Kai kurie sinoniminių religijos terminų vartosenos atvejai katekizmuose (XVI a. ir XIX a. galas – XX a. pradžia)

Terminologija | 2007 | 14 135 Kai kurie sinoniminių religijos terminų vartosenos atvejai katekizmuose (XVI a. ir XIX a. galas – XX a. pradžia) AUŠRA RimKUtĖ Lietuviųkalbosinstitutas Sinonimija ypač būdinga pradiniam terminijos kūrimosi etapui, kai tinkamiausias terminas sąvokai pavadinti dar nepasirinktas ir vienu metu yra vartojami keli terminai (sinonimai1) ir (ar) variantai, iš kurių vienas – dažniausiai svetimybė. Šio straipsnio tikslas – aptarti pradinio rašytinės religijos terminijos kūrimosi etapo (XVI a.)2 ir laikotarpio, kai formavosi dabartinė bendrinė lietuvių kalba (XIX a. galas – XX a. pradžia), greta pateikiamų sinoniminių religijos terminų vartoseną katekizmuose. Nenagrinėjami įvairiose katekizmų vietose vartoti sinoniminiai religijos terminai. Kadangi religijos raštai nuo maždaug XVII a. vidurio gausiau užteršti svetimybėmis, ypač lenkybėmis (plačiau žr. Palionis 1979: 106), tai XVII– XIX a. pradžios ir vidurio katekizmų religijos terminai neaptariami. 1. ŠALTINIŲ APŽVALGA Šio straipsnio šaltiniai – trys XVI a. katekizmai: Martyno Mažvydo KatechismusaPraʃtySzadei,Makʃlasʃkaitimaraʃtayrgieʃmesdelkrikʃcʒianiʃtes beidelberneliuiaununaujeyʃuguldytas(1547), Mikalojaus Daukšos Kathechismasarbamokslaskiekwienamkrikszczioniipriwalvs.Paraszitasper D.IakvbaLedesma...JgulditasiLięuvioLąnkiʃʒkoingLietuwiʃʒkaperKunigaMikałoiuDaugʃʒaKánonikaʃʒemaicʒiu (1595), Merkelio Petkevičiaus Katekizmas (1598)3 ir trys XIX a. gale – XX a. pradžioje išleisti katalikų 1 Apie terminų sinonimiją plačiau žr. Keinys 1980: 97–104; Gaivenis 2002: 33–36; apie atskirų sričių terminijos sinonimiją žr. Kaulakienė 2000: 23–28; Kazlauskaitė 2000: 25–31; Zemlevičiūtė 2001: 34–49; Umbrasas 2004: 100–118; Stunžinas 2005: 7–26 ir kt. 2 Nekyla abejonių, kad religijos terminai vartoti gerokai anksčiau. Be to, seniausi išlikę poterių tekstai iš XVI a. pradžios tik patvirtina faktą, kad religijos tekstų būta kur kas anksčiau – XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje, tačiau jie neišlikę. Anot J. Lebedžio ir J. Palionio, „XIV a. pabaigoje ar bent XV a. pradžioje jau būta elementariausių lietuviškų tikybinių tekstų. Jų, žinoma, buvo nedaug, nes krikščionybės skleidimui tuomet iš tikrųjų skirta labai maža dėmesio“ (Lebedys, Palionis 1964: 110). 3 Straipsnyje aptariamų sinoniminių religijos terminų vartosenos atvejų M. Petkevičiaus Katekizme nerasta. 136 katekizmai: MoksłasRimoKataliku (1879),TrumpasisKun.Filochowskio katekizmas(1901), Katakizmaikatalikiszki.Visureikalingiausidėlvaikųir žmoniųpraszcziokųsuLementoriuirMinistranturu (1903). Medžiaga rinkta tik iš katekizmų, atsiribota nuo giesmių, apeigų, suplikacijų ir kitų tekstų. XVI a. išleistus pirmuosius trijų Vakarų krikščionybės šakų katekizmus (evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų ir katalikų), nors jie verstiniai, galima laikyti labai svarbiais rašytinės religijos terminijos šaltiniais. XIX a. galo – XX a. pradžios katalikų katekizmai yra išleisti spaudos draudimo laikotarpiu. Tuo metu iš kalbos nuosekliai imtos guiti svetimybės. Kadangi minėtus katekizmus skiria bemaž trys šimtmečiai, straipsnyje norėta panagrinėti ir palyginti dviejų tolimų ir skirtingų laikotarpių sinoniminių religijos terminų pateikimą, išsiaiškinti, kuriems sinonimams teikiama pirmenybė ir kodėl. Aptariant greta vartojamus sinoniminius religijos terminus paliečiami kilmės (lietuviškas ar nelietuviškas terminas) ir kiti svarbesni kalbos dalykai. Be to, vertinant nagrinėjamus religijos terminų sinonimus, atsižvelgiama į jų vartosenos aplinkybes. 2. SINONIMINIAI VIENAŽODŽIAI RELIGIJOS TERMINAI XVI a. ir XIX a. galo – XX a. pradžios katekizmuose vienažodžiai sinoniminiai religijos terminai pateikiami gana įvairiai: jie rašomi skliaustuose arba išnašoje, jungiami jungtuku arba, taip pat skiriami kableliu. 2.1. Visuose nagrinėjamuose XVI a. ir XIX a. galo – XX a. pradžios katekizmuose greta esantys sinoniminiai vienažodžiai religijos terminai jungiami jungtuku arba. 2.1.1. Vienas terminas lietuviškas4, kitas skolintas5 (arba hibridas): Nuo kitų nagrinėjamų XVI a. katekizmų jis skiriasi tuo, kad jame vartojama gerokai daugiau svetimybių, atsiradusių pažodžiui verčiant iš lenkų kalbos. 4 Kadangi katekizmai yra verstiniai, juose esama ir gana sunkiai atpažįstamų skolinių, anot K. Gaivenio, „slaptųjų skolinių“, arba vertinių (Gaivenis 2002: 58). Dažniausiai pasiskolinta žodžio reikšmė (reikšmės skoliniai) arba žodžio struktūra, t. y. versta pamorfemiui (vertiniai) (plg. KTŽ 1990: 228–229, dar žr. LKE 1999: 700). Darinius, padarytus nusižiūrėjus į kitos kalbos atitikmenis, St. Keinys vadina sekiniais (Keinys 1999: 113). Vertinių yra visuose aptariamuose katekizmuose, ypač XVI a., tačiau šiandien sunku pasakyti (tai padaryti galėtų tik kalbos istorikai), ar katekizmo autorius pats vertinį pasidarė ir pirmas pavartojo. Kai kalbama apie XVI a. katekizmus, galimas dalykas, kad vertinys yra paimtas iš raštų, kurie taip ir liko neišspausdinti (pvz., St. Rapolionio, A. Kulviečio ir kt.). O galbūt tai iš sakytinės religijos kalbos paimtas žodis. Tad šiame straipsnyje vertiniai, taip pat ir naujadarai vertinami labai atsargiai. 5 Skolintais religijos terminais straipsnyje laikomi senieji skoliniai ir būtinieji svetimos kilmės žodžiai – vadinamieji tarptautiniai žodžiai, ir pertekliniai, primestieji – svetimybės. Senieji skoliniai yra prisitaikę prie lietuvių kalbos sistemos ir yra norminiai. Dauguma jų sudaro seniausią religijos terminijos sluoksnį. Aušra Rimkutė | Kaikuriesinoniminiųreligijosterminųvartosenos... Terminologija | 2007 | 14 137 tikėjimasarbaviera6 MK 28, viešpatsarbaponas MK 36; mokytojasarbamistras DK 235; kreivatikis7arbaeretikas MRK 181, lokamstvaarbagodulystėMRK 430, žavėjimasarbačeras MRK 174; atlaidaiarbaatpuskai KK 38, dorybėarbacnata KK 40, nusižeminimasarba pakara KK 49, tikėjimasarbaviera KK 48; komunija(arbadalyvumas) TFK 36, komunijaarbasusivienijimas TFK 62. Tai galima vadinti įvairiakilme sinonimija. Dažniausiai (išskyrus lokamstvaarbagodulystėir komunija(arbadalyvumas), komunijaarbasusivienijimas) pirma vartojamas savos kilmės terminas, o po jungtuko arba pateikiama svetimybė, rečiau senasis skolinys. Galbūt taip buvo bandoma gryninti Bažnyčios kalbą, ypač XIX a. galo – XX a. pradžios katekizmuose. 2.1.2. Abu terminai lietuviški: išganytojasarbaišgelbėtojasDK 97, paduksisarbaviltis DK 159, valiaarbanorasDK 125. Daukšos Katekizme vartojamas terminas išganytojasyra reikšmės skolinys, plg. lenk. zbawiciel „išgelbėtojas“. O paduksis – naujadaras (plg. lenk.nadzieja,ufność,dufność Palionis 2004: 291) iš reikšmės skolinio duksėti 4. „tikėtis,turėtiviltį,viltis“ (LKŽe pasiduksėti– tik A. Baran). Jungtuku arba jungiamų sinoniminių vienažodžių religijos terminų rasta visuose nagrinėtuose katekizmuose. Juo gali būti jungiami ir ne sinonimai, pvz.: grasymasarbakerštavimas MK 36, patepimasarbasuraukimasMK 33 ir kt. 2.2 Daukšos Katekizme sinoniminiai religijos terminai pateikiami išnašose8. Galima aptarti tokius atvejus: 2.2.1. Vienas terminas lietuviškas (gali būti Daukšos naujadaras), kitas skolintas (arba hibridas): gamta9–cnata DK 263, garbė–čėstis DK 397, įsčios–žyvatas DK 105, išpažinimas–spaviedis DK 309, pasaulis –svietas DK 177, paveikslas – abrozas DK 191, pragaras –pekla DK 399, priešininkas–neprietelius DK 177, tikėjimas –viera DK 103, žaizda –rona DK 351. 6 Terminų kilmė straipsnyje detaliau neaiškinama. Beveik visų vienažodžių religijos terminų, kurie dažnai eina sudėtinių terminų dėmenimis, kilmė aptarta straipsnyje NelietuviškiXIXa.galo–XXa.pradžioskatalikųkatekizmųterminai(žr. Rimkutė 2005: 42–66). 7 Turbūt vertinys iš lenk. krzywowierny. 8 Straipsnyje pateikiama su brūkšnio ženklu. 9 LKŽe gamta– 3. S. Dauk „dorybė“. 138 Anot J. Kruopo, Daukša dažniau negu Mažvydas greta vartojo skolintus ir lietuviškus tos pačios realijos pavadinimus (Kruopas 1998: 245–252). Galima daryti prielaidą, jog Daukša lietuviškus gyvosios kalbos žodžius sąmoningai aiškino skoliniais, kad juos suprastų dvasininkai, gerai nemokantys lietuvių kalbos. Daukšos Katekizme reikšmės skoliniai, pvz.: išpažinimas(„išpažintis“, plg. lenk. wyznanie,spowiedź), gamta („dorybė“, plg. lenk. cnotaPalionis 2004: 115), sinonimiškai vartojami su svetimybėmis (spaviedis,cnata). 2.2.2. Abu terminai lietuviški: didžiavimas–putlumas10 DK 253, mirtis –giltinė DK 355, nuodėmė –nusidėjimas DK 183, nusiminimas –abejojimas DK 28511, padrūtinimas –pastiprinimasDK 259, paduksis –tikėjimasis DK 377, pagunda–pagundymas DK 409, paprotys –pajunkimas DK 317, paskandinimas –prapuolimas DK 141, pašalpa –pagalba DK 199, priejauta–siela DK 271, siela–priežinė DK 321, sielvartas–apmaudas DK 315, sutvėrėjas12 –darytojas DK 335. Nemaža dalis aptariamų lietuviškos kilmės religijos terminų laikytini kontekstiniais sinonimais, nes dažnai paprastosios kalbos žodžiams suteikiama nauja reikšmė. Be to, iš pavyzdžių matyti sunkios Daukšos pastangos (šiuo atveju – išnašoje) kuo tiksliau ir paprasčiau išversti katekizmo tekstą – vietoj reikšmės skolinių, pvz.: priejauta„sąžinė“, plg. lenk. sumnienie Palionis 2004: 365, priežinė„sąžinė“, plg. lenk. sumnienie Palionis 2004: 371, sutvėrėjas, plg. lenk. Stworzyciel, siūloma vartoti paprastosios kalbos žodžius. 2.2.3. Abu terminai skolinti: abyda–krivda DK 181 (brus. абiдаir brus. кpивдa, lenk. krzywda). Iš to galima spręsti, kad abu žodžiai gana plačiai vartoti, nors vartotas ir lietuviškas žodis skriauda. 2.3. XIX a. galo – XX a. pradžios katekizmuose sinoniminiai religijos terminai rašomi skliaustuose. Aptartini tokie atvejai: 2.3.1. Vienas terminas lietuviškas, kitas skolintas (arba hibridas): duona(ostija) MRK 322, godulystė(lokamstva) MRK 234, kančia(mūka) MRK 88, nusižeminimas(pakara) MRK 432, paslaptis(tajemnyčia) MRK 10 Anot K. Būgos, tai Daukšos naujadaras, plg. putlus (Būga III 1961: 77). 11 Kontekstinis sinonimas. 12 Tai reikšmės skolinys, plg. lenk. Stworzyciel. Anot K. Būgos, „mūsų tverti „tworzyć, schaffen“ kilimo yra savas žodis. <...>, kai tverti vartojama lenkiško žodžio „tworzyć“ reikšme, tada vartojamas ne sutvertojas, o sutvėrėjas“ (Būga II 1959: 132). Z. Zinkevičiaus manymu, sutvertojas „nebuvo Mažvydo naujadaras. Matyt, tai iš seno lietuvių turėtas žodis“ (Zinkevičius 2000: 76, 123), tačiau LKŽ XVII to nepatvirtina – iš gyvosios kalbos (tarmių) nepateikia nei sutvertojo, nei sutvėrėjo. Aušra Rimkutė | Kaikuriesinoniminiųreligijosterminųvartosenos... Terminologija | 2007 | 14 139 35, pašventinimas(konsekracija) MRK 322, piktžodžiavimas(blužnijimas) MRK 185, pragaras(pekla) MRK 144, protas(razumas) MRK 240, sostas (tronas) MRK 101, stabmeldys(pagonis)MRK 173, stebuklas(čiūdas)MRK 81, tobulystė(doskonalastis) MRK 281, viltis(nodieja) MRK 170, ženklas (čiūdas) MRK 2313; lokamstva(godulystė) KK 47, smertis(mirimas) KK 16; atlaidai(atpuskai) TFK 6, dorybė(cnata) TFK 70, godulystė(lokamstva) TFK 26, išmalda(almužna) TFK 27, malonė(loska) TFK 47, nusižeminimas (pakara) TFK 26, priedermė(pavynastė) TFK 69, pragaras(pekla) TFK 28, sąžinė(sumenė) TFK 54, stabmeldys(pagonis) TFK 39. Reikia manyti, kad minėtuose katekizmuose savos kilmės terminui yra teikiama pirmenybė, net jei skliaustuose rašomi tarptautiniai žodžiai (ostija,konsekracija) ir senieji skoliniai (pagonis). Kaip matyti iš pavyzdžių, MoksłeRimoKataliku irTrumpajameKun.Filochowskiokatekizme skliaustuose rašomos svetimybės (ir hibridiniai terminai) dabartinės bendrinės kalbos požiūriu laikytinos nevartotinomis, atėjusiomis iš lenkų, baltarusių ir kitų kalbų. Nelietuviškos kilmės religijos terminai buvo plačiai vartojami ir įprasti, todėl, matyt, norėta, kad siūlomi lietuviški atitikmenys būtų visiems suprantami. Katakizmuosekatalikiszkuose skliaustuose rašomas lietuviškas terminas, tačiau tokių atvejų tik pora. MoksłeRimoKataliku irKatakizmuose katalikiszkuoseyra pateikimo nevienodumų, pvz.: dora(cnata)MRK 17 ir cnata(dora) MRK 168, nusiminimas(desperacija) MRK 169 ir desperacija (nusiminimas) MRK 431; mylista(malonė) KK 10 ir malonė(mylista) KK 12. Tai rodytų, kad kaita ne visada gerai buvo apgalvota ir aiški. 2.3.2. Abu terminai svetimybės: pakūta(spaviednė) MRK 303, TFK 25. Tai kontekstiniai sinonimai (lenk.pokutair spowiedź), todėl kalbėti apie norminimą ir kaitą nė negalima. 2.4. Katekizme MoksłasRimoKatalikurastas vienas atvejis, kai sinonimas skiriamas kableliu, pvz., tajemnyčia,paslaptis MRK 86. Pirmenybė dar teikiama lenkybei (lenk. tajemnica). Apibendrinamosios pastabos. Tiriamoje medžiagoje grynai lietuviškų terminų sinonimijos atvejų yra tik Mažvydo ir Daukšos katekizmuose. Tai galima sieti su autorių pastangomis ieškoti tikslesnio atitikmens verčiant katekizmus. Greta vartojami sinoniminiai vienažodžiai religijos terminai 13 Kontekstinis sinonimas. 140 jungiami jungtuku arba(Mažvydo ir Daukšos Katekizmai, MoksłasRimo Kataliku,Katakizmaikatalikiszki), pateikiami išnašoje (Daukšos Katekizmas), skliaustuose (MoksłasRimoKataliku,TrumpasisKun.Filochowskio katekizmas, Katakizmaikatalikiszki) arba skiriami kableliu (MoksłasRimo Kataliku). XIX a. galo – XX a. pradžios katekizmuose vyrauja įvairiakilmė sinonimija (vienas terminas lietuviškas, kitas skolintas arba hibridas). Tokios sinonimijos vartosenos atvejų yra ir XVI a. katekizmuose, tačiau dar gerokai mažiau (žinoma, reikia nepamiršti, kad skiriasi šaltinių apimtis). Aptariamuose katekizmuose galima įžvelgti lietuviško vienažodžio religijos termino vartosenos pirmumo dėsningumą. Tai – kalbos gryninimo siekimas. 3. SINONIMINIAI SUDėTINIŲ RELIGIJOS TERMINŲ DėMENyS Katekizmuose taip pat vartojama sąvokų, kurios yra įvardytos dviem sudėtiniais terminais. Sinoniminis gali būti vienas (ar daugiau negu vienas) iš sudėtinio termino dėmenų. Sinoniminiai sudėtinių religijos terminų dėmenys taip pat įvairiai pateikiami. 3.1. Sinoniminiai sudėtinių religijos terminų dėmenys jungiami jungtuku arba. 3.1.1. Įvairiakilmiai dėmenys: a) sinoniminis pagrindinis dėmuo: abrozasarbapaveikslasŠventojo MRK 181, apeigosarbaceremonijosbažnyčiosšventos MRK 419, paveikslasarbaabrozasViešpatiesJėzaus MRK 181; dorybėarbacnatadieviška KK 48. b) sinoniminis šalutinis dėmuo: dalineiarbanezupelniatpuskai KK 38. Mažvydo Katekizme ir MoksłeRimoKatalikubei Katakizmuosekatalikiszkuose sinonimiškai vartojami skolinti ir lietuviškos kilmės dėmenys. Pirmenybė teikiama lietuviškam terminui. 3.1.2. Vienakilmiai dėmenys: darytojasarbasutvertojasdangaus DK 131, plg. sutvėrėjasarbadarytojas žemės DK 133, pasisakymasarbaišpažinimasnuodėmių DK 289. Kaip matyti iš pavyzdžių, į šią grupę patenka ir tokių žodžių, kaip sutvertojas,sutvėrėjasir išpažinimas, kurių reikšmė skolinta, o forma lietuviška. Šio tipo pavyzdžių, kai visi sudėtinių terminų dėmenys lietuviški, rasta tik Daukšos Katekizme. Aušra Rimkutė | Kaikuriesinoniminiųreligijosterminųvartosenos... Terminologija | 2007 | 14 141 3.2. Sinoniminis sudėtinio termino dėmuo rašomas išnašoje. 3.2.1. Įvairiakilmiai dėmenys: švenčiausiasskomis – stalas DK 379 (brus. dial. скам’я, rus. cкaмья). 3.2.2. Vienakilmiai dėmenys: nuodėmė didžiausia –marinanti DK 331. 3.3. XIX a. galo – XX a. pradžios katekizmuose sinoniminiai sudėtinių religijos terminų dėmenys rašomi skliaustuose. 3.3.1. Vienakilmiai dėmenys: neišdildomasženklas(žymė)MRK 314. 3.3.2. Įvairiakilmiai dėmenys: a) sinoniminis pagrindinis dėmuo: apeigos(ceremonijos)krikštošv.MRK 316, apeigos(ceremonijos)šventos MRK 24, apeigos(ceremonijos)bažnyčiosšv. MRK 185, apieragryniausia (čyščiausia)MRK 325, apmislyjimas[kančių(mūkų)čysčiaus] MRK 353, dora(cnata)čystatos MRK 276, dora(cnata)krikščioniška MRK 278, dora (cnata)pakūtos MRK 342, garsingiausiasstebuklas(čiūdas) MRK 81, ištarmė (dekretas)[galvosbažnyčiosš.]MRK 129, ištarmė(dekretas)Tėvošventojo MRK 129, krikščioniškadora(cnata)MRK 280, krikščioniškatobulystė(doskonalastis,šventenybė) MRK 283, kruvinakančia(mūka)MRK 319, nesuskaitomas(čiūdas)stebuklas MRK 85, paskyrimas(paznočijimas)bažnyčios MRK 126, sostas(tronas)AugsčiausiojoMRK 421, sostas(tronas)Dievo MRK 281, šventinybė(doskonalastis)krikščioniška MRK 278, tobulystė(doskonalastis,šventenybė)krikščioniška MRK 278; amžinamūka(kančia)KK 16, malonė(mylista)Dievo KK 12, plg. mylista (malonė)Dievo KK 10, nagrada(užmokestis)posmerčio KK 9; Bažnyčiosapeigos(ceremonijos)TFK 40, dieviškadorybė(cnata) TFK 27, didžiausiadorybė(cnata) TFK 27, S.Bažnyčiosapeigos(ceremonijos) TFK 70. b) sinoniminis šalutinis dėmuo: aktasvilties(nodiejos) MRK 337, doras(cnatlyvas)gyvenimas MRK 275, dovanojimasliglaikinės(dočėsnos)koronės MRK 363, dvasia[tobula(doskonali)] MRK 37, išnaikinimaskoronėsliglaikinės(dočesnos) MRK 306, liuosa (valna)valėžmogaus MRK 292, nedabojimaspriderysčių(pavynasčių)š.tikėjimo MRK 34, nustojimasvilties(nodiejos) MRK 431, užsilaikimasdoroje (cnatoje) MRK 406, visuotini(zupelni)atlaidai MRK 371; visuotinei(zupelni)[atpuskai] KK 38, visuotiniai(zupelni)atpuskai KK 38; PanaTeisingoji(Viernoji) TFK 18, vergijos(nevalios)namai TFK 6, visuotiniai(zupelni)atlaidai TFK 61. 142 Daugiausia pavyzdžių rasta katekizme MoksłasRimoKataliku. XIX a. galo – XX a. pradžios katekizmuose dažniausiai skliaustuose pateikiami svetimos kilmės dėmenys. Galima spręsti, kad taip siekiama lietuvinti. Apibendrinamosios pastabos. Sinoniminiai sudėtinių terminų dėmenys, kaip ir sinoniminiai vienažodžiai religijos terminai, jungiami jungtuku arba(Mažvydo ir Daukšos Katekizmai ir MoksłasRimoKataliku,Katakizmai katalikiszki), rašomi skliaustuose (MoksłasRimoKataliku,TrumpasisKun. Filochowskiokatekizmas, Katakizmaikatalikiszki). Rasta tik pora atvejų, kai jie pateikiami išnašoje (Daukšos Katekizmas). Kadangi sinoniminiai sudėtinių religijos terminų dėmenys daugiausia yra svetimos kilmės, galima manyti, kad katekizmų autoriai tokiu pateikimo būdu lietuvino religijos kalbą. 4. KITI SINONIMINIŲ RELIGIJOS TERMINŲ VArtoSenoS AtVeJAi Katekizmuose taip pat vartojama religijos sąvokų, kurios yra įvardytos vienažodžiu ir sudėtiniu terminais. Tokie sinoniminiai terminai taip pat yra jungiami jungtukais arba,ar, be to, vienas iš sinonimų gali būti rašomas skliaustuose arba išnašoje. 4.1. Abu terminai lietuviški: giltinėarbamirtisamžina DK 97, piktos dvasiosarbavelniai KK 10. 4.2. Vienas lietuviškas, kitas skolintas terminas: šventastis14arbasakramentasbažnyčios MK 18, šventastisarbasakramentas altoriaus MK 25; gailėjimasužnuodemes–pakūta DK 259, išpažinimasnuodėmių–spaviedis DK 349, mokslasišpažinimo –spaviedis DK 309; dirmavonėarpatvirtinimasšv.Tikėjime MRK 434; TėvasŠventasisarbaPopiežius KK 23; patvirtinimastikėjime(Dirmavonė) TFK 25. 4.3. Vienažodis terminas skolintas, sudėtinis sudarytas iš įvairios kilmės dėmenų (visi dėmenys skolinti, dėmenys gali būti hibridiniai): kredaarbasambūrisApaštalų DK 115–117, kredaarbasudėjimasApaštalų DK 119; desperacijaarbanutrotijimasviltiesapieišganymą KK 48, dirmavonėarba patvirtinimas Vieroje KK 47, spaviednėarbaišpažinimasvisųgriekų KK 32; 14 Šventastis, plg. lenk. świętość (žr. LKŽe). Terminas šventastis vartojamas sakramento reikšme. Anot J. Kruopo, tai Mažvydo vertinys (Kruopas 1998: 252). LKŽe žymima ženklu „x“, t. y. jis laikomas dabartinėje kalboje nevartotinu žodžiu. Aušra Rimkutė | Kaikuriesinoniminiųreligijosterminųvartosenos... Terminologija | 2007 | 14 143 Bažnyčiosvyresnybėsdaleidimas(dispensas) TFK 46. Apibendrinamosios pastabos. Katekizmuose rasta atvejų, kai sinoniminiai yra vienažodžiai ir sudėtiniai religijos terminai. Daugiausia vienas terminas lietuviškas, o kitas skolintas. IŠVADOS 1. Religijos terminijos sinonimija tiek XVI a., tiek XIX a. gale – XX a. pradžioje yra natūralus jos kūrimosi ir vystymosi reiškinys. 2. XVI a. ir XIX a. galo – XX a. pradžios katekizmuose greta pateikiamų sinoniminių religijos terminų (vienažodžių ir sudėtinių) vartosena įvairi: sinonimai jungiami jungtukuarba, rašomi skliaustuose, išnašose arba skiriami kableliu. 3. Tiek XVI a., tiek XIX a. galo – XX a. pradžios katekizmuose vyrauja įvairiakilmė, t. y. lietuviškos ir nelietuviškos kilmės, religijos terminų sinonimija. Daugeliu atvejų ją galima laikyti pagrįsta, nes taip siekiama gryninti arba šalinti skolintą terminą. 4. Sinoniminiai religijos terminai katekizmuose taip pateikiami, matyt, dėl įvairių priežasčių: 1) katekizmų autoriams buvo sunku nuspręsti, kuriam terminui teikti pirmenybę: lietuviškam ar skolintam (tarptautiniam, svetimybei ar hibridui); 2) jiems taip pat rūpėjo gryninti kalbą – lietuviškai pavadinti (kartais net atgaivinti) anksčiau vartotas krikščionybės sąvokas (ypač tai stengėsi daryti Daukša); 3) svarbi priežastis, dėl ko vartojami kai kurie svetimos kilmės religijos terminai, galėtų būti ir įprotis nuo seno juos vartoti. 5. Iš greta vartojamų terminų sinonimiškumo galima spręsti, kad ne tik XVI a., bet ir XIX a. gale – XX a. pradžioje religijos terminija buvo tebekuriama, tvarkoma ir norminama. ŠALTINIAI DK – Kathechismasarbamokslaskiekwienamkrikszczioniipriwalvs.ParaszitasperD.IakvbaLedesma...  J‡gulditasi‡Lię‡uvioLąnkiákoingLietuwiákaperKunigaMikałoiuDaugáaKánonikaáemaic¸iu, Vilnius, 1595. – Mikalojaus Daukšos 1595 metų katekizmas. Katechismus von Mikalojus Daukša vom Jahre 1595. Vilnius, 1995. KK – Katakizmaikatalikiszki. VisureikalingiausidėlvaikųiržmoniųpraszcziokųsuLementoriuir   Ministranturu, Bitėnai, 1903. MK – Mažvydas M. KatechismusaPraſtySzadei,Makſlasſkaitimaraſtayrgieſmesdelkrikſc¸ianiſtesbeidel   berneliuiaununaujeyſuguldytas, 1547. – Guido Michelini. Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai. Vilnius, 2000, 61–99. MRK – MoksłasRimoKataliku. Naujeiperweizetas,pertaisitasirantrakartaatspaustas, Vilnius, 1879 (su pieštuku – 1888).