Lietuviški Vinco Kudirkos medicinos terminai

142 Lietuviški Vinco Kudirkos medicinos terminai VincoKudirkos150-osiomsgimimometinėms Beveik kiekvienas žmogaus žingsnis sujungtas su paminējimu apie sveikatą. Tik brangius daigtus tankei minavojame. V. Kudirka. Varpas PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuviųkalbosinstitutas XIX a. pabaigoje kilus lietuvių tautinio atgimimo sąjūdžiui, paspartėjo lietuviškų spaudinių leidyba. Pagausėjo populiarinamųjų medicinos knygelių ir straipsnių laikraščiuose bei kalendoriuose. Sveikatos ir gydymo klausimais žmones švietė žymūs lietuvių gydytojai ir visuomenės veikėjai Juozas Bagdonas (1866–1956), Jonas Basanavičius (1851–1927), Kazys Grinius (1866–1950), Stasys Matulaitis (1866–1956), Adomas Sketeris (1859–1916), Jonas Šliūpas (1861–1944), Antanas Vileišis (1856–1919) ir kt. Jų draugėje buvo ir daktaras Vincas Kudirka (1858–1899). V. Kudirką dar nuo studijų laikų Varšuvos universiteto Medicinos fakultete pažinojęs Jonas Staugaitis (1868–1952) rašė, kad V. Kudirka buvo prityręs gydytojas, dirbo moderniais medicinos instrumentais, kaupė medicinos literatūrą, nuolat skaitė medicinos laikraščius lenkų ir rusų kalbomis. J. Staugaitis iš V. Kudirkos raštų surinko reikalavimus, kuriuos jis kėlė „gydytojams apskritai ir gydytojams lietuviams ypačiai“ (Staugaitis 1925: 43). V. Kudirka skelbė tokį gydytojo idealą: „Gydytojas privalo būti sąžiningas, neapgavikas ir neišnaudotojas, korektingas kolega, gerai ginkluotas medicinos mokslu, neužsidaręs vienoje siauroje gydytojo specialybėje, bet pakankamai išsimokslinęs ir kitose mokslo šakose, karštas tėvynės mylėtojas, uolus liaudies švietėjas ir tautinės sąmonės tautoje žadintojas“ (Staugaitis 1925: 43). Pats V. Kudirka kaip tik ir buvo toks gydytojas. V. Kudirka iš medicinos srities paskelbė nedaug – Varpo laikraštyje Higienos tarno slapyvardžiu keturis medicinos straipsnius iš higienos srities – Palmira Zemlevičiūtė | LietuviškiVincoKudirkosmedicinosterminai Terminologija | 2008 | 15 143 1889 m. „Arbata“, „Kava“ ir „Tabakas“ ir 1895 m. „Alkoholis ir alkoholizmas“. J. Staugaičio žodžiais tariant, „visi šie rašiniai parašyti labai gyva ir vaizdžia kalba, plačiajai visuomenei suprantamai ir prieinamai“ ir nors jie parašyti gana seniai, tačiau „nė kiek neprieštarauja dabartiniam higienos mokslui apie tuos daiktus“ (Staugaitis 1925: 33). Reikia pažymėti, kad V. Kudirkos redaguojamo Varpo laikais leista vien populiarinamoji medicinos literatūra, ir šie jo straipsniai buvo parašyti paprastiems žmonėms. Kalbami V. Kudirkos medicinos rašiniai yra tik nedidelis jo plačios visuomeninės ir kultūrinės veiklos epizodas. Šio aprašomojo pobūdžio straipsnio objektas yra lietuviškos kilmės1 medicinos terminai, kurie sudaro šiek tiek daugiau nei du trečdalius (70%) visų minėtų V. Kudirkos straipsnių medicinos terminų. Taigi daugiausia yra lietuviškos kilmės medicinos terminų. Du penktadaliai (40%) šių terminų yra vartojami dabartinėje medicinos mokslo kalboje, tiesa, kai kurie iš jų skiriasi rašyba, o sudėtiniai terminai – dėmenų tvarka. Tai: 1) kūno dalių ir organų bei jų gaminamų skysčių pavadinimai: akis2 VrpKdr 1889 4 60, VrpKdr 1889 10 152, VrpKdr 1889 1 8, VrpKdr 1889 3 41, VrpKdr 1895 9/10 155, VrpKdr 1895 11 174, aszara VrpKdr 1889 4 60,ausis VrpKdr 1889 3 41, burna VrpKdr 1889 8 120, VrpKdr 1889 9 139, VrpKdr 1889 3 40, dantis VrpKdr 1889 11 168, VrpKdr 1889 3 41, VrpKdr 1889 9 139, galva VrpKdr 1889 1 9, VrpKdr 1889 3 41, VrpKdr 1889 10 153, VrpKdr 1889 11 168, VrpKdr 1895 11 175, galvos smagenys VrpKdr 1889 10 153, VrpKdr 1889 1 9, gerklė VrpKdr 1889 10 152, gysla VrpKdr 1889 9 139, inkstai VrpKdr 1895 9/10 157, kakta VrpKdr 1889 3 41, kepenys VrpKdr 1895 9/10 156, koja VrpKdr 1889 1 9, VrpKdr 1889 2 25, VrpKdr 1889 3 41, VrpKdr 1895 9/10 156, kraujas VrpKdr 1889 9 139, VrpKdr 1889 1 9, VrpKdr 1889 10 152, VrpKdr 1895 9/10 156, VrpKdr 1889 3 41, VrpKdr 1889 4 60, VrpKdr 1889 11 168, krutinė VrpKdr 1889 3 41, VrpKdr 1889 10 152, kunas VrpKdr 1889 1 Be lietuviškos kilmės medicinos terminų, V. Kudirka vartojo skolinių ir mišrios kilmės terminų (vienažodžių hibridų ir sudėtinių terminų su skirtingos kilmės dėmenimis). Skoliniai V. Kudirkos straips-Skoliniai V. Kudirkos straipsniuose sudaro 20 proc. visų terminų. Nemaža jų yra tarptautiniai žodžiai, kurie tebevartojami ir dabar, pvz.: alkogolizmas,bakterija,dekstrinas,fiziologija,haliucinacija,higiena,idiotizmas,kofeinas,konvulsija,medicina, nikotinas,patologija,proteinas,psichiatras,psichiatrija,pulsas,skorbutas,taninas,terapija ir kt. Mažiausia yra mišrios kilmės terminų (tik 10%), pvz.: arterijossiena,chroniškasuždegimas,dirgsniųsistemas,eteriškas aliejus,kataraspilvo, lytiesorganas,magnezijosdruska, organizmoauda, psichiškaliga,refleksiškasjautrumas, tabakiniskvaitulys,tabakinisspangumas, zoopiškoshaliucinacijosir kt. 2 Terminai pateikiami autentiška rašyba (abėcėlės tvarka), vienaskaitos vardininko forma, kuri daugeliu atvejų yra atstatyta. 144 3 40, kvēpavimotakai VrpKdr 1889 10 152, lupa VrpKdr 1889 8 120, VrpKdr 1889 9 139, nosis VrpKdr 1889 4 60, VrpKdr 1889 3 40, oda VrpKdr 1895 9/10 157, pertvara VrpKdr 1895 9/10 156, pilvas VrpKdr 1889 1 9, VrpKdr 1889 3 41, VrpKdr 1889 8 120, VrpKdr 1895 9/10 157, prakaitas VrpKdr 1889 3 41, ranka VrpKdr 1895 11 174, VrpKdr 1889 1 9, VrpKdr 1889 2 25, VrpKdr 1889 3 41, sanaris[? -ys] VrpKdr 1895 9/10 156, seilēs VrpKdr 1889 3 41, VrpKdr 1889 8 120, skrepliai VrpKdr 1889 9 139, VrpKdr 1889 10 152, veidas VrpKdr 1889 3 41, VrpKdr 1895 9/10 156, žandas VrpKdr 1889 3 41, žarna VrpKdr 1889 2 25, VrpKdr 1889 3 41; 2) ligų ir jų požymių bei liguistų būsenų pavadinimai: akiuuždegimas VrpKdr 1889 3 40, dedervinė3 VrpKdr 1895 9/10 157, drebulys VrpKdr 1889 3 41, dusulys VrpKdr 1895 9/10 156, dźiova VrpKdr 1889 10 152, VrpKdr 1889 11 168, kepenų diegliai VrpKdr 1895 9/10 156, kosulys VrpKdr 1889 3 40, VrpKdr 1889 10 152, VrpKdr 1889 4 60, liga VrpKdr 1889 3 40, VrpKdr 1895 9/10 156, VrpKdr 1889 10 152, VrpKdr 1889 11 168, VrpKdr 1889 4 60, VrpKdr 1889 9 139, nuomarius VrpKdr 1895 9/10 157, priepůlis VrpKdr 1889 4 61, silpnaprotystė VrpKdr 1895 9/10 157, spuogas VrpKdr 1895 9/10 157, uždegimasplaučių VrpKdr 1895 9/10 156, vēmimas VrpKdr 1889 3 41, vēźys VrpKdr 1889 9 139, žaizda VrpKdr 1895 9/10 157, źvairumas VrpKdr 1889 4 61; 3) gydymo ir kitokių priemonių pavadinimai: lašai VrpKdr 1895 9/10 157, nůdai VrpKdr 1889 3 41, VrpKdr 1889 8 120, VrpKdr 1889 11 168, VrpKdr 1889 2 25, VrpKdr 1889 10 152, vaistas VrpKdr 1889 3 40, VrpKdr 1889 11 168, VrpKdr 1889 2 25, VrpKdr 1895 9/10 155; 4) asmenų pavadinimai: gydytojas VrpKdr 1895 9/10 155, girtuoklis VrpKdr 1895 11 173, VrpKdr 1895 9/10 156, kudikis VrpKdr 1895 11 174, ligonis VrpKdr 1889 2 25, VrpKdr 1889 10 153, VrpKdr 1889 3 41, VrpKdr 1895 9/10 155; 5) veiksmų, procesų, būsenų ir ypatybių pavadinimai: atmintis VrpKdr 1889 4 61, badas VrpKdr 1889 11 168, cziaudējimas VrpKdr 1889 4 60, gydymas VrpKdr 1895 9/10 155, karsztis VrpKdr 1889 3 41, kvēpavimas VrpKdr 1889 3 41, VrpKdr 1889 9 139, miegas VrpKdr 1889 2 25, VrpKdr 1889 3 41, 3 Antrame V. Kudirkos Raštų tome 1895 m. straipsnis yra perspausdintas, o knygos gale pateiktame „Retesnių žodžių žodynėlyje“ žodžio dedervinė reikšmė yra nustatyta – „egzema“ (Kudirka 1990: 922), pvz.: „Mitimas odos sutrukdytas ir dėlto tankiai buna išberta įvairiais spuogais, dedervinėmis [...]“ VrpKdr 1895 9/10 157. LKŽ šis žodis įdėtas herpes reikšme. Dabartinėje medicinos mokslo kalboje dedervinė reiškia pitiriazę (lot. pityriasis) MedŽ 1980: 439, o terminu egzema (lot. eczema) MedŽ 1980: 163 yra vadinamas „neužkrečiamas, dažnai pasikartojantis alerginis odos uždegimas“ (ME 1991: 216). Palmira Zemlevičiūtė | LietuviškiVincoKudirkosmedicinosterminai Terminologija | 2008 | 15 145 neramumas VrpKdr 1889 3 41, sveikata VrpKdr 1889 1 8, VrpKdr 1889 3 40, VrpKdr 1889 11 168,sziluma VrpKdr 1889 1 9, VrpKdr 1889 2 25, žegsējimas VrpKdr 1889 3 41. Kai kurie terminai tiek tame pačiame, tiek ir skirtinguose V. Kudirkos straipsniuose buvo rašomi nevienodai. Toks rašybos įvairavimas apskritai buvo vienas iš būdingų XIX a. pab. – XX a. pr. periodinės spaudos bruožų (Palionis 1995: 238), pvz.: degtinē VrpKdr 1889 11 168 / degtinė VrpKdr 1895 11 173, VrpKdr 1895 9/10 155, lieźuvis VrpKdr 1889 8 120, VrpKdr 1889 9 139 / liežuvis VrpKdr 1889 3 41, plaucziai VrpKdr 1889 10 152 / plauczei VrpKdr 1889 10 152, VrpKdr 1889 1 8, VrpKdr 1889 9 139 / plauczei[? -iai] VrpKdr 1889 3 40 / plaučiai VrpKdr 1895 9/10 156, smagenys VrpKdr 1889 4 61, VrpKdr 1889 11 168 / smegenys VrpKdr 1895 9/10 156, VrpKdr 1889 2 25, szirdis VrpKdr 1889 1 9, VrpKdr 1889 3 41, VrpKdr 1889 10 152 / širdis VrpKdr 1895 9/10 156, vidurei VrpKdr 1889 1 9, VrpKdr 1889 9 139 / viduriai VrpKdr 1889 3 41, VrpKdr 1889 9 139, VrpKdr 1895 9/10 156. Dabartinėje medicinos kalboje nebevartojamų lietuviškos kilmės medicinos terminų V. Kudirkos straipsniuose yra daugiau – jie sudaro tris penktadalius (60%) visų terminų. V. Kudirka vartojo nemažai dabartinėje medicinos terminijoje neprigijusių kūno dalių ir organų lietuviškų pavadinimų (anatomijos terminų). Tai akiesbaltymas, ašarinistakas, auda,dantųsmegenys,dirgsnis,grumulas,indas,jungplonė,lėliukė,pilvaplonė,plonė,saldmėsės, slidplonė,sunkė. Visi šie žodžiai pateikti LKŽe tomis reikšmėmis, kuriomis juos vartojo V. Kudirka, prie daugumos jų užrašyti iliustraciniai pavyzdžiai iš minėtų V. Kudirkos straipsnių. Kai kurie šių žodžių yra vartojami gyvojoje kalboje (baltymas,takas,smegenys,grumulas,saldmėsės), kiti galėjo būti to meto naujadarai. J. Palionis, tyrinėjęs Varpo kalbą, V. Kudirkos naujadarais manė esant žodžius jungplonė,slidplonė,sunkė. Tyrinėtojo manymu, tai buvo darybiškai ir semantiškai nevykę naujadarai, kurie neprigijo nei to, nei vėlesnio meto lietuvių literatūrinės kalbos leksikoje (Palionis 1952: 238–239). Tad apie minėtus V. Kudirkos medicinos raštų anatomijos terminus pakalbėsime kiek plačiau. Akies obuolio išorinio skaidulinio dangalo dalis vadinta terminu akies baltymas, pvz.: Vienok visas organizmas tokio žmogaus liudija užsirijimątabaku4: veidas ir akiu baltymai5 pageltę, kunas pasibaigęs, vangumas ir 4 Čia ir kitur originale terminai išspausdinti kursyvu. 5 Šiame ir kituose V. Kudirkos sakiniuose terminai retintomis raidėmis rašomi šio straipsnio autorės. 146 tingumas prie ranku ir galvos darbo“ VrpKdr 1889 3 41. LKŽe duomenimis, baltymas „akies balta dalis“ žinomas iš gyvosios kalbos – Grūžių (Pasvalio r.), Šėtos (Kėdainių r.), jį yra vartojęs K. Sirvydas. Dabartinėje medicinos mokslo kalboje priimtas P. Avižonio terminas odena (lot. sclera), tačiau šnekamojoje kalboje vartojamas ir akiesbaltymas. Ašarų kanalėlis (lot. canaliculuslacrimalis) vadintas terminu ašarinistakas, pvz.: „Prietam nů tabokos, uźsikimszus aszariniams takams, be perstojimo teka aszaros ir nieźti akis“ VrpKdr 1889 4 60. LKŽe žodis takas „kanalas, latakas“ įdėtas iš liaudies kalbos – Žilinų (Varėnos r.), Ylakių (Skuodo r.), Raudėnų (Šiaulių r.), Kuršėnų (Šiaulių r.). „Audinio“ (lot. tela) reikšme V. Kudirka vartojo terminą auda – auda VrpKdr 1889 9 139, VrpKdr 1889 8 120, kunoauda VrpKdr 1889 1 9, plaucziu auda VrpKdr 1889 9 139, pvz.: „Kolaik susiźlebczioja penas, t. y. iki audos ne isztraukia isz jo reikalingu dēl savęs daliu, persidirba jis keliose vietose: pirma vieta pritaiso peną pritinkanczei dēl antros, antra dēl treczios ir t. t.“ VrpKdr 1889 8 120. LKŽe žodis auda „audinio“ reikšme nepaliudytas iš gyvosios kalbos. Dantenos (lot. gingiva) vadintos sudėtiniu terminu dantųsmegenys – dantusmegenys VrpKdr 1889 3 41, VrpKdr 1889 9 139, uždegimasdantusmegenu VrpKdr 1889 3 41, pvz.: „Prietam jie mislijo, buk krimkē gina nů ligos skorbuto (scorbutus), užpůlanczios dantu smegenis, bet persiliudijo, kad tabakas nů tos ligos visai neatgina“ VrpKdr 1889 3 41; vartotas ir vienažodis terminas smegenys, pvz.: „[...] bet ir geresni pavirszutinei vaistai neatgins smegenu nů skorbuto [...]“ VrpKdr 1889 3 41. Žodis smegenys „dantenos“ vartojamas gyvojoje kalboje – LKŽe pateikta vartosenos pavyzdžių iš Bagotosios (Marijampolės r.), Bartninkų (Vilkaviškio r.), Jurbarko, Lukšių (Šakių r.). Nervas (lot. nervus) vadintas lietuvišku terminu dirgsnė – dirksnēs VrpKdr 1889 10 153, VrpKdr 1889 2 25, gardumodirksnēs VrpKdr 1889 3 41, ploniu dirksnēs VrpKdr 1889 4 60,padilginimasdirksniu VrpKdr 1889 1 9, pvz.: „Gerent kavosmažai, sykį ant dienos, įpacz po mēsinui valgiui, nedarome organizmui jokios blēdies, tik dar ramei sujudiname dirksniu veiklumą, nuvarome miegą ir mislies nesmagumą, taip, kaip gerent arbatą“ VrpKdr 1889 2 25. Vartotas ir skolinys nervas, kuris eina sudėtinio termino nervų sistema VrpKdr 1895 9/10 157 šalutiniu dėmeniu, tačiau V. Kudirka dažniau vartojo terminą dirksniusistemas VrpKdr 1889 11 168. Tai rašytinių šaltinių žodis – LKŽe pateiktas tik vienas dirgsnės „nervo“ iliustracinis pavyzdys iš Palmira Zemlevičiūtė | LietuviškiVincoKudirkosmedicinosterminai Terminologija | 2008 | 15 147 V. Kudirkos raštų. Jis vartojo ir vedinį dirgsninis,-ė – dirksninēsligos VrpKdr 1889 10 153, VrpKdr 1889 11 168, dirksninisszirdiestvinksējimas VrpKdr 1889 2 25, VrpKdr 1889 1 9, pvz.: „Prietam, darbininkai tie lengvai apserga ant visokiu dirksniniu ligu [...]“ VrpKdr 1889 11 168, „[...] kavos dar labiaus reikia saugotis prie [...] dirksninio szirdies tvinksējimo [...]“ VrpKdr 1889 2 25. LKŽe prie šio vedinio užrašytos tik dirgsninėsligos (V. Kudirkos terminas). Liauka (lot. glandula) V. Kudirkos įvardyta terminais grumulas ir grumulėlis –grumulēliai VrpKdr 1889 8 120, popilvinisgrumulas VrpKdr 1889 8 120, prakaitogrumulēliai VrpKdr 1889 3 41, seiliniaigrumulēliai VrpKdr 1889 8 120 / seiliugrumutēlei6 VrpKdr 1889 8 120, VrpKdr 1889 3 41, pvz.: „[...] tabakas erzina liežuvį ir gardumo dirksnias, o per tai suerzina seiliu g r umutēlius, kurie tada nesigaili savo įturio; [...]“ VrpKdr 1889 3 41.LKŽe duomenimis, grumulas „liauka“ yra gyvosios kalbos – Grūžių (Pasvalio r.), Svėdasų (Anykščių r.) – žodis. Be to, žodyne iš V. Kudirkos straipsnio pateiktas iliustracinis pavyzdys su terminais prakaitogrumulėliai, seiliųgrumulėliai. „Kraujagyslės“ (lot. vas sanguineum) reikšme vartoti terminai indasir indelis – kraujoindai VrpKdr 1895 9/10 156, VrpKdr 1889 9 139, kraujo indelei VrpKdr 1889 4 61, plaucziuindai VrpKdr 1889 9 139, pvz.: „Kraujo indai nelieka neužgauti“ VrpKdr 1895 9/10 156, „Cziaudējimas sujudina smagenis, o per tai gali plyszti kraujo indelei“ VrpKdr 1889 4 61. LKŽe žodžio indas reikšmė „latakas, gysla“ nepaliudyta iš liaudies kalbos, šis žodis minėta reikšme įdėtas tik iš P. Matulionio ir kitų rašytinių šaltinių (rš). Deminutyvinė forma indelis (terminas ploniejieindeliai VrpKdr 1895 9/10 157) galėjo reikšti smulkiausią kraujagyslę – kapiliarą, pvz.: „Oda alkogolikų sausa, o ant jos paviršiaus plonie jie indeliai išsiskėtę“ VrpKdr 1895 9/10 157. Akių gleivinė V. Kudirkos vadinta jungplone (terminas uźdegimasjungplones VrpKdr 1889 10 152), pvz.: „Jaigu akys tankei bus erzinamos dumais, gali įsteigti uźdegimasakiu (uźdegimas jungplones – conjunctivitis), kuris gali uźsitęsti ir suteikti akims visas blogas tos ligos pasekmes“ VrpKdr 1889 10 152. LKŽe terminas junglonė „jungiamoji plėvė; junginė“ pateiktas tik iš V. Kudirkos medicinos raštų. Dabar oficialus lietuviškas terminas yra junginė (lot. conjunctiva), o tarptautinis jo atitikmuo konjunktyva. 6 Greičiausiai spaudos riktas (turėtų būti grumulēlei). 148 Akies vyzdys (lot. pupilla) įvardytas terminu lėliukė (terminas iszsiskētimaslēlinkiu7 VrpKdr 1889 3 41), pvz.: „Smarkaus užsirijimo nikotinu ženklai szie: neramumas, drebulys, galvos apkvaitimas, pikta karszta po krutine; tůjaus paskui – apsilpnimas, vēmimas, dieglei, kuno, iszbalimas, szaltas prakaitas, kaktos sopimas, iszsiskētimas lēlinkiu akyse, užimas ausyse ir sąpažinties sumiszimas; [...]“ VrpKdr 1889 3 41. LKŽe lėliukė „akies vyzdys“ įdėta tik iš rašytinių šaltinių (rš). „Pilvo plėvės“ reikšme V. Kudirka vartojo terminą pilvaplonė, pvz.: „Pilvaplonė teip-gi labai tankiai suserga nuo alkogolio“ VrpKdr 1895 9/10 156. LKŽe pilvaplonė„pilvo plėvė (peritoneum)“ užrašyta tik iš V. Kudirkos straipsnio, vadinasi, tai galėjo būti jo padarytas terminas. Dabartinėje medicinos kalboje vartojamas lietuviškas terminas pilvaplėvė (lot. peritoneum). Plėvė (lot. membrana) vadinta terminu plonė – plonė VrpKdr 1889 4 60, VrpKdr 1889 8 120 / plonē VrpKdr 1889 9 139, akiuplonēVrpKdr 1889 10 152, gomurioplonē VrpKdr 1889 4 60, nosies plonė VrpKdr 1889 4 60 (vidurinēnosiesplonē VrpKdr 1889 4 60), plonėsaplinkširdį VrpKdr 1895 9/10 156, plonespilvo VrpKdr 1889 8 120, smegenųplones VrpKdr 1895 9/10 156, pvz.: „Akiu plonē labai lepi; dalelēs angliu dumůse reźia ją ir ji, suerzinta, prisisunkia krauju – nů to akys paraudonůja“ VrpKdr 1889 10 152, „Per nosies plonę, kaip paprastai per visas plones, gali persisunkti į kraują vodingas tabako8 skystimas“ VrpKdr 1889 4 60. Tačiau kai kuriuose šaltiniuose skiriasi V. Kudirkos termino plonė reikšmės. Pavyzdžiui, minėtame V. Kudirkos Raštų „Retesnių žodžių žodynėlyje“ rašoma, kad plonė yra gleivinė (Kudirka 1990: 928), LKŽe plonė įdėta „viršutiniosios odos plėvelės“ reikšme (pateikti du iliustraciniai pavyzdžiai iš V. Kudirkos straipsnių). J. Palionis savo disertacijos „Naujadarų žodynėlyje“ plonę užrašė „plėvės“ reikšme (Palionis 1952: 336). Šio straipsnio autorė pritaria J. Palionio nuomonei. „Žmogaus liaukos, išskiriančios virškinimui reikalingas sultis“ reikšme V. Kudirka vartojo terminą saldmėsės, pvz.: „Saldmėsės girtuoklių paviršium turi balsganus lyg pieno lašus. Kartais buna padidintos, kartais suminkštėjusios, o atsitaiko ir sukietėjimas lyg rago“ VrpKdr 1895 9/10 156. LKŽe pateikta keletas šio žodžio variantų, kurie turi „kasos“ reikšmę, – saldmeisė iš A. Juškos žodyno, Šačių (Skuodo r.),saldmeisės iš Kvėdarnos 7 Gali būti spausdinimo klaida (turėtų būti lēliukiu). 8 Žodis tabakas išretintas originale. Palmira Zemlevičiūtė | LietuviškiVincoKudirkosmedicinosterminai Terminologija | 2008 | 15 149 (Šilalės r.), Gegrėnų (Plungės r.), šiaurės rytų dūnininkų šnektų, Viekšnių (Mažeikių r.),saldmeisiai iš šiaurės rytų dūnininkų šnektų,saldmėsa iš G. H. F. Nesselmanno Lietuviųkalbosžodyno (1851),saldmėsė iš F. Kuršaičio žodyno ir saldmėsės iš M. Niedermanno, A. Senno, F. Brenderio ir A. Salio Lietuviųrašomosioskalbosžodyno (1932–1968). Greta žodžiosaldmėsės užrašytas tik vienas iliustracinis pavyzdys iš V. Kudirkos straipsnio. Be saldmėsių, jis vartojo ir dabartinį terminą kasa(lot. pancreas). Būta siūlymų saldmėsę vartoti kaip oficialų medicinos terminą liaukai pancreas pavadinti. 1965 m. Sveikatosapsaugos žurnale skelbtame straipsnyje „Kasa ir blužnis“ kalbininkas J. Paulauskas ir biologai P. Šivickis ir J. Kazlauskas siūlė lotynišką pancreas vadinti saldmėse ir atsisakyti kasos, nes esą ji turi ir taip daug homonimų (Šivickis, Kazlauskas, Paulauskas 1965: 50). Gleivėtai plėvelei, kuria aptrauktos kai kurios vidaus organų (gerklės, gomurio, pilvo) dalys, pavadinti V. Kudirka vartojo terminą slidplonė– pilvo slidplonė VrpKdr 1895 9/10 156, slidplonėgerklės VrpKdr 1895 9/10 156, slidplonėgomurio VrpKdr 1895 9/10 156, pvz.: „Sloga gerklės nuo alkogolio, apsireiškianti persimainymu balso, kiekvienam žinoma, prisisunkia kraujo slidplonė gomurio ir gerklės“ VrpKdr 1895 9/10 156. LKŽe žodis slidplonė „glotna, lygi oda“ užrašytas iš A. Kuršaičio Lietuviškai–vokiško žodyno (1968–1973), bet iliustracinio pavyzdžio nepateikta. Pasirodo, slidplonęgerokai anksčiau, 1895 m., vartojo V. Kudirka. Dabartinėje medicinos kalboje oficialus terminas gleivinė (lot. tunicamucosa). Kraujagyslė, kuria kraujas teka iš širdies (lot. arteria), V. Kudirkos vadinta sunke – sunkės VrpKdr 1889 9 139, veržimassunkēse VrpKdr 1889 1 9, pvz.: „Źmogaus organizmo audas maitina kraujas: prietam tekēdamas isz kairēsēs pusēs szirdies per sunkes, [...]“ VrpKdr 1889 9 139. LKŽe sunkės „arterijos“ pateiktas tik vienas iliustracinis pavyzdys iš V. Kudirkos straipsnio. Šias kraujagysles V. Kudirka yra vadinęs ir skoliniu arterijos (terminas arterijųsienos VrpKdr 1895 9/10 156), kuris dabartinėje medicinos kalboje yra oficialus terminas. Kraujagyslę, kuria kraujas teka į širdį (lot. vena), V. Kudirka yra pavadinęs platesnės reikšmės terminu gysla (susiaurino jo reikšmę), pvz.: „[...] tas sugedęs ir netinkantis dēl maisto audoms jůdas kraujas patenka į kitokius kraujo indus, į g yslas [...] ir per jas įsilieja į deszineją pusę szirdies [...]“ VrpKdr 1889 9 139. LKŽe žodis gysla „venos“ reikšme nefiksuotas. Dabar gysla yra vas, o kalbama kraujagyslė vadinama tarptautiniu terminu vena. 150 V. Kudirka sudarė terminų arterijomis ir venomis tekančiam kraujui pavadinti. Arterijomis tekantį kraują jis vadino terminu sunkiniskraujasVrpKdr 1889 9 139, o venomis – gysliniskraujasVrpKdr 1889 9 139, pvz.: „[...] kraujas [...] atidůda audoms reikalingą joms degį, nů kurio kraujas raudonas (sunkinis kraujas) [...]“ VrpKdr 1889 9 139, „[...] jůdas kraujas patenka į kitokius kraujo indus, į gyslas (g yslinis kraujas) [...]“ VrpKdr 1889 9 139. LKŽe prie vedinio sunkinis „arterinis“ pateiktas tik vienas iliustracinis pavyzdys iš V. Kudirkos straipsnio –sunkiniskraujas. Vadinasi, tai galėjo būti V. Kudirkos terminas, taip pat ir terminas gysliniskraujas (žodyne vedinys gyslinis užrašytas kitomis, ne medicinos, reikšmėmis). Dabar vartojami terminai arteriniskraujas ir veniniskraujas. Ne visi V. Kudirkos vartoti ligų ir jų požymių bei liguistų būsenų ir kitų su medicina susijusių sąvokų lietuviškos kilmės pavadinimai yra išlikę dabartinėje medicinos kalboje, pvz.: apjakimas „apakimas“ VrpKdr 1889 4 61, galvosapkvaitimas VrpKdr 1889 3 41 / apkvaitimasgalvos VrpKdr 1889 10 153, degis „deguonis“ VrpKdr 1889 9 139, galvossopimas VrpKdr 1889 2 25, VrpKdr 1889 4 60, VrpKdr 1889 3 41, kaktossopimas VrpKdr 1889 3 41, klėjojimas VrpKdr 1895 9/10 157, sąnariubevalda VrpKdr 1889 3 41 / bevaldasąnariu VrpKdr 1889 3 41 ir kt. Slogos terminas V. Kudirkos medicinos raštuose turėjo platesnę reikšmę. Pirma, jis vartotas nosies gleivinės uždegimui pavadinti (terminas nosies sloga VrpKdr 1889 4 60), pvz.: „Ilgai vartojant taboką9, prisimeta nosies sl oga, [...]“ VrpKdr 1889 4 60. Tokia šio termino reikšmė dabartinėje medicinos mokslo kalboje. Antra, slogos terminu vadintas ir kitų organų – burnos, gerklės, kvėpavimo takų, pilvo, plaučių, skrandžio – gleivinės uždegimas – paprastaskilvioslogaVrpKdr 1895 9/10 156, sloga(catarrhus) burnos VrpKdr 1889 3 41, slogagerklės VrpKdr 1895 9/10 156, sloga(catarrhus)pilvo VrpKdr 1889 3 41 / slogapilvo VrpKdr 1889 9 139, slogaplaucziu VrpKdr 1889 10 152, uźsitęsusipilvosloga VrpKdr 1889 9 139, uźsitęsusi plaucziusloga VrpKdr 1889 9 140 / uźsitęsusislogaplaucziu VrpKdr 1889 9 139, užsitęsusislogakvėpavimokelių VrpKdr 1895 9/10 156, pvz.: „[...] beveik visi dumikai turi slogą pilvo“ VrpKdr 1889 9 139, „Sůdźei, kaipo paszalinei, ne kviesti sveczei, erzina gerklę ir plauczius – atsiranda kosulys, sloga plaucziu su visoms pasekomis“ VrpKdr 1889 10 152. Kaip slogos 9 Žodis taboka originale išspausdintas retintomis raidėmis. Palmira Zemlevičiūtė | LietuviškiVincoKudirkosmedicinosterminai