Profesoriaus Povilo Brazdžiūno „Bendrosios fizikos“ vadovėlio (1960–1965) terminija

92 Profesoriaus Povilo Brazdžiūno Bendrosios fizikos vadovėlio (1960–1965) terminija ANgELĖ KAULAKiENĖ Lietuviųkalbosinstitutas ĮVADINėS PASTABOS 2007 metų rugsėjo 18 dieną sukako 110 metų, kai gimė akademikas profesorius Povilas Brazdžiūnas – Lietuvos šiuolaikinės eksperimentinės fizikos pradininkas. Jis buvo pirmasis prof. Vinco Čepinskio mokinys, Lietuvos universitete rengė pirmuosius laboratorinius fizikos darbus, pirmasis rašė diplominį fizikos darbą ir pirmasis iš šio universiteto absolventų išvyko į užsienį gilinti eksperimentinės fizikos žinių (Makariūnienė 1990: 6). ciuricho universitete klausė prof. Ervino Šrödingerio, ką tik paskelbusio reikšmingus bangų mechanikos darbus, paskaitų, seminaruose bendravo su žymiausiais XX a. fizikais, tarp jų su Nilsu Bohru (Šiuolaikinė fizika 1997: 280). Baigęs studijas ir gavęs filosofijos daktaro laipsnį, grįžo į Lietuvą ir vėl pradėjo dirbti Lietuvos universitete. Jo iškili asmenybė ir plačiašakė mokslininko ir pedagogo veikla aptarta daugelyje Lietuvoje išleistų leidinių (Akademikas 1992; Blažienė 1987; Fizikos istorija 1988; LTE II 1977: 255; Makariūnienė 1990, 1994, 2001; MLTE I 1966: 262; Šenavičienė 1982; Šiuolaikinė fizika 1997). Labai gerai suvokdamas mokslo svarbą tautos kultūrai, P. Brazdžiūnas laikėsi nuomonės, kad jai ugdyti yra būtina lietuviška mokslo kalba ir ypač terminija. Matyt, neatsitiktinai profesorius net tris ketvirtadalius savo darbų yra paskelbęs lietuvių kalba (Blažienė 1987). Lietuvių fizikos terminijos norminimo, vienodinimo klausimais jis domėjosi visą gyvenimą. 1958 m. Fizikosterminųžodyno (toliau – F) pratarmėje rašė: „Griežtoms sąvokoms reikšti reikalinga tiksli, griežta ir vienodai vartojama terminologija. Bet šiuo metu mūsų respublikos fizikų vartojami terminai neturi tokių savybių: labai dažnai vienai ir tai pačiai sąvokai reikšti vartojami du arba net ir trys terminai, pasitaiko nevykusių naujadarų, ypač verstinėje populiariojoje fizikos literatūroje, kartais keičiami jau nusistovėję, įprasti terminai ir pan. Todėl fizikos terminologiją reikia sutvarkyti – reikalas svarbus ir skubus“ (F 1958: Angelė Kaulakienė | ProfesoriausPoviloBrazdžiūnoBendrosios fizikos... Terminologija | 2007 | 14 93 3). Tikslių, griežtų ir vienodai suprantamų terminologijos nuostatų jis laikėsi rašydamas tiek mokslinius veikalus, tiek mokslo populiarinamuosius straipsnius ir vadovėlius. Tai aiškiai matyti iš prof. P. Brazdžiūno aukštajai mokyklai skirto vadovėlio Bendrojifizika, kuris pasirodė po pirmojo lietuviško aukštosios mokyklos fizikos vadovėlio – V. Čepinskio Fizikospaskaitų – leidimo praėjus apie keturiasdešimt metų. Vadovėlį sudaro keturios dalys. Pirmąsias tris išleido Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, ketvirtąją – leidykla „Mintis“. Kiekvienos dalies apimtis maždaug vienoda: 1 d. Mechanikairmolekulinėfizika, 1960, 416 p.; 2 d. Elektrairelektromagnetizmas, 1961, 407 p.; 3 d. Optika, 1963, 359 p.; 4 d. (be pavadinimo), 1965, 438 p. Kiekviena dalis specialistų buvo recenzuota, sulaukė teigiamo vertinimo, ir ypač buvo pabrėžta, kad vadovėlis parašytas aiškia, gera, taisyklinga kalba (Jonaitis 1962: 175; Puodžiukynas 1962: 37). Kaip nurodo henrikas horodničius, „Bendrosiosfizikos IV dalis užbaigia didelį ir labai reikalingą Lietuvos fizikams ir kitų tiksliųjų mokslų atstovams prof. P. Brazdžiūno veikalą. Lietuvių kalba po V. Čepinskio Fizikos paskaitų, kurios buvo rašytos paskubomis ir turėjo visą eilę metodinių trūkumų, o dabar yra bibliografinė retenybė, tai yra pirmas tokios didelės apimties ir vienodai aukštu lygiu parašytas fizikos veikalas. Jame apimti visi šiuolaikinės fizikos skyriai ir, kas ypač pastebima paskutiniame IV tome, pateikiamos žinios ir apie pačius naujausius fizikos pasiekimus“ (horodničius 1967: 877). Tad po tokio palankaus specialistų įvertinimo maga pažiūrėti, kokia yra prof. P. Brazdžiūno Bendrosiosfizikos terminija ir kuo ji skiriasi nuo V. Čepinskio Fizikospaskaitų terminijos. Šie dalykai ir aptariami straipsnyje. 2. VADOVėLIO BENDROJIFIZIKA TERMINAI. JŲ SANDARA IR KILMė 2.1. Fizika labai glaudžiai susijusi su elektronika, elektrotechnika, radiotechnika, technika ir kitais fiziniais bei technologijos mokslais, todėl ir P. Brazdžiūno Bendrojojefizikoje yra šių mokslų bendrųjų terminų, pvz.: aplinkaBF III 173, apvijaBF II 314, audraBF II 164, dydisBF I 30, gardelė BF IV 379, geležisBF II 208, grandinėBF II 72, griaustinisBF II 143, inkarasBF II 318, įtampaBF II 145, judėjimasBF I 53, juostaBF II 347, kilpa BF II 58, krūvisBF III 35, laipsnisBF II 116, lęšisBF III 323, lydinysBF I 354, pėdsakasBF II 272, pluoštasBF II 271, priemaišaBF II 103, sritisBF 94 II 57, šerdisBF II 190, takasBF II 272, tarpasBF II 150, vanduoBF I 131, vidurkisBF II 41, virpesysBF II 333, ženklasBF I 189 ir kt. Dalį Bendrosiosfizikos terminų galima rasti jau Keleivyje (1849–1880), Aušroje (1883–1886), Populiariszkamerankvedyjefyzikos (1889), K. Šakenio Fizikoje (1920), rankraštiniame I. Končiaus Fizikos vadovėlyje (1919) ir žodynėlyje Terminaifizikosreikalams (1923–1924), V. Čepinskio Fizikos paskaitose (1923–1926). Vadinasi, tokie terminai iki XX a. antrosios pusės turėjo jau per 100 metų, o jeigu skaičiuotume iki šių dienų, tai ir 150 metų vartosenos tradiciją, pvz.: ašisBF I 344, plg. K 1851 25 981, PF 11, ŠF II 60, 726T2, FP I 93, aszisA 1884 5–6 209; aukštis BF I 134, plg. ŠF I 88, augštis FP I 33, augsztis A 1884 5–6 167; būvis BF I 221, plg. buvis A 1886 1 28; garaiBF I 327, plg. A 1884 5–6 171; kibirkštisBF II 145, plg. K 1851 11 42–43, ŠF II 76, FP VII 114, kibirksztis A 1885 10–11 319; medžiaga BF II 42, plg. KF 2, ŠF III 10–11, 108T, FP VII 13, medega A 1883 2 48, PF 3, medžgina KF 2; orasBF II 139, plg. K 1850 6 24; saulėBF II 8, plg. A 1886 6 177; spindulysBF III 35, plg. K 1852 24 96, KF 159, ŠF III 14, 1417T, FP VI 6; srovėBF I 132, plg. K 1851 11 43, A 1886 6 177, ŠF II 71, 544T, FP VI 7, sriovė A 1885 10–11 319; stulpasBF II 7, plg. K 1851 11 43; šilumaBF I 324, plg. szilumaA 1883 6 173, šilimaK 1851 11 42, KF 147, ŠF I 11, 1275T, FP III 3, szilima A 1884 5–6 171; šviesaBF III 71, plg PF 82, ŠF III 50, FP VI 6, szviesa A 1884 5–6 195; žaibasBF II 6, plg. K 1856 27 107, PF 96, ŠF II 76, FP VII 122 ir kt. Kiek trumpesnę vartosenos tradiciją turinčius galima laikyti šiuos terminus, pvz.: bangaBF I 173, plg. ŠF III 74, FP VI 113; branduolysBF IV 196, plg. FP III 80; dalelėBF IV 196, plg. PF 41, ŠF I 113, FP IV 34; darbas BF I 45, plg. KF 160, ŠF III 91, 789T, FP VII 332; dėsnisBF I 364, plg. FP I 25; dujosBF II 133, plg. ŠF I 77, FP VII 385, duja KF 161; ypatybė BF II 62, plg. PF 82, FP VII 263; jėga BF I 28, plg. KF 39, ŠF I 24, 386T, FP II 48; kampasBF II 49, plg. ŠF III 72, 1321T, FP I 87; keliasBF II 90, plg. FP I 13; kiekisBF II 6, plg. FP VII 34; kryptisBF II 13, plg. FP I 9; krosnisBF II 87, plg. FP VII 187; kūnas BF III 35, plg. KF 157, ŠF III 35, 1377T, FP I 62; lankasBF II 149, plg. ŠF II 51, FP VII 187; laukasBF II 6, plg. ŠF II 56, FP VII 313; lygtisBF I 223, plg. FP VI 55; paviršius BF III 130, plg. ŠF II 17, 915T, FP VI 56; petysBF I 53, plg. ŠF I 15, petis 1 Pirmieji skaitmenys rodo Keleivio ir Aušros leidimo metus, antrieji – numerį, o tretieji – puslapį. 2 Skaičius rodo žodynėlio Terminaifizikosreikalams (toliau – T) termino numerį. Angelė Kaulakienė | ProfesoriausPoviloBrazdžiūnoBendrosios fizikos... Terminologija | 2007 | 14 95 FP I 64; plokštelėBF II 25, plg. ŠF II 31, FP IV 39; plokštuma BF II 162, plg. FP I 80; pusiausvyra BF I 99, plg. 1028T, FP I 63, pusiausviraŠF I 40; reikšmėBF I 9, plg. FP I 35; reiškinys BF II 5, plg. FP I 3; rutulysBF II 25, plg. ŠF III 90, FP I 66; santykisBF II 153, plg. FP VI 58; skaičiusBF IV 79, plg. FP VII 421; sluoksnisBF II 245, plg. ŠF III 69, sluoksnysPF 65, sluogsnisFP II 3; srautasBF III 22, plg. sriautasFP VII 59; šaltinisBF II 6, plg. FP VI 47; taisyklėBF II 102, plg. FP VII 167; taškasBF III 35, plg. FP IV 37; tinklasBF II 364, plg. FP VII 192; vainikasBF II 146, plg FP VII 387;vamzdisBF II 267, plg. FP VII 385; varža BF II 72, plg. FP VII 167; versmėBF II 14, plg. FP VI 7; vienetasBF I 30, plg. FP I 12; žemėBF II 21, plg. FP I 39; žiedasBF II 99, plg. ŠF II 71, FP VII 283; žvakėBF III 22, plg. FP VI 9 ir kt. 2.2. Savo sandara Bendrosiosfizikos terminai, kaip ir apskritai kiekvienos mokslo srities terminai, yra vienažodžiai ir sudėtiniai. Dauguma vienažodžių terminų yra sutermininti paprastieji lietuvių kalbos žodžiai ir dariniai. Iš darinių daugiausia yra priesagų ir galūnių vedinių, šiek tiek priešdėlių vedinių ir dūrinių. 2.2.1. Iš veiksmažodžių daugiausia yra veiksmažodžių abstraktų, arba veiksmų pavadinimų, turinčių priesagas -imas/-ymas, pvz.: apgręžimasBF IV 110, apsigręžimasBF IV 240, atsispindėjimasBF III 38, atsistūmimas BF II 5, atskaitymasBF I 40, didinimasBF III 44, dvejinimasisBF II 347, irimasBF II 145, išbarstymasBF III 206, išlaisvinimasBF III 244, išplitimas BF III 126, išsigimimasBF I 297, išsilaikymasBF I 49, išsiplėtimasBF II 143, išspaudimasBF II 5, jungimasBF II 306, kritimasBF II 151, lūžimas BF I 186, pasikeitimasBF II 98, pasiskirstymasBF I 293, pasisukimasBF I 193, pasukimasBF I 349, pasvirimasBF II 162, pernešimasBF II 101, pramušimasBF II 108, praretinimasBF II 155, praskaidrinimasBF III 124, prisotinimasBF I 332, regėjimasBF III 95, skaldymasBF IV 193, skilimas BF II 115, spinduliavimasBF IV 269, srovenimasBF II 330, stingimasBF I 337, sutankėjimasBF II 23, sutrikimasBF II 7, švytėjimasBF II 146, telkimasisBF II 111, virtimasBF II 98 ir kt. Dalį tokių pat priesagų -imas/-ymasvedinių galima rasti ir V. Čepinskio Fizikospaskaitose (Kaulakienė 2006: 80–81). Kai kurie sukonkretėję tiek V. Čepinskio Fizikospaskaitų, tiek P. Brazdžiūno Bendrosiosfizikos priesagos -imasvediniai gali būti laikomi veiksmo rezultato pavadinimais, pvz.: apsireiškimas „reiškinys“: „Šiandieninės fizikos dalykas ir uždavinys – tai tyrinėjimas tų gamtos apsireiškimų, kuriems reiš- 96 kiantis kūnų sudėtis, arba jųjų medžiaga, visiškai nesimaino“ FP I 4; įlinkimas „įlinkis“: „Šešėlių susidarymas įrodo tą, kad šviesa sklinda tiesiomis linijomis, be jokių įlinkimų“ FP VI 4; įtempimas„įtampa“: „Vadinasi, elektriškasai įtempimas veikia tik mediume ir baigiasi ant laidininko paviršiaus“ FP VII 55; prisotinimas„sotis“: „Ji vadinama prisotinimokreive“ BF I 332; slėgimas„slėgis“: „Tie papildomislėgimaivadinami garso, arba akustiniu slėgimu“ BF I 193; virtimas„virsmas“: „1-mos rūšies faziniais virtimais laikome tokius <...>“ BF I 330; p-n perėjimas „sandūra“: „Taigi p-nperėjimas perskiria šviesos sukurtus elektronus ir skyles <...>“ BF III 255. Terminu perėjimastiek Bendrojojefizikoje, tiek apskritai tuometiniuose fizikos leidiniuose buvo vadinamas ir tam tikros rūšies kontaktas elektros srovės grandinėje, kai sujungiamos dvi medžiagos, ir elektrono (ar pozitrono) būsenos pakeitimas (pavyzdžiui, šviesos sugerties, emisijos metu), ir medžiagos ar energijos tam tikras pakitimas. Vadinasi, tuo pačiu terminu buvo vadinami keli skirtingi reiškiniai. Terminologijos požiūriu toks daugiareikšmis terminas trukdo suprasti sąvoką, kita vertus, nediferencijuota termino vartosena apsunkina ir specialistų bendravimą. Tad FTŽ termino perėjimas buvo atsisakyta ir minėtos sąvokos pavadintos lietuviškais terminais: sandūra (asimetrinė,gilioji,puslaidininkių,pn,tiesinė,trauktinėir pan.), šuolis(atvirkštinis,branduolinis,daugiakvantis, elektrono,viendalelis ir pan.), virsmas(branduolio,energijos,fazinis,savaiminisir pan.) (Kaulakienė 1982: 41–42). Kiek mažesnes priesagų vedinių grupes sudaro veiksmo rezultato pavadinimai, padaryti su priesagomis -inys,-tis,pvz.: junginysBF II 157, lydinys BF I 354, reiškinysBF IV 409, sprendinysBF I 159, sukinysBF I 59, šovinys BF I 139; griūtisBF II 144, sudėtisBF II 106, šlytisBF I 111, trintisBF I 104 ir kt.; įrankių ar veiksmo atlikimo priemonių pavadinimai, padaryti su priesagomis -iklis,-yklė,-uoklis,-uoklė,-tuvas,pvz.: degiklisBF I 142, ėmiklisBF II 60, maišiklisBF II 349, rodiklisBF II 93, skaitiklisBF IV 212, tirpiklisBF I 337, variklisBF I 302; svarstyklėsBF I 310; svyruoklėBF I 95; daugintuvasBF II 254, garsintuvasBF IV 215, greitintuvasBF IV 217, imtuvasBF I 209, lygintuvasBF II 244, purkštuvasBF I 137, siųstuvasBF II 344, stiprintuvasBF IV 420; veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, padaryti su priesagomis -ėjas,-tojas,pvz.: [krūvio] nešėjasBF II 47, [masinis] spinduliuotojasBF II 348: „Nepagrindiniųkrūvionešėjų injekcija iš metalo į puslaidininkį buvo panaudota signalams sustiprinti“ BF IV 14; „Masiniospinduliuotojoišspinduliuotų bangų ilgis svyravo tarp Angelė Kaulakienė | ProfesoriausPoviloBrazdžiūnoBendrosios fizikos... Terminologija | 2007 | 14 97 50–0,082 mm“ BF II 349. Kaip matyti iš konteksto, šiais terminais pavadinti tam tikri daiktai. Jiems vėliau buvo pasiūlyti vykę pakaitalai krūvininkas (Klimavičius 2005: 210–214) ir spinduolis, kurie fizikų vartojami iki šiolei, plg. FTŽ ir RTŽ. 2.2.2. Priesagų vedinių, išvestų iš vardažodžių ir dalyvių, daugiausia yra ypatybių pavadinimų su priesaga -umas, pvz.: apgręžiamumasBF III 36, apšviestumasBF III 23, aptakumasBF I 150, atsparumasBF I 107, daugialypumasBF IV 106, dažnumasBF IV 74, dėmėtumasBF II 164, galingumas BF I 47, įspūdingumasBF II 193, jautrumasBF II 107, judrumasBF II 117, kietumasBF I 108, klampumasBF I 139, kreivumasBF I 24, laidumasBF II 105, lyginumasBF IV 241, našumasBF III 33, neapibrėžtumasBF IV 173, nevienalytiškumasBF IV 239, pajėgumasBF III 294, pralaidumasBF II 199, ryškumasBF III 24, spūdumasBF I 114, statumasBF II 275, stiprumasBF I 86, šviesingumasBF III 96, talpumasBF II 131 ir kt. Dalis jų sutampa su V. Čepinskio Fizikospaskaitų priesagos -umasvediniais (Kaulakienė 2006: 81). Kaip matyti iš pavyzdžių, išskyrus keletą, daugumaBendrosiosfizikos priesagos -umas vedinių yra padaryti iš būdvardžių, turinčių paprastą ir darybiškai nesudėtingą kamieną. Bendrojojefizikoje po vieną kitą galima rasti jau ir ankstesniuose fizikos leidiniuose su priesagomis -ininkas ir -ynas iš daiktavardžių padarytų terminų, pvz.: laidininkasBF II 24, varžynasBF II 73. Bene daugiausia yra iš daiktavardžių padarytų deminutyvų, turinčių specializuotą ar perkeltinę reikšmę. Štai kiek rasta Bendrosiosfizikos II dalyje deminutyvų: eilutėBF II 18, gardelėBF II 103, juostelėBF II 34, kamštelis BF II 9, kilpelėBF II 176, lankelisBF II 37, lapelisBF II 9, narvelisBF II 111, pertvarėlėBF II 123, plokštelėBF II 25, rodyklėlėBF II 5, rutulėlisBF II 26, siūlelisBF II 86, skylutėBF II 25, stiebelisBF II 9, šepetėlisBF II 65, tarpelisBF II 336, tiltelisBF II 82, tinklelisBF II 25, veidrodėlisBF II 176, vilkelisBF II 197, zuikelisBF II 176, žiedelisBF II 69 ir kt. Be abejo, deminutyvų būtų nė kiek ne mažiau ir kitose šio vadovėlio dalyse. Matyt, galima daryti išvadą, kad tuometinėje mokslo kalboje buvo linkstama mažus dalykus vadinti deminutyviniais terminais ir suteikti jiems specializuotą ar net perkeltinę reikšmę. 2.2.3. Dauguma galūnių vedinių, padarytų iš veiksmažodžių su galūne -a, pvz.: iškylaBF I 174, įtampaBF II 145, padalaBF II 36, pakaitaBF I 355, priemaišaBF II 103, sąveikaBF II 7, ir galūnėmis -is,-ys,pvz.:apybėgisBF I 82, būvisBF I 216, iššvytisBF IV 419, nuotolisBF II 13, piūvisBF I 313, 98 pokrypisBF IV 239, poslinkisBF II 41, pošvytisBF IV 418, ryšysBF II 13, smūgisBF II 142 ir kt., įvardija veiksmo rezultatą. 2.2.4. Galūnių vedinių, padarytų iš vardažodžių su galūne -is, pvz.: aukštis BF I 134, dydisBF II 156, ilgisBF I 175, galima rasti ir V. Čepinskio Fizikos paskaitų vadovėlyje (Kaulakienė 2006: 82). 2.2.5. Iš dažniau randamų P. Brazdžiūno vadovėlio dūrinių galima paminėti tokius: garsiakalbisBF II 343, gretasienisBF II 18, laikrodisBF II 64, pusamžisBF IV 188, pusašėBF I 81, pusbangėBF IV 384, pusiausvyra BF I 99, puslaidininkisBF I 357, pusšešėlisBF III 36, skerspiūvisBF I 138, tarpmazgisBF II 103, vandentiekisBF I 138, žaibolaidisBF II 68, žemėlapis BF II 162 ir kt. 2.3. Be lietuviškų vienažodžių terminų, kitą Bendrosiosfizikos terminijos sluoksnį sudaro tarptautiniai terminai ir hibridai. Dauguma tarptautinių vienažodžių terminų yra lotynų ir graikų kilmės, pvz.: absorbcijaBF IV 384 (lot. absorbtio „sugėrimas“), akumuliatoriusBF II 132 (lot. accumulator„surinkėjas“), anodasBF II 268 (gr. anodos „kelias aukštyn“), anizotropijaBF I 343 (gr. anisos „nelygus“ + gr. tropos „kryptis; savybė“), deformacijaBF I 106 (lot. deformatio „formos pakeitimas“), dispersijaBF III 198 (lot. dispersio „išsklaidymas“), efektas BF II 110 (lot. effectus„poveikis; rezultatas“), emisijaBF III 295 (lot. emissio „išspinduliavimas“), fononasBF IV 385 (gr. phōnē „garsas“), generatoriusBF II 66 (lot. generator „gamintojas“), indikatoriusBF II 60 (lot. indicator „rodytojas“), katodasBF II 114 (gr. kathodos „kelias žemyn“), metodasBF II 236 (gr. methodos „tyrimo kelias“), momentasBF II 53 (lot. momentum <moveo „judinu“), neutronasBF II 8 (lot. neutrum „niekatras“), protonasBF II 8 (gr. prōtos „pirmas“), rotacijaBF IV 352 (lot. rotatio „sukimasis“), sistemaBF I 329 (gr. systēma „sandara“), struktūraBF IV 49 (lot. structura), teorijaBF II 106 (gr. theōria „tyrimas“), termodinamikaBF I 279 (gr. thermos „šiltas“ + gr. dynamikos „jėgos“), vektoriusBF I 30 (lot. vector„nešėjas“) ir kt. Tik keliolika tarptautinių terminų yra atėję tiesiogiai ar per tarpininkes iš anglų kalbos, pvz.: strimeris BF II 144 (angl. stream „tekėti“), trekas BF II 272 (angl. track „pėdsakas“) ir kt., arba iš anglų kalbos, bet lotyniškos kilmės, pvz.: impedansasBF II 291 (angl. impedance < lot. impedio „trukdau“), kohererisBF II 337 (angl. coherer < lot. cohaerere); iš prancūzų kalbos, pvz.: barjerasBF II 249 (pranc. barrière), biuretėBF II 114 (pranc. burette), izoliatoriusBF II 24 (pranc. isolateur), kontūrasBF II 333 (pranc. contour), relė BF II 208 (pranc. relais), arba lotynų ar graikų kalbos kilmės – per prancūzų Angelė Kaulakienė | ProfesoriausPoviloBrazdžiūnoBendrosios fizikos... Terminologija | 2007 | 14 99 kalbą, pvz.: kondensatoriusBF II 30 (pranc. condensateur < lot. condenco „sutirštinu“), poliarizacijaBF III 168 (pranc. polarisation < gr. polos „ašigalis“), rezonansasBF I 164 (pranc. résonance < lot. resonans „aidintis“), statistikaBF IV 205 (pranc. statistique < lot. status „būklė“); iš vokiečių ar olandų kalbų, pvz.: dreifasBF II 94 (ol. drifen „varyti“), droselisBF II 293 (vok. drosseln „slopinti“), konduktansasBF II 293 (vok. Konduktanz), lempa BF II 273 (vok. Lampe) ir kt. Kai kuriuos P. Brazdžiūno vadovėlio Bendrojifizika tarptautinius terminus, išlikusius iki šių dienų, galima rasti jau ankstesniuose fizikos leidiniuose, pvz.: centras BF I 41, plg. ŠF I 40, FP I 87; dinaBF I 30, plg. F III 84, FP I 56; elektraBF II 8, plg. A 1883 8–10 281, PF 94, F II 29, FP VII 385; elektrolitasBF II 117, plg. F II 44, FP VII 204; energijaBF IV 388, plg. F III 91, FP I 56; fizikaBF I 7, plg. F I 3, FP I Prakalba, kvizikaA 1884 1–3 35; gramasBF I 30, plg. F I 3, FP I 11; konstantaBF II 41, plg. FP VII 82; linijaBF II 160, plg. PF 5, FP VI 3; magnetasBF II 157, plg. K 1851 11 42, F II 11, FP VII 3, magnasasA 1885 10–11 319; magnetizmasBF II 200, plg. FP VII 3, magnetismasA 1886 6 170, magnetystėK 1851 12 46; masėBF IV 25, plg. ŠF III 84, FP I 24; mašinaBF I 100, plg. FP I 61, maszinaA 1884 5–6 168, maszyna A 1885 9 288; materijaBF II 13, plg. A 1886 5 140, FP VII 385; mechanikaBF I 13, plg. FP I 69, mekanikaŠF III 84, mēkanikaA 1883 7 207; motorasBF II 306, plg. ŠF II 75, FP VII 313; poliusBF II 138, plg. A 1885 10–11 320, ŠF II 6, polisA 1884 5–6 209, FP VII 249; spektras BF III 125, plg. PF 89, ŠF II 6, FP VII 3 ir kt. Vadinasi, minėti tarptautiniai terminai lietuviškoje fizikos terminijoje vartojami jau seniai – kai kurie 120–150 metų. Be to, dalies jų Bendrojojefizikoje buvo įtvirtinta šiandien įprasta ir abejonių nekelianti fonetinė ar morfologinė forma, pvz.: amplitudėBF I 173, anijonasBF II 115, baterijaBF II 138, cilindrasBF II 171, formulėBF I 129, grammolekulėBF I 220, hipotezėBF I 7, jonasBF II 110, molekulėBF IV 26, osmosasBF I 337, skalėBF I 223 ir kt. Vienodos reikšmės kreivėms pavadinti P. Brazdžiūno buvo pasirinkta tokia morfologinė forma: izodinama(vienodo stiprumo kreivė), izogona(vienodo nukrypimo kreivė), izoklina(vienodo pasvirimo kreivė) BF II 164, plg. dar izobara,izochora,izogona,izoklina,izoterma,izotropaF 1958: 38–39, kuri po keliolikos metų buvo pakeista į: izobarė,izobatė,izochorė,izochromatė, izochronė,izodinamė,izogonė,izotachė,izotermėFTŽ 1979. Tačiau naujai parengtame Fizikosterminųžodyne(2007) vėl buvo grįžta prie P. Brazdžiūno vadovėlyje teiktos šių kreivių pavadinimo morfologinės formos. 100 Bendrosiosfizikos vadovėlyje vartojama hibridinių terminų, padarytų su įvairiakilmiais dėmenimis ir afiksais. Galima būtų paminėti tokius: 1) tarptautinis pamatinis žodis ir lietuviškas afiksas, tiksliau priesaga -imas, pvz.: autofazavimasBF IV 218 (: autofazavo), įelektrinimasBF II 5 (: įelektrino), išsielektrinimasBF II 7 (: išsielektrino), persielektrinimasBF II 141 (: persielektrino), įmagnetėjimasBF II 190 (: įmagnetėjo), įmagnetinimasBF II 202 (: įmagnetino), jonizavimasBF IV 210 (: jonizavo); -umas, pvz.: elastingumas BF I 115 (: elastingas), intensyvumasBF IV 366 (: intensyvus), koherentiškumasBF III 106 (: koherentiškas),multipletumasBF IV 107 (: multipletus), poliarizuojamumasBF III 174 (: poliarizuojamas), proporcingumasBF I 107 (: proporcingas), radioaktyvumasBF IV 195 (: radioaktyvus), reliatyvumas BF III 286 (: reliatyvus), stabilumasBF IV 258 (: stabilus) ir kt.; 2) lietuviškas pamatinis žodis ir tarptautinis dėmuo, pvz.: ampervalanda BF II 71, ampervija BF II 185, antidalelėBF IV 200, antimazgisBF I 174, antimedžiagaBF IV 336, bilęšisBF III 109, elektrovaraBF II 90, fotodaugintuvasBF II 255,fotolaidumasBF III 248, fotoplokštelėBF IV 206, fotosluoksnis BF IV 208, fotosrovėBF III 240, fotovaržaBF III 248, hiperbranduolysBF IV 330, kilovatvalandaBF II 86, magnetovaraBF II 183, ortovandenilis BF IV 367, paravandenilisBF IV 367, piezoašisBF II 63, piezogarsiakalbisBF II 60, superlaidininkisBF II 98, superlaidumasBF II 97, supertakumas BF II 100, termoelektrovaraBF II 256, termokryžiusBF II 258, ultragarsas BF I 207 ir kt. Taip sudarytų yra ir keletas būdvardžių ar dalyvių, einančių sudėtinių terminų šalutiniais dėmenimis, pvz.: antiužtveriamasis[sluoksnis] BF II 245, autosvyruojanti[sistema] BF I 170, elektroneigiamos[dujos] BF I 217, hipersmulkioji[struktūra] BF IV 139, ultrapraretintas[būvis] BF I 257, ultratrumpoji[radijo banga] BF II 348 ir kt. 2.4. Bene daugiausia vadovėlyje yra sudėtinių – dvižodžių ir trižodžių terminų. Jie pagal pagrindinį dėmenį gali sudaryti tam tikrus lizdus ir polizdžius, pvz.: ašis:elektrinėa.BF II 10, gulsčiojia.BF II 36, magnetinėa.BF II 158, nepoliarinėa.BF II 61, optinėa.BF II 61, poliarinėa.BF II 61, segnetoelektrinėa.BF II 57; banga:elastinėb.BF II 63, elektromagnetinėb.BF II 331, elektroninėb.BF III 315, fazinėb. BF III 313, išilginėb.BF I 175, išspinduliuojamaradijob. BF II 345, koherentinėb.BF III 107, mikroradijob.BF II 358, neslopinama radijob.BF II 340, plokščiab.BF I 183, radijob.BF III 19, sferinėb.BF I Angelė Kaulakienė | ProfesoriausPoviloBrazdžiūnoBendrosios fizikos... Terminologija | 2007 | 14 107 „Judančio kūno turimą energiją vadiname judėjimo, arba kinetine,energija. Išdiferencijuokime kinetinėsenergijos reiškinį <...>“ BF I 46. „Kinetinės energijosišvestinė pagal greitį išreiškia judančio kūno judėjimo kiekį“ BF I 47. „Elektrinį lauką, kurio stiprumas <...> visur yra vienodas, vadiname vienalyčiu, arba homogeniniu, lauku“ BF II 55. „Vienalyčiameelektriniamelauke kūną veiks sukamasis momentas <...> vienalyčiamelaukedielektrinis kūnas pakrypsta elektrinio lauko kryptimi <...>“ BF II 56 ir kt. yra tik vienas kitas atvejis, kai sudėtiniai terminai, besiskiriantys sinoniminiais šalutiniais dėmenimis, ištisai abu pateikiami visame vadovėlyje, pvz.: „Šios rūšies deformaciją vadiname šlitimi. Ją nusakome šlities,arba sukamuoju,moduliu<...>. G yra šlities,arba sukamasis,modulis,priklausąs tik nuo medžiagos elastingumo savybių. <...> šiam atvejui, šlities,arba sukamąjį,modulįG galėsime taip išreikšti <...>“ BF I 111. 3.3. Be nurodytų sudėtinių terminų šalutinių dėmenų sinoniminės raiškos atvejų, P. Brazdžiūno Bendrojojefizikoje yra tik vienas kitas sudėtinių terminų šalutinių dėmenų variantinės raiškos atvejis, pvz.: džaulinėšilumaBF II 87 ir DžauliošilumaBF II 202, eterinėhipotezėBF II 6 ir eteriohipotezė BF II 52, kuloninėjėgaBF II 13 ir KulonoatstūmimojėgaBF II 24, teigiamas dipoliokrūvis BF II 55 ir teigiamasiserdviniskrūvisBF II 144 ir kt. Iš tokių negausių tiek vienažodžių, tiek sudėtinių terminų šalutinių dėmenų sinoniminės ir variantinės raiškos atvejų galima daryti išvadą, kad P. Brazdžiūno Bendrosiosfizikos didžiuma terminų jau buvo sunorminta. Ja rėmėsi ir vėlesni fizikos leidinių autoriai, ir fizikos terminų žodynų sudarytojai. 4. IŠVADOS P. Brazdžiūno Bendrojifizika buvo antrasis lietuviškas keturių dalių fizikos vadovėlis aukštajai mokyklai, kuris pasirodė po pirmojo aukštosios mokyklos fizikos vadovėlio – V. Čepinskio Fizikospaskaitų – praėjus maždaug keturiasdešimt metų. Tiek Bendrosiosfizikos, tiek Fizikospaskaitų terminiją sudaro ne tik grynosios fizikos, bet ir bendrieji, ir su kitomis fizinių bei technologijos mokslų sritimis susiję fizikos terminai. 2. Bendrosiosfizikos terminiją sudaro sutermininti paprastieji lietuvių kalbos žodžiai, dariniai ir tarptautiniai terminai. Iš vedinių dažniausi priesagų -imas/-ymas,-umas,-ybė,-inys,-iklis,-yklė,-tuvas,galūnių -a,-is 108 vediniai ir dūriniai. Iš dūrinių dažnesni dariniai su veiksmažodiniu antruoju dėmeniu. Didžiuma tarptautinių terminų yra lotynų ir graikų kilmės arba iš lotynų ar graikų kalbos atėję per anglų ar prancūzų kalbą. 3. Tiek Bendrosiosfizikos, tiek Fizikospaskaitų vadovėlyje bene daugiausia sudėtinių dvižodžių ir trižodžių terminų, kuriuos pagal pagrindinį dėmenį galima suskirstyti į tam tikrus lizdus. Bendrosiosfizikos vadovėlyje tokių lizdų nepalyginamai daugiau negu Fizikospaskaitose. Dauguma Bendrosios fizikos lizdų sudėtinių terminų vartojama iki šiol. Tai rodo tiek vadovėlio autoriaus, tiek redaktorių atlikus didelį norminamąjį darbą. 4. Negausi Bendrosiosfizikos sinoniminė ir variantinė tiek vienažodžių, tiek sudėtinių terminų raiška rodo, kad didžiuma P. Brazdžiūno vadovėlyje vartotų terminų tuo metu jau buvo sunorminti ir tapo vėlesnių terminografinių fizikos leidinių pagrindu. LITERATūRA Akademikas 1992: AkademikasPovilasBrazdžiūnas. Sudarytojai E. Balnytė, V. Kalesinskas, E. Makariūnienė, Vilnius. Blažienė I. 1987: PovilasBrazdžiūnas. Literatūros rodyklė, Vilnius. Fizikos istorija 1988: FizikosistorijaLietuvoje.I (1579–1940). Autorių kolektyvas: P. Brazdžiūnas, h. horodničius, h. Jonaitis, A. Puodžiukynas, I. Šenavičienė, Vilnius. horodničius h. 1967: Bibliografija. – Lietuvosfizikosrinkinys7(4), 877–879. Jonaitis h. 1962: Bibliografija. – Lietuvos fizikosrinkinys2 (1/2), 175. Kaulakienė A. 1982: Dėl kelių sudėtinių verstinių terminų. – Kalboskultūra43, 39–43. Kaulakienė A. 2003: Lietuviškų fizikos vadovėlių elektros ir magnetizmo terminai. – Terminologija 10, 107–116. Kaulakienė A. 2006: Pirmojo lietuviško aukštosios mokyklos fizikos vadovėlio terminija. – Terminologija 13, 76–96. Klimavičius J. 2005: Leksikologijosirterminologijosdarbai:normairistorija,Vilnius. LTE II 1977: Lietuviškojitarybinėenciklopedija2, Vilnius. Makariūnienė E. 1990: PovilasBrazdžiūnas,Kaunas. Makariūnienė E., Klimka L. 1994: Lietuvosfizikųirastronomųsąvadas, Vilnius. Makariūnienė E., Klimka L. 2001: Lietuvosfizikųirastronomųsąvadas, Vilnius. MLTE I 1966: Mažojilietuviškojitarybinėenciklopedija1,Vilnius. Puodžiukynas A. 1962: Bendroji fizika. – Mokslasirtechnika3, 37. Šenavičienė I. 1982: FizikosraidaLietuvoje(1920–1940), Vilnius. Šiuolaikinė fizika 1997: ŠiuolaikinėfizikaLietuvoje. Sudarytojai: E. Makariūnienė, E. Rupšlaukis, D. Usorytė, Vilnius. ŠALTINIAI A – Auszra, Laikrasztis, iszleidžiamas per Dra. Bassanawicziu (1883–1886). BF – Brazdžiūnas P. Bendrojifizika.1–4 d., Vilnius, 1960–1965. F – Fizikosterminųžodynas. Red. P. Brazdžiūnas, Vilnius, 1958. FP – Čepinskis V. Fizikospaskaitos. I–VII sk., Kaunas, 1923–1926. FTŽ – Fizikosterminųžodynas. Vyr. red. P. Brazdžiūnas, Vilnius, 1979. Angelė Kaulakienė | ProfesoriausPoviloBrazdžiūnoBendrosios fizikos... Terminologija | 2007 | 14 109 K – Keleivis iš Karaliaučiaus broliams lietuvininkams žinias parnešąs (1849–1879). KF – Končius I. Fizika:Fizikosvadovėlisgimnazijoms [Rankraštis] (VUBR. F1. F1039), 1919. PF – Neris P. Populiariszkasrankvedisfyzikos, Šenandoras, 1889. RTŽ – Radioelektronikosterminųžodynas. Vyr. red. V. Palenskis, Vilnius, 2000. ŠF – Šakenis K . Fizika, Tilžė,1920. T – Terminai fizikos reikalams. – Lietuva,1923–1924. TERMINOLOGY OF THE TEXTBOOK BENDROJI FIZIKA BY POVILAS BRAZDŽIūNAS Bendrojifizika (Generalphysics) by Povilas Brazdžiūnas was the second original textbook of physics for universities in four parts written in Lithuanian. It was published approximately forty years after the first Lithuanian textbook of physics for higher schools Fizikospaskaitos (Lecturesonphysics) by V. Čepinskis. The terminology of Bendrojifizika and Fizikospaskaitos consists not only of pure terms of physics, but also of general terms and terms of physics related to other fields of physical and technological sciences. In Bendrojifizika terms are terminologized common words, word formations and international terms. Among the word formations the most frequent are derivatives with suffixes -imas/ -ymas, -umas, -ybė, -inys, -iklis, -yklė, -tuvas, -alas and with endings -as and -is and compounds. Among the later more frequent are compounds with a verbal second element. The majority of international terms are of Latin or Greek origin or have come from Latin or Greek through English or French. In both textbooks Bendrojifizika and Fizikospaskaitos the majority of terms are two or three word complex terms, which could be separated into a few families of words according to their main element. In Bendrojifizika there are lots more of such families than in Fizikospaskaitos. The majority of complex terms from Bendrojifizika are still in use. This demonstrates how successful was the normalization performed by both the author and the editor of the textbook. All surnames of foreign scientists, which make subordinate elements of complex terms in Bendrojifizika have adapted forms with Lithuanian endings according to their approximate pronunciation. It can be concluded that foreign surnames in the language of science from the middle of the 20th century have an adapted form according to the pronunciation. Sparing usage of synonyms and variants of simple or complex terms shows that the majority of terminology of Povilas Brazdžiūnas’ textbook was already normalized and became the basis for the subsequent terminographical publications of physics. Gauta 2007-09-19 Angelė Kaulakienė, Lietuvių kalbos institutas, P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, E. paštas ter[email protected]