Mečislovo Reinio laisvai versto „Psichologijos vadovėlio“ psichologijos terminų reikšmė ir kilmė

Mečislovo Reinio laisvai versto Psichologijos vadovėlio psichologijos terminų reikšmė ir kilmė RITA KATELYTĖ Lietuvių kalbos institutas Mečislovo Reinio 125-osioms gimimo metinėms 009 m. vasario 5 d. sukako 125-eri metai, kai gimė vienas iš pirmųjų lietuvių psichologų Mečislovas Reinys (1884-1953). Tai žymi, šviesi asmenybė — kunigas, vyskupas, arkivyskupas, pedagogas, profesorius, visuomenininkas, politikas, politinis kalinys. Nuo 1922 m. tuometiniame Kauno universitete M. Reinys vadovavo Teologijos-filosofijos fakulteto Psichologijos katedrai, taip pat dėstė bendrąją psichologiją, lyginamąją ir pedagoginę psichologiją, vadovavo psichologijos pratyboms. Tuo metu nebuvo jokio lietuviško psichologijos vadovėlio, todėl M. Reinys laisvai išvertė į lietuvių kalbą prof. Georgijaus Celpanovo! Psichologijos vadovėlį. Jo prakalboje teigiama, kad „vertimas yra laisvas, kad nebūtų tiek žymu svetimos kalbos. Be to, buvo reikalo kai kas pakeisti, kai kas pridėti“ (Reinys 1921: IV). Pakeistos iliustracijos, sumažintas paveikslėlių skaičius, skyriai suskirstyti į paragrafus. M. Reinys skundžiasi, kad buvo sunku su terminais, todėl jis „naudojosi terminais iš I. Vabalo Gudaičio „Asmenybės tyrinėjimo programos“, Rygiškių Jono „Mūsų žodynėlio“, Z. Žemaičio „Geometrijos ir trigonometrijos terminų“, M. Šikšnio „Aritmetikos ir algebros terminų žodynélio® I. Elisono „Trumpas zoologijos terminų projektas“ ir kai kuo kita“ (Reinys 1921: V). Kadangi vadovėlis verstas laisvai, daug teksto yra paties M. Reinio. todėl toliau straipsnyje šis vadovėlis bus vadinamas M. Reinio Psichologijos vadovėliu (šaltinio santrumpa — MR). M. Reinio Psichologijos vadovėlis yra nemažos apimties (242 p.), jį sudaro trys dalys ir 38 skyriai. Pirmojoje dalyje rašoma apie pažinimo psichologiją, pateikiamos bendrosios žinios apie jutimą, antrojoje — apie jausmų psichologiją, dėstomos bendrosios žinios apie jausmus, trečiojoje — apie Georgijus Celpanovas (1862-1936) — rusų psichologas. logikas, filosofas. 198 Rita Katelytė | Mečislovo Reinio laisvai versto Psichologijos vadovėlio... valios psichologiją, valingus ir nevalingus judesius. Vadovėlio pradžioje yra išspausdinta autoriaus prakalba, kurioje parodoma psichologijos svarba, paaiškintas vadovėlio sudarymo principas. Pabaigoje įdėtas nedidelis psichologijos terminų žodynėlis. Be to, vadovėlyje šalia dalies lietuviškų terminų skliaustuose pateikiama vienos ar keleto kalbų (rusų, vokiečių, lenkų, anglų, prancūzų, lotynų) atitikmenų. Šio straipsnio tikslas — reikšmės ir kilmės atžvilgiais aptarti 505 psichologijos terminus, rastus minėtame Psichologijos vadovėlyje. Pirmojoje straipsnio dalyje parodomas terminų reikšmės skyrių santykis, antrojoje — kilmės. Kituose straipsniuose ketinama nagrinėti M. Reinio vadovėlio terminų sandarą. 1. TERMINŲ REIKŠMĖ Psichologijos terminų atranka daryta remiantis tiriamosios medžiagos kontekstu, M. Reinio Psichologijos vadovėlio pabaigoje pateiktu trumpu psichologijos terminų žodynėliu ir 1993 m. išleistu Psichologijos žodynu (PZ). Terminai pateikiami taip, kaip yra parašyti šaltinyje, šalia nurodomas puslapis, kur terminas pirmą kartą pavartotas. Remiantis A. Jacikevičiaus, A. Gučo, E. Rimkutės Bendrosios psichologijos kurso vadovėliu ir M. Reinio Psichologijos vadovėliu, psichologijos terminai suskirstyti į tokias reikšmines grupes: bendrieji psichologijos terminai, psichologijos šakų pavadinimai, psichologijos dėsnių, teorijų pavadinimai, fiziologinių procesų pavadinimai, psichinių procesų pavadinimai, emocijų ir jausmų pavadinimai, asmenybės psichikos sutrikimų ir charakterio bruožų pavadinimai, pažinimo procesų pavadinimai ir asmenų pavadinimai. 1.1. Bendrieji psichologijos terminai. Šios grupės terminais, kurių yra 40 arba 7.9% visų terminų, įvardijamos bendrosios psichologijos sąvokos, tyrimo metodai, žmogaus psichikos apraiškos ir kt.: apercepcija MR 93, faktorius MR 94, grynoji erdvė MR 149, priežastis MR 147, reprodukcija MR 72 (šis terminas apibrėžiamas kaip „procesas, kuris mums pagamina jutimą, nors paerzinimo jau nėsama <...>“ MR 72), sąvokų sintezė MR 141, subjektas MR 141, substancija MR 151, tolydinė erdvė MR 148, veiksnys MR 141, vienalytė erdvė MR 148. Prie bendrųjų psichologijos terminų priskirtini erdvė MR 147, laikas MR 147, priežastingumas MR 150, skaičius MR 147. Anot M. Reinio, „erdvės ir laiko sąvokos yra būtinos daiktų ir vyksmų įsivaizdavimo sąlygos. Tokias sąvokas mes vadiname pagrindiniais empirinio pažinimo elementais“ MR 149. Terminas „skaičius turi empirinę kilmę, t. y. skaičius yra gaunamas iš Terminologija | 2009 | 16 199 pojūčių potyrio. <...> Skaičiaus sąvoka yra kilusi iš pojūčių daiktų patyrimo ir todėl ji esanti patiriamojo pobūdžio“ MR 150. Priežastingumo sąvoką M. Reinys aiškina, kad tai „yra vienas pagrindinių pažinimo elementų“ MR 151. Pasak autoriaus, kiekvienas mokslas turi priežastingumo sąvoką, kuri tvirtina įsitikinimą, kad pasaulyje vyrauja patvarūs dėsniai. Kaip ir gamtos dėsniai visuomet buvo, taip ir priežastingumo sąvoka visada bus MR 150. Terminą sintezė MR 131 M. Reinys lygina su chemijoje vartojamu terminu, kai sudėtingą medžiagą galima suskirstyti į sudedamąsias dalis ir daryti medžiagos analizę. Šis terminas tą patį reiškia ir psichologijoje: „<...> galime ir protaujamuose vyksmuose vieninius atvaizdus jungti į vienetą ir tuo būdu gauti bendrą atvaizdą ar net ir sąvoką“ MR 131. Rasta ir kitų bendrųjų psichologijos terminų: doras būdas MR 197, eksperimentinė medžiaga MR 14, elementarus pažinimo vyksmas MR 179, empirinė kilmė MR 150, kūno išraiška MR 160, pasekamasis vaizdas MR 54, protinis mokslas MR 89, psichologija MR 1, psichologijos eksperimentas MR 14, psichologijos mokslas MR 1, psichologijos sistema MR 3, psichologijos žodis MR 1, psichologinė analizė MR 7, psichologinė sąlyga MR 212, supanašėjimas MR 131, tolydinis sielos reiškinių sąryšis MR 18. Paminėtini šios grupės 6 terminai, susiję su siela: siela MR 1, sielos būsena MR 21, sielos esmė MR 2, sielos ypatybė MR 2, sielos judesys MR 160, sielos reiškinių pažinimas MR 3. Pasak M. Reinio, sielos reiškinys MR 3 — „sielos, arba psichiniais, reiškiniais vadiname mūsų mintis, jausmus, valios nutarimus ir t.t. Jie taipogi vadinasi psichiniai buviniai arba sąmonės būsena“ MR 3. Reikia paminėti, kad M. Reinys vadovėlyje pateikia ir lietuvišką termino psichologija atitikmenį — sielotyrą MR 1. Jo teigimu, „sielotyros terminas yra sudarytas pagal įprastą kalbai sudūrimo modelį, nes psichologija, arba sielotyra, yra psichinių reiškinių arba sielos gyvenimo mokslas“ MR 1, tačiau lietuviškas atitikmuo pavartotas tik vieną kartą, toliau vartojamas tik psichologijos terminas. 1.2. Psichologijos šakų pavadinimai. Šiame skyrelyje apžvelgiami M. Reinio vartojami psichologijos mokslo šakų pavadinimai, kurie lyginami su dabar vartojamais terminais. 11 šios grupės terminų sudaro 2,2% visų terminų: eksperimentinė psichologija MR 128, empirinė psichologija MR 2, gyvulių psichologija MR 10, jausmų psichologija MR 20, masių psichologija MR 11, palyginamoji psichologija MR 10, pažinimo psichologija MR 20, racionalinė psichologija MR 2, tautų psichologija MR 10, vaiko psichologija MR 10. valios psichologija MR 20. 200 Rita Katelytė | Mečislovo Reinio laisvai versto Psichologijos vadovėlio... Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad M. Reinys vartojo terminą gyvulių psichologija MR 10, tačiau dabar vartojami terminai — gyvūnų psichologija, zoopsichologija (PZ 1993: 329). M. Reinys teigia, kad tiriant mažos kultūros tautos psichologiją, galima išsiaiškinti ir sukaupti nemažai naudingos informacijos apie masių psichologiją MR 11 (dabar — propagandos psichologija (PŽ 1993:225). Tautų psichologija MR 10 dabar vadinama tautos psichologija arba etnopsichologija (PZ. 1993: 80). Ir M. Reinio verstame Psichologijos vadovėlyje. ir Psichologijos žodyne terminai empirinė psichologija MR 2 ir racionalinė psichologija MR 2 vartojami sinonimiškai ir aptariami kartu, tik dabar vietoje termino racionalinė psichologija vartojama racionalistinė psichologija. Pasak M. Reinio, palyginamąją psichologiją MR 10 (dabar — lyginamoji psichologija) sudaro tautų psichologijos, gyvulių psichologijos ir vaiko psichologijos duomenys MR 11-12. 1.3. Psichologijos dėsnių, teorijų pavadinimai. Šiame skyrelyje pateikiama 12 psichologijos mokslo terminų (2,4% visų terminų), įvardijančių psichologijos mokslo dėsnius bei teorijas. Didžiąją šios grupės dalį sudaro psichologijos teorijų pavadinimai (7 terminai): afektų kilimo teorija MR 160, Berkeley'o teorija MR 120. galių teorija MR 16, Helmholtzo teorija MR 52, Heringo teorija MR 55. įgimtojo doros jausmo teorija MR 175, pėdsakų teorija MR 75. Šiek tiek mažiau yra psichologijos dėsnių pavadinimų (5 terminai): Fechnero dėsnis MR 69, psichofizinis Webero-Fechnero dėsnis MR 66, sielos gyvenimo dėsnis MR 10, sielos reiškinių dėsnis MR 3, specifinis energijos dėsnis MR 65. Iš pavyzdžių matyti, kad terminuose asmenvardžiai pateikiami originalia rašyba su lietuviškomis galūnėmis. 1.4.Fiziologinių procesų pavadinimų grupę sudaro 73 terminai (14,496 visų terminų). Jais įvardijama gyvybinė veikla, funkcijos, jų reguliavimo mechanizmai, ryšiai su kintančia aplinka: fiziologija MR 14, fiziologinė būsena MR 164, fiziologinis reiškinys MR 21, fiziologinis vyksmas MR 158, grįžtaminis veiksmas MR 31, raudonavimas MR 21, refleksas MR 34, refleksinis veiksmas MR 31, refleksinis vyksmas MR 185, regėjimo atvaizdas MR 85, regėjimo centras MR 34, sapnas MR 79, snaudulys MR 214 (greta šio termino vadovėlyje vartojamas sinonimas driemotuojas MR 214), sotumas MR 39, susivaldymas MR 195, troškulys MR 39, Fiziologinius procesus pavadinančių terminų grupėje didžiąją dalį sudaro nervy sistemą apibūdinantys terminai. Jų rasta 20, pvz.:centrifugalis dirksnis Terminologija | 2009 | 16 201 MR 31, centripetalis dirksnis MR 31, dirksnių centras MR 37, dirksnių erzinimo esmė MR 29, dirksnių galų informacija MR 66, dirksnių sistema MR 22, dirksnių sistemos elementas MR 25, įcentrinis dirksnis MR 31, išcentrinis dirksnis MR 31, išvidinis paerzinimas MR 39, išvidinis patyrimas MR 4, judinamasis dirksnis MR 31, juntamasis dirksnis MR 31, klausos dirksnis MR 37, lytėjimo dirksnis MR 58, regėjimo dirksnis MR 65, skonies dirksnis MR 59. M. Reinio Psichologijos vadovėlyje „nervo“ reikšme vartojamas terminas dirksnis. Šio termino variantas dirgsné jau vartotas J. Šliūpo darbuose ir V. Kudirkos Varpo žurnale (Zemlevičiūtė 2008: 146). Fiziologinių procesų grupėje nemažai yra sinonimiškų terminų: judinamieji dirksniai — centripetalis dirksnis MR 31, įcentrinis dirksnis MR 31; juntamieji dirksniai — centrifugalis dirksnis MR 31, išcentrinis dirksnis MR 31. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad pirmenybė teikiama lietuviškos kilmės sinonimams. Reikėtų pastebėti, kad dabar yra vartojami terminai judinamieji (motoriniai), juntamieji (sensoriniai) ir vegetaciniai (simpatiniai arba parasimpatiniai) nervai (ME 1993: 66). M. Reinys išskiria keturias gyvų būtybių judesio rūšis, kurioms pavadinti vartoja 8 terminus. Trys rūšys įvardijamos sinoniminiais terminais: automatingi judesiai MR 184 — impulsingi judesiai MR 184: refleksingi judesiai MR 184 — refleksiniai judesiai MR 184, grįžtaminiai judesiai MR 184; valingi judesiai MR 184 — noringi judesiai MR 184. Viena judesio rūšis įvardijama be sinonimų — instinktingi judesiai MR 184. Reikia pabrėžti, kad dabar vietoj termino valingi judesiai MR 184 arba noringi judesiai MR 184 vartojamas terminas valingieji judesiai (PZ 1993: 320). Fiziologinių procesų grupėje išskirtini lytėjimą apibūdinantys terminai (8 terminai): erdvė lytėjimo pojūčio atžvilgiu MR 107, lytėjimo pojūčio erdvė MR 107, lytėjimo bei raumenų atvaizdas MR 119, lytėjimo sritis MR 34, raumenų bei lytėjimo potyris MR 121, raumenų ir lytėjimo padarinys MR 120. Sinonimiškai vartojami terminai lytėjimo pojūtis MR 111 ir lytėjimo potyris MR 122. Tiriamajame šaltinyje rasti 7 terminai, kuriais įvardijamas vienas iš fiziologinių procesų — rega. Dalis M. Reinio vartojamų terminų dabar pasikeitę, pvz.: dviakas regėjimas MR 115 arba binokuliarus regėjimas MR 115 dabar vadinamas binokuliariné rega ir abiakė rega (PZ 1993: 44). Pagal regą erdviniai daiktų santykiai įvardijami terminais erdvė regėjimo atžvilgiu MR 112, regėjimo pojūčio erdvė MR 107. Regėjimo procesą įvardija terminas regėjimo procesas MR 34. 202 Rita Katelytė | Mečislovo Reinio laisvai versto Psichologijos vadovėlio... Prie refleksinių veiksmų priskirtini 4 terminai. pvz.: atsikosėjimo vyksmas MR 184, čiaudėjimas MR 31, kosėjimas MR 32, mirkčiojimas MR 32. Keletu terminų įvardijama kitokia organizmo dalių veikla (jutimas, uoslė, klausa, smegenų veikla): daiktų dydžio pajutimas MR 121, lengvo alsavimo jutimas MR 39, pojūtis MR 4; kvapsnies atvaizdas MR 81, uoslės atvaizdas MR 85, uoslės dirksnio galas MR 59; klausos atvaizdas MR 85; mąstymo galia MR 18. Kiti M. Reinio vartojami terminai — erdvė judesio pojūčio atžvilgiu MR 107, judesio atvaizdas MR 85, judesio pojūtis MR 111, refleksingų judesių tikslingumas MR 184. 1.5. Gausiausią terminų grupę sudaro psichinių procesų pavadinimai (98 terminai arba 19,4% visų terminų). Šiai grupei priskiriami terminai, apibūdinantys dinamiškus psichinius reiškinius, kurie susidaro veikiant išoriniams bei vidiniams dirgikliams ir išnyksta jiems nutrūkus. Psichiniai veiksmai, vyksmai ir reiškiniai įvardijami šiais terminais: abstrakcijos procesas MR 93, anormalus psichinis reiškinys MR 14, atitraukimo procesas MR 93, aukštasis psichinis veikimas MR 34, išorinis valios veiksmas MR 183, išvidinis valios veiksmas MR 183, pamatinis psichinis vyksmas MR 183, protavimo vyksmas MR 143, psichikos procesas MR 5, psichinis procesas MR 34, psichinis reiškinys MR 1, psichinis veiksmas MR 92, psichinis vyksmas MR 136, sudėtingas valios veiksmas MR 190, valios reiškinys MR 15, valios veiksmas MR 183, valios vyksmas MR 188, vieninis valios veiksmas MR 190. Asociacijos įvardijamos šiais terminais: asociacija MR 80, atvaizdų asociacija MR 215, atvaizdų panašumo asociacija MR 82, gretutinumo asociacija MR 81, kontrasto asociacija MR 82, panašumo asociacija MR 82, susisiekimo atvaizdų asociacija MR 80. Rasti 72 kitų psichinių procesų terminai: abstrakcija MR 130, asociacijų perkėlimas MR 83, asociacijų visuotinumas MR 84, atgaminimas MR 72, atitraukimas MR 132, atitrauktis MR 130, atpažinimas MR 73, atsakomingumas MR 198, atsivaizdavimas MR 72, atvaizdavimas MR 1, atvaizdų laikymas MR 74, atvaizdų pynimasis MR 79, bendrasis protavimas MR 147, dedukcija MR 146, dedukcijos išprotavimas MR 147, ekstirpacijos būdas MR 33, erdvės pajutimas MR 118, garsų analizės galia MR 41, indukcija MR 146, indukcijos protavimas MR 147, introspekcija MR 4, jsitikrinimas MR 178, įsivaizdavimo galia MR 18, išplėtota valia MR 196, išprotavimas MR 146, įtaiga MR 216, ketinimas MR 192, konvergencija MR 113, linkimas MR Terminologija | 2009 | 16 D o [SY] 193, mintis MR 1, noras MR 1, nuovoka MR 32, objektingas realumas MR 142, pagrindinis empirinis pažinimo elementas MR 149, panūdimas MR 189, pasgmonio asociacijos narys MR 83, pažinimas MR 15, pirmykštis psichinis aktas MR 35, pirmykštis sąmonės elementas MR 35, pojūčio tonas MR 38, pojūčių apsirikimas MR 143, potyris MR 12, prisiminimas MR 128, prisispyrimas MR 210. protas MR 2, protavimas MR 3, psichinė galia MR 193, psichinė sudėtis MR 94, psichinis buvimas MR 214, psichinis buvinys MR 3, psichinis pažinimo aktas MR 185, psichinis pažinimo buvinys MR 184, psichinis sugebėjimas MR 212, psichinis vaizdas MR 36, psichinių reiškinių genezė MR 7, psichinių sugebėjimų paveldėjimas MR 209, sąmonė MR 5, sąmonės gelmė MR 80, savisgmonė MR 203, savižiūra MR 4, sąžinė MR 173, svyravimas MR 142, tobūliausia valia MR 196, valios elementas MR 188, valios išplitimas MR 193, valios laisvė MR 198, valios momentas MR 190, valios nusilpnėjimas MR 223, valios nutarimas MR 3, valios plėtotė MR 195, valios sprendimas MR 200, valios veiksmo padarinys MR 183. M. Reinys vadovėlyje vartoja terminą vaidinių eiga MR 183, šalia pateikdamas sinonimą jausmų eiga MR 183. Vartojamas ir vienas kitas tarminę formą turintis terminas — vietoje dabartinės bendrinės kalbos įvardžiuotinės formos pasitaiko rytų aukštaičių forma su pabrėžiamąja dalelyte -ai (Lietuvių kalbos gramatika 1965: 494), pvz., atgamintasai vaidinys MR 144 (dar žr. 1.7, 1.8.1, 1.8.2, 2.3.1). 1.6. Emocijų ir jausmų pavadinimų grupę sudaro 106 terminai (21% visų terminų), pvz.: emocija MR 158, jausmas MR 1, asmeninis jausmas MR 163, atgaminamasis jausmas MR 162, aukštesnis jausmas MR 158, grynasis jausmas MR 154, pajuntamieji jausmai MR 168, pirmykštis jausmas MR 162, socialinis jausmas MR 163, socialus jausmas MR 163, visuomeninis jausmas MR 163. žemesnis jausmas MR 158. Pasakytina tai, kad M. Reinio klasifikacijoje, atvirkščiai nei dabartinėje, sąvoka jausmai reiškė žemesniuosius jausmus, o emocijos — aukštesniuosius: „Jei imsime klasifikacijai į pagrindą didesnį ar mažesnį sudėtingumą atvaizdų ir sąvokų, įsipynusių į jausmus, mes galėsime jausmus suskirstyti į dvi dideli grupi: 1) į žemesnius arba fizinius jausmus ir 2) į vadinamuosius aukštesnius jausmus <...> Aukštesnieji jausmai yra vadinami tarp kitko ir emocijomis“ MR 158. Dabartinėje psichologijoje emocijos siejamos tiesioginiais šališkais aplinkos reiškinių ir situacijų reikšmių išgyvenimais (PŽ 1993: 75), o jausmai — santykių su tikrove pastoviais išgyvenimais (PŽ 1993:130). Vadovėlio autorius kaip pagrindinį terminą vartoja individualinis jausmas 204 Rita Katelytė | Mečislovo Reinio laisvai versto Psichologijos vadovėlio... ir teikia du jo sinonimus: individualus jausmas, asmeninis jausmas, plg.: „jausmai, kurie rišasi su vieno asmens gyvybės palaikymu, vadinasi individualūs arba asmeniniai jausmai <...>“ MR 163. „Individualiniai jausmai yra tie, kurie gali būti asmenyse, negyvenančiuose visuomenės gyvenimu <...>" MR 163. Panaši ir sinonimų socialinis jausmas, socialus jausmas, visuomeninis jausmas vartosena: „Jausmai, kurie yra susipynę su kitų asmenų gyvybės palaikymu, yra vadinami socialūs, arba visuomeniniai, jausmai“ MR 163. „Socialiniai jausmai kyla ir plėtojasi kartu su visuomenės gyvenimu“ 163. Pažymėtina, kad dažniau vartojamas terminas visuomeniniai jausmai. Tiriamajame šaltinyje pateikiamos šios individualių ir visuomeninių jausmų rūšys (38 terminai): altruistinis jausmas MR 169, atsidavimo jausmas MR 177, charakteringas doros jausmas MR 179, dėkingumo jausmas MR 177, Dievo garbės jausmas MR 177, Dievo meilės jausmas MR 177, Dievo valiai atsidavimo jausmas MR 177, dorinės pareigos jausmas MR 173. doros jausmas MR 173, egoistinis jausmas MR 168, elementarus estetinis jausmas MR 179, estetikos jausmas MR 158, estetinis jausmas MR 178, fizinis jausmas MR 158, gerovės jausmas MR 62, individualinis jausmas MR 163, individualus jausmas MR 163, intelektinis jausmas MR 178, išdidumo jausmas MR 157, jėgos jausmas MR 165. keršto jausmas MR 164, malonumo jausmas MR 62, nemalonumo jausmas MR 38, nepasitenkinimo jausmas MR 164, nesmagumo jausmas MR 185, pagarbinimo jausmas MR 177, pagarbos jausmas MR 163, pareigos jausmas MR 173, pasitenkinimo jausmas MR 165, pastangos jausmas MR 192, patenkinimo jausmas MR 92, piknaudžiavimo jausmas MR 164, pirminis estetinis jausmas MR 179, pykčio jausmas MR 164, puikumo jausmas MR 157, religijos jausmas MR 173, smagumo jausmas MR 165, svyravimo jausmas MR 191. Prie fiziologinių jausmų priskiriami šie 8 terminai: baimės jausmas MR 9, džiaugsmo jausmas MR 161, džiūgavimo jausmas MR 181, gėdos jausmas MR 21. juokingumo jausmas MR 181. kentėjimo jausmas MR 9, simpatijos jausmas MR 168, skaudėjimo jausmas MR 153. Rasti 27 terminai, kurie rodo santykio su aplinka, kitais žmonėmis ir pačiu savimi išgyvenimus: aistra MR 189, baimė MR 159, džiaugsmas MR 159, džiūgavimas MR 159, gailesys MR 174, geidulys MR 189, išgąstis MR 159, įtūžimas MR 159, juokingumas MR 181, kančia MR 165, kentėjimas MR 152, nesmagumas MR 152, nuobodulys MR 128, nusiminimas MR 159, nustebimas MR 159, pajaudinimas MR 191, palytėjimas MR 58, pasibjaurėjimas MR 159, pasigailėjimas MR 174, patenkinimas MR 152, pyktis MR Terminologija | 2009 | 16 205 159. sąžinės graužimas MR 174, smagumas MR 152, sužadinimas MR 37, šaltakraujumas MR 210, šeimynos simpatija MR 171, trokštas MR 189. Rasta ir kitų emocijų ir jausmų pavadinimų grupėse terminų (21 terminas), pvz.: afektas MR 157, afektų atmintis MR 162, asteninis afektas MR 159, doros jausmo kilmė MR 174, doros jausmo privalomybė MR 174, erzinimas MR 37, fiziologiniai jausmų pagrindai MR 154, išorinis erzinimas MR 91, išorinis paerzinimas MR 39, jausmingumas MR 210, jausmo išraiška MR 160, jausmų atgaminimas MR 161, jausmų atmintis MR 162, jausmų eiga MR 183, jausmų panaujinimas MR 157, komingumo jausmo savybė MR 181, prisiminimų malonumas MR 161, simpatijos mechanizmas MR 168, simpatijos plėtotė MR 171, steniniai afektai MR 159. 1.7. Asmenybės psichikos sutrikimų ir charakterio pavadinimų grupei priskiriamas 51 terminas (10,1% visų terminų), jvardijantis įvairius asmenybės psichikos sutrikimus (psichikos, proto, dvasios negalios, taip pat mąstymo, elgesio, jausmų sutrikimai), bei 18 terminų, atspindinčių asmenybės individualumą, savitumą, įgimtų ar įgytų savybių, elgesio ypatybių visumą. Asmenybės suvokimo sutrikimams įvardyti vadovėlyje vartojama 12 terminų, pvz.: abulija MR 223, altruistinis veiksmas MR 169, asmenybės suvokimų iškrypimas MR 222. dvasinio „savęs“ vertinimas MR 204, fizinio „savęs“ atvaizdas MR 203, hiperbulija MR 224, iliuzija MR 143, kraštutinis prisispyrimas MR 224, manija MR 223, nenoringas judesys MR 184, nevalingas judesys MR 183. Patologinius suvokimo sutrikimus, tai yra haliucinacijas, žymi 7 terminai: girdimoji haliucinacija MR 219. haliucinacija MR 79, haliucinacijos vaidinys MR 219, lytėjimo haliucinacija MR 219, regimoji haliucinacija MR 219, skonies haliucinacija MR 219, uoslės haliucinacija MR 219. Psichologijos žodyne nurodyti haliucinacijų rūšių pavadinimai šiek tiek skiriasi nuo M. Reinio vadovėlyje vartojamų haliucinacijų rūšių pavadinimų. Minėtame Psichologijos žodyne yra išskirtos regos, klausos, uoslės, skonio, lytos, vidurių ir bendrojo jutimo haliucinacijos. M. Reinys įvardija dvi dažniausiai pasitaikančias haliucinacijų rūšis: regimoji haliucinacija ir girdimoji haliucinacija. Rasti 4 kalbos, 3 regos, 2 rašymo, 5 psichikos sutrikimų pavadinimai: afazija MR 33, kalbos kurtumas MR 220, kalbos trukdymas MR 220, nebylystė MR 220; psichinis aklumas MR 33, rašto aklumas MR 221, spalvų aklumas MR 54; agrafija MR 33, nerašymas MR 221; iškrypimas iš normos MR 223, 206 Rita Katelytė | Mečislovo Reinio laisvai versto Psichologijos vadovėlio... 2.3.2. Terminai su tarptautiniais dėmenimis. Šioje grupėje vyrauja terminai, kurių šalutinis dėmuo išreikštas daiktavardžio kilmininku (10), pvz.: abstrakcijos procesas MR 93, Helmholtzo teorija MR 52, introspekcijos metodė MR 8, psichikos procesas MR 5. Tik pora terminų turi šalutinius dėmenis, išreikštus būdvardžiais: objektyvi metodė MR 8, subjektyvi metodė MR 8. 2.3.3. Terminai su misriais dėmenimis. Terminų su mišriais dėmenimis grupę sudaro kelių tipų terminai. Pagal dėmenų raišką matyti, kad šiek tiek daugiau yra terminų, kurių šalutinis dėmuo yra išreikštas būdvardžiu. Šią grupę sudaro: a) terminai su hibridiniu šalutiniu dėmeniu ir pagrindiniu lietuvišku dėmeniu (39), pvz.: egoistinis jausmas MR 168, eksperimentinė medžiaga MR 14, empirinė kilmė MR 150, estetinė kūryba MR 105, estetinis jausmas MR 178, fizinis jausmas MR 158, fiziologinė būsena MR 164, fiziologinis reiškinys MR 21, fiziologinis vyksmas MR 158, impulsingas judesys MR 184, instinktingas judesys MR 184, intelektinis jausmas MR 178, išcentrinis dirksnis MR 31, mechaninė atmintis MR 89, mechaninins mokslas MR 89, metafizinė sąvoka MR 148. refleksinis judesys MR 76. refleksinis veiksmas MR 31, refleksinis vyksmas MR 185, socialinis jausmas MR 163; b) terminai su lietuvišku šalutiniu dėmeniu ir tarptautiniu pagrindiniu dėmeniu (7), pvz.: girdimoji haliucinacija MR 219, grįžtaminis charakteris MR 138, kraštutinis realizmas MR 63; c) terminai su hibridiniu šalutiniu dėmeniu ir tarptautiniu pagrindiniu dėmeniu (7): eksperimentinė psichologija MR 128, empirinė psichologija MR 2, mechaninis charakteris MR 97, psichinis procesas MR 34, psichologinė analizė MR 7, racionalinė psichologija MR 2, refleksinis charakteris MR 138; d) terminai su hibridiniu šalutiniu ir hibridiniu pagrindiniu dėmeniu (2): objektinga realybė MR 142, objektingas realumas MR 142. Šiek tiek mažiau yra terminų, kurių šalutinis dėmuo yra išreikštas daiktavardžio kilmininku. Šią grupę sudaro: a) terminai su tarptautiniu šalutiniu ir lietuvišku pagrindiniu dėmeniu (22), pvz.: afektų atmintis MR 162, ekstirpacijos būdas MR 33, estetikos jausmas MR 158, Fechnero dėsnis MR 69, haliucinacijos vaidinys MR 219, indukcijos protavimas MR 147, intervalų atmintis MR 88, intiucijos krypsnys MR 175, lokalizacijos sąvoka MR 34, mimikos judesys MR 160, tony atmintis MR 88, tony derinimas MR 179; b) terminai su lietuvišku šalutiniu démeniu ir tarptautiniu pagrindiniu Terminologija | 2009 | 16 213 dėmeniu (21), pvz.: dirksnių sistema MR 22, galių lokalizacija MR 34, galių teorija MR 16, gyvulių psichologija MR 10, gretutinumo asociacija MR 81, jausmų psichologija MR 20, vaiko psichologija MR 10. valios elementas MR 188, valios momentas MR 190, valios psichologija MR 20. 2.4. Sudėtiniai trižodžiai terminai. Beveik pusė visų sudėtinių trižodžių terminų yra su visais lietuviškais dėmenimis (38), pvz.: asmenybės suvokimų iškrypimas MR 222, bendrasis atminties požymis MR 88, išorinė paerzinimy rūšis MR 39, lengvo alsavimo jutimas MR 39, lytimasis deginimo jutimas MR 153, paprastasis šalčio jutimas MR 59. Sudėtinių trižodžių terminų su mišriais dėmenimis yra beveik tiek pat, kiek ir su visais lietuviškais dėmenimis (37), pvz.: kuriamosios vaizduotės mechanizmas MR 103, specifinis energijos dėsnis MR 65, psichinių galių lokalizacija MR 32. Sudėtinių trižodžių terminų su tarptautiniais démenimis nerasta. 2.5. Sudėtiniai daugiažodžiai terminai. Daugiažodžiai terminai tiriamajame šaltinyje gana reti — rasta 11 daugiažodžių terminų, sudarančių 3,9% visų sudėtinių terminų. Didžiąją sudėtinių daugiažodžių terminų dalį (8) sudaro lietuviškos kilmės terminai: Dievo valiai atsidavimo jausmas MR 177, erdvė judesio pojūčio atžvilgiu MR 107, erdvė lytėjimo pojūčio atžvilgiu MR 107, esminis protavimo veiksmo pradas MR 142, lytėjimo bei raumenų atvaizdas MR 119, raumenų bei lytėjimo potyris MR 121, raumenų ir lytėjimo padarinys MR 120, tolydinis sielos reiškinių sąryšis MR 18. Nedaug terminų yra su mišriais dėmenimis (3): įgimtojo doros Jausmo teorija MR 175, pagrindinis empirinis pažinimo elementas MR 149, psichofizinis Webero-Fechnero dėsnis MR 66. IŠVADOS 1. Tiriamas M. Reinio laisvai iš rusų kalbos verstas Psichologijos vadovėlis yra svarbus šaltinis ir psichologijos, ir terminologijos požiūriu. Tai pirmas lietuviškas psichologijos vadovėlis, tad galima teigti, kad šiuo vadovėliu padėti ir psichologijos mokslo. ir psichologijos terminijos pagrindai. 2. Reikšminių grupių atžvilgiu matyti, kad vadovėlio terminiją daugiausia sudaro psichinius procesus bei emocijas ir jausmus įvardijantys terminai. Nedidelę terminijos dalį sudaro terminai, kuriais pavadinamos psichologijos šakos, dėsniai, teorijos ir su psichologijos mokslu susiję asmenys. 3. Nemažai daliai psichologijos sąvokų įvardyti M. Reinys vartojo po vieną terminą, bet kai kuriais atvejais pateikė po 2 ar net po 3 sinonimus. 214 Rita Katelytė | Mečislovo Reinio laisvai versto Psichologijos vadovėlio... 4. Nesunkiai galima pastebėti, kad lyginant su dabartine psichologijos terminija, M. Reinio vartoti terminai gerokai pakito — nemažai terminų nebevartojama, pakito jų klasifikacija. 5. Vadovėlio terminų analizė parodė, kad vertėjas daugiausia vartojo lietuviškus terminus. Lietuviški vienažodžiai ir sudėtiniai terminai sudaro daugiau nei pusę, o tarptautinė terminija — vos dešimtadalį visų aptariamų terminų. Beveik visi tarptautiniai psichologijos terminai yra kilę iš lotynų ar graikų kalbų, tačiau gana dažnai greta tarptautinių terminų teikiama ir lietuviškų sinonimų. 6. Sudėtinę vadovėlio terminiją daugiausia sudaro dvižodžiai terminai. Didžiąją dvižodžių sudėtinių terminų dalį sudaro terminai su abiem lietuviškais dėmenimis ir terminai su mišriais dėmenimis. Pagal sudėtinių dvižodžių terminų dėmenų raišką matyti, kad dažniausiai terminų šalutiniai dėmenys reiškiami daiktavardžio kilmininku. Trižodžiai ir ilgesni sudėtiniai terminai sudaro nežymią sudėtinės terminijos dalį. ŠALTINIS MR — Reinys M. Psichologijos vadovėlis, Vilnius. 1921. LITERATŪRA Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (elektroninis leidimas), 6-as leid. Vilnius. 2006. Interleksis. Kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas (elektroninis leidimas). Ats. red. A. Kinderys, Vilnius, 2002. Jacikevičius AL, Gučas AL Rimkutė E. Bendroji psichologija, Vilnius. 1986. Lietuvių kalbos gramatika, 1. Vyr. redaktorius K. Ulvydas, Vilnius. 1965. Lietuvių kalbos žodynas (1-XX., 1941-2002), Vilnius, 2005. Interneto priciga: < http://www.lkz.lt->. ME 1993: Afedicinos enciklopedija 11. Vilnius. PZ. 1993: Psichologijos žodynas. Spec. red. Augis R., Kočiūnas R., Vilnius. Vaitkevičiūtė V. Tarptautinių žodžių žodynas (elektroninis leidimas), Vilnius, 2003. Zemlevičiutė P. 2008: Lietuviški Vinco Kudirkos medicinos terminai, — Terminologija 15. 142-155. MEANING AND ORIGIN OF TERMS OF PSYCHOLOGY IN MECISLOVAS REINYS' FREELY TRANSLATED “PSICHOLOGIJOS VADOVELIS” This article deals with terminology in the textbook of psychology by one of the first Lithuanian psychologists Mečislovas Reinys. At the beginning of the 20% century there was still no textbook of psychology in Lithuanian. Reinys made a free translation of Georgii Chelpanov’s textbook Yuebnux ncuxonozuu (dis eumnasuii u camoobpasosanus) (Psychology textbook (for gymnasiums and self-education)). Quite a lot of text was Reinys" own. 505 terms from Psichologijos vadovėlis (Psychology textbook) published in 1921 were analyzed in respect of origin and meaning. Terminologija | 2009 | 16 215 The terms analyzed allow the conclusion that Reinys mainly used Lithuanian terms. Purely Lithuanian one-word and complex terms make up more than half of the terms analyzed. International terms make up only ten percent of all the terms researched. Almost all international one-word terms came from Latin and Greek. The majority of terms name emotions and feelings, psychical and physiological processes, processes of cognition. There are several terms naming mental disorders, character types, branches, laws and theories of psychology. The majority of complex terms are two-word terms. Three-word and longer terms are very rare. The comparison of terminology used by Reinys and the present terminology of psychology shows that quite a lot of terms fell out of use, their classification changed and new terms emerged. Gauta 2009-12-07 Rita Katelyte Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pastas: [email protected] 216 Rita Katelyté | Mečislovo Reinio laisvai versto Psichologijos vadovėlio...