С. В. Гринев-Гриневич, В. П. Гринева, Л. П. Минкова, Т. Г. Скопюк. Указатель терминологических диссертаций

174 Jonas JoNAs KLimAvičiUs Lietuvių kalbos institutai С. В. Гринев-Гриневич, В. П. Гринева, Л. П. Минкова, Т. Г. Скопюк. УКАЗАТЕЛЬ ТЕРМИНОЛОГИЧЕСКИХ ДИССЕРТАцИй. Справочное пособие Belostokas […] Maskva, 2006, 752 p. Ant stalo guli ir dažnai vartoma, žiūrima mielo kolegos prof. Sergiejaus Griniovo-Griniewicziaus mūsų Terminologijos centrui autografuota knyga. Profesorius ir visi šios bibliografijos rengėjai, taip pat visi 19462005 m. 2165 disertacijų autoriai (kai kurie dviejų) ir Rusijos terminologijos draugija (ROSSTERM) gali pagrįstai didžiuotis prieš pasaulį savo didžiuliu darbu (deja, knygos spauda mena sovietinio skurdo laiką...). Įvado autorius Sergiejus Griniovas-Griniewiczius kalba apie kompleksinę mokslo discipliną terminologiją (sinonimiškai vartojama terminologija ir hibridas terminologija), šiuo laikotarpiu susiklosčiusią jos problematiką, mini perinius 20 metų išsiskyrusias paskutis kryptinamąją, onomasiologinę, semasiologinę, tipologinę, funkcinę, istorinę, kognityvią terminologiją, pagal pagalą patakinę terminologiją, taip. Autorius kelia reikalą sumuoti ir apibendrinti rezultatus terminologijos ateitį lemia būtinybė eiti nuo aprašymų prie aiškinimų. Tai diktavo ir bibliografijos sandarą. I dalis yra sisteminė terminologijos krypčių bibliografija: 1. Terminologija ir jos pagrindiniai skyriai. 2. Tipologinė terminologija. Specialios leksikos ir terminijos tipai (prototerminai ir liaudinė specialioji leksika, amatininkystės leksika, profesionalizmai, mikroterminijos, arealinės ir tautinės terminijos, autorinės terminijos; istorinė terminologija ir diachroninis terminijos aprašymas; gretinamasis terminijų aprašymas). 3. Aprašomoji (deskriptyvioji) terminologija. Klimavičius | Terminologija | 2007 | 14 175 4. semasiologinė terminologija. 5. Onomasiologinė terminologija. Terminų daryba. 6. Funkcinė terminologija. 7. Taikomoji terminologija. Terminologijos darbas. 8. Terminografija. 9. Kognityvioji terminologija. II dalis sisteminė terminijos sričių terminologijos bibliografija: pirmiausia konkrečių bendrųjų dalykų (specialioji leksika, terminai, mokslinė leksika, bendramokslinė leksika, technikos ir bendroji technikos leksika), paskui mokslinių sritų 8ys 88 kryptys (paskutinė iš jų kalbotyros terminologija 85 disertacijos). III dalis abėcėlinė. Darkime prie S. Griniovo Įvado. teigia Autorius, kad mokslotyroje vienu iš pagrindinių mokslo srities raidos greičio ir plėtojimosi kripttimis rodiklių laikoma publikacijų skaičius ir jų tematika. Taigi publikacijos (visų) dinamika tokia (XX a. dešimtmečiai): IV 11, V 11, VI 44, VII 480, VIII po 150200 kasmet. Disertacijos S. Griniovo laikomos pagrindiniais 176 Jonas Klimavičius | tyrimais pagal analizės išsamumą ir gilumą. Jų skaičiaus augimas 147. Terminologijos disertacijos sudaro dešimtadalį kalbotyros disertacijos. 2165 disertacijos tai Rusijos (ir buv. SSRS) terminologijos aruodas. Jame ir A. Balašaičio (1961), K. Gaivenio (1969), A. Kaulakienės (1983), S. Keinio (1968) disertacijos. yra daugiau lietuvių kalbininkų darbų: A. Sabaliausko (pateikti klaidingi inicialai I. I.) Pроисхождение названий сельскохозяйственных растений в балтских языках J. Karaciejaus Socialinių terminų литовского языка (1987), R. Žuka Buivydienės terminų брачного родства в литовском языке (1992), taip pat A. Denzevičiūtės nichdronės ir jų produkcijos iš švietimo baltuosiose kalbose (Принципы номинации) (Kaunas, 1988), D. Eigirijaus Lietuvos народная терминология (Vilnius, 1989). Pas- (Vilnius, 1989). Pastarųjų dviejų disertacijų nėra literatūros rodyklėje Lietuvių kalbotyra. Nėra ir Z. Bareikytės Uстойчивость словосочетаний в научной речи (Maskva, 1982), L. Jurevičiūtės Procesas internacionalizavimo научно-технической терминологии в условиях развития русского двуязычия (Maskva, 1992). Prie anglistikos priklauso R. Jasudavičiūtės Istorinis tyrimas žodžioobražaujamųjų gnezdų žodžių (na materijale imën существительных, žyminčių medžių dalis anglų kalba (Leningradas, 1979). Su lituanistika tikrai siejasi Z. Daunienės disertacija Торговая лексика в белорусской деловой письменности в 15нач. 17 вв. (Vilnius, 1965) ir R. Dailidėno Liтуанизмы в старобелорусской деловой письменности (Minskas, 1989), bet minėtoje rodyklėje jų irgi nėra. Z. Babickienės disertacija Reguliarinė poliseemija rusų ir litovų leksikografijoje (Leningradas, 1983) nėra terminologijos darbas. Prie lituanistikos iš dalies priklauso L. Nevskajos disertacija Балтийская географическая терминология в сопоставлении со славянской (Москва, 1973), o rodyklėje nefiksuota. E. Telešo (E. Y. Тяляшоc) disertacija "Iš tyrimų ir realizacijos konceptualinės modelio dalyko palaikymui žmogaus-mašininio dialogoa" (Kaunas, 1983) prie humanitarinių mokslų nepriklauso. *** Atmetus lituanistikos, taip pat visų buvusių SSRS ir esamų Rusijos tautų, užsienio kalbų terminologijos disertacijos, rusų dalis liktų didžiausia. Neži nia, kaip lietuvių terminologija atrodytų prieš, sakykim, kazachų ar net turkmėnų terminologiją. Kaip prieš rusų nereikia nė sakyti... įspūdingas: V 6, VI 64, VII 226, VIII 483, IX 972, nors čia prasideda mažėjimas: X 269, 20012005 m. Terminologija | 2007 | 14 177 tacijomis be liaudies terminijos pasiekusi tik abiejų rankų pirštų skaičių (žr. A. Rimkutė. Lietuvių terminologijos disertacijos. Terminologija 14, 179187). 19491989 m. apgintos 141 filol. m. kandidato ir 22 daktaro disertacijos (Aukštasis mokslas. Informacinis biuletenis, Nr. 4 Lietuvos kalbininkų, literatūrologų ir tautosakininkų disertacijos (19491989), Vilnius, 1991) taigi iš viso 163 (o terminologijos tuo laiku 4). Tiek gerai, kad buvome, o po pertraukos vėl galime būti tiesiogiai ar netiesiogiai mokiniai, o mūsų žurnale ir kolegos. Nereikia įsistoti į pesimizmą, bet turim gerai įvertinti padėtį. Mūsųama problematika yra sia apimuroka. Bet turim apsiginti nuo terminologijos profanų vertinimų ir karštakošiško vadybiško strategavimo. mokslo biurokratai (pasirėmę ekspertizėmis!..) rašo, kad Terminologija yra praktikos žurnalas, o paprašius pagrįsti kad siaurai specializuotas, turi aiškų taikomąjį (kalbos praktikos) pobūdį, tai turi pasakyti, kad jie nežino žurnale (irologijos centre) Terminų šių dalykų iš viso labai maža jie dabar yra Lietuvos telebijos veikloje komisijos pakomisijos (norsų valstybinių darbuotojų centro dalyvavimo šlubuotė abiem, ypač lingvistine). Patikėję savo galia raginimais staigiai už plaukų ištraukti lietuvių terminologiją į aukščiausią lygį imantis grynosios teorijos kūrimo, nežinia kodėl mano, kad tai geriausia daryti maršu iš Rytų į Vakarus. Beje, S. Griniovo duomenimis, terminologijos ir istorinės leksikologijos disertacijos ten 100 kartų mažiau... Moksle apskritai nėra tokių takoskyros, juoba šuoliais pakeitę kryptį netapsime europiniu terminologijos centru. Lietuvių terminologijos teoriją po Jono Jablonskio (lingvistinę, žinomą iš negausių teiginių ir iš praktinio įgyvendinimo) ir Stasio Šalkauskio (daugiau bendrąją, iš dalies loginę) nuosekliau, bet su pertrūkiais kūrė tik Kazimieras Gaivenis, iš dalies kūrė, daugiau mokė Stasys Keinys. Dabar pauzė, dar gerai, kad mūsų tiriamieji darbai, nors neapkaišyti mokslingumo plunksnomis, bet turi neblogą teorinį pamušalą (iš paviršiaus jo nematyti, bet yra). Tačiau tikrai reikia rengti bent vieną platesnio masto gryną teoretiką, iš kurio būtų galima laukti monografijos ar pradžiai bent vadovėlio arba kuris galėtų telkti grupę kolektyvinei monografijai. Tam reikia pirmiausia įsisavinti tai, kas sukurta ir išlaikę laiko bandymą. Čia reikia įsisąmoninti: rusų terminologai labai daug ką išplėtoję epopėjiškai, bet jei mes taip darytume, mūsų, kelių terminologų kalbininkų, pajėgų užtektų mažai daliai problematikos. Nesidrovėkime perimti, svarbiausia mokėkime tai nuodugniai, rūpestingai, 178 Jonas Klimavičius | bet kumuliatyviai, sistemiškai padaryti. Aktualumas ir Kalbą apie lietuvių lingvistinių terminologijos kryptis reikia pradėti nuo pasiektų (ir nepasiektų) rezultatų. Pirmiausia reikia dar geriau susistyguoti mūsų daugiausia kultivuojamą aprašomąją onomasiologinę terminologiją. Būtina ryžtingai šalinti vieną negerą perkrypį ne tai, kad ši kryptis per daug darybiška, bet tai, kad terminizacijos būdu sukurtų terminų darybinė analizė iškreipia terminijos kūrimo vaizdą. Redaktoriaus plunksna vienu gaistu šito nepašalins, reikia bendros nuostatos: darybos analizė naujadarams, vertiniams. kitų krypčių turim tik pačius būtiniausius papildus, reikalingus pagrindinei krypčiai ir jai paremti (didžiausias, turintis ir dar žadantis disertacinių rezultatų istorinė terminologija), arba įvairių pradmenų, plėtotė ir ateitis dar visai neaiški. Vieno labai svarbaus aiškumo reikia būtinai ir greitai: kiek trūksta, kad terminologijos disertacijos ir terminologų skaičius sudarytų dešimtadalį kalbotyros, ir kada sudarys. Gauta 2006-12-04 Jonas Klimavičius Lietuvių kalbos institutai P. Vileišio g. 5, LT - 10308 E. paštas ter[email protected] perspektyvumas mus čia turėtų vesti.