Kas esamybė, o kas reikiamybė – tikra ar formali

Terminologija | 2007 | 14 61 Kas esamybė, o kas reikiamybė – tikra ar formali JoNAs KLimAvičiUs Lietuviųkalbosinstitutas Jono Jablonskio 1901 m. gramatikos neveikiamasisbūtinasisveiksmavardis, 1922 m. – reikiamybės,arbaprivalomybės,neveikiamasisdalyvis iš pažiūros – paprastas dalykas. Kas žvelgia atidžiau, klausia – ką galėtų reikšti trūktinakalba; ar geriau leistinasis, ar leidžiamasis(nuokrypis,įtempis...); iš kur tas pusėtinas. KAS KATEGORINė, O KAS LEKSINė REIKŠMė „Reikiamybės dalyviai žymi ypatybes, kylančias iš reikiamo atlikti veiksmo“(LKG II 1971: § 563). Tačiau tai – tik mokyklinė tiesa, su ja toli nenuvažiuosi, norminimo kelias eina per kupstus ir kelmus: „Kai kurie priesagos -tinas,-a dariniai neturi reikiamo atlikti veiksmo reikšmės. Panašiai, kaip daugelis esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių, jie tiesiog žymi ypatybes, susijusias su dažnai atliekamu nuolatiniu ar galimu veiksmu“, pvz.: neginčytinipavyzdžiai,stebėtinaspasaulis,neabejotinaspasakojimas(LKG II 1971: § 563). Dabartinėslietuviųkalbosgramatikoje (1994, 2006) – jau tik „veiksmažodinė reikiamybės forma (reikiamybės dalyvis)“ (DLKG 1994: § 957), o į reikšmę žiūrima dar naujau: „Dažniausiai bendrinėje kalboje vartojamos kai kurių veiksmažodžių formos su priesaga -tin-, neturinčios reikiamo atlikti veiksmo reikšmės“, pvz.: abejotinaspasakojimas, būtinas reikalas,įtartinasžmogus,mirtinaspavojus,pageidautinassvečias,stebėtinas dalykas (DLKG 1994: § 957). Tritomėje akademinėje gramatikoje būtinas laikytas tiesiog būdvardžiu (LKG II 1971: § 563). Būtinas yra ne tas, „kuris turi būti“, o tas, „be kurio negalima išsiversti, labai reikalingas“ DŽ 1993. Be to, jau Kalbojeirsenovėje (1922) K. Būgos pažymėta: „Žemaičių tarmėje būtinasreiškia tą pat, ką ir rusų žodis совершенный(vollkommen, perfectus)“ (Būga RR II 1959: 122) – plg. būtinas2. „visas, visuotinis, visiškas, galutinis“. Sugrąžinobūtinąpakajų (t. y. ramybę) pasaulėj M. Valančius, būtinai: Ašbūtinai negeruirnerūkau Šatės (LKŽ I2 1968). 62 Taigi pirminė kategorinė reikiamybės reikšmė neretai virtusi galimybės reikšme, o kai kurie dažni šios kategorijos žodžiai turi visokių savitų leksinių reikšmių, visiškai atsijusių ir nuo reikiamybės, ir nuo galimybės. yra ir priešingos krypties vyksmas: „Esamojo laiko neveikiamasis dalyvis, žymėdamas iš apibendrinto pasyvinio veiksmo kylančią ypatybę, kartu dažnai nurodo ir šio veiksmo atlikimo galimybę“ (ištraukiamalova,sukalbamasžmogus,suprantamakalba), su ja „artimai susijusi ir paskirties bei tinkamumo reikšmė“ (šeriamiejiburokai,gyvenamojitroba), o retkarčiais (daugiau tarmėse) „gali turėti ir reikiamybės reikšmę“: Kątengirtinegiriamą (negirtiną) daiktą Kėdainių r. Pagiria ( LKG II 1971: § 549–551). Čia reikėtų pasakyti: kalba nėra mechanika (ir ne deja, o gerai, nes kitaip sustingtų ir mintis sustingdytų). Gramatika mažai kam po ranka, ne visus tuos žodžius vardija, o leksinės reikšmės – ir ne jos dalykas. Dabartinėslietuviųkalbosžodynas(1993) tuos žodžius, kurie turi ne reikiamybės ir galimybės, o tiesiog esamybės reikšmę, deda užtai ne veiksmažodžių straipsniuose, o atskirai; atitinkamai ir aiškina: abejotinas– „netikras, neaiškus, abejojamas“ neabejotinas– „nekeliantis abejonių, tikras“ apgailėtinas – „keliantis gailestį ar apgailestavimą“ pasigailėtinas– „keliantis gailesį, vargingas, menkas, prastas“ apverktinas – „pasigailėtinas, vargingas, sunkus“ ganėtinas – „pakankamas“ pasibaisėtinas – „keliantis pasibaisėjimą“ pavydėtinas – „keliantis pavydą, labai geras“ Kai kurių tokių žodžių reikšmių aiškinimuose yra ir galimybės dėmuo: pasirinktinas – „galimas pasirinkti, pasirenkamas“ priimtinas – „galimas priimti“ tikėtinas– „kuriuo galima tikėti“ Reikiamybės reikšmė čia, be abejo, yra buvusi (reikiamybės dalyvių klestėjimas yra praeityje, ne visos tarmės juos beturi), bet prarasta (todėl jau nelabai įprasta abejojamas,pasibaisimas,pavydimas...). Nesunku rasti ir šios grupelės bendrą vardiklį – tai ne iš kokio konkretaus darymo, bet iš abstraktaus veiksmo, dar tiksliau – vertinamosios reikšms veiksmažodžių, nors anaiptol neapima tokių visų – reikiamybę dar turi girtinas,peiktinas, smerktinas,taisytinas,teiktinas,vartotinas,vengtinas... yra DŽ 1993 ir pateikimo nenuoseklumų: jei yra pasibaisėtinas, kodėl nėra Jonas Klimavičius | Kasesamybė,okasreikiamybė... Terminologija | 2007 | 14 63 pasigėrėtinas, pasibjaurėtinas; jei yra tikėtinas, kodėl nepateiktas įtikėtinas (yra tik įtikimas„galimas tikėti, tikėtinas, patikimas) ir neįtikėtinas (yra tik neįtikimas 1. „negalimas tikėti“, 2. „labai didelis, nepaprastas“). Atskirais DŽ 1993 straipsniais pateikiama, nors ir nenuosekliai, nemažai ir esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių. Vieni aiškinami tik nuorodiniu būdu (esamas dlv. → būti) arba sinonimais (kintamas „kintantis, nepastovus“), kartais leksinės reikšmės plačiai skaidomos (rašomasis dlv. 1. „kuriuo rašoma“, 2. „ant kurio rašoma“, 3. „kuris rašoma“), bet kai kurių nurodomas galimybės arba tinkamumo reikšmės dėmuo: ėdamas 1. „galimas, tinkamas ėsti“, valgomas2. „tinkamas valgyti“ (geriamas – nėra, rūkomas,uostomas – nėra), neginčijamas „negalimas atmesti, tikras“ (ginčijamas – nėra), pakaltinamas „galintis suprasti savo poelgius ir dėl to atsakingas“. Reikiamybės ir esamojo laiko neveikiamojo dalyvio poros DŽ 1993 yra retos, jų skirtumas (a) neakcentuotas arba net (b) nutrintas: a) mirtinas 1. „nešantis mirtį, gresiantis mirtimi“: mirtinaspavojus,mirtinaliga, 2. „labai didelis“: mirtinaneapykanta, mirtinaspriešas (nesutaikomas), mirtinatyla (visiška);mirtinai(būtinai) reikiapinigų – mirštamas →mirti1:mirštamaliga(nuo kurios mirštama); mirštamaiišsigandęs; taip pat nemirštamas „nemirtingas, amžinas“: nemirštamagarbė; dar mirtingas „turintis mirti, mirštamas“, o nemirtingas1. „kuris nemiršta“, 2. „visada liekantis atmintyje, amžinas“: nemirtingidarbai [gana aiškiai skiriasi termininės abstraktų reikšmės – mirštamumas „mirties atvejų skaičiaus santykis su ta liga sergančiųjų skaičiumi“, o mirtingumas „mirimų skaičiaus santykis su gyventojų skaičiumi“]; ret. mirtinis 1. → mirtis 1: mirtinis (mirštamas) smūgis, 2. „didelis, begalinis“: mirtinispriešas; b) įtartinas „įtariamas“ – įtariamas „keliantis įtarimą“. Taigi norminamajai akademinei gramatikai dalykas jau gana aiškus, norminamajam žodynui dar reikia padirbėti, o vartosenai iki tobulumo toliausia. Joje yra keletas tikrai nelengvų atvejų. TRūKSTAMAS ir TRūKTINAS Bendrinė kalba yra ugdoma ir ugdytina kalbos atmaina. Ugdytojui ar normintojui reikia mąstyti sistemomis. Jei paprasti bendrinės kalbos vartotojai kada sistemos nejaučia, spragų palieka, tai tikrai reikėtų padėti. DŽ 1993 pateikia trūkstamas 1. → trūkti, 2. „kuris su trūkumais“: ∆ trūkstamiejiveiksmažodžiai(turintys ne visas formas), trūkstamaiparuoštaataskaita. Pateikia taip pat pakankamas ir pakankamai, retesnį užtenkamai, pateikia užtektinaiir 64 už jį triskart dažnesnį ganėtinai (DažnŽ 1998;ganėtinas– gana retas, kaip ir užganėdinti). Bendrinės kalbos vartosenoje yra ir trūktinas,trūktina,trūktinai, bet norminamasis žodynas jų nepateikia, nors pateikia prv. netrūktinai „pakankamai, užtektinai“. LKŽ XVI 1995 duomenimis, trūktinas labai plačiai vartojamas žemaičių – 1. „kuriam ko trūksta, nepakankamas“: Geriau, kadesitrūktinesnisneguparsivalgęs Šatės. Dirbknedirbk,otųpiningųtrūktinai i[r] trūktinai Pkeliai (2. „ne viso proto, kvailas“: Anskažikokstrūktinas, nekaipvisi Rietavas. Barbeleibiškį (t. y. truputį) buvotrūktinai Endriejavas). Vartotas Antano Salio: Visitarminiaitekstaifonetikospožiūriulabaitrūktini; aukštaičio Petro Avižonio: konvergencijostrūktinumas. Pateikia akademinė gramatika – trūktinai„per mažai, su trūkumais“: Jeibusdruskostrūktinai, įsidėkit LKG II 1971: § 760. Vartojamas kalbos kultūrininkų. Svarbiausia – sisteminis kalbos elementas. LEISTINAS – LEIDŽIAMAS ↔ DRAuSTINAS – DRAuDŽIAMAS DŽ pateikiamas ir leidžiamas → leisti: leidžiamas (nedraudžiamas, nekliudomas) įvažiavimas,leidžiamojinuosaka (gram.) DŽ 1954, → leisti 1: leidžiamasisdydis,leidžiamojinorma,leidžiamojinuosaka(gram. „kuria reiškiamas sutikimas“) DŽ 1993, ir leistinas,neleistinas, bet šių (pa)teikimas kaitus ir dar nėra tobulas – leistinas „leidžiamas, nedraudžiamas“: leistinas elgesys,leistinai,neleistinaijispasielgė,neleistinas „kurio negalima leisti, toleruoti“: neleistinaselgesys,neleistinaisulėtintipiūtiesterminusDŽ 1954, leistinas „besilaikantis tam tikrų normų, leidžiamas, nedraustinas“ DŽ 1972, „paremtas tam tikromis normomis, leidžiamas, nedraustinas“ DŽ 1993 (atleistinas – nėra). Matome, kad leistinas, nors jo reikšmės aiškinime įdėtas ir esamybės reikšmės sinonimas leidžiamas, bet ir reikiamybės reikšmės sinonimas nedraustinas, iš tikrųjų išlaiko savo kategorinę reikiamybės reikšmę (ypač neleistinas – „kurio negalima leisti“). Be to, netrūksta (kaip kai kuriais atvejais yra) esamojo laiko neveikiamojo dalyvio leidžiamas, DŽ teikia terminus leidžiamasisdydis,leidžiamojinorma. Tiesa, terminijoje buvo ir leistinasis, kai kur ir tebėra, o ypač dažnas įvairioje periodikoje, pvz.: šiltnamioefektąsukeliančiųteršalųišmetimoįatmosferąleistinosribosVd 2006 29 10.Betnetirmažasderliusišnešamaistingąsiasmedžiagasišdirvožemioirjasreikiakompensuoti.Kuo?Ogiekologiniožemėsūkiotaisyklėse leistinomis„natūraliomismedžiagomis“MkslL 2006 9 5. Gana dažni, bet irgi taisytini leistinanormaVd 2007 36 10, leistinosirneleistinosnormos Sav su TV 2006 49 5, leistinaskiekis Vd 2007 46 38, leistinakoncentracija Jonas Klimavičius | Kasesamybė,okasreikiamybė... Terminologija | 2007 | 14 65 Vd 2007 44 10, leistinasgreitis Vd 2006 48 48, Sav su TV 2007 4 8, leistinas girtumolaipsnis Vd 2006 48 49, leistinospromilės Vd 2007 36 14, leistino buvimoJAVterminas Vd 2007 31 6, leistinasaukštingumas Sav su TV 2007 4 8. Termino dėmens leidžiamasis pozicijas stiprina sistema – antonimas paprastai yra draudžiamasis: draudžiamasisveiksmas,draudžiamasisveikimas, draudžiamasisdarbas,draudžiamosiosmedžiagos,draudžiamiejiginklai, nors ir čia klaidų šiek tiek pasitaiko, pvz.: automobilįpaliktitenkairdraustinoje vietoje Sav su TV 2007 37 8. Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamo veiksmo raiška terminijoje (ir ne tik joje) dažniau yra reikiamybinės dalyvio formos: neleistinasnuokrypis, neleistinaveikla,neviršytinadozė,neviršytinaribinėvertė,neatidėliotinareakcija... Bet neužmirštinas ir priešingas dalykas, pavyzdžiui, nors nusikaltimasskųstinas, bet teismosprendimas (nors neteisingiausias) tik gali būti skundžiamas, paskutinės instancijos teismo sprendimas neskundžiamas, t. y. negali būti skundžiamas. PuSėTINAS Atkreiptinas kalbos mechanikų dėmesys į žodį pusėtinas. Jo reikšmė – „vidutiniškas; gerokas, smarkokas“ DŽ 1993 (LKŽ X 1976 – 3. „per pusę, pusinis“: Kadtėvasnumiršta,vaikaipusėtininašlaičiai,betmotinosnetekę, taijautikrivargšai!Lazdynų Pelėda. Artumanemylibentpusėtinai,kaip aštave?! Žemaitė). Šio žodžio daryba neaiškinama P. Skardžiaus Lietuvių kalbosžodžiųdaryboje (1943). Lietuviųkalbosgramatikoježodispusėtinas laikomas būdvardžiu, sudarytu, kaip ir baisėtinas „baisus“, su antrine priesaga -ėtinas (LKG I 1965: § 964 4), nors veiksmažodis baisėtis visai įprastas (ir pasibaisėtinas – tikrai reikiamybės dalyvis), yra ir pusėti, nors paprastai įpusėti. Kada reikiamybė tikra, kada tik reikiamybės forma, kada reikiamybės pagal sąvokos turinį nė būti negali arba yra reikiamybės ir esamybės priešprieša – terminijai svarbūs, bet nelengvi klausimai, reikalaujantys ypatingo terminų kūrėjų, vartotojų ir redaktorių dėmesio. Jokio automatizmo čia negali būti – lemia reikšmė. Svarstant, kokias normasreikėtų leisti, galima kalbėti apie leistinąnormą, bet nutariama ir priimama būtinai leidžiamoji norma. Žalą reikia atlyginti, taigi būtinai atlygintinojižala, bet gyvenime, jei įstatymo kas nevykdo, tai pasitaiko neatlyginamažala. Konsultantas gali 66 būti apmokamas ir neapmokamas, atlyginamas ir neatlyginamas, bet beprasmiška reikiamybė – neatlygintinaskonsultantas, prasminga – atlygintinas konsultantas. BEVARDė GIMINė IR PRIEVEIKSMIAI Reikiamybės dalyvių bevardės gimins réikšmės taip pat yra įvairios – ir reikiamybė, ir galimybė, ir esamybė, yra dar ir savitų leksinių. Čia svarbiau ne reikšmės (jos priklauso nuo pamatinių žodžių – dalyvių reikšmių), o vartosena. Akademinė gramatika pažymi jų būdingumą tik tautosakoje ir grožinėje literatūroje, pvz.: Jeigyventina–pergyvens,jeivargtina–pervargs (priežodis). Prisiverksimeirpaskuo (t. y. paskui), jeibusverktina Žemaitė (LKG II 1971: § 596). Tačiau šios formos ypač dažnos dalykiniuose tekstuose – vertinimams reikšti: apgailėtina,apverktina,įtartina,pabrėžtina, tikėtina;(ne)abejotina,(ne)atleistina,(ne)ginčytina,(ne)girtina,(ne)leistina, (ne)pavydėtina,(ne)peiktina,(ne)priimtina,(ne)smerktina,(ne)taisytina,(ne) teiktina,(ne)vartotina,(ne)vengtina... Iš reikiamybės dalyvių (įvairių reikšmių) daug yra ir prieveiksmių. DŽ 1993 jie pateikiami tų dalyvių straipsniuose, pvz.: abejotinas,~a<...>.~ai prv. Kalba turi čia ir tam tikrų savitumų – nėra prieveiksmio leistinai, yra tik neleistinai; nėra dalyvio užtektinas (yra tik pertektinas,taip patpertektinai), bet yra labai būdingas prieveiksmisužtektinai. DŽ 1993 atskirais straipsniais pateikti tik tie reikiamybės dalyviai, kurie netelpa savo kategorinėje reikšmėje. Iš įprastinių reikiamybės dalyvių, kurie neturi žodyne savo straipsnių, sudaryti prieveiksmiai pateikiami atskirai: imtinai,įskirtinai,išsimokėtinai, pabrėžtinai,pareikalautinai,verktinai.Žodyne panašių prieveiksmių yra ir greta dalyvinių būdvardžių su priesaga -inis: atmestinai„prastai“ ir atmestinis „be noro atliekamas“, atsitiktinai ir atsitiktinis, įskaitytinai ir įskaitytinis, išpirktinai ir išpirktinis, lygtinaiir lygtinis, pabaigtinai „visiškai“ ir pabaigtinis „galutinis, paskutinis“, primygtinai ir primygtinis, priverstinaiir priverstinis, sudurtinai ir sudurtinis, sutartinai ir sutartinis,vogtinai ir vogtinis. Kai kurie tokie prieveiksmiai pateikiami būdvardžių straipsniuose: dirbtinis,~ė<...>. ~ai,pakartotinis,~ė<...>.~ai, žūtbūtinis,~ė<...>.~ai.Ar tai rodytų skirtingą darybą: šių – iš dalyvinių būdvardžių, o anų – iš reikiamybės dalyvių? Vargu (išskyrus žūtbūtinai). Akademinei tritomei gramatikai visi tokie yra „reikiamybės dalyvių kilmės prieveiksmiai“ (LKG II 1971: § 760), ten jų dar ir daugiau: atsiskaitytinai, „ne veltui“, baigtinai „visiškai, labai“, grįžtinai„numačius grįžti“, išsineštinai, liktinai1. „pasiliekant kur visam laikui“, Jonas Klimavičius | Kasesamybė,okasreikiamybė... Terminologija | 2007 | 14 67 2. „tiek, kad dar liktų“, nuomotinai,nusigriautinai „su teise nusigriauti ką“, pasigėrėtinai„pasigėrint“, peiktinai „peikiamai, negerai“, suprastinai„suprantamai“, svertinai„sveriant, o ne iš akies“. Beje, ir LKG II 1971: § 760 praleista ganėtinai, pasibaisėtinai,priimtinai,pusėtinai, sudurtinai. Jų tikrai daugiau reikia norminamajam žodynui, jų nemažai gali būti dalykinėje kalboje. Antai 1938 m. Prekybinėskorespondencijosžodynėlyje pateikti prieveiksmiai atsisakytinai,atskaitytinai,išmestinai,išpirktinai,išskaitytinai,išsivežtinai, įskaitytinai,neatsakytinai,pamestinai,pareikalautinai,pasirašytinai,pristatytinai,trauktinai (A. SalR I 1979). Dar viena nepaprastybė –Būdinio skyriuje netikėtai minimi niekur negirdėti veiksmažodiniai prieveiksmiai, pavyzdžiui, išsimokėtinai (LKG II 1971: § 684). DAIKTAVARDINėS TRANSFORMAcIJOS Reikiamybės prieveiksmiai dažniausiai vartojami junginiuose su veiksmažodžiais, pvz.: apsuktinaisiūti,atmestinaidirbti,gręžtinaisušlapti,išsikirstinai pirkti(miško),mirtinaisirgti,paveldėtinaigauti(ūkį),užgultinaireikalauti (rečiau – su būdvardžiais: pavydėtinaigražus). Veiksmažodį transformuojant abstraktu ir prieveiksmis keičiamas: išsimokėtinaiparduoti–išsimokamasis pardavimas,pareikalautinaipirkti–pareikalautinispirkimas(A. SalR I 1979: 463, 472), lygtinai: nuobausmėslygtinaiatleisti–lygtinis:lygtinisnuteisimas DŽ 1993. „Daiktavardžių junginiai su prieveiksmiais labai reti“ (LKG III 1976: § 396), pavyzdžiai – išimtiniai (mokymasismintinai ar atmintinai tikrai negali būti atraminis pavyzdys). IŠVADOS Tarp dalykinei ir mokslinei kalbai ir terminijai svarbių gramatikos dalykų yra ir keblus vadinamųjų reikiamybės dalyvių klausimas. Sunkumas eina ne iš terminijos, o iš pačios gramatikos – tos kategorijos, klestėjusios praeityje, išlaikytos ne visų tarmių, turinys gerokai išplautas – kai kurie dariniai reikiamo atlikti veiksmo reikšmės nebeturi (arba ne visuose junginiuose ją turi, o tik žymi – kaip ir esamojo laiko neveikiamieji dalyviai – galimybę ar net nuolatinio veiksmo ypatybę (būtinas,mirtinas,stebėtinas...), be to, turi ir labai savitų – nuo kategorinės reikšmės nutolusių leksinių reikšmių (trūktinas– 1. „kuriam ko trūksta, nepakankamas“, 2. žem. „ne viso proto, kvailas“,pusėtinas – „vidutiniškas; gerokas, smarkokas“). Nors nuo kategorijos nutolta, bet ir tai yra paveldėtas ir brangintinas kalbos turtas, užtikri- 68 nantis tradiciją ir bendrystę. Tačiau terminijos logiškumas, mikrosistemų gramatinių priešpriešų santykiai neleidžia aklai eiti šiuo keliu, pavyzdžiui, ko nereikia leisti, o tik dėl neišvengiamybės leidžiama, tai tas būtinai leidžiamasis,-oji(greitis,norma...), o ne leistinasis,-oji. Priešybė draudžiamasis, -oji (veiksmas,medžiaga,ginklas...) terminijoje laikosi tvirčiau (nors kaip tik kiekvieną draudžiamądalyką kartu reikia ir drausti). Gramatikos jausmo ir kartu gramatinio ir loginio mąstymo čia labai reikia terminų kūrėjams ir vartotojams, redaktoriams ir antriniams vartotojams – žurnalistams. ŠALTINIAI DažnŽ 1998 – L. Grumadienė, V. Žilinskienė. Dažninisdabartinėsrašomosioslietuviųkalbos   žodynas(abėcėlėstvarka), Vilnius. DŽ 1954 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ 1972 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ 1993 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. LKŽ I2 1968 – Lietuviųkalbosžodynas1, Vilnius. LKŽ X 1976 – Lietuviųkalbosžodynas10, Vilnius. LKŽ XVI 1995 – Lietuviųkalbosžodynas16, Vilnius. MkslL – MoksloLietuva (laikraštis). A. SalR I 1979 – Prekybinėskorespondencijosžodynėlis. – A. Salys. Raštai 1, Roma, 453–484. Sav su TV – SavaitėsuTV (savaitraštis). Vd – Veidas(žurnalas). LITERATūRA Būga K. RR II 1959: Rinktiniairaštai2, Vilnius. DLKG 1994: Dabartinėslietuviųkalbosgramatika, Vilnius. LKG I 1965: Lietuviųkalbosgramatika1, Vilnius. LKG II 1971: Lietuviųkalbosgramatika2, Vilnius. LKG III 1976: Lietuviųkalbosgramatika3, Vilnius. WHAT IS A REALITY AND WHAT IS A TRUE OR FORMAL NECESSITY Amongst matters of grammar which are important to special language, language of science and terminology there is the tricky issue of necessitive participles. The difficulty arises not from terminology, but from the grammar itself – a content of this category which flourished in the past, but did not survive in all dialects, lacks clarity of usage. Some formations do not any longer have the meaning of an action which s h o u l d o r m u s t be done (or have it, but not in all collocations and it signifies – like the present passive participle – the p o s s i b i l i t y or even the property of c o n t i n u a l action (būtinas, mirtinas, stebėtinas...)), but in addition they have very peculiar lexical meanings, which are distant from the categorial meaning (trūktinas – 1. „kuriam ko trūksta, nepakankamas“, 2. žem. „ne viso proto, kvailas“, pusėtinas – „vidutiniškas; gerokas, smarkokas“). Despite moving away from the category, such gerundives ought to be cherished, since they are an inherited treasure of the language, which ensures tradition. Jonas Klimavičius | Kasesamybė,okasreikiamybė... Terminologija | 2007 | 14 69 Logicality of terminology and relations of grammatical oppositions of microsystems do not allow a blind following of this root, for instance, a thing which s h o u l d n o t b e allowed, but isallowed only because of inevitability, is leidžiamasis, -oji(greitis, norma...), but not leistinasis, -oji. The opposite draudžiamasis, -oji (prohibitive) (veiksmas, medžiaga, ginklas...) keeps a tighter hold in terminology (every draudžiamas(prohibited) thing needs to be prohibited). In such cases a sense of grammar together with grammatical and logical thinking is very necessary for creators and users of terminology, editors and secondary users – journalists. Gauta 2007-11-20 Jonas Klimavičius Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT - 10308 E. paštas terminolo[email protected]