Some Lexicological Aspects of Terminology and Terminography

Kai kurie terminologijos ir terminografijos leksikologiniai aspektai VALENTĪNA SKUJIŅA Latvių kalbos institutas, Ryga 2006 m. Latvijos mokslų akademijoje buvo surengtas renginys, skirtas latvių kalbininko ir terminologo Rudolfso Grabio gimimo šimtmečiui paminėti. 2008 m. balandį terminologai iš Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių buvo pakviesti dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos leksikografo, žinomo terminologo ir terminografo Jonaso Kruopo gimimo šimtmečiui paminėti. Nuo XX a. šeštojo iki aštuntojo dešimtmečio abu mokslininkai vadovavo terminologijos komisijoms: Jonas Kruopas – Lietuvoje, Rudolfs Grabis – Latvijoje. XX a. septintojo dešimtmečio viduryje Lietuva, Estija ir Latvija pradėjo glaudžiau bendradarbiauti kalbos kultūros ir terminologijos srityse. Maskvos iniciatyva 1969 m. Rygoje buvo surengta regioninė konferencija apie terminologijos plėtojimą ir terminų žodynų rengimą. Nuo tada Vilniuje, Taline ir Rygoje reguliariai rengiamos konferencijos, kuriose aptariami tiek teoriniai, tiek praktiniai terminologijos aspektai. Jonas Kruopas dalyvavo šiose konferencijose. Jis buvo 1973 m. išleistos konferencijos medžiagos knygos redakcinės kolegijos narys (BPHTT 1973). Jonaso Kruopo ir jo kolegos Kazimiero Gaivenio straipsnyje (Kruopas, Gaivenis 1973) apie terminologijos darbą ir terminų žodynų sudarymą Lietuvoje atskleidžiama nemažai panašių nacionalinės terminologijos plėtojimo problemų Lietuvoje ir Latvijoje: • apie pirmuosius rašytinius šaltinius XVIth amžiuje – religinius tekstus; • apie kalkes kaip produktyvų terminų darybos modelį (lietuvių kalboje – ypač iš lotynų, lenkų, vokiečių ir rusų kalbų, latvių kalboje – ypač iš lotynų, vokiečių ir rusų kalbų); Terminologija | 2008 | 15 17 • apie leksinių vienetų „kelionę“ • nuo LGP (bendrosios kalbos) prie LSP (specialiosios paskirties kalbos) ir atvirkščiai; • nuo aktyviosios leksikos prie pasyviosios leksikos ir atvirkščiai; • apie siekį išlaikyti pusiausvyrą tarp terminų, kilusių iš savosios kalbos, ir skolinių; • ir t. t. Šio straipsnio pavadinimas – Some lexicological aspects of terminology and terminography – pasirinktas ne tik atsižvelgiant į pagrindinę šios jubiliejinės konferencijos temą, bet ir siekiant tiksliau apibrėžti (ir atnaujinti) kai kuriuos terminologijos darbo principus Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisijoje. Lingvistiniu požiūriu terminologija pirmiausia tradiciškai buvo laikoma leksikologijos dalimi. Iki XX a. septintojo dešimtmečio Latvijos valstybiniame universitete leksikologijos kurse terminologijai kaip latvių kalbos žodyno sluoksniui buvo skiriama tik apie 15 minučių (Laua 1981: 138–141). Nuo XX a. septintojo dešimtmečio, vadovaujant Rudolfs Grabis, Latvijos mokslų akademijos Latvių kalbos ir literatūros institute pradėti teoriniai terminologijos problemų moksliniai tyrimai. Iki tol galima kalbėti apie mokslinį požiūrį į terminų atranką ir darybą, prasidėjusį XIX a. antrojoje pusėje, kai latvių kalba buvo leidžiami įvairių mokslo ir technikos sričių vadovėliai bei žinynai, taip pat terminologiniai žodynai, o atskiruose J. Alunāns, K. Valdemārs ir kitų vadinamųjų jaunųjų latvių straipsniuose buvo aptariamos esminės terminijos formavimo problemos (savų darinių ir skolinių vaidmuo, termino trumpumas ir kt.; latviškai – jaunlatvieši).th Nuo septintojo dešimtmečio pabaigos terminologija buvo paskelbta savarankiška tarpdiscipline mokslo šaka, kurios specifinis mokslinių tyrimų objektas yra terminas; šia prasme terminui terminology buvo suteiktas pageidautinas sinonimas terminology science (latviškai – terminzinātne, rusiškai – терминоведение). Nuo to laiko įvairiose šalyse surengta daugybė terminologijos konferencijų, seminarų ir praktinių seminarų, o šimtai knygų ir straipsnių paskelbta būtent terminologijos klausimais. Terminologija tapo daugialype, plataus masto mokslo šaka su 18 Valentīna Skujiņa | Some lexicological aspects of terminology… tarpkalbinė reikšmė. Terminai kaupiami ne tik žodynuose, bet ir duomenų bazėse, įskaitant daugiakalbes kolekcijas (pvz., ETB duomenų bazę). Nors šiais laikais terminologija pripažįstama savarankiška (tarpdisciplinine) mokslo šaka, jos glaudūs ryšiai su lingvistika lemia reikšmingą kalbinių (vidinių kalbos) principų vaidmenį terminų daryboje. leksinis aspektas kalbinių principų atžvilgiu suponuoja būtinybę atsižvelgti į specifinį terminologinio sluoksnio pobūdį bendrojoje kalbos leksikos sistemoje, terminų ir neterminų, terminologinės ir bendrosios leksikos tarpusavio santykius, terminologijos sąsajas su profesiniu, socialiniu, teritoriniu, istoriniu ir stilistiniu požiūriu ribotais leksikos sluoksniais ir kt. Kalbos leksikos ištekliai kaupiami žodynuose. Leksikografija yra lingvistikos šaka, kurioje plėtojama terminų žodynų rengimo teorija ir praktika, taip pat kuriami žodžių rinkimo, sisteminimo, analizės ir aprašymo principai bei metodai. Pabandykime atsakyti į klausimą: ar yra skirtumas tarp bendrinės kalbos žodyno ir terminų žodyno? Tam palyginkime kelis „procesinės“ ir „atributinės“ reikšmės straipsnius iš dviejų aiškinamųjų žodynų: Latvian Language Dictionary (LVV 2006) ir Dictionary of Basic Linguistic Terms (VPTSV 2007). STRAIPSNIAI „PROCESINEI“ REIKŠMEI IŠREIKŠTI (I) LVV (bendrinės kalbos žodynas): tulkot (anglų kalba: to translate) -oju, -o, -o, būt. l. -oju, tranz. 1. Izteikt (ko) citā valodā (anglų kalba: to express (something) in another language). T. no oriģināla. Tulkotā literatūra. T. grāmatu krieviski. T. runu. latviskot (anglų kalba: to Latvianize) -oju, -o, -o, būt. l. -oju, tranz. 1. Pārveidot atbilstoši latviešu valodai, tās īpatnībām; (pa)darīt latvisku (anglų kalba: to transform according to the Latvian language, its peculiarities; to make Latvian). L. uzvārdu. VPTSV (terminų žodynas): tulkošana a. translation v. Vertimas f, Übersetzung f, Übertragung f kr. перевод Viena kalba (originalo kalba arba šaltinio kalba) parašyto ar ištarto žodžio, Terminoloģija | 2008 | 15 19 teksto turinio, prasmės, minties (įskaitant potekstes ir kt.) išreiškimas kitos kalbos (tikslinės kalbos arba vertimo kalbos) priemonėmis (anglų kalba: išreikšti (žodį, tekstą, mintį ir kt.) iš šaltinio kalbos į tikslinę kalbą). ◊ laisvasis vertimas; pažodinis vertimas. Taip pat žr. originalo kalba; šaltinio kalba; tikslinė kalba. latvinimas a. Latvianization, Lettonization v. Einlettischung f kr. латвиизация, летонизация Adaptavimas, padarant atitinkantį latvių kalbą, jos ypatumus, struktūrą. (anglų kalba: transformavimas pagal latvių kalbą, laikantis latvių kalbos normų) ĮRAŠAI, SKIRTI „PROCESINIAM“ TURINIUI IŠREIKŠTI (II) LVV (bendrinės kalbos žodynas): deklinēt (linksniuoti) –ēju, –ē, –ē, būt. l. –ēju, perein. 1. Kalbotyroje – linksniuoti (daiktavardžius) (anglų kalba: Kalbotyroje – linksniuoti daiktavardžius). D. būdvardį su įvardžiuotine galūne. Šis žodis nelinksniuojamas. konjugēt (asmenuoti) –ēju, –ē, –ē, būt. l. –ēju, perein. Asmenuoti (veiksmažodžius) (anglų kalba: asmenuoti veiksmažodžius). locīt (kaityti / linksniuoti / asmenuoti) loku, loki, loka, būt. l. locīju, perein... 4. Gramatikoje – keisti žodžių formas pagal linksnius arba asmenis (anglų kalba: Gramatikoje – keisti žodžių formas pagal linksnius ir asmenis). L. daiktavardį. L. veiksmažodį. VPTSV (terminų žodynas): deklinēšana a. linksniavimas, linksniavimas v. Deklinieren f kr. склонение Daiktavardžių (daiktavardžių, būdvardžių, skaitvardžių) ir jų reikšmę turinčių žodžių (įvardžių, linksniuojamųjų dalyvių) kaitaliojimas linksniais, t. y. gramatinių formų keitimas pagal giminę, skaičių ir linksnį. (anglų kalba: daiktavardžių gramatinių formų keitimas pagal giminę, skaičių ir linksnį) 20 Valentīna Skujiņa │ Some lexicological aspects of terminology... Žr. taip pat konjugēšana. konjugēšana a. konjugacija v. Konjugieren f kr. спряжение Veiksmažodžio asmenavimas, t. y. gramatinių formų kaitaliojimas pagal asmenį, skaičių, laiką, rūšį ir nuosaką. (Angliškai: veiksmažodžių gramatinių formų kaitaliojimas pagal asmenį, laiką, rūšį ir nuosaką) Žr. taip pat deklinēšana. kaitymas žr. deklinēšana; konjugēšana ĮRAŠAI „ATRIBUTINEI“ REIKŠMEI IŠREIKŠTI LVV (bendrinės kalbos žodynas): vienkāršs (paprastas) īpa.; vienkārši (paprastai) apst. 1. Toks, kuris susideda iš vieno elemento, vienos dalies... (lietuviškai: toks, kuris susideda iš vieno elemento, vienos dalies...) Žr. sakinys. 2. Toks, kuris nėra sunkus, nėra sudėtingas... (lietuviškai: toks, kuris nesudėtingas...) Žr. užduotis... 3. Įprastas, kuklus... (lietuviškai: įprastas, kuklus...) Žr. maistas... 4. Toks, kuris neturi ypatingų privilegijų... (lietuviškai: toks, kuris neturi privilegijų...) Žr. darbininkas. VPTSV (terminų žodynas): paprastasis būtasis laikas, imperfektas a. paprastasis būtasis laikas v. Imperfekt n kr. paprastasis būtasis laikas Veiksmažodžio laiko forma, reiškianti veiksmą, įvykusį prieš kalbėjimo momentą, pavyzdžiui, Aš ką tik grįžau namo iš mokyklos... (Lietuviškai: veiksmažodžio laiko forma, reiškianti veiksmą, įvykusį prieš kalbėjimo momentą) paprastasis sakinys a. paprastasis sakinys v. paprastasis sakinys n kr. paprastasis sakinys Terminoloģija | 2008 | 15 21 Sakinys, kuriame yra tik vienas gramatinis centras... (angl. the sentence with only one syntactic centre) ◊ paprastasis išplėstinis sakinys. Žr. taip pat sakinys; sudėtinis sakinys; gramatinis centras. Kaip matyti iš žodyninių straipsnių palyginimo, pagrindiniai skirtumai yra šie: LVV (bendrinės kalbos žodyne) pateikiama: 1) antraštiniais žodžiais vartojami tik pavieniai žodžiai; 2) gramatinės formos, nuorodos į kalbos dalį; 3) paprasti, išsamūs paaiškinimai; 4) visos reikšmės pateikiamos viename žodyniniame straipsnyje; 5) žodyninių straipsnių pradžioje sinonimai nepateikiami; 6) gramatinę procesinę reikšmę reiškia veiksmažodis. (Atitikmenų kitose kalbose nėra.) VPTSV (terminų žodyne) pateikiama: 1) antraštiniais žodžiais vartojami ir pavieniai žodžiai, ir žodžių junginiai; 2) gramatinės informacijos nėra; 3) apibrėžtys (paaiškinimai), nurodančios reikšmingus sąvokos požymius; 4) viename žodyniniame straipsnyje aiškinama tik viena sąvoka; 5) žodyninių straipsnių pradžioje pateikiami sinonimai; 6) gramatinę procesinę reikšmę reiškia daiktavardis. (Pateikiami atitikmenys kitose kalbose.) Išvada: Atsižvelgdami į pirmiau minėtus bendrinės kalbos ir terminų žodynų ypatumus, galime daryti išvadą, kad teoriniu požiūriu esama svaraus pagrindo nagrinėti terminografiją kaip specifinę tarpdisciplininę sritį, grindžiamą leksikologijos, leksikografijos ir terminologijos pagrindais. Šiuo atveju, atidėję į šalį kitus ypatumus, skirkime papildomo dėmesio įvairių kalbos dalių vaidmeniui terminologijoje apskritai, o ypač terminų žodynuose. Gerai žinoma, kad terminai nėra specifiniai žodžiai. Terminai yra žodžiai, atliekantys specifinę funkciją: žodžiu ar žodžių junginiu įvardyti atitinkamos mokslo šakos arba veiklos srities sąvokų sistemos vienetą. Kitaip tariant, paprastai sakome, kad terminai yra ne esminiai, o funkciniai vienetai. 22 Valentīna Skujiņa │ Some lexicological aspects of terminology... Ši specifinė termino funkcija yra dvejopa: įvardyti ir žymėti sąvoką. Įvardijamieji kalbiniai vienetai paprastai yra daiktavardžiai (pvz., lingvistikoje daiktavardžiai sound, morpheme, word, sentence, transitivity vartojami kaip lingvistiniai terminai) arba žodžių junginiai, kurių pagrindinis komponentas yra daiktavardis (pvz., daiktavardis language yra pagrindinis žodžių junginių natural language, artificial language, sign language komponentas; šie junginiai vartojami kaip terminai). Daiktavardžiai yra žodžių klasė, galinti įvardyti įvairiausias realijas – objektus, procesus, savybes, kiekius, būsenas ir kt. Todėl būtent daiktavardžiai gerai tinka terminų funkcijai atlikti. Daiktavardžių, kaip atitinkamų sąvokų, fiksuojamų terminų žodynuose, raiškos priemonių, vyraujantis vaidmuo neabejotinas; jį pabrėžia daugelis kalbininkų ir terminologų. Dėl kitų kalbos dalių, ypač veiksmažodžių, reiškiama įvairių nuomonių. Kai kuriais atvejais ISO standartuose antraštiniais žodžiais pateikiami ir daiktavardžiai, ir veiksmažodžiai (pvz., ISO/IEC 2382). Palyginkime keletą šiuose ISO standartuose pateiktų daiktavardžių ir veiksmažodžių apibrėžčių pavyzdžių ir atkreipkime dėmesį į šiose apibrėžtyse nurodytų sąvokų skaičių bei esminius jų požymius: atvaizdavimas A vizualinis duomenų pateikimas. atvaizduoti Pateikti duomenis vizualiai. saugojimas Duomenų išsaugojimas duomenų saugojimo įrenginyje. saugoti Išsaugoti duomenis duomenų saugojimo įrenginyje. programavimas Programų kūrimas, rašymas, keitimas ir testavimas. programuoti Kurti, rašyti, keisti ir testuoti programas. Jei, remiantis semantiniu (ir terminologiniu) trikampiu, sąvoka yra mentalinis objekto vaizdinys, o terminas – kalbinė sąvokos raiška, tai kiek sąvokų pateikiama šiuose pavyzdžiuose? Trys ar šešios? Jei palyginsime sąvokų „kalbinę raišką“ šiose apibrėžtyse: „vizualinis pateikimas“ ir „pateikti vizualiai“ arba „išsaugojimas … duomenų saugojimo įrenginyje“ ir „išsaugoti … duomenų saugojimo įrenginyje“, arba: Terminologija | 2008 | 15 23 „projektavimas, rašymas …“ ir „projektuoti, rašyti …“ – turėtume daryti išvadą, kad sąvokos reiškiamos žodžiais, turinčiais tą patį konceptualų turinį, tačiau besiskiriančiais gramatine forma, atitinkančia atitinkamą kalbos dalį. Todėl įtikinamesnis atrodo tų kalbininkų ir terminologų požiūris, kurie daiktavardžius laiko pagrindiniais kalboje atitinkamų sąvokų atstovais, o veiksmažodžius – terminologiniais vienetais, kurie iš tiesų reiškia tą pačią sąvoką, skiriasi gramatine (morfologine ar sintaksine) variacija arba modifikacija ir vartojami atsižvelgiant į konteksto poreikius, diskurse. Žinoma, įvairiose dalykinėse srityse esama savitumų, pavyzdžiui, matematikos, technikos terminijoje ar sporte. Termino daiktavardinė prigimtis grindžiama adekvačia sąvokos prigimtimi. Tokio terminologinio elemento, kaip termeme (Skujiņa 1996), samprata suteikia skirtingoms kalbos dalims priklausantiems žodžiams (ir (arba) žodžių formoms) galimybę užimti apibrėžtą vietą terminologiniame žodyne: terminas (daiktavardis), kaip sąvokos atstovas, yra centrinis termemos narys (pvz., terminas translation), o veiksmažodis ir kiti žodžiai ar žodžių formos (dalyviai, prieveiksmiai, būdvardžiai) iš tiesų reiškia tą pačią sąvoką ir yra antriniai nariai (pvz., translate, translating, translated). Kiekviena mokslinė veikla grindžiama principais. Latvijoje kelis dešimtmečius pagrindiniai terminologijos uždaviniai buvo vykdomi, o principai priimami vadovaujantis E. Wüsterio (Wüster 1979) požiūriu ir austrų terminologijos mokyklos nuostatomis, laikantis sisteminio požiūrio vadinamosios „tradicinės terminologijos teorijos“ rėmuose (Cabré Castellví 2000: 35). Šių uždavinių pakako tam tikriems nacionalinės terminijos plėtotės tikslams pasiekti, remiantis moksliniais reikalavimais ir klasikinėje tarpkalbinėje terminologijos teorijoje suformuluotais principais. Šie uždaviniai buvo vykdomi ne tik siekiant standartizuoti terminiją, bet ir ypač praturtinti nacionalinę leksinę sistemą. Apibendrindamas norėčiau pabrėžti, kad per kelis dešimtmečius (maždaug nuo XX a. septintojo dešimtmečio) terminologijos mokslas tapo tarpdisciplinine sritimi, grindžiama lingvistika ir jos šakomis – leksikologija, leksikografija, daryba ir kt., taip pat pagrindiniais logikos, filosofijos, kognityvistikos, ontologijos, komunikacijos mokslo ir kt. elementais. Besides (as it is stressed in terminology literature (Cabré Castellví 2000: 55)), while being interdisciplinary, terminology is also transdisciplinary, 24 Valentīna Skujiņa │ Some lexicological aspects of terminology… nes nėra struktūruotos disciplinos be terminijos ir nėra galimybės reikšti bei perteikti mokslinių žinių be terminologijos. Nors terminologijai būdinga tai, kad pagrindinių mokslinių terminų darybos principų taikymo įvairovė iki šiol atlieka esminį vaidmenį. Dabar terminologijos moksle galima pastebėti naujų požiūrių paiešką, kuri padėtų atsižvelgti į terminologinių vienetų sudėtingumą tiek bendravimo, tiek specializuotos komunikacijos kontekste, taip pat į terminų sintaksinę ir komunikacinę prigimtį tekstuose. Vis dėlto tai nereiškia, kad reikia atmesti tradicinį požiūrį. Tai reiškia, kad naujos terminologijos teorijos pagrindas turėtų aprėpti tiek reprezentacinę, tiek komunikacinę terminologijos funkciją (Cabré Castellví 2000: 36, 46). Naujasis požiūris pirmiausia reiškia pagrindinių mokslinių principų įtvirtinimą, o antra – dėmesio sutelkimą į terminų vartojimo įvairovę. Pageidautina, kad „naujoji teorija“ būtų ne vien „lingvistinė terminologijos teorija“, o „terminologijos teorija terminologijai“, kuri „terminus suvoktų kaip denominacinių ir konceptualiųjų vienetų, priklausančių natūraliajai kalbai, visumas“ ir „atstovaujančius specialiosioms žinioms konkrečioje srityje bei tarnaujančius profesinei komunikacijai“ (Cabré Castellví 2000: 53). I Š V A D O S 1. Nuo pirmųjų rašytinių šaltinių atsiradimo, maždaug per penkis šimtmečius, lietuvių ir latvių terminija pamažu tapo tarpdisciplininė ir gana turtinga, kad galėtų atlikti visas būtinas valstybinės kalbos funkcijas, kurių poreikis išryškėjo XX a. pabaigojeth ir tebėra aktualus iki šiol. Glaudesni latvių ir lietuvių terminologų ryšiai užsimezgė nuo XX a. septintojo dešimtmečio vidurioiesth, kai Vilniuje, Rygoje ir Taline buvo rengiamos reguliarios terminologijos ir kalbos kultūros konferencijos. Tuo metu terminologija buvo paskelbta savarankiška tarpdisciplinine sritimi, grindžiama lingvistika ir pagrindiniais logikos, filosofijos, kognityvistikos, ontologijos, komunikacijos mokslo ir kt. elementais. 2. Lingvistiniu požiūriu terminologija pirmiausia tradiciškai buvo laikoma leksikologijos dalimi. Leksikologinis terminologijos aspektas reiškia, kad reikia atsižvelgti į terminologinio sluoksnio savitumą bendrojoje kalbos leksinėje sistemoje, terminų ir neterminų, terminologinės ir bendrosios leksikos tarpusavio santykius, sąsajas Terminologija | 2008 | 15 25 tarp terminologijos ir profesiniu, socialiniu, teritoriniu, istoriniu bei stilistiniu požiūriu ribotų leksikos sluoksnių ir pan. 3. Kalbos leksinis inventorius kaupiamas žodynuose. Leksikografija yra kalbotyros šaka, kurioje plėtojama žodynų sudarymo teorija ir praktika bei nustatomi žodžių rinkimo, sisteminimo, analizės ir aprašymo principai ir metodai. Terminų žodyno sudarymo teorija ir praktika yra kitos disciplinos – terminografijos – pagrindas. Ar yra skirtumas tarp bendrinės kalbos žodyno ir terminų žodyno? Ar terminografija yra tik leksikografijos dalis? Atsižvelgdami į bendrinės kalbos ir terminų žodynų ypatumus, galime daryti išvadą, kad teoriniu požiūriu yra svarus pagrindas terminografiją laikyti specifine tarpdisciplinine sritimi, susidedančia iš leksikologijos, leksikografijos ir terminologijos pagrindų. 4. Vienas iš ypatumų – skirtingas kalbos dalių traktavimas terminų žodynuose, palyginti su bendrinės kalbos žodynais. Tai lemia specifinė terminų funkcija: įvardyti ir žymėti sąvoką. Daiktavardžiai – žodžių klasė, galinti įvardyti įvairiausius realijų tipus: objektus, procesus, ypatybes, kiekius, būsenas ir pan. Todėl būtent daiktavardžiai puikiai tinka terminų funkcijai. Būdvardžiai ir dalyviai (t. y. veiksmažodžių formos) paprastai yra žymintys terminų elementai. 5. Kai kuriais atvejais ISO standartuose antraštiniais žodžiais pateikiami ir daiktavardžiai, ir veiksmažodžiai. Jei palygintume šiems daiktavardžiams ir veiksmažodžiams (turintiems tą pačią šaknį ar kamieną) pateiktus apibrėžimus, pvz., display – „vaizdinis pateikimas“; to display – „pateikti vaizdžiai“, turėtume daryti išvadą, kad sąvokos čia išreiškiamos žodžiais, turinčiais tą patį konceptualų turinį ir besiskiriančiais tik gramatiniu požiūriu, atsižvelgiant į atitinkamą kalbos dalį. Todėl įtikinamesnis atrodo tų kalbininkų ir terminologų požiūris, kurie daiktavardžius laiko pagrindiniais atitinkamų sąvokų reiškėjais, o veiksmažodžius – terminologiniais vienetais, kurie iš esmės išreiškia tą pačią sąvoką, skiriasi gramatine modifikacija ir vartojami dėl konteksto poreikių. 6. Termino, kaip terminologijos vieneto, daiktavardinė prigimtis grindžiama adekvačia sąvokos prigimtimi. Tokios terminologinės pozicijos, kaip termeme, samprata suteikia įvairių kalbos dalių žodžiams (ir (arba) žodžių formoms) galimybę užimti apibrėžtą vietą terminologiniame žodyne kaip terminologinės leksikos vienetams (visumoje). 26 Valentīna Skujiņa | Some lexicological aspects of terminology... 7. Šiuolaikiniame terminologijos moksle galima pastebėti naujų požiūrių paieškas, kurios padėtų atsižvelgti į terminologinių vienetų sudėtingumą. Vis dėlto tai nereiškia, kad reikia atsisakyti tradicinio požiūrio. Tai reiškia, kad naujosios terminologijos teorijos pagrindu turėtų būti atsižvelgiama ir į reprezentacinę, ir į komunikacinę terminologijos funkciją. Naujasis požiūris pirmiausia reiškia, kad terminai turi būti laikomi terminų sistemos vienetais, atspindinčiais atitinkamą sąvokų sistemą ir grindžiamais moksliniais principais, o antra, kartu – dėmesį sutelkiant į terminų vartojimo diskurse įvairovę. REFERENCES Cabré Castellví M. T. 2000: Elements for a theory of terminology: Towards an alternative paradigm. – Terminology. Vol. 6, No 1, Amsterdam/Philadelphia; John Benjamins PC, 35–57. ISO/IEC 2382-1 Information processing systems. Vocabulary. Part1: Fundamental terms. ISO 2382-12 Information processing systems. Vocabulary. Part 12: Peripheral equipment. ISO/IEC 2382-13 Information processing systems. Vocabulary. Part 13: Computer graphics. Kruopas J., Gaivenis K. 1973: Юнас Крупас, Казимерас Гайвенис. Терминологическая работа и под- готовка терминологических словарей в Литовской ССР. – Вопросы разработки научно-технической терминологии, Рига, 23–36. Laua A. 1981: Latviešu leksikoloģija, Rīga. LVV 2006: Latviešu valodas vārdnīca (Latvian Language Dictionary), Rīga. Skujiņa V. 1996: The Specify of the Term and the Concept of the Termeme. – IITF Infoterm. Multilingualism in specialist communication. Vol. 2. Vienna: TermNet, 1123–1130. VPTSV 2007: Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca (Dictionary of Basic Linguistic Terms), Rīga. Wüster E. 1979: Einführung in die Allgemeine Terminologielehre und terminologische Lexicographie, Wien. BPHTT 1973: Вопросы разработки научно-технической терминологии, Рига. KAI KURIE LEKSIKOLOGINIAI TERMINOLOGIJOS IR TERMINOGRAFIJOS ASPEKTAI Per beveik penkis šimtmečius latvių, kaip ir lietuvių, kalba pasiekė tokį lygį, kad dvidešimtojo amžiaus pabaigoje mūsų kalbos buvo visiškai pasirengusios atlikti visas aktualias valstybinės kalbos funkcijas savo šalyse. Reguliarūs latvių ir lietuvių kalbininkų kontaktai prasidėjo nuo dvidešimto amžiaus septintojo dešimtmečio, kai buvo pradėtos rengti terminologijos ir kalbos kultūros konferencijos. Septintasis dešimtmetis – tai laikas, kai terminologija, iki tol laikyta leksikologijos šaka, dėl gausių teorinių tyrinėjimų tapo savarankiška tarpdalykine mokslo sritimi, besiplečiančia lingvistikos ir keleto gretutinių sričių – logikos, filosofijos, kognityvistikos, ontologijos, komunikacijos mokslų – sandūroje. Leksiniu atžvilgiu terminologija laikoma specifiniu kalbos leksinės sudėties sluoksniu, kreipiant dėmesį į terminų ir ne terminų santykį, terminų ir profesinių, socialinių, teritorinių, istorinių, stilistinių ir kitų leksikos sluoksnių sąsajas. Leksinę kalbos sandarą atskleidžia žodynai. Teoriniai ir praktiniai žodynų sudarymo aspektai – leksikografijos, kaip kalbotyros šakos, tyrimų objektas. Viena iš žodynų rūšių – terminų žodynai. Bendrinės kalbos ir terminų žodynų lyginimas leidžia apibūdinti terminografiją kaip gretutinę discipliną, esančią leksikologijos, leksikografijos ir termi- Terminologija | 2008 | 15 2 7 nologijos sandūroje. Terminų žodynų specifika atsiskleidžia atrenkant žodynų straipsnių antraštes ir leksiškai bei gramatiškai aprašant. Terminų žodynuose vyrauja daiktavardžiai, kadangi jie pavadina pačias įvairiausias realijas – daiktus (objektus), procesus, savybes, kiekius, aplinkybes ir kt. Daiktavardžiai geriausiai įvardija sąvokas. Kitos kalbos dalys, pavyzdžiui, būdvardžiai, dalyviai (t. y. veiksmažodinės formos) paprastai atlieka termino apibūdinančio dėmens funkciją. Kartais, pavyzdžiui, kai kuriuose ISO standartuose, pasitaiko antraščių ir su daikta-vardžiais, ir su veiksmažodžiais: display – „vizualinis pateikimas“ ir to display – „pateikti vizualiai“ (apibrėžčių vertimas pateiktas straipsnio autorės). Kaip matyti iš apibrėžčių, abiem atvejais kalbama apie tą pačią sąvoką, skiriasi tik žodžio gramatinės formos pasirinkimas. Toks dubliavimas yra netikslingas. Pakaktų išreikšti sąvoką daiktavardžiu, o veiksmažodis, reikalui esant, gali būti vartojamas tekste. Skirtingų kalbos dalių vietą ir vaidmenį terminologijoje padeda nustatyti terminema, kurios pagrindinis dėmuo yra daiktavardis, o kitos kalbos dalys (susijusios su ta pačia sąvoka) – antraeiliai dėmenys (plg. перевод – переводить, переведен, переведенный ir pan.). Pastaruoju metu terminologijoje ieškoma naujo požiūrio, pabrėžiant kompleksinį terminologinių vienetų pobūdį, tačiau tai nereiškia, kad atsisakoma tradicinio požiūrio. Dėmesys turi būti skiriamas ir reprezentacinei, ir komunikacinei termino funkcijai, t. y. termino sistemiškumui terminų sistemoje ir vartosenos įvairovei, atsižvelgiant į kontekstą. НЕКОТОРЫЕ ЛЕКСИКОЛОГИЧЕСКИЕ АСПЕКТЫ ТЕРМИНОЛОГИИ И ТЕРМИНОГРАФИИ В течение около пяти столетий латышский, как и литовский, язык постепенно развиваясь достиг такого уровня, благодаря которому в конце 20го века наши языки полностью были готовы выполнять все актуальные функции государственного языка в наших государствах. Регулярные контакты латышских и литовских языковедов начались с 60ых годов 20го столетия с организацией конференций по терминологии и культуре языка. 60ые годы – время, когда терминология из подобласти лексикологии, благодаря многочисленным теоретическим исследованиям, приобрела статус самостоятельной междисциплинарной области науки, развиваясь на грани лингвистики и целого ряда смежных областей знания – логики, философии, когнитивистики, онтологии, коммуникативных наук и др. В лексическом аспекте терминология рассматривается как специфический слой лексического состава языка, обращая внимание на соотношение терминов и нетерминов, связи терминов с профессиональным, социальным, территориальным, историческим, стилистическим и другими пластами лексики. Лексическое богатство языка дано в словарях. Теоретические и практические аспекты составления словарей – объект исследования лексикографии как подобласти языкознания. Один из видов словарей — терминологические словари. Сравнение общелитературных и терминологических словарей дает основу для выделения терминографии как смежной дисциплины на грани лексикологии, лексикографии и терминологии, т. е. терминоведения. Специфика терминологических словарей 28 Valentīna Skujiņa | Some lexicological aspects of terminology... выявляется как при выборе, так и при лексическом и грамматическом описании заголовков словарных статей. В терминологических словарях преобладают имена существительные, так как именно при помощи существительных возможно назвать самые разнообразные реалии – предметы (объекты), процессы, качества, количества, обстоятельства и др. Существительные используются как представители понятий. Другие части речи, напр., имена прилагательные, причастия (т. е. формы глаголов) обычно используются в функции определяющего терминоэлемента. Иногда, например, в некоторых стандартах ИСО, наблюдается наличие заголовков как с существительными, так и с соответствующими глаголами: display – ‘визуальное представление’ и to display – ‘представить визуально’ (перевод дефиниций дан автором статьи). Как следует из дефиниций, речь в обоих случаях идет об одном и том же понятии, лишь отличается подбор грамматической формы слов. Подобное дублирование кажется не целесообразным. Репрезентацию понятия достаточно предъявить, используя существительное, а глагол автоматически согласно системе языка при необходимости может использоваться в тексте. Место и роль различных частей речи в терминологии помогает предопределить понятие о терминеме с существительным как основным компонентом термина и другими частями речи (имеющими связь с тем же понятием) – как второстепенными членами (сравн.: перевод – переводить, переведен, переведенный и т. п.). В последнее время в терминоведении наблюдаются поиски нового подхода с акцентом на комплексный характер терминологических единиц. Но это не означает отказа от традиционного подхода. Внимание следует уделить одновременно как на репрезентативную, так и на коммуникативную функцию термина, т. е. на системность термина в терминосистеме и разнообразность в употреблении в зависимости от контекста. Gauta 2008-05-26 Valentīna Skujiņa Terminology Commission at the Academy of Sciences of Latvia Akadēmijas lauk. 1, Riga, LV-1050, Latvia E-mail: [email protected] Terminoloģija | 2008 | 15 2 9