Kalbotyros terminai vidurinės mokyklos lietuvių kalbos vadovėliuose

234 Kalbotyros terminai vidurinės mokyklos lietuvių kalbos vadovėliuose R I T A K A T E LY T Ė Lietuviųkalbosinstitutas Vienas terminologijos mokslo teorinių uždavinių yra nustatyti terminų ir terminijų mokslinio pažinimo vaidmenį, mokslinį mąstymą ir pažinimo raidą, taip pat specialistų rengimą ir bendravimą (Гринев 1993: 12). Šis uždavinys apima ne tik specialiąsias mokslo sritis – mokslinio pažinimo lavinimas pradedamas vidurinėje mokykloje. Bendrosioseprogramoseirišsilavinimostandartuose akcentuojamas įgyjamų mokslinių žinių moksliškumas, t. y. žinios turi būti „patikimos, teisingos, sistemingos, integruotos, atskleidžiančios įvairiapusius tikrovės reiš-čios įvairiapusius tikrovės reiš-ios įvairiapusius tikrovės reiš-įvairiapusius tikrovės reiš-vairiapusius tikrovės reiš-ės reiš-s reiškinių ryšius ir sąveikas“ (Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, 2003, p. 10). Vidurinės mokyklos lietuvių kalbos vadovėliuose vartojami įvairių sričių terminai (kalbotyros, literatūros mokslo, stilistikos, metodikos ir kitų sričių), todėl šis tyrimas ir įdomus, kad galima panagrinėti išsilavinimo ištakas – pradedant nuo pradinio ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje. Šiame straipsnyje analizuojami III–XII klasių lietuvių kalbos vadovėlių kalbotyros terminai. Pagrindinis straipsnio tikslas – parodyti lietuvių kalbos vadovėlių skirtingų kalbotyros terminų vartojimo kiekį, kalbotyros terminijos sričių sistemų sudarymą ir kitimą ugdymo procese. Medžiaga rinkta iš 18 skirtingų lietuvių kalbos vadovėlių, kurie buvo parinkti atsitiktine tvarka. Pasirinktieji vadovėliai atspindi Bendrosioseprogramoseirišsilavinimo standartuosepateiktą koncentrams būdingą mokymo turinį. KALBOTYROS TERMINAI PRADINIŲ KLASIŲ KONCENTRE Pradinis ugdymas yra bendrojo lavinimo sistemos pradžia. Pagrindinis ugdymo sistemos tikslas – plėtoti kalbinę kompetenciją, kaip tąsą, įgytą ikimokyklinio ugdymo metais. Taip pat formuojamos bendrosios vertybinės, didaktinės nuostatos. Pagrindiniai kalbinės kompetencijos aspektai yra kalRita Katelytė | Kalbotyrosterminaividurinėsmokyklos... Terminologija | 2008 | 15 235 binio bendravimo, gebėjimo skaityti ir rašyti, skaitytojo bruožų ugdymas, elementarus visų kalbos lygmenų pažinimas. Bendrosioseprogramose irišsilavinimostandartuosesiūloma III–IV klasių koncentro lietuvių kalbos vadovėliuose mokyti(s) skaityti, mąstyti, kurti. Perėję į aukštesnį koncentrą mokiniai turi būti išmokę fonetikos ir sakinio teorijos, turi skirti reikšmines žodžio dalis, būti susipažinę su kalbos dalimis – veiksmažodžiu, daiktavardžiu, būdvardžiu. Bendrosioseprogramose irišsilavinimostandartuosepabrėžiama, kad programų turinį sudaro kalbinis ir literatūrinis ugdymas – ugdymo proceso neatsiejamos dalys. Tačiau lietuvių kalbos vadovėliuose vartojami kalbotyros terminai nuo literatūros mokslo, metodikos ir kitų sričių terminų nagrinėjami atskirai. III–IV klasių koncentro lietuvių kalbos vadovėliuose rasti 435 skirtingi kalbotyros, literatūros mokslo ir metodikos terminai. Kalbotyros terminai sudaro 48 proc. visų šio koncentro terminų. Tai rodo, kad pakankamai ugdoma kalbinė kompetencija, gilinamas praktinės fonetikos, gramatikos (morfologijos ir sintaksės), leksikos ir teksto kūrimo priemonių suvokimas ir gebėjimas tai praktiškai taikyti. III–IV klasių lietuvių kalbos vadovėlių kalbotyros terminiją (iš viso 212 terminų) sudaro fonetikos ir akcentologijos (20), morfologijos ir žodžių darybos (118), sintaksės (30), leksikologijos (19), bendrųjų ir kitų sričių (kalbos istorijos, dialektologijos ir kt.) terminai (25), pvz.: balsointonacija,priebalsiųminkštumoženklas,priebalsiųsupanašėjimas,skiemuo;asmuo, bendratis,būdvardžiogiminė,mažybinisdaiktavardis,priesaginisdaiktavardis; klausiamasissakinys,pagrindinėsakiniodalis,sakiniointonacija,veiksnys; antonimas,sinonimas,svetimybė,žodžioreikšmė;abėcėlė,aukštaičiųtarmė, kalbosmokslas,elementorius. KALBOTYROS TERMINAI ŽEMESNIŲJŲ (V–VIII) KLASIŲ KONCENTRUOSE Pagrindinio ugdymo svarbiausias tikslas – komunikacinė kompetencija, kuri suprantama kaip „gebėjimas reikšti, suvokti ir interpretuoti min-ėjimas reikšti, suvokti ir interpretuoti min-jimas reikšti, suvokti ir interpretuoti mintis, jausmus, faktus žodžiu ir raštu įvairiuose socialiniuose kontekstuose“ (Bend rosios programos ir išsilavinimo standartai 2003: 127). Siekiant visapusiškos kalbos sistemos dermės lygiai svarbu visos kalbinės veiklos rūšys – kalbėjimas, klausymas, skaitymas, rašymas. V–VI klasių koncentro lietuvių kalbos vadovėliai skirti kalbos mokymui. 236 Visas kalbos ugdymas susideda iš visų kalbinės veiklos rūšių, kurių pagrindu sudarytos aukštesniųjų klasių Bendrosiosprogramosirišsilavinimostandartai. Čia kalbos mokymas remiasi tekstu, bet nemaža vietos skiriama ir gramatikai. Mokoma daiktavardžio, būdvardžio ir veiksmažodžio, pateikiami žodžių darybos pagrindai. Taip pat mokoma diskutuoti, rašyti rašinį, konspektuoti, redaguoti tekstą. Iš pradinių klasių koncentro į V klasę atsinešama nemaža dalis kalbos mokslo terminų. Taip galima teigti, turint galvoje, kad beveik pusė V klasės vadovėlio kalbotyros terminų jau yra vartoti pradinių klasių koncentre. Iš šio vadovėlio 327 kalbotyros terminų 161 terminas yra vartotas pradinių klasių koncentre. V–VI klasių vadovėliuose vartojamas 741 terminas, iš kurių 461 yra kalbotyros terminas. V–VI klasių kalbotyros terminijoje gausiausia yra morfologijos ir žodžių darybos terminų sritis (208), pvz.:būdvardžiovardininkas, būsimasislaikas,daugiskaita,jungiamasisbalsis,kelintinisskaitvardis,kreipinys. Sintaksės (70), fonetikos ir akcentologijos (69), leksikologijos (59), bendrųjų ir kitų terminų sritys (55) yra beveik apylygės, pvz.: būdoaplinkybė,paralelinissakiniųsiejimas,pažymimasissakinys,sudėtinissujungiamasis sakinys;dešininiskirčioženklas,garsųjunginys,ilgojoskiemenskirčiavimas, intonacija,šakniesbalsiųkaita;antonimas,frazeologizmas,homonimas,skolinys,tarptautinisžodis;havajiečiųkalba,kalbosgarsųmokslas,kalbosistorija, morfologija,pagrindinistekstovienetas. VII–VIII klasių koncentre Bendrųjųprogramųirišsilavinimostandartų pagrindas beveik nesiskiria, lieka svarbiausios pagrindinės keturios kalbinės veiklos rūšys – kalbėjimas, klausymas, skaitymas, rašymas, nes koncentrinio mokymo esmė – nuolat kartoti, plėsti ir gilinti jau įgytas žinias. VII–VIII klasių lietuvių kalbos vadovėliuose gilinamos jau turimos žinios apie veiksmažodį ir veiksmažodžio formas. Ugdomi viešojo kalbėjimo, šnekamosios kalbos gebėjimai. Praplėstas sintaksės skyrius. Stilistikos skyriuje pateikiama būtiniausia teorinė medžiaga. Toliau tęsiamas fonetikos mokymas(is). Kartojama žodžių junginio ir sakinio samprata, plėtojamas vientisinio sakinio supratimas, išsamiai aiškinantis visas sakinio dalis, jų raiškos ir vartojimo ypatumus, vienarūšių sakinio dalių, įterpinių, lyginamųjų posakių požymius bei jų skyrybą. VII–VIII klasių lietuvių kalbos vadovėliuose rasti 745 terminai, iš kurių 500 yra kalbotyros terminai. Pastebėta, kad 43,2 proc. VII–VIII klasių konRita Katelytė | Kalbotyrosterminaividurinėsmokyklos... Terminologija | 2008 | 15 237 centro kalbotyros terminų yra vartoti žemesniame, V–VI klasių koncentre, o 56,8 proc. terminų yra nauji. VII–VIII klasių kalbotyros terminijoje gausiausios yra morfologijos ir žodžių darybos (253) bei sintaksės sritys (109), pvz.: asmeninisįvardis,beasmenisveiksmažodis,bevardėgiminė,galininkas,kuopinisskaitvardis;būdo aplinkybė,gramatiniscentras,grandininissakiniųsiejimobūdas,grynasistarinys,derinamasispažyminys.Gerokai mažesnės yra fonetikos ir akcentologijos (61), leksikologijos (26) ir kitų terminų (51) sritys, pvz.: būdvardžio priegaidė,intonacija,kairiniskirčioženklas,ketvirtojikirčiuotė,laisvaskirtis, priešakinėseilėsbalsis;antonimas,barbarizmas,daugiaskiemenisžodis,frazeologizmas,sinoniminėforma; aukštaičiųtarmėsypatybė,kalbosgarsųmokslas, pastraipųsiejimobūdas,patarmė,pietųaukštaičiųtarmė. KALBOTYROS TERMINAI AUKŠTESNIŲJŲ (IX–X) KLASIŲ KONCENTRE IX–X klasių koncentro lietuvių kalbos vadovėliai skirti supažindinti su kalbos garsinės, gramatinės ir leksinės sandaros pagrindais, kalbotyros pradmenimis. Siekiama sudaryti tvirtus taisyklingos tarties ir kirčiavimo, rašybos ir skyrybos, žodžių, jų formų ir konstrukcijų vartojimo įgūdžius. IX–X klasių koncentro lietuvių kalbos vadovėlių medžiaga orientuojama į mokinių komunikavimo gebėjimą, kalbinio sąmoningumo ugdymą ir praktinį sakytinės bei rašytinės kalbos vartojimą. IX–X klasių lietuvių kalbos vadovėliuose rasta 1335 terminai, iš kurių 800 yra kalbotyros terminai. 33,75 proc. šio koncentro terminų yra vartoti žemesniame, VII–VIII klasių, koncentre, o 66,25 proc. yra nauji. Šių klasių kalbotyros terminijoje gausiausia yra bendrųjų ir kitų terminų sritis (260), pvz.: bažnytinėslavųkalba,dialektas,kalbotyrospradmenys,rašytinisžodis,retorikosfunkcija;mažesnės yra morfologijos ir žodžių darybos (174), sintaksės (140), fonetikos ir akcentologijos (125), leksikologijos (101) terminų sritys, pvz.: aukščiausiojolaipsniobūdvardis,bendrinisdaiktavardis,dalyvis,daugiskaita,priedėlis,veikiamasisdalyvis;bejungtukissakinys, dalyvinispažyminys,kiekybėsaplinkybė,mišrusissudėtinissakinys,sudėtinis prijungiamasissakinys;dešininiskirčioženklas,duslusispriebalsis,kilnojamas kirtis,kirčiuotaspaskutinisskiemuo,minkštasispriebalsis,priegaidė;antonimas,baltiškoskilmėsvandenvardis,barbarizmas,garsažodis,hidronimas, homonimas. 238 KALBOTYROS TERMINAI AUKŠČIAUSIŲJŲ (XI–XII) KLASIŲ KONCENTRE XI–XII klasių koncentro lietuvių kalbos vadovėlių ugdymas apima visas keturias kalbinės veiklos rūšis: kalbėjimą, klausymą, rašymą, skaitymą. Daugiausia dėmesio skiriama skaitymui ir rašymui, mažiau – kalbėjimui ir klausymui. XI–XII klasių lietuvių kalbos vadovėliuose rastas 1151 terminas, iš kurių 427 yra kalbotyros terminai. 62,5 proc. šio koncentro terminų yra vartoti žemesniame, IX–X klasių koncentre, o 37,5 proc. terminų yra nauji. Šių klasių kalbotyros terminijoje gausiausios yra bendrųjų ir kitų terminų (169) ir morfologijos bei žodžių darybos (125) sritys, pvz.: administracinis raštas,daugiakalbystė,fonetika,leksikologija;aukščiausiojolaipsniobūdvardis,būtojolaikotrečiasisasmuo,dviskaitosforma,išvestinėveiksmažodžio forma,kiekinisskaitvardis,kilmininkas.Gerokai mažesnės yra sintaksės (83), leksikologijos (67), fonetikos ir akcentologijos (28) terminų sritys, pvz.: derinamasispažyminys,įterpinys,konstatuojamasissakinys,sintaksinėkonstrukcija,sudėtiniosujungiamojosakiniodėmuo;buitinėleksika,homonimas, leksinėsvetimybė,leksinissinonimas,naujadaras,sinonimųeilėsdominantė; artikuliuotųgarsųprodukavimas,diferencinėintonacija,fonetinėfigūra,loginis kirtis,melodinėfrazėsstruktūra. KALBOTYROS TERMINŲ APIBRĖŽČIŲ PATEIKIMAS Kalbotyros terminų apibrėžčių pateikimas vidurinės mokyklos lietuvių kalbos vadovėliuose priklauso nuo mokinių išsilavinimo lygio. Pradinių klasių koncentro vadovėliuose terminų apibrėžiama vos vienas kitas. Apibrėžiamų terminų kirčiuoti skiemenys yra paryškinami, pačios apibrėžtys pateikiamos be mokslinių aiškinimų, pvz.:dviejųarkeliųkūrinioveikėjų pokalbis,kaivienasklausia,okitasatsako,yradialogas;žodis,kurispasako, kąsakinioveikėjasveikia,veikė,veikdavo,veiks,yratarinys;daiktavardžiai, atsakydamiįklausimuskas?ko?kam?ką?kuo?kur?(kame?),keičiagalūnes. Taiiryradaiktavardžiųkaitymas. V–VI klasių vadovėliuose yra daugiau kalbotyros terminų apibrėžčių. Apibrėžtys glaustos, aiškinimai ne moksliniai, tačiau išsamūs. Aiškinami terminai yra paryškinti, dauguma jų yra ir sukirčiuoti, pvz.: žodžiopabaigosdalis,kintantipriklausomainuokitųžodžių,vadinasigalnė;tikrniai daiktãvardžiaireiškiaatskirų(konkrečių)asmenųardaiktųvardus;daugiaréikšmisždis–žodis,turintiskeliasreikšmesir kt. VII–VIII klasių vadoRita Katelytė | Kalbotyrosterminaividurinėsmokyklos... Terminologija | 2008 | 15 239 vėliuose terminų apibrėžčių yra dar daugiau. VIII klasės vadovėlyje terminų apibrėžtys formuluojamos moksliškai, aiškinimai išsamūs ir ilgi, pvz.: ortoepija–taifonetikosmokslodalis,kuriosuždavinys–nustatytitartiesnormas, numatytigalimusjųpažeidimus;prielinksnisyranesavarankiškanekaitoma kalbosdalis,kuripaprastaieinasulinksniuirrodolinksniuojamojožodžioryšį sukitaisžodžiais;tokieveiksmažodžiai,kurieturitik3-iojoasmensformąir nežymijokioasmens,vadinamibeasmeniais. Aukštesniųjų klasių vadovėliuose kalbotyros terminų apibrėžčių pateikiama dar daugiau. Dauguma apibrėžiamų terminų sukirčiuoti, apibrėžtys mokslinės ir išsamios, neretai sutampa su K. Gaivenio ir S. Keinio Kalbotyros terminųžodyno(1800 kalbotyros terminų; V., 1990) terminų apibrėžtimis, pvz.: dalelytėyranekaitomakalbosdalis,kuriteikiasakiniuiarbajodalims papildomųprasminiųatspalvių;dialektologija–mokslas,tiriantistarmes;kirtis–stipresnisvienoskiemensištarimasžodyje. Aukščiausiųjų klasių vadovėliuose dar daugiau terminų pateikiama su apibrėžtimis. Pavyzdžiui, V. Salienės ir A. Smetonos vadovėlyje Lietuviųkalba: XI–XIIklasei beveik visi kalbotyros terminai yra pateikti su apibrėžtimis iš įvairių enciklopedijų, žinynų, žodynų. Vadovėlio pabaigoje pridedamas aiškinamasis svarbesnių terminų žodynėlis, kuriame visi terminai paryškinti ir sukirčiuoti, pvz.: pastripa–tekstovienetas,reiškiantisvienąbaigtinęteksto mintį;tekstodalis,prasidedantinaujaeilute;stilstika–stiliausirjopriemonių mokslas; tèkstas–išspausdintas,parašytasarbapasakytasžodinėsformos kūrinys,jofragmentas;žodžiųseka,sudarantitamtikrąvisumą,pasakytą arbaišreikštągrafiškai(raštu),įrašytąįplokštelę,magnetofonojuostąarpan. IŠVADOS Išnagrinėjus 2445 kalbotyros terminus iš aštuoniolikos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos vadovėlių pastebėta, kad terminų skaičius skirtinguose koncentruose žymiai skiriasi. Pradinių klasių koncentre vartojama 212 kalbotyros terminų, V–VI klasių – 461, VII–VIII klasių – 500. Daugiausia kalbotyros terminų vartojama IX–X klasių koncentre – 800. Aukščiausiame, XI–XII klasių koncentre vartojami 472 kalbotyros terminai. Iš visų kalbotyros terminų sričių gausiausia yra morfologijos ir žodžių darybos terminų sritis. Šios srities terminai dažniausi yra visuose, išskyrus aukščiausių klasių, koncentruose. Terminai, kurie pereina iš žemesnio koncentro į aukštesnį, sudaro 37 proc. visų nagrinėjamų kalbotyros terminų. Didžiausias kalbotyros terminų perėjimas yra iš VII–VIII į IX–X klasių koncentro vadovėlius. 240 Kalbotyros terminų apibrėžčių pateikimas priklauso nuo mokinių išsilavinimo lygio. Pradinių klasių koncentro vadovėliuose terminų apibrėžtys pavienės, žemesniųjų klasių koncentro vadovėliuose terminai apibrėžiami moksliškai. Aukštesniųjų klasių vadovėliuose kalbotyros terminai neretai apibrėžiami taip pat, kaip Kalbotyrosterminųžodyne, o aukščiausiųjų klasių vadovėliuose terminai apibrėžiami enciklopediškai. ŠALTINIAI Čepaitienė G., Palubinskienė E. Lietuviųkalba:VIIklasei. Kaunas, 2000. Čepaitienė G., Palubinskienė E. Lietuviųkalba:VIIIklasei. Kaunas, 2001. Dobrovolskis B., Kavaliauskas V., Koženiauskienė R., Zinkevičius Z. Lietuviųkalba: X klasei. Kaunas, 2001. Koženiauskienė R., Dobrovolskis B., Zinkevičius Z. Lietuviųkalba:IXklasei. Kaunas, 1999. Marcelionienė E., Plentaitė V. Šaltinis:IIIklasei. I dalis. Kaunas, 2004. Marcelionienė E., Plentaitė V. Šaltinis:IIIklasei. III dalis. Kaunas, 2004. Marcelionienė E., Plentaitė V. Šaltinis:IVklasei. II dalis. Kaunas, 2005. Marcelionienė E., Plentaitė V. Šaltinis:IVklasei. IV dalis. Kaunas, 1997. Plentaitė V., Marcelionienė E. Šaltinis:IIIklasei. II dalis. Kaunas, 2004. Plentaitė V., Marcelionienė E. Šaltinis:IIIklasei. IV dalis. Kaunas, 2004. Plentaitė V., Marcelionienė E. Šaltinis:IVklasei. I dalis. Kaunas, 2005. Plentaitė V., Marcelionienė E. Šaltinis:IVklasei. III dalis. Kaunas, 2005. Salienė V., Smetona A. Lietuviųkalba:XI–XIIklasei. Vilnius, 2004. Sirtautai J., V., V.V. Lietuviųkalba:Vklasei. I dalis. Vilnius, 2005. Sirtautai J., V., V.V. Lietuviųkalba:Vklasei. II dalis. Vilnius, 2005. Sirtautai J., V., V.V. Lietuviųkalba:VIklasei. Vilnius, 1998. Šukys J. Lietuvių kalba:XIklasei. Kaunas, 2001. Župerka K. Lietuviųkalba:XIIklasei. Kaunas, 2001. LITERATŪRA Ambrazas V., Girdenis A., Morkūnas K., Sabaliauskas A., Urbutis V., Valeckienė A., Va na gas A. Lietuvių kalbosenciklopedija. Vilnius, 2008. Bendrosiosprogramosirišsilavinimostandartai. Vilnius, 2003. Dabartinėslietuviųkalbosgramatika. Red. V. Ambrazas, Vilnius, 1997. Dabartinėslietuviųkalbosžodynas. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius, 2000. Gaivenis K., Keinys St. Kalbotyrosterminųžodynas. Kaunas, 1990. Lietuviųkalbosgramatika 1. Vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius, 1965. Tarptautiniųžodžiųžodynas. Ats. red. V. Kvietkauskas, Vilnius, 1985. Tarptautiniųžodžiųžodynas. Red. A. Kinderys. Vilnius, 2001. Vaitkevičiūtė V. Tarptautiniųžodžiųžodynas. Vilnius, 2001. Гринев С. Введениевтерминоведение. Москва, 1993. Gauta 2008-11-28 Rita Katelytė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 E. paštas: r[email protected] Rita Katelytė | Kalbotyrosterminaividurinėsmokyklos...