Terminology and social-economic globalization

Terminija ir socialinė-ekonominė globalizacija ÁGOTA FÓRIS Berzsenyi Dániel College, TermIK Tyrimo tikslas – parodyti ekonominės ir socialinės globalizacijos poveikį kalbinei globalizacijai bei su terminologija susijusių numanomų problemų ir užduočių pobūdį. Pasaulinės ir mažosios kalbos labai skiriasi priežastimis, dėl kurių su kalbomis ir naujomis sritimis susiję universalūs ir specifiniai terminologiniai sunkumai. Šiame tyrime nagrinėju šį poveikį ir iliustruoju reiškinį pavyzdžiais. GLOBALIZACIJA Globalizacijos procesas visada buvo raidos proceso dalis, todėl pati globalizacija nėra naujas reiškinys (žr. Kozma 2002, Kozma–Fóris 2002a); pastaruoju metu padidėjo tik pokyčių mastas ir sparta. Iš tiesų, dėl spartėjančios mokslo ir technikos raidos dabar globalizacijos padariniai taip pat pasireiškia greitai ir gausiai. Šie padariniai: didžiulis produktyvumo augimas, pasaulinės gamybos sutelkimas kelių tarptautinių bendrovių rankose, pasaulinių energijos išteklių senkimas, staigus pasaulio gyventojų skaičiaus augimas, plataus masto aplinkos tarša, spartus didelių pagamintų prekių kiekių judėjimas, milžiniška informacijos apimtis ir perdavimo sparta, naujų tipų sąjungininkų tinklų kūrimasis ir kt. Šiame naujame raidos etape pasaulio informatikos ir telematikos tinklai suteikia didžiulių galimybių visoms mokslo, pramonės, ekonomikos ir socialinės veiklos sritims. Didieji globalizuoti tinklai, valdantys pasaulio ekonomiką, socialiniai tinklai, biologiniai tinklai ir informacijos tinklai, paklūsta panašiems dėsniams (Barabási 2002, Csermely 2005). Spartėjant raidai, atsiranda daug produktų ir metodų, kurie gerina arba iš esmės keičia mūsų gyvenimo kokybę Terminologija | 2007 | 14 49 Gyvenimą. Telekomunikacijų ir telematikos tinklų atsiradimas bei informacijos perdavimas, saugojimas ir prieinamumas beveik neribota sparta ir beveik neribotais kiekiais, be kita ko, suteikia galimybę mokytis visą gyvenimą. Deja, nėra subjektyvių sąlygų, būtinų realiai pasinaudoti tokiomis galimybėmis. Švietimo, plėtros ir mokymo sričių institucijos bei ekspertai nelinkę naudotis naujomis galimybėmis. Šiems tikslams parengtų medžiagų masinė gamyba ir šiuolaikinių apdorojimą palengvinančių metodų bei priemonių kūrimas atsilieka. Nepaisant to, galima pastebėti kai kurių teigiamų tendencijų. Nuotolinis mokymas ir virtualieji universitetai, jau prieinami ir naudojami internete, rodo, kad naujas mokymosi būdas, nepriklausantis nuo erdvės ir laiko, jau prasidėjo (Kozma–Fóris 2002b). Iki XXth a. paskutinio trečdalio ekonominis spaudimas aiškiai parodė, kad sienomis apribota ir natūralių ryšių neturinti gamyba nėra konkurencinga. Buvo akivaizdu, kad Europos ekonomika ir kultūra gali konkuruoti su į vientisą politinę ir ekonominę sistemą integruota Šiaurės Amerika ir kapitalo integruotais Tolimaisiais Rytais tik šalims bendradarbiaujant. Greta mokslinės ir techninės globalizacijos užsimezgė tarpvalstybiniai regioniniai ryšiai. Iš pradžių kūrėsi dvišaliai santykiai, pamažu peraugę į daugiašalį regioninį bendradarbiavimą (pavyzdžiui, Alpių–Adrijos darbo bendrija; žr. Horváth 1998, Földes–Inotai 2001, Fóris 2002). Ši struktūra vėl skatina mąstyti tarptautinių regionų kategorijomis. Regionalizmas, pabrėžiantis narių lygybę visais klausimais ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą, yra vienas iš Europos Sąjungos ekonominės ir kultūrinės politikos ramsčių. Kalba, be savo vaidmens mąstant ir perduodant informaciją, Europos kultūrose visada buvo reikšminga nacionalinio tapatumo nešėja. Nuo Apšvietos epochos dėl gyvybiškai svarbaus kalbos vaidmens teisė vartoti gimtąją kalbą tapo vienu pagrindinių judėjimų, kovojančių už nacionalinę nepriklausomybę, tikslų; ir atvirkščiai – tokios teisės atėmimas buvo mažumų asimiliavimo priemonė. Daugelis anglų kalbos lingvistinį imperializmą laiko natūralia ar net neišvengiama globalizacijos pasekme (Phillipson 1992). Naujausi raidos rezultatai paprastai pirmiausia pasirodo ekonomiškai labiau išsivysčiusiose šalyse ir iš ten plinta. Nauji objektai ir procesai 50 Ágota Fóris | Terminology and social-economic globalization pirmiausia įvardijami jų išradėjų kalba. Daugeliu atvejų net patiems išradėjams sunku įvesti naujus terminus. Pavyzdžiui, fizikai nuolat atranda naujų elementariųjų dalelių ir jiems ima trūkti galimybių atskirti jas naujais pavadinimais, todėl papildomoms dalelėms žymėti tenka vartoti spalvų pavadinimus (žalia, geltona, raudona). Sąvokų ir kalbinių ženklų sąsaja patikslinama pasitelkiant leksikonus ir žodynus. Vienos kalbinės srities perėmimas iš kitos gali vykti įvairiais būdais. Viena galimybė – kalbinis ženklas perimamas kartu su sąvoka: pavyzdžiui, pasiskolinami užsienio žodžiai ir posakiai be reikšmingų pakeitimų, taip pat skoliniai, kalkės ir kiti žodžių darybos dariniai; arba sukuriami nauji žodžiai. Šiuolaikinė Europos kultūra susiformavo remdamasi ankstesnių civilizacijų pasiekimais ir naudojasi daugeliu jų palikimų. Ši integracija vyko ir kalbų lygmeniu. Ankstesnių civilizacijų (graikų, lotynų) žodžių galima rasti kiekvienoje Europos kalboje. Akivaizdu, kad tai pasakytina ir apie pasaulines kalbas, tokias kaip anglų, ispanų ar vokiečių. Užsienio žodžių skolinimasis yra natūrali kultūrinių ir ekonominių ryšių bei kultūros paveldo dalis. Pavyzdžiui, dėl pramonės plėtros į vengrų kalbą pateko daug vokiškų skolinių, o sporto plitimas sukėlė panašų kalbinį poveikį. Dėl mokslo ir technikos proveržio naujovių atsiranda tokia gausybė ir įvairovė, kad jos negali savaime įsilieti į kalbą, todėl tapo būtina nacionalinė terminijos darna. Akivaizdu, kad užuot ignoravę šią raidą, turime aktyviai joje dalyvauti. Tai reiškia, kad reikia priimti tiek teigiamą, tiek neigiamą globalizacijos poveikį. Atsižvelgdami į XXIst amžiaus pradžios pasiekimus, kalbant apie pasaulio kultūrų ir kalbų išsaugojimą galime teigti, kad šiuolaikinės technologijos, prieinamų priemonių įvairovė, asmeninis mobilumas ir sėkmė suteikia visiškai naujų mokymosi ir švietimo galimybių. Vystantis tokioms aplinkybėms, turime visas galimybes išsaugoti per tūkstančius metų susiformavusią kultūrinę ir kalbinę įvairovę. Vienodėjimo tendencija taip pat yra techninės raidos dalis, ir labai dažnai ji atrodo esanti lengvesnis kelias kuriant mūsų ateitį, ypač dėl ekonominių priežasčių. Terminologija | 2007 | 14 51 TERMINIJA IR GLOBALIZACIJA Globalizacija vis labiau ryškėja, o kai kurie procesai, kurių poveikis anksčiau nebuvo pastebimas, atrodo kaip nauji reiškiniai vien todėl, kad pasireiškia kur kas intensyviau. Dėl globalizacijos sparčiai ir gausiai atsiranda naujų sąvokų, taigi ir naujų terminų. Naujų įrankių, procesų, santykių ir pan. sąvokos bei jas įvardijantys terminai labai greitai plinta įvairiose kalbose. Todėl turime tik trumpą laiką terminui susieti su sąvoka ir įtraukti naują terminą į esamą terminijos sistemą. Mažosios kalbos turi du pasirinkimus: arba perimti tarptautinį žodį kartu su sąvoka, arba sukurti naują žodį. Atsiranda naujų profesijų, amatų ir disciplinų, o per trumpą laiką tenka spręsti daugybę terminologinių problemų. Šiais laikais kuriamos sąvokos yra tokios sudėtingos ir taip prisodrintos mokslinio bei profesinio turinio, kad jų pritaikymui terminijos sistemoje reikia išsamių mokslinių žinių. Be to, terminologijos darbui reikia organizuotos priežiūros ir paramos. Šiandien vykstantys spartūs ir plataus masto pokyčiai taip pat keičia reiškinių, objektų ir sąvokų kokybę. Žvelgdami į 150–200 metų laikotarpį, matome, kad dirbtuvės priekyje kabėjusi iškaba užleido vietą daugialypės terpės reklamos būdams, o arklių traukiamas transportas – šiuolaikiniams transporto tinklams. Palyginti su ankstesniais jų variantais, abu patobulinimai pasižymi visiškai kitokiomis laiko, erdvės, masto ir efektyvumo savybėmis. Panašiai ir kalbiniai reiškiniai įgauna naujų pavidalų ir atmainų. Dėl komunikacijos sistemų tobulėjimo ir plitimo labai sumažėjo specialiosios paskirties kalbų izoliacija, o techninės sąvokų sistemos nebėra vienos profesijos sritis – jas išmano ir kitų sričių specialistai. Įvairių profesijų sąvokų ir terminijos sistemos vis glaudžiau susijusios ir daro poveikį viena kitai. Iš pradžių savo tyrimu siekiau parodyti naujus vengrų terminijos pokyčių bruožus, tačiau supratau, kad didelė šių pokyčių dalis yra universali. Tokie terminijos pokyčiai yra šie (išsamiau žr. Fóris 2005): (1) Dėl raidos vykstantis paradigmos pokytis. Paradigmos metu 52 Ágota Fóris | Terminology and social-economic globalization kaitos laikotarpiu daug problemų kyla dėl to, kad senosios ir naujosios paradigmos egzistuoja vienu metu. (2) Naujos sąvokos ir terminai, susiję su šiomis paradigmomis, atsiranda nenumatytai dideliais kiekiais ir sparčiau nei bet kada anksčiau. Šie terminai per labai trumpą laiką įtraukiami į specialiąsias kalbas (anksčiau dešimtmečius trukęs procesas sutrumpėjo iki kelių mėnesių ar net savaičių), be to, jie labai greitai įsitvirtina ir bendrinėje kalboje. (3) Dėl didelio sklaidos ir įtraukimo tempo netaisyklingus terminus po jų sukūrimo labai sunku ištaisyti tiek specialiosiose, tiek bendrinėje kalboje. (4) Šiandien moksliniai tyrimai atlieka esminį vaidmenį, todėl taikant terminologiją ypač svarbu naudoti mokslinius metodus ir laikytis akademinių standartų. (5) Tarpdisciplininio bendradarbiavimo pagal akademinius standartus būtinybė terminologiniuose darbuose yra akivaizdesnė nei bet kada anksčiau. Sąvokų ir terminų sistemų formavimas įmanomas tik tuo pat metu taikant technines ir lingvistines žinias. (6) Dėl globalizacijos įvairių kalbų kontaktai nepaprastai suintensyvėjo, ypač plėtojantis komunikacijos sistemoms ir dėl to sustiprėjus kalbų tarpusavio sąveikai. (7) Vienareikšmiškai vartoti kalbos terminiją įmanoma tik tiksliai apibrėžus sąvoką, kurią žymi terminas; toks apibrėžimas turėtų būti pagrįstas naujausiomis mokslo žiniomis. Taip bus užtikrintas nuoseklus terminų vartojimas įvairiais kalbos lygmenimis. (8) Terminija turi būti atnaujinama bendradarbiaujant visoms susijusioms žinių sritims ir remiantis moksliniais pagrindais. (9) Vadinamieji informaciniai leidiniai (įvairių tipų žodynai, duomenų bazės, tekstynai), sudaryti pasitelkiant šiuolaikines technologijas, atlieka svarbų vaidmenį lingvistiniuose tyrimuose ir taikant jų rezultatus (žr. Hartmann 2001). Šių leidinių rengimas reikalauja didelių intelektinių ir finansinių investicijų. Šiuolaikinės technologijos (kompiuteris, internetas, multimedija) ne tik palengvina ir pagreitina šį darbą, bet ir suteikia galimybių kurti naujus principus bei darbo metodus. Terminologija | 2007 | 14 5 3 Šie komponentai yra paradigmos poslinkio esmė ir pagrindinės požiūrio kaitos priežastys. Nors pirmiau išvardytos terminologinių procesų ypatybės pasireiškė ekonomiškai išsivysčiusių regionų kalbose, jų padariniai daugeliu atžvilgių skiriasi mažųjų ir pasaulinių kalbų atveju. Toliau aptarsiu susijusias problemas ir nurodysiu, kokį poveikį tokie pokyčiai daro terminologijos raidai. Kaip matėme, terminologijos procesų pokyčiai yra raidos padarinys. Globalizacija yra vienas pagrindinių šiuolaikinių santykių tinklų bruožų ir pasireiškia kalbiniuose procesuose, kaip ir bet kurioje kitoje socialinio gyvenimo srityje. Kalbinė globalizacija – tai procesas, kai į įvairias kalbas įtraukiama vis daugiau bendrų kalbinių elementų dėl didėjančio kalbų interferencijos dažnio, lydinčio raidą. Šiandien aukštas technologinės raidos lygis skatina įvairių kalbų vartotojų ryšių užmezgimą visose srityse. Šis nuolatinis kontaktas išplečia kalbinės interferencijos reiškinį visame išsivysčiusiame pasaulyje ir užtikrina jo pastovumą. Kalbinė globalizacija labiausiai pastebima procese, kuriame natūralūs kalbų terminų rinkiniai vienodėja, tačiau ji pasireiškia ir kitose kalbos vartojimo srityse. (Prisiminkime vis labiau vienodėjančią CV ir konkursų struktūrą.) Kad kalbas vartotume veiksmingai ir nedviprasmiškai, turime užtikrinti, jog sparčiai gausėjanti terminija, būdinga globalizuotoms visuomenėms, pasiektų tokį lygį, kad kalbinės bendruomenės nariai galėtų tarpusavyje kalbėti savo kalba. Terminologinės / konceptualiosios sistemos paskirtis – užtikrinti nedviprasmišką informacijos mainą tiek tarp vienos kalbos vartotojų, tiek tarp skirtingų kalbų vartotojų. Esant pirmiau minėtoms aplinkybėms, informaciniai šaltiniai, tokie kaip vienakalbiai ir daugiakalbiai techninių tekstų korpusai, terminų duomenų bazės ir terminologijos žodynai, yra būtini kasdieniam terminijos vartojimui, tyrimams ir plėtrai. Tik turėdami juos galime pasitelkti informatikos, telematikos ir multimedijos sistemas nacionalinėms kalboms plėtoti. Pasaulinių kalbų atveju tokių informacinių šaltinių rengimas yra pelningas verslas, nes jais naudojamasi didelėje teritorijoje. Pavyzdžiui, anglų kalbos informacinių šaltinių rinka yra 54 Ágota Fóris | Terminology and social-economic globalization pasaulinė. Dėl didžiulio vartotojų skaičiaus gamybos sąnaudos daugiausia padengiamos tiesiogiai parduodant leidinius, o iš dalies – netiesioginėmis taikymo pajamomis. Srityse, kuriose tokių informacinių šaltinių rengimas dar neatsiperka, pavyzdžiui, naujai besiformuojančiose srityse, sudarytojai finansuoja savo darbą iš kitų leidinių pelno arba valstybės lėšomis. Ekonomiškai išsivysčiusios pasaulinių kalbų bendruomenės gali skirti lėšų šioms infrastruktūrinėms investicijoms. However, small languages (Pusztay 2006) are spoken by small communities, and this results in many hindrances as regards the compilation of reference works. Because the population is small in numbers, it is impossible for the people to work in every area of science, industry, commerce etc. at equally high standards and levels of specialization, therefore the reference works of certain areas are not in demand. As the size of the studied domains is rather small, the demand for using terminology reference works is also low, and consequently financing the compilation of such reference works cannot be expected to be a profitable business investment. For that reason, funding for the compilation of terminology reference works is generally obtained from government sources, which offer restricted possibilities. Under these circumstances, the infrastructural conditions that would serve the development of small languages takes a lot more time to evolve. As a positive example, let me mention the cooperation of Belgium and the Netherlands for the benefit of Dutch terminology: the two countries have been funding the creation of free and openly accessible terminology databases (but they do not give financial support to the commercially motivated publishing of dictionaries) (Steurs 2005). Dėl pirmiau minėtų priežasčių Vengrija atsilieka rengdama sinchroninius terminologijos informacinius šaltinius. Vengrijos nacionalinis tekstynas yra viešai prieinamas dabartinės vengrų kalbos tekstynas, tačiau jame nėra specializuotų kalbų tekstų. Kiti tekstynai, terminų duomenų bazės ar informaciniai leksikonai nėra viešai prieinami. Komerciniais tikslais parengti keli specializuoti žodynai, o nemažai Vengrijos institucijų turi terminologijai skirtas ir vidaus reikmėms naudojamas duomenų bazes, tačiau nė viena iš jų nėra laisvai ir atvirai prieinama. Terminological harmonization (see Cabré 1996) has not yet taken place within the Hungarian language area. A further difficulty is caused by the fact that the majority of new EU standards (more than 70% of them) are not available in Hungarian, only in English, and the terminology section Terminologija | 2007 | 14 5 5 Standartų taip pat galima rasti tik anglų kalba ir už didelę kainą. Dėl to moksliniai tyrimai, vertimas, žodinis vertimas, švietimas ir kt. susiduria su rimtais sunkumais. Ekonominė, mokslinė, kultūrinė ir kitokia plėtra neįsivaizduojama be tinkamo kalbos vartojimo, atitinkančio šiuolaikinių laikų reikalavimus, o terminija prie to iš esmės prisideda. Terminija atlieka svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje ir mūsų tarptautinių ryšių tinkle. Pavyzdys: viena pagrindinių buvusių socialistinių šalių problemų yra ta, kad jų ekonomikos terminija nesuderinama su rinkos ekonomikos Vakarų pasaulio verslo ir finansų terminija. Visa sąvokų sistema buvo perimta iš Vakarų, todėl priimančiose kalbose teko sukurti naują terminijos sistemą. Kaip ir keičiantis politinei sistemai, pasikeitus ekonominei sistemai ekspertams, susidūrusiems su terminijos problemomis, teko sakyti: „Neturime tam žodžio“. Palyginti su pasaulio kalbomis, mažas kalbas labiau veikia užsienio kalbos. Mokslo, bankininkystės, finansų, administravimo ir kitų sričių vadovai profesinėje komunikacijoje iš esmės yra dvikalbiai (vartoja anglų kalbą ir gimtąją kalbą). Kita vertus, dauguma paslaugų naudotojų yra vienakalbiai. Mokslininkai ir ekonominio bei socialinio gyvenimo lyderiai yra labai suinteresuoti, kad aplinkiniai suprastų jų pasiekimus ir tikslus, o visuomenė galėtų jais naudotis. Komunikacijos problemos visuomenėje gali kelti įtampą, kaip rodo prieštaringas požiūris į biotechnologijos pasiekimus ar alternatyvių energijos šaltinių plitimą. Nacionalinės terminijos sistemos, atnaujinamos derinant ją su tarptautine terminija, plėtojimas galėtų padėti sumažinti įtampą. Akademiniame ir profesiniame bendradarbiavime vienu metu ryškėja dvi tendencijos: viena – profesinė diferenciacija, orientuota į siaurą sritį; kita – labai skirtingų akademinių ir profesinių sluoksnių integracija. XXIst amžiuje besiformuojančio ryšių tinklo pranašumas yra tas, kad bendradarbiai gali nedelsdami ir parengtu naudoti pavidalu įnešti savo žinių dalį į spręstinų problemų tinklą. Tačiau įvairių profesinių sričių žinių integravimo pranašumu galima pasinaudoti tik tuomet, jei susijusiose profesinėse srityse vyksta profesinė komunikacija skirtingais išsamumo lygmenimis. Kurti- 56 Ágota Fóris | Terminology and social-economic globalization terminijos sistemą, suskirstytą pagal naudotojų poreikius, yra būtina sąlyga tam pasiekti. Visų pirma, tai reiškia terminų apibrėžimą įvairiais lygmenimis. Vienas iš būdų patenkinti nuolat augantį mažų tautų poreikį turėti pagal paskirtį parengtas terminų duomenų bazes galėtų būti nacionalinių duomenų bazių, atitinkančių konkrečius tikrojo naudojimo poreikius (t. y. tinkamo dydžio, akademinio lygio ir turinio), kūrimas. Mažos tautos dalyvauja ne visose prekybos srityse (pavyzdžiui, Baltijos šalys neaugina vynuogių ir negamina vyno, o šalys, neturinčios išėjimo į jūrą, nepažįsta jūrinės žvejybos), arba dalyvauja tik tam tikrų sričių posričiuose (pavyzdžiui, parduoda ir eksploatuoja telekomunikacijų įrenginius, bet jų nekuria ir negamina); tuo tarpu kitose srityse jos yra labai suinteresuotos (pavyzdžiui, Europos Sąjungos administravimu ar turizmu). Terminijos žinynų turinys, apimtis ir akademinis lygis turėtų būti pritaikyti prie nacionalinio vartojimo poreikių. Bendrų abipusių nacionalinių interesų visumą reikėtų nustatyti įvairiomis kalbomis. Praktinė atranka galėtų gerokai sumažinti finansines ir intelektines investicijas. Tačiau didelis darbas yra nustatyti terminus, žyminčius pagrindines sąvokas, taip pat visuomenei svarbias ir plačiai vartojamas sąvokas, todėl šie terminai turi būti atrinkti iš atskirų sričių terminų atsargų. Pasaulio kalbų duomenų bazės galėtų būti pavyzdys kuriant mažesnių kalbų duomenų bazes. Kitos jau veikiančios nacionalinės (ne viešosios, bendrosios kalbos ir pan.) duomenų bazės galėtų tapti atspirties tašku kuriant nacionalinę terminiją, nes terminą, kuris jau susietas su sąvoka ir pagal ją apibrėžtas, galima būtų iškart naudoti. Nacionalinės terminijos plėtojimo uždaviniai apima: reikiamų terminų atranką, šaltinio ir tikslinių kalbų sąvokų bei terminijos sistemų derinimą, tinkamo termino (sąvokos žymiklio) paiešką, terminijos plėtojimą ir viešą bei nemokamą pasiekimų prieinamumą. Taip būtų užtikrintas ne tik naujų terminų diegimas, bet ir terminų derinimas. Terminologija | 2007 | 14 5 7 IŠVADOS Dėl mažų tautų geografinių, ekonominių ir mokslinių ypatumų mažesnėse kalbose nuolat vartojamų terminų visuma neaprėpia viso terminų fondo: kai kurios sritys į nacionalinę terminiją apskritai nepatenka, kitos – tik iš dalies. Todėl nacionalines terminų duomenų bazes ir terminologijos žodynus reikia papildyti tik iš tikrųjų vartojamais terminais. Vykdant minimizing process, reikia išspręsti du uždavinius, kuriems būtinas tarpdisciplininis bendradarbiavimas: a) atrinkti terminus, vartojamus atitinkamose srityse ir bendrinėje kalboje; b) apdoroti atrinktus terminus (įtraukti juos į sąvokų sistemą, rasti tinkamus žymiklius, pateikti daugiapakopius apibrėžimus, saugoti duomenis, užtikrinti jų prieinamumą ir kt.). Šiuos uždavinius gali padėti spręsti esami pasaulio kalbų informaciniai leidiniai. Vertimas, pritaikymas nacionalinei sistemai ir trūkstamų terminų spragų užpildymas sudaro didžiąją terminijos klasifikavimo dalį (Cabré 1998). Būtų naudinga pateikti daugiapakopius tam tikrų sričių terminų apibrėžimus, nes kai kuriose srityse naudotojui, platintojui, gamintojui, tyrėjui ir kūrėjui labai skiriasi informacijos apie konkrečią sąvoką poreikis. Panašu, kad bendraujant mažosios kalbos aplinkoje gali būti vartojama dalis tarptautinės terminijos rinkinio, todėl reikiamas nacionalinės terminijos rinkinys galėtų būti tarptautinio rinkinio dalis. Būtų labai naudinga sukurti Europos Sąjungos (arba kurios nors ES dalies) mažųjų kalbų minimized terminology database. Koordinuota mažųjų kalbų terminijos plėtra galėtų būti veiksmingas būdas išsaugoti Europos Sąjungos daugiakalbystę. Tai padėtų išsaugoti nacionalines kalbas ir nacionalines kultūras globalizacijos sąlygomis. Kad šis planas būtų įgyvendintas, bendros terminijos plėtros dalyviai turėtų susitarti dėl bendrų terminijos tyrimo, plėtros ir taikymo principų, taip pat dėl metodų, užduočių pasidalijimo bei veiklos ir finansinių sąlygų. Kalbant apie paskutinį sąrašo punktą, finansavimą, be abejo, būtų galima gauti iš Europos Sąjungos kalbų mokymosi fondų. 58 Ágota Fóris | Terminology and social-economic globalization REFERENCES Barabási A–L. 2002: The New Science of Networks. Cambridge, MA: Perseus. Cabré M. T. 1996: L’attività terminologica: armonizzazione e prospettive di interscambio. – La terminologia tecnica e scientifica. Attualità e prospettive. Ministero dell’Università e della Ricerca Scientifica e Tecnologica, Roma. pp. 35–44. Cabré M. T. 1998: Terminology. Theory, Methods and Applications. Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins. Csermely P. 2005: A rejtett hálózatok ereje. Budapest: Vince Kiadó. Földes Gy., Inotai A. (eds.) 2001: A globalizáció kihívásai és Magyarország [Hungary and the Challenges of Globalization]. Budapest, Napvilág Kiadó. Fóris Á. 2002: Szótár és oktatás. [Dictionary and Education]. Pécs: Iskolakultúra. Fóris Á. 2005: Hat terminológia lecke. [Six Lectures on Terminology]. Pécs: Lexikográfia Kiadó. Hartmann R. R. K. 2001: Teaching and Researching Lexicography. (Applied Linguistics in Action 2). Exeter: Pearson Education. Horváth Gy. 1998: Európai regionális politika. [Regional Policy of Europe]. Budapest–Pécs: Dialóg Campus Kiadó. Kozma L. 2002: Tudomány – technika – társadalom. Az ezredforduló kihívásai. [Science –Technology – Society. The Challenges of the Millennium]. Pécs: pte feefi. Kozma L., Fóris Á. 2002a: Adalékok a globalizáció megítéléséhez. [Some questions of globalization] – Tudásmenedzsment 1, pp. 42–48. http://www.feek.pte.hu/tudasmenedzsment/index.php?ulink=622 Kozma L., Fóris Á. 2002b: Kultúra és nyelv a globalizációs folyamatban. [Language and Culture in the Process of Globalization] – Tudásmenedzsment 2, pp. 3–14. http://www.feek.pte.hu/tudasmenedzsment/index.php?ulink=631 Phillipson R. 1992: Linguistic Imperialism. Oxford: Oxford University Press. Pusztay J. 2006: Терминология – гарант сохранения языка. Terminologija – kalbos išlikimo garantas. Talk et the Conference “Terminology of National Languages and Globalization”. Lietuvių kalbos institutas, Terminologijos centras, Vilnius, 11–13 October 2006. Steurs F. 2005: Terminology Infrastructure in Europe: an asset to multilingual knowledge management. Talk et the Conference “The Interdisciplinary Aspect of Translation and Interpreting”. 23–25. June 2005. PTE KTK, Pécs. TERMINOLOGIJA IR SOCIALINĖ BEI EKONOMINĖ GLOBALIZACIJA Dėl mažų tautų geografijos, ekonomikos ir mokslo ypatumų jų kalbų terminija neaprėpia viso pasaulio terminijos; be to, kai kurių sričių tautinės terminijos dar nėra, kitų sričių terminija sukurta tik iš dalies. Nacionalinės terminų duomenų bazės ir terminų žodynai turėtų ribotis tik iš tikrųjų vartojamais terminais. Minimizavimo proceso metu reikėtų išspręsti du tarpdalykinio bendradarbiavimo uždavinius: a) atrinkti terminus, vartojamus tam tikrose srityse ir bendrinėje kalboje; b) atrinktus terminus apdoroti (nustatyti jų vietą sąvokų sistemoje, rasti tinkamus žymenis, parengti keleteto lygmenų apibrėžtis, užtikrinti duomenų laikymą ir prieigą prie jų ir kt.). Juos gali padėti išspręsti didžiųjų pasaulio kalbų informaciniai terminijos ištekliai. Vertimas, pritaikymas prie tautinės sistemos ir terminijos spragų užpildymas užima didžiąją terminijos klasifikacijos dalį (Cabré 1998). Tam tikrų sričių terminų keleto lygmenų apibrėžtis tikslinga parengti dėl to, kad gali labai skirtis informacijos apie tam tikrą sąvoką kai kuriose srityse poreikis, kylantis vartotojui, prekiautojui, gamintojui, tyrėjui, tobulintojui ir kūrėjui. Mažųjų tautų kalbos gali vartoti tik dalį pasaulio terminų, o tam tikra speciali tautinė terminija, kaip šaltinis, gali sudaryti visos tarptautinės terminijos dalį. Terminologija | 2007 | 14 5 9 Būtų labai naudinga sukurti mažųjų Europos Sąjungos (ar jos tautų dalies) kalbų minimizuotą terminologijos duomenų bazę. Koordinuota tokių kalbų terminijos plėtra gali būti veiksmingas įvairiakalbiškumo išlaikymo Europos Sąjungoje būdas. Tai padėtų išsaugoti tautines kalbas ir tautines kultūras globalizacijos sąlygomis. Kad būtų galima įgyvendinti tokį planą, terminijos kūrėjai ir tobulintojai turėtų susitarti dėl bendrų terminijos tyrimo, tobulinimo ir vartojimo principų, taip pat ir dėl užduočių pasiskirstymo, darbo ir finansavimo sąlygų. Finansavimą būtų galima gauti iš Europos Sąjungos kalbų mokymo fondų. Gauta 2007-02-13 Ágota Fóris Berzsenyi Dániel College Berzsenyi tér 2, 9700 Szombathely, Hungary E-mail: [email protected], [email protected] 60 Ágota Fóris | Terminology and social-economic globalization