„Computer Bild Lietuva“ portalo žodynėlio terminai

Computer Bild Lietuva portalo žodynėlio terminai AUŠRA RIMKUTĖ Lietuvių kalbos institutas omputer Bild Lietuva — 13 tūkstančių tiražu leidžiamas dvisavaitinis žurnalas, skirtas kompiuterio ir kitos skaitmeninės technikos naudotojui. Naujausius straipsnius įvairiais informacinių ir komunikacinių technologijų klausimais galima rasti ir internete adresu www.computerbild.lt. Kadangi, kaip teigiama, žurnalo redakcijos tikslas — spausdinti „labai paprasta ir suprantama kalba parašytus, itin praktiškus bei gausiai iliustruotus tekstus“, matyt, todėl portale įdėtas žodynėlis (http://www.computerbild.lt/zodynelis), kuriame teikiama kiek daugiau nei pusė tūkstančio terminų ir kitų leksinių vienetų. Tai dažniausiai žurnalo straipsniuose vartojami kompiuterijos ir jai artimų sričių terminai. Žodynėlio sandara įprasta — pirma teikiamas terminas ar kitas leksinis vienetas, tada — jo apibrėžtis. Kai kur nurodomas ir angliškas atitikmuo. Terminai nekirčiuoti. Toks žodynėlis labai praverčia žurnalo skaitytojams, todėl palaikytinos portalo kūrėjų pastangos tvarkyti leidinio straipsniuose vartojamą vienos iš labiausiai besikeičiančios sričių — kompiuterijos — terminija. Kompiuterijos terminy tvarkybos darbas dirbamas jau gerokai ilgiau nei tris dešimtmečius, todėl pasiremti yra kuo, pavyzdžiui, naujausiu V. Dagienės, G. Grigo, T. Jevsikovos Enciklopediniu kompiuterijos žodynu (2008, antrasis pataisytas ir papildytas leidimas, toliau — EKŽ; pirmasis šio žodyno leidimas — 2005), kuriame pateikta apie 4 tūkstančius terminų, taip pat didžiausiu šios srities leidiniu — V. Žalkausko Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodynu: anglų-lietuvių-prancūzų kalbomis (2003), kuriame yra daugiau nei 5 tūkstančiai terminų ir frazių; R. Valatkaitės, Z. Kudirkos parengtu Keturkalbiu terminų žodynu Informatika: lietuviy—angly—rusy—vokiečių kalbomis (1997) ir kt. Visi šie žodynai turi Valstybinės lietuvių kalbos aprobatą, taigi yra peržiūrėti ir kalbininkų terminologų. Gaila, kad portalo kūrėjai ir tvarkytojai jais nesinaudoja. Computer Bild Lietuva portalo žoTerminologija | 2009 | 16 277 dynėlis — puikus pavyzdys, kurį panagrinėjus matyti. kaip sunkiai prigyja minėtuose žodynuose teikiami naujadarai, ypač svetimybių atitikmenys, ir kaip sunkiai jie įsitvirtina kasdienėje ne tik kompiuterių mėgėjų, bet ir kompiuterių specialistų kalboje. Pirmiausia į akis krinta tai, kad žodynėlyje teikiama pasenusių terminų", pvz.: kietasis diskas (=standusis diskas) (angl. hard disk EKŽ), išorinis kietasis diskas (=išorinis standusis diskas), kietojo disko skirsnis (=standžiojo disko skaidinys) (angl. hard disk partition), vedlys (=vediklis) (angl. wizard EKŽ), diegimo vedlys (=diegimo vediklis), subdomenas (= posritis) (angl. subdomain EKŽ), duomenų srautas (=pralaidumas) (angl. bitrate EKŽ), ekrano nuotraukos (=momentinė ekrano kopija) (angl. screen shot, screenshot EKŽ), įsikrovimo diskas (=paleidimo diskas, sisteminis diskas) (angl. boot disc EKŽ), įkrovos sektorius (=paleidimo sektorius) (angl. boot sector EKŽ). konsolė (= pultas) (angl. console EKŽ), maršrutizatorius (= maršruto parinktuvas) (angl. router EKŽ), saugus režimas (=ribotoji veiksena) (angl. safe mode EKŽ), ugniasienė (=užkarda) (angl. firewall EKŽ), reklaminis skydelis (=reklamjuostė) (angl. banner EKŽ) ir kt. Gaila, kad dažnai nueinama paprasčiausiu keliu — vartojama aplietuvinta anglybė. Žodynėlyje ji paprastai rašoma nelietuviškose kabutėse, pvz.: „hostingas“ (=priegloba) (angl. hosting EKZ). „hakeris“ (=programišius) (angl. hacker EKZ). „skinas“ (=apipavidalinimas) (angl. skin EKŽ), „skriptas“ (=scenarijus) (angl. script EKŽ), „kompresija“ (=glaudinimas) (angl. compression EKŽ), „noutbukas“ (=knygiškasis kompiuteris) (angl. notebook EKZ) ir kt. Žodynėlyje kabutėse teikiama svetimybė „Firmware“ (=programinė aparatinė įranga) (angl. firmware EKŽ). Kita bėda — vartojamos angliškos santrumpos tų terminų, kurie lietuviškuose kompiuterijos žodynuose turi lietuviškus atitikmenis, pvz.: ADSL (=asimetriné skaitmeninė abonento linija, galėtų būti vartojama santrumpa ASAL) (angl. asymmetric digital subscriber line, ADSL EKŽ), DSL (=skaitmeninė abonento linija) (angl. digital subscriber line, DSL EKŽ), „VoIP“ (=interneto telefonija) (angl. internet phone, internet telephony, IP telephony. VoIP, voice over internet protocol EKZ) ir kt. Įvairių ryšio protokolų, technologijų, formatų, formalių kalbų ir kiti pavadinimai yra sudaromi su tiesiogiai iš kitų kalbų (dažniausiai — anglų kalbos) perimtomis santrumpomis. Žodynėlyje teikiama netikslių pavadinimų, daž- * Taisant terminus remiamasi Enciklopediniu kompiuterijos žodynų (2008). 278 Aušra Rimkutė | Computer Bild Lietuva portalo žodynėlio terminai nai nėra gimininių aiškinamųjų žodžių, pvz.: 3GP (=3GP technologija), A4 (=A4 formatas) (angl. A4 format EKŽ), AVI (= AVI garso ir vaizdo formatas) (angl. audio / video interleaved, AVI EKŽ), BMP (=BMP formatas), BIOS programa (angl. BIOS (basic input / output system) EKZ) (=BIOS sistema), GSM (=pasauliné mobiliojo ryšio sistema, GSM sistema) (angl. GSM, GSM system, global system for mobile communications EKZ), GPS (=globaliné padėties nustatymo sistema. GPS sistema) (angl. GPS, global positioning system EKZ), HTML (=HTML kalba) (angl. Hypertext Markup Language EKZ), JPEG. JPG (=]PEG formatas. JPG formatas) (angl. format JPEG EKZ), JAVA (=]JAVA kalba, javos kalba) (angl. Java EKZ), MP3 (=MP3 formatas) (angl. MP3, MPEG layer 3 EKZ), RAW (=RAW formatas). WAP (=WAP protokolas) (angl. WAP, wireless application protocol EKZ) ir kt. Atskirai reikėtų aptarti gana dažnai vartojamą anglišką žodį Bluetooth. Bluetooth — tai ryšio labai trumpomis radijo bangomis (mikrobangomis) protokolas. Anot Gintauto Grigo, paprasčiau ir aiškiau būtų sakyti mikrobanginis ryšys, nereikėtų vartoti ir pliko prekės ženklo (Bluetooth) — geriau nurodyti aiškinamąjį žodį:, Bluetooth" protokolas (Grigas 2009: 10). G. Grigas siūlo, kai kalbama apie ryšį ir reikia tiksliai pasakyti jo protokolą, vartoti mikrobanginis ryšys „Bluetooth“ protokolu arba trumpiau: ryšys „Bluetooth“ protokolu (Grigas 2009: 10). Labai panašus atvejis yra angliško termino Wireless Fidelity santrumpos WiFi vartosena. WiFi — tai belaidžio ryšio technologija. WiFi gali būti ir prekės ženklas. Taigi tada, kai reikia įvardyti pačią technologiją, simbolinio pavadinimo versti nereikėtų. Kai reikia apibūdinti ryšio būdą, pakaktų sakyti belaidis ryšys, o ne Wi-Fi ryšys, belaidis internetas, o ne Wi-Fi internetas, belaidžio interneto ryšys vietoj Wi-Fi interneto ryšys. Žodynėlyje yra ir daugiau taisytinų terminų, pvz.: bevielio ryšio stotelė (=belaidžio ryšio stotelė), bevielio interneto zona (=belaidžio interneto zona), bevielis internetas (=belaidis internetas, mobilusis internetas) (angl. wireless internet EKŽ), bevielis tinklas (=belaidis tinklas) (angl. wireless network EKŽ), bevielis įrenginys (=belaidis įtaisas) (angl. wireless device EKŽ), bevielis maršrutizatorius (=belaidis maršruto parinktuvas), turinio valdymo sistema (=turinio tvarkymo sistema) (angl. content management system, CMS EKŽ). automatinis disko paleidimas (=automatinis paleidimas) (angl. autorun EKŽ), braižo atpažinimo funkcija (=rankrascio atpažinimas) (angl. handwriting recognition EKŽ), failų sistema (= failų išdėstymo sistema) (angl. file allocation system, file system EKZ.), iššokantys langai (=iškylantysis langas) Terminologija | 2009 | 16 279 (angl. popup, popup window, pop-up window EK Ž), nepertraukiamo maitinimo šaltinis (UPS) (=nenutrūkstamo maitinimo šaltinis) (angl. uninterruptible power supply, UPS EKŽ) ir kt. Daikto rūšis, išskiriamoji ypatybė sudėtiniuose terminuose turėtų būti reiškiama įvardžiuotine būdvardžio forma, pvz.: virtualus diskas (=virtualusis diskas) (plg. angl. virtual disk), virtuali atmintis (=virtualioji atmintis) (plg. angl. virtual memory). Kai kalbama apie sąvokos ypatybę, geriau vartoti nusakomąjį daiktavardžio kilmininką, pvz.: komandinė eilutė (=komandos eilutė) (plg. angl. command line), kreditinė kortelė (=kredito kortelė), sisteminė juostelė (=sistemos juostelė) (plg. angl. system tray), taktinis dažnis (=taktų dažnis) (plg. angl. clock speed). Kai kur pakaktų vienaskaitos, pvz.: įsilaužėliai (=įsilaužėlis), sisteminiai failai (=sisteminis failas). raktažodžiai (=raktažodis) ir kt. Beje, keista, kad terminas raktažodžiai (Tai žodžiai, kurie apibūdina ieškomą informaciją. Paieškos tinklalapiuose paprastai įvedame šiuos žodžius norėdami rasti su jais susijusius tinklalapius.) ir jo sinonimas reikšminis žodis (Angl. keyword". Žodis, apibūdinantis tekste (straipsnyje, tinklalapyje, knygoje) pateiktą informaciją. „Computer Bild Lietuva" svetainės reikšminiai žodžiai yra „kompiuteris“; „IT žurnalas“; „Computer Bild Lietuva“ ir pan.) žodynėlyje teikiami ir apibrėžiami atskirai. Raktažodis — vertinys (plačiau žr. Akelaitienė 2003), vietoj jo galėtų būti vartojama reikšminis žodis. EKŽ šalia pastarojo dar teikiamas bazinis žodis. Terminų apibrėžtys pateikiamos iš naujos eilutės. Dažniausiai aiškinama gana plačiai ir išsamiai, duodama pavyzdžių. Kaip jau minėta, prie kai kurių terminų galima rasti ir jų atitikmenis anglų kalba. Būtų tikslinga tai daryti nuosekliai. Terminų straipsniuose teikiami ir sinoniminiai terminai, paprastai svetimybės, pvz.: disko atvaizdas, „imidžas“ (=visiškoji disko kopija) (plg. angl. disk image EKŽ). Gaila, kad nėra norminimo nuorodų. Apibrėžčių kalba taip pat ne visada taisyklinga, yra ir stiliaus, ir korektūros klaidų. Žodynėlis būtų daug vertingesnis, jeigu visi antraštiniai terminai būtų sukirčiuoti. Recenzijoje kelti tik kai kurie aktualūs terminų vartojimo klausimai, norėta parodyti, kad dar yra taisytinų dalykų. Pataisius netikslumus, žodynėlis būtų kur kas vertingesnis skaitytojams, ŠALTINIS http://www. computerbild.lt/zodynelis 280 Aušra Rimkutė | Computer Bild Lietuva portalo žodynėlio terminai LITERATŪRA Akelaitienė G. 2003: Ar įteisinsime terminą raktažodis? — Terminologija 10, 157-162. EKŽ 2008: Dagienė V., Grigas G. Jevsikova T. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 11 papild. leidimas, Vilnius. — http://www.likit.lt/term/enc.html. Grigas G. 2006: Santrumpos terminijoje. — Terminologija 13, 194—199, Grigas G. 2009: Kaip versti keistus žodžius. — Gimtoji kalba 12, 9-12. Gauta 2009-11-23 Aušra Rimkutė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas: [email protected] Terminologija | 2009 | 16 281