Pirmojo lietuviško aritmetikos uždavinyno terminai

Pirmojo lietuviško aritmetikos uždavinyno terminai DIANA ŠILOBRITAITĖ Lietuvių kalbos institutas augiau nei prieš šimtą metų Tilžėje išleistas pirmasis spausdintas lietuviškas aritmetikos uždavinynas Užduotinas, tai ira Rankius uzduocziu Aritmetikos arba Rokundos mokslo (1885). Antraštiniame lape užrašyta, kad Užduotino autorius yra J. Gailutis. Tai žymaus XIX a. pabaigos — XX a. pradžios lietuvių visuomenės veikėjo, „savamokslio kalbininko gydytojo“ Jono Spudulio (1860-1920) slapyvardis (Sabaliauskas 1979: 177). Maskvos universitete J. Spudulis studijavo mediciną. baigė Peterburgo karo medicinos akademiją. Jis domėjosi ir lietuvių kalba, prisidėjo prie A. Juškos žodyno leidimo ir iš gyvosios kalbos rinko medžiagą savo lietuvių kalbos žodynui. Deja, žodyno medžiaga, kaip nurodo A. Sabaliauskas, „žuvo Pirmojo pasaulinio karo metu“ (Sabaliauskas 1979: 177). J. Spudulis taip pat tyrinėjo lietuviškus vietovardžius, asmenvardžius, kūrė aritmetikos ir geometrijos terminus (LTE 1983: 354). Anot J. Palionio, J. Spudulis — vienas iš labiausiai išmanančių kalbos dalykus aušrininkų (Palionis 1995: 205). J. Spudulio Užduotinas yra nedidelės apimties — 80 puslapių. Jį sudaro trys skyriai (I. Grini skaitliai; II. Praminti skaitliai; III. Nuotrupos), užduočių atsakymai (Atsakai), daugybos lentelė (Lentelė (tobliczia) dauginimo), priedas (jame pateikiami įvairūs matavimo vienetų pavadinimai) ir ttumpas terminų žodynėlis Nekurie nepriprasti žodžiai. Terminų žodynėlyje Nekurie nepriprasti zodziai pagal abėcėlę pateikti 58 antraštiniai vienažodžiai ir sudėtiniai terminai. Skliausteliuose pateikti dviejų terminų aiškinimai: kartrodis (parodo kiek kartu dalitojas įsitenka dalitiname) S 79 ir padaras (tai, kas padarita) S 79. Beveik prie visų lietuviškų terminų pateikta atitikmenų. Vieni terminai turi aplietuvintus lotyniškus ir lenkiskus atitikmenis, pvz.: atimti, subtraheruti, odjgc S 79, dalitojas, diwisorius, dzielnik S 79, darytojai, faktorai, czynniki S 79, dauginti, multipliceriti, mnozy¢ S 79, kiti — vokiškus ir lenkiškus, pvz.: nutrupos, briiche, utamki S 79. rokūtojas, zdhler. licznik S 79. Prie kai kurių terminų pateiktas tik vienas 186 Diana Šilobritaitė | Pirmojo lietuviško aritmetikos uždavinyno terminai atitikmuo (lenkiškas, vokiškas arba aplietuvintas lotyniškas). Yra atvejų, kai lietuviški terminai neturi atitikmenų (plačiau žr. Rumšas 1973: 166-167; 1978: 57). Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje yra saugoma UZduotino rankrasčio kopija (Aritmetikos uždavinynas iš kurio mokė kunigas Katelė. Gauta pas Paliepio gyventoją Šinkūnienę), kuri buvo rasta apie 1933 m. Pirmas ir paskutinis rankraščio puslapiai yra suplyšę. Manoma, kad rankraštis parašytas apie 1879—1880 m.. o saugoma rankraščio kopija padaryta apie 1880-1885 m. Rankraštis šiek tiek skiriasi nuo spausdinto Užduotino. Jame nėra Nuotrupų skyriaus ir terminų žodynėlio Nekurie nepriprasti žodžiai, Rankraščio apimtis — 68 lapai. Reikėtų pasakyti, kad rankraštyje vienas terminas pateiktas su aiškinimu: Kubikas vadinas bile koks daiktas kuria wisas 6 szalis ira vienodas. <...>. Išspausdintame leidinyje kubiko jau nėra, jis keičiamas terminu kubas, kuris apibrėžtas taip: Kubu wadinasi toks daigtas, kursai tur 6 szalis, wisas wienodas ir ligias S 77. Šiame straipsnyje nagrinėjama per 200 pirmajame lietuviškame aritmetikos uždavinyne rastų terminų. Jie aprašomi pagal kilmę, sandarą ir sinoniminę bei variantinę raišką, taip pat lyginami su pirmuosiuose matematikos terminų žodynėliuose (M. Šikšnio ir Z. Žemaičio) pateiktais ir dabartiniais aritmetikos terminais. Terminai rinkti iš spausdinto uždavinyno teksto, priedo ir terminų žodynėlio. Straipsnyje nagrinėjami ne tik rasti aritmetikos, bet ir bendrieji mokslo bei tarpmoksliniai terminai. 1. VIENAŽODŽIAI J. SPUDULIO UZDUOTINO. TAI IRA RANKIAUS UZDUOCZIU ARITMETIKOS ARBA ROKUNDOS MOKSLO TERMINAI Didžiąją visų rastų terminų dalį sudaro vienažodžiai terminai, Pagal kilmę jie skirstomi į lietuviškos kilmės, nelietuviškos kilmės ir hibridinius terminus. Lietuviškos kilmės terminai Vienažodžiai bendrieji mokslo, tarpmoksliniai ir aritmetikos terminai sudaro apie 64,5% visų rastų terminų. Daugiau kaip pusė jų — 60,5% — yra lietuviškos kilmės. Dalis bendrųjų mokslo, tarpmokslinių ir matematikos terminų vartojama ir dabar (kai kurių rašyba pasikeitusi), pvz.: atstumas S 12, auksztumas S 57 /augsztumas S 49 (dabar aukštis), brauna (dabar briauna) S 47, didis S 24 / didis S 31 (dabar dydis), didumas S 52, dwiTerminologija | 2009 | 16 187 taszkis S 79 (dabar dvitaškis), eilė S 79 (dabar eilė), greitis S 46, greitumas (dabar greitis) S 30, ilgumas (dabar ilgis) S 19, kampas S 77, mastas S 76, pawirszis (dabar paviršius) S 79, platumas (dabar plotis) S 37, smulkinimas S 40, stambinimas S 80, tolumas (dabar tolis) S 33, užduotis S 80 (dabar užduotis), wirszune S 77 (dabar viršūnė), ženklas S 80 (dabar ženklas) ir kt. J. Spudulio terminai auksztumas S 57 /augsztumas S 49 (dabar aukštumas), greitumas S 30, ilgumas S 19, platumas S 37, tolumas S 33 dabar laikomi paprastaisiais bendrinės kalbos žodžiais. Dabartinės matematikos kalboje vartojami ir uždavinyno terminų žodynėlyje pateikti veiksmažodžiai atimti S 79, daliti (dabar dalyti) S 79, dauginti S 79, sudėti (dabar sudėti) S 80 bei skaičiai deszimtis S 79, szimtas S 80. „Skaičiaus“ sąvoka uždavinyne įvardijama terminu skaitlius S 23, o ,,atsakymo“ — terminu atsakas S 68, kuris dar fiksuojamas Z. Žemaičio terminų rinkinėlyje: atsakas; atsakymas — omemm Žem 50 (plg. omerm — atsakymas; atsakas Žem 23). Atskirai minėtinas terminas kabliai S 79, kuris LKŽę „skliaustų“ reikšme nepateikiamas. LKZ, nefiksuojamos ir neišlikusių terminų nekis S 79 „nulis“, nuotrupa S 79 „trupmena“, žimėtojas S 80 „vardiklis“ reikšmės, teikiamos J. Spudulio Užduotine. „Vieneto“ sąvoką J. Spudulis įvardijo terminu vienatis. Jo manymu, kiti terminai buvo nevykę: „wienė, wienibe, wieneris (Schl.), man rodosi, netinka, arba ženklina su wisu kitką“ S 80. Išsiskiria neišlikę pagrindinių aritmetikos veiksmų ir su jais susijusių sąvokų pavadinimai. Visų pirma reikia pasakyti, kad terminas veiksmas „pagrindinė matematikos operacija“ (DZ) J. Spudulio uždavinyne nevartojamas — jame pateikiamas terminas weikme S 21. Pagrindinių aritmetikos veiksmų pavadinimų sudėtis, atimtis, daugyba ir dalyba uždavinyne taip pat nėra. Jie įvardijami terminais sudėjimas S 3, atemimas S 7, dauginimas S 13, dalijimas S 17. Pasakytina, kad M. Šikšnio terminų žodynėlyje pateikiami ir vieni, ir kiti minėti terminai, tačiau jie turi reikšmės atspalvių (plačiau žr. Šilobritaitė 2008: 180—196). Lietuviškos kilmės terminai, įvardijantys dydžius, su kuriais atliekami aritmetikos veiksmai, taip pat dabar matematikos moksle nevartojami: daugintojas „daugiklis“ S 26, padaras „sandauga“ S 13, dalitojas „daliklis“ S 18, kartrodis „dalmuo“ S 18. LKŽ, kartrodis nefiksuotas ir nepateikiamos terminų daugintojas, padaras, dalitojas matematinės reikšmės. Užduotino terminų žodynėlyje Nekurie nepriprasti žodžiai atimties rezultatui pavadinti pateiktas terminas skirtumas S 79, bet uždavinyno tekste var88 Diana Silobritaité | Pirmojo lietuviško aritmetikos uždavinyno terminai tojamas tik likius S 8. Reikėtų pasakyti, kad ir dalybos rezultatas Užduotine vadinamas terminu likius S 18. Kiti lietuviški terminai, susiję su aritmetikos veiksmų pavadinimais, įvardijami dvejopai: vienažodžiu ar dvižodžiu"' (pridedant terminą skaitlius „skaičius“) terminais atimtinas S 8 ir atimtinasis skaitlius S 8 / atimtinas skaitlius S 79 „turinys“, dalitinas S 18 ir dalitinas skaitlius S 79 „dalinys“, mazintinasis S 8 ir mažintinas skaitlius S 79 „atėminys“. „Dauginys“ įvardijamas tik dvižodžiu terminu daugintinas skaitlius S 79. Dvi skirtingas sąvokas J. Spudulis įvardijo vienu terminu: „Padaras dwieju skaitliu = 21 808; wienas daritojas = 375; atrasti kitą daritojį!“ S 18. Daritojais čia laikomi daugintinas skaitlius „dauginys“ S 79 ir daugintojas „daugiklis“ S 18. Nagrinėjamame uždavinyne rasta nemažai įvairių lietuviškų matavimo vienetų pavadinimų, kurie vartojami ne tik tekste, bet ir pateikiami uždavinyno pabaigoje esančiame priede“. Tai: ilgio matavimo vienetai“: pėda S 76 „toks senovinis ilgio matas (maždaug 28,8 cm), dabar vartojamas Anglijoje, Amerikoje“, pusmastis S 76 „pusė masto, uolekties“, sieksnis S 76 „ilgio matas, lygus 2,13 m“, dlektis S 76 „ilgio matas, lygus atstumui nuo alkūnės iki pirštų galų (66-71 cm), mastas“, Pirmuosiuose matematikos terminų žodynėliuose (Z. Žemaičio ir M. Šikšnio) terminai pėdas Žem 79 (pėda S 76) ir sieksnis Š 18, Žem 86 taip pat pateikti; javų seikėjimo vienetai: setuve S 78 „toks javų kiekio matas, pusė ketvirčio“ (LKŽ, tokia reikšme šis žodis įdėtas iš E Kuršaičio ir E. Neselmano žodynų); laiko matavimo vienetai:amzius S 78. diena S 78. menuo S 78, metas (pabuwinis metas tur 366 dienas) S 78, szimtmetis S 78; skysčių matavimo vienetas kibiras S 78; popieriaus matai: lapas S 78, laksztas S 78, laiszkas „knygos lakštas; puslapis“ S 78; piniginis vienetas auksinas S 78. Matavimo vienetą dalis S 77, kuris pateikiamas uždavinyno priede esančiame skyrelyje Mėros sunkumo (Svorio vienetai — D. Š.): 1 swaras tur 32 ' Dvižodžių terminų sandara, kilmė ir sinonimija aptariami kituose straipsnio skyreliuose. > Didžioji dalis nagrinėjamų matavimo vienetų pavadinimų yra iš Užduotino priedo. Apie tekste vartojamus pavadinimus bus kalbama tik sinonimų skyrelyje. Matavimo vienetų reikšmės pateikiamos iš LKŽZ,.. Terminologija | 2009 | 16 189 lotu; I lotas tur 3 zalatnikus; 1 zalatnikas tur 96 dalis S 77, J. Spudulis, matyt, laikė svorio matu, pvz., Wiena kubiszka pėda oro sveria 8 zal. (zalatnikus — D. S.) 48 dalis <---> S 60, tačiau ši reikšmė LKZ, netiksuojama. Nelietuviškos kilmės terminai Nelietuviskos kilmės terminai sudaro 36,4% visų vienažodžių terminų. Svetimos kilmės dabar vartojamų matematikos terminų J. Spudulio Užduotine yra tik keletas: kubas S 47, minutė S 14, numeris S 79, sekunda S 14 (dabar sekundė), suma S 7. Kiti UzZduotine pateikti nelietuviškos kilmės terminai yra įvairių matavimo vienetų pavadinimai (beje, „mato“ sąvoka taip pat įvardijama svetimybe mera S 76). Jie yra atėję iš kaimyninių slavų (rusų, lenkų ir baltarusių) ar vokiečių kalbų (remiamasi LKŽ, duomenimis). Tai: ilgio matavimo vienetai: arszinas (rus. apwun) S 76, colis (vok. Zoll) S 76, linija S 76 (pateikiamas uždavinyno priedo skyrelyje Mėros (saikai) ilgumo: I diuime 10 liniju S 76 (dar plg.: <---> koks galas kartės kiszoja wirszuj vandenio, jeigu upė tur 9 pėdas 2 d (diuimus — D. Š.) 5 linijas gilumo S 45)), milia (lenk. mila „kelio ilgio matas — maždaug 7 varstai“) S 76, wiorstas (warstas) (lenk. wiorsta) S 76, werszkas (rus. 6eepuox*) S 76; svorio vienetai: birkuwa S 77 (LKZ. fiksuojamas tik Salantuose, Grūžiuose, Laukuvoje ir pateikiamas su nuoroda žr. birkuvas (rus. 6epkosey)), kuntas (brus. xynm) S 77, lotas S 77 (LKZ. xlotas „paprastas svaras lygus 32 lotams“ pateikiamas su nuoroda žr. latas (lenk fot, vok. Loth)), zalatnikas S 77 (LKZ. fiksuojamas xzolotninkas (-nykas) (sl.): „svaras turi 96 zolotnykus“); javų seikėjimo vienetai: czetwerikas S 78, czetwertis S 78 (xczetvertis Žr. Čvertis (lenk. cwierd. brus. ue3pyv) „ketvirtadalis, ketvirtis“ LKŽ,.), gorczius (rus. 2apney) S 78, kulia (rus. kyo) S 78, kwarta (vok. Quart, lenk. kwarta, brus. keapma) S 78, kwaterka (brus. keamspka) S 78, lasztas S 78 (LKŽ, fiksuojamas tik xlostas „biralų matas“ (vok. Last)); laiko matavimo vienetai: adina (brus. eOd3ina) S 79, nedėlia (brus. nsadsens) S 78; piniginiai vienetai: berlinka (lenk. berlinka) S 78, ditka (lenk. dytek) S 78, graszis (vok. Groschen „dešimties pfenigy moneta, anksčiau keturių pfenigy moneta“, lenk. grosz) S 78, griwina (brus. 2poryna) S 78, imperijolas (rus. uMnepua) S 78, kapeika (rus. Koneūra) S 78, marka (vok. Mark) S 1 Kilmė nustatyta remiantis M. Fasmerio žodynu (Gacmep 1986: 302). 190 Diana Šilobritaitė | Pirmojo lietuviško aritmetikos uždavinyno terminai 78, rublis (rus. py67w) S 78, skatikas S 78 (lenk. sko(j)ciec, skojec (plačiau zr. Fraenkel 1962: 798); popieriaus matai: arkuzas (lenk. arkusz) S 78, libras S 78 (Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlyje lenk. libra „24 lapai arba arkužai popieriaus“ (Šlapelis 1907: 60)), reza S 43 / rėza S 78 (vok. Ries. lenk. reza); skysčių matavimo vienetai: baczka S 78 (brus. 604uxa 2. „senovinis seikėjimo matas (apie 24 pūdai)" LKZ,), sztofas (vok. Stéf) S 78, wėdras (lenk. wiadro, brus. esdpo „į tokį indą telpantis kiekis“ LK ŽŽ.) S 78; ploto vienetas desetina S 3 /desėtina (brus. desjatina*) S 76. Prie matavimo vienetų priskiriami uždavinyne vartojami nesisteminiai vaistų masės vienetai (kilmė nustatyta remiantis TZZ.) drachma (gr. drachme „sauja“) S 77, granas (lot. granum „kruopelytė“) S 77, skrupulas (lot. scrupulum) S 77, uncija (lot. uncia „viena dvyliktoji“) S 77. Svarbu paminėti, kad LKŽ, nefiksuoti tik nelietuviškos kilmės ilgio matavimo vienetai diuimas S 76 ir futas S 76 ir nepateikiama termino štofas (vok. St6f) skysčių matavimo vieneto reikšmė“. Hibridiniai terminai Tiriamojoje medžiagoje hibridiniai terminai sudaro tik 3,1% visų vienažodžių terminų. Hibridiniu terminu Uzduotine įvardijama „Sskaitiklio“ sąvoka rokūtojas S 79, kuris yra padarytas iš veiksmažodžio rokūti S 79 (brus. paxaeayv, lenk. rachowač). Svarbu pažymėti, kad LKŽ, rokiitojo S 79 reikšmė „skaitiklis“ nefiksuojama: rokuotojas 1. „kas apskaičiuoja, suskaičiuoja"; rokuotojas 2. „kas rokuoja“, M. Šikšnio terminų žodynėlyje jau pateikiamas skaitiklis Š 19. Kiti hibridiniai terminai yra piniginiai vienetai dwigriwinis S 78 ir pusrublis S 78 bei skysčių matavimo vienetas pusiausztofis S 78. 2. SUDĖTINIAI J. SPUDULIO UŽDUOTINO. TAI IRA RANKIAUS UZDUOCZIU ARITMETIKOS ARBA ROKUNDOQOS MOKSLO TERMINAI Kiek mažiau (35,5% visų terminų) UZduotine rasta sudėtinių terminų. Sandaros atžvilgiu jie skirstomi į dvižodžius ir trižodžius. Kilmės atžvilgiu vyrauja terminai, kurių visi dėmenys yra lietuviški žodžiai. Kilmė nustatyta remiantis E, Frenkelio žodynu (Fraenkel 1955:91). ® Remiamasi M. Fasmerio žodynu {(Dacmep 1987: 479). Terminologija | 2009 | 16 191 2.1. Dvižodžiai terminai Dvižodžiai terminai sudaro 84,5% visų sudėtinių terminų. Raiškos atžvilgiu jie skirstomi į derinamojo ir nederinamojo pažyminio junginius. Dauguma derinamųjų dvižodžių aritmetikos terminų pažyminių yra neįvardžiuotiniai, pvz.: daugeriopas sk.” S 79, dwejatiitas sk. S 79, gulszczias brukszmis S 79, gulszczias krizius S 79, grini skaitliai S 3, įwairus sk. S 79, maiszitos uzduotis S 21, nežinomas skaitlius S 21, pilningi skaitliai S 79, wienodi sk. S 80. Kai kurie terminai vartojami ir įvardžiuotine, ir neįvardžiuotine forma, pvz.: atimtinasis skaitlius S 8 / atimtinas skaitlius S 79, pramintieji skaitliai S 40 / praminti skaitliai S 40, sudetinasis skatlius S 8 / sudetinas skaitlius S 13. Dvižodžiai derinamojo pažyminio matavimo vienetų pavadinimai sudaryti tik su dviem šalutiniais dėmenimis — ketwirtainiszkas (-a) ir kubiszkas (-a). Pagrindiniai šių terminų dėmenys reiškiami nelietuviškos kilmės žodziais, reiškiančiais matavimo vienetus, pvz.: ketwirtainiszka milia S 76, ketwirtainiszka pėda S 76, ketwirtainiszkas arszinas S 76, ketwirtainiszkas sieksnis S 76, ketwirtainiszkas werszkas S 76, kubiszka milia S 77, kubiszka peda S 77, kubiszkas arszinas S 77, kubiszkas sieksnis S 77, kubiszkas werszkas S 77, kubiszkas wiorstas S 77 ir kt. Z. Žemaitis terminų rinkinėlyje lietuvišką terminą ketvirtainis siūlo keisti terminu su priesaga -inis: ketvirtainis=kvadratinis Žem 65. M. Šikšnys pagrindiniu laiko lietuvišką terminą: ketvirtainiai (kvadratiniai) matai Š 10. Įdomu tai, kad Z. Žemaičio rinkinėlyje skiriami terminai kūbiškas (kūnas) Žem 67 ir kūbinis (metras) Žem 67: kūbiškas (kūbo formos) ir kūbinis (trečiojo laipsnio). Taigi J. Spudulio vartojamas kūbiškas atitinka Z. Žemaičio kūbinis, kuris turi lietuvišką atitikmenį šeštainis Žem 92. Nederinamojo pažyminio terminai reiškiami vienaskaitos kilmininku, pvz.: dalijimo zimé S 79, dauginimo žimė S 79, ligumo zimė S 79. Dalis tokių terminų vartojami neįprasta žodžių tvarka, pvz.: atemimas nuotrupu S 65, kiltis nuotrupu S 61, padidinimas nuotrupu S 63, pamažinimas nuotrupu S 63, sudėjimas nuotrupu S 65, sutrumpinimas nuotrupu S 62. Prie šios grupės priskiriamas dvižodis matematikos terminas, kurio nederinamasis pažyminys yra tarptautinis, o pagrindinis termino dėmuo — lietuviškas: kubo brauna S 47. Prie dvizodziy terminy skirtinas laiko matavimo vienetas laikas lig laiko 7 Sutrumpinimai sk. ir sktl. uzdavinyne reiškia terminą „skaitlius“ 192 Diana Šilobritaitė | Pirmojo lietuviško aritmetikos uždavinyno terminai S 79, kuris įvardija „paros“ sąvoką: I nedėlia tur 7 laikus lig laiko S 79; 1 I. I. (laikas lig laiko — D. Š.) tur 24 adinas. 2.2. Trižodžiai terminai Uždavinyne vartojami trižodžiai terminai dažniausiai turi du derinamuosiūs pažyminius. Tokių terminų pirmas derinamasis pažyminys išreikštas biidvardziu. padarytu iš skaitvardžio su priesaga -opas: aszfuoneriopas nezinomas skaitlius S 24, dewineriopas nezinomas skaitlius S 25, dwejopas nezinomas skaitlius S 24, ketweriopas nezinomas skaitlius S 24, penkeriopas nežinomas skaitlius S 21, septineriopas nezinomas skaitlius S 24, szeszeriopas nežinomas skaitlius S 24, trejopas nezinomas skaitlius S 21. Du derinamuosius pažyminius turi ir trizodis terminas dwigubas nezinomas skaitlius S 25. Dviejų trižodžių terminų raiška kiek kitokia — pagrindinis dėmuo turi nederinamąjį pažyminį su savo derinamuoju pažyminiu: didis nežinomo skaitliaus S 24, mera augsztesnios praminties S 41. 3, SINONIMINĖ IR VARIANTINĖ TERMINŲ RAIŠKA Sinoniminės ir variantinės raiškos atvejų Uzduotine rasta palyginti nedaug. Straipsnyje sinonimai skirstomi į vienažodžius ir sudėtinius. 3.1. Vienažodžių terminų sinonimija Kilmės atžvilgiu vienažodžiai sinoniminiai terminai straipsnyje skirstomi į kelias grupes: lietuviškos kilmės sinoniminius terminus, svetimos kilmės sinoniminius terminus ir įvairiakilmius sinoniminius terminus. Užduotino terminų žodynėlyje ir priede sinonimai pateikiami skliaustuose, skiriami kableliu arba jungiami jungtuku arba. Uždavinyno tekste sinonimai vartojami pramaišiui arba vartojamas tik vienas iš sinonimų. Yra atvejų, kai Užduotino tekste nefiksuojamas nei vienas iš terminų žodynėlyje ar priede pateiktų sinonimų. 3.1.1. Lietuviškos kilmės terminai sinonimai. Terminų žodynėlyje pateikti dvinarių sinonimų eilučių terminai brukszmis (—), rūzas S 79*; ženklas, žime S 80, trinarių sinonimų eilučių terminai déme, Zime, ženklas S 79; perziura (bandimas, meginimas) ir keturnarés veiksmažodžių sinonimų eilutės paskirti (apsklembti, nulemti, apskrieti) S 78 Uzžduotino tekste ne- % Uždavinyno priede pateikiama kitokia sinonimų eilutė: Kubas turi 12 tiesių brukszmiu arba liniju <...> S 77. Terminologija | 2009 | 16 193 užfiksuoti. Tekste nevartojami ir šie priede pateikti sinonimiški matavimo vienetai: amžius arba szimtmetis S 78, mastas arba tlektis S 76. Uzduotino tekste vartojamas tik vienas iš žodynėlyje pateiktų sinonimų (pirmasis), kurį, manytina, J. Spudulis laikė pagrindiniu: daliti (skaiditi) S 79. Atskirai minėtina Uzduotino priede pateikta sinonimų eilutė sikelis (siekelis — D. Š.) arba sėtuvė S 78. Uždavinyno tekste vartojamas tik siekelis S 42. Tačiau J. Spudulis uždavinyno priede pirmenybę teikia terminui setuve, kurio viena iš reikšmių LKŽ, pateikiama iš G. H. E Neselmano ir E Kuršaičio žodynų: sėtuvė 2 „toks javų kiekio matas, pusė ketvirčio“. Ir uždavinyno tekste, ir terminų žodynėlyje terminai stambinimas (rupinimas) S 41, S 80 pateikiami kaip sinonimai. 3.1.2. Svetimos kilmės terminai sinonimai. Sinonimų eilučių terminų ditka arba marka S 78. skatikas arba graszis S 78 rasta tik Uzžduotino priede. Uždavinyno priede pateikti sinonimų eilučių terminai czetwertis arba kulia S 78, diuimas arba colis S 76 uždavinyno tekste vartojami pramaišiui. Priede pateikiami sinonimai swaras (kuntas’) S 77, nors uzdavinyno tekste vartojamas tik terminas swaras S 20. 3.1.3. Įvairiakilmiai terminai sinonimai desetina S 3 /desėtina (deszimtinė), S 76, peda (futas) S 76, wedras arba kibiras S 78 pateikiami uzdavinyno priede. Tekste terminai peda S 6, wedras S 7 sinonimų neturi, o desetina /desétina (deszimtine) vartojami pramaišiui. Atskirai minėtina keturnarė sinonimų eilutė, kai vienas skolintas terminas uždavinyno priede turi net tris lietuviškus atitikmenis: arkuzas (lapas, laksztas, laiszkas) S 78. Uzdavinyno tekste pramaišiui vartojami tik arkuzas S 14 ir laksztas S 37. Kitų šios sinonimų eilutės terminų tekste nerasta. 3.2. Sudėtinių terminų sinonimija Didžiąją šių terminų dalį sudaro tokios dvinarės sinonimų eilutės, kurios skiriasi sinoniminiais šalutiniais dėmenimis. Vienais atvejais sinonimiški bendrašakniai žodžiai, pvz.: atimtinas (atimtinis, atimamas) sktl. S 79, daugintinas (daugintinis, dauginamas sk.) S 79, mazintinas (maZintinis, mazinamas sk.) S 79, sudėtinas (sudėtinis, sudedamas sk.) S 80, kitais — nebendrašakniai, pvz.: atitraukti (grini) skaitliai S 79, dalitinas (dalijamas, skaiditinas skaitlius) S 79, wienintelis (wienstipis) sk. S 80. Visi minėti sinonimai pateikiami uždavinyno gale esančiame terminų žodynėlyje. Uždavinyno priede * Pastaboje (Pasargoje) |. Spudulis rašo, kad „Lietuwoj žinomas ira dar kitas swaras taip wadinamos „didžiosios wogos"“ S77. 194 Diana Silobritaité | Pirmojo lietuviško aritmetikos uždavinyno terminai