vyturys 3 (: “vyti) padarytas "vyturiuoti 1. „vynioti, sukti“ Viekšniai, 'apvyturiuoti 1. „apvynioti, apsukti, aprišti“ Lenkimai. Raudėnai, Kršžiai, juyturiuoti „įvynioti, įsukti“ Merkinė, "išvyturiuoti 1. „išvynioti“ Kvėdarna, "suvyturiuoti 1. „suvynioti, susukti, suvystyti“ Kvėdarna, Efžvilkas, Vidūklė, Paežerėliai, '"užvyturiuoti „užvynioti“ Pūnskas (var. 'vyturti 1. „vynioti, riesti, sukti“, 2. „sukti, vynioti į ką“, 3. „vystyti“) LKŽ XIX 1999. Iš "vytis 1. „plona, lanksti medžio šaka, ppr. naudojama kam nors pinti arba rišti“, 2. „vytinė, rykštė“ ir (ar) var. vytė 1, 2 (: “vyti) padarytas veiksmažodis vyčioti 1. „vytimis rišti, perpinti“: Darželis aukso basleliais bestas, sidabro vytelėmis vyčiotas Vyžuonos (var. vyčiuoti), var. vytoti 1. „vynioti, sukti, rišti“, suvytoti „susukti, surišti vytimis“: Vytim suvytodavo tvoras Įtverdami] Ceikiniai, "vytuoti 5. „pinti, vynioti, rišti“: Aš einu baslių best, o tu eik vytuot Švenčionys (LKŽ XIX 1999). Vedinių iš sinonimų sukti ir riesti, sukti ir vyti, vyti ir vynioti (jų įvairių reikšmių) semantinės kolizijos dar didesnės negu darybos pamatinių žodžių. Tarptarminėje erdvėje jos pasireiškia tik paribiuose ar negausioje tarptarminėje vartosenoje (daugiausia tautosakos kalboje), o iš esmės lieka nejudinamos. Tačiau bendrinės kalbos akivaizdoje (čia dar prisideda ir jos naujadarų) atsiveria prieštaros — ir kaip dviprasmybės, ir kaip menkas, nors kartais neįmanomas pagerinti distinktyvumas. Bet toks, kad — bent dėl atsargumo perspektyvoje — verta jį priminti. Pvz.: sukutis 16. „vijoklis (Convolvulus)“ Kėdainiai (LKŽ XIV 1986) — ‘vijoklis 1. bot. [t. y. mokslinis terminas| „vijoklinių šeimos augalas (Convolvulus)” (var. vijoklė 1, vijuoklis 1, vynioklė 2), vytuolė „dirvinis vijoklis (Convolvulus arvensis)“ Salantai, Budriai, Gargždai Įvar. "vytuolis Salantai, 'vyturė 1. Gargždai, Endriejavas, Rietavas, vyturis 1. Klaipėda, Alsėdžiai, Laūkuva, Žygaičiai, “vyturys 1. Dovilai, vytorė F. Kuršaičio žodynas (I 40)] LKŽ XIX Terminologija | 2006 | 13 53 1999; vijoklis 2. „bet koks augalas, kuris vyniojasi“ Kalvarija (var. vijoklas A. Juškos žodynas) LKŽ XIX 1999; apynys bot. „virkštinis augalas, kurio spurgai vartojami alui daryti (Humulus lupulus)“ (var. apvynys Kūktiškės, Tauragnai, senieji žodynai) LKŽ [, 1968; vytuklis „karklavijas (Solanum dulcamara) Rūsnė (var. vytuoklė V. Kalvaitis) LKŽ XIX 1999; vijikė „tokia darželių gėlė“ dūnininkai (LKŽ XIX 1999) — “rietena 4. „pataisas, drieka (Lycopodium)“ Višakio Rūda, Garliava, Giškalnis, Griūkiškis, “rietenos I. „perkūnropė (Sempervivum)“ Darbėnai, Grūšlaukis, Mažosios Lietuvos žodynai, 2. „rūgtis takažolė (Polygonum aviculare)“ Mažosios Lietuvos žodynai, J. (A.) Pabrėža, 3. „žiemė slenktenė (Vinca minor)“ F. Kuršaitis, 5. „vaistinė veronika (Veronica officinalis)“ Mažosios Lietuvos žodynai; “riestinis 2. „suvynioti kiaulės papilvės taukai, taukinė“ A. Juškos žodynas, K. Jurkšaičio pasakos, Švėkšna (: suriesti 9. „vyniojant padaryti, pagaminti“: Nelydėm karvinio lajaus, surietėm į tokias taukines Skifsnemunė. Insūdžiau gerai ifr] suriečiau kumpį Kaltanėnai. Užtrino surietusi pardavė pasvariuo Šatės) LKŽ XI 1978, riestiniai — zrazai GK 1934 5—8 86, ‘riestinis ppr. pl. „mėsos kotletas su įdaru, vyniotinis“, ‘riestinis kul. „mėsos kotletas su įdaru, suktinis“ LKŽ XI 1978; 'suktinis 4. „toks mėsos vyniotinis“ Skrebėtiškis, bet gal pasiskolinta iš raštų (LKŽ XIV 1986), 2. kul. „suktos mėsos karštas patiekalas“ DZ 1993; 'vyniotinis 1. „kapotos ar nekapotos mėsos, žuvies ar daržovių kulinarijos gaminys, suvyniotas į ritinį, ruletas“ LKŽ XIX 1999, vyniotinis — ruliada GK 1934 5-8 88, vyniotinis kul. 1. „storos dešros pavidalu suvyniota Salta mėsa“ (2. „keliomis eilėmis susuktas, suvyniotas kepinys su įdaru“) DZ 1993; “vyturys 5. „kukulis, vyniotinis, suktinukas“ Gegrėnai (LKZ XIX 1999); riestuvas 1. „staklių velenas, ant kurio rieCiami metmenys, audeklas“ žem., Skifsnemunė (LKŽ XI 1978), taip pat DZ 1993 — suktuvas 7. „audžiamųjų staklių velenas“ Pagėgiai, Vaiguva (LKŽ XIV 1986) — vytuvas 2. „audžiamųjų staklių velenas, <--->“ Gavaltuva (LKŽ XIX 1999); sukutis 11. „įrankis virvėms sukti, reketis“: Tu tik giją daryk, o aš, paėmęs sukutį, susuksiu, ir tuoj bus virvutė Liubavas (var. 'suktukas 10, “sūktis, suktuvas 11, sukutė 2, sukynė 4) LKŽ XIV 1986, sukutis 5. „įrankis virvėms 54 Jonas Klimavičius | Sukti, vyti, vynioti ir jų vedinių sinonimija... sukti“ DZ 1993, sukynė 2. „prietaisas virvėms vyti“ DZ 1993 — vytukas 2. „įrankis virvėms vyti“ Saldūtiškis (var. vyturkas „vytuvas virvėms vyti“ Papilys) LKŽ XIX 1999; vytuvai 1. „ppr. dviejų kryžmai sutvirtintų kartelių prietaisas siūlams iš sruogų išvyti“: Įsinešk vytuvus ir išvyk siūlus Kalnalis. Vytuvėliais išveja sruogas į kamuolius Linkuva (var. vytuvas 1, 'vytukai 1, vytukas 1, vytukliai, vytokas, vytukšlis, "'vyturas 5, vytuškos 1, vytuška 1, vytuškai) LKZ XIX 1999), vytuvai „prietaisas siūlams vyti“ ir vytukai „maži vytuvai“ DŽ 1993; vytuškos 3. „prietaisas siūlams iš ričių vyti“ Sudeikiai, Užpaliai, Dūsetos, Tverėčius (LKŽ XIX 1999). Taigi faktai jau žinomi, todėl teiginys „pasakymas turi prasmę tik tiems, kas žino faktus“ (Lansonas 1989: 150), atvėrus sąlygos vartus, veda į aiškų kelią. To pasakymo, nors ne visai trumpo, prasmė glaustai būtų tokia: gyvojoje kalboje sukti — riesti, sukti — vyti, vyti — vynioti ir jų vediniams būdinga sinonimija ir polisemija — paprastoji ir tarptarminė (LKŽ sutvarkyta anaiptol ne pavyzdingiausiai, taip pat norminamojoje leksikografijoje (DŽ 1993)) — bendrinės kalbos leksikoje palieka per daug margą ir kartais prieštaringą, nepakankamai sistemingą ir menkai distinktyvų, kartais dviprasmišką vaizdą, kurį sunku pavadinti ir visai nusistovėjusiu. I Iš apzvelgty gyvosios kalbos daugiareiksmiy sinonimų kuriant mokslinius terminus (veiksmų, veiksmo rezultatų ir įrankių pavadinimus) pirmiausia būtina laikytis terminų besinonimiškumo ir vienareikšmiškumo reikalavimų. Moksliniai terminai kuriami iš liaudies terminijos medžiagos (terminizacija) ir daromi naujadarai iš minėtų veiksmažodžių (daryba). Darybos čia mažiau negu terminizacijos — darinių jau yra gyvojoje kalboje, jie funkcionuoja ir bendrinės kalbos paprastojoje leksikoje. Terminizacijos yra ne tik daugiau, jos vyksmas ir problemiškesnis. Lietuvių terminologijoje apie terminizaciją nemažai rašyta, bet teoriškai giliau ji netyrinėta. Teiginių yra skirtingų, kai kurie dalykai visai nepradėti. Dažniausiai kalbama tik apie reikšmę. Terminizuojant paprastai ji keičiama: „Neretai bendriniai žodžiai į terminologiją patenka perkeltinėmis reikšmėmis“ (Keinys 1980: 63). Būdų nurodoma keletas: „Paprastųjų žodžių reikšmė, verčiant juos terminais, arba susiaurinama, arba praplečiama, arba Terminologija | 2006 | 13 55 pavadinamas visai kitas dalykas pagal panašumą ar kitą kurį bruožą“ (Keinys 1980: 64), todėl „paprastieji žodžiai, patekę į terminų sistema [,] gauna specialią, apibrėžtą reikšmę“ (Keinys 1980: 64). Kalbant apie esminę liaudies ir mokslinės terminijos skirtybę, be kitų dalykų, pasakyta, kad kuriant mokslinių terminų sistemą įvardijimo tikslumas reikalauja žodį terminizuoti modifikuojant jo reikšmę ir atribojant nuo kitų reikšmių (Klimavičius 1996: 6-7). Terminizacijos sąvoka plečiama ir skiriamos jos rūšys: „Terminizacija yra dvilypis procesas: vienu atveju terminizuojami bendrinės kalbos ir tarmių žodžiai, o kitu atveju — gretimų sričių terminai. Pastarasis reiškinys vadinamas transterminizacija“ (Gaivenis 1997: 5). Pažodžiui pakartojusi šį teiginį (Kaulakienė 2001: 28) transterminizaciją autorė pavadina transemantizacija (= transsemantizacija), bet toliau šios įdomios ir perspektyvios minties neplėtoja ir grįžta į leksinės semantikos vagą. Po keleto metų K. Gaivenis savo knygoje Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys kalba tik apie du terminizavimo būdus: „1) praplečiant (perkeliant) leksinę žodžio reikšmę ir 2) susiaurinant (apribojant) leksinę žodžio reikšmę“ (Gaivenis 2002: 52). Būtina pasakyti, kad praplėtimas (grikio šiaudas) ir perkėlimas (degtuko šiaudelis), susiaurinimas ir apribojimas iš tikrųjų yra skirtingi reikšmės keitimo būdai. Esminis yra ir kitas dalykas: „Terminas įgauna specialių semų, kurių paprastas žodis neturi“ (Gaivenis 2002: 53). Bet ši mintis irgi tikslintina. Tik tautologija verčiamasi ir terminologijos terminų žodynėlyje: terminizavimas — „visuotinės leksikos arba tarminės leksikos žodžio virtimas arba pavertimas terminu suteikiant jam termininę reikšmę“, o termininė reikšmė — „reikšmė, būdinga žodžiui tam tikros srities terminijoje“ (Kvašytė 2005). K. Gaivenis teisingai pastebėjo, kad tarptautinių vertinių transterminizacija įvykusi ne lietuvių kalboje (Gaivenis 1997: 5). Taigi ji, taip pat visa terminizacija yra terminų semantikos dalykas. Užmiršta pati pradžia. Atrodytų, kad terminizuojamas žodis nusileidžia kaip deus ex machina. O juk reikėtų kalbėti ir apie paiešką, ir apie atranką — apie žodžio galimybę ir tinkamumą terminizuoti, toliau — apie terminizuojamos jo reikšmės paranką, atskyrimą nuo sinonimų. O baigiasi terminizacija darniu terminizuoto sistemos nario jsijungimu į ja. Terminologinei analizei šiuo atveju būtinos terminų apibrėžtys. Si aplinkybė ir norminimo tobulinimo dalykas lėmė dviejų šaltinių pasirinkimą — tai Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas (2001) ir baigiamas rengti Aiški56 Jonas Klimavičius | Sukti, vyti, vynioti ir jų vedinių sinonimija...