Лексикография и терминоведение

Leksikografija ir terminologija СЕРГЕЙ ГРИНЕВ-ГРИНЕВИЧ Maskvos humanitarinis pedagoginis institutas Balstogės universitetas Pastaraisiais metais pastebimai išaugęs kalbininkų susidomėjimas leksikografijos ir terminologijos klausimais suteikia galimybę apžvelgti šiuolaikines jų raidos ir sąveikos tendencijas. Ši sąveika tapo tokia plati, kad XX a. devintojo dešimtmečio viduryje leksikografijos ir terminologijos sankirtos sritis susiformavo kaip savarankiška disciplina – terminologinė leksikografija, mokslinė ir techninė leksikografija arba terminografija. Terminografijos dalykas – specialiosios leksikos žodynų sudarymo metodologijos ir konkrečių metodų kūrimas, o svarbiausi uždaviniai – terminologinių žodynų klasifikavimo principų kūrimas, moksliškai pagrįstų specialiosios leksikos atrankos principų nustatymas atskirų tipų terminologiniams žodynams, taip pat vienodų principų, skirtų veiksmingiausiai terminologinei leksikai aprašyti (aiškinti, versti, pateikti atributus ir kt.) ir pateikti specialiuosiuose žodynuose, nustatymas (Гринев 1995). Visuotinai žinoma, kad leksikografija glaudžiai susijusi su leksikologija: ji daugiausia naudojasi leksikologinių tyrimų rezultatais ir savo ruožtu teikia medžiagą leksikologinėms problemoms kelti ir spręsti. Toks pat glaudus ryšys sieja terminografiją ir terminologiją – kalbos specialiųjų leksinių vienetų mokslą. Daugelis terminologų nagrinėjamų problemų kilo rengiant terminologinius žodynus, o jų sprendimas daro įtaką žodynų sudarymo metodams. Kartu bet kurios specialiosios leksikos srities tyrimas neišvengiamai susijęs su terminografija. Dalis problemų – atranka, atskirų tipų atskyrimas 30 Сергей Гринев-Гриневич | Лексикография и терминоведение specialiųjų leksinių vienetų ir jų reikšmių nustatymas – nagrinėjama ir terminografijoje, ir terminologijoje. Šiuolaikinių mokslų sistemoje terminografijos vietą apibrėžti galima trimis būdais – kaip leksikografijos šaką (Герд 1986, Гринев 1986), kaip terminologijos šaką (Gaida 1990, Гринев 1993, Лейчик 2006) ir kaip savarankišką mokslą (Гринев 1995); tačiau šie požiūriai jos turiniui įtakos neturi. Atsiradusi kaip leksikografijos šaka, terminografija visada buvo artima terminologijai, nes tokios problemos kaip terminų sinonimijos, homonimijos ir polisemijos nustatymas, terminų reikšmių apibrėžimas ir atitikmenų kitose kalbose parinkimas tradiciškai sprendžiamos terminologijos srityje. Todėl daugelis terminologų mano, kad terminologija yra teorinis terminografijos pagrindas, arba net laiko terminografiją terminologijos šaka. Tačiau pastaruoju metu išryškėjo savitos terminografijos problemos, leidžiančios ją laikyti savarankiška žinių sritimi, esančia leksikografijos ir terminologijos sankirtoje. Terminografijos teorijos formavimosi prielaidos buvo šios: – leksikografinių žodynų tipologijos kūrimo mokslinių tyrimų metu atsiradusi leksikografinio parametro samprata; – poreikis apibendrinti patirtį, sukauptą rengiant įvairių tipų terminologinius žodynus (aiškinamuosius, vertimo, informacinius ir kt.); – terminologinio žodyno laikymas ypatingu mokslinės prozos žanru ir, galiausiai, – terminografinio darbo automatizavimas ir problemos, susijusios su automatinių žodynų bei terminologinių duomenų bankų kūrimu. Atitinkamai pagrindinės šiuolaikinės terminografijos teorijos raidos kryptys yra šios: – patikimos specialiųjų žodynų klasifikacijos ir tipologijos kūrimas, – terminografinių parametrų inventorizacija, – žodyno metodinės nuostatos ir atskirų jos parametrų įtakos jo kokybei bei įgyvendinimo ypatumams analizė, Terminologija | 2008 | 15 31 – specialiosios leksikos žodyno sandaros ypatumų tyrimas, – terminologinės informacijos atrankos ir organizavimo žodyne būdų, taip pat leksikografinių ir terminologinių duomenų pateikimo mašininiu būdu tyrimas. Terminologinės veiklos krypčių apžvalga rodo, kad žodynas yra vienas iš pagrindinių specialiosios leksikos pateikimo ir egzistavimo būdų. Viena iš pagrindinių terminologinio darbo krypčių yra terminijos inventorizacija, t. y. visų tam tikros žinių srities ar vieno iš jos skyrių terminų rinkimas ir aprašymas. Tai gali būti savarankiškas darbas, kurio rezultatas yra aprašomasis terminologijos žodynas – etimologinis, istorinis, tarminis, dažnuminis terminologijos žodynas, neologizmų terminų žodynas ir kt.; tačiau dažnai inventorizacija yra išankstinė terminijos tvarkymo sąlyga ir etapas, o tuomet jos rezultatas yra terminų sąrašas – pagal tam tikrą požymį, pavyzdžiui, abėcėlės tvarka ar tematiškai, sutvarkytas terminų rinkinys. Tais atvejais, kai negalima nukrypti nuo vienareikšmio termino supratimo (gamybos, prekybos ir pan. srityse), tvarkymo rezultatas yra terminologijos standartas, privalomas specialistams. O jei pernelyg griežtos normos gali trukdyti mokslo raidai, tvarkymo rezultatas yra rekomenduojamų terminų rinkinys. Terminologijos standartai ir rekomenduojamų terminų rinkiniai yra aiškinamųjų terminologijos žodynų atmainos. Lyginant ir tvarkant skirtingų kalbų terminijas, sudaromi vertinamieji terminologijos žodynai. Terminijoms tobulinti ir naujiems terminams kurti sudaromi terminoelementų žodynai. Terminologijos žodynai naudojami ir atliekant tokį terminologinį darbą kaip terminologinis redagavimas (terminų vartojimo taisyklingumo vertinimas ir netinkamų terminų keitimas rekomenduojamomis bei standartizuotomis formomis), teikiant informacinę-terminologinę pagalbą ir vykdant terminologijos mokymą 32 Сергей Гринев-Гриневич | Лексикография и терминоведение (specialistų rengimas ir užsienio kalbos specialiosios leksikos mokymas), tam naudojami mokomieji terminologijos žodynai. Kompiuterizuotų informacijos, valdymo ir projektavimo sistemų, taip pat intelektinių sistemų lingvistiniame aprūpinime pagrindinę vietą užima informaciniai terminologijos žodynai (tezaurai, klasifikatoriai ir kt.). Taigi specialiosios leksikos žodynai yra beveik visų pagrindinių terminologinės veiklos rūšių rezultatas arba priemonė. Todėl specialiųjų žodynų vaidmuo nuolat didėja, plečiasi jų taikymo sritys ir auga jų skaičius. XX a. devintajame dešimtmetyje SSRS buvo sukurta daugiau kaip du tūkstančiai terminologijos standartų, naudota daugiau kaip 25 tūkstančiai norminių dokumentų, kuriuose buvo daugiau kaip 200 tūkstančių terminų (Волкова, Сафонкина 1988), parengta daugiau kaip 400 informacinių deskriptorių žodynų, keli šimtai rubrikatorių ir klasifikatorių, daug mokomųjų terminologijos žodynų (Гринев 1988). Šiuo metu Rusijoje naudojami 792 terminologijos standartai, 22 368 gaminių, technologinių procesų ir paslaugų standartai, kuriuose yra skyrius „Terminai ir apibrėžtys“, ir 1122 gaminių standartai, kuriuose pateikti terminologijos priedai. Nagrinėjant šiuolaikines įvairių tipų specialiosios leksikos žodynų kūrimo ir naudojimo problemas, pirmiausia būtina paminėti, kad greta tradicinių krypčių atsirado keletas naujų darbo krypčių. Žodynų kokybės, jos tikrinimo ir gerinimo metodų problemos pirmiausia susijusios su sisteminio požiūrio taikymu visur, kur tai įmanoma. Sudarant žodyną, pagrindinis darbas atliekamas semantiniu lygmeniu: aiškinamuosiuose žodynuose apibrėžiami terminai, vertimo žodynuose parenkami kitakalbiai ekvivalentai, mokomuosiuose žodynuose atliekami abu šie darbai, o informaciniuose žodynuose nustatoma termino semantinė aplinka. Visais šiais atvejais reikia atsižvelgti į specialiosios leksikos sistemiškumo reiškinį. Sistemiškumo raiškos specialiosios leksikos, pirmiausia terminų leksikos, srityje problema yra viena painiausių terminologijos ir terminografijos problemų. Taip yra pirmiausia dėl sistemiškumo pobūdžio daugialypiškumo ir kompleksiškumo šioje leksikos srityje. Terminologija | 2008 | 15 3 3 Tampa būtina kalbėti apie tris sistemiškumo lygmenis, stebimus specialiosios leksikos srityje: – netikslų leksinį sistemiškumą, kurį terminai turi kaip kalbos leksikos vienetai; – netikslų specialųjį sistemiškumą, kurį terminai turi kaip specialiosios kalbos leksikos vienetai, atspindintys specialiosios žinių srities sąvokų sisteminius ryšius, ir, galiausiai, – tikrąjį griežtą sistemingumą, būdingą kai kurioms terminijoms, kurios buvo susistemintos ir sutvarkytos. Šiomis aplinkybėmis terminografijoje ypatingą reikšmę įgyja sisteminis požiūris. Šiuo metu išankstinis terminų sisteminimas yra privalomas rengiant tiek informacinius, tiek norminius aiškinamuosius žodynus. Kita vertus, jo nebuvimas rengiant tokius žodynus kaip vertimo, mokomuosius ir nenorminius aiškinamuosius žodynus lemia gerokai prastesnę šių žodynų kokybę (apibrėžčių netikslumus, klaidas parenkant svetimkalbius atitikmenis, neišsamų leksikos pateikimą, orientaciją į mechaninį įsiminimą, dėl kurio mažėja svetimkalbės leksikos įsisavinimo veiksmingumas ir t. t.). Kartu reikėtų pažymėti, kad terminų sisteminimas ne padidina, o sumažina žodyno rengimo darbo sąnaudas. Leksikos atrankos ir žodyno antraštyno rengimo etape sisteminimas leidžia nustatyti atskirų specialiosios leksikos teminių sluoksnių aprėpties ir atspindėjimo laipsnį, apibrėžti aiškias žodyno ribas, atmetant atsitiktinius, žodyno tematikai nepriklausančius terminus, nustatyti galimus sinonimus ir leksines spragas, t. y. užtikrinti žodyno išsamumą. Pavyzdžiui, rengiant antrąją Medicinos terminų enciklopedinio žodyno redakciją (pirmoji redakcija išleista 1982–84 m.), žodyno antraštynas, suskirstytas pagal 60 teminių krypčių, buvo susistemintas. Taip aptikta daug praleistų terminų (iki 10 tūkstančių) ir neteisingai temai priskirtų terminų (kai kuriomis kryptimis iki 15–20% leksikos sudarė kitoms temoms priklausantys terminai). Kai kuriais atvejais aptikta dubletų, kurie pirmojoje redakcijoje buvo pateikti kaip atskiri straipsniai su praktiškai sutampančiomis definicijomis (pavyzdžiui, dujų gaudytuvai ir dujų valymo įrenginiai, biologinis valdymas ir valdymas 34 Сергей Гринев-Гриневич | Лексикография и терминоведение biologinis, epiteliooma ir epitelinis navikas). Šie trūkumai išryškėjo nepaisant to, kad gausus kolektyvas žodyną rengė dešimt metų; juos lėmė pasirinktas teminių žodynų antraštynų sudarymo pagal abėcėlę principas, o sisteminimas leido juos atskleisti be didelių pastangų. Taigi sisteminimas gerokai palengvina specialiosios leksikos atranką, sumažina subjektyvių veiksnių įtaką pasirenkant ir suteikia galimybę kontroliuoti savo darbą. Rengiant pagrindinę žodyno dalį, terminų ir jais žymimų sąvokų sisteminimas gerokai palengvina definicijų – mokslinių terminų apibrėžčių – sudarymą ir tikslinimą, nes padeda aiškiai parodyti tiek artimiausius bendresnius terminus, tiek jiems subordinuotus terminus; juos palyginus galima išskirti būtinus skiriamuosius požymius, kurie turi būti pateikti definicijoje. Šį principą tikslinga taikyti ir bendrojoje leksikografijoje – „kad žodyne būtų išvengta nevienodumo, leksikografas turi dirbti ne su abėcėliniu žodžių sąrašu, o su tam tikromis jų leksinėmis grupėmis atskirose kalbos dalyse. Tik taip galima pasiekti reikšmių skyrimo vienovę, aiškinimų vienodumą, neprieštaringus frazeologizmų ir pavyzdžių pateikimo būdus, stilistinių charakteristikų nuoseklumą ir vienodumą... Rengiant žodyno straipsnius, pati sisteminė medžiagos organizacija, pats žodžių parinkimas ir jų kaimynystė padės užtikrinti vienodus ir neprieštaringus sprendimus, išvengti klaidų, praleidimų ir nenuoseklumo“ (Шведова 1981). Terminų sisteminimas taip pat leidžia iš sinonimų pasirinkti pagrindiniu tą terminą, kurio forma tinkamiausia, arba bent jau šį pasirinkimą atlikti visiškai sąmoningai; nesant tokio sisteminimo, aiškinamuosiuose žodynuose neretai galima rasti sinonimiškų terminų, pateikiamų atskiruose straipsniuose ir niekaip nesusietų tarpusavyje. Sistemingai pateikus lyginamas skirtingų kalbų terminijas vertimo žodynuose, galima parinkti tinkamesnius, mažiau okazionalius atitikmenis, susiaurinti vertimo atitikmenų ratą ir padaryti juos patikimesnius. O verčiant svetimkalbius aiškinamuosius žodynus, kaip dažnai daroma rengiant Terminologija | 2008 | 15 3 5 Kadangi išverstiniuose žodynuose perimamos ir visos užsienio kalbų žodynų autorių klaidos bei subjektyvios nuostatos, tai mažina vertimo žodyno patikimumą. Vertimo žodyno sistemiškumą reikia užtikrinti jau sudarant žodyninį sąrašą, kad jis apimtų visus reikiamus pradinio etapo terminus ir būtų išvengta vertimo kalbos terminų sistemos įtakos. Žinoma, terminų sistema patikimiausiai nustatoma lyginant ir terminų apibrėžtis, todėl būtų nepaprastai naudinga ta pačia tematika iš karto sudaryti dviejų rūšių žodynus – vertimo ir aiškinamąjį. Tai leistų pagerinti šių žodynų kokybę (ypač vertimo žodyno sistemiškumą ir terminų reikšmių atskyrimą) bei padaryti juos suderinamus ir neprieštaringus. Reikėtų pridurti, kad žodyno korpusą sudarančių terminų sisteminimas gerokai palengvina tarpusavio nuorodų nustatymą. Be to, sisteminimas leidžia rengti didelės apimties žodynus, paskirstant atskirus teminius skyrius keliems autoriams pagal jų specializaciją ir kvalifikaciją; tai taip pat palengvina žodyno rengimą ir padeda gerinti jo kokybę. Sisteminimas ypač svarbus nustatant ir aiškinant terminų reikšmes specialiuosiuose žodynuose: jis padeda ne tik išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų (aptinkamų beveik kiekviename šiuolaikinių žodynų puslapyje), bet ir sutaupyti darbo, nes supaprastina kiekvieno termino pagrindinių požymių atranką bei terminų atitikmenų užsienio kalbomis parinkimą. Pastaruoju metu išsiplėtė žodynų taikymo sritis. Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio šiuolaikinėje lingvistikoje išaugus susidomėjimui žmogaus kultūros ir pažinimo raidos problemomis, atsivėrė naujų istorinių žodynų panaudojimo galimybių. Istorinės terminologijos raida kaip savarankiška mokslo disciplina sudarė galimybę, remiantis istoriniais žodynais, tirti terminijų atsiradimą ir raidą, taigi ir specialiųjų žinių atsiradimą bei raidą. Atsirado galimybė sinonimų žodynus naudoti leksinei medžiagai rinkti ir apibrėžti 36 Сергей Гринев-Гриневич | Лексикография и терминоведение semantinių laukų ribas. Buvo sukurta ir išbandyta speciali metodika, leidžianti nustatyti tipiškiausius šiuolaikinių sinonimų žodynų privalumus ir trūkumus. Semantinių laukų formavimosi ir raidos procesų analizė – nuo bendrinės leksikos iki prototerminijų ir šiuolaikinių terminijų – leidžia rekonstruoti žmogaus sampratų, žinių ir šiuolaikinės mentaliteto raidos procesą. Palyginus skirtingų kalbų šiuolaikinius sinonimų žodynus paaiškėjo, kad jų rengimas labai skiriasi. Dauguma anglų kalbos žodynų, nepaisant visų jų trūkumų, palyginti išsamiai pateikia informaciją apie anglų kalbos leksines raiškos priemones, o net geriausi lenkų kalbos žodynai pasižymi informacijos pateikimo neišsamumu ir nenuoseklumu.1 Prasčiausia kokybė būdinga rusų kalbos žodynams. Pavyzdžiui, E. Aleksandrovos „Русский язык“ (M., Русский язык, 2003) išleistame „Словарь синонимов русского языка“ 3 straipsnyje монарх, be sinonimo государь, pateikiami aprašomieji pasakymai высочайшая особа, коронованная особа, Его величество ir pasenę, jau nebevartojami žodžiai венценосец, порфироносец и помазанник божий, tačiau jame nėra žodžių король, царь, император, kurie čia turėtų būti, bet žodyne jų apskritai nėra. Trūksta daugelio įprastų žodžių, tačiau gausu žargoninių ir pasenusių, todėl susidaro iškreiptas įspūdis, kad rusų kalba, palyginti su anglų, yra skurdi. Plėtojantis terminologijai, keičiasi požiūris į bendrinės ir specialiosios leksikos santykį. Ji laikoma tik funkciniu požiūriu, atitinkančiu plačiai žinomą G. O. Vinokuro formulę: „Terminai – tai ne ypatingi žodžiai, o tik specialią funkciją atliekantys žodžiai.“ Daugybė terminijų formavimosi ypatumų tyrimų leido nustatyti pradinį jų atsiskyrimo iš bendrinės leksikos laikotarpį – prototerminijų pavidalą. Todėl įprastus istorinius žodynus galima naudoti kaip priemonę ne tik terminijų, bet ir nacionalinių bei bendrųjų žmogaus sampratų raidai tirti ir rekonstruoti. Daugelio senosios anglų kalbos laikotarpio žodžių reikšmės taip pat buvo itin plačios – žodis wit reiškė supratimas; prasmė; sąmonė; sąmojis; protas; žodis tūn turėjo reikšmes aptverta vieta; sodyba; kaimas; Terminologija | 2008 | 15 3 7 miestas (plg. rusų kalboje daržas ir miestas); žodis wiht – kūrinys; būtybė; asmuo; daiktas; gabalėlis. Iš pradžių žodis apple (obuolys) taip pat reiškė bet kokį vaisių, tai atsispindi kai kurių kalbų leksikoje – vok. Apfelsine (apelsinas – pažodžiui kinų obuolys), ital. pomo d'oro (pomidoras – pažodžiui auksinis obuolys), pranc. pommes de terre (bulvės – pažodžiui žeminiai obuoliai). Tai aiškinama tuo, kad obuolys buvo pirmasis žmogaus atrastas vaisius, o vėliau kiekvienas vaisius ar daržovė buvo suvokiami kaip obuolys, vėliau juos atskiriant ir ieškant naujų pavadinimų. Tokie faktai gali būti pasitelkti nustatant, kokia seka žmogus atrado ir įsisavino įvairius daiktus bei veiklos rūšis, kai nėra kitų liudijimų. Visi tyrėjai atkreipia dėmesį į pernelyg plačią daugelio senųjų kalbų žodžių reikšmės apimtį. Antropolingvistikoje šis reiškinys vadinamas semantiniu sinkretizmu. Siekdami preliminariai ištirti šį reiškinį senosios anglų kalbos medžiagoje, pasitelkėme žodyną, pateiktą Anglų kalbos istorijos chrestomatijos priede (Иванова 1973). Viena iš ryškių senosios anglų kalbos žodžių ypatybių buvo jų semantinę struktūrą sudarančių reikšmių įvairovė, pavyzdžiui: ambyr – vykstantis; toks pat arba lygus; puikus, palankus; beodan – prašyti, kviesti, įsakyti, skelbti, siūlyti, duoti; bliþ – džiaugsmingas, linksmas, švelnus, geras, mielas, ramus; brucan – naudoti, mėgautis, valgyti, samdyti; ceap – gyvuliai; pardavimas, sandoris, reikalas, rinka; spēd – greitis, sėkmė, laimė, ištekliai, nuosavybė. Daugeliu atvejų anglosaksų kalbos žodžio reikšmė apima daugybę šiuolaikinių sąvokų, pavyzdžiui: ārædan – tartis, rūpintis, nustatyti, aiškinti, spėti; cynn – rūšis, tipas, rasė, šeima, tauta; cræft – valdžia, jėga, menas, gebėjimas, profesija, žinios, gudrumas, laivas; ellen – jėga, energija, drąsa; feoh – gyvuliai, pinigai, vertė, honoraras, atlygis, nuosavybė; 38 Сергей Гринев-Гриневич | Лексикография и терминоведение lār – mokymas, nurodymas, doktrina, mokslas, principas; rūn – šnabždesys, paslaptis, slaptumas, raidė. Kitas įdomus senovinių žodžių reikšmių bruožas – mažai suderinamų, šiuolaikiniu požiūriu, komponentų derinys. Pavyzdžiui, žodis feolah turi šias reikšmes – skelti, įsmeigti, prilipti, pasiekti, ateiti, praeiti; dreorig – kruvinas, nusiminęs, liūdnas, žiaurus, sužeistas; pēd – sėkmė, laimė, turtas, valdžia, greitis; cofa – ola, rūmai, saugykla; duguð – branda, gausa, šlovė, valdžia, pranašumas, klestėjimas. Dažnai tokių reikšmių neįmanoma atskirti net ir kontekste, todėl neatmestina, kad čia kalbama apie plačią reikšmę, neatskiriamai jungiančią šiuolaikiniam skaitytojui skirtingas sąvokas. Kartais senovinio žodžio reikšmė apima tiesiogiai priešingus komponentus. Pavyzdžiui, žodis dreogan reiškė „dirbti, daryti, kentėti, džiaugtis“; dwellan – „išvesti“ ir „likti“; gretan – „sutikti“ ir „išlydėti“. Šiuo metu žodynas, atsižvelgiant į kalbotyros domėjimąsi kalbiniais žmogaus psichologijos ir kultūros aspektais, gali būti laikomas leksinės kalbinio pasaulio vaizdo raiškos priemone. Šią žodynų ypatybę nesunku pastebėti seniausiuose žodynuose, kai raštas dar nebuvo fonetinis, o žodynai buvo sudaromi teminiu principu (pavyzdžiai – Šumeras, Egiptas, Kinija). Tiriant norminius žodynus, reikėtų atkreipti dėmesį į tolerancijos srities apibrėžimo (leistinų ribų nustatymo) formalioms variacijoms problemą ir patikimų (neleidžiančių atsirasti paronimijai) sprendimų problemą. Profesionaliųjų, regioninių tarmių ir metatarmių žodynų naudojimas skirtingoms sąvokoms atskirti yra menkai ištirtas. Aiškinamųjų terminologinių žodynų srityje pribrendo klausimas, kaip parengti jų vertinimo ir kokybės tikrinimo metodiką. Terminologija | 2008 | 15 3 9 Kalbant apie mokomuosius žodynus ir jų rengimo problemas, sisteminis medžiagos išdėstymo principas juose yra itin naudingas, nors kol kas taikomas nepakankamai nuosekliai. Žodžių klasifikavimas į temines grupes padeda ne tik racionaliai grupuoti artimos reikšmės žodžius, bet ir atskleisti vidinius ryšius tarp modelio, į kurį įeina tas žodis, struktūros ir jo leksinio turinio. Teminis leksikos išdėstymas leidžia besimokantiesiems, einant per medžiagą, studijuoti tam tikrus žodyno skyrius ir suteikia galimybę pasirinkti reikiamas leksines priemones pasisakymui tam tikra tema kurti. Yra duomenų, kad praėjusiame amžiuje teminiai žodynai buvo naudojami ir kaip atitinkamos specialybės vadovėliai (Opitz 1983). Šis leksikos organizavimo būdas atitinka besimokančiųjų amžiaus ypatumus (logiškai motyvuotas įsiminimas), leidžia skirstyti leksiką į temas, kurias galima susieti su atitinkamų specialiųjų kursų temomis, ir galiausiai leidžia vaizdžiai parodyti semantinius bei žodžių darybos ryšius tarp terminų. Siekiant užtikrinti terminų paiešką ne tik pagal turinio, bet ir pagal formaliuosius požymius, kaip pagalbinę priemonę galima numatyti abėcėlinę rodyklę. Vertimo žodynų kokybės gerinimo ir jų naudojimo kalbų lyginamuosiuose tyrimuose problema gali būti siejama su atvirkštinio metodo taikymu. Teisingas kitų kalbų terminų vertimas iš esmės lemia vertimo kokybę, todėl daug kas priklauso nuo vertimo žodynų kokybės. Jei vertimo žodyne kiekvieną kitos kalbos terminą atitiktų tik vienas ekvivalentas, vertėjo užduotis gerokai supaprastėtų ir kartu būtų žengtas didžiulis žingsnis kuriant pramonines mašininio vertimo sistemas. Tačiau šiuolaikinių vertimo žodynų tyrimas rodo, kad griežtų skirtingų kalbų terminų atitikmenų nustatymo problema dar toli gražu neišspręsta. Terminų vertimo ekvivalentiškumą žodynuose galima nustatyti taikant mūsų sukurtą atvirkštinį metodą. Pakankamai išsamių vertimo žodynų duomenys leidžia atskleisti nacionalinių terminijų specifiką, nors, regis, ne 40 Сергей Гринев-Гриневич | Лексикография и терминоведение visą. Galima daryti prielaidą, kad kelios nuoseklios atgalinio vertimo pakopos leidžia susidaryti vaizdą apie net ir nepažįstamos kalbos semantiką pagal vertimo atitikmenų sudėtį ir kryptį, nors šią prielaidą dar reikia eksperimentiškai patikrinti. Tolesnis vertimo atitikmenų semantikos raidos ypatumų, kai terminai nuosekliai verčiami atgal, tyrimas padės nustatyti formaliuosius terminų vertimo semantinių nukrypimų kriterijus, taip pat patikslinti polisemijos ir homonimijos ribas bei atskirti visiškus sinonimus nuo dalinių, o sinonimiją – nuo hiponimijos. Preliminariais mūsų duomenimis, neekvivalentiškiems terminų vertimo variantams nustatyti pakanka dviejų pilnų ciklų. Netikslių ir perteklinių vertimo variantų nustatymas ir pašalinimas, be abejo, prisidės prie vertimo terminologinių žodynų kokybės gerinimo ir sudarys palankesnes sąlygas kurti kokybiškas mašininio vertimo sistemas. Duomenys apie nacionalinių leksinių sistemų specifiką leis pradėti nacionalinių pasaulėvaizdžių skirtumų priežasčių ir kelių tyrimus (palyginkite slaviškų kalbų žodžius позор, урод, черствый), galbūt leis nustatyti tam tikras tendencijas, pasireiškiančias skirtingai vystantis nacionalinėms mąstymo sistemoms, ir ekstrapoliuoti jas į ateitį, taip pat apibrėžti, kas bendra ir specifiška žmonių žinių reprezentavimo sistemų raidoje. Tai svarbu mokslinio pažinimo tyrimams ir dirbtinio intelekto sistemų kūrimui. ЛИТЕРАТУРА Волкова И. Н., Сафонкина С. А. 1988: Автоматизированные методы подготовки словарей и указателей стандартизованных терминов. – Научно-техническая терминология. Вып. 8, 1–9. Герд А. С. 1986: Основы научно-технической лексикографии, Ленинград. Гринев С. В. 1986: Введение в терминологическую лексикографию (учебное пособие), МГУ, Москва. Гринев С. В. 1988: Основные направления развития терминологического обучения в СССР. – Научно-техническая терминология. Вып. 7, 4–8. Гринев С. В. 1993: Введение в терминоведение, МГУ, Москва. Гринев С. В. 1995: Введение в терминографию, Москва. Лейчик В. М. 2006: Терминоведение: предмет, методы, структура. Изд. 2-е, испр. и доп., Москва. Шведова Н. Ю. 1981: Однотомный толковый словарь (специфика жанра и некоторые перспективы дальнейшей работы). – Русский язык. Проблемы художественной речи. Лексикология и лексикография, Москва, 166–179. Gaida S. 1990: Wprowadzenie do teorii terminu, Opole. Opitz K. 1983: Special Purpose Lexicography: Dictionaries for Technical Use. – Lexicography: Principles and Practice, – London, 163–180. Terminologija | 2008 | 15 4 1 LEKSIKOGRAFIJA IR TERMINOLOGIJOS MOKSLAS Straipsnyje aptariamos naujos neseniai leksikografijos ir terminologijos sandūroje susiformavusios mokslinės disciplinos – terminografijos – tyrinėjimo kryptys. Žodynas yra pagrindinė specialiosios leksikos pateikimo ir gyvavimo priemonė, terminų žodynų kūrimas ir tobulinimas – tai įvairios terminologinės veiklos rezultatas. Pabrėžiama sisteminio požiūrio nauda sudarant įvairių tipų žodynus. Supažindinama su istorinių ir sinonimų žodynų naudojimu atliekant terminologinius ir žmonių mąstysenos evoliucijos tyrimus. Siūlomas reversinis verčiamųjų žodynų kokybės įvertinimo metodas. LEXICOGRAPHY AND TERMINOLOGY SCIENCE New trends in investigating common ground of lexicography and terminology science where a new scientific discipline – terminography was formed lately are discussed. Dictionary serves as the main means of presentation and existence of special vocabulary, various types of terminological work resulting in elaborating terminological dictionaries. Benefits of systemic approach to compiling various types of dictionaries are presented. New applications of historic dictionaries and dictionaries of synonyms in terminological research and investigation of evolution of human mentality are introduced. Using the reversibility method in appraising quality of translation dictionaries is suggested. Gauta 2008-11-23 Сергей Гринев-Гриневич Университет г. Белостока Waska 4, m. 20, Bialystok, 15-481, Poland E-mail: [email protected] 4 2 Сергей Гринев-Гриневич | Лексикография и терминоведение