Pirmųjų matematikos žodynėlių terminija

180 Pirmųjų matematikos žodynėlių terminija DIANA ŠILOBRITAITĖ Lietuviųkalbosinstitutas XX a. pirmoji pusė – svarbus matematikos terminijos norminimo ir sisteminimo tarpsnis. Tai laikotarpis, kada pasirodė nemažas pluoštas lietuviškų (originalių ir verstinių) matematikos vadovėlių ir uždavinynų vidurinėms mokykloms (plačiau žr. Šilobritaitė 2007: 146–158). Voronežo lietuvių gimnazijų mokytojai matematikai Marcelinas Šikšnys, Zigmas Žemaitis ir Pranas Mašiotas (jis pasitarimuose dėl matematikos terminijos klausimų lankydavosi tik retkarčiais), matydami matematikos vadovėlių terminų įvairovę, pasiryžo iš pagrindų peržiūrėti visus turimus terminus ir sukurti trūkstamus (plačiau žr. Žemaitis 1966: 195). Darbo buvo nemaža, nes pirmųjų matematikos vadovėlių, pasirodžiusių XIX a. pabaigoje, autoriams „lietuviškus matematikos terminus teko kurti patiems, dažniausiai pažodžiui verčiant juos iš kitų kalbų“ (Rumšas 1979: 52). Todėl, kai buvo leista mokyklose dėstyti lietuviškai ir pradėta leisti vis daugiau matematikos vadovėlių ir uždavinynų, neišvengta terminų painiavos: vienų vadovėlių autorių vartojami terminai gerokai skyrėsi nuo kitų autorių. Lietuvių kalbos normintojas Jonas Jablonskis mielai sutiko pagelbėti matematikams: pasiūlius kokį nors terminą, jis „prašydavo pirma nusakyti tuo terminu reikštinos sąvokos esmę bei pagrindines savybes ir tik tada arba pritardavo matematikų nuomonei, arba išaiškindavo, kodėl pasirinktasis terminas nepriimtinas“ (Rumšas 1974: 11). Matematikos terminijos kūrimo ir tvarkymo rezultatai – Marcelino Šikšnio Aritmetikosiralgebrosterminų žodynėlis (1919) ir Zigmo Žemaičio Geometrijosirtrigonometrijosterminų rinkinėlis (1920). Tai pirmieji spausdinti lietuviški terminų žodynėliai, išleisti jau „atsikūrusios Lietuvos valstybės laikinojoje sostinėje Kaune“ (Klimavičius 2003: 11). Šio straipsnio tikslas yra aptarti pirmųjų matematikos terminų žodynėlių daiktavardžio ar daiktavardinio junginio formos terminus. Žodynėliuose pateikti antraštiniai būdvardžiai, dalyviai, veiksmažodžiai ir pan. straipsnyje nenagrinėjami. Diana Šilobritaitė | Pirmųjųmatematikosžodynėliųterminija Terminologija | 2008 | 15 181 1. MARCELINO ŠIKŠNIO ARITMETIKOSIRALGEBROS TERMINŲŽODYNĖLIS Marcelinas Šikšnys (1874–1970) buvo žymus XX a. matematikos mokytojas (dirbo ir lietuvių kalbos mokytoju (žr. Šikšnys 1962: 81)), kūręs lietuvišką matematikos terminiją. Matematikos mokslus M. Šikšnys baigė Maskvos universitete. Dirbo mokytoju Rygoje, Voroneže, Vilniuje. Jo parašyti aritmetikos, algebros ir geometrijos vadovėliai buvo leidžiami keletą dešimtmečių. Lietuvių terminologijai svarbus šio matematiko parengtas Aritmetikosiralgebrosterminųžodynėlis, išleistas Lietuvių mokslo draugijos 1919 metais. M. Šikšnys jau buvo parengęs Matematikosterminųprojektą (1918), kuriame pateikė ne tik aritmetikos ir algebros, bet ir geometrijos bei trigonometrijos terminų. Aritmetikosiralgebrosterminųžodynėlis yra nedidelio formato ir apimties (47 puslapiai). Jį sudaro dvi dalys: pirmoje dalyje (3–25 p.) abėcėlės tvarka pateikti lietuvių–rusų, antroje dalyje (26–47 p.) – rusų–lietuvių kalbų terminai. Lietuviškoje Aritmetikosiralgebrosterminųžodynėlio dalyje M. Šikšnys pateikia apie 250 antraštinių terminų (rusiškoje – 221), iš kurių per 150 išreikšti daiktavardžiais. Terminų gramatinių formų M. Šikšnys nepateikia, tik kai kur nurodo vienaskaitos kilmininką: aukštis,-čio1,brūkšnis,-io,ilgis,-io,lygtys,-čių. Žodynėlyje jau bandoma terminus kirčiuoti (priegaidė pažymėta netinkamai): bégalė,daugianris,dvinris,vienanris. Beveik visi antraštiniai terminai yra vienažodžiai, bet pasitaiko ir sudėtinių: kompleksinisskaičius,mišrasskaičius,nedalusskaičius,netikratrupmena. Pateikdamas matematikos (yra ir kitų sričių) terminus, M. Šikšnys neretai paaiškina jų reikšmę: minusas(atimtiesženklas„–“); paviršiai– поверхность; paviršiaiyradviejųmatavimų(matlinkių)dydis(dabar vartojama vienaskaita paviršius „riba, skirianti geometrinį kūną nuo išorinės erdvės“; Z. Žemaitis Geometrijosirtrigonometrijosterminųrinkinėlyje pateikia vienaskaitos formą paviršius:šonųpaviršius); saikas(biralųirskystimųtūriomatas); skaidymas(apie skaičių)–разложенiе;skaičiaus skaidymasnedaliaisiaisdaugikliais; skaidinys–разложенiе,результатъ разложенiя;pavertęskaičiųnedaliųjųdaugikliųsandaugagaunametoskaičiausskaidinį. Termino pliusas reikšmę paaiškina tik rusiškai: pliusas– плюсъ(знакъсложенiя). 1 Terminai pateikiami taip pat, kaip ir žodynėliuose. 182 Tam tikruose terminų straipsniuose šalia vienažodžių kartais pateikiami ir sudėtiniai terminai: ataskaita–учетъ:vekselioataskaita,matematinėir prekybinė;darymas–составленiе:lygčiųdarymas–составленiеуравненiй; lygtys,-čių –уравненiе:nežinomiejiiržinomieji(laisvieji)lygčiųnariai; lygčiųšaknis,lygčiųsprendimas,lygiašaknės(tolyginės)lygtysir pan. Yra atvejų, kai M. Šikšnys pateikia tik lietuvišką terminą ir jo rusų kalbos atitikmenį be jokio aiškinimo: aksioma–аксiома;atėmimas–отниманiе, отнятiе;dalmuo–частное;daugmuo–множимое;ėmimas–отниманiе, вычитанiе;plotas–площадь;skaičius–числоir kt. Žodynėlyje pateikti antraštiniai būdvardžiai ir dalyviai yra neįvardžiuotiniai, bet sudėtiniuose terminuose vartojama ir įvardžiuotinė forma: laisvas:laisvasis(žinomasis)lygčiųnarys;panašus:panašiųjųdaugianarionarių traukimaskrūvon(jungimas);sveikas(skaičius):sveikasisskaičiusirtrupmena. Kartais pateikiama bendratis: matuoti:išmatuojamiejiirneišmatuojamieji dydžiai. 1.1. Lietuviškos kilmės terminai M. Šikšnio Žodynėlyje pateikti lietuviškos kilmės matematikos terminai yra dabartinės elementariosios matematikos terminijos pagrindas. Didžioji dalis terminų nepakito ir prigijo: apibendrinimas,apibrėžimas(1922 m. A. Smetonos verstame vadovėlyje šalia šio termino vartojamas ir nusakymas), atėminys,atimtis,begalybė,brūkšnys,dalyba,dalis,dalijimas,daliklis, dalmuo,daugianaris,daugyba,daugiklis,dauginimas,daugmuo,dėmuo,derinys,didinimas,dydis,jungimas,junginys,kėlimas,laipsnis,liekana,lygybė, matas,matavimas,mišinys,neapibrėžtumas,nelygybė,pagrindas,paviršiai, pavyzdys,plotas,reikšmė,reiškinys,riba,rodiklis,sandauga,santykis,skaičius,skaidymas,skaidinys,skaitiklis,skaitmuo,skirtumas,skliaustai,smulkinimas,sprendimas,stambinimas,sudėtis,šaknis,taisyklė,tapatybė,tikrinimas, traukimas,trupmena,turinys,tūris,uždavinynas,uždavinys,vardiklis,veiksmas,vertimas,vienetas,ženklas. Ir dabar tebevartojami Žodynėlyje pateikti lietuviški ekonomikos ir finansų, fizikos ir technikos terminai: ataskaita (ekonomika), lydinys (technika), mainai (ekonomika), palūkanos (finansai), skolininkas (finansai), skolintojas (finansai), svarumas (fizika), svoris (fizika). Vis dėlto ne visi Žodynėlyje pateikti terminai vartojami dabartinėje matematikoje, pavyzdžiui,davinys (pateiktas ir Z. Žemaičio Geometrijosir trigonometrijosterminųrinkinėlyje):uždaviniodaviniai,skaitiniai(skaičių) daviniai. LKŽe davinys vertinamas kaip neteiktinas įvardyti sąvokai „kas Diana Šilobritaitė | Pirmųjųmatematikosžodynėliųterminija Terminologija | 2008 | 15 183 duota, kuo remiamasi darant išvadas“; dabar vartojamasduomuo. Davinį M. Šikš nys dar vartojo ir 1923 m. Geometrijos vadovėlyje. Žodynėlyje pateiktas terminas įvykis (rus. результат) reikšme „skaičius, gautas sudėjus kelis skaičius“ taip pat nebevartojamas. Vietoj jo dabar yra tarptautinis terminas rezultatas, kurio M. Šikšnys, lietuviškos terminijos šalininkas, nepateikia. Įvykis dabar vartojamas tikimybių teorijoje: asimptominis,atsitiktinis,būtinasis,elementarusis ir kt. įvykis (MTŽ 1994). Kiti matematine reikšme nebevartojami terminai: įvardijimas(dabaržymėjimas,vardas,pavadinimas);luomas(skaičiuje):vienetų,tūkstančių,milijonų ir t. t. (dabarklasė); skyrius (dabar skiltis, kuri Žodynėlyje buvo teikiama kita reikšme: skiltis–грань: traukdamikvadratinęšaknįskaičiausskaitmenis skirstomeįskiltis<...>);trumpinimas:sutrumpinktrupmenąiššešių(dabar prastinimas). Yra atvejų, kai šiek tiek pakito termino forma, pavyzdžiui: darymas(dabar sudarymas:lygtiessudarymas MTŽ 1994); lyginimas(dabarpalyginimas); suradimas(dabarradimas). Lygybei, turinčiai nežinomųjų, M. Šikšnys siūlė daugiskaitinį terminą lygtys,-čių, kuris iš pradžių buvo priimtas, nes, anot M. Šikšnio, „lygtys susideda iš dviejų dalių, o panašiu atveju mūsų kalba paprastai vartoja daugiskaitą“ (Šikšnys 1962: 86). Tam buvo pritaręs ir J. Jablonskis. Tačiau paskui matematikai jį įtikino, kad „svarbu turėti tą sąvoką išreikštą vienaskaita, kad būtų aišku, jog turima reikalo ne su keletu, bet su viena lygtimi“ (Žemaitis 1966: 198). 1.1.1. LIETUVIŠKOS KILMĖS TERMINAI SINONIMAI Neretai sinoniminiai terminai pateikiami be jokių nuorodų, atskiruose terminų straipsniuose – sinonimiją parodo rusiškas terminas, atitinkantis kelis lietuviškus. Tokių sinoniminių porų prigijo tik vienas iš terminų. Buvo lavinimas (rus. упражненiе) ir pratimas (rus. навыкъ,упражненiе), rusiškoje Žodynėlio dalyje jų pateikimas kitoks: упражненiе–lavinimas, pratimas, pastarasis ir prigijo (Z. Žemaitis Geometrijosirtrigonometrijos terminųrinkinėlyje šiai sąvokai žymėti teikė net tris terminus:pratinimas, pratimas,prasmas). Tolumo ir nuotolio pateikimas rusiškoje dalyje taip pat rodo jų sinonimiškumą: разстоянiе–nuotolis,tolumas(atstumas). Tolumo sinonimu Z. Žemaitis laikė atstumą: tolumas–разстоянiе;išmiestoAį miestąByracvarstųtolumo(atstumo). MTŽ 1994 yra tik atstumas (rus. расстояние, angl. distance). 184 Terminų sinonimai kartais pateikiami su nuoroda žiūr. (kartais žiūrėk). Tokiais atvejais rusų kalbos atitikmuo pateikiamas prie termino, į kurį nurodoma: pažymys, žiūrėk „žymė“ ir žymė(pažymys) – признакъ:dalingumo žymės; tikrumas, žiūr. „tikslumas“ ir tikslumas–точность:padalyti,ištrauktišaknisvieneto,dešimtosiosdalies,šimtosiosdaliesirtt.tikslumo(tikrumo); skaičiuotė, žiūr. „skaičiavimas“ ir skaičiavimas(skaičiuotė) – счисленiе:skaičiavimasžodžiuirraštu; sudėjimas – žiūr. dėjimas ir dėjimas– складыванie: daugiaženkliųskaičiųdėjimo(sudėjimo)taisyklė. Dabar vartojamas tik vienas iš minėtų sinonimų: požymis(pakitusi termino forma) irsudėjimas. Matematikos terminijoje išlikoskaičiavimas ir skaičiuotė, tikrumas ir tikslumas, tačiau jie nelaikomi sinonimais: skaičiavimas:apytikslis,artutinis, asociacinis ir kt. ir skaičiuotė:arabų,dešimtainė,dvejetainė ir kt.;tikrumas (rus.достоверность, angl. certainty,truth,reliability) ir tikslumas (rus. точность, angl. accuracy,exactness,precision):absoliutusis,santykinis ir kt. (MTŽ 1994). Dėjimo netinkamumą yra pastebėjęs Z. Žemaitis: šis terminas „ne būtinai reiškia dviejų skaičių sujungimą <...>; taip pat „dėjimas“ gali reikšti pridėjimą ir atidėjimą, uždėjimą ir nudėjimą, įdėjimą ir išdėjimą <...>“ (Žemaitis 1917). Atitikmenys rusų kalba rodo, kad sinonimais M. Šikšnys, matyt, laikė terminus atėmimas (rus. отниманiе,отнятiе) ir ėmimas (rus. отниманiе,вычитанiе). Matematikoje nė vienas iš jų neprigijo – visais atvejais vartojamas terminas atimtis, kuris Žodynėlyje taip pat pateiktas. Sinonimų eilutės pakeitimas(keitimas) skliausteliuose pateiktas terminas (keitimas) iškeltas ir kaip antraštinis, bet pakeitimo šalia nėra. Kad šie terminai yra sinonimai, parodo termino keitimas straipsnyje pateiktas sudėtinis terminas: keitimas:(pa)keitimokelias. Šie terminai dabar nelaikomi sinonimais (tai matyti iš rūšinių pavadinimų): keitimobūdas,keitimo metodas,keitimooperacija ir pakeitimoaksioma,pakeitimokoeficientas, bet rūšiniuose pavadinimuose keitimotaisyklė ir pakeitimotaisyklė (plg. taisyklė: (pa)keitimo) jie sinonimiški (MTŽ 1994). Yra atvejis, kai sinonimas tik skliausteliuose, o kaip antraštinis nepateikiamas: dalinys (dalijamasis), tačiau termino dalyba straipsnyje šių terminų pateikimas yra priešingas: dalyba–dѣленiе(матем.дѣйствiе); dalijamasis (dalinys). Matematikosterminųprojekte M. Šikšnys teikė tik dalinį (Šikšnys 1918: 322). Ir Z. Žemaitis straipsnyje reikšme „dalmuo“ teikėdalinį: „Dabar „padaugintasis skaičius“ ir „dalinis“ arba „daugmuo“ ir „dalmuo“. Šiuodu skaičiu – tai yra dauginimo ir dalijimo rezultatai. Tai prasmei išreikšti lietuvių kalboje daugiausia vartojama galūnės; pav.; pirkinys, malinys nors vartoDiana Šilobritaitė | Pirmųjųmatematikosžodynėliųterminija Terminologija | 2008 | 15 185 jam ir perkamo, malamo daikto prasmėje, bet reiškia taip pat ir daiktą, kurs yra pirkimo, malimo rezultatu. Tuo pasiremdami pavadinę esame minėtu du skaičiu dauginiuirdaliniu“ (Žemaitis 1917). XX a. šeštame dešimtmetyje pagrindiniu siūlyta vartoti terminą dalijamasis, o dalinys vertintas kaip nerekomenduotinas (Rumšas 1975: 60). Toks šių terminų vertinimas atsispindi ir DŽ2, bet jau DŽ3 norminiu laikomas dalinys 2. mat. „dalijamasis dydis“. Šis terminas ir yra vartojamas matematikos terminijoje. Prigijo ir M. Šikšnio šalutiniais laikyti (pateikti skliausteliuose ir neiškelti kaip antraštiniai) terminai gretinys (rus. размѣщенiе) ir perstata(rus. перестановка). Jų sinonimai gretinimas ir perstatinėjimasmatematikoje nebevartojami. Matematikoje neprigijo nė vienas šios sinonimų eilutės terminas: tiekybė(tiekis) – rus. количество. Šiai sąvokai žymėti dabar vartojamas kiekis (MTŽ 1994). Dalybos liekanai pavadinti M. Šikšnys pateikė du atskirus terminus: išdalos(dalybos) ir liekana (atimties, dalybos, šaknies traukimo). Tam pritarė J. Jablonskis: Dalybosliekanąirišdalomisvadiname (LKŽe). Laikui bėgant įsitvirtino tik liekana.Šis terminas aptinkamas jau pirmuosiuose matematikos vadovėliuose (plačiau žr. Rumšas 1979: 52). Kartais terminai sinonimai Žodynėlyje atskiriami kableliu: dalumas, dalingumas(prigijo dalumas),dalinėjimas,dalinėjimokelias(šiai sąvokai žymėti matematikoje vartojamas terminas nuoseklusisdalijimas),kitėjimas, kitimas (prigijo tik kitimas). M. Šikšnys jau bandė skirti (rusiškoje Žodynėlio dalyje tas skirtumas ne visada parodytas) galūnių ir priesagų darybos terminus, kurie dabartinėje matematikos terminijoje aiškiai skiriami. Lietuviškoje dalyje tokių terminų pateikimas yra vienoks, rusiškoje – kitoks. Lietuviškoje – aukštis (rus. вышина) ir aukštumas (rus. высота,вышина), ilgis (rus. длина(величина)) ir ilgumas(rus. длина(значенiевеличины)),platumas (rus. ширина) ir plotis (rus.ширина(въсмыслѣвеличина)),storis(rus. толщина(величина)) ir storumas (rus. толщина (значенiевеличины)); rusiškoje – вышина – aukštis,-čio(aukštumas); длина–ilgis,-io,ilgumas;комнатадлиноювътри сажени–kambarystrijųs.;ширина–plotis(dydis);platumas;толщина– storis,-io,storumas. 1.2. Nelietuviškos kilmės terminai Didžioji dalis tarptautinių matematikos terminų išliko ir dabartinėje ma- 186 tematikoje: aksioma,algebra,aritmetika,koeficientas,logaritmas,minusas, pliusas,procentas,progresija,proporcija,proporcingumas,radikalas,sistema, teorema. Išliko ir finansų terminaikapitolas (dabarkapitalas),vekselis. Matematikoje nebevartojamas terminas tabelė (logaritmųtabelės,daugybostabelė), vietoj jo dabar yra lietuviškas terminas lentelė, kurį siūlė vartoti A. Jakštas (šalia termino tabelė), nes knygos(logaritmųknygos) šiuo atveju visai netinka: „Kokios čia gali būti knygos, kad jose vieni tik skaitmenis ir matematiški simboliai?! Paprasčiausias jų vardas – logaritmų lentelės, (slg. rus. tablicy, vok. Tafeln, franc. Fables). Kam čia prieštaraut visam pasauliui ir vadinti „knygomis“ dalyką, kuriame nėra nei vieno gyvo žodžio? Jei p. M-tui lentelės nepatinka, gali jis savo leidinį vadinti „logaritmų tabelėmis“, nors tabelės ne kuo negeresnės už lenteles“ (Jakštas 1919 1: 359). Sudėtinio termino daugybostabelė dėmenį tabelė M. Šikšnys siūlė keisti lietuvišku: daugybosabėcėlė. 1.2.1. ĮVAIRIAKILMIAI TERMINAI SINONIMAI Įvairiakilmių terminų sinonimų Žodynėlyje yra nedaug: pirmenybė kartais teikiama svetimos kilmės, kartais – lietuviškam terminui. Pagrindiniu terminu laikomas tarptautinis kvadratas: lietuviškas ketvirtainis pateikiamas skliausteliuose ir laikomas šalutiniu. Sinonimiškai šie terminai dar buvo vartojami A. Busilo (1921) ir Masingo (1922; vertė A. Smetona) vadovėliuose, tačiau vėliau įsigali tik kvadratas(plačiau žr. Šilobritaitė 2007: 150). Tarptautinis terminas kubas Žodynėlyje laikomas šalutiniu (pateikiamas tik skliausteliuose), pagrindinis – lietuviškas šeštainis, bet jis neprigijo. Kubas jau buvo vartojamas seniausiame spausdintame lietuviškame vadovėlyje – P. Matulionio ir J. Spudulio (sudarė J. Gailutis) Užduotinas,taiiraRankius užduocziuAritmetikosarbaRakundosmokslo (1885) (vadovėlio rankraštyje vartotas kubikas) (Rumšas 1974: 4). Matematikosterminųprojekte šalutiniu laikomas šeštainis, pagrindinis terminas yra kūbas (= kubas) (Šikšnys 1918: 322). Šis terminas ir įsigalėjo to meto vadovėliuose, tik 1922 m. Masingo vadovėlyje šie terminai vis dar buvo laikomi sinonimais. Nors šalia tarptautinio termino suma Žodynėlyje dar pateikiami ir matematikoje neprigiję lietuviški terminai dėjinys ir dėtinys, vadovėliuose (ir M. Šikšnio, ir kitų autorių) vartojama tik suma (V. Budrevičiaus (1919) ir A. Smetonos verstame vadovėlyje (1922) suma ir dėjinys vartojami sinonimiškai). Diana Šilobritaitė | Pirmųjųmatematikosžodynėliųterminija Terminologija | 2008 | 15 187 Nesėkmingai M. Šikšnys bandė lietuvinti terminą formulė:formulė, žiūr. sprendinys. Sprendinys dabar turi kitokią reikšmę: sprendinys mat. „uždavinio sprendimo rezultatas (DŽ6). Matematikosterminųprojekte pirmenybė teikiama formulei, lietuviškas terminas pateikiamas skliausteliuose, kaip šalutinis: „Du algebros reiškiniu, sujungtu lygybės arba nelygybės ženklu, sudaro formulę (sprendinį)“ (Šikšnys 1918: 322).Formulė jau buvo vartojama to meto vadovėliuose ir įsigalėjo. M. Šikšnio bandymas lietuvinti terminą numeracija (numeracija, žiūr. „skaičiavimas“) taip pat nepavyko – matematikoje vartojami abu šie terminai. Z. Žemaitis rašė: „Kad sužinojus daiktų skaičių, reikia jie suskaičiuoti, arba suskaityti, ir tokiuo būdu rusų kalba vadinamoji „sčislenije“ lietuvių kalboj reikia vadinti skaičiavimas arba skaitymas; šioj prasmėj gal geriau vertėtų vartoti tik pirmasai žodis (skaičiavimas), nes antrasai (skaitymas) turi savą, plačiai vartojamą prasmę“ (Žemaitis 1917). P. Rumšo teigimu, numeracijos reikšmė yra „skaičiaus reiškimas (žodžiu ar raštu); skaičiuotė“ (Rumšas 1975: 64). Apie terminų dvinaris ir binomas sinonimiškumą sunku spręsti: rusiškoje Žodynėlio dalyje šalia lietuviško termino dvinaris pateikiamas ir tarptautinis binomas, o lietuviškoje dalyje šie terminai pateikiami atskirai. 1939 m. išleistame vadovėlyje M. Šikšnys juos laiko sinonimais (Šikšnys 1939: 110). MTŽ 1994 šie terminai ne visais atvejais laikomi sinonimais (plačiau žr. Šilobritaitė 2007: 148). 2. ZIGMO ŽEMAIČIO GEOMETRIJOSIRTRIGONOMETRIJOS TERMINŲRINKINĖLIS Zigmas Žemaitis (1884–1969) – žymus XX amžiaus matematikas, profesorius, pedagogas ir mokslininkas. Jo pagrindinė, mokslinė ir pedagoginė, veikla skirta matematikos dėstymo metodikai, matematikos istorijai. Z. Žemaitis, kaip ir M. Šikšnys, prisidėjo prie lietuviškų matematikos terminų kūrimo ir vienodinimo. Vienas iš svarbių jo darbų, skirtų matematikai, yra Geometrijosirtrigonometrijosterminųrinkinėlis (1920). Rinkinėlis yra nedidelės apimties. Tai – dviejų dalių žodynėlis, kurį sudaro 99 nedidelio formato puslapiai. Pirmoje dalyje pateikiami rusų–lietuvių (3–45 p.), antroje dalyje – lietuvių–rusų kalbų terminai (47–99 p.). Lietuviškoje dalyje Z. Žemaitis pateikia apie 720 terminų – ne tik geometrijos ir trigonometrijos, bet ir algebros bei aukštosios matematikos. Apie 340 antraštinių terminų yra daiktavardiniai (vienažodžiai). 188 Prie antraštinių terminų yra nurodytos gramatinės kategorijos – ir prie daiktavardžių, ir prie būdvardžių teikiama vienaskaitos kilmininko galūnė, pvz.: aksiomė,ės,algebra,os,analizis,io,(analizė,ės),apibendrinimas,o,didinimas,o,didumas,o,dvejėjimas,o,dvejinimas,o,absoliutinis,ė,abypusis, ė,daugiasienis,ė,daugiaženklis,ė,daugiareikšmis,ė,dešimtainis,ė ir kt. Rinkinėlyje Z. Žemaitis kaip antraštinius pateikia ne tik vienažodžius, bet ir sudėtinius terminus: bendrakraščiaivienašaliaikampai(viduriniai,išlaukiniai),bendrasaimatas,būtinojiirganėtinojisąlyga,didysisrutulioskritulys, erdvėsgeometrija,kryžkryžminiaikampai(viduriniai,išlaukiniai),mėnuliai (delčios)Hipokrato,padėtiesgeometrija,panašiospadėtiesfigūros,prasilenkiamostiesiosios,vienalinkmiaikampai,vienašalėlaužtinė. Tokie terminai turi ir sinonimų, jie pateikiami po kablelio, po lygybės ženklo arba skliausteliuose. Vienais atvejais sinonimiški yra šalutiniai termino dėmenys: perveriamasai,perverimotaškas;vertikalinėlinija=statinėlinija;vertikaliniai kampai=kryžminiaikampai;išreikštoji,išreikštinėfunkcija;nebendravardiklės(vardės)trupmenos;linijinis(plokšminis)kampas, kitais – vietoj sudėtinio termino (skliausteliuose ar po kablelio) pateikiamas vienažodis: kraštiniųsuma(perimetras);planuojamasaistalelis,menzulė,ės; statusiskampas(statykampis). Vieną sudėtinį terminą Z. Žemaitis apibrėžia: geometrinėtaškųvieta(eilė)=linija,kuriostaškaituribendrąypatybę. Dalis terminų yra sukirčiuoti, tik ne visada tinkama priegaidė: figūr, netrukùs(rus. непрерывный),pastovùs,rib,tyr,tąs,tiesióginis,trūkùs, bet elipsóidas,hipérbolė,hipérbolinis,hipérboliškas,matérinis,milimétrinis, parbolė,parbolinis,pènkelias,sinusóidė,stereométrinis,tangensóidė,taškų bégalė,transcendéntinis. 2.1. Lietuviškos kilmės terminai Z. Žemaitis pateikia per 230 vienažodžių lietuviškų daiktavardinių ter-lietuviškų daiktavardinių ter-daiktavardinių terminų. Didžioji dalis šių terminų ir dabar vartojama matematikos moksle: apibendrinimas,o,apskritimas,o,apskritumas,o,ašis,ies,atkarpa,os,atsakymas,o,atstumas,o,aukštinė,ės,aukštis,čio,begalybė,ės,braižyba,os,briauna,os,briaunainis,io,brūkšnys,io,dalijimas,o,dalyba,os,daugėjimas,o,daugiakampis,io,daugianaris,io,derinys,io,dėsnis,io,didėjimas,o,didinimas,o, erdvė,ės,lygiagretainis,io,gretasienis,io,ilgis,io,išklotinė,ės,išpiova,os (= išpjova),įrodymas,o,įstrižainė,ės,įžambinė,ės,kampainis,io,kampas,o, keitimas,o,keturkampis,io,ketursienis,io,kitimas,o,kraštinė,ės,kūgis,io, kūnas,o,laipsnis,io,lankas,o, liekana,os,lietimas,o ir kt. Du išlikę terminai Diana Šilobritaitė | Pirmųjųmatematikosžodynėliųterminija Terminologija | 2008 | 15 195 matematikoje. Ypač dažni atvejai, kai juose pateikti terminai matematine reikšme dabar nebevartojami (įvardijimas,luomas,skyrius (M. Šikšnys); atmaina,ieškinys,priedėlis(Z. Žemaitis)). Yra atvejų, kai pakito tik terminų forma: išvadas(=išvada),lygtys(=lygtis);sudarymas(=darymas),lyginimas(=palyginimas)(M. Šikšnys). Dabartinėje kalboje visai nebevartojami tik keli žodynėliuose pateikti terminai (išdalos (M. Šikšnys); prasmas,skretė (Z. Žemaitis)). Iš pateiktų pavyzdžių galima pastebėti autorių polinkį gryninti ir lietuvinti matematikos terminus. Tačiau bandymai lietuvinti tarptautinius terminus ne visada buvo vykę – matematikoje įsigalėjo tie tarptautiniai terminai, kurie jau nuo seno buvo vartojami (formulė,kubas (M. Šikšnys); postulatas, principas (Z. Žemaitis)). Pirmųjų matematikos žodynėlių terminijos analizė rodo, kad antrasis XX amžiaus dešimtmetis buvo svarbus matematikos terminijos formavimosi laikas. O terminų sinonimija, nesėkmingas kai kurių tarptautinių terminų lietuvinimas – tai natūrali terminijos raidos ypatybė. PAGRINDINIAI ŠALTINIAI Šikšnys M. 1919: Aritmetikosiralgebrosterminųžodynėlis, Vilnius. Žemaitis Z. 1920: Geometrijosirtrigonometrijosterminųrinkinėlis, Kaunas. KITI ŠALTINIAI Antanaitis 1918: Trumpas aritmetikos vadovėlis. – Lietuvosmokykla 3, 55–57. LKŽe 2005: Lietuviųkalbosžodynas (elektroninis leidimas), Vilnius. MTŽ 1994: Matematikosterminųžodynas. Sud. V. Bagdonavičius, P. Golokvosčius, R. Kašuba, J. Kubilius (vadovas), Vilnius. Šikšnys M. 1918: Matematikos terminų projektas. – Lietuvosmokykla 11, 321–328. Šikšnys M. 1923: Geometrija, Kaunas. Šikšnys M. 1939: Aritmetikairalgebra 1, Kaunas. LITERATŪRA DŽ2 1972: Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ3 1993: Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ5 2003: Dabartinėslietuviųkalbosžodynas(elektroninis leidimas), Vilnius. Jakštas A. 1919 1: Logaritmų knygos penkiais dešimtainiais skaitmenimis. – Draugija 7–8, 359. Jakštas A. 1919 2: Pr. Mašiotas. Geometrijos uždavinynas. – Draugija 7–8, 359–360. Klimavičius J. 1969: Tangensas,sekansas ar tangentas,sekantas. – Kalboskultūra 16, 18–21. Klimavičius J. 2003: Lietuvių terminografija: praeities bruožai, dabarties sunkumai ir uždaviniai. – Terminologija 10, 9–32. Klimavičius J. 2005. Terminas prie termino. II. – Terminologija 12, 143–146. Rumšas P. 1974: Lietuviškų geometrijos terminų istorija. – Mūsųkalba 2, 4–19. Rumšas P. 1975: Matematikos terminai „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. – Kalboskultūra 28, 3–16. Rumšas P. 1979: Prie matematikos terminijos ištakų. – ZigmasŽemaitis, 52–58. Rumšas P. 1980: Lietuvių aritmetikos terminai XX amžiaus pradžioje. – Kalbotyra XXXI(1), 69–78. 196 Šikšnys M. 1962: Mano lietuvių kalbos pamokos ir atsiminimai apie J. Jablonskį. – Kalbotyra 5, 81–87. Šilobritaitė D. 2007: Vienažodžių matematikos terminų sinonimija matematikos vadovėliuose (1910–1940). – Terminologija 14, 146–158. TŽŽe 2002: Interleksis.Kompiuterinistarptautiniųžodžiųžodynas (elektroninis leidimas). Ats. red. A. Kinderys, Vilnius. Žemaitis Z. 1917: Dėl aritmetikos terminologijos. – Santara28. Žemaitis Z. 1966: Lietuviškos matematinės terminologijos istorijai. – Lietuviųkalbotyrosklausimai 8, 195–201. TERMINOLOGY OF THE FIRST DICTIONARIES OF MATHEMATICS The beginning the 20th century is a very important stage of the creation of terms of mathematics – a lot of textbooks and exercise books of mathematics and, most importantly, first dictionaries of mathematics were published. Aritmetikosiralgebrosterminųžodynėlis (Dictionaryoftermsofarithmeticandalgebra) by M. Šikšnys and Geometrijosirtrigonometrijosterminųrinkinėlis (Acollectionoftermsof geometryandtrigonometry) by Z. Žemaitis were the first Lithuanian dictionaries of terms published in already restored independent Lithuania. They laid the foundations for the modern terminology of mathematics – the majority of terms from them took root in the language. However not all terms presented in dictionaries survived and were used in mathematics. The important thing is that special meanings of these terms, but not terms themselves vanished, because these words are still being used (įvardijimas(naming), luomas(caste, estate),skyrius (section, chapter) (M. Šikšnys); atmaina(species, variety), ieškinys(plaint, lawsuit, claim),priedėlis (appendage) (Z. Žemaitis)). There are some cases when only grammatical form of terms or their word-formation changed (išvadas (=išvada)(conclusion),lygtys(=lygtis)(equation),sudarymas(=darymas)(formation), lyginimas(=palyginimas) (congruence) (M. Šikšnys); liečiamoji(=liestinė)(tangent), kertamoji(=kirstinė)(secant line),veiksmaženklis(=veiksmoženklas)(action sign) (Z. Žemaitis)). Only few terms from these dictionaries fell out of the usage in the modern language completely (išdalos (M. Šikšnys); prasmas,skretė(Z. Žemaitis)). In the earlier mentioned dictionaries there are some synonyms of terms (of the same or different origin), which are presented in brackets, after comma, dash or equal sign. However it is quite difficult to judge the synonymy, because rather frequently one Russian term has two or three equivalents, which in Lithuanian parts of dictionaries are presented as separate terms and in Russian parts – in the same term entry. The wish to purify terms and make them more Lithuanian is a particularly noticeable tendency. Terms of the foreign origin are not numerous (especially in the dictionary of M. Šikšnys). Almost all of them have Lithuanian equivalents, which are viewed as main variants. However, not all attempts to substitute international terms with Lithuanian terms were successful. There are few international terms the textbooks of mathematics, which were in usage for a long time (formulė(formula),kubas (cube) (M. Šikšnys); postulatas(postulate),principas (principle) (Z. Žemaitis)). Gauta 2008-12-05 Diana Šilobritaitė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas: [email protected] Diana Šilobritaitė | Pirmųjųmatematikosžodynėliųterminija