Žymioji latvių terminologė Valentīna Skujiņa

216 Žymioji la ių e minologė Valen īna Skujiņa soL i A LABANAUsKiENĖ Lie u iųkalbosins i u as 1937 m. spalio 2 dieną Rygoje, Ilgakiemyje (Iļģuciems) gimė būsimoji La ijos kalbininkė, e minologė Valen īna Skujiņa. Kalbininkės kelias bu o nulem as galbū da mokyklos laikais, kai daugiau dėmesio bu o ski iama kalbai. Tiesa, jau aikys ėje V. Skujiņa pamėgo li e a ū ą, ypač la ių liaudies pasakas i pada imus, o ėlesniais me ais – la ių poe ą J. Rainį, ašy ojus R. Blaumanį, b olius Kaudzīšus, užsienio au o ius R. Tago ę, E. heming ėjų i ki us. La ių kalbos adicijas s ip ino šeimoje mėgs amos liaudies dainos i šokiai. humani a iniai mokslai aukė V. Skujiņą i 1955 m. ji apo La ijos als- ybinio uni e si e o Filologijos akul e o s uden e. S udijuodama 1959 m. p adėjo di b i La ijos mokslų akademijos (LMA) Kalbos i li e a ū os (bu . G ama ikos), ėliau La ių kalbos sek o iuje. Sep in o dešim mečio p adžioje bu o pak ies a di b i LMA Te minologijos komisijos moksline sek e o e. Nuo o laiko e minologija V. Skujiņai apo pag indiniu moksli- nio y imo objek u. 1969 m. ji apgynė kandida o dise aciją (nuo 1992 m. nos i ikuo a dak a ė) Technikosmokslų e minųsuda ymasla iųkalboje. Sol i a Labanauskienė | Žymiojila ių e minologėValen īnaSkujiņa Te minologija | 2007 | 14 217 Nuo 1977 m. p adėjo ado au i Te minologijos i kalbos kul ū os g upei, o 1992 m. – Te minologijos sky iui (Rādī ājs 1997: 7). Kalbininkės y imų aki a yje e minologijos mokslas i p ak ika, mokslo i echnikos e minų suda ymas, a p au iniai e minų elemen ai, ypač lo ynų i g aikų kilmės komponen ai, e minologijos da bų o ganiza imas, kalbos kul ū a i k . Ji y a ne ienos eikšmingos la ių kalbos knygos, ski os p ak iniam mokymui, au o ė: Vals ybinėskalbossu okimas aš edybosdo- kumen uose (Vals s alodasp asmeilie edībasdokumen os, 1993); Dalykinių aš ųpa yzdžiai (Lie išķo aks upa augi, 1998); La iųkalba dalykiniuose aš uose(La iešu alodalie išķajos aks os, 1999); Lo ynųi g aikųkilmės žodžiodaliųžodynas (La īņuung ieķucilmes ā ddaļu ā dnīca, 1999). Pa i s a biausia monog a ija pasi odė 1993 m. – La ių e minologijos a kymo p incipai (La iešu e minologijasizs ādesp incipi), 2002 m. išleis as an as pa aisy as i papildy as leidimas. Tai pi moji la ių e minologijai ski a monog a ija, ku ioje sudė a ke u iasdešim ies me ų da bo pa i is LMA Te minologijos komisijoje. Te minologijos is o ijai s a būs s aipsniai apie J. Endzelīną, R. G abį (jo s aipsniai mokslininkės e s i i iš usų kalbos), apie dū inius Mancelio žodynuose, aip pa V. Skujiņos ka u su bend a- au o e L. Voi ke iča iš usų kalbos iš e s a Liepojoje gimusio mokslinin- ko E. D ezeno knyga Moksloi  echnikos e minologijosin e nacionalizacija (Zinā niskāsun ehniskās e minologijasin e nacionalizacija, 2002). Iš iso V. Skujiņos publikacijų skaičius siekia a i ūks ančio pozicijų! Nuo 1999 m. V. Skujiņa y a LMA Te minologijos komisijos pi mininkė. Čia s a bus didelis jos kalbos p ak ikos da bo įnašas, naujada ų kū imas (p og amma ū a, i gzinība, ieš aide), a p au inių žodžių a i ikmenų paieš- kos i ki i ne mažiau s a būs da bai, a i inkan ys žymiausio la ių kalbos y inė ojo J. Endzelīno eiklos p incipus. Akademikei V. Skujiņai ski as J. Endzelīno apdo anojimas už nu eik us da bus la ių kalbos e minolo- gijai i jos p incipų suda ymui. Ji y a ne ik Te minologijos komisijos pi mininkė, be i Ene ge ikos e - minologijos, In o macinių echnologijų, Ju idinės e minologijos, chemi- jos i chemijos echnologijos e minologijos, Ka o e minologijos, Mo o o a omų anspo o p iemonių e minologijos pakomisių kalbos konsul an ė. Sup an ama, okio pla aus p o ilio specialis ė y a i daugybės e minų žo- dynų bend aau o ė. Da bas gena da bą: kalbos sa aičių o ganiza imas, eikla Vals ybinės kalbos komisijoje, pedagoginis da bas La ijos uni e si e e, kon e encijų 218 engimas i pasi uošimas joms, ado a imas s uden ų da bams – isa ai e minologės V. Skujiņos kasdienybė. La ijos mokslininkė nuola os daly auja ne ik espublikinėse, be i į ai- iose a p au inėse kon e encijose bei kong esuose (Rygoje, Vilniuje, Ta- line, G acoje, Omske, S okholme, Vienoje, Va šu oje i k .). T i i yšiai akademikę V. Skujiņą sieja su Lie u a i Vilniumi. Ji – nuola inė kon e en- cijų iešnia i p anešėja, Lie u ių kalbos ins i u o dok o an ų konsul an ė, kalbos mokslui s a bių s aipsnių, skelb ų „Bal is icoje“, „Te minologijoje“ i k ., au o ė, LKI Te minologijos cen o leidžiamo žu nalo edak o ių ko- legijos na ė. habili uo a ilologijos dak a ė, LMA ik oji na ė, La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u o mokslininkė, Liepojos pedagoginės akademijos p o- eso ė, LU LMA Te minologijos sky iaus ado ė i daugybės ki ų ga bingų i ulų u ė oja nelieka neį e in a sa oje šalyje: nuo 1998 m. LMA i AB „G indeks“ s eigia kasme inius apdo anojimus i p emijas daugiausia pa- sižymėjusiems La ijos mokslininkams už iškilią eiklą, amžiaus indėlį. V. Skujiņai 2007 me ais bu o į eik as „G indekso“ apdo anojimas. Sup asdama, kad kalbininko da bo aisiai isais laikais nebu o saldūs, i žinodama, kad isi sula inimai niekada nep igis: bus okių, ku ie p ilimpa iš ka o, i okių, ku ie nelimpa už jokius pinigus, V. Skujiņa i oliau lieka iš ikima kalbai – au os d asiai (Diena 1999). G ažiausių me ų 70-mečio p oga! LITERATūRA Diena 1999: Nes ādīsimcil ēk iesībasnaidīgāp e me ā alodai. – Diena 15, eb uā is. Rādī ājs 1997: LZAko espondē ājlocekled .habil.philol.Valen inaSkujiņa:bibliog ā iskais ādī ājs. Sas ādī āja M. Kī ī e, Rīga. Gau a 2007-12-12 Sol i a Labanauskienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed] Sol i a Labanauskienė | Žymiojila ių e minologėValen īnaSkujiņa