Terminas prie termino. V

226 Te minus p esso e mine. V JONAS KLIMAVIČIUS L'is i u o delle lingue Lie u ių DU paccei S abiliamo un po' a iguan e a alynė e mine pakunis ( ai e meccanikos e m) o pakunė o mą bisogna sop a u o gua da si da i i ii della lingua, e non da ybos dėsnių, pe ché quei da i a en amen e žiu i la o azione specialis i essi s essi nenus a inėja ali dėsnių e o ia i, con cui a ol e co aggiamen e ope a qualche a alynininkys ės specialis a o anche kalbinis a, delle pa ole da ybosų bene non nepas udija ę. Toliau gua da eė ina no minimo adizione (a ingiai) i sis ema. 1. I da i della lingua i i a. Decidendo su pa a i a ian i a ian i si no a p ima di u o che la lo o base di pa ola, by he way, ne iena eikšmio, è be bes common language no ms kulnas di e se a ian i kunas, kulns, kuln: 1kunas 1. piedi pede zacialinė pa e Léipalingis, K ókialaukis, Daũgai, Pagi ia (Kėdáinių .), Pociūnliai, Šakýna, Pane ėžỹs, Vabalniñkas, Šimónys, Anykščia, Dùse os, Raséiniai, M. Valančius [i 1kulns 1. Vilka škis, G škabūdis, Š kšna, Šilãlė, Šã ės, J. B e kūno Biblija, P. Ruigio e F. Ku šaičio ododynai (caip p ūs. kulnis), kuln J. Mu kos (nuo Šimoni) pasakos, Tau osakos da bai 6, 1939, 87 Pl iškiai, no s man, kilimo nuo Pil iškių, nežinoma (kaip la . a . kulne, quan o equn. polna)], 3. y ulio kojų [ . y. kojos. J. K.] sulenkimas (pp . zapakalinių kojų) [ . y. zapakalinės kojos. J. K.] Pelesà, Kãpčiamies is, lo ė, Vdiškiai, Ramýgala (i 1kulns 2. Se ẽdžius, A. Juškos es u inės dainos), 5. ba o innalzamen o p esso la ea alinesa pado pa e Léipalingis, K uopia (i 1kulns 3. Salan a, M. Valančius, kuln 2. T ẽ ai) LKŽ VI 1962. E al e co pinie e 1kulno signi ica i 1. kelis Liškia à, Veisieja, 4. gu nas, kulkšnis Dùse os (i kulnlis 1. Sasna à, Daukšia, Va ėnà, Nočià, Die ẽniškės, Laznai, Sudekiai), anche 6. cojinese pede assalinė Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V Te minologia 2 | 2008 | 15 227 (no s ma ca a solo sc i i, senza dubbio, è dal linguaggio i o) LKŽ VI 1962 anche chia amen e indica la s essa pa e dei kunas kulns kuln e kulšnis kulš ymas kuš inas kulkšns, -is kulšnis kulkšns kušknas kulkšna kulkš s kulkš ė kuškš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš ė kuš luogo, do e kulšies osso susine ia con c ožium, 2. i šu inė dubens kaulų dalis (plg. 1kulnis 3. a sikišusi dubens dalis Daugėlškis), 1klubas šlaunies kaulas Se ẽdžius, 1klùpas <...> gy ulio s ėnų kaulas, klubas Plókščiai, klùps is 1. kelis, klups as ak. dzūkai, Ródūnia, A mõniškės, Sãlos, Šiaulia klúps as Ma cinkónys, D ùskininkai klups ùkas A mõniškės, klúpsnis didio del di o ino al p imo sąna io Upýna (LKŽ / / VI 1962). Pakunė 1. pie a pali kulnus e da signi ica o aiškinimo pali kulnus, e da ilus azione sakinių Nueinan anco a gli lasciido la pie a in p a k u l n è s iškiai. Quando pabimbymi mai in pakulnès, è non alkios qui! Kai ia (LKŽ IX 1973) bene indica qui plu iskai inį daik a a dį pakunės. No s al u è e nume i kai oma unokia pãkulnė 3. mažos šlajelės, su cui, ąs us aspo ando, cio endosi plongalys, ogu ės, kalai ės, ka ukai Šã ės (: 1kulnis 1. Šã ės). Na u almen e, c'è e 3pakuni 3. ie a po animale kojų [ . y. kojos. J. K.] (pp . zapakalinių) [ . y. zapakalinės. J. K.] sulenkimu: Il Bambino leido la pie a a elei in pakunį e ismušė koją Linku à. 2. No minazione e e minizzazione. Pa lando di coja kulno sinonimi eliminazione nella pa olina gene ale bisogna inizia e dalla pa ola pén is pen s pén ė 3. / kulnas ak. dzūkai, Aze kai, Ži mnai, A mõniškės, Nemenčnė, K. Si ydo Dic iona y (1642), Kin a, Vá du a (Žemačių Kal a ijà) LKŽ IX 1973. DŽ 1954 e 1972 pen is 3. è šnek. kulnis, e DŽ 1993 a m. kulnas, sebbene a mių azeologija on penčių s o ė i ( e s i skubė i, nea si aukian agin i), pen is laižy i (pa aikau i) palik a. SinŽ 1961 non esis e né kulno, né pen ies, e SinŽ 1980 kulnas 1. (cija pede pos e io i pa e) pen is, quindi senza alcun alu azione e no mminazione ( iesa, comun inessa pa lanzia è pen elė geležėlė, su cui placa o dalgis, pen inas (i ai elio, e gaidžio), papen is 3. pa e dalgio p esso ko o (no s 1. duonos k iaukšlys e 2. len a dal ąs o k aš o DŽ 1993 gana a miška). G ande non sis ememiškum è chipen is užkulnis DŽ 1954, 1. pa e pos e io e del piede p esso annimi, 2. apa o pa e ies kulnimi (anche con ilus azione!) DŽ 1972, 1. užkulnis, 2. ap a o pa e ies kulnu DŽ 1993, anche SinŽ 1980 228 zakulnis (kulnies o ba o zapakalinė dalis) užpen is [be pažymos a m., anche con ilius acija], a apen is a m. Kulno a ian ų no minazione a dò solo a causa della i a da della no minamosios lexicog a ia, ma u nuoseclus kulnis z . kulnas DŽ 1954, 1972, 1993. Tu a ia anco a lgai nelle in e p e azioni dei signi ica i i delle pa ole appaio e kulnis. Si aggiunge che da u e le a ian i kulnas kulnis kulnė pada y ų eiksmažodžių kulnuo i, kulno i kulniuo i, kulnio i, kulny i kulnė i LKŽ VI 1962 nel colloquio comune LKŽ IX 1973 e in e p e a o 1. į kulnis, kulnis, ma secondo gal and -iui (su) come si anno DŽ 1954, 1972, 1993. P ie eiksmis pakuniui „į kulnus, pagal kulnus“ DŽ unici u i i kamien (pa ejjui, pamečiui; pakeliui; pažodiui, paslujiui; panakui; peniui, peniui; paeiji; paeiji, pa aidui, pas ogiui; pasoi; pasui; pasui). Culna DŽ 1954 solo pa e pos e io e del piede, e DŽ 1972 e 1993 già assegna o culna 2. aulazione del calpe o alla pos e io e pado pa e. Kojos kulno kulnies kulnės signi ica o es ensionemo a enu o al li uano di os ba uo am (in pa e o se anche yžo am, naginė am, klumpė am /). LKŽ I1 Già 1941 da G žių engono o ni i al iakulniai sca pe. Tu a ia ques o non andò mol o acilmen e dis u bà gausiasmi s aniimi à da icini ge manic e sla ic (da usių e skolinius ba as, šliu ė, klumpė i galybę s e imybių čeba as, če e ykas, kamašas, bašmakas, b ana ykas, pan aplis kan aplis, uplis, lakie ka, ...): ãpzacas ( ok. 1883) K (žnukulns) e K I (1871 a icle) K I (LKŽ I1 1941)cãcas (b usky obcas, lenköski obcas) TV (LKŽ I1 1941) e Lekckas Veža (LKŽ I1 1941); anche non ne i io a Sugiškė (KV) V, V, V, Ko ka, Valka, Ko ka, K ka, K ka, V, A.A.A.A. (LŽ) 1962). L'ul imo di o igine a abaška usus iu kizme ja gonėja e įžūliai di uso, eg.: piccole Swa au omobili o kablukai Vd 2009 10 26. Te minijoje ce cando di maggio dis in i i à adosi kulniùkas (plg. immagini aizdelis, dan isdan uk e e c.), ae'e, non eci oa o né accademicale, né no minamojoje leksikog a ijoje, ma i a gana šnekamojoje pa ole. Tačiau ik asis dis ink y umas i ikslumas a alynės e minijoje y a kulno Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V Te minologia | 2008 | 15 229 mic osis ema zasculnis, apiculnis e obulnis1. Kokio a alynininko dicimen o (diskusijoje), che lo o ques o nonan i sis ema, è nien ekinis, se non più. u a ia quell'accu a ezza non è aggiun a subi o e non del u o acilmen e. Pama as i a lingua pa ole, pe ò zakkulnis (non koji 1, 2) joje plu ia eikšmis e 4. apa o kulnas: Tu o padas da[ ] sano, solo zaculnis nudilo Upýna (da e Mažekių . Pkeliai), 6. kojinės kulnas K e ingà, Kulia, pe ò più ampi e aka ų aukš aičių, e žemaičių, anche Kãpčiamiesčio e Pãįs io 3. apa o la pa e pos e io iė di kulną, <...>: Užkulnis pa plyšo <...> Ba s ýčiai, anche 5. į ba o zakulnį dedama s andi oda, įs a as: Nuėdė koją zakulnis; <...> Mežiškiai (LKŽ XVII 1996). I m nella no ma i a ocabola zaculinis p ima 1. kulnies zainakalis DŽ 1954 e 1972 (1. kulno zainakalis DŽ 1993), solo 2. užzakalinė ba o pa e su kulną e 3. į ba o zain alį dedama s o esnė [DŽ 1993 s andi] oda DŽ 1954 e 1972. Užkulnis in eal à è die o kulno, e maggio e pa e su kulną, comp enden e e kulno shonus, in segui o innomina a naujada u apkulnis LTE I 1976 517, VLE II 2002 326 (in ine, usų ski is ne yški: задник ùžkulnis, задинка apkunis PolŽ 1984). m. 4 ma zo 2009 d. VLKK Te minologijos pakomisijo sedėdyje A. Ra au as ha i e i o che acce a a la mia an icamen e de a osse azione igua do ques o naujada o o ma non apkunis, ma apkulnis (plg. apyakis, apyausis, apybu nis, 1In ques o mic osis ema c'e a pe qualche empo e an kulnis. La pa ola an kulnis LKŽ I1 1941 aiškinamas sinonimiamen e užkulnis e indica o solo da M. Miežinio lie u iųla iųlenkų usų kalbų žodyno: an kulnis . [ . y. ž zakulnys papédis. pię o. pята, пятка M 1894.] LKŽ I2 1968 an kulnis non del u o chia oia signi ica o an ba o kuln i e s dedama oda o guma ilus uojamo anche non chia ou i empi ikiso ie ici sc i i sen iniu: Remimamas an kulnis al p incipale kuln o pa e issa o spusčiukais [plg. spusčiukas 1. sįp udžiama sagu ė, spaus as: An kulnis issa o con d iem spusčiukais (so ie inė spauda) LKŽ XIII 1984]. Kiek successi amen e an kulnis e minizui o in chia o signi ica o come s e imybės nabika ( us. naboyka) ba ų kuln o pamušimas; a n k u l n i s Liškia à, Vidùklė, a . nabikė Ma ijámpolė (LKŽ VIII 1970) sos i ui o: набойка 2. (ba o) an kulnis TechnŽ 1949, PolŽ 1959. Bend inès lingua dicodyne a kulnis an kuln i e s dedama oda o guma DŽ 1954 e 1972. DŽ 1993 a kulnis (an kuln o dedama <...>) a osenoje già appenès cosa: già DŽ 1972 è 1pakal, solo anco a 2. g e l e ž ė l ė, kalama po ba ų [ . y. ba o. J. K.] kuln i m i [i LKŽ IX 1973 1pakal 2. pasaga Daugėlškis g e l e ž ė l ė, kalama po ba o kuln i m i (so ie inė spauda)]. Da allo a specialis i iene usa o consis en emen e solo pakala A alM 1972 213, LTE I 1976 517, PolŽ 1984 (naboyka 1. od.), A alM 1986 120, VLE II 2002 326. E DŽ 1993 1pakal non più a geležėlė, ma 2. guma, odos ėželis, kalami po ba ų [ . y. ba o. J. K.] kulnu. Pakala non us. naboyka e inys in quel caso sa ebbe an muša(s) o an kala [K. Si ydo an kala p iekalas (Punk ay sakimu, II 74) LKŽ I1 1941, I2 1968, Palionis 2004 è lenk. nakowalnia e inys]. Pakala non c'è e p ecala essa se e non semplicemen e spikal i, ma su pokilnio da basso che pakal i: pakal i 2. iš apačios p ikal i: pakal i pasagą DŽ 1972, plg. anche paseg i iš apačios p iseg i i pasag 1. p o ca allo kanopomis [ . y. kanopa. J. K.] kalama lenk a železis, <...> (i pasaga 1), pasaga 2. po ogių pa aža impala o albe o, anco a pugš i 6. kal i, auk i, siū i: namą len omi muša i pamuš geležis, kalama po ogių pa aža DŽ 1972 (i š i š a s a i š o ė s ap-). Pakala è e mina a 1pakala 2. pasaga Daugėlškis (1. pleiš as y . aukš ., anche 1pakalas 1. Ež ilkas, A. Juškos žodynas, plg. 1pakalas 2. am ik as pleiš elis dalgiui p i ko o p i ini i ak. aukš ., pie . žem.) LKŽ IX 1973. Alla ques a mic osis ema non appa iene un so gen e po enziismo p ekulnis ko j o s pos o p esso kulno LRKŽ III 1957 (LKŽ X 1976). 230 apykaklė, apynagė, apynosė, apysnukis; apysėklis, apyše dė, apy aisis, apyžiedis; apyeže ė, apypelkis; apyga da, apymies is, apynamė; apylangė, apy ak ė, apys alė). Pakulnis dal kulno kulnies e zakulnio già iene dis in o in G. H. F. Nesselmanno e F. Ku šaičio diziona i: kulnis, nês die Fe se, die Hacke am Fuß, pakulnis, -nês de Absa z am Schuh, zakulnis, nês das Hacklede am Schuh Nã 1851; Absa z: A. am Schuh, S ie el kù pės, sopgo kulnìs; paku; je z .[ gewöhnlich] ãpza sas K I 1970, kulnìs, -is die Hacke, Fe se; pakulnìs, -is de Absa z am Schuh; sons ãpza sas, pakunis, -io die Pa ie des Fusses un e de Fe se (ode Hacke), de Absa z on Schuhen, S ie eln, ùßkulnis, -io das Hacklede K 1883. Quindi 1870 m. F. Ku šai is anco a o nisce sinonimi ba o kulnis e pakulnis, e 1883 m. kulnį sco ge solo kojai, ma segni e pa e kulnies pakunis, -io, sebbene ques o a ibui o e ba ui, a qui anco a e sinonima ba o pakulns, -is. Po mezzo anno esdygs a pakulnė: каблук kù ka, pakunė, kulns RLŽ 1932. Ghana apidamen e i o a un'al a a ian e pakulns: Da ku palio abačios p ikliuia o <...> goma pada e pakulnys LEnc IX 1940 882. Veikiai P. Ska džius u i i o na alla o ma i issima della lingua pakunis, anche se ques o non e a alynės e min, e la pa ola della semplice lingua užkulnis Linku à (Ska džius 1943: 450) LKŽ IX 1973 ques o è 3pakulnis 3. ie a po animale kojos (pp . zapakalinių) [ . y. kojos (pp . zapakalinės]. J. K.] sulenkimu: Il Bambino leido la pie a a elei in pakunį e ismušė koją Linku à. Da po decennimecio Li uanian okiečių kalbų Lie u ių ašomosios kalbos žodynas (Heidelbe gas) keis ai d ejina kojos i kojinės pakulnis, a ba o pakulnė: pakunis, -io 1. S elle an de Fe se (n. B. Fe sen eil des S ump es), 2. = pakunė, o pakunė -ės Absa z (am Schuh), Hacken LRKŽ II 1951. Il culno del linguaggio i osa ha e una a a signi icanza ecnica u ale 7. duonkepės k osnies ausilia e um aukis; hando ė Pak úojis (LKŽ VI 1962). È e nella scien i ica echnicane, ma un'al a: pята 1. maš. kunas: agono, bėgio, a aminis, ... PolŽ 1984 e podпятник pakulnys, e ikalaus eleno a aminė pakaklė (maš.) TechnŽ 1949, pakulnis, aš guinis (maš.) PolŽ maš 1959. pakunis (o kūjo pen is boek 1) PolŽ 1984. Qui così s esso e al a s i a e min: каблук od. pakunis: pleiš inis, ien isinis, su enkamasis PolŽ 1984. P imois no mminamasis bend inės lie u ių kalbos žodynas, appa saęs mol o pa ėluo ai, ėmęsis solo dell'accademico LKŽ ka o eka e ba due p imiisiais suoi omais (AB e CF), deja,žiū osios kalbos duomenų ge ai nesuėjo, Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V Te minologia | 2008 | 15 231 ques a sis ema di e mini nonpaisè d ejino: pakunis ech. e ikalaus eleno pagalį į pakulnę DŽ 1954 (nel linguaggio i en e è solo o a ašies galinė a ama“, pakunė – „ ie a palei kulnus; užkulnis“: Paleido in pakulnį, o in pakulnes), pakunis 2. ech., o 1. z . pakulnė, ques a d i eikšmė: 1. luogo ai alloni, 2. ba o innalzamen o po kulnimi DŽ 1972. Solo DŽ 1993 già ba o pokulnis e già po kulnu, e secondo la i en e lingua iene p esen a a pakunės dgs. luo a lungo i annu. Consigli di p a ica linguis ica segė DŽ 1972, sebbene più p uden e, d ejino: pakunis ge iau pakunė; a . spec. eleno a ašies a ama KPP 1976 e 1985. Pun i di acco do che nelle co ezioni e minologiche ealizza e TT 1992 non žiū ė a specialis i e minine a osenes: pakulnis A alM 1972 209, 212, 216, 220, 222, 223, A al 119, 1976121, LTE IM VLE 2002 II (a alynės s aipsnyje). Pu oppo, accade anco a e d ejinimo, anche in e so: pakulnis каблук, pakulnė подпятник. Non sa nemmeno cosa di e, quando ne p ende ques o e imologo: pakunė, pakuln obcas SEJL 2007. 3. P imadėlių edinių kamienų dėsniai o polinkiai. Tu ėdami comun inè la no ma della lingua kulns p imadėlių za-, apy-, pa edini collega amo con pama inio pa ola kulns, sebbene e a ian e kulnis galėjęs juo esse e. Va ian e edino ùžkulnė K da na, Ti kšlia (LKŽ XVII 1996) così a o, che alla lingua comune da subi o p eso ùžkulnis e nes y uo a. Naujada as apykulnis apkulnis o pa ies kamieno /. P iešdėlio pa ediniai è o ia kamieno (dažniau su ki čiuo a ienaskai os a dininko galūne -ys, quan o čiau su neki čiuo a -is), o (quasi al e an o spesso) ė kamieno (LKG 1965 § 743 2). Così il daybos specialis a Vincas U bu is comincia non da ė kamieno, e con esso inisce (no s a lo o mini e edinį pakulnė, appa en emen e, im ą da DŽ 1954). Fo mą pakulnis (: kulnas) amia mol i simili pa ė is (: ė as), pabe žis (: be žas), paąžuolis (: ąžuolas), pa ainikis (: ainikas), pakaušis (: kaušas), pakomi e is (: komi e as), pa y ys (: y as), pagalys (: galas), pak aš ys (: k aš as), paka klynys (: ka klynas), pažas is (: žas ). Nessuna o ma di pa ola dėsnio nė a: „kamienų pa inkimas ge okai p iklauso nuo pag indinio e o ia io (LKG I 1965 § 743 2) o il suo pascel o è p incipalmen e de e mina a endenza a sepa a e i pa edini an ecedilio dai ondamen ali obik a a džių pa en ine (DLKG 1994 § 455). Tu a ia pa enka non kalbininkai, ma s essa i oji lingua paselenka. Tal ol a d ejaip pa aka ė pa aka ys (no s solo pa y ys). Tal ol a kamienas del u o immu abile: s aklių, a elio, a olo, kėdės, ca iimo pakoja (: koja) comodo signi ica o sepa a e da al o edino pakojis pakojys / 232 luogo so o i piedi o ai piedi DŽ 1993. Toks è e naujada as padaly is (: daly is). Quindi dobbiamo cos an emen e ammen a e la amsiąją Juozo Balčikonio maximą: P ima a i e dėsniai de ono ace e (Balčikonis 1978: 384). I e mini del sis ema nonžmi š i zakulnis, pakulnis, apykulnis. IŠVADOS Sia del ondamen ale pa ola kulnas, sia edinio pakulnis a ian i no minazione, sia di u e e minì mik osis emas kulnas, zakulnis, apykulnis, pakulnis c eazione (ku į laiką i an kulnis; o a pakala) e o ganizzamen o e a a diojan e, lė okas, nonude in o a omas con ookiais e kalbiškai qualche ol a neg abiai, be a odai os in o sis emiškumą. Labai a as a minis (dalies zemaičių) a ian e zakulnė in sis ema non è s a o anche episodicamen e pa ekęs. Naujada o apykulnis qualche decenni di a a o ino p op io o a ne aisyklingas a ian e apkulnis. Mašino y os e mine pakulnis consis en emen e usa o be a ian o. A alynės e minos pakulnis quasi consis en emen e usa o in lib i a alynininkys ės e e minų žodynose, solo nei diziona i comuniosi lungokai ka o ės būdu bu a e pakulnės. Da yboje non c'è edinių kamiengalio igo e dėsnių, solo polinkiai, pe ciò bisogna segui e da i della lingua i a, a e minijoje e sis emiškumo. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI A chŽ 2004: Ki kauskienė L., Ki kauskas N. Anglųlie u ių kalbų aiškinamasis a chi ek ū os žodynas, Vilnius. A alM 1972: Majauskienė N., Ra au as A., S aške ičius A. A alynės medžiagos. Red. A. Gailienė, Vilnius. A alM 1986: K asno as B. A alynės medžiago y a. Ve . V. Du ase ičienė, ed. D. Ba a inskienė, Vilnius. Balčikonis J. 1978: Rink iniai aš ai 1, Vilnius. DLKG 1994: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius. DŽ 1954: Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1993: Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. GelžŽ 1992: Geležinkelininko ā dynėlis. Suda ė N. Juškai ė e S . Keinys, Vilnius. GelžT Ž 1997: Rusųlie u ių kalbų geležinkelių anspo o žodynas. Suda ė N. Juškai ė e S . Keinys, Vilnius. K I 1870: Deu sch-li auisches Wö e buch 1 on F ied ich Ku scha , Halle. K: 1883 Li auisch-deu sches Wö e buch on F ied ich Ku scha , Halle a. S. KPP 1976: Kalbos p ak ikos pa a imai. Suda ė A. Pupkis, Vilnius. KPP 1985: Lingbo p a iche consiglia e. II pa . e pap. pubblic., compos a A. Pupkis, Vilnius. LEnc IX 1940: Lie u iškoji enciklopedija 9, Kaunas. LKG I 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius. LKŽ I1 1941: Lie u ių kalbos žodynas 1, Kaunas. LKŽ I2 1968: Li u ians kalbos žodynas 1, Vilnius. LKŽ V 1959: Lie u ių kalbos žodynas 5, Vilnius. LK VIŽ 1962: Lie u ių kalbos žodynas 6, Vilnius. LKŽ VIII 1970: Lie u ių kalbos žodynas 8, Vilnius. LKŽ IX 1973: Lie u ių kalbos žodynas 9, Vilnius. LKŽ X 1976: Lie u ių kalbos žodynas 10, Vilnius. Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.V Te minologia | 2008 | 15 233 LKŽ XIII 1984: Lie u ių kalbos žodynas 13, Vilnius. LKŽ XVII 1996: Li u ians kalbos žodynas 17, Vilnius. LRKŽ II 1951: Li u ians ašomosios kalbos žodynas 2. Suda ė M. Niede mannas, A. Sennas, A. Salys, Heidelbe g. LRKŽ III 1957: Li u ians ašomosios kalbos žodynas 3. Suda ė A. Sennas e A. Salys, Heidelbe g. LTE I 1976: Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 1, Vilnius. 1894 M: Miežinis M. Lie u iszkai-la iszkai-lenkiszkai- usiszkas ā dynas, Tilžėje. N 1851: Wö e buch de li auischen Sp ache on G. H. F. Nesselmann, Königsbe g. Palionis J. 2004: XVIXVII a. lie u iškų aš ų a ankinis ā dynas, Vilnius. PolŽ 1959: Rusųlie u ių kalbų poli echninis ā dynas. Red. kol. p-kas A. No od o skis, Vilnius. PolŽ 1984: Rusųlie u ių kalbų poli echnikos diziona io. Suda ė G. Daugėla, spec. ed. J. S anai is, Vilnius. P ekŽ 1996: P ičinauskas J. Rusųlie u ių kalbų p ekių žodynas, Vilnius. RLŽ 1932: Ba onas J. Rusų lie u ių žodynas, Kaunas. SEJL 2007: Smoczyński W. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Vilnius. Sin 1961: Lybe is A. Li uŽ Lie u os kalbos sinonimų žodynas, Kaunas. SinŽ 1980: Lybe is A. Sinonimų ā dynas, Vilnius. Ska džius P. 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius. S a Ž 2002: S a ybos e minų žodynas. Moksl. ed. A. Kudzys, Vilnius. TechnŽ 1949: No od o skis A. T umpas usiškai-lie u iškas ecnicois slo ynas, Kaunas. 1992 TT: Te minologijos aisymai. Pa engė K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys, J. Klima ičius, Vilnius. Vd: Veidas (žu nalas). VLE II 2002: Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius. Rice u a 2008-12-23 Jonas Klima ičius Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pos a: e minolo[email p o ec ed]