Kai kurių fizikos terminų raida

Kai kurių fizikos terminų raida ANGELĖ KAULAKIENĖ Vilniaus Gedimino technikos universitetas augelis dabartinių lietuviškų fizikos terminų labai įvairavo ir kito, kol tapo priimtinais nusistovėjusiais ir visų specialistų vienodai vartojamais terminais. Dažniausia norminis terminas įsigali ir įsitvirtina terminijoje iš kelių sinonimų ar variantų. Ypač tai akivaizdžiai matyti paanalizavus lietuvių fizikos terminijos raidos tarpsnius pradedant pirmaisiais populiarinamaisiais fizikos straipsniais, spausdintais Keleivyje (1849-1880) ir Aušroje (1883—1886). ir baigiant naujausiais norminamaisiais terminografiniais fizikos leidiniais. Šiame straipsnyje pateikiama keleto svarbesnių dabartinių fizikos terminų — banga, būsena, elektra, energija, išlydis. jėga, judėjimas. krūvis, kūnas, magnetizmas, srovė, varža — raida pusantro šimtmečio laikotarpiu. Kad būtų aiškiau, kiekvienas terminas, jo sinonimas ar (fonetinis, mortologinis, rašybos ir kt.) variantas, kuris raidos metu įvairavo, keitėsi, iliustruojamas šaltinio sakiniu ar fragmentu, kurie pateikti autentiški, jų rašyba ir skyryba netaisyta. Terminų lizdas pradedamas vientisiniu terminu. Sudėtiniai (dvižodžiai, trižodžiai ir t. t.) terminai, kurie sudaro vientisinio termino lizdą ir kurie raidos metu įvairavo. pateikti abėcėlės tvarka pagal pirmąjį žodį nurodant šaltinius chronologine tvarka. Visi straipsnyje pateikti dabartiniu metu vartojami fizikos terminai yra sukirčiuoti. Išsamiau šių ir kitų fizikos terminų raida aptarta knygoje Lietuvių fizikos terminijos raida (Kaulakienė 2009). Štai kaip atrodo minėtų fizikos terminų raida. banga vilnis: Žemė supos ir svyrinėjo po musi koju lyg kaip kokia šiepis arba waltis ant wandens wilniū supama. K 1869 5 18; <...> [oro vilnys] sutikę antrą zerkolą, pastatytą priešais pirmą, atspindi nuo antro ir iš savo pusės susivietuoja arti jojo vienam punkte <...> V 1890 12 189 218 Angelė Kaulakienė Kai kurių fizikos terminų raida vilnėtas viskėjimas: <...> plinta, atspindi, persilaužia ir interferiravoja vilneti viskėjimai oro <...> V 1890 12 188 vilnis, -ies TFR139 banga: <...> wétros woldjamoms bangomis apdengtos yra <...> K 1870 11 44; Sutirstinto ir praskiesto oro sluoksnis sudaro vieną bangą ŠF III 69; Atokumas tarp dviejų bangos taškų <...> vadinasi bangos ilgis FP I 54; FTŽ1 10: Nusakykime bangą lygtim BF 1 173; FTŽ 1 44 banglla, -os FTZ; 28 banga, barigos FT Ž3 60 apvalios, arba rutulinės bangos: <...> tad aplink save jis pagamins apvalių, arba rutulinių bangų, sudarytų iš sutirštinto ir praskiesto oro <...> ŠF III 70 apskrita(oji) banga FTŽ 1 44 apskritėji banga FT Ž> 28: FTZ 60 atšokusioji banga: |vi siena, nuo kurios atšoka garso bangos, bus netoli mūsų, tad atšokusioji banga tuojau atgal sugrįžta, susilieja su pagrindine banga <...> ŠF III 74 atšokusi banga: Jei garso bangų atspindžio dėsniai sutinka su šviesos dėsniais, tad atšokusios bangos turi atgal eiti lygiagrečiu pluošteliu <...> ŠF III 73 atsispindėjusioji banga FTZ, 10 atsispindusi(oji) banga FTZ 1 45 atsispindéjusioji banga FT Ž> 28 atspindėtoji banga FT Ža 60 elastinga banga: <...> išpiauta iš kvarco kristalo plokštelė didelio dažnumo kintamame elektriniame lauke virpa, sukeldama ore arba skystyje trumpas elastingas bangas <...> BF II 63 elastingoji banga FTZ 10 elastiné banga, tamprumo banga FTZ 1 46 tampridji banga, eldstiskoji banga FT Ž> 31 elastiskoji banga žr. tamprioji banga FTŽ3 61 tamprioji banga FT Ž3 66 elektriszka vilnis: Juk elektriška vilnis, tai ne vilnis šviesos, šilumos arba garso: šviesos vilnį mes matome, šilumos — jaučiame, garso — girdime V 1891 2 24; Garsus iszradėjas telegrafo be drato italijonas Marconi pritaikė elektriszkas vilnis, ant kuriy nusiuntimo, kur reikia, nereikalauja draty <...> T 1898 9 299 elektro-magnetiska vilnis: <...> mes turime išvesti, jogiai tas pats vidus, vadinamas eteru, kuris Terminologija | 2009 | 16 219 pralydi vilnis šviesinesir šiliiminėęs, yra tuomi-jau vidumi pralydinčių ir vilnis elektro-magnetiškas V 18912 26 elektrybé: Elektrybé. kaipo vilnétas viskejimas etero V 1891 1 6 elektromagnetinė banga: Norėdami duoti aiškesnį elektromagnetinés bangos vaizdą <...>, pasinaudosime šiais pavyzdžiais FP VII 362; BF II 331 elektromagnetinė, arba elektrinė, banga: Taigi keliant bet kurioje erdvės vietoje periodinį elektromagnetinį trikdymą, pvz., elektrinius virpesius, aplinkoje sklinda elektromagnetinés. arba elektrinės, bangos BF 11 333 elektromagnetinė banga FTZ, 10: FTZ 1 46 elektromagnetiné banga FTZ, 29; F123 61 vilnys garso: Pirmiausiai apsipazjkime su charakterium vilniy garso V 1890 12 188 garso banga: Garso bangos atšoka nuo medžių, nuo kalnų. nuo debesų ir t. t. ŠF III 74 akustinė (= garso) banga FTŽ1 10 garso (= akustinė) banga FTŽ1 11 akustinė banga. garso banga FTŽ 1 44 garso banga, akustinė banga FTZ 1 46 akūstinė banga FTŽ5 28; FTŽ3 60 garso banga FTŽ> 29; FTZ: 61 išilginė banga: Mes kalbame apie išilginę bangą tada. kada dalelių svyruojamoii linija sutampa su bangos linija <...> FP 156; FTZ 11: Kietuose elastinguose kūnuose bei skysčiuose gali susidaryti ir skersinės, ir išilginės bangos <...> BF 1176; FTZ 1 47 išilginė (longitūdinė) banga: Pažymėsime čia dar, kad yra dvi rūšys bangų: išilginės (longitūdinės) ir skersos bangos (transversalinės) FP I 56 pailga banga: Slenkant sklandikliui vamzdžiu tolyn ir atgal, gauname pailgas bangas ŠF III 70 pailginės vilnys TFR 139 išilginė banga FT Ž> 29: FT Ža 62 rutulinė banga: ei ore virpės ne vienas taškas, bet kūnas. sudarytas iš daugelio taškų, pavyzdžiui kamertonas, tad kiekvienas jo taškas pagamins rutulinių bangų SF 111 70 sferiškosios vilnys TFR 139 rutulinė (= sferinė) banga FTŽ, 11 sferinė (= rutulinė) banga FTŽ1 11 rutulinė, arba sferinė, banga: Jei banga sklinda iš bet kurio bangavimo centro į visas puses vienodu greičiu. tai bangos paviršius yra rutulinis, tada turime rutulinę, arba sferinę, bangą BF 11 130 220 Angelė Kaulakienė | Kai kurių fizikos terminų raida sferinė banga: Jei banga sklinda iš bet kurio centro į visas puses vienodu greičiu, tai bangos paviršius yra rutulinis, tada turime sferinę bangą BF I 183 rutulinė banga, sferinė banga FTŽ 1 50 sferinė banga, rutulinė banga FTŽ 1 50 rutlinė banga, sfėrinė banga FT Ž3 30 sfėrinė banga žr. rutulinė banga FT Ž> 30 sferiné banga FT Ž3 64 skersa, arba transversalinė, banga: Skersą, arba transversalinę, bangą mes turėsime tada, kada dalelių svyr. linija yra statmena bangos linijai FP I 56 skersa banga (transversalinė): Pažymėsime čia dar, kad yra dvi rūšys bangų: išilginės (longitūdinės) ir skersos bangos (transversalinės) FP 1 56 skersinės vilnys (skersvilnės) TFR139 skersinė banga: Kietuose elastinguose kūnuose bei skysčiuose gali susidaryti ir skersinės, ir išilginės bangos <...> BF I 176 skersinė banga FTZ, 11; FTZ 1 50 skersiné banga FTŽ> 30; FTZ5 65 sklindanti banga: Sklindanti banga, sutikusi bet kurią kliūtį, nuo jos atsispindi ir sklinda priešinga kryptim BF I 180 sklindančioji banga FTZ, 11 sklindanti(oji) banga FTŽ 1 50 skliūdančioji banga FTZ, 30; FTŽ3 65 stovinti banga: <...> tokiu būdu, stovinčios bangos didžiausia amplitudė yra dukart didesnė už sklindančios bangos didžiausią amplitudę BF I 181 stovinčioji banga: Bangą, kurios mazgai visą laiką pasilieka tose pačiose vietose, vadinama stovinčiąja banga BF I 181 stovinčioji banga FITZ, 11 stovinti(oji) banga FTZ 150 stovinčioji banga FT ŽŽ» 31; FTZ; 65 šiluminė vilnis: <...> mes turime išvesti, jogiai tas pats vidus, vadinamas eteru, kuris pralydi vilnis šviesines ir Silumines yra tuomi-jau vidumi pralydinčiu ir vilnis elektro-magnetiškas V 1891 2 26 šilumos banga FTŽ1 11 Terminologija | 2009 | 1¢ 221 šiluminė banga FTŽ 151 šiluminė banga FT Ž> 31; FTZ 66 šviesinė vilnis: <...> mes turime išvesti, jogiai tas pats vidus, vadinamas eteru, kuris pralydi vilnis Sviesines ir Silumines, yra tuomi-jau vidumi pralydinčiu ir vilnis elektro-magnetiškas V 1891 2 26 šviesos banga FTŽ111: Šviesos bangos yra labai trumpos <...> BF III 128; FTZ I 51 šviesos banga FTZ,31: FT Ža 66 vandens vilnis: Žeme supos ir svyrinėjo po musū koju lyg kaip kokia šiepis arba waltis ant wandens wilniū supama K 1869 5 18 vandens banga: Tą mes matome ir su vandens bangomis, kuomet įmetame ne vieną, bet visą saują akmenėlių SF III 70; FTŽ1 11; FTŽ I 52 vanderis banga FT Ž3 67 būsena buvis: medegiszkas buvis A 1886 5 154 būklė: Vadinasi. magnetinio lauko stiprumas pusiaujo būklėje yra 2 syk mažesnis kaip ašies būklėje FP VII 15 stovis A 1885 9 277; Kietojo kuno stovio keitimos skystuoju, keičia kuno apimtį, blandumą KF 181; Taigi masė yra ne kas kita, kaip medžiagos kiekis, vis viena, kokia bus toji medžiaga, iš ko sudėta ir kurio stovio ŠF III 83; Prie tokių procesų priklauso fizinio kūnų stovio atmainos FP I 4 padėtis, arba stovis: Visas fizinių kūnų padėties, arba stovio, atmainas <...> mes vadiname gamtos reiškiniais <...> FP I 3 buvimas, būvis, io, stovis TFR 1174 būvis: FT Ž1 13; Kiek vėliau Franklinas (1706 — 1790) sukūrė unitarinę kūnų įelektrinimo hipotezę, pagal kurią visi kūnai normaliame būvyje turi nepastebima („natūralų“) elektros kiekį BF II 6 būvis -iai FTZ 159 būvis žr. būsena FT Ž> 37 būsenija, -os FT Ž3 35; FTZ3 75 gazinis stovis: Medžgina buna trijuose stoviuose: kietame, skįstame ir gaziniame KF 3 dujiškas būvis, dujumas TFR 181 dujinė būklė: Taigi katodo srityje susidarys kalio šarmas, o ant katodo pasirodys vandenilis dujinėje būklėje <...> FP VII 206 222 Angelė Kaulakienė | Kai kurių fizikos terminų raida dujinis būvis FTZ 159 dūjinė būsena FT Ž> 35; FTZ3 76 kietas stovis: Medžgina buna trijuose stoviuose: kietame, skįstame ir gaziniame KF 3 kietas(is) būvis FTŽ 1 60 kietoji būsena FTZ 35: FT Ža 77 magnetinė būklė: Taigi, šita kilpa reiškia magnetinės būklės tendenciją išsilaikyti FP VII 263 magnetinis būvis FTŽ I 61 magnėtinė būsena FT Ž> 36: FT Ža 77 neutralus(is) būvis FTŽ 161 neutralioji būsena FT Ž> 36; FT Ža 78 normalinė padėtis: Švytuoklė, atlenkta nuo savo normalinės padėties, turi tam tikrą potencinės energijos perteklių <...> FP 159 norminga padėtis: Atlošdami, sakysime, kiaušinį nuo jo normingos padėties, mes keliame augštyn jo masės centrą ir tuo būdu didiname jo potencinę energiją FP I 69 normalus būvis: Kiekvienas superlaidininkis turi savo būdingą temperatūrą, kurioje jis iš normalaus būvio pereina į superlaidumo būvį BF II 98 normalusis būvis FTZ 161 normaliéji būsena FZ, 36; FT Ž3 78 pagrindinė būklė: Pirmą pagrindinę būklę atvaizduoja 12 piešinys FP VII 14 pagrindinis būvis FIZ, 13; FTZ I 62 pagrindinė būsena FT Ž> 36; FT Ža 79 pusiausvyros stovis: |eigu mes trikampį paremsime jo pusiaukraštinių susikirtime, tai toksai trikampis bus beskirtės pusiausvyros stovy FP 1 66 pusiausvirus(is), pusiausvyros būvis FTŽ I 62 pusiausviroji būsena FTŽ3 36; FTŽa 79 ramybės padėtis: <...> reikia rasti kūne toks taškas, kuriame paremtas kūnas grįžta į ramybės padėtį, jei jis būna išjudintas FP 1 66 ramybės stovis: Kada kūnas įvairiais laikais randasi toj pačioj vietoj, mes sakome, kad jis yra parimęs (ramybės stovy) FP I 12 Terminologija | 2009 | 16 t [US [98 rimties, ramybės būvis FTŽ 1 62 rimtiės biisena FTZ 36: FTZ; 79 skystas stovis: MedZgina buna trijuose stoviuose: kietame, skjstame ir gaziniame KF 3 skysta būklė: Vykstant elektrolizei KCI skystoje būklėje prie augsty temperatūrų kalio ionai pasiekia katodą <...> FP VII 206 skystas(is) būvis FTŽ I 63 skystėji būsena FT Ž> 37; FT Ž3 80 superlaidumo būvis: Kiekvienas superlaidininkis <...> iš normalaus būvio pereina į superlaidumo būvį BF 11 98; FTŽ 1 63 superlaidus būvis: Šuo atveju susidaro tam tikras tarpinis būvis tarp normalaus ir superlaidaus būvių BF 11 211 superlaidiimo būsena FT Ž> 37; FT Ž3 80 tarpinis būvis: Šiuo atveju susidaro tam tikras tarpinis būvis tarp normalaus ir superlaidaus būvių BF II 211; FTZ 163 tarpinė būsena FTZ 37; FTZ5 80 elektra elektryste: Keli Daiktai, kaip antai: Stiklas, Gintaras, Séra, Katės Oda. Szilkai, Sakai ir taip toliaus, tur sawije Elektryste K 1851 11 42 gintaryste: Pagal tikra lietuviskaja Kalba més ta todėl galétumbim Gintaryste wadinti, ale jau pasiliksim šiam Kartui prie to wardo, kuri mokitieji žmones tam Daiktui dave ir wadinsim ji Elektricitdit (= Elektrizitit— A. K.), arba geriaus pagal musu Ištarimą Elektryste K 1851 11 42 elektryne: <...> jtekmeé elektrynés ant systémos dirksniu <...> A 1886 6 170 elektrybe: <...> elektrybe yra vilnétu viskejimu nekurio vidaus V 1891 2 26 elektrika: Elektrika da suvis neperseniai pasiliko pagauta ir jkinkyta į maszinas vietoj garo <...> T 1898 10 330 [gintra] elektra: Perkūnijos [gintra] elektra TK 85 elektra Įgintra |: AtvirkStines, atvirkSCiosios reikšmės elektra [gintra [TK 73 elektra A 1883 8-10 281: A 1885 10-11 324; Su elektra dabar gauna aliuming daug grynesnj, nekaip pirma V 1893 1 12; Ir teip, elektra yra tula prigimties pajiega, teip pat kaip šiluma, šviesa arba svarybé PF 94: TFR 1102: Elektra skina sau kelią tais oro taškais, kurie daro mažesnių kliūčių <...> SF II 26; Dviejų rūšių elektra FP VII 34; FTŽ1 21; Tokį būvį, kurį sukeliame trindami kūnus, vadiname elektriniu būviu, o jo sukėlėją — elektra BF II 5; FTŽ I 141 224 Angelė Kaulakienė | Kai kurių fizikos terminų raida elektra FT Ž> 70; FT Ž3 154 atimtinia (negatyviszka) elektra: Gamtiszka elektra prieg tam iszsidėtu į pridėtinią (pozityviszką) ir atimtinią (negatyviszką) A 1885 10-11 321 atimtinė elektrybe: Teorijos, kad elektrybé yra dvejopa: pridėtinė ir atimtinė <...> sulyg šiandien ponavoja be jokių apribojimų V 1891 1 7 negatyviška elektra: Kitų daigtų elektra <...>, jeigu prilygsta elektrai smalinės lazdelės — tai vadįsis negatyviška elektra PF 95 sakų, arba kaučuko elektra: Taigi, esama dviejų rūšių elektros: vieną jų vadiname paprastai stiklo elektra, antrąją sakų, arba kaučuko elektra SF 11 14 neigiamoji elektra, sakų arba kaučiuko elektra TFR 842 neigiama elektra: Neigiamos elektros atomai FP VII 385; Ši hipotezė tvirtino, kad kūnuose yra atskirai teigiamos („stiklo“) ir neigiamos („dervos“) elektros BF II 6 neigiamoji elektra: Jei tie spinduliai sutinka pakeliui kokį laidininką, kad ir tą patį kryzelj, tad įelektrina jį neigiamgja elektra SF 11 52; FTZ, 21 neigiama(oji) elektra FTŽ I 142 neigiamoji elektra FTZ, 70; FTŽ4 154 elektrybė atmosferine: <...> turi atlikti svarbų atiteisimą apsireiškimuose elektrybės atmosferinės ir magnetizmo žemės V 1891 2 26 atmosferos elektra: Reikia pasakyti, kad atmosferos elektros mokslas yra sulyginti jaunas <...> FP VII 125; FIZ, 21; FTŽ I 141 atmosferos elektra FTŽ> 70: FTŽ3 154 kontakto elektra: Kontakto elektra ir jos dėsniai FP VII 133 sąlyčio elektra FT Ž1 22 sąlyčio elektra, kontaktinė elektra FTZ 1 142 kontūktinė elektra, sąlyčio elektra FIZ, 70 sąlyčio elektra FT Ž3 155 pridėtinia (pozityviszka) elektra: Gamtiszka elektra prieg tam iszsidetu į pridėtinią (pozilyviszką) ir atimtinią (negatyviszką) A 1885 10—11 321 pridėtinė elektrybe: Teorijos, kad elektrybe yra dvejopa: pridėtinė ir atimtiné <...> sulyg šiandien ponavoja be jokių apribojimų V 1891 1 7 pozityviška elektra: Kitų daiktų elektra, jeigu ji prilygsta elektrai stiklo lazdelės, teip pat vadinasi pozityviška elektra <...> PF 95 stiklo elektra: Taigi, esama dviejų rūšių elektros: vieną jų vadiname paprastai stiklo elektra, antrąją sakų, arba kaučuko elektra ŠF II 14 Terminologija | 2009 | 16 225 teigiamoji elektra: Tuo pavyzdžiu fizikos moksle vienos rūšies elektrą, būtent tą, kurios gauname, trindami šilku arba amalgamuota oda stiklo lazdelę, vadinsime teigiamąja elektra <...> ŠF II 16; FTŽ1 22 teigiamoji stiklo elektra: Tuo tarpu teigiamoji stiklo elektra įtakos keliu clektrina šukų dantelius <...> ŠF II 20 vienarūšė, arba teigiamoji elektra: Tada įtakos keliu b skritulio viršuj atsirastų priešingos, būtent, neigiamosios elektros, o apačioje vienarūšės, arba teigiamosios ŠF II 25 vienarūšė elektra: Taip atsitinka del to, kad vienarūšė elektra mūsų kūnu nueis į žemę, o priešingoji išsilaikys <...> ŠF II 19 vienodo ženklo elektra: <...> vienodo ženklo elektra įelektrinti kūnai stumia, skirtingo ženklo elektra įelektrinti — traukia vienas kitą BF II 9 teigiama elektra: Kadangi tos dvi elektros veikia priešingai, tai paskui pradėta vadinti stiklo elektrą teigiama elektra <...> FP VII 36; Stiklo elektra laikoma teigiama, o ebonito — neigiama BF II 9 teigiamoji elektra FT Ž4 22 teigiama(oji) elektra FTŽ 1 142 teigiamėji elektra FT Ž> 70; FTZ3 155 energija V 1891 1 7: ŠF III 94; FP 1 69; FTZ, 25; BF II 106; FTŽ I 156; FTZ, 76; FTŽ43 170 akustinė energija FT Ž1 25 garsinė energija: Be to, darbo dalis virsta garsine energija BF I 273 akustinė energija, garso energija FTŽ 1 156 akūstinė enėrgija FIZ, 76; FTŽ3 171 garso enėrgija FT Ž3 77; FTŽ3 172 chemijos energija: Čia matome pavyzdį, rodantį mums chemijos energijos kitimą šilumine energija SF III 93; Šiandien mes nebekalbame apie jėgas, bet kalbame apie magnetinę, elektros, chemijos ir kitas energijas FP I 60 cheminė energija (energija sprogstančiojo parako): Be aukščiau parodytų mekaninės energijos rūšių, yra dar <...> cheminė energija (energija sprogstančiojo parako) SF 111 92 cheminė energija: <...> buvusi sukaupta bomboje cheminė energija virsta mechanine SF II 93; FTŽ1 25; <...> turime mechaninę, šiluminę, elektrinę, magnetinę, elektromagnetinę, atominę, spinduliavimo, cheminę ir t. t. ernergiją BF I 48; FTŽ 1156 chėminė enėrgija FTZ, 76; FTŽ3 171 226 Angelė Kaulakienė | Kai kurių fizikos terminų raida kreipimo jėga FTZ 1271 kreipimo jėga FTZ, 124; FTZ; 292 kuloniné jėga FTŽ1 40: <...> kuloniné jėga yra lygi nuliui <...> BF II 13 Kulono (Coulomb) jėga FTŽ I 271 Kulono jėga FIZ, 124; FT Ž3 292 magnetiškoji syla: <...> jog taip weik elektriškoji srowė apsistojusi, ir <...> savo magnetiškaja Syla pametusi K 1851 13 50 magnetiška syla: Rasi, eteras, kuris pralydi per savę šviesos vilnis, turi pajiegą įimti taipo-gi atmainas, kurias mes vadiname vardu elektrisky ir magnetiškų syly V 1891 17 magneto jėga: Tokia geležis vadinasi magnetas, o ypatinga tokios geležies traukiamoji jėga vadinasi magneto jėga SF II 3 magnetinė jėga: Žemės magnetinė jėga veikia įvairiose vietose įvairiomis kryptimis FP VII 8; FTZ, 40; FTZ 1271 magnétiné jėga FTŽ> 124; FT Ž3 292 magneto-motforinė jėga: Turint galvoje minėtą panašumą tarp magnetinio sriauto ir elektros srovės kalbama apie magneto-motorinę jėgą ir magnetinę varžą <...> FP VII 259 magnetovaros jėga FT Ž1 40; Įmagnetinančio lauko magnetovaros jėga Uy, yra išreiškiama taip <...> BF II 215; FTZ 1 271 magnetévaros jėga FT Ž> 124 magnetovara FTŽ3 416 molekulių jėgos: Kietuose dielektrikuose elementaraus krūvio nešėjai (jonai, atomai bei molekulės) yra palaikomi atominių arba molekulių jėgų tam tikrose pusiausvyros padėtyse BF II 42 molekulinė jėga FITZ, 40 molekulinės jėgos FTŽ 1271 molekulinės jėgos FTZ> 124; FTŽ3 292 sankybio jėga: <...> dujos teturi visai menką sankybio jėgą ir nuolat kuša KF 110 kibumas, kiblumas, o (kiblumo jėga) TFR 1247 sankabos (kohezijos) jėga FT Ž1 40; <...> tarp atomų bei molekulių veikia stipri sankabos (kohezijos) jėga <...> BF 1 216 kohezijos jėga FTŽ 1271 sukibimo jėga, kohezijos jėga FT ŽŽ 1272 Terminologija | 2009 | 16 233 kohėzijos jėga, sankibos jėga FTŽ> 124 kohėzijos jéga žr. sankibos jėga FTZ3 292 sdnkibos jėga FT Ža 293 spaudžiama jėga: <...> tas dydis <...> pareina tiktai nuo tų paviršių medžiagos, jų šiurkštumo ir spaudžiamos jėgos <...> FP 128-29 spaudžiamoji jėga: Spaudžiamoji jėga proporcinga sienos plotų dydžiams ŠF I 38 slėgimo jėga FTZ, 40; FTŽ I 272 slėgimo jėga FT Ž> 124; FTZ3 293 svarybės pajiega: Bet kas tai yra svarybės pajiega, kuri niekam nepriguli ir budama neregima traukia visus daigtus prie žemės vidurio? PF 7 svarumo spėka: Svarumo spėkos krypsnys KF 26 svarumo jėga: Jeigu taip, tai mėnuo, bėgdamas apie žemę, pasilieka ant savo elipsinės orbitos įtakoje tokios pat jėgos, kaip svarumo jėga ant žemės FP I 43 svorio jėga: Kiekvienoj naujoj skritūlio padėty veikia ta pati svorio jėga <...> FP I 94; Iš čia mes matome, kad, slenkant kūnui gulstina krypčia, svorio jėgos neatlieka jokio darbo <...> SF III 86-87; FTZ, 40 svoris-jéga: <...> mes skaidome svorj-jégg P eidami paralelogramo dėsniu į 2 jėgas <...> FP 128 svorio jėga žr. svoris FT Ž> 124 svoris FT Ž3 335: FT Ž3 789 tangentinė jėga: Taigi norint atsverti naštą, prie sraigto galvelės periferijos reikia pridėti tangentinė jėga <...> PF 1 82 tangentinė (= liestiné) jėga FIZ, 40 tangentiné jėga FTZ 1273 tangentiné jėgą, liestinė jėga FTZ, 124 tangentiné jėga žr. liestiné jėga FT Ža 294 liestinė jėga FT Ž3 292 traukianti syla: Dabar <...> mažū dwiračiū arba triračiū wežimukū gaunam pamatyti, ant kuriū užsisėdęs žmogus ratą lyg koki su koja sukdams gali be jokios traukiančios sylos ant lygaus kelio imanytinai greitai wažiūti K 1869 26 103 traukianti pajiega: Mes matome, jog svarumas F pakabintas ant ašies, yra du kart arčiaus nuo vietos atsirėmimo, nė kaip virvės galas, prie kurio yra pridėta traukianti pajiega PF 14 traukiama jėga: Priprastas mums tolyginio greitėjimo judėjimas yra kūnų kritimas, arba puolimas, del žemės traukiamos jėgos <...> FP I 20 234 Angelė Kaulakienė | Kai kurių fizikos terminų raida traukiamoji jėga: Tokia geležis vadinasi magnetas, o ypatinga tokios geležies traukiamoji jėga vadinasi magneto jėga ŠF II 3; Paskutiniu atveju per trumpas laikas, kad mūsų traukiamoji jėga galėtų įveikti rutulio inerciją <...> FP I 22; FTZ, 40 traukos jėga: Taip antai, akmens ant kalno potencinė energija pareina nuo traukos jėgos <...> FP I 58; Tarp vienarūšių magnetinių polių veikiančią atstūmimo jėgą laikome teigiama, o tarp įvairiarūšių veikiančią traukos jėgą — neigiama BF II 158: FTZ I 273 traukés jėga FT Ž> 125; FT Ž3 294 trynimosi jėga: Bet šiandien mes gerai žinome, kad visais tais atvejais veikia trynimosi jėgos FP I 59 trynimo jėga: Taigi trynimo jėga visuomet naikina judėjimo momentą FP I 27 trinties jėga: Trinties jėgos atgręžtos yra į priešingą jėgai P pusę <...> SF III 89; Riedančių kūnų trinties jėgos yra mažesnės už slystančių kūnų <...> BF I 103: FTZ, 40; FTZ I 273 trintiės jėga FTZ, 125; FT Ža 294 valentingumo jėga: Tai aiškinama tuo, kad tuose elektrolituose jonus veikiančios elek trostatinės jėgos yra didelės, palyginus jas su valentingumo jėgomis <...> BF II 117 valentinė jėga FT Ž 1273 valeritiné jėga FTŽ3 125: FTŽ4 294 varomoji jėga: Nuo jos vadinasi paleistas pasvaras n per pirmą sekunda pereis per šitą grindį, palikdamas ant jos priedinį pasvarėlį, kuris šiuo atveju yra varomoji jėga FP I 24 varės jėga FT Ž> 125; FTŽ4 294 veikianti jėga: Išeidami iš tų tyrimų. mes sakome, kad kiekviena veikianti jėga yra proporcinga masei ir greitėjimui <...> FP I 24-25 veikiančioji jėga: Pažymėdami veikiančiąją jėgą raide f <...> , mes galime parašyti tokią lygtį <...> FP 127 veikianti(oji) jėga FTŽ I 274 veikiančioji jėga FT Ž> 125; FT Ž4 294 judėjimas krutėjimas: Kaip kiekvienas krutėjimas teip ir balsas gali atlikti atsakantį darbą T 1898 7 33 krutėjimas arba persikėlimas: Abelnai sakant, mes pajiega vadįsime visą tą, kas gimdys krutėjimą arba persikėlimą kokio nors daikto iš vienos vietos į kita PF 7 kušėjimas: Tokiu budu kuno kuséjimu vadiname atsikeitimą jo padėjimo palyginant su padėjimu kokių nors kitų nekušančių kunų KF 34 Terminologija | 2009 | 16 235 judėjimas (kakimas): Judėjimo (kakimo) reiškiniai yra užvis labiau išsiplėtoję gamtoje <...> FP I 12 jūdis, -džio TFR 252 judėjimas: Tokių daiktų judėjimą, kaip traukinio, paukščio, kulkos, mes matome, nes atokumas tarp mūsų ir tų daiktų keičiasi <...> ŠF I 18; Mes žinome, kad konkrečiomis sąlygomis kiekvienas judėjimas sustoja, jeigu jis nepalaikomas tam tikra jéga <...> FP I 25; FTŽ1 41; Šios rūšies sukimąsi vadiname giroskopo judėjimu BF I 73 judesys: Juo labiau įkaitintas bus tasai daiktas, tuo didesnis turi būti molekulių judesys SF I 109; TFR 879; FTZ, 42 judėjimas, judesys FTŽ I 277 judėjimas, judesys FT Ž3> 126 judėjimas FT Ž3 297 judesys FTŽ13 301 judėjimas apskritimu FZ, 41; Judėjimas apskritimu yra greitéjantis judėjimas BF I 66 apskritiminis judėjimas, judėjimas apskritimu FTŽ 1277 apskritiminis judėjimas FT Ž> 126; FT Ž3 298 judėjimas normale FTYŽ, 42 normalinis judėjimas, judėjimas normale FTZ 1 280 normalinis judėjimas FT Ž> 127; FTZ3 299 absolitinis judėjimas: <...> nei absoliitinés ramybės, nei absolutiniy judėjimų mes nežinome FP I 16 absoliutiskas judėjimas: Eteris ir absoliutiSkas judėjimas FP VII 432 absoliutinis judéjimas FTZ 41 absoliutinis judėjimas, absoliutus(is) judėjimas FTZ 1277 absoliūtinis judėjimas FTZ, 126 absoliutusis judėjimas FT Ž3 297 amžinasis judesys, arba perpetuurn mobile: Taigi amžinasis judesys, arba perpetuum mobile, yra negalimas daiktas ŠF II 91 perpetuum mobile (amžinasis judėjimas): Taigi nuo seniausių laikų buvo stengiamasi padirbti tokias mašinas arba įrealinti perpetuum mobile (amžinojo judėjimo) idėją FP I 84 perpetuum mobile FT ŽŽ 68 amžinas(is) judėjimas, perpetuum mobile FTZ, 1 277 perpetuum mobile FTZ 11 536; FTZ; 219 236 Angelé Kaulakiené | Kai kuriy fizikos terminy raida amžinasis judėjimas FIZ, 126; FTZ3 297 betvarkis judėjimas: <...> Čia 0 reiškia vidutinį elektronų šiluminio (betvarkio) judėjimo greitį BF [II 94 chaotiškas judėjimas, netvarkingas judėjimas FT Ž 1277 betvafkis judėjimas. chaotiskasis judėjimas FT Ž> 126 chaotiskasis judėjimas žr. betvarkis judėjimas FT Ž3 298 betvarkis judėjimas FT Ž3 298 brauninis judėjimas FTZ, 42 Brouno judėjimas: Elementarų elektros krūvį galima nustatyti, sekant įelektrintos dalelės Brouno judėjimą dujose BF II 41 Brauno (Brown) judėjimas FTŽ 1 277 Brauno judėjimas FITZ 126: FTŽ3 298 greitėjamas judesys: Jei tuo pačiu laiku jie eina kas kart vis ilgesnį kelią, tai judesys yra greitėjamas <...> ŠF 119 greitėjantis judėjimas: Pastaroji lygtis išreiškia judančio tolygiai greitėjančiu judėjimu kūno nueito kelio ilgį per laiką f <...> BF 1 23 greitėjantis(is) judėjimas FTZ I 278 greitėjantysis judėjimas FT Ž> 126 greitėjantysis judėjimas FT Ža 298 harmoningas judėjimas: Iš jų paprasčiausias yra harmoningas periodinis judėjimas FP1 2 harmoningasis judėjimas FT Ž1 42 harmoninis judėjimas FTŽ 1 278 harmėninis judėjimas FIZ 126; FITZ; 298 kintamasis judesys TFR 126 kintamas(is) judesys TFR 879 mainus judėjimas: Aplamai kalbant, tikru greitumu mainaus judėjimo svarstomajj momentą būtų tas taško greitumas, kurį jis turėtų, jeigu nuo to momento judėjimas nustotų kitėjęs (kites) greitumo ir linkmės atžvilgiu FP 1 17 kintamas(is) judėjimas FT Ž 1 279 kintamūsis judėjimas FT Ž> 126; FT Ž4 299 Terminologija | 2009 | 16 237 kreivaeigis judesys TFR 126 kreivaeigis (kreivos eigos) judesys TFR 488 kreivaeigis judėjimas FTZ, 42; Kreivaeigio judėjimo greitėjimas a vienareikšmiai nusako kūno greičio kitimo pobūdį BF I 25; FTŽ 1279 kreivaeigis judėjimas FT Ž> 126; FT Ža 299 mažėjamas judesys: Jei nepaliaujamoji jėga eina iš šono, tai judesys nebūtinai turi būti greitėjamas ar mažėjamas SF 1 26 sumažintasis judesys, mažėjamasis, mąžtamasis, vienodai mažėjąs judesys TFR 345 lėtėjantis(is) judėjimas FTZ 1279 lėtėjantysis judėjimas FT Ž> 126 lėtėjantysis judėjimas FT Ža 299 molekulių judėjimas KF 24 molekulinis judėjimas FTZ, 42; FTŽ 1 279 molekulinis judėjimas FTZ> 126; FTŽ3 299 netolyginis judesys: Be to judesys dar gali būti lygus arba tolyginis, jei daiktas tuo pačiu laiku eina vienodo ilgio kelią. ir netolyginis judesys SE I 19 netolyginis judėjimas FTZ, 42: FTŽ I 280 netolyginis judėjimas FTZ, 127 netolygūsis judėjimas FTZ3 299 relatyvus judėjimas: <...> galime kalbėti tiktai apie relatyvia ramybę ir apie relatyvius judėjimus FP 1 16 realinis judėjimas: Realinis judėjimas čia yra svyravimas materijaliniy taškų, jy vibracija, arba osciliacija <...> FP I 55 lyginamasis, matomasis, reliatyvusis judesys TFR 835 reliatyvinis judėjimas FTŽ14 42 reliatyvinis judėjimas, santykinis judėjimas FTZ 1 281 santykinis judėjimas, reliatyvūsis judėjimas FTZ, 127 reliatyvissis judėjimas FTZ3 300 slenkamasai judesys: Slenkamasai stumeklio judesys tam tikrais prietaisais galima paversti sukamuoiju <...> SF I 137 transliacinis (= slenkamasis) judéjimas FTZ, 42 slenkamasis (= transliacinis) judéjimas FTZ, 42; Be to, judéjimus skirstome j slenkamuosius (transliacinius) ir sukimosi (rotacijos) judėjimus BF 1 19 238 Angele Kaulakiené | Kai kuriy fizikos terminy raida slenkamas(is) judėjimas, transliacinis judėjimas, slinkimas FTŽ 1281 slenkūmasis judėjimas, transliūcinis judėjimas FT Ž> 127 slenkamasis judėjimas FT Ž3 300 transliūcinis judėjimas žr. slenkūmasis judėjimas FTŽa 301 statinis (vertikalinis) judėjimas: <...> vadinasi, visas jo statinis (vertikalinis) judėjimas truks <...> sekundy FP I 35 stačias(is) judėjimas, vertikalus(is) judėjimas FT Ž 1 281 statūsis judėjimas, vertikalūsis judėjimas FT ŽŽ» 127 statūsis judėjimas FT Ž3 300 vertikalūsis judėjimas žr. statūsis judėjimas FT Ž3 301 sukimo (sukamasis) judesys TFR 152 sukamasis judėjimas FT Ž1 42 sukamasis (rotacijos) judėjimas: <...> tuomet turime kūno sukamąjį (rotacijos) judėjimą BF 119 sukimosi (rotacijos) judėjimas: Be to, judėjimus skirstome į slenkamuosius (transliacinius) ir sukimosi (rotacijos) judėjimus BF 1 19 sukamas(is) judėjimas, sukimas, rotacija FTŽ I 282 sukamasis judėjimas FTZ> 127: FTŽ4 300 šiluminis judėjimas FZ 42; Aukštesnėse temperatūrose judėjimo greitis didėja, taigi didėja šiluminio judėjimo energija BF 1273; FTŽ I 282 šiluminis, arba terminis, judėjimas: Todėl kūnų sudedamųjų dalelių judėjimą vadiname šiluminiu, arba terminiu, judėjimu BF 1 273 šiluminis judėjimas FT Ž> 127; FT Ža 301 tiesialinis judėjimas; Kalbėdami apie tiesialinius judėjimus, mes galime pakeisti viso kūno judėjimą vieno taško judėjimu <...> FP I 14 judėjimas tiesiąja linija: Pirmų pirmiausia mes čia turime omeny judėjimą tiesigja linija <...> FP T 13 tiesiaeigis judėjimas FT Ž1 42: Pagal kūno nueitojo kelio, arba trajektorijos. formą judėjimus skirstome į tiesiaeigius ir kreivaeigius BF I 19: FTŽ 1282 tiesiaeigis judėjimas FV Ž> 127: FY Ža 301 tolyginis judėjimas: Pastūmėję pasvarą n iš dešinės pusės augštyn, mes turétume čia tolyginį judėjimą <...> FP 122; FTŽ1 42; FTZ I 282 Terminologija | 2009 | 16 239 tolygus judėjimas: Jeigu suteikta kūnui kinetinė energija esti priežastimi tolygaus judėjimo <...>, tai pagalios ta kinetinė energija išeikvojama tik trynimo momentui pergalėti <...> FP 169 lygus arba tolyginis judesys: Be to judesys dar gali būti lygus arba tolyginis, jei daiktas tuo pačiu laiku eina vienodo ilgio kelią <...> ŠF I 19 tolyginis (tolygaus greičio) judėjimas; Tokį judėjimą vadiname tolyginiu (tolygaus greičio) judėjimu BF 1 19 tolyginis judėjimas FT Ž> 127 tolvgusis judėjimas FT 23 301 tolyginio greitėjimo judėjimas: Iš įvairių įvairiausių mainių judėjimų paprasčiausieji bus tolyginio greitėjimo arba tolyginio mažėjimo judėjimai <...> FP I 17 vienodo (tolvginio) greitėjimo judesys: Jei daikto einamo kelio ilgis tuo pačiu laiku vienodai auga, tai judesys yra vienodo (tolyginio) greitėjimo <...> SF I 19 vienodo greitėjimo judesys: <...> tai krintančio žemyn daikto judesys yra vienodo greitėjimo judesys SF 1 20 tolygiai greitėjantis judėjimas FTZ, 42; Kai greitėjimas visą laiką pasilieka pastovus, kūno judėjimą vadiname tolygiai greitėjančiu judėjimu BF 1 21 tolygiai greitėjantis(is) judėjimas FTŽ I 278 tolygiai greitėjantis judėjimas FT Ž> 126; FTŽ3 301 tolyginio mažėjimo judėjimas: Iš įvairių įvairiausių mainių judėjimų paprasčiausieji bus tolyginio greitėjimo arba tolyginio mažėjimo judėjimai <...> FP 117 vienodo mažėjimo judesys: Jei daikto einamo kelio ilgis tuo pačiu laiku vienodai auga, tai judesys yra vienodo (tolyginio) greitėjimo, jei vienodai mažėja — vienodo mažėjimo judesys SF I 19 sumažintasis judesys, mažėjamasis, mąžtamasis, vienodai mažėjąs judesys TFR 345 tolygiai lėtėjantis judėjimas FTZ, 42 tolygiai létéjantis(is) judėjimas FIZ 1 279 tolygiai lėtėjantis judėjimas FTZ, 126; FT Ž3 301 virpėjimo judėjimas KF 218 virpamasis judėjimas, virpėjimas FT Ž I 283 virpamasis judėjimas žr. virpėjimas FT Ž> 127 virpėjimas FTŽ3 925 krūvis krovinys, o, krova, -0s TFR 625 240 Angelė Kaulakienė | Kai kurių fizikos terminų raida krauja: Ištirt elektros kraujos dydžiui įvairiuose laidininko taškuose vartojame mažą metalo skritulėlį stikliniu kotu ŠF II 17 elektra: <...> bandymo rutuliukas įelektrintas ta pačia elektra kaip ir indo išorinis paviršius FP VII 41 krūvis FTŽ1 50: Žemės turimą neigiamos elektros krūvį turėtų greitai panaikinti oro laidumo bei konvekcijos srovių atnešami teigiami jonai BF II 68: FTZ I 358 kriw|is, ~iai FTŽ> 154; FTŽ3 368 elektros krauja; Elektra iš lazdelės pereis į rutulį, ir, kuo daugiau kartų mes būsime palietę jelektrinta lazdele, tuo didesnė bus tame rutulyje elektros krauja SF II 13 elektros krūvis FTZ, 50; Turimą kūno elektros kiekį vadiname kūno elektros krūviu BF II 9 elėktros krūvis FT Ž> 154; FTŽ3 369 elementarinis krūvis FT Ž1 50 elementarus elektros krūvis: Minėtas būdas elementariam elektros krūviui e matuoti remiasi Stokso dėsniu BF II 41 elementarus(is) elektros krūvis FTZ 1 359 elementariisis eléktros krūvis FTZ, 154; FT Ža 369 indukuotasis krūvis F17Z, 50 indukuotas elektros krūvis: Dabar pabandykime ištirti, nuo ko priklauso laidininko indukuoto elektros krūvio g* dydis BF II 27; FTŽ I 359 indukuotasis elėktros krūvis FTZ, 154; FT Ž3 369 neigiamasis krūvis F TŽ 50 neigiamas krūvis: Elektros krūvių sukurtame elektrostatiniame lauke jėgų linijos prasideda teigiamame krūvyje (+ versmėje) ir pasibaigia neigiamame krūvyje (— versmėje) <...> BF II 14 neigiamas(is) krūvis FTŽ 1 360 neigiamasis krūvis FTŽ5> 155: FTŽ3 369 specifinis krūvis FT Ž1 50; FTŽ 1 360 specifinis elektros krūvis: Dalelės turimo elektros kiekio g santykį su jos mase m vadiname jos specifiniu elektros krūviu BF 11 89 savitasis krūvis, specifinis krūvis FT Ž> 155 savitūsis krūvis FTŽ3 370 Terminologija | 2009 | 16 241 taškinis krūvis FTŽ1 50; FTŽ 1 361 taškinis elektros krūvis: Galime vaizduotis, kad elektros krūvis sukoncentruotas taške. Tada kalbame apie taškinį elektros krūvį BF 11 9 taškinis krūvis FT Ž> 155; FT Ž3 370 teigiamasis krūvis FT ŽŽ, 50 teigiamas krūvis: Elektros krūvių sukurtame elektrostatiniame lauke jégy linijos prasideda teigiamame kriūvyje (+ versmėje) ir pasibaigia neigiamame krūvyje (— versmėje) <...> BF II 14 teigiamas(is) krūvis FTZ I 361 teigiamasis krūvis FT Ž3 155; FT Ža 370 tūrinis elektros krūvis: <...> dėl nevienalytiškumo indukuojami nevienodi elektros krūviai, todėl jo [dielektriko] viduje susidaro tūriniai elektros krūviai BF 11 45 tūrinis krūvis FTŽ 1 361 tūrinis krūvis FITZ, 155: FIZ; 370 kūnas daiktas: Daiktus, kurie rods iš Sawes Elektrystés ne tur, ale taip lengvai iš kito Daikto Elektryste priima, wadiname priimanczius K 1851 11 42; Kiekvienas daiktas sveria, nieko nelaikomas jis krinta žemyn ŠF I 13 daigtas: Mes atskyrium peržiurėsim, kaip šilumą perleidžia daigtai kieti, skysti ir gazai PF 65 kunas: Garsą keligs kunas suteikia savo virpéjimu apie save esamajai erdvej (nors orui) smugius KF 220 kūnas: Tegu bus mums duotas kūnas NM (22 pieš.), kuris stovi prieš veidrodį toliau, negu centras SF III 17; TFR 1377; <...> kiekvienas kūnas užima didesnę arba mažesnę erdvės dalį <...> FP I 3; FTŽ1 50; Kietumu laikome kūno pasipriešinimą įsiskverbti į jį kitam kūnui BF 1108; FTZ I 362 kūnas FTZ, 155; FTŽ3 371 absolūčiai elastingas kūnas: Paimsime dabar du elastingu kūnu (mes čia turime omeny absolūčiai elastingus kūnus, kokių tikrenybėje nėra <...>) <...> FP I 30 absolutingai elastingas kūnas: Absolūtingai elastingais kūnais būtų tie, kurie kiekvienu išorinių jėgų veikimo momentu reikštų toms jėgoms lygų pasipriešinimą <...> FP I 30 stangrus, arba elastingas, kūnas: <...> susiduria stangrūs, arba elastingi, kūnai, tokie kaip iš dramblio kaulo padirbti rutuliai FP I 30 242 Angelė Kaulakienė | Kai kurių fizikos terminų raida trifazė srovė FTZ, 87; FTŽ II 772 trifazė elektros srovė; Elektros tinkle jos [elektrovaros jėgos £1 £> £3| sukelia trifazę elektros srovę BF II 305 trifūzė srovė FT Ž> 321; FT Ža 756 vienfazinė srovė: Toki srovė vadinasi vienfazine srove ir tokios srovės generatorius, arba alternatorius, vadinasi vienfazinis FP VII 333 vienfazė srovė FTZ 11 772 vienfazė srovė FT7Z, 321: FTZ; 757 žernės srovė: Thomsonas išaiškino ir šitą dalyką ir sugalvojo priemones pašalinti žemės srovių kenksmingam veikimui FP VII 282 žemės (elektros) srovė FTZ 11 772 Žėmės elėktros srovė FITZ, 321: FT Ž3 757 varža SF II 37; FP VII 293; [TK 94; FTZ, 99; BF II 72; FTZ II 922; TZ; 380; FTZ; 897 induktyvioji varža FTZ, 99 induktyviné varža, arba induktansas: Daznumui augant, induktyviné varža, arba induktansas, L, didėja <...> BF II 293 induktansas: Droselių induktansas, Lyra didelis <...> BF II 293 induktyvinė varža FTŽ 11 924 induktyvioji varža FTZ, 380; FTZ; 898 išorės varža: Dabar neliesdami tų laidininkų, būtent nekeisdami išorės varžos, isjunkime tą elementą <...> ŠF II 37 lauko (išorės) varža: Tos varžos, apie kurias mes dabar kalbėjome, vadinas lauko (išorės) varžos SF 11 37 lauko varža: Pavadine lauko varžą r, mes matysime, kad tokia batareja duos elektros srovę <...> ŠF II 41 išorinė varža FT Ž1 99; FTŽ 11 924 išorinė varža FT Ž> 381: FITZ, 898 lyginamoji varža: Čia r reiškia vadinamąją lyginamąją varžą FP VII 169 specifinė varža FTZ; 100; Dydį, <...>, vadiname laidininko specifine varža BF 11 73: FTŽ II 927 Terminologija | 2009 | 16 249 savitoji varža, specifinė varža FT Z3 381 savitoji varža FTŽa 900 reaktyvinė varia FTŽ1 99; <...> impedansas Z yra sudėtas iš dviejų dalių: aktyviosios varžos R. kuri dar vadinama omine varža, ir dalies, <...>, vadinamos reaktyvine varža BF II 291; FTŽ II 927 reaktyviėji varža, reaktansas FTŽ> 381 reaktyvioji varža FT Ža 900 šiluminė varža, arba termisteris: Puslaidininkių elektrinio laidumo ir jų varžos žymią priklausomybę nuo temperatūros panaudojame praktiškai šiluminėse varžose, arba termisteriuose BF 11 107 termistorius (= šiluminė varža) FTŽ1 95 šiluminė varža (= termistorius) FTZ., 91 terminė varža FTŽ 11 928 termistorius FTŽ 11 868 šiluminė varža, tėrminė varža FT Ž> 382 termistorius, šiluminis varsas FIZ 356 šiluminė varža FTŽ3 901 termistorius FT Ž3 842 talpuminė varža FTŽ) 100 talpuminė varža, arba konduktansas: Dažnumui augant, induktyvinė varža, arba induktansas, L, didėja, o talpuminė varža, arba konduktansas, 1/C„mažėja BF II 293 talpuminė varža: Jei grandinėje turime tik ominę <...> ir talpuminę <...> varias, tai talpuminėje varžoje įtampos kritimas <...> BF II 294 talpinė varža FTZ 11 928 talpinė varža FT Ž> 382; FT Ža 901 vidaus varža: Elemento varža vadinasi vidaus varža ŠF II 37 vidaus varža, atsparumas, pasipriešinimas TFR 122 išvidinė varža: Bet užtat ir išvidinė varža tokios batarejos bus n sykių didesnė <...> FP VII 185 vidinė varža FTŽ1 100, FTZ 11 928 vidinė varža FTZ, 382; FT Ž3 901 250 Angelė Kaulakienė | Kai kurių fizikos terminų raida ŠALTINIAI A — Ausra, Laikrasetis, iszleidžiamas per Dra. Bassanawicziu (1883—1886). BF — Brazdžiūnas P. Bendroji fizika, 1-4 d.. Vilnius, 1960—1965. FP — Čepinskis V. Fizikos paskaitos. I-VII sk., Kaunas, 1923-1926. FTŽ 1 - Fizikos terminų žodynas. Projektas: I d., Vilnius, 1971. FTZ II — Fizikos terminų žodynas. Projektas: II d., Vilnius, 1973, FTŽ1 — Fizikos terminų žodynas. Red. P. Brazdžiūnas, Vilnius, 1958. FTZ, — Fizikos terminų žodynas. Vyr. red. P. Brazdžiūnas, Vilnius, 1979, FTŽ14 — Palenskis V., Valiukėnas V., Žalkauskas V., Žilinskas P. J. Fizikos terminų žodyna Vilnius, 2007. ĮTK — Įvardai, arba terminai, priimti terminologijos komisijos, 1924. K — Keleivis iš Karaliaučiaus broliams lietuvininkams žinias parnelas (1849-1880). KF — Končius Ig. Fizika: Fizikos vadovėlis gimnazijoms |Rankrastis| (VUBR, F1. F1039), 1919. PF — Neris P. Populiariszkas rankvedis fy=ikos, Senandoras, 1899. SF — Šakenis K. Fizika. 1-3 d., 1920. T — Tėvynė, Mėnesinis laikraštis, Organas susivienijimo lietuviu Amerikoj. Plymonth, Pa (1896—1899). TFR — Terminai fizikos reikalams. — Lietuva, 1923-1924. V — Varpas. Literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis laikraštis, Tilžė-Ragainė (1889—1905). LITERATŪRA Kaulakienė A. 2009: Lietuvių fizikos terminijos raida, Vilnius. Gauta 2009-12-09 Angelė Kaulakienė Vilniaus Gedimino technikos universitetas Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius E. paštas: Ikk@vgtu. lt Terminologija | 2009 | 16 251