Pastogė senovėje ir dabar

198 Pastogė senovėje ir dabar JONAS KLIMAVIČIUS Lietuviųkalbosinstitutas Kai Amerikos astronautai pakilo į kosmosą, tai žvelgė ne vien į Žemės rutulį, bet akimis ieškojo pirmiausia savo mažo žemės lopinėlio, iš kur jie buvo kilę, kur gyvena jiems artimi žmonės. Tas namų jausmas labai giliai juos persmelkė būtent kosmose. prof. Jiři Marvan (MoksloLietuva, 2008 11 7) Drabužiai yra mūsų pačių odos tęsinys, saugantis ir nukreipiantis mūsų šilumą ir energiją, o būstas yra kolektyvinė šeimos ar grupės tos pačios paskirties priemonė. Namai, kaip pastogė, yra mūsų kūno šilumos kontrolės mechanizmų tęsinys – kolektyvinė oda arba drabužis. Marshall McLuhan (Kaipsuprastimedijas. Žmogaustęsiniai, 2003, 128) Žmogaus (ir dar prožmogio) atsiradimą, išlikimą ir įsitvirtinimą pasaulyje, be visa ko, lėmė galėjimas malšinti alkį ir pastogė – nuo karščio ir šalčio, nuo žvėrių ir… gentainių (padermės Homosapiens), nes labai negreitai atsirado ir įsikūnijo savoartimo samprata. Žmogus žiūrėjo į žvėrių guolius, laužus, jų ir gamtos sukurtus urvus (buvo urvinisžmogus), paukščių gūžtas ir manėsi kaip galėdamas. Jokia ir ateities pažangiausia archiarcheologija neatras ir neatkas tų pirmykščių gamtos didvyrių rankų darbo pastogių. Beje, iki šiol įvairiausiose pasaulio vietose gyvenama primityviausiuose būstuose (arba nusigyvenama iki bebūsčio vegetavimo sąvartynuose, patiltėse…). Tad pasidomėkime, ką čia gali atskleisti kalbos mokslas. Jonas Klimavičius | Pastogėsenovėjeirdabar Terminologija | 2008 | 15 199 NAMAI NAMUČIAI „A“ seniai „A“ raides Išgirdau, Aš mačiau – Kai tariau jau Ir stačiau, Žodį „mAmA“. Ir buvo – nA-mAs Balys Sriubas (Tavemylėti, 2006, 61) Filosofiškai žvelgiant pats natūraliausias ir universaliausias žmogaus pastogės pavadinimas būtų gyvenimas – 8. „gyvenamoji vieta; būstas, namai; butas; kambarys“. Tačiau jo senoviškumo liudijimas siekia tik Mikalojaus Daukšos Postilę (1599): Namuosetėvomanogyvenimųdaugyra, o toliau istorija skęsta amžių ūkanose… Vartotas dar ir F. Kuršaičio žodyne (Samdytas gyvenimas), net J. Jablonskio (Jeibūtųkoksmebliuotasgyvenimėlis,geriau būtų). Gyvenimas 9., vartotas jau K. Sirvydo, nors gyvojoje kalboje tikrai dar gyvas, LKŽ III 1956 pažymėtas psn. (t. y. pasenęs) „sodyba, žemė, ūkis“: Gyvenimasgerojvietojirgersgyvenimas Skisnemunė. Gaspadoriusmiršta, irgyvenimasvirsta Šãtės. Niekaip akademiniame žodyne nežymėtas, bet net dar tarmingiems bendrinės kalbos vartotojams jau gerokai šypsningas gyvenimas 11. „aũkštas“: Pasistatėnamądviejųgyvenimų riškiai. Beje, DŽ1 1954 gyvenimas 5., DŽ2 1972 gyvenimas 4. „aukštas“ pažymėtas šnek., bet DŽ3 1993 jo jau nėra. Dar Mažosios Lietuvos žodžiai – gyvata 4. „gyvenama vieta, sodyba, ūkis“ ir gyvnamoji. Beje, panašių pavadinimų turi ir kitos kalbos – latv. dzīvoklis (butas), rus. жилье, lenk. mieszkanie, vok. Wohnung, angl. dwelling. Reikšmės motyvacijos požiūriu gana panaši ir vieta [plg. sen. sl. vitati „gyventi“ (rus. обитать ir обитатель, taip pat обитель „būstas, vieta“)] – 18. „būstas, namai, buveinė“: Vietukėtokia,kadlovukėslįstų Drùskininkai (19. „kiemas, ūkis, sodyba, gyvenimas“: Ašišsavovietosniekurneisiu,tik įkapines Plviškiai. Visosvietosjauišnyko,įgyvenvietęišėjo Grškabūdis) LKŽ XIX 1999. Beje, „vieta“ yra ir daiktas 3., o daiktas 4. „ūkis, sodyba“: Taigražusdaiktelis:irgražiojvietoj,irpriekelio Miroslãvas (LKŽ II2 1969). Rus. место „vieta“ – kitų slavų „miestas“: lenk. miasto, brus. места „vieta, aikštė, miestas“ (etimologiškai siejama su liet. misti,maistas) – iš čia mūsų skolinys miestas. Mūsų pasakos dažnai prasideda žodžiu gyveno, rusų – жилбыл, bet mūsų būti – 1. ‖ „gyventi“: Namie,taivisnamie,kaipbūvi,taipbūvi Ramýgala. 200 Dieveduokvienamgimti,nevienambūti Miroslãvas (LKŽ I2 1968). Yra ir būnamaskambarys Skisnemunė. Tarmėse – daugiausia žemaičių, bet ir vakarų aukštaičių, lietuvininkų – gyvas (arba būtas) butas 1. „gyvenamasis namas, troba, pirkia“: Aukštibutai–šaltibarščiai (J. Brodovskio žodynas). Vidujemiškostovėjomažasbutas Daukšia (ir butelis „kampininkui skirtas namelis“ Slavkai, Žvirgždáičiai). Pastačiaubutelįantmariųkrantelio, kalbinaumergelędvylikosmetelių Plviškiai (ir buta 1. „trobesys, namas; kambarys“ K. Sirvydo žodynas, M. Daukšos Katekizmas, S. Daukantas), 2. „bet koks pastatas, trobesys“, 3. „sodyba, buta, gyvenimas“ (ir buta 2. „ūkis, gyvenimas (su namais, žeme ir visu įrengimu)“), 4. „valstiečio trobos priemenė (ppr. su ugniakuru)“ (ir butukas). Bendrinėje kalboje butas gal tik prieš šimtmetį tapo „daugiabučio namo būstu“ (LKŽ I2 1968 butas 5. „namo dalis iš vieno ar kelių kambarių ir virtuvės“ nurodytas ne tik iš raštų, bet ir iš laikinosios sostinės Kauno!). Jurgio Šlapelio SNŽŽ 1907 buta,butas dar tarmiški – „namai, troba, rūmas“. Deja, jame nėra tada labai paplitusios, bet keistinos svetimybės kvatiera. Prie buto įvesdinimo į bendrinę kalbą daugiausia prisidėjo didieji kalbininkai Jonas Jablonskis ir Kazimieras Būga. 1918 m. Jablonskis rašė: ėmėnepaprastaibelstiįmanob u t o duris J. Jabl R I 1932 212, manob u t e krato J. Jabl R I 1932 213 [nežinia kodėl net po 10 metų atsiranda gyvenamasisbutas J. Jabl R I 1932 289 (2x)]. K. Būga 1921. VII. 31 laiške Jurgiui Geruliui rašė: Kebliausiabussub u t u (g y v e n a m a t r o b a) .<…><…>.Ūniversitotarybaturėspasirūpintinaujųb u t ų s t a t y - m u .–––Ašnetikišioleidarnegavausaub u t o irpriverstasesugyventinet betamtikrokambariokabinietui K. Būg RR III 1961 904. Prisidėjo ir žinomi inteligentai, visuomenės veikėjai: Kaippraėjogimnazijosmokslometai? Menkaiteatsimenu.I-jeirII-jeklasėjek v a t i e r ą turėjaupastūląJakobsienę prieBažnytinėsgatvės;pirmaisiaismetaisb u t o vyresniuoju-perdėtiniubuvo PetrasKriaučiūnas,<…> J. Basan MGK 1997 25. Netrumpą laiką butas buvo ne tik gyvenamoji, bet ir administracinė patalpa: „LietuviųDraugijos“ butas J. Basan MGK 1997 282 (1916 m.); [1917 m.] apsigyvenauaš [Lietuvos aido] redakcijosbeiadministracijosbute(BenediktinųgatvėjeNr.2) P. Klim Ats 1990 129; žodynoredakcijosbute (1923 m.) K. Būg RR III 1961 485, redakcijosbute K. Būg RR III 1961 486 [dar J. Jabl L 1985 60 (1922 m.); K. Būg RR III 1961 904 (1921 m.); J. Balč RR II 1982 265 (1921 m.)]. Labai būdinga priešprieša: Irlankytistekdavonebeįjopuošnųg y v e n a m ą b u t ą ,betįv i s u o m e n i š k ą j į ,<…> B. Sruog R VI 1957 550 (1946 m.). Jau ir butpinigiams apie 80 metų. Jonas Klimavičius | Pastogėsenovėjeirdabar Terminologija | 2008 | 15 201 Žemaičių buveinė 1. „būnamoji, gyvenamoji vieta“ (ir buvainė 1. Dùsetos; 2. „sodybos vieta, butvietė“, taip pat buvainė 2.) bendrinėje kalboje radosi prieš 100 metų – „buvimo vieta, gyvenamoji vieta“ SNŽŽ 1907, taip pat „gyvenamoji, būvamoji vieta“, bet gana specializuota, pvz.: juridinioasmens buveinė (teis.) DŽ3 1993. Gyvojoje kalboje reikiamų žodžių buvo dar daugiau, tik jie paprastai yra daugiareikšmiai: bkla 3. „gyvenamoji vieta, būstinė“ Miroslãvas, K. Jaunius; būklas 1. „buvimo, gyvenimo vieta, būstinė“ Panevėžỹs, Vaižgantas, A. Sabaliauskas-Žalia Rūta [K. Sirvydo – ir „būstinė“ (mergųbūklas), ir „guolis“ (guolisžvėrių,būklas)]; būklė 7. „gyvenamoji vieta, buveinė, sodyba“ J. Brodovskis, P. Ruigys, Kalesniñkai, Marijámpolė; būvis 3. „būvamoji vieta, būklė, buveinė“ F. Kuršaitis ‖ „gyvenimas, ūkis“ Mažosios Lietuvos raštai [o buvys,-ė Geistara, Šunska, būvys Vilkavškis – „gyventojas“]; buvinys 4. „būvamoji vieta, būklė“ Vilkijà; btinė „būvamoji vieta, buveinė“: Čiamanogimtinė,ugtinėirbtinė A. Juškos žodynas, taip pat Vilkavškis, Geistara, Kazl Rūdà; ¹būtùvė 2. „buveinė“: Nėbūtùvės,nėpareituvėsneturu,nieko Šãtės (būtuv 1. „buitis, gyvenimas“ Laznai) LKŽ I2 1968. Bendrinėje kalboje dar prisikurta. A. Juškos žodyno naujadaras buvykla „būstinė, buveinė“ nepaplito. Būstas „pastogė, namai, butas“ greičiausiai J. Jablonskio naujadaras (žr. J. Jabl R I 1932 22, 31 (1893 m.)), gal nusižiūrėtas nuo S. Daukanto būstinės, teiktas J. Šlapelio SNŽŽ 1907: būstas – „namuose vieta, gyvenimas, kvatera“ (kvatera – nepateikta) ir ilgai glaustas žodynuose – „pastogė, namai, butas“: mokyklos,teatrobūstas DŽ1 1954, sargybosbūstas DŽ2 1972, o DŽ3 1993 be iliustracijos – tik dabar rado sau tikrą vietą, tapo gimininę sąvoką reiškiančiu žodžiu (hiperonimu) – „atskiras gyvenamasis namas arba butas daugiabučiame name arba bendrabutyje“. Bereikalingas tik gyvenamasisbūstas (pasitaikantis net labai įkyriai), nes koks kitoks – buvęs vyskupobūstas J. Jabl R I 1932 31 (1893 m.) ar redakcijosbutas K. Būg RR III 1961, 485 senokai virtęs arba būstine (S. Dau kan to naujadaras, vartotas ir J. Jablonskio) „vieta, kur kieno būstas, kur kieno nuolat esama, gyvenama“ LKŽ I2 1968, „vieta, patalpa, kur kieno laikinai būvama“: kariuomenėsvado,sargybos,rinkimųbūstinė DŽ3, arba minėta buveine (šiedu žodžiai konkuruoja). J. Jablonskio bendrabutis LKŽ I2, jo ir viešbutis (J. Jabl R I 1932 3 (1884 m.)) – LKŽ XIX 1999 pateiktas sakinys iš Aušros (1884 273) yra Jablonskio. Pradžioje viešbutis ilgokai buvo neatsiskyręs nuo viešnamio2. (Vilniaus žinios 1904 1) ir viešnamių (Aušra 1885 49) (viešnamis buvęs ir 1. „smuklė, 202 užeiga“, gerokai vėliau – 3. „viešieji namai“ LKŽ XIX 1999; viešnamio nėra DŽ1–4). Minėtame J. Šlapelio SNŽŽ 1907 viešbutis–hotelis,gostinica. Taigi maždaug prieš 100 metų bendrinėje kalboje konkuravo ir diferencijavosi gyvenimas,gyvenamojivieta,butas,būstas,būstinė,buveinė/buvainė. 1917 m. Kaune Krašto apsaugos ministerijos išleistas (nenurodyta, bet žinoma, kad parengė Petras Ruseckas) KarŽ jau neblogai skiria: būstas–квар-квартиравъвойскахъ,помѣщенiе (bet помѣщенiе–bustas,b u s t i n ė ), butas– жилье,квартира (ir butininkas–квартирмейстеръ), būstinė–жительство (o жительство–gyvenamojivieta,būstinė), buvainė–мѣстопребыванiе. Civiliniame gyvenime būstas ilgą laiką buvo tarsi nereikalingas. SNŽŽ 1924 yra butoneliečiamybė – „teisė, kad įeiti į svetimą namą ar ba butą galima tik to namo šeimininkui leidus arba teismui įsakius“. Ilgainiui keitėsi. Butas liko 1. „namo dalis iš kelių kambarių ir virtuvės“ DŽ1 1954 („iš vieno ar kelių“ DŽ2 1972 ir DŽ3 1993). Būstas netrumpą laiką buvo gana neapibrėžtas – „pastogė, namai, butas“: mokyklos,teatrobūstas DŽ1 1954, DŽ2 1972 – sargybosbūstas (plg. LKŽ I2 1968: Gaila,kadmūsų Dailėsdraugijaneturinuolatiniobūsto rš. Mokyklosdažnaistingatinkamų būstų rš.), o LKŽ I2 1968: Sargybosbūstepasigirdoriksmai rš. (DŽ3 – jau be iliustracijų), nors DŽ1 1954 panaši jau ir būstinė – „vieta, kur kieno būvama, gyvenama“: kariuomenės,teatro,studentųbūstinė. Vėliau būstinė skiriama – „vieta, patalpa, kur kieno laikinai būvama“: kariuomenėsvado būstinė,rinkimųbūstinė DŽ2 1972; DŽ3 1993 – dar pridėta sargybosbūstinė. Būstinei aiškiai atsiskyrus nuo būsto, ir būstas labai atsiskyrė nuo buto: dabar, atgavus nepriklausomybę, būstas – tai asmens ar šeimos gyvenamoji patalpa – namas, butas, kambarys bute ar bendrabutyje: dweling–būstas (namas, butas ir pan.) V. Bit MokALTTŽ 1998, būstoišlaidųkompensacija, būstosubsidija SocApsTŽ 1999. Deja, nuo 1993 m. nebeatnaujinamas DŽ atsilieka: būstas – „namai, butas, pastogė“ DŽ4 2000, DŽ5 2003, DŽ6 2006. Ž m o ga u s  b ū s t a s neliečiamas.Begyventojosutikimoįeitiįb ū s t ą neleidžiama, – paskelbė atkurtos Lietuvos Respublikos Konstitucija (24 str.). Yra ir Būstoprogramosįstatymas. Buvo Statybos ir urbanistikos ministerijos Būstodepartamentas.B u t ų  f o n d a s ,kurįsudarėapie1mln.306tūkst. b u t ų irapie1tūkst.b e n d r a b u č i ų LA 1999 144 11 virto Būstųfondu. Laikraštis parašo, kad, sakysim, Danijoje yra būstoirstatybosministras LA 1995 182 3. Bet… Iš karto slystelėta – prie žodžio būstas – kaip anuomet prie butas – imtas lipdyti kaip karvei balnas tinkantis pažyminys gyvenamasis, pvz.: 69,3proc.apklaustųjųgyvenadaugiabučiuosedaugiaaukščiuose Jonas Klimavičius | Pastogėsenovėjeirdabar Terminologija | 2008 | 15 203 namuose.Įdomu,kadšisskaičiusbeveiksutampasutokiurodikliu,kaipb ūs to nuosavybėsforma–68proc.respondentųgyvenab u t u o s e,priklausančiuose valstybei.G y v e n a m o j o  b ū s t o savininkaiyratik8proc.apklaustųjų LA 1995 107 9; g y v e n a m o j o  b ū s t o gerinimas LA 2000 35 1; gyvenam ų j ų  b ū s t ų  stygius Dnvd 2000 5–8 13. Pagaliau turėtų aiškiau atsiskirti būstinė ir buveinė. Buveinė yra gyvas žemaičių (ir pažemaitės) žodis – 1. „būnamoji, gyvenamoji vieta“, 2. „sodybos vieta, butvietė“ (3. „gyvenimas, būvis, buitis“ Skisnemunė) LKŽ I2 1968. Nors ir būstinė LKŽ I2 1968 aiškinama „vieta, kur yra kieno būstas, kur kieno nuolat esama, gyvenama“, bet taip gal buvo tik šio naujadaro kūrėjui S. Daukantui, o balsavimoapylinkiųbūstinės trš šitai neigia. Vartosenoje dar painiojama, pvz.: Ilgąlaikąneturėjusisavob u v e i n ė s ,FSBKdabarturi nedideliusbiurusPrahoje,Varšuvoje,Hagojeirpagrindinęb ū s t i n ę Vienoje LA 1994 195 6. Gana aiškiai skiria V. Bit MokALTTŽ 1998: house–namas, pastatas;buveinė;office – 2. būstinė,kontora;headquarters–štabas,pagrindinėbūstinė;compaignheadquarters–rinkimųkampanijosbūstinė.Buveinė – tai rezidencija:residence – 2. buveinė,rezidencija (1. gyvenamojivieta;<…>) V. Bit MokALTTŽ 1998. Beje, jau SNŽŽ 1907 rezidencija – „karaliaus, kunigaikščio ar šiaip aukštos ypatos gyvenimas, gyvenamoji vieta, buveinė“ (o pati buveinė – „buvimo vieta, gyvenimo vieta“), TŽŽ 1936 – „buveinė; <…> gyvenamoji vieta“. Kai būstas traukiamas į būstų registrą nurodant adresą, vartojamas terminas gyvenamojivieta. Kai buvo išdidžiai kalbama apie ¹/₆pasaulioplotoplačiąjątėvynę ir dainuojama Irplatusgikraštasmūsgimtasis, atsirado ir įstabusis gyvenamasis plotas, privertęs ir žodynininkus daryti atskirą ploto reikšmę – 3. „skirta kuriam nors tikslui vieta“ DŽ1 1954, DŽ2 1972, DŽ3 1993. Nors ir būstas, ir žmogus – trimačiai1. Visai be išdidystės fiksuota nobeliniame B. Pasternako romane DaktarasŽivaga:Betkolkask a m b a r i u o s e švaru.Dabar taivadinasig y v e n a m a s i s p l o t a s B. Past DŽ 1991 177. Dirbantiems gyventojamsmessuteiksimekitągyvenamąjįplotą,<…> B. Past DŽ 1991 213. Angl. flat – tai tik toks butas, kurio visi kambariai viename aukšte ALKŽ 1975, o tas gyvenamasisp l o t a s –living/dwellingspace (space–erdvė, 1 Beje, vokiečių fašizmas ir nacionalsocializmas siekė ne ploto, o gyvybinėserdvės – mat tą vokiečių etnografo Fritzo Ratzelio dar prieš 1890 m. iš biologijos į politinę geografiją perkeltą, o geografo Karlo Ernsto Haushoferio paverstą pamatine geopolitikos sąvoka – Lebensraum – 1926 m. romane VolkohneRaum(Tautabe erdvės) Hansas Grimmas įvedė į aktualiąją politiką (Kopaliński 2001). 204 vieta; o plotas–area); floorspace LAKŽ 1991, būstas–lodging,dwelling, apartment,room LAKŽ 1991. Dar keisčiau – nors augimo akceleracija siekė apie 15 cm, būsto aukštis sovietijoje nuo 3–4 m smuko iki pustrečio. Kareivinės aukštesnės, bet ten tame pačiame plote buvo guldoma ir dviem, ir net trim aukštais… Prisiregistravimo ir ploto 1 asmeniui norma ne ką viršijo kapo plotą… Daniilo Charmso fiksuota: Reikėtų,kadvisisavogyvenamajame plotegulėtų D. Charms N 1998 116. Tai buvo tikra sovietinė kova dėl būvio – dėl mažyčio plotelio plačiojoje šalyje. Mūsųdaug,ovietosmaža K. Bagd VDP 1973, – apibūdino rašytojas Kazys Bagdonavičius humoristikos knygoje Vargasdėlploto. Vėliau rašytojas Rimantas Černiauskas rašė: Stoviueilėje [buto, o ne apelsinų] 104-tasirgyvenupilnakraujįgyvenimą. Rūpestis dėl gyvenamojoploto keldavo skausmus širdiesplote. O kai žmonės pasigavo pasakymą neturiugyvenamojoploto, butų skyrimo taisyklėse atsirado melaginga formuluotė gerintibutosąlygas, anksčiau taikyta tik tiems, kurie jau turi butą, bet turi teisę gauti ir geresnį, didesnį. Dar keistenybė – tame gyvenamajameplote buvo naudingasisplotas, į kurį neįėjo prieškambaris, virtuvė, vonia, tualetas, balkonas (balkonai). Jaunimėlis nerūpestingai nusigavo tą plotą – tik ne gyvenamąjį, o laisvą– gimdieniams, kitokiems sambūriams – vienų, be tėvų, bet… su padariniais. Tai buvo vadinama plotavoti M 1985 1 22. Laikraščiai rašydavo, žodynai, deja, nefiksavo. Rašto žmonės, kūrėjai suko galvą ir dėl kitokio ploto – spaudos, leidybos, pvz.: <…>antrojotomoparengėjaisuteikė„ploto“V.Montvilai,betneteko M.SluckisirAlf.Bieliauskas Prg 1983 12 121. <….> P.Cvirkaibuvoskirtas didžiulisplotas:monografiniaiskyriaitrečiotomoantrojedalyjeirketvirtame tome.Reikėjopasitenkintikuklesniuplotu Prg 1983 12 123. <…>jiedabarturi tikraipakankamaiplotoirsavopublicistiniams,eseistiniamspamąstymams, irgrožineikūrybaipublikuoti L ir M 1986 29 4. Kodėl plotas, o ne paprasta vieta? Ar virto kitaip nuo Atgimimo ir Nepriklausomybės atgavimo metų? Ir taip, ir, deja, ne. Visai suprantami junginiai parodos,ekspozicijos,stendųplotas,reklamosplotas, bet kodėl kompiuterio plotas [10 megabaitų] LA 1997 240 2? Suprantamas parduotuvės prekybosplotas,darbopatalpųplotas, bet kodėl kovadėlplotųsenamiestyje R 1990 60 5, plotasvaistinei, o ne sklypas, vieta? Trupučiuką randasi naujumo, bet apsukus grįžtama prie seno, pvz.: Visag y v e n i m o  t e r p ė užimamakovojančiųgrupių, <…>. <…>. Visa jaunimog y v e n i m o  e r d v ė darosipaprasčiausiaiužgrobta,irmesvėlpraJonas Klimavičius | Pastogėsenovėjeirdabar Terminologija | 2008 | 15 205 randamegalimybębūtipačiaissavimi,turėtisavokasdienybėjelaisvąp l o t ą , tarsitarkovskiškąz o n ą ,kuriojebūtumenuoširdūssavopačiųnorams LA 1994 194 15. Sovietinis gyvenamasisplotas pirmaisiais metais laikėsi labai tvirtai, pvz.: aptartasg y v e n a m o j o  p l o t o s t a t y b o s <…>klausimas VlnL 1991 21 1, turiaprūpintig y v e n a m u o j u  p l o t u LA 1992 13 6, g y v e n a m o j o p l o t o sektorius LA 1994 224 13. Net buitiniame lygmenyje: Vilnietė,našlė, <…>turigyvenamąjįplotą.Susipažinčiau. 1992 m. buvo priimtas net Gyventojųaprūpinimogyvenamuojuplotuįstatymas.Gyvenamasisplotas ėjo paskui gyvenamąjįbūstą, pvz.: Nuolatoskreipiasižmonėsįvairiausiaisklausimais. Vienasopiausių–g y v e n a m o j o b ū s t o problema.<…>g y v e n a m u o j u p l o t u reikiaaprūpintisavininkamsgrąžinamųnamųgyventojus, – rašoma straipsnyje Opiausiasklausimas–g y v e n a m a s i s b ū s t a s LA 1995 101 17. Ir atsiradus būstui greta laikėsi ir gyvenamasisplotas, pvz.: LDDPvadovausisnuostata,kadb ū s t a s yranacionalinėvertybėirnacionalinisprioritetas,tautosegzistencijosirišlikimogarantasbeišeimospilnavertiškumosąlyga, <…>:LDDPžadaprioritetiškairemtijaunųšeimųapsirūpinimog y v e n a - m u o j u  b ū s t u projektus.<…>buvosiūlymų,kadtiems,kuries t a t o s i g y v e n a m ą j į  p l o tą ,būtųpanaikintaspridėtinėsvertėsmokestis LA 1996 186 3. Laikraščiai išsijuosę statė tą plotą. Jeigu, kalbant apie būsto dydį ir kainą (už 1 m²), reikia ploto, tai turi būti būstoplotas. Net dabar iš Seimo kanceliarijos skleidžiamas gyvenamasisplotas LŽ 2008 241 1. Šiaip nepeiktinas pavadinimas gyvenamosiospatalpos, bet jei jau yra terminas būstas, tai anas pavadinimas darosi nereikalingas. Žiūrint etimologiškai pirmiausia minėtinas indoeuropietiškas žodis namas. Kapitalinėje Tamazo Gamkrelidzės ir Viačeslavo Ivanovo monografijoje Indoeuropiečiųkalbairindoeuropiečiai (1984, 1332 p.) pagal tradiciją „buveinė“, „sodyba“ suprantamos ne kaip pastatas, gyvenvietė, o kaip socialinės organizacijos vienetai – giminės. Liet. namas garsu n skiriasi nuo visų indoeuropiečių, turinčių čia priebalsį d – sen. ind. dma-, gr. dómos, lot. domus, sen. sl. domū. Tai gali būti paprastas fonetinis reiškinys – tókiu atveju primenamas namudaris<*damudaris, bet jis veikiausiai yra palyginti nesenas – K. Sirvydo naujadaras, tai rodytų ir jo variantas namudarytojas, ir visiškai akivaizdus to naujadaro pavyzdys – K. Sirvydo žodyne greta esantis lot. aedificator. Todėl gana pagrįstai galvojama apie kitokią namo kilmę, juoba kad duomenų netrūksta – gr. nómos/nom „ganykla; kaimenė; pašaras; gyvenvietė“, noms,-dos/nomes „piemuo“, némein „ganyti; 206 valdyti; gyventi“, némomai „maitintis; gyventi, būti; valdyti“. Toliausiai šiuo keliu nuėjo germanistas Vytautas Balaišis – namą susiejo su Nemunu (plg. gr. nemos ir lot. nemus „miškelis, krūmynai su ganyklomis“). Čia svarbu pažymėti, kad sinonimijos šioje srityje indoeuropiečių kalbose būta nuo seno, pavyzdžiui, didesnis už namą vienetas – viešė (jos valdovas – vieš-pats), bet ir sala (rus. село); namo ar viešės/salos aptvaras – gardas ir kas aptverta – gardas (rus. город), bet ir pilis (gr. polis), got. baurgs (vok. Burg), sen. angl. dūn (angl. town). Nežinia kodėl etimologai neatkreipė dėmesio į žem. numo gyvuliškumą: Numasyratyčiomisbudavotasdėlgyvoliųsudumgalum, aplubotas;vienamgalestoviraguočiai,oantramearkliai,oviduugniskūrenas paršaltį,parspeigą (A. Juškos žodynas, LKŽ VIII 1970), plg. num(o)galis „senovinio namo galas, kur laikomi gyvuliai“. Neatsitiktinai atsirado namas 4. „tvartas“ K. Sirvydo žodynas, Šiaulia, Šeduvà, Survliškis, Ramýgala, Panevėžỹs. Pasidarė skirtumas: Delžmoniųtroba,odelgyvuoliųkūtė,numas (A. Juškos žodynas, LKŽ XVI 1995). Lietuviųkalbosatlase žodis namas kartografuotas tik reikšme „tvartas“, o namas, kaip gyvenamojo namo pavadinimas, vertinamas kaip „retesnis (greičiausiai naujesnis), vientiso ploto nesudaro (tikriau pasitaiko beveik visame lietuvių kalbos plote) ir dėl to nekartografuotas“ (Lietuviųkalbosatlasas. I. Leksika, 1977 34). Namas pirmiausia yra 1. „gyvenamasis ar šiaip koks trobesys“. Senuosiuose raštuose ir tarmėse namas turi ir savo variantą – daugiskaitinius namus (vienio reikšme!). O visur namai turi ir savo nepaprastąją reikšmę – 2. „nuolatinė gyvenamoji vieta“. Taigi žmogus statosinamą,namasstovi,griūva, namastvirtas,gražus,sumansarda (namas – pastatas), bet gyvena ir ką nors veikianamuose,būna(namie),einaišnamų,(par)einaįnamus(namo),ilgisi namų,lankonamus. Gali gyventi ne atskirame name, o bute (daugiabučiame name) ar bendrabutyje, bet tai – jo namai, ten jis namie. Atkreiptinas dėmesys į dar vieną niuansą: manonamai ir jonamai,ašnamie ir jisnamie,einu namo ir jiseinanamo, bet ašeinupasjįįnamus (o ne namo), ašjonamuose (o ne namie). Reikšmėmis 2. „šeimos ūkis, sodyba“ ir 3. „šeimyna, žmonės, drauge gyvenantys“ tarmėse vartojama ir namas, ir namai (ir senuosiuose raštuose), bet bendrinei kalbai pagal sistemą pritiktų tik namai (ne taip kaip LKŽ VIII 1970). Indoeuropietiška, nors kiek mažiau, ir troba (tarm. ir trioba) – 1. „gyvenamasis namas, pirkia“, 2. „patalpa pastate, kambarys“ ‖ „drauge esantys žmonės, šeimyna“ (dar trobesys,trobėsys,trobėsis ir triobesys,triobesis,triobėsys,triobėsis „koks nors ūkio pastatas“ ir trobos,triobos – „visi vieno ūkio Jonas Klimavičius | Pastogėsenovėjeirdabar Terminologija | 2008 | 15 213 IŠVADOS Natūraliausias ir universaliausias žmogaus pastogės pavadinimas gyvenimas (taip pat gyvata,gyvenamoji) turi tipologinių bendrybių – latv. dzīvoklis, rus. жилье, lenk. mieszkanie, vok. Wohnung, angl. dwelling, bet yra daugiau tarminis ir visai ne termininis. Motyvaciškai gana panaši ir vieta. Su veiksmažodžiu būti siejasi butas (gyvojoje kalboje ir daugiau vedinių). Nuo buto skiriasi J. Jablonskio naujadaras būstas (jo taip pat bendrabutis ir viešbutis), dabartinę reikšmę galutinai įgavęs tik atkūrus nepriklausomybę. Dar nėra visai aiškiai atsiskyrę žemaičių kilmės buveinė ir S. Daukanto naujadaras, vartotas ir J. Jablonskio, būstinė – paprastai laikina. Ypatingas sovietmečio padaras – gyvenamasisplotas. Jis (taip pat seniau vartotas gyvenamasisbutas) paskatino ir semantiškai perteklinį pavadinimą gyvenamasisbūstas. Vartosena jų abiejų sunkiai išsibūna. Gyvenamosiospatalpos nepeiktinos, bet turint būstą darosi nereikalingos. Iš indoeuropiečių senovės eina namas. Kiek mažiau indoeuropietiška troba. Net ne baltiška, o tik lietuviška pietų aukštaičių pirkia. Tuo indoeuropietiška lietuvių senovė ir grynumas baigiasi. Slavai primetė gryčią,seklyčią,pakajų/pakajus, germanai – bakūžę,stubą/stubas,rūmą, iš romanų tolybių per lenkus brukosi palocius/palociai,stancija.Gryčią, seklyčią,stubą pasilaikom savo etnografinei senovei, tautosakinei vartosenai, regioniniam koloritui. Rūmai bendrinėje kalboje – „reprezentacinis pastatas arba tam tikra įstaiga“. Kitus bendrinėje kalboje varom į pelus. Naujaisiais laikais iš plataus pasaulio ėjo prašmatnieji būstai – rezidencija, apartamentas(atskirasbutas),vila(vasarnamis),kotedžas(pilaitė). Senovinio namo dalys buvo savos – pamatas,siena,sija,lubos,grindys, stogas,durys,langas,slenkstis,prieangis,priebutis,prienamis,priemenė, aukštas, naujadaras virtuvė. Svetimos kilmės kamara,kambarys,gonkos (ntk.=prieangis). Naujoviško, poniško namo dalių daug tarptautinių – veranda,koridorius, vestibiulis (iš dalies priemenė,prieškambaris),holas(prieškambaris),fojė,salė, balkonas,lodžija, net tambūras(prieduris),salonas(svetainė),salka(mansarda–pastogėskambarėlis),mezoninas(pusaukštis,tarpaukštis,antaukštis, antnamis),flygelis (nelabai sparnas, geriau šalinamis). Naujausi – anglybės penthauzas(=pastogėsbutas),loftas(=erdvėbutis, didbutis,aukštabutis). Kalba be naujãdaros – kalba be ateities. 214 ŠALTINIAI ALKŽ 1975 – Anglų–lietuviųkalbųžodynas. Sudarė A. Laučka, B. Piesarskas, E. Stasiulevičiūtė, Vilnius. ALKŽ 1998 – B. Svecevičius. Anglų–lietuviųkalbųžodynas, Vilnius. ArchŽ 2004 – L. Kitkauskienė, N. Kitkauskas. Anglų–lietuviųkalbųaiškinamasisarchitektūros žodynas, Vilnius. ArchŽ 2007 – Cyril M. Harris. Iliustruotasarchitektūrosistorijosžodynas. Sudarytoja ir mokslinė redaktorė A. Jankevičienė, lietuviškų terminų redaktorė G. Kazlauskaitė, Vilnius. K. Bagd VDP 1973 – K. Bagdonavičius. Vargasdėlploto, Vilnius. J. Balč RR II 1982 – J. Balčikonis. Rinktiniairaštai 2, Vilnius. J. Baltr VMI I 1934 – J. Baltrušaitis. Visuotinėmenoistorija, Kaunas. J. Baltr VMI II 1939 – J. Baltrušaitis. Visuotinėmenoistorija, Kaunas. J. Basan MGK 1997 – J. Basanavičius. Manogyvenimokronikairnervųligosistorija.1851–1922m., Vilnius. V. Bit MokALTTŽ 1998 – V. Bitinaitė. Mokomasisanglų–lietuviųkalbųteisėsterminųžodynas, Vilnius. K. Būg RR III 1961 – K. Būga. Rinktiniairaštai 3, Vilnius. D. Charms N 1998 – D. Charmsas. Nutikimas, Kaunas. Dvnd – Dienovidis (savaitraštis). DŽ1 1954 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ2 1972 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ3 1993 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ4 2000 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ5 2003 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas , Vilnius. DŽ6 2006 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. J. Jabl R I 1932 – Jablonskioraštai 1, Kaunas. J. Jabl L 1985 – JonoJablonskiolaiškai, Vilnius. KarŽ 1919 – Kariškaslietuviškai-rusiškasirrusiškai-lietuviškasžodynėlis, Kaunas. P. Klim Ats 1990 – P. Klimas. Išmanoatsiminimų, Vilnius. LA – Lietuvosaidas (savaitraštis). LAKŽ 1991 – B. Piesarskas, B. Svecevičius. Lietuvių–anglųkalbųžodynas, Vilnius. L ir M – Literatūrairmenas (savaitraštis). LKŽ I2 1968 – Lietuviųkalbosžodynas 1, Vilnius. LKŽ II2 1969 – Lietuviųkalbosžodynas 2, Vilnius. LKŽ III 1956 – Lietuviųkalbosžodynas 3, Vilnius. LKŽ VIII 1970 – Lietuviųkalbosžodynas 8, Vilnius. LKŽ X 1976 – Lietuviųkalbosžodynas 10, Vilnius. LKŽ XII 1981 – Lietuviųkalbosžodynas 12, Vilnius. LKŽ XIV 1986 – Lietuviųkalbosžodynas 14, Vilnius. LKŽ XVI 1995 – Lietuviųkalbosžodynas 16, Vilnius. LKŽ XIX 1999 – Lietuviųkalbosžodynas 19, Vilnius. LŽ – Lietuvosžinios (dienraštis). M – Moksleivis (žurnalas). PONS.ALKŽ 2004 – PONS. Anglų–lietuviųkalbųžodynas, Kaunas. Prg – Pergalė (žurnalas). R – Respublika (dienraštis). rš – raštai. Sav su TV – SavaitėsuTV (savaitraštis). SD 1642 – Pirmasislietuviųkalbosžodynas: Konstantinas Sirvydas. Dictionariumtriumlinguarum [fotografuotinis tekstas], 1979. SNŽŽ 1907 – Svetimųirnesuprantamųžodžiųžodynėlis. Sudarė J. Šlapelis, Tilžė. SNŽŽ 1924 – J. Norkus. Svetimųirnesuprantamųžodžiųžodynėlis, Kaunas. SocApsTŽ 1999 – Socialinėsapsaugosterminųžodynas, Vilnius. B. Sruog R VI 1957 – B. Sruoga. Raštai 6, Vilnius. Jonas Klimavičius | Pastogėsenovėjeirdabar Terminologija | 2008 | 15 215 TechEnc I 2000 – Technikosenciklopedija 1, Vilnius. TLE II 1986 – TarybųLietuvosenciklopedija 2, Vilnius. trš – tarybiniai raštai. TT 1992 – Terminologijostaisymai. Parengė K. Gaivenis, A. Kaulakienė, St. Keinys, J. Klimavičius, Vilnius. TŽŽ 1936 – Tarptautiniųžodžiųžodynas, Kaunas. TŽŽ 1985 – Tarptautiniųžodžiųžodynas, Vilnius. TŽŽ 2001 – Tarptautiniųžodžiųžodynas, Vilnius. Vd – Veidas (savaitinis žurnalas). A. Vir Į 1924 – A. Vireliūnas. Įvardaiarbaterminai, priimti Terminologijos komisijos, Kaunas. VLE X 2006 – Visuotinėlietuviųenciklopedija 10, Vilnius. VlnL – Vilniauslaikraštis. LITERATŪRA Balaišis V. 1987: Der lit. Flussname Nemunas und das lit. namas „Haus“. – Kalbotyra 37(3), 18–23. Kalbospatarimai.Leksika:skoliniųvartojimas. Autorė ir sudarytoja D. Mikulėnienė, Vilnius, 2005. Kiekviena kalba – tai atskiras pasaulis. Pokalbis su Jiržiu Marvanu. – MoksloLietuva 2008 11 1, 6; 12 12–13. Klimavičius J. 2000: Alkirius,ekeris,alkov. – Gimtojikalba 4–6, 20–23. Klimavičius J. 2003: Vila–vasarnamis,kotedžas–pilaitė. – Gimtojikalba 10, 10–13. Kopaliński W. 2001: Žodynas.XXamžiausįvykiai,sąvokosirmitai. Vertė N. Kvietkauskas, Vilnius. Lietuviųkalbosatlasas. I. Leksika. Ats. red. K. Morkūnas, Vilnius, 1977. LitauischesetymologischesWörterbuch von Ernst Fraenkel, Heidelberg–Göttingen, 1955–1965. Sabaliauskas A. 1990: Lietuviųkalbosleksika, Vilnius. Senkus J. 1965: Gyvenamojo namo vardai. – Kalboskultūra 8, 38–40. Гамкрелидзе Т. В., Иванов Вяч. Вс. 1984: Индоевропейскийязыкииндоевропейцы, I–II, Тбилиси. Gauta 2008-10-24 Jonas Klimavičius Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 E. paštas: ter[email protected]