Vienažodžių matematikos terminų sinonimija matematikos vadovėliuose (1910–1940)

146 Vienažodžių matematikos terminų sinonimija matematikos vadovėliuose (1910–1940) DiANA ŠiLoBRitAitĖ Lietuviųkalbosinstitutas 1. ĮVADINėS PASTABOS Pirmosios matematikos sąvokos atsirado pirmykštės bendruomenės laikais iš praktinės žmonių veiklos poreikių. Manoma, kad matematikos terminas Graikijoje imtas vartoti VI a. pr. Kr. Tada matematika ir tapo savarankišku mokslu. Lietuviškus terminus Lietuvos matematikai ir kalbininkai pradėjo tvarkyti ir vienodinti tik nuo XIX a. pabaigos, nors jau nuo XV a. pabaigos parapinėse Lietuvos mokyklose buvo mokoma skaičiavimo, o 1539 m. A. Kulviečio Vilniuje įkurtoje reformatų mokykloje tarp septynių laisvųjų menų buvo mokoma aritmetikos ir geometrijos. Pirmieji matematikos veikalai Lietuvoje buvo leidžiami lotynų, vėliau lenkų kalbomis, pvz.: Jono Rudaminos Dusetiškio Garsiosmatematikosteoremosirproblemos (Illustriora theoremataetproblematamathematicaexopticisgeometriaastronomiaspheara elementaricomputoecclesiastico 1633), Osvaldo Krygerio Praktinėaritmetika (Arithmetica practicainusumstudiosaejuventutisAcademiaeetuniversitatis VilnensisSocietatisJesu1635), Mykolo Kazimiero Belkovskio Teorecentrika, arbamatematinissamprotavimasapietaškusircentrus (Theorecentricasive mathematicaedepunctisetcentrisconsiderationes 1644) ir kt. (LTE VII 1981: 308–312). XIX a. viduryje bandyta išleisti pirmuosius lietuviškus mokyklinius matematikos vadovėlius. Juos parengė J. Stanevičius (apie 1830 m.), M. P. Marcinskis (apie 1860 m.), tačiau jie nebuvo išleisti. 1.1. Matematikos terminijos tvarkyba: vadovėliai ir žodynai XIX a. pabaigoje išleisti pirmieji lietuviški aritmetikos vadovėliai: P. Matulionio ir J. Spudulio (sudarė J. Gailutis) užduotinas,taiiraRankiusužduocziuAritmetikosarbaRakundosmokslo (1885), P. Nėrio (P. Vileišio) KeturisvarbiausiejieveikalaiAritmetikos (1886), S. Gimžausko Pradžiamokslis Diana Šilobritaitė | Vienažodžiųmatematikosterminųsinonimija... Terminologija | 2007 | 14 147 Lietuwiszkospaudraszczoirrankraszczo (1888), S. Skačkausko Aritmetika (1897). Minėtų vadovėlių matematikos terminiją aptarė aritmetikos terminijos istorijos tyrinėtojas P. Rumšas (Rumšas 1978: 52–60). XX a. pradžioje lietuviškų matematikos vadovėlių ir uždavinynų padaugėjo – aritmetikos pradėta mokyti gimtąja kalba. Pastebimas terminų norminimas: „visų vienodai vadinami aritmetikos veiksmai, skaičiai, su kuriais atliekami veiksmai, tų veiksmų rezultatai, trupmenos nariai ir t. t.“ (Rumšas 1980: 73). Pasirodė keli P. Bendoriaus ir P. Daugirdos Aritmetikosuždaviniųirpavyzdžiųrinkinioleidimai (1906–1918), P. Mašioto Aritmetikos uždavinynas (1906, 2 d.), A. Vėgėlės verstas S. Thomo Trumpasaritmetikosmokslas (1916). Minėtini straipsniai – [A. Dambrausko] A. Jakšto Keli žodžiaiapiematematiškąjįpoetiškumokriterijų (Draugija 1907 1: 28–31), A. Bernšteino (vertė B. Lėsys) Kaikuriosskaitųpaslaptis (Viltis 1908 78: 4; 1908 81: 4), P. Mašioto Išnumeracijoshistorijos (Draugija 1908 9: 396–400) ir [A. Dambrausko] A. Jakšto recenzija Laipsniškasmokinimasisaritmetikos arbarokundos (Draugija 1909 27: 272). Nagrinėjamo laikotarpio viduryje išleisti pirmieji matematikos terminų žodynėliai – M. Šikšnio Aritmetikosiralgebrosterminųžodynėlis (Vilnius, 1919) ir Z. Žemaičio Geometrijosirtrigonometrijosterminųrinkinėlis (Kaunas, 1920). Tai buvo vieni pirmųjų spausdintų lietuviškų terminų žodynėlių. Jie padėjo pamatus lietuviškajai mokyklinei matematikos terminijai. Straipsnyje nagrinėjami vienažodžiai matematikos terminų sinonimai, rinkti iš XX a. pirmos pusės (iki 1940 m.) vidurinės mokyklos matematikos vadovėlių. Medžiaga rinkta iš 24 vadovėlių – V. Budrevičiaus Algebrosteorijos (1919), A. Busilo Aritmetikos(1921), A. Busilo Jaunomatininko(1921), J. Damijonaičio Aritmetikosvadovėlio (1910 (1911), 2 d.), A. Jakšto Plokštinėstrigonometrijos(1919), J. Mašioto Matematikosvadovėlio (Geometrija. 1937–1938, 3 d.), J. Mašioto Matematikosvadovėlio (Aritmetikairalgebra. 1939–1940, 3 d.), K. Klimavičiaus Geometrijos (1938–1940, 3 d.), Masingo (vertė A. Smetona) Aritmetikosteorijos(1922), M. Šikšnio Geometrijos (1923), M. Šikšnio Elementarinėsalgebros (1923), M. Šikšnio Geometrijos (1938–1939, 3 d.), M. Šikšnio Aritmetikosiralgebros (1939, 3 d.). Analizuojamo laikotarpio vadovėliai buvo dvejopi: teoriniai (skirti tik teorijai) ir mišrūs (pateikiama ir teorija, ir praktika). Buvo leidžiami ir uždavinynai, tačiau iš jų terminų nerinkta – jie beveik nesiskiria nuo vartojamų vadovėliuose. 148 2. VIENAŽODŽIAI MATEMATIKOS TERMINŲ SINONIMAI 1910–1940 m. laikotarpio matematikos vadovėlių didžioji dalis vienažodžių sinoniminių terminų vartojama skirtingų autorių. Sinonimų, vartojamų to paties autoriaus, randama mažiau. Kilmės atžvilgiu sinonimų eilutės yra dviejų tipų – įvairiakilmės (lietuviškų ir svetimos kilmės terminų sinonimija) ir vienakilmės (grynai lietuviškų terminų sinonimija). 2.1. Vienažodžiai matematikos terminų sinonimai, vartojami to paties autoriaus To paties autoriaus vadovėlyje rasta tik viena lietuviškų terminų sinonimų eilutė: apibrėžimas(nusakymas) MAT 1922 11. Z. Žemaičio ir M. Šikšnio terminų žodynėliuose pateikiamas tik terminas apibrėžimas, kurį, remdamasis veiksmažodžiu apibrėžti „pateikti apibrėžimą“, yra sudaręs J. Jablonskis (žr. Rumšas 1975: 8). Tų pačių autorių vadovėliuose dažnesnės įvairiakilmės sinonimų eilutės: dvinaris – binomas ŠAA I 1939 110; gretasienis– paralelepipedas BJM 1921 79; įžambinė – hipotenuzė BJM 1921 17, KG 1939 19, KG 1940 31, MG I 1937 52, MG II 1938 4, MG III 1938 3, ŠG 1923 25, ŠG I 1938 36, ŠG II 1938 55, ŠG III 1939 4; kūbas – šeštainis MAT 1922 46. Matematikos terminijoje įsigalėjo ir yra vartojami lietuviški terminai gretasienis, kurį yra pasiūlęs Z. Žemaitis, irįžambinė. MTŽ 1994dvinarisirbinomas dar pateikiami kaip sinonimai: binomas žr. dvinaris– dvinaris,binomas:diferencialinis,tiesinis, tačiau kai kuriuose rūšiniuose pavadinimuose jie skiriami: dvinariokubas,dvinariokvadratasir binomoskleidinys, binomoformulė. Stačiakampiam gretasieniui, kurio sienos yra kvadratai, vadinti vartojamas nelietuviškos kilmės terminas kubas. Terminaiparalelepipedas(plg. rus. параллелепипед, angl.parallelepiped),hipotenuzė(plg. rus.гипотенуза,angl. hypotenuse) lietuvių matematikos terminijoje neįsitvirtino ir nėra vartojami. 2.2. Vienažodžiai matematikos terminų sinonimai, vartojami skirtingų autorių Skirtingų autorių vartojami lietuviški terminų sinonimai yra leksiniai ir darybiniai. Leksiniais sinonimais J. Pikčilingis laiko skirtingai skambančius tos pačios kalbos dalies žodžius, kurie žymi tą patį daiktą, požymį ar veiksmą (Pikčilingis 1969: 4). Diana Šilobritaitė | Vienažodžiųmatematikosterminųsinonimija... Terminologija | 2007 | 14 149 Leksiniai sinonimai nagrinėjamuose matematikos vadovėliuose yra dažniausi. 2.2.1. ĮVAIRIAKILMIAI MATEMATIKOS TERMINŲ SINONIMAI Įvairiakilmiai vienažodžiai terminų sinonimai skirtingų autorių vartojami ypač dažnai: įstrižainė BJM 1921 3, ŠG I 1938 34 – diagonalė BJM 1921 3, ŠG 1923 24; išpiova BA 1921 4, KG 1938 19, MG I 1937 26, ŠG 1923 66, ŠG I 1938 16, ŠG III 1939 24 – sektoris ŠG 1923 66 / sektorius ŠG III 1939 24; matlankis BJM 1921 9, JPT 1919 7, KG 1938 28, KG 1939 5, KG 1940 70, MAA I 1940 142, MG I 1937 36, ŠG I 1938 21 – transportyras ŠG I 1938 21; nuopiova KG 1938 21, MG I 1937 26, ŠG 1923 66, ŠG I 1938 16, ŠG III 1939 25 – segmentas ŠG 1923 66, ŠG III 1939 25; pusiaukampinė KG 1938 46, KG 1940 87, MAA III 1940 66, ŠG 1923 15, ŠG I 1938 40 – bisektrisė KG 1938 46, ŠG 1923 15; pusiaukraštinė KG 1938 46, ŠG 1923 26 – mediana JPT 1919 104, KG 1938 46, ŠG 1923 26; skriestuvas BA 1921 3, BJM 1921 30, JPT 1919 46, KG 1938 13, KG 1940 104, MG I 1937 19, MG II 1938 124, MG III 1938 75, ŠG 1923 10, ŠG I 1938 10 – cirkelis KG 1938 51, ŠG 1923 10; statinis BJM 1921 17, KG 1938 44, KG 1939 12, KG 1940 17, MAA II 1939 117, MG I 1937 52, MG II 1938 4, MG III 1938 3, ŠG 1923 25 – katetas BJM 1921 17, KG 1938 44, ŠG III 1923 25; styga BJM 1921 52, KG 1938 20, KG 1939 32, KG 1940 45, MG I 1937 26, MG II 1938 48, MG III 1938 55, ŠG 1923 66, ŠG I 1938 16, ŠG II 1938 18, ŠG III 1939 5 – chorda BJM 1921 52, JPT 1919 61, ŠG 1923 66. Z. Žemaičio Geometrijosirtrigonometrijosterminųrinkinėlyje visi šie terminai taip pat pateikiami dar kaip sinonimai. Dabartinėje matematikos terminijoje bisektrisė(rus. биссектриса),diagonalė (rus. диагональ),transportyras (rus. транспортир), cirkelis (rus. циркуль), katetas (rus. катет), chorda (rus. хорда) nevartojami. Įsigalėjo pusiaukampinė, įstrižainė,matlankis,skriestuvas,statinis,styga(MTŽ 1994). Sinonimais yra laikomi išpjova–sektorius,nuopjova–segmentas, tačiau pagrindiniai yra lietuviški terminai išpjova,nuopjova. Pusiaukraštinėirmediana dabartinėje matematikos terminijoje skiriami: pusiaukraštinė– „tiesės atkarpa, jungianti trikampio viršūnę su kraštinės viduriu (geometrijoje)“ DŽ5, mediana – „vidutinė (centrinė) atsitiktinio dydžio reikšmė (tikimybių teorijoje ir matematikos statistikoje)“ TŽŽe 2002. Nelietuviškos kilmės terminų konusas,perpendikuliaras Z. Žemaitis nevartoja, plg.: kūgis BJM 1921 89, KG 1938 5, MG I 1937 8 – konusas BJM 150 1921 89; statmuo BJM 1921 3, KG 1938 32, KG 1939 12, KG 1940 31, MAA II 1939 34, MAA III 1940 66, MG I 1937 46, MG II 1938 5, MG III 1938 53, ŠAA II 1939 24, ŠG 1923 15, ŠG I 1938 45, ŠG II 1938 10, ŠG III 1939 3 – perpendikuliaras ŠG 1923 15. Jie nevartojami ir dabartinėje matematikos terminijoje. Z. Žemaičio Geometrijosirtrigonometrijosterminųrinkinėlyje sinonimais nelaikomi ir ketvirtainis BJM 1921 19, MAT 1922 44 – kvadratas BA 1921 7, BJM 1921 19, KG 1938 84, KG 1939 19, KG 1940 7, MAA I 1940 22, MAA III 1940 4, MAT 1922 44, MG I 1937 109, MG II 1938 3, ŠG 1923 62, ŠAA I 1939 44, ŠAA II 1939 3, ŠAA III 1939 11, ŠEA 1923 14. Sinonimiškai Z. Žemaičio rinkinėlyje pateikiami būdvardžiai ketvirtainis– kvadratinis. M. Šikšnys Aritmetikosiralgebrosterminųžodynėlyje termino cifra nevartoja, vėlesnių metų vadovėliuose įsigali skaitmuo: skaitmuo BA 1921 5, BAT 1919 6, BJM 1921 9, KG 1938 22, MAA I 1940 11, MAA III 1940 46, MAT 1922 9, ŠG 1923 12, ŠAA I 1939 6, ŠAA II 1939 101, ŠAA III 1939 13, ŠG I 1938 81, ŠG III 1939 6 – cifra BAT 1919 5. M. Šikšnio žodynėlyje sinonimais laikomi vadovėliuose vartojami terminai dėjinys BAT 1919 31, MAT 1922 11 – suma BA 1921 10, BAT 1919 17, BJM 1921 4, DAV 1910 39, JPT 1919 40, KG 1938 14, KG 1940 20, MAA I 1940 41, MAA III 1940 12, MAT 1922 11, MG I 1937 20, MG II 1938 6, MG III 1938 23, ŠAA I 1939 10, ŠAA II 1939 5, ŠAA III 1939 4, ŠEA 1923 10, ŠG 1923 11, ŠG I 1938 11, ŠG II 1938 33, ŠG III 1939 4. Tiesa, M. Šikšnys dar pateikia dėtinys, tačiau savo vadovėliuose vartoja tik terminą suma, kuris ir įsigalėjo matematikoje. Keturnarę sinonimų eilutę dažniausiai sudaro vienas tarptautinis ir trys lietuviški terminai: skersinys JPT 1919 28 – skersis BA 1921 50, BJM 1921 44 – skersmuo BA 1921 50, KG 1938 20, KG 1940 38, MAA II 1939 17, MG I 1937 26, MG III 1938 53, ŠG 1923 66, ŠG I 1938 16, ŠG II 1938 17, ŠG III 1939 5 – diametras BJM 1921 89, JPT 1919 18, KG 1938 20, ŠG 1923 66. Pavienių autorių vartoti skersinys,skersis neįsigalėjo. Nevartojamas ir diametras (rus. диаметр), prigijo skersmuo. Penkianarę eilutę sudaro keturi lietuviški ir vienas nelietuviškos kilmės terminas: mastas DAV 1910 20 – mastelis KG 1940 39, MAA I 1940 22, MG II 1938 119, MG III 1938 4, ŠAA 1939 48, ŠG II 1938 68 – dydrodis KG 1940 39 – maštabas BA 1921 46, BJM 1921 35 – matas BJM 1921 39. Kaip matyti, dažniausias yra terminas mastelis, kuris buvo vartojamas vėlesniuose Diana Šilobritaitė | Vienažodžiųmatematikosterminųsinonimija... Terminologija | 2007 | 14 151 vadovėliuose (1938, 1940). Tačiau juose dar randamas terminas dydrodis, kurio vėliau buvo atsisakyta. Z. Žemaitis ir J. Jablonskis masteliui įvardyti siūlė mastą (plačiau žr. Klimavičius 2005: 143–146). Rastas vienas atvejis, kai sinonimų eilutę sudaro hibridiniai vienažodžiai terminai, pvz.: liniuotė BJM 1921 12, KG 1938 7, KG 1940 70, MAA II 1939 60, MG I 1937 11, MG III 1938 90, ŠAA II 1939 32, ŠG 1923 7, ŠG I 1938 7, ŠG III 1939 67 – linijuoklas JPT 1919 46. Kaip matyti, terminą linijuoklas vartoja tik vienas autorius. Šis terminas neprigijo – iki mūsų dienų išliko ir matematikos terminijoje yra vartojamas terminas liniuotė. 2.2.2. VIENAKILMIAI MATEMATIKOS TERMINŲ SINONIMAI Nemaža atvejų, kai vieną iš sinonimų vartoja dauguma matematikos vadovėlių autorių, o kitą – tik vienas: apskritimas BJM 1921 51, KG 1938 17, KG 1939 30, KG 1940 7, MAA II 1939 149, MG I 1937 11, MG II 1938 3, ŠG 1923 43, ŠG I 1938 15, ŠG II 1938 17, ŠG III 1939 3 – ratlankis ŠG 1923 43 (Z. Žemaičio Geometrijosirtrigonometrijosterminųrinkinėlyje sinonimiški yra apskritimas ir skraja);atkarpa BA 1921 4, BJM 1921 23, KG 1938 10, KG 1939 5, KG 1940 5, MAA I 1940 11, MAA II 1939 32, MG I 1937 17, MG III 1938 21, ŠAA I 1939 8, ŠAA II 1939 26, ŠEA 1923 27, ŠG I 1938 10 – atrėžas JPT 1919 28 (Z. Žemaičio rinkinėlyje tik atkarpa); gavinys MAA I 1940 15, MAA II 1939 9, MAA III 1940 11, ŠAA I 1939 156, ŠAA III 1939 3 – išdava MAA I 1940 15 (Z. Žemaičio tik gavinys);rutulys BJM 1921 76, KG 1938 5, MAA II 1939 24, MG I 1937 9 – kamuolys KG 1938 5 (Z. Žemaičio terminų rinkinėlyje – rutulys); liekana BA 1921 9, BAT 1919 37, JPT 1919 30, DAV 1910 27, KG 1938 12, MAA I 1940 35, MAA III 1940 34, ŠAA I 1939 6, ŠAA II 1939 101, ŠAA III 1939 15 – išdalos MAT 1922 30 (M. Šikšnys ir Z. Žemaitis savo žodynėliuose pateikia abu terminus); lygtis BAT 1919 87, MAA II 1939 6, MG III 1938 6, ŠAA II 1939 50, ŠAA III 1939 11, ŠG III 1939 26 – lyginys JPT 1919 9, MAT 1922 128 (Z. Žemaičio rinkinėlyje šie terminai nėra laikomi sinonimais: lygtis (rus. уравнение) ir lyginys (равенство (формула)); sąlyga BJM 1921 38, JPT 1919 9, KG 1938 64, MAT 1922 110 – sutartis MAT 1922 110; sandauga BA 1921 10, BAT 1919 17, BJM 1921 45, KG 1939 12, KG 1940 7, MAA I 1940 48, MAA II 1939 15, MAA III 1940 3, MAT 1922 21, MG I 1937 41, MG II 1938 11, MG III 1938 14, ŠG 1923 11, ŠAA I 1939 7, ŠAA II 1939 9, ŠAA III 1939 3 – padaugas JPT 1919 53 (M. Šikšnio terminų žodynėlyje – sandauga); skaitiklis BA 1921 5, BAT 152 1919 17, JPT 1919 22, KG 1940 71, MAA I 1940 34, ŠAA I 1939 8, ŠAA II 1939 107 – suskaitytojas DAV 1910 25 (M. Šikšnio terminų žodynėlyje – skaitiklis); skritulys BA 1921 3, BJM 1921 51, JPT 1919 13, KG 1938 7, KG 1939 37, MAA I 1940 22, MG I 1937 11, MG III 1938 53, ŠG 1923 66, ŠG I 1938 5, ŠG III 1939 22 – ratas ŠG 1923 66 (Z. Žemaičio terminų rinkinėlyje – skritulys). Pirmuosiuose matematikos terminų žodynėliuose pateikti terminai vartojami daugelio matematikos vadovėlių autorių, tik kai kurie autoriai nepagrįstai vėliau kišo savus. Z. Žemaitis, kalbėdamas apie terminąlygtis, nurodė, kad jo ankstesniuose lietuviškuose raštuose nebuvo. Todėl nenuostabu, kad šiai sąvokai vadinti, ypač ankstesniuose vadovėliuose, buvo vartojamas terminas lyginys.J. Jablonskis terminą lygtis siūlė vartoti ne vienaskaitos, o daugiskaitos forma. Jo manymu, „čia turima reikalo su būtina dviejų dalių sąveika, lygiateisiškumu, pusiausvyra“ (Žemaitis 1966: 198). Tačiau matematikai įtikino J. Jablonskį, kad „svarbu turėti tą sąvoką išreikštą vienaskaita, kad būtų aišku, jog turima reikalo ne su keletu, bet su viena lygtimi“ (Žemaitis 1966: 198). Trinarės leksinių sinonimų eilutės narys vardiklisanalizuojamo laikotarpio matematikos vadovėliuose vartojamas dažniausiai:vardiklis BAT 1919 17, JPT 1919 22, KG 1940 71, MAA I 1940 34, ŠAA I 1939 8, ŠAA II 1939 63 – pažymėtojas DAV 1910 25 – ženklininkas BA 1921 5. Jis pateikiamas ir M. Šikšnio Aritmetikosiralgebrosterminųžodynėlyje. Terminas pažymėtojas vartojamas vadovėlyje (J. Damijonaičio), išleistame iki M. Šikšnio žodynėlio leidimo (P. Matulionio ir J. Spudulio [sudarė J. Gailutis] vadovėlyje užduotinas,taiiraRankiusužduocziuAritmetikosarbaRakundosmokslo (1885) vartojamas žymėtojas). Vardiklis vartojamas jau 1919 m. vadovėlyje (jis pateikiamas ir M. Šikšnio Aritmetikosiralgebrosterminųžodynėlyje), todėl neaišku, kodėl 1921 m. vadovėlyje šiai sąvokai žymėti pavartotas terminas ženklininkas. Darybiniai sinonimai, anot J. Vaskelienės, yra tokie, kurie turi tą pačią šaknį ir yra artimos reikšmės tos pačios darybos kategorijos dariniai (Vaskelienė 2000: 75) Analizuojamuose matematikos vadovėliuose dažniausios dvinarės darybinių sinonimų eilutės. Neretai sinonimų eilučių terminai skiriasi darybos priesagomis, pvz.: daliklis BA 1921 13, BAT 1919 17, MAA I 1940 72, MAA II 1939 5, MAT 1922 29, ŠAA I 1939 6, ŠAA II 1939 7, ŠAA III 1939 6, ŠEA 1923 38 – dalytojas DAV 1910 27; daugyba BA 1921 21, BAT 1919 16, JPT 1919 86, Diana Šilobritaitė | Vienažodžiųmatematikosterminųsinonimija... Terminologija | 2007 | 14 153 MAA I 1940 41, MAA III 1940 13, MAT 1922 21, ŠAA I 1939 31, ŠAA II 1939 97, ŠAA III 1939 9, ŠEA 1923 7, ŠG 1923 11, ŠG I 1938 12 – dauginimas BA 1921 29, DAV 1910 4, DAV 1911 8, JPT 1919 74, MAT 1922 24; dėsnis BJM 1921 33, KG 1938 8 – dėstė MAT 1922 47. Dalytojas matematikos terminijoje neprigijo, nes prieštarauja žodžių darybos dėsniams: su priesaga -tojas paprastai sudaromi veikėjų ir žymiai rečiau veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai. Šis terminas buvo vartojamas pirmuosiuose matematikos vadovėliuose – P. Matulionio ir J. Spudulio (sudarė J. Gailutis) (1885), P. Nėrio (P. Vileišio) (1886). Išėjus M. Šikš nio Aritmetikosiralgebrosterminųžodynėliuinuosekliai imtas vartoti daliklis. Terminai daugybairdauginimas (iki XX a. buvo vartojamas ir padauginimas) yra vartojami ir dabartinėje terminijoje. Terminas dauginimas, anot Z. Žemaičio, turi būti vartojamas „konkrečių veiksmų vykdymui žymėti“ (Žemaitis 1966: 196). Prie šios grupės galima priskirti sinonimų eilutes, kurių vienas narys yra sudaiktavardėjęs dalyvis, o kitas priesaginės darybos daiktavardis: dalijamasis BA 1921 52, BAT 1919 17 – dalinys BA 1921 29, BAT 1919 52, DAV 1910 27, JPT 1919 53, KG 1938 14, MAA I 1940 72, MAA II 1939 14, MAA III 1940 15, MAT 1922 29, ŠAA I 1939 33, ŠAA II 1939 7, ŠAA III 1939 9, ŠEA 1923 7, ŠG I 1938 12, ŠG III 1939 6 (M. Šikšnio Aritmetikosir algebrosterminųžodynėlyje šie terminai taip pat pateikiami kaip sinonimai); liečiamoji BJM 1921 53, JPT 1919 29, ŠG 1923 72, ŠG II 1938 17 – lietėja KG 1939 35, KG 1940 52, MG II 1938 51, ŠG II 1938 17. Dėl pastarųjų terminų nemažai ginčytasi. Z. Žemaitis pastebėjo, kad terminas liečiamoji gali sukelti dviprasmybių (bet jį pateikė Geometrijosirtrigonometrijosterminųrinkinėlyje): „ar tai tiesė, kuri ką liečia, ar kurią kas liečia“. J. Jablonskis pasiūlė terminą lietėja „pabrėžiant tam tikrą jos aktyvumą“ (Žemaitis 1966: 198). Dabartinėje matematikos terminijoje tiesei, kuri su kreive turi tik vieną bendrą tašką, pavadinti vartojamas terminas liestinė (MTŽ 1994). Dar vieną sinonimų eilutę sudaro sudaiktavardėjusi įvardžiuotinė būdvardžio ir dalyvio forma: pasviroji BJM 1921 53, MG I 1937 42, ŠG I 1938 28, ŠG III 1939 40 – pasvirusioji KG 1938 32, ŠG 1923 15. Iki mūsų dienų išlikęs ir dabartinėje matematikos terminijoje į tiesę ar plokštumą pasvirusiai tiesei pavadinti yra vartojamas terminas pasviroji (MTŽ 1994). Darybiniais sinonimais laikomi ir stačiakampainis KG 1938 82, ŠG 1923 60 – stačiakampis BA 1921 7, BJM 1921 19, KG 1939 5, KG 1940 31, MAA I 1940 22, MAA III 1940 153, MG I 1937 105, MG II 1938 3, ŠG 154 I 1938 85, ŠG II 1938 3. Dabartinėje matematikos terminijoje vartojamas stačiakampis, buvęs pateiktas jau Z. Žemaičio Geometrijosirtrigonometrijos terminųrinkinėlyje. Matematikos vadovėliuose rasta trinarių ir keturnarių darybinių sinonimų eilučių: kertamoji BJM 1921 52, KG 1940 9, ŠG 1923 66, ŠG II 1938 17 – kertė MAT 1922 44 – kirtėja KG 1939 34, KG 1940 52, MG II 1938 50, ŠG I 1938 16, ŠG II 1938 17; sudėtis BA 1921 72, BAT 1919 12, MAA I 1940 41, MAA II 1939 28, MAA III 1940 12, MAT 1922 11, ŠAA I 1939 20, ŠAA II 1939 93, ŠEA 1923 7, ŠG I 1938 11 – sudėjimas MAT 1922 12 – sudėstymas DAV 1910 3, DAV 1911 3; dalyba BA 1921 13, KG 1938 14, MAA I 1940 41, MAA III 1940 15, MAT 1922 29, ŠAA I 1939 31, ŠAA III 1939 9, ŠEA 1923 7, ŠG I 1938 12, ŠG III 1939 6 – dalijimas BA 1921 27, BAT 1919 65, DAV 1910 4, DAV 1911 9, ŠAA I 1939 157 – dalymas JPT 1919 74 – dalinėjimas MAT 1922 64; daugiklis BJM 1921 82, JPT 1919 128, MAA I 1940 48, MAA II 1939 5, MAT 1922 21, MG I 1937 21, ŠEA 1923 11, ŠG I 1938 12, ŠG III 1939 23 – dauginamasis BA 1921 16, BAT 1919 17, MAA I 1940 48, MAA II 1939 21, MAA III 1940 3, ŠAA I 1939 7, ŠAA II 1939 3, ŠAA III 1939 4 – dauginys ŠAA I 1939 31 – daugmuo BA 1921 18, BAT 1919 41, MAA I 1940 48, MAT 1922 21, ŠEA 1923 36. Kaip matyti, sinonimai čia vartojami ir tų pačių, ir skirtingų autorių vadovėliuose. Dydžiui, kuris dauginamas iš kito dydžio, pavadinti J. Jablonskis siūlė terminus daugmuo (pirmajam skaičiui) ir daugiklis (antrajam skaičiui). P. Rumšas pastebi, kad „daugmuoir dalmuo – vienos priesagos naujadarai, tad neaišku, kodėl daugmuo turėjo reikšti dauginamąjį, o dalmuo, priešingai – ne dalijamąjį, o gautąjį skaičių“ (Rumšas 1975: 7). Ne visi minėtų sinonimų eilučių terminai įsigalėjo ir yra vartojami matematikoje. Pavyzdžiui, kertamoji – kertė– kirtėja: kertamoji – „mašina javams kirsti“, kertė – „patalpos ar daikto kampas; nedidelis sklypas, pakraštys“, kirtėja – asmenį pavadinąs daiktavardis. Nors matematikoje ir vartojamas terminas kertančiojilinija (MTŽ 1994), tačiau tiesei, kuri kerta kreivę mažiausiai dviejuose taškuose, pavadinti vartojamas terminas kirstinė. Sudėstymas dabartinėje matematikos terminijoje taip pat nėra vartojamas (plg. pamatinį šio termino žodį sudėstyti „sudėlioti, suklostyti“). Dalijimas ir dalinėjimas turi kitokias reikšmes. J. Jablonskio siūlomas terminas daugyba buvo naujadaras – jis turi tik vieną reikšmę (matematinę):daugyba mat. „dauginimoveiksmas“(J. Jablonskis):Daugybostabelė,daugybosabėcėlė (Z. Žemaitis). Atkarpųdaugyba raštai Diana Šilobritaitė | Vienažodžiųmatematikosterminųsinonimija...