Variantiniai statybos liaudies terminai „Lietuvių kalbos žodyne“

Terminologija | 2008 | 15 111 Variantiniai statybos liaudies terminai Lietuviųkalbosžodyne ROBERTAS STUNŽINAS Lietuviųkalbosinstitutas Variantiškumas – kalbos ypatybė, susijusi su kalbinio vieneto vientisumo nepažeidžiančiu turinio ir formos vienetų izomorfinės atitikties nukrypimu (Сложеникина 2005: 8). Tai kalbos gebėjimas sukurti to paties kalbinio vieneto atmainų įvairiuose kalbos lygmenyse (fonetikos (ir rašybos), akcentologijos, gramatikos, leksikos) (КРycР 2003: 104). Istoriniu požiūriu variantiškumas yra kalbos raidos, skirtingų kalbos sričių (tarminės, šnekamosios, profesinės kalbos ir kt.) sąlyčių ir įvairių vidinių sisteminių veiksnių padarinys (КРycР 2003: 104). Varijavimas ypač būdingas ir ilgą laiką besiformavusiai, skirtingose Lietuvos vietose vartotai ir įvairių kalbos veiksnių paveiktai liaudies terminijai. Šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuviųkalbosžodyno (LKŽe 2005) statybos liaudies terminija, t. y. specialius statybos vaizdinius ar sampratas įvardijantys gyvosios kalbos žodžiai. Viena pagrindinių liaudies terminų skiriamųjų ypatybių yra tai, kad, skirtingai nei mokslo, liaudies terminai įvardija ne kartu su mokslu atsiradusias specialiąsias sąvokas, o specialius vaizdinius ar sampratas (plg. Гринев 1993: 48), liaudies terminiją nuo mokslo terminijos skiria mažesnis reikšmių ir vartojimo griežtumas (Klimavičius 1996: 6). Straipsnio tikslas – išsiaiškinti vyraujančius statybos liaudies terminų varijavimo atvejus ir parodyti varijavimo įvairovę. Remiantis Dabartinės lietuviųkalbosžodynu (DŽ6 2006) nustatomas liaudies terminų santykis su normine kalba. Šį kartą apsiribojama formaliuoju struktūriniu terminų varijavimo tipu ir daugiausia dėmesio skiriama mažiausiai besiskiriantiems terminams. Šiame straipsnyje nekalbama apie statybos liaudies terminų varijavimo priežastis, tai bus tolesnių autoriaus tyrinėjimų objektas. Iš viso analizuojama beveik 400 terminų varijavimo atvejų. Kaip jau minėta, visi straipsnyje analizuojami terminų varijavimo atvejai priskirtini prie formaliojo struktūrinio terminų varijavimo. Šiuo varijavimu laikomi tie atvejai, kai varijuojančios kalbinės priemonės nenurodo denota- 112 to požymių skirtybių. Formalusis struktūrinis varijavimas neišeina už terminų vientisumo ribų ir nesukelia termino semantinių kaitų, t. y. nesusijęs su kokiomis nors prasminėmis termino turinio skirtybėmis (Татаринов 2006: 173). Šio tipo variantai apibrėžtini kaip formaliosios, tą pačią funkciją atliekančios, reguliarių garsinės sandaros skirtybių turinčios tų pačių kalbinių vienetų atmainos (plg. КРycР 2003: 107). Surinktos medžiagos tyrimas leidžia skirti dvi dideles variantų grupes – kirčiavimo ir fonetinius variantus (sudaro beveik du trečdalius visų variantų) ir morfologijos variantus. Šios dvi variantų grupės dar skirstomos į smulkesnes grupeles. KIRČIAVIMO IR FONETINIAI VARIANTAI Kirčiavimo ir fonetinių variantų grupėje vyrauja kirčiavimo variantai, sudarantys daugiau nei du trečdalius šio tipo variantų. Kirčiavimo variantų grupėje vyrauja skirtingos kirčio vietos variantai, sudarantys beveik tris ketvirtadalius visų kirčiavimo variantų. Skirtingos kirčio vietos variantų grupėje vyrauja variantiniai pastovaus ir nepastovaus kirčio paradigmų terminai, gerokai retesni yra variantiniai tik nepastovaus arba tik pastovaus kirčio paradigmų terminai. Pagal kirčiavimo paradigmas vyrauja I ir III, I ir II kirčiuočių variantai. I ir III kirčiuotės variantų grupelėje vyrauja variantų eilutės su pagrindiniais norminiais I kirčiuotės terminais, pvz.: donkepis (1) Smn1, Šk – duonkeps (3a) Užv; grvilka (1) Vvr – garvilk (3b) Kv, Rt, Šv; grebstas (1) Brž, Jnš, Pn, Rk, Ukm, Krk, Klm, Upn, Dl – grebstas (3) Švnč, Kš, Vžns, Mlt, Ds; kltis (1) Tv – klėts (3) An, Užp; lópeta (1) Paį, Dr, Vdn – lopet (3a) Ds, Kv, Mrs, Mšk; mlkinė (1) Alk, Trg, Sb, Mrk – malkin (3a) Jrb; mukna „stora medžio žievė“ (1) Sr, Kv – maukn (3) Ss; palngė (1) Ūd, Mrj, Nmč, Sdk – pãlangė (1) Brs – palang(3b) Dv; pãpamatis (1) Škn – papamats (34b) Als, Šts; papreždis (1) Ds, An – papriežds (3b) Skdt; presienis (1) Šln, Žg – priesiens (3a) Švnč, Slk; presvirnis (1) Šlv, Ktk, Pb, Nmč – priesvirns (3a) Ukm; sspara (1) Rs, Vlk, Ad, Šmn, Vlkš, Kkl – sąspar (3a) Vl, Grš, Grl, Pkn, Kp, Alz, Dgl, Lnt, Rtn, Žl, Klt, Trgn; stóginė (1) LKA I 57, Krt – stogin (3a) LKA I 57, Kv, Krtn, Ms, Lnk, Plng, Gršl, Lkž; šberkštis (1) K.Būg (Skp), Kp, Adm, Krs – šeberkšts (3b) Dkk, Kp, Šmn, Paį, Dg, Krs, Dj; tapangis (1) Rs – tarpangs (3b) Varn, Šl; ùžkaboris 1 Straipsnyje vartojamos Lietuviųkalbosžodyno santrumpos. Robertas Stunžinas | Variantiniaistatybosliaudiesterminai... Terminologija | 2008 | 15 113 (1) Plk – užkabors (34b) Graž; vernda (1) LKA I 40, Sd, Dv – verand (3b) LKA I 40 (Sg). Gerokai mažiau yra variantų eilučių su pagrindiniais norminiais III kirčiuotės terminais, pvz.: lenken (3b) Slk, Grv, Tvr, Kp, Dglš, (3a) Dsn – lekena (1) Vs; rentins (3b) Vdk, Kv, Dkš, Plv – retinis (1) Grz; stogdengs (3a) Vb, Skrb, Mšk, Krš, Skr – stógdengis (1) Tlž, Krž, Paį, Srv, Ėr. Variantų eilutes su nenorminiais nariais sudaro dabartinės kalbos žodžių variantai, pvz.: ãpušė (1) Rm, Vkš, Kv, Kp – apuš (3b) Grv, Mrk – pušė (1) DŽ6; pakréigė (1) Smn, Gž – pakreig (3b) J.Jabl (Mrj), Stk – pakrigė (1) DŽ6; palngis (1) Prk – palangs (3b) Mrj – palngė (1) DŽ6; pamūras (1) – pãmūras (3b) Jsv, Krk – pamrė (1) DŽ6; paprežedė (1) Vdn, Trgn – papriežed (3a) Mlt – papreždis (1) DŽ6; paprežedis (1) – papriežeds (3a) Msn – papreždis (1) DŽ6; pãražė „šiaudinio stogo apatinė dalis“ (1) Šts, Grž – paraž (3b) Erž – pãražės (3b) DŽ6; premenis (1) Všk – priemens (3a) Šmk, Btrm – priemen (3a) DŽ6; prepirtė (1) Sk, Pš, Sn – priepirt (3a) Vlk, Žal, Alk – prepirtis (1) DŽ6, arba dabartinėje kalboje nevartojami terminai, pvz.: plytmets „kas daro (žalias) plytas“ (3b) Škn – pltmetis (1) Trk; prievij (3a) Lkm – previja (1) Ml, Plš; skertinis (1) Jz – sąkertins (34a) Dglš; slógstis „kartelės, prilaikančios stogo kraigą“ (1) Rmš, Ūd – slogsts (3) Krok. Didelę I ir III kirčiuotės variantų dalį sudaro svetimybės, pvz.: ãkselis (vok. Häcksel) (1) – aksels (3b) Gs, Nm, Skr, Kl; gvelis (vok. tarm. Gevel) „dvi sukaltos kartelės, kurios žargdinamos ant kraiko, kad vėjas nedraskytų“ (1) – gėvels (3a) Ldvn, Rdm; gvelis (vok. tarm. Gevel) „statusis stogo galas, skliautai“ (1) – gėvels (3a) Up; kakals (vok. Kachel) „krosnis“ (3b) Šlu, Skdv, Lnkv, Vlkv – kãkalis (1) Br, kkalis (1) Prn; kiaunor (vok. Keller) „namelis bulvėms pilti“ (3a) Šn – kiaunórė (1) Klp; klmeris (vok. Klammer) „geležinė sankaba“ (1) – klemers (3b) Erž, Vdk, Šll; skidelis (vok. Schindel) „malksna“ (1) Adm, Gr, Grž, Vb – skindels (3b) Skp; stalažia(vok. tarm. stallâsche) (3b) Jnš – stlažiai (1) Škn; stederis (vok. tarm. ständer) „stulpas“ (1) Vn, Krž – stenders (3b) Rsn; špkėrė (vok. Speicher) „svirnas“ (1) LKA I 47 (Rsn, Plšk) – špykėr (3a) LKA I 47 (Vlkš, Pgg), Vrb, Nm, Mrj; štederis (vok. tarm. ständer) (1) Brs – štenders (3b) Pgg, Dr, Brs, Ms; žiogspira (vok. Sägespäne) „pjuvenos, drožlės“ (3a) Lk, Pln – žiógspirai (1) Ggr, Ms. Keletą eilučių sudaro nevarotini hibridai, pvz.: paprpečkė (brus. прыпечак) „vieta po pripečka, pakrosnė, paprieždis“ (1) Vdš, Klt – papripečk (3b) Sn, Tvr, Ad; skesbalkis „skerssijė“ (1) LKA I 130 (Sg) – skersbalks (3b) Akm; 114 ùžkaklis „vieta tarp sienos ir krosnies, užkrosnis“ (1) Šts, Up – užkakls (3b) Šts; ùžpečkis „vieta už krosnies, užkrosnis“ (1) DūnŽ – užpečks (3b) Upt, Btg, Trk. I ir II kirčiuotės variantų grupelėje vyrauja eilutės su pagrindiniais I kirčiuotės terminais. Normos atžvilgiu matyti, kad po lygiai yra variantų eilučių su norminiais II ir su norminiais I kirčiuotės terminais, pvz.: statnis (2) Alz, Užp, Vb, Skrb – stãtinis (1) Paį, Kp, Upn, Pkn, Ndz, Onš; šungavis „išsikišę dviejų sunertų rąstų galai trobesio sąsparoje“ (2) Erž – šùngalvis (1) Slv, Jrb; ublãdė „atskiras trobesys, kur yra duonkepė krosnis arba kur taisomas jovalas gyvuliams“ (2) Vvr, Knt, Pln – ùbladė (1) Slnt, Kl; spãlinė (1) Šmn – spalnė (2) Nč; vštinė (1) Klb II 19 (Lkm), Ob, Žl, Pc, Gs, Kp, Km – vištnė (2) LKA I 52, Plšk. Rasta viena variantų eilutė su abiem norminiais terminais, pvz.: akierius „kaimo gyvenamosios trobos kambarys“ (1) Krtn, Tv – alkirius (2) Al, Mrj, Šlvn. Viena eilutė yra su norminiu I kirčiuotės terminu: pastóginė (1) Rm – pastognė (2) Ėr, Šd, Tv, Jn. Keletą eilučių sudaro dabartinės kalbos žodžių variantai, pvz.: grinči (2) Srd – grnčia (1) Žsl, Bgs – gryči (2) DŽ6; šlna (1) LD 215 (Ds, Lkm, Klt), Jnšk, Grv, Rmš, Klvr, Šmk, Pls, Rš, Erž, Ktk, Krns – šlyn (2) Vlk, J.Jabl (Vlk) – šlnas (1) DŽ6. Kitais atvejais eilutes sudaro dabartinėje kalboje nevartojami terminai, pvz.: altãrija (1) Vvr, Pn – altarij (2) Grg; mūrinė (1) An – mūrnė (2) Jnš; pãpavietis „pastogė“ (1) Mrs – papavitis (2) Dv, Vrn; pariestnis „palėpė“ (2) Vkš, Trk, Mžk, Lž – pãriestinis (1) Vkš; paštra „pašiūrė“ (1) Slv, Grdž – pašėtr (2) Erž; šininė (1) LKA I 57 (Skrd, Žal, Brb), Šil – šiennė (2) LKA I 57 (Klp, Plšk, Alk), Glv, Prk, Nm, Pgg; žardnis (2) Vrn – žrdinis (1) Ds. Nemažą I ir II kirčiuotės variantų dalį sudaro dabartinėje kalboje nevartotini terminai – svetimybės ir hibridai, pvz.: dùršliokas (l. durszlak) „įrankis skylei geležyje išmušti“ (1) Sn, dušliokas (1) Kal – duršlikas (2) Švn, Ds; kaminyči (l. kamienica) „mūriniai namai“ (2) K.Būg (Grl) – kaminčia (1) Ms, Slnt, Kv, Ds, Šln, Ar, Pkr, Krš, Dgl, Pc, Ds, Skp, Trgn; lėd (l. lada) „prietaisas rąstams kelti“ (2) Stk – lda (1) Alv, Nmn; mkolas (brus. махало) „tepamasis įrankis, teptuvas, teptukas“ (1) Nm, PnmA, Vžns, Dgl, Sb – moklas (2) Jnšk; padametas „pamatas, fundamentas“ (2) Skp, Vl, Sdb, Kp, Ppl – pãdamentas (1) Paį; pilavnos (l. piɫowiny) „pjuvenos, pjaulai“ (2) Vs – plavinos (1) Jnšk; stalirius „stalius“ (2) Al, Jon, Upt – stãliorius (1) Tt, Vdk; stoni (brus. стайня) „arklidė“ (2) Šlčn, (4) Plv, Užg, Slm, Ktk, PnmR, Ut – stónia (1) LKA I 266, K.Būg (Ds); štamplis (vok. Robertas Stunžinas | Variantiniaistatybosliaudiesterminai... Terminologija | 2008 | 15 115 Stemmpfahl) „tilto polis“ (2) Dbč, Vlk, Ds – štapolis (1) Sdk; teslčia (l. cieślica) „tašomasis kirvis“ (1) KzR – teslyči (2) LKA I 89 (Pjv); zomãtas „kuolų tvora“ (2) Akm, Sd, Rdn – zómatas (1) Nmn; zoviskas „vyris“ (2) Grk, Grz, Mrj, Sn, Všk – zvieskas (1) Slnt; akmenyči (2) Pls, Plš – akmenčia (1) Klvr; mūrliotinis (l. murɫat) (1) Lk – mūrliotnis (2) Pvn; torpnė „pašiūrė, kur kraunamos malkos ir durpės“ (2) Lkv – trpinė (1) Antz. I, II ir III kirčiuotės terminų trinarių eilučių grupėje dažnesnės variantų eilutės su pagrindiniais norminiais I kirčiuotės terminais, pvz.: prešinė „patalpa kam pasidėti, kamara“ (1) Pl, Lš – priešin (3a) Gdl – priešnė (2) Ūd; prešinė „priemenė, prieškambaris“ (1) Pl, Lš, Krok – priešin (3a) Gdl, Vv – priešnė (2) Ūd. Rasta viena eilutė su pagrindiniu 3b kirčiuotės terminu: plūktuv (3b) Krš, Gdž, Jnš, Šd – plūktùvė (2) Brž – plūktuvė (1) Jnšk, Škn, Šd, Žml. Variantų eilutę su nenorminiais terminais sudaro dabartinės kalbos žodžių variantų eilutė, pvz.: garaladė (2) Ps, Rm, Klov, Sdb – gãralaidė (1) Ds, Slm – garalaid (34b) Kp – grlaidė (1) DŽ6. I ir IV kirčiuotės variantų grupelėje vyrauja variantų eilutės su pagrindiniais I kirčiuotės terminais. Kelios eilutės yra su pagrindiniais norminiais I kirčiuotės terminais, pvz.: čérpė (1) Brb, Vdn – čerp (4) Ds, Lkš; kmša „stogo, lubų ar sienos skylė, pro kurią kemša šieną ar šiaudus ant tvarto“ (1) Lkš, Gs – kimš (4) Gs, Grš. Keletas variantų eilučių yra su nepagrindiniais norminiais III ar IV kirčiuotės terminais, pvz.: skrda (1) DūnŽ, Slnt, Krš, Šv, Pls – skard (4) Jš; vrža (1) Rg, Škn, Varn, Pc – varž (3) Slm, (4) Sdk. Vieną eilutę sudaro nenorminiai terminai. Tai yra dabartinės kalbos žodžio variantai: pant „skersinis, jungiantis trobesio sparus, gegnes“ (4) Vkš, Lc – pnta (1) Mžk – pntas (1) DŽ6. Pusę šios grupelės sudaro eilutės su svetimybėmis, pvz.: blka (vok. Blech, brus. бляха, l. blacha) „skarda“ (1) Slnt, Gršl, Grg, Yl – blėk (2) Kp, Užp; grda (rus. гряда, lat. grēds) „senovės pirkios viena iš karčių viduj aplink sienas medžiui ar kitkam džiovinti“ (1) Rdm, Vs, Lš – grėd (2) Ds, Jnš, (4) Švnč, Dglš, Tvr, Trgn; liūdė (vok. ž. lode) „svambalas“ (1) Kv, Bržr, Šk – liūd (4) Skr; staini (brus. стайня) „arklių tvartas, arklidė“ (4) LKA I 51 (Žml, Škn, Rz, Klov, Krs, Pc, Čk, Krk, Trs, Vdš, Lb), Mžš, Pkr, Rd, Kp, Antš – stinia (1) LKA I 51 (Rš, Pb), Trak; šiópa(l. szopa) „pašiūrė, stoginė“ (1) BM 69 (Žb) – šiop (4) KzR; vopn „kalkės“ (2) Pns, Žl, (4) Alv, Ds, Kp – vópna (1) DrskŽ, Srj. 116 Nepastovaus kirčio paradigmų terminų varijavimo atvejų aptikta keturis kartus mažiau. II ir III kirčiuotės variantų grupelėje eilučių su pagrindiniais norminiais ir visais nenorminiais nariais yra beveik po lygiai, pvz.: padagtė „pastogė“ (2) Km, Ut, DŽ6 – padangt (3b) Ad; priemen (3a) Ldk, Ign, Plš, Vl, Mrj, Brš, Ktk, Mšg, DŽ6 – priemnė (2) Jž; stavars (3b) Mrc, Krok, Rud, Drsk, DŽ6 – stavãris (2) Trgn, Sdk, Mlt, Krd, Lkm; padangšt (3b) Trgn – padagštė (2) Ktk – padagtė (2) DŽ6; papavitis (2) Dv – papaviets (34b) Nč, Rod, Vrn; triobėss (3a) Rmš – triobsis (2) Grnk, Šk – trobess (3a) DŽ6; pagrdai (hibr.) (2) Vrb, Mrj – pagrėda (3b) Klvr. II ir IV kirčiuotės variantų grupelėje vyrauja variantų eilutės su pagrindiniais norminiais II kirčiuotės terminais, beveik perpus mažiau yra terminų su pagrindiniais norminiais IV kirčiuotės terminais, pvz.: aksnis (2) Krtn – alksns (4) K.Būg (Dv, Lz); kklis (2) – kokls (4) Up; kūlis (2) Prk – kūls (4) Pp, Krkl, Lž; kūtė (2) Slnt – kūt (4) Pp, Krš; mūris (2) Dr – mūrs (4) Šv, KlvrŽ; žigris (2) Jn (Kv) – žiogrs (4) Eig; kapls (4) Užv – kãplis (2) Pln; basls (4) Nj, Jnšk – bãslis (2) Krč; kūl (4) Ds, Nmn, Ds, Ll – kūlė (2) Tl; spyrs (4) LKA I 97 (Pnm, Šmn, Alvt), LKA I 131 (Gd) – spris (2) DūnŽ, LKA I 131 (Pnm, Šlv, Vlkj), Škn. Nemažą dalį sudaro variantų eilutės su nenorminiais nariais, pvz.: spyriùs (4) Krns, Rs, Dkš – sprius (2) Up – spyrs (4) DŽ6; traknia (4) Sv, Ldk, Upn, Gdl, Ėr, Upt, Kvr, Vb, Grž – trãkniai (2) DrskŽ – trãknys (4) DŽ6; ant (4) Kp, Antš – atė (2) Klp – atis DŽ6; dablis (2) Btr – dambls (4) Rmš – dembls (4) DŽ6; strikuliai (2) Mrk – strikuolia (4) Lzd; stūrs (4) Kvt, Ob – stūris (2) Rk. Nemažą grupelės dalį sudaro svetimybių variantų eilutės, pvz.: stanė (brus. стайня) „arklių tvartas“ (2) LKA I 51 (Up), Škt, Krš, Lk, Grd, Tt, Vdk – stain (4) LKA I 51 (Pc), Bsg; šiuba(brus. шыба) „lango rėmai“ (4) Šn, Ldvn, Rmš, Kt, KzR – šiùbai (2) Ser, Skrd; švèlius (vok. Schwelle) „sienojas, rąstas“ (2) Sn, Ūd, Ldvn, Dkš, Pns – šveliùs (4) Lp; švels „sienojas, rąstas“ (4) Brš, Lkš, Jrb – švlis (2) Pgg; švelia(vok. Schwelle) „apatinis pastato vainikas“ (4) LKA I 36 (Lkš, Snt, Br), Lkč, Čb, Skr – švliai (2) Ūd; švėls (vok. Schwelle) „pastato stulpas“ (4) Pg – švlis (2) Dj. Tik pastovaus kirčio paradigmų terminų varijavimo atvejai yra palyginti reti. I kirčiuotės variantų grupelę sudaro dabartinėje kalboje nevartojami terminai, pvz.: antrãmedis (1) Vj – atramedis (1) Ds; ãtbraila „atpjautas gabalas“ (1) Slnt – atbrila (1) Rdm; pakltė (1) Gl, Ds – pãklėtė (1) Slnt, Šts. Keletą eilučių sudaro nevartotini hibridai, pvz.: pablkė (1) Grš – pãbalkė Robertas Stunžinas | Variantiniaistatybosliaudiesterminai... Terminologija | 2008 | 15 117 (1) Vrn; vištinčia (1) LKA I 52, Vgr, Prk, Rsn, Pnd, Klp – vštinyčia (1) Grš, Plv, Mrj, Jz, Rk Vdšk, Rgv. Tos pačios kirčio vietos priegaidžių variantai sudaro palyginti nedidelę kirčiavimo variantų dalį. Šioje grupėje vyrauja variantų eilutės su pagrindiniais terminais, turinčiais tos pačios kirčio vietos tvirtagalę priegaidę. Normos atžvilgiu matyti, kad didesnė variantų eilučių dalis yra su pagrindiniais norminiais terminais, pvz.: atpamatis (1) Skr – ntpamatis (1) Šll, Up; pakriatė „lubos kibirkštims sulaikyti“ (2) Dov, Slnt, Grg – pakriutė (1) Als, Kin; pastógė (1) Nm, Jnš – pastgė (2) Grš, Gs; pjalas (4) Mrk – pjulas (3) Vlkv, Kp; smagas (4) Pžrl – smigas (3) Ak, Mrs, Skr; šebérkštis (1) Nj – šebekštis (2) Pbr; žigės „dvi surištos kartys rąstui, aukštam stulpui pastatyti“ (2) Ms – žrgės (1) Nmn; žvras (2) Kl, (4) Varn, Krž – žvras (3) Škt. Viena variantų eilutė yra su nepagrindiniu norminiu terminu: trsienis (1) LKA I 57 (Btrm), Ig, Skd – trisinis (2) LKA I 57, Ms, Plng, Kl – trisenis (1) LKA I 57 (Ndz, Eiš, Azr), Rtn, Slm, Sn, Žrm, Nmj. Kitais atvejais variantų eilutes sudaro dabartinės kalbos žodžių variantai ir nevartojami terminai, pvz.: spadas „ramstis, paspara“ (4) Vlk – spndas (1) Lp – spand (4) DŽ6; stūmas„durų skląstis“ (2) LKA I 40 – stūmas (1) K.Būg (Ds) – stūm DŽ6; gnkas (2) An, Ds – gónkas (1) Sml; pakelanis (2) Al, Alv – pakelinis (1) Lš, Mrs, Al – pakelains (34b) Smn, Krok; pagaktis (1) Šts – prgaktys (3b) Šts, Štk. Nemažą dalį sudaro svetimybių variantų eilutės, pvz.: kartkas (l. tartak) „lentpjūvė“ (2) Pgr, Up, Lž – kartókas (1) Sk; stadas (vok. tarm. stall) „tvartas“ (2) Alvt, Slv, Vn, Rt, Bt, Kv, Varn, Užv, Trk, Žr, Prk, LKA I 50 (Trg) – stldas (1) LKA I 50 (Lkv, Šlu, Pgg); stadis (vok. tarm. stall) „tvartas“ (2) LKA I 50, Tl, Kltn, Kv, Rsn – stldis (1) LKA I 50 (Dov, Nd); stalenė „staliaus dirbtuvė“ (2) Jon, Grdž, Žml, Lkv, Plt – stalérnė (1) Pšl, Vkš; tartkas (l. tartak) „lentpjūvė“ (2) Dr, End, Slnt, Rs, Žg, Šmk, Skr, Lkč, Kdl, Lel, Ds, Jdr, Azr – tartókas (1) Rtr – tatokas (3b) Smn, Btrm; trepelis (nlt. ?) „stogo paaukštinimas ant stulpelių“ (1) Šlu, Prk, Brs, Lž, Krp, Trg – trémpelis (1) Up, Lkv; vikelis (vok. Winkel) „kampainis“ (1) Kv – vnkelis (1) Antz, Akm, Dkk, Šd. Gerokai mažesnę dalį tos pačios kirčio vietos priegaidžių variantų grupelėje sudaro variantų eilutės su pagrindiniais tvirtapradę priegaidę turinčiais terminais. Didžioji eilučių dalis yra su pagrindiniais norminiais terminais, pvz.: čérpė (1) Brb, Vdn – čepė (2) Rs, Kt, Rdm, Lp, Lel, Šln, Dkš; nmpusė 118 (1) Šl, Pkr, Rm – napusė (1) Žg, Sk – nampus (3b) Škn; pérmetė „skersinė ką nors jungianti sija“ (1) Rš – pemetė (1) Ėr; rntas (1) Dv, Šl – ratas (2) Jnš; rmai (1) Žln – rmai (2) LKT 81 (Bdr); stódainis „lentelė ar kuoliukas statinei tvorai tverti“ (1) Lž, Lc – stdainis (1) LKA I 60 (Lž); tnkas (1) Pst, Kp – tikas (4) Pv, Gs; žnplės (1) Kv, Vvr, Snt, Pln – žnplės (4) Rdš. Keletą eilučių sudaro dabartinėje kalboje nevartojami terminai, pvz.: palùndai „kluono šalinės lubos“ (1) Lp, Vs, Pns, Sn – paludai (2) Šn; sienólis „sienojas“ (1) Tvr – sienlis (2) Dsn, Lz. Nemažą dalį sudaro eilutės su svetimybėmis ir nevartotinais hibridais, pvz.: blkis (vok. Balken) „sija, storas rąstas“ (1) Krč, Gs – bakis (2) Pp, Kv, Grg; dùršliokas (l. durszlak) „įrankis skylei geležyje išmušti“ (1) Sn – dušliokas (1) Kal; kntas (l. kant) „briauna“ (1) Nmn, Lš – katas (2) Ds; liūkas (vok. Lücke) „tvarto stogo anga pašarui krauti“ (1) Alk – liūkas (2, 4) Brt, Mrj; mùrlotas (l. murɫat) „sienojų vainikas ant mūrinio pastato sienų gegnėms sudėti“ (1) Nm, Smn, Kp – mulotas (1) Kč; pečiùrkė (l. pieczurka) „įdubimas, skylė krosnies šone ar kaktoje smulkiems daiktams pasidėti“ (1) Lp, KzR – pečiukė (2) Plv, Mrj, Dkš; sklepéinė (brus. скляпенне, l. sklepienie) „išlenktas skliautas (ppr. krosnies)“ (1) LKA I 43 (Al, Dv, Btr, Kpč) – sklepenė (2) LKA I 43 (Eiš), Dv; klkpečius (hibr.) „kalkėms degti krosnis“ (1) Skr – kakpečius (1) Pgr; trmbalkis (hibr.) „skersinė pagrindinė sija“ (1) Btg, Sml – trabalkis (1) Skr, Šlv, Vdk, Erž; virlnė (hibr.) „atskiras virtuvės pastatas“ (1) Trs – viranė (2) Šd. Fonetiniai variantai. Fonetinių variantų yra triskart mažiau nei kirčiavimo variantų. Fonetinių variantų grupę sudaro terminai, turintys šaknies ar afiksų fonetinių kiekybinių ir kokybinių skirtybių ar kitų fonetinių (balsių ar priebalsių įterpimo ar praleidimo) ypatybių. Variantai su kiekybinėmis balsių skirtybėmis. Šią grupelę sudaro variantai su ilgųjų ir trumpųjų balsių ir šių balsių, sudarančių dvibalsius ir mišriuosius dvigarsius, skirtybėmis. Šioje grupelėje variantų eilutes dažniausiai sudaro bendrinės kalbos normas atitinkantys terminai ir variantai, turintys balsių ilginimo ypatybių, pvz.: kljus (2) Ut – kljus (2) J (Ds); kùkis „kūjis“ (2) Ndz, Mrk – kūkis Užg; paužls „verdamojo kamino palubys“ (3b) Ms, Slnt, Trš, Ggr – paūžlis (1) Škn, KlvrŽ; pjùvenos (1) Plk, Grd – pjūvenos (1) Mrj; tlius „neperšlampamas dervuotas kartonas stogams dengti“ (2) Prn – tlius (2) Č; triùšis „paprastoji nendrė“ (2) Prk, Pgg, Smln, LKT 165 (Ktč), Rsn – triūšis (2) Prk; užlaidins „užleista pastogė“ Robertas Stunžinas | Variantiniaistatybosliaudiesterminai... Terminologija | 2008 | 15 119 (34b) Brb, Vlkj – ūžlaidins (34a) Š (Vrn); užlaidnis „užleista pastogė“ (2) – ūžlaidinis (1). Nemažą dalį sudaro eilutės su svetimybėmis, pvz.: balsas (l. balas, brus. баляс) „statinis“ (2) Pšl, Pbr – balèsas (2) Grž; brùsas (l. brus, brus. брус) „rąstagalys, keturkampis rąstas“ (2) Lkm – brsas (2) Jž; dlė (vok. tarm. dil, dille) „stora lenta, grįstas“ (2) Škn, Rs – dlė (2) Rd; kãkalis (vok. Kachel) „krosnis“ (1) Br, kkalis (1) Prn; mūrliotas (l. murɫat) (1) Pln, Up, Tl, Tv – muliotas (1) Brs, Kv, Mžk, Lž; mūrlotas (l. murɫat) „sienojų vainikas ant mūrinio pastato sienų gegnėms sudėti, gegninis“ (1) Jnšk, Sn, Grž, Pns, (3a) Žal – mùrlotas (1) Nm, Kp, Pjv, mulotas (1) Kč; stinia (brus. стайня) „arklių tvartas“ (1) LKA I 266 – stóinia (1) LKA I 266, Alv, Vp; tblis (l. tebel) „grąžtas“ (2) Šln – tèblis (2) Rd, Grz, Sml; tblius (l. tebel) (2) Rs, Šlv, Lkm, Krž – tèblius (2) Čk, Lp, Gdr, Krd, Sl, Kp, Kb; tnas (l. tyn, brus. тын) „statinys, žiogris, baslys, pagalys“ (4) LKA I 62 (JnšM), Dbč, (2) LKA I 62 (Eiš) – tnas (4) LKA I 62 (Dv), LKA I 63 (Pls); zrūbas „namo rentinys“ (2) LzŽ – zrùbas (2) Drsk, Pls. Variantai su kokybinėmis balsių skirtybėmis. Šią grupelę sudaro variantai su balsių eilės ir pakilimo ir šių balsių, sudarančių dvibalsius ir mišriuosius dvigarsius, skirtybėmis. Pusę šios grupelės sudaro bendrinės kalbos normas atitinkantys terminai ir kokybinių balsių skirtybių turintys variantai, pvz.: bambls „šiaudinio stogo kraštas, galas“ (4) Pg, Skrb, Slm, Klov, Kp, Rm, Vl – bembls (4) Skp; bambls „mažas šiaudų kūlelis, dedamas ant stogo kraigo arba iš galo, zimblys“ (4) Tt, Slm, Mrj, Ldnv – bembls (4) Km; gntas (2) Als, Škn – gutas (2) Ukm, Trgn, Dgl; kragas (4) Vlkv, Skdv – kregas (4) Al, Vlk, Jz, Grl, Alv, Trak, Pkn, Mrj, Šn, Vs, Srj; nãmas (4) Grž, Pb, Mrk, Pn, Skr – nùmas (4) Slnt, Šv, Pvn, Pj, Kv, Krtn, Pln; palpė (1) Mrj, Grš, Vv, Ldvn, Švn, Vrb, Dkš, Rz – pelpė (1) Aps, Dglš, Ign, Ml; pasterbls „stogo dalis iki susidūrimo su pastato siena“ (3b) Šmn, Erž, Pg, Lel – pastarbls (3b) Šd, Kp, Anč; rmai (1) Žln, rmai (2) LKT 81 (Bdr) – rmai (2) Vkš, Sml, Krns, Ktk, LzP, Rmš, Srv, Žlb, Krš; rplės (2) Prk, Als, Jnšk, Dov, Sg, Grš, Dv, Grv, Yl – rãplės (2) LD 165 (Pmp, Krs), Mžš, Rdn; tarpùklėtis (1) Kp, Slm – terpùklėtis (1) Pn, Ds, Trgn, Krs; ùžkarpa (1) Prk, Užv – ùžkerpa (1) Grg. Didelę dalį sudaro svetimybių ir nevartotinų hibridų variantų eilutės, pvz.: advrija (sl.) „durų stakta“ (1) Pšl, Rz, Ob, Mrs, Pg, Lš, Švn, Ėr – edvrija (1) Čb, Krč; blkis (vok. Balken) „sija, storas rąstas“ (1) Krč, Gs, bakis (2) Pp, Kv, Grg – blkis (2) Rm, Krč, Pšl; klmeris (vok. Klammer, 126 Ps – prepečkas (1) Ldk, Jz, Auk, Žln, Btr, Užg; štkžiogis (vok. Säge) „vienarankis pjūkliukas“ (1) Jrb, Vlkv, Grz – štkžiogas (1) Šk; žiogspira (vok. Sägespäne) „pjuvenos, drožlės“ (3a) Lk, Pln, End, žiógspirai (1) Ggr, Ms – žiógspiriai (1) Vkš. Galūnių -(i)us ir -is variantų grupelėje keletas variantų eilučių yra su pagrindiniais norminiais terminais, pvz.: dagtis „stogas“ (2) Gdr, Trgn, Lkm, Rz, Arm, Ds, LTR (Pnd), Ob, Kp, Rk, Švd – dagčius (2) Skp, Km, Užp; blius (2) Krd, Dkš – blis (2) Grk, Pn; prikltis(2) Plv, Šn, Jrb–priklčius (2) Vlkv, Skr, Vdžg. Šiek tiek daugiau yra eilučių su svetimybėmis ir nevartotinais hibridais, pvz.:dils (vok. tarm. dil) „stora lenta, grįstas“ (4) Žg, Sk – dlius (2) Vlk, Prng; kardilius (l. kardel) „gegnių juosta“ (2) Dkš, Mrj, Ldnv – kardilis (2) Ūd, Krok; pùspečis „prie pečiaus išmūrytas suolas“ (1) Vvs, Vdš, Užp, Dkšt, Bgs – pùspečius (1) Ad, Pbs; senpečis „krosnies šildoma sienelė“ (1) Skdv, Pvn, Vdk – senpečius (1) DūnŽ, Krž, Užv. Galūnių -as ir -(i)us variantų grupelę sudaro eilutės su pagrindiniais galūnės -as terminais. Daugiausia tai dabartinės kalbos normas atitinkantys terminai, pvz.: jujas (1) Pln, Kl, Krt, Als, Trgn, Tvr, Grg, Ds – jujus (1) Rk, Dkk, Ds, Jž; stógas (1, 3) Dt, SD 38, Sut, LKA I 266 – stogùs (3) LD 253 (Brž), LKA I 266, Krs, Slm, Ps; turklas (2) Grš, Skr – turklius (2) Ms, Yl. Vieną eilutę sudaro nevartotini hibridai: pečiavstas „plūktinio pečiaus medinis pamatas iš rąstų“ (1) Ssk, Ldk, Sv, Žl – pečiavsčius (1) Ant, Ktk, Klt, Krd. Galūnių -is ir -ė, -(i)us ir -ys, -as ir -ys variantų eilutės pavienės, pvz.: krósnis (1) Skp, Brž, Km, Rm, Brsl, Trgn, Pnd, Paį, Vžns – krósnė (1) An, Yl, Trak; svarls (4) Š (Skp), Ln, Sml – svalas (4) J.Jabl. (Pšl), Kp. Vieną eilutę sudaro svetimybės: dlius (vok. tarm. dille) „stora lenta“ (2) Vlk, Prng – dils (4) Sv, Ob. Atskirą morfologinių variantų grupę sudaro darybiniai variantai. Lietuvių kalbotyroje įprasta kalbėti apie priesagų variantus. V. Urbučio teigimu, priesagų variantai yra nuo fleksijos nepriklausančios tos pačios priesagos pavidalo atmainos (Urbutis 1978: 214). Šiame straipsnyje darybiniais variantais laikomi su variantiniais darybos afiksais (priešdėliais, priesagomis) sudaryti terminai ir variantinių afiksų turintys terminai. Čia variantiniais darybos afiksais visų pirma laikomi bendrinės kalbos ir tarmių afiksų varijavimo atvejai. Taip pat darybiniais variantais laikomi ir tie atvejai, kai dariniai Robertas Stunžinas | Variantiniaistatybosliaudiesterminai... Terminologija | 2008 | 15 127 savo daryba ir reikšme yra panašūs vienas į kitą. Prie darybinių variantų priskiriami ir dūriniai, turintys dėmenų jungimo skirtybių. Pagal darybos tipą darybinių variantų grupelėje vyrauja priešdėlių vediniai. Gerokai mažiau rasta priesagų vedinių varijavimo atvejų, nedidelę dalį sudaro variantiniai dūriniai. Darybiniai priešdėlių variantai. Tiriamajame šaltinyje pavyko nustatyti tik tarminių priešdėlių varijavimo atvejų. Šioje grupėje didžiausią dalį sudaro priešdėlių prie-, priešir užir jų tarminių variantų varijavimo atvejai. Kitų priešdėlių varijavimo atvejai palyginti reti. Vediniai su priešdėliais prie-, priešir jų variantais. Šioje grupelėje didžiąją dalį sudaro variantinių priešdėlių prie-, pry- (plg. LKG 1965: 428) ir prieš-, pryš-vediniai, pvz.: pregonkis (1) MPs, Nj – prgonkis (1) Mžk, Ms, Trš, Klm, Rs, Erž; prepirtis (1) Lnkv, Pš, Žg, Jnš – prpirtis (1) Vkš, Šts, Ms; preškaktis (1) Rm – prškaktis (1) Lk. Vieną eilutę sudaro hibridai: prelotė „kartelė šiaudams prispausti“ (1) Vl – prlotė (1) Šts. Rasta keletas kitų priešdėlio prieir jo atmainų varijavimo atvejų, pvz.: preklėtis (1) Grv, Vj, Bsg – prikltis (2) M, Vlkv, Skr, Vdžg, Žal, Grš, Gl, Čk; priežed (3a) Rmš, Št – pryžed (3a) Grš, Plv, Jnš, Dkš, Kt, Ldvn, Šn, prižed (3b) Ar, Bsg, Srv. Vediniai su priešdėliu užir jo variantais. Šią grupelę sudaro tarmių priešdėlių užu-, ažu-, ūžvarijavimo atvejai, pvz.: užùgardė (1) LKA I 55 (Žb), Brž, Slm, Vb – ažùgardė (1) Pnd, Kp; užùjaujis (1) Pl – ažùjaujis (1) Grv, Ds, Užp; užùšalė (1) Slm, LTR (Pmp) – ažùšalė (1) Kp, Ds; ùžlaidas (3b) DūnŽ, Jz, Gs – ūžlaidas(1) Prn, Skr, Slv, Mrj, Jrb, Alk, Erž. Vediniai su kitais priešdėliais ir jų variantais, pvz.: pãpavietis(1) Mrs, papavitis (2) Dv – pópavietis (1) Pv; atpjov (3b) Rm – atãpjova (1) Ds; sspara(1) Ktk, Km, Vrn, KzR, Dbč, Vs, sąspar (3a) Klt, KzR „trobesio kampas, kur sunerti rąstai“ (1) Ign, Ob, Ant, Br, Vlk–sspara(1) Dkš. Darybiniai priesagų variantai. Darybinių priesagų variantų grupę sudaro su tarmių arba tą pačią reikšmę turinčiomis priesagomis sudaryti terminai. Šioje variantų grupėje vyrauja priesagų -ininkas,-(i)nyčia, -yčia, -uolis ir šių priesagų variantų vediniai. Vediniai su priesaga -ininkas ir jos variantais. Didžiausia yra grupelė su daugiafunkcės priesagos -ininkasir jos variantų -inykas, -(n)ykas(žr. LKG 1965: 403), -ninkas(žr. LKG 1965: 342) vediniais, pvz.: mūrininkas (1) Skr, Vkš – mūrinykas Kp – mūrninkas LTR (Pkr) – mūrnykas Dbk, Ds, Mps; vštininkas (1) LKA I 52, Pjv, Rdm, Pv, Žvr, Smln, Brs – vštinykas Nmč, LKT 381 (Vs), Alv, KzR. 128 Didelę dalį sudaro svetimybių ir neteiktinų hibridų variantų eilutės, pvz.: kaladnikas „pašiūrė, pastogė, stoginė“ (2) Vdk, Up – kaladnkas (2) Žmt, Stk, Pv, Jz, Vdšk, Ldk, St, Ssk, Glv, Brb; kaladnikas „šaka tvorai tverti, statinis“ (2) Grk, Šlv – kaladnkas (2) Krk, Bsg, Šln, Klov, Sml; kaladnikas „statinių tvora“ (2) Šlv – kaladnkas (2) Klov, Sml. Vediniai su kitomis priesagomis ir jų variantais. Vediniai su variantinėmis priesagomis -idė, -ymas,-imas,-esys,-ėsys,-ūlis,-ulis,-ra,-ara, -elė,-alė,-yčia, -(i)nyčiayra pavieniai, pvz.: daildė (2) Grž – daildė (2) Vlkv; vištdė (2) LKA I 52, Lš, Brš – vištdė (2) LKA I 52, Vlk; gréndymas (1, 3a) Smn, Skrd, Vrn, Kt, Mrs, Pns, Dkš – gréndimas (1) Dg; trobess (3a) DrskŽ, Kv, Slnt, Rsn – trobėss (3a) Užg, DrskŽ, Dg; krivūliai „lenktos kartys vežimui vairuoti, pritaisytos prie užpakalinių dviračių ašies ar rogučių (vežant ilgus rąstus, sienojus); užpakaliniai dviračiai ar rogutės sienojams vežti; ilgiems rąstams (sienojams) vežti vežimas“ (2) Lp – krivùliai (2) Kp, Kb, Vs, Dbč, Mrc; skiedr (3), (4) Lp, LKT 179 (Jrb), LTR (Plv) – skiedar (3a) Prl, Dbč, Vlk. Nemažą grupelės dalį sudaro nevartotini hibridai, pvz.: pečel „suolo aukštumo ar aukštesnis apšildomas mūrelis ar pritvirtinta lenta prie plūktinio pečiaus atsisėsti, atsigulti“ (3b) Brž, Šd, Všk, Pšl – pečal (3b) Šln, LMD (Šlv); pltnyčia (nlt.) „plytinė“ (1) Slm, Dov, Plv, Dj – pltninčė Als; žardinčia „pastatas be sienų linams džiovinti“ (1) Ms, Tv, Brs – žardinnčia (1) Kl, Pln. Dūrinių variantų grupelę sudaro sudurtiniai terminai su jungiamaisiais balsiais ir be jų. Daugiausia yra eilučių su pagrindiniais sudurtiniais terminais su jungiamaisiais balsiais. Pagrindiniai variantai dažniausiai yra norminiai terminai, pvz.: bandódaržis (1) Kv, Als, Užv, Štk, Kl, Vkš – bandãdaržis (1) Lž; kialiatvartis (1) Vrn, Drsk, Lzd, Švnč, Dkš – kialtvartis (1) Ilg, Erž, LMD (Rs); trobãvietė (1) Smn, Všt, Grdž, Vv – tróbvietė (1) DūnŽ, Žlp, Vn, Užv; dindaržis (1) Pš, Grk, Rd, Tt, Bsg, Rm – dienãdaržis(1) Sdk; duonkep (3a) Švnč –duonakep (34a) JnšM, Kkl, Slk, Ds; lentgals (3b) Ds, Brs, Dkš – lentagals (34b) Skdt, Vlk, Ds; plytgals (3b) Mrj – plytagals (34b) Ds, Lkm, Dgl. Prie dūrinių variantų reikėtų priskirti ir hibridinės priesagos -yčia vedinių, kurių pamatiniai žodžiai turi jungiamųjų balsių skirtybių, eilutę, pvz.: langeveryči (2) Slk, Ut, Ktk, Dgl, Mlt – langverčia (1) Slk. Mišrūs variantai. Atskirai morfologinių variantų grupėje minėtini ir mišrūs terminų varijavimo atvejai. Tai yra morfologiniai skaičiaus variantai, Robertas Stunžinas | Variantiniaistatybosliaudiesterminai... Terminologija | 2008 | 15 129 turintys ir fonetinių skirtybių, pvz.: zùzeliai „gargažė“ (1) Erž, Skr – žiùželis (1) Prng. IŠVADOS Variantiniai terminai – tai terminai, turintys formalių turinio vientisumo nepažeidžiančių, semantinių kaitų nesukeliančių kalbinių priemonių skirtybių. Išanalizavus Lietuviųkalbosžodyne rastų statybos liaudies terminų varijavimo atvejus varijuojančių kalbinių priemonių ir dabartinės kalbos atžvilgiais, pastebėta, kad variantų yra nemaža ir įvairių. Didžiausią dalį sudaro kirčiavimo ir fonetiniai variantai. Kirčiavimo variantų grupę daugiausia sudaro skirtingos kirčio vietos variantai, gerokai retesni tos pačios kirčio vietos priegaidžių variantai. Didelę kirčiavimo variantų dalį sudaro variantų eilutės su pagrindiniais norminiais terminais. Variantų eilutes su nenorminiais terminais sudaro dabartinės kalbos žodžių variantai arba dabartinėje kalboje nevartojami terminai. Nemažą kirčiavimo variantų eilučių dalį sudaro svetimybės ir nevartotini hibridai. Fonetinių variantų grupę daugiausia sudaro dabartinės kalbos normas atitinkantys terminai ir tarminiai kiekybinių ir kokybinių balsių skirtybių turintys variantai. Gerokai retesni yra variantai, turintys priebalsių skirtybių. Morfologinių variantų grupėje, kurią sudaro bendrašakniai reikšme tapatūs galūnių ir darybos afiksų skirtybių ir morfologinių kategorijų atmainų turintys terminai, vyrauja giminės kategorijos atmainų turintys terminai, reti yra skaičiaus kategorijos varijavimo atvejai. Galūnių variantų grupėje vyrauja terminai su galūnėmis -ė ir -(i)a, -as ir -ys. Darybinių variantų grupėje daugumą sudaro prie-,prieš-,už-priešdėlių ir jų tarminių variantų vediniai, priesagos -ininkas ir jos variantų vediniai. Ne visa statybos liaudies terminija sunorminta galutinai. Dalis statybos liaudies terminų varijavimo atvejų yra patekę į dabartinę kalbą. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI DŽ6 2006: Dabartinėslietuviųkalbosžodynas (3-ias elektroninis leidimas), Vilnius. Klimavičius J. 1996: Nuo liaudies terminijos prie mokslinės. – Terminologija 3, 4–25. LKG 1965: Lietuviųkalbosgramatika1, Vilnius. LKŽe 2005: Lietuviųkalbosžodynas(elektroninis leidimas, www.lkz.lt),Vilnius. Urbutis V. 1978: Žodžiųdarybosteorija, Vilnius. Župerka K. 1983: Lietuviųkalbosstilistika, Vilnius. Ахманова О. 2005: Словарьлингвистическихтерминов, Москва. 130 Гринев С. 1993: Введениевтерминоведение, Москва. КРусР 2003: Культурарусскойречи.Энциклопедическийсловарь-справочник, Москва. Сложеникина Ю. 2005: Термин:семантическое,формальное,функциональноеварьирование, Москва. Татаринов В. 2006: Общеетерминоведение.Энциклопедическийсловарь, Москва. VARIANT FOLK TERMS OF CONSTRUCTION IN THE DICTIONARY OF LITHUANIAN This article deals with variant folk terms of construction in the electronic version of Lietuviųkalbosžodynas(DictionaryofLithuanian)(Vilnius, 2005). It was observed that the majority of variants are variants of pronunciation – accentuation variants and phonetics variants. The group of variants of accentuation mainly consists of variants where the accent is placed differently, for instance, donkepis– duonkeps(breadstove). Variants with the same place of accent, but with a different intonation are noticeably rarer, for instance, atpamatis – ntpamatis(risearoundfoundations). A large part of accentuation variants are variants with normative terms, for instance, grvilka – garvilk(steamduct). Variants of non-normative terms are variants of the modern language words or terms not used in modern language, for instance, ãpušė – apuš(asp). A significant proportion of variants are barbarisms and hybrids, for instance, ãkselis – aksels(choppedstraw). The group of phonetic variants mainly consists of terms concordant to norms of modern Lithuanian and variants with quantitative and qualitative differences of vowels, for instance, kljus – kljus(glue). The group of morphological variants consists of terms with the same root and meaning, but with differences in inflectional and derivational affixes and a variety of morphological categories. In this group terms with differences in gender (palubs – palub) (placeunderaceiling)prevail, terms with differences in number (drobnos – drobyn) (ladder) are rather rare. In the group of variant terms with different inflectional affixes the majority of terms have inflexional endings -ė and -(i)a(priemen – priemeni) (entrancehall)as well as -as and -is(sienójas – sienójis) (log). In the group of derivational variants the majority of terms are derivates with prefixes prie-,prieš-andužand their dialectal variants, for instance, (pregonkis – prgonkis(porch),preškaktis – prškaktis(stovefront),užùgardė – ažùgardė(mow)) and derivates with the suffix -ininkas and its variants (mūrininkas – mūrinykas) (bricklayer). Gauta 2008-12-11 Robertas Stunžinas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT–10308 E. paštas: [email protected] Robertas Stunžinas | Variantiniaistatybosliaudiesterminai...