„Varpo“ medicinos straipsnių terminai

Varpo medicinos straipsnių terminai Varpo 120-mečiui PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas 009 metų sausio mėnesį sukako 120 metų, kai Varšuvoje įkurtos slaptos studentų draugijos Lietuva narių Vinco Kudirkos, Jono Gaidžio-Gaidamavičiaus, Juozo Adomaičio-Šerno, Juozo Kauko, Justino Staugaičio ir kt. pastangomis pradėtas leisti literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis laikraštis Varpas, ėjęs nuo 1889 m. sausio mėn. iki 1906 m. kovo mėn. Tilžėje ir Ragainėje. Pirmasis Varpo redaktorius ir daugumos straipsnių autorius daktaras V. Kudirka davė pradžią medicinos straipsniams šiame laikraštyje. Per septyniolika jo leidimo metų buvo išspausdinta penkiolika medicinos straipsnių, didžioji jų dalis (dešimt straipsnių) — pirmaisiais dviem laikraščio leidimo metais. Septyni straipsniai buvo nemažos apimties, paskelbti per kelis laikraščio numerius (tęstiniai). Trys straipsniai buvo verstiniai, kiti — originalūs. Kaip įprasta to meto spaudoje, visi straipsniai pasirašyti slapyvardžiais: Atgaivys (J. Aleksa), Draugaitis (S. Matulaitis), Hygiéjos tarnas, Hygiejos tarnas, Hygijėjos tarnas, Hygiėnos tarnas (V. Kudirka), Paulius (P. Matulaitis), M. Sk-ra (M. Kuprevičius), J. Szidaras (J. Bagdonas) — arba slapyraidėmis: J., J. J. (J. Jasiulaitis), R.! (LS II 2004: 92, 215, 299, 316, 335, 594, 720. 887). Varpe sveikatos ir gydymo klausimais daugiausia rašė gydytojai — Julius Aleksa (1855-1891), Juozas Bagdonas (1866-1956), Vincas Kudirka (1858-1899), Mikalojus Kuprevičius (1864—1932), Petras Matulaitis (1865-1900), Stasys Matulaitis (1866-1956). J. Bagdonas, V. Kudirka ir S. Matulaitis buvo Varpo bendradarbiai. Jie ir P. Matulaitis buvo vieni svarbiausių Varpo autorių. | Autoriaus nustatyti nepavyko, nes, Lietuviškųjų slapyvardžių duomenimis, tokia slapyraide pasirašinėjo daugelis autorių (LS 1 2004: 88). 154 Palmira Zemlevičiūtė | Varpo medicinos straipsnių terminai Visų pirma V. Kudirka paskelbė straipsnių ciklą iš higienos srities — 1889 m. „Arbata“, „Kava“, „Tabakas“, o 1895 m. „Alkogolis ir alkogolizmas“. Pirmaisiais laikraščio leidimo metais pasirodė J. Bagdono straipsnis „Del ko mes miegame?“. Paskutiniame 1889 m. numeryje paskelbta „Influenza“. 1890 m. buvo išspausdinti du P. Matulaičio straipsniai — „Du nuodingu augalu“ ir „Mikroorganizmai“, o 1891 m. — šio autoriaus straipsnis „Apie kochiną — vaistą nuo sausliges“,. 1890 m. taip pat pasirodė J. Aleksos straipsnis „Kur musu zmoneles gydosi?“ ir S. Matulaičio „Keli žodžiai apie girtuoklyste® 1897 m. buvo paskelbti M. Kuprevičiaus straipsniai „Kokia liga gumbu vadinasi?“* ir „Lietuviški ligų vardai“. Ypač pabrėžtina pastarojo straipsnio reikšmė ir svarba lietuvių medicinos terminologijai. Jame gydytojas, didelis gimtosios „lietuviškosios“ kalbos mylėtojas, uoliai rinkęs lietuvių tautosaką, užrašinėjęs „ypatingus retai sutinkamus žodžius“ (Staugaitis 1932: 706), ne tik atkreipė dėmesį į liaudies medicinos terminus, bet ir kėlė medicinos terminų lietuviškumo klausimą, t. y. kad, kuriant lietuvišką medicinos terminologiją, reikėtų remtis liaudies vartojamais žodžiais. Straipsnyje gydytojai buvo raginami vartoti ne skolintus, o lietuviškus, „žmonių medicinos“, ligų vardus: „užtatai šitas surašas bus naudingas ir tiems gydytojams žinoti, kurie nenori duoti vietos mokslo medicinoje gumbui®, nikuliui ir tt, o atsiremdami ant tradicijos naikina lietuviškus ligų vardus, įkalbinėdami žmones, buk tai gumbo nėra, nikulio nėra, 0 yra tik katars, zapalenija, parkos, ir kitoki slavizmai““ (Kuprevičius 1897: 3 41), kurių pats autorius pateikė 57, prirašęs lotyniškus atitikmenis. Varpe straipsnių iš medicinos yra paskelbę ir kitų profesijų atstovai, pavyzdžiui, Maskvos universitete matematiką studijavęs Juozas Jasiulaitis (1857— 1918) išvertė ir 1890—1891 m. paskelbė straipsnius „Gražumas žmogaus gymyje“ ir „Dorumas dvasiszkai-sergancziu® Kaip matyti iš pavadinimų, straipsniai rašyti įvairiais medicinos ir su ja susijusių mokslų klausimais. Laikraščio skaitytojai gavo naudingų žinių iš antropologijos, bakteriologijos, farmakologijos, higienos, klinikinės medicinos ir kitų sričių. Šiame straipsnyje pirmiausia norima aptarti Varpo medicinos straipsniuose vartotų terminų (jų buvo rasta arti 1300) reikšmės ir kilmės dalykus, taip pat kai kurių terminų likimą dabartinėje medicinos mokslo kalboje. > S. Matulaičio straipsnio „Kas tai yra liga gumbas? išspausdinto 1886 m. Ūkininko laikraščio ketvirtajame numeryje, patikslinimas {LPLP 2006: 184). 2 a . ~ | a . . © Terminai parašyti kursyvu straipsnio autoriaus, Terminologija | 2009 | 16 155 1. MEDICINOS TERMINŲ REIKŠMĖ Varpo medicinos straipsnių terminų pagal tai, kokias sąvokas jie įvardija, yra skiriamos septynios semantinės grupės (pateikiamos pagal gausumą). 1.1. Ligų ir jų požymių bei liguistų būsenų pavadinimai. Ši grupė apima klinikos terminus®, kuriais yra įvardijamos žmonių ligos, pavyzdžiui, akių, ausų, nosies ir gerklės, dantų ir burnos ertmės, ginekologinės ir akušerinės, infekcinės, kraujo gamybos organų, kvėpavimo organų, lytinės, nervų, odos, psichinės, širdies ir kraujagyslių, virškinimo organų ir kitokios, taip pat šių ligų požymiai, įvairios liguistos būsenos ir pan., pvz.: akiu uždegimas“ Vrpka,? 1889 3 40, akiu žvairumas Vrpkdar 1889 4 61, apjakimas Vrpkar 1889 4 61, apsijovijimai Vrpyy 1891 10 152, Vrpjaų 1891 11 168, Vrpjy 1891 12 182 (apsijovijimai ligos" Vrpjs 1891 11 167, apsijovijimai patol'ogiškam stone nervisko sistemato Vrpją 1891 10 152), ausų spengimas Vrppma 1890 1 5, baltoji liga Vrpgy 1897 3 41, cholera Vrppma: 1890 7 106, Vrppmar 1890 8 123, Vrppma 1890 9 137, VrprMa: 1891 4 54, chroniskas uždegimas Vrpka: 1895 9/10 156, difteritas Vrppmar 1890 7 106, Vrppma 1890 8 123, Vrppma 1890 9 137, dirksninis szirdies tvinksejimas Vrprar 1889 2 25, doriska beprotingysté Vrpją 1891 9 136, Vrpja 1891 10 152, drebulys Vrpkar 1889 3 41, drugys Vrpg, 1889 12 184, VrIppMat 1890 2 21, VIppmat 1890 7 106, VIprMat 1890 8 123, Vrppmar 1890 10 154, galvos apkvaitimas Vrpka, 1889 3 41, galvos svaigumas Vrppma 1890 1 5, gyvulių raupai Vippnme 1890 9 138, karštligės po gimdymui Viprma 1890 8 123, karvių raupai Vrppama 1890 9 138, Vrppma 1891 4 55, kataras pilvo Vrprar 1889 1 9, kataras zarnu Vrpkar 1889 1 9, klajojimas didybės Vrpja 1891 11 167, klajojimas persekiojimo Vrpyg 1891 11 167, klajojimas saves Vrpja 1891 11 167, kruvinas viduriavimas Vippma 1890 1 5, Vrppmar 1890 2 21, kvailiojimas Vrpyg 1891 11 167 (doriskas kvailiojimas Vrpys 1891 12 182, rezonavojantis kvailiojimas Vrpiš 1891 10 153), lupu vezys 1 Medicinos mokslo kalboje terminas klinika turi dvi reikšmes. Pirmoji klinikos reikšmė yra „įstaiga“, antrofi — „simptomų. iš kurių sprendžiama apie ligos diagnozę. eigą. prognozę, visuma“ (VLE X 2006). Klinikos terminai yra „ligų, sindromų, simptomų. liguistų buklių, procesų, sutrikimų, tyrimo metodų, gydymo būdų, medicinos prietaisų bei instrumentų pavadinimai“ (Nečiūnas, Nečiūnienė 1987: 5). Terminai pateikiami originalo rašyba ir vienaskaitos vardininko forma. Jei terminas rastas tik vieno autoriaus straipsnyje, kuriame jis pavartotas daugiskaitos forma, tuomet ja rašomas ir šiame straipsnyje. Tačiau esama nemažai atvejų, kai tie patys terminai rasti kelių autorių straipsniuose, Vienuose jie pavartoti vienaskaitos, o kituose ~ daugiskaitos forma. Todėl vienodumo dėlei visi tokie terminai čia pateikiami vienaskaitos forma. Jie rašomi kursyvu abėcėlės tvarka. Plačiau apie lietuviškus V. Kudirkos medicinos terminus žr. Zemlevičiūtė 2008; 142—155, Rūšiniai terminai pateikiami skliaustuose greta gimininio termino. 156 Palmira Zemlevičiūtė | Varpo medicinos straipsnių terminai Vrpkar 1889 9 139, melancholija su mintimis nusižudymo Vrpgg, 1895 9/10 157, melancholija su mintimis persekiojimo Vrpkar 1895 9/10 157, nemigis Vrppmar 1890 1 5, opa Vippma: 1890 7 106, paprastas viduriavimas Vrppma 1890 2 21, progressiviskas stabas Vrpją 1891 12 184, puckai Vrppna 1891 4 55, puliuotas uždegimas Vrpgy, 1895 9/10 156. raudonoji liga Vrpkpr 1897 3 42, reumatismas Vrppma 1890 10 154, sgnariu bevalda Vrpka, 1889 3 41. siutaligé (¢ ? — P. 7.) Vrppmae 1890 10 153, Vrppma 1891 4 55 (žmonių siutaligé (e ? — P. Z.) Vrppmar 1890 10 153), skalbiniai® Vrpgpr 1897 3 42, skrofulai kaulų Vrppma 1891 4 55, skrofulai limfatiSky Zirniy Vrppma 1891 4 55, skrofulai sunariy Vrppma 1891 4 55, smarkus cziaudejimas Vrpggr 1889 4 61, suminkstéjimas smegenų Vrpxar 1895 9/10 157, tabakinis kvaitulys Vrpkar 1889 11 168, tikrieji raupai Vrppma: 1890 9 138, Vrppmar 1891 4 55, trundys’ Vrpkpr 1897 3 42, uodos vilkas Vrppmar 1891 4 55. uždegimas dantu smegenu Vrpkar 1889 3 41, uždegimas gerklės Vrpgar 1889 3 41, uždegimas smegenų Vrppga, 1895 9/10 157, viduriu uzkietéjimas Vrpr 1889 12 184, žiedai“ Vrpgpr 1897 3 42 ir kt. 1.2. Veiksmų, procesų, būsenų ir ypatybių pavadinimai. Šiai grupei yra priskiriami su medicina susiję abstrakčios reikšmės pavadinimai, pvz.:al"truistiški jautimai Vrpją 1891 11 167, atsikišimas žandų Vrpia 1890 3 38, audu veiklumas Vrpggq 1889 2 22, augštesni jautimai Vrpig 1891 10 151, blaivyste Vrpsmar 1891 1 10, didelis skéstumas kaktinio kampo Vrpja 1890 4 54, dorastis Vrpją 1891 9 135, doriski jautimai Vrpyy 1891 9 134, dorumas Vrpyq 1891 9 134, Vrpja 1891 10 151. Vrpjg 1891 11 166, Vrpja 1891 12 183 (dorumas dvasiskai-serganciu Vrpją 1891 11 166, Vrpyq 1891 12 182, ligonio dorumas Vrpyy 1891 12 183), fiziska sveikata Vip 1891 12 184, funkcijos Vrpkar 1895 9/10 156 (skilvio funkcijos Vrpkpr 1897 1 9), gilumas miego Vrpygq 1889 2 22, gydimas „homeopatija“ Vrpax 1890 7 97, gyvastis Vipggq 1889 2 20, Vrpyg 1891 12 183, Vrpja 1891 9 135, Vrpkar 1889 3 41, Vrpgyr 1889 9 139, Vrppma 1890 10 154, gyvata Vrpyy 1891 11 167, hipoteza Vrpja 1890 4 54, Vrpją 1890 5 68, jcirskimas VrprMat 1891 4 57, iszkvepimas Vrpxg, 1889 9 139, mineralizacija Vrppma: 1890 6 92, myris Vrppga 1889 2 20 (myris vaisiaus Vrppma: 1890 2 21, netikėtas myris Vrpkar 1889 4 61), momifikacija Vippma 1890 8 123, normaliszkas miegas 8 Zr. skalbiniai „mėnesinės, menstruacija” LKZ,. * Žr. trundys „kojos pado. kulno ar piršto tvinkinys" LKŽ, 0 Žr. žiedai „mėnesinės“ LKZ.. Terminologija | 2009 | 16 157 VrpBaą 1889 2 22, nuovoka Vrpija 1890 4 54, nusizudymas Vrpkga, 1895 9/10 157. pajautos Vrppgg 1889 2 20, platumas Sniurksliy Vrpjs 1890 4 53, priegimtis'! Vrppga 1889 2 20, prigimtis doriSka Vrpyy 1890 4 54, prigimtis vidurinė Vrpy, 1890 5 68, proto prigimtis Vrpją 1890 4 54, psichi$kas stonas Vrpja 1891 11 166, psichiskas veiklumas Vrpyg 1891 11 166, Vrpja 1891 9 134, psichol'ogiškas analizas dvasiskos ligos Vrpją 1891 10 153, radikaliskas gydymas Vrppma 1891 4 57, refleksiszkas jautrumas Vrpka, 1889 1 9, sgjauta? Vrpjsi 1891 10 151, Vip 1891 11 166, Vrpyg 1891 9 134, smertis Vrpkdr 1889 3 40, Vippma 1890 6 91, Vrppama 1891 4 54, Vrpppa 1890 2 21, Vrppata 1890 8 123, suomoneé®® Vrpją 1891 10 152, Vrpia 1891 11 166. Vrpja 1891 12 183, suoprotis'* Vrpjų 1891 9 135, sustrunijimas'® nervisko sistemato Vrppg 1891 12 183, sustrunyjimas kaulų Vrpją 1890 3 38, Vrpy 1890 4 54, szirdies tvinkséjimas Vrpka, 1889 2 25, visle Vrpka, 1889 4 60, zemesniejie jautimai Vrpyg 1891 10 151, žemesni jautimai Vrpja 1891 10 151, zlébcziojimas'® Vrpga, 1889 9 139, Vrpkar 1889 8 120 ir kt. 1.3. Kūno dalių ir organų bei jų gaminamų skysčių pavadinimai. Šiais pavadinimais yra įvardijamos žmogaus anatomijos ir fiziologijos sąvokos, pvz.: akiu baltymai Vrpga, 1889 3 41, akiu plone Vrpkar 1889 10 152, aszariniai takai Vipxar 1889 460, audimas nerviskas Vrpia 1890 5 69, dantu smegenys Vrpkar 1889 3 41, Vrpka, 1889 9 139, emalija dantu Vrpkar, 1889 9 139, galvos smagenys Vrppga 1889 2 21, Vrpkar 1889 10 153, Vrpkar 1889 1 9, kairioji szirdis Vrpped 1889 2 21, kasa Vrpkar 1889 8 120, kojos Vrpkar 1889 1 9, Vrpkar 1889 2 25, Vrpkar 1889 341, Vrpgr. 1889 12 184, Vrppmar 1890 2 20, Vrpky, 1895 9/10 156, kraujas Vrprkar 1889 9 139, Vrpkar 1889 1 9, Vrpkg, 1889 10 152, Vrpgy, 1895 9/10 156, Vrpkar 1889 3 41, Vrpxar 1889 4 60, Vrpkar 1889 11 168, VrpPBpa 1889 2 21, Vrpyq 1890 5 69, Vrpkpr 1897 3 42, Vrppma 1890 9 138, VrppMai 1890 7 106, Vrppma 1890 5 69, kvėpavimo takai Vrpka, 1889 10 152, lyties organai Vrpka, 1895 9/10 157, meslas Vrppma 1890 6 91, Vrppamar 1890 7 106, muskulai Vrpijs 1890 3 38 (muskulai kaulo smilkininio Vrpyg 1890 4 Zr. priegimtis „prigimtis“ LKZ.. 2 Žr. sąjauta „palankumas, tarpusavio atjautimas“ LKZ.. Žr. suomoné 1. „sąmonė“, 2, „nuovoka, supratingumas” LKŽ,. Žr. suoprotis „supratimas, išmanymas“ LKZ.. 5 Žr. sustrunyti „pastatyti, suręsti“ LKZ.. Zr. žlebčiojimas „virškinimas“ LKZ.. 158 Palmira Zemleviciaté | Varpo medicinos straipsnių terminai 53, smilkininiai muskulai Vrpją 1890 4 53), organai jautriniai Vrpyy 1891 10 151, panages Vrpja 1890 5 68, Vrppma 1890 8 123, pilvaploné Vrpgg, 1895 9/10 156, pilvo slidploné Vrpkar 1895 9/10 156, plaukai Vrpja 1890 5 68, pirštai kojų Vrppma 1890 2 20, prakaitas Vrpr 1889 12 184, Vrpky, 1889 3 41, seiles Vrpgar 1889 3 41, Vrprar 1889 8 120, Vippmar 1890 5 72, sekla vyriškio Vrppmar 1890 10 154, strenu smagenys Vrpgy, 1889 10 153, stuomuo Vrppma 1890 2 20, sunkés Vrppgq 1889 2 21, Vrpkar 1889 9 139, Saliniai dangtukai šniurkšlių Vepy 1890 4 54, veido kaulai Vrpyy 1890 4 54, viduriniai organai Vrppma 1891 4 57, zlebcziojimo kelei Vrpr 1889 12 184 ir kt. 1.4. Gydymo ir kitokių priemonių pavadinimai. Dalis šios reikšminės grupės terminų (vaistų, vaistinių augalų ir jų dalių, cheminių ir kitokių medžiagų pavadinimai) yra farmacijos terminai, pvz.: arnikos lapai Vrpkp, 1897 3 42, arnikos žiedai Vrpgkp, 1897 3 42, aržuolo žievė Vrpkpr 1897 3 41, china VrppmMai 1890 10 154, chloral-hydratas VrpBga 1889 2 20, chlorofilis VrPgar 1889 1 8, Vrpkd, 1889 3 40, dekstrinas VibPrar 1889 2 25, Vrpxar 1889 8 120, dezinfektiski skystimai Vrppma 1890 8 123, gumbalaSiai Vrpgp, 1897 1 9, gumbazolé Vrpkpr 1897 3 42, metélés VrbPkpr 1897 3 42, migdinanczei vaistai Vippgq 1889 2 21, morfinas Vrpggq 1889 2 20, Vrppmar 1890 1 4, naslelés Vrpg,: 1897 3 41, puplaiSkiai Vrpgp, 1897 3 42, obuline ruksztis Vrprga, 1889 3 40, pavirszutinei vaistai Vrpka, 1889 3 41, ruksztynine ruksztis Vrpgg, 1889 3 40, sakai Vrpka, 1889 1 8, skalsa Vippma 1890 1 4, Vrppmar 1890 2 20, SaltekSnio žievė Vrpypr 1897 3 42, vyninis spiritas Vrpkar 1895 9/10 155. Šiai grupei taip pat yra priskiriama šiek tiek klinikos terminų (gydymo būdų ir medicinos prietaisų pavadinimai), pvz.: čirkšlukas Vrppma 1891 4 57, karantinas Vrppma 1890 8 123, mikroskopas Vrpkar 1889 19, Vrppmar 1890 4 59. Be to, dalis šiai grupei priklausančių pavadinimų įvardija liaudines gydymo priemones (maisto produktus, buities daiktus ir kt.), pvz.: alus Vrpsma 1891 1 10, burokų skystimas Vrpkpr 1897 3 41, jaučio taukai Vrpkp, 1897 3 41, kiaulės taukai Vrpkp, 1897 3 41, medus Vrpkpr 1897 3 41, muilas Vippma 1890 8 123, pienas Vrppmae 1890 2 21, svogunai Vrpgpr 1897 3 41. 1.5. Asmeny pavadinimai. Siais pavadinimais yra jvardijami su medicinos mokslu ir darbu susiję asmenys, pvz.: al’koholikas Vrpjy 1891 12 183, boba — daktarka Vrppama 1890 2 21, doriškai-mažaprotis Vrpis 1891 11 166, doriskai-silpnaprotis Vip 1891 11 166, dvasios ligoniai Vrpkar 1895 9/10 157, dvasiSkai-sergantys Vrpj 1891 9 134, Vrpja 1891 10 150, VrPja 1891 11 166, Vrpja 1891 12 182, gimdytoja Vrppma 1890 8 123, girtuoklis Terminologija | 2009 | 16 159 Vrpkar 1895 9/10 156, Vrpkar 1895 11 173, histerikai Vrpjų 1891 11 167, morfinistas Vrpją 1891 9 134, mumijos VrppMar 1890 8 123, psichopatka Vrpja 1891 11 167, nesubrendes vaisius Vrppmae 1890 2 21, vaisius dviejų organizmų nevienokios konstitucijos Vrpją 1890 5 69 ir kt. 1.6. Mokslų pavadinimai. Šiai grupei yra priskiriami medicinos mokslo šakų ir su medicina susijusių mokslų pavadinimai, pvz.: bakterioliogija Vrprzvari 1891 4 55, chirurgija VrpyMa 1890 8 123, fiziologija Vrpggd 1889 2 22, homeopatija Vrpan 1890 7 97, patalogija Vrpxa: 1889 9 139. psichiatrija Vrpyg 1891 9 136. Vrpja 1891 10 152, terapija Vrpkaą, 1889 11 168 ir kt. 1.7. Įstaigų pavadinimai. Si grupė apima gydymo įstaigų pavadinimus, pvz.: klinika Vrppma 1891 4 56, Vrpgar 1895 9/10 157, ligonbutis Vrppmar 1890 7 105, VrppmMar 1890 8 123, Vrppma 1891 4 55, Vrpyy 1891 12 183, namai sumiséliy Vrpka, 1895 9/10 157 ir kt. 2. MEDICINOS TERMINY KILME Šiame straipsnyje medicinos terminai pagal kilmę lietuvių kalbos atžvilgiu yra skirstomi į lietuviškos kilmės terminus, skolinius ir hibridus"". Trys penktadaliai (6099) nagrinėjamų terminų yra lietuviškos kilmės. Skoliniai sudaro tik penktadalį (20%) visų terminų, tiek pat yra ir mišrios kilmės terminų“. 2.1. Lietuviškos kilmės terminai. Varpe medicinos klausimais rašę autoriai savo straipsniuose daugiausia vartojo lietuviškos kilmės kūno dalių ir organų bei jų gaminamų skysčių, ligų ir jų požymių bei liguistų būsenų, asmenų, su medicina susijusių veiksmų, procesų, būsenų ir ypatybių pavadinimų, kurie sudaro daugiau nei pusę visų terminų. Vieni iš minėtų pavadinimų yra tapę dabartinės medicinos mokslo kalbos terminais, kiti joje nebevartojami. 2.1.1. Dabartinėje medicinos mokslo kalboje vartojami Lietuviškos kilmės terminai. Reikia pasakyti, kad nemaža dalis Varpo medicinos straipsnių terminų dabartinėje medicinos kalboje yra įsigalėję. Daug dabartinės anatomijos lietuviškosios terminijos branduolį sudarančių iš gyvosios kalbos ir senųjų raštų perimtų kūno dalių I. Hibridais laikomi tik tokie žodžiai, kurie turi lietuviškų ir svetimų kalbų sudedamųjų dalių (žr. Gaivenis, Keinys 1990: 78), pvz.. grybelis. 8 Prie mišrios kilmės terminų yra priskiriami vienažodžiai hibridai, pvz.. guzelis, ir sudėtiniai terminai su skirtingos kilmės dėmenimis. pvz., chroniška liga, mokslo medicina. 160 Palmira Zemlevičiūtė | Varpo medicinos straipsnių terminai ir organų pavadinimų (tai liudija LKŽ duomenys) rasta Varpo medicinos straipsniuose, pvz.: akis Vrpga, 1895 9/10 155, Vrpkar 1889 1 8. Vt PKkar 1889 3 41, Vrpkyr 1889 4 60, Vrpidr 1889 10 152, Vrpg, 1889 12 184, Vrpis 1890 5 68, Vrpkar 1895 11 174, Vrpkpr 1897 3 42, ausis Vrpyqdr 1889 3 41, Vrppmar 1890 2 20, burna Vrpka, 1889 3 40, Vrpkar 1889 8 120, VrpPkar 1889 9 139, Vrpjs 1890 3 38, Vrpy 1890 4 53, Vrpyy 1890 5 68, Vrppama 1890 7 106, dantis Vrprar 1889 3 41, Vrpkar 1889 9 139, Viper 1889 11 168, Vrpyy 1890 3 39, galva Vrpkar 1889 1 9, Vrpkar 1889 3 41, Vrpka, 1889 10 153, Vrpkar 1889 11 168, Vrprmat 1890 1 5, VrprMat 1890 2 21, VI PPMat 1891 4 54, Vrpkar 1895 11 175, Vrpkpr 1897 3 42, gomurys Vrpkar 1889 9 139, inkstas Vrppgq 1889 2 21, Vrpkar 1895 9/10 157, kakta Vrpyg 1890 4 54, Vrpkar 1889 3 41, kaulas Vrpjas 1890 3 38, Vrppama 1891 4 55, VrPkpr 1897 3 42, kepenys Vrpxar 1895 9/10 156, koja Vrpkar 1889 1 9, Vrpkd, 1889 2 25, Vrpkar 1889 3 41, Vrpr 1889 12 184, Vrppma 1890 2 20, Vrpkar 1895 9/10 156, nosis VrpPkar 1889 3 40, Vrpkar 1889 4 60, Vrppma 1890 2 20, Vrpja 1890 5 68, pilvas Vrpkar 1889 1 9, Vrpkar 1889 3 41, Vrpra, 1889 8 120, Vrppmar 1890 7 105, Vrpkar 1895 9/10 157, Vrpkpr 1897 3 41. pirštas Vrppmar 1890 2 21, VrppMar 1890 7 106, Vrpkpr 1897 3 41, ranka Vrpiy, 1889 19, Vrpkar 1889 2 25, Vrpkyr 1889 3 41, Vrpr, 1889 12 184, Vrppmar 1890 2 20, Vrpjsi 1890 3 39, Vrpja 1890 4 54, Vrpja 1890 5 54, Vrppma 1890 8 123, Vrpkar 1895 11 174, veidas Vrpkar 1889 3 41, Vrpyy 1890 3 38, Vrpj 1890 4 53, Vrpja 1890 5 68, Vrpkar 1895 9/10 156, žarna Vrpka, 1889 2 25, Vrpgdr 1889 3 41, Vrppma 1890 5 72, Vrppma 1890 8 123 ir kt. Dalies anatomijos ir fiziologijos terminy rasyba dabar yra kitokia, pvz.: aszara Vrpkar 1889 4 60, Vrpg 1889 12 184 — dabar ašara, krutiné VrpBpa 1889 2 21, Vrpkdr 1889 3 41, Vrpggr 1889 10 152 — dabar krūtinė, kunas Vrppgd 1889 2 20, Vrpgar 1889 3 40, Vrpjg 1890 3 37, Vrpja 1890 4 53, Vrpjsl 1890 5 69, VrppMmat 1890 7 106, VIprmat 1890 9 138, VIrpPMat 1890 10 154, Vrpsmar 1891 1 11, Vrprnvai 1891 4 55, Vrpjy 1891 10 151, Vrpkpr 1897 3 42 — dabar kūnas, lupa Vrpka, 1889 8 120, Vrpkd, 1889 9 139 — dabar lūpa. Kai kurie anatomijos terminai varijavo (daugiausia tai rašybos ir fonetiniai variantai), pvz.: liežuvis Vrpkar 1889 8 120, Vrpkar 1889 9 139, Vrpkg. 1889 12 184 / liežuvis Vrpkar 1889 3 41, oda Vrpkg, 1895 9/10 157 / dda Vrpsgd 1889 2 21 / uoda VT Pl 1890 4 54, VT Pisi 1890 3 38, VIppMat 1890 2 20, Vrppmar 1890 7 105, plaučiai Vrppma 1890 7 106, Vrppmae 1890 10 153, Vrppmar 1891 4 55, Vrpgg, 1895 9/10 156 / plauczei Vrpkq, 1889 1 8, Vrppga 1889 2 21, Vrpgy, 1889 9 139, Vrpkar 1889 10 152 / plaucziai Vrpxg, Terminologija | 2009 | 16 161 1889 10 152, sunariai Vrppma 1891 4 55 / sanariai Vrpga, 1895 9/10 156, smegens Vrppgq 1889 2 22 / smagens Vrppgq 1889 2 21 / smegenys Vrpkadr 1890 8 123, Vrppmar 1891 4 55, Vrpyqg 1891 12 183, Vrpkar 1895 9/10 156 / smagenys Vrppgd 1889 2 21, Vrpkar 1889 4 61, Vrpkar 1889 11 168, VrPjs 1891 11 167. szirdis Vrpkar 1889 1 9, Vrpkar 1889 3 41, Vrppyy 1889 2 21, Vrpkar 1889 10 152 / širdis Vrppmar 1890 2 20, Vrpkar 1895 9/10 156, vidurei Vrprar 1889 1 9. Vrpka, 1889 9 139 / viduriai Vrpggy 1889 2 21, Vrpkar 1889 3 41, Vrpka, 1889 9 139, Vrppma: 1890 2 21, Vrpai 1890 7 98, Vrpkdr 1895 9/10 156, Vrpkpr 1897 1 9, žandas Vrpyq 1890 3 38, Vrpyg 1890 4 53 / žandas Vrpka, 1889 3 41. Tas pats pasakytina ir apie kai kuriuos veiksmų ir procesų pavadinimus, pvz.: gydimas Vrpa 1890 7 97, Vrppmar 1890 8 123 / gydymas Vrpkdr 1895 9/10 155, Vrppmar 1891 4 55, Vrppmar 1890 2 21, Vippma 1890 10 153, Vrppmar 1891 4 55, kvepavimas Vrpbkar 1889 3 41, Vrpkyr 1889 9 139 / kvėpavimas Vrpgyg 1889 2 21, skiepijimas Vrppmar 1890 9 138, Vrppmar 1890 10 153 / skiepyjimas Vrppma 1891 4 56. Dabartinėje klinikos terminijoje esama nemažai prigijusiy Varpo medicinos straipsnių autorių vartotų ligų ir jų požymių bei liguistų būsenų pavadinimų (tik kai kurių rašyba skiriasi nuo dabar vartojamų terminų rašybos), pvz.: cziaudėjimas Vrpkdr 1889 4 60, kepenų diegliai Vrpga, 1895 9/10 156, drebulys Vrpkar 1889 3 41, džiova Vrpgar 1889 10 152, VrPDkar 1889 11 168, Vrppma 1891 4 54 / džiova Vrppma 1890 10 153, Vrpy,, 1897 3 41, gelta Vrpg,: 1897 1 10, karpa Vrpkpr 1897 3 42, karsztis Vrpgy, 1889 3 41 / karštis Vrpgpr 1891 4 55, Vrpkpr 1897 3 42, karštligė Vrppama 1890 8 123, Vrppmar 1890 9 137, Vrppmar 1891 4 54 / karštligė Vippma 1890 7 106 / karstliges nom. pl. Vrppmar 1890 8 123, Vrppmar 1890 9 138, Vrppma 1890 10 153 / karštligės Vrppmae 1890 7 106, Vrppmar 1890 8 123, Vrppmar 1890 10 154, Vrppmar 1891 4 54, kosulys Vrpkar 1889 3 40, Vrpka, 1889 4 60, Vrpkar 1889 10 152, Vrpg, 1889 12 184, mislungis Vrpkp, 1897 3 42, miežis Vrpkpr 1897 3 42, niezai Vrpgp, 1890 7 105. priepuolis Vrpją 1891 11 167 / priepulis Vrpkgar 1889 4 61, raupai Vrppamar 1890 7 106, Vrppaa 1890 8 12, Vrppmar 1890 9 138, Vrppmar 1891 4 54, Vrpkpr 1897 3 42, silpnaprotyste Vrpja 1891 12 184 / silpnaprotystė Vrpga, 1895 9/10 157, plaučių uždegimas Vrppmae 1890 7 106, vėmimas Vrpka, 1889 3 41, Vrpr, 1889 12 184, Vrppmar 1890 1 5, vėzys Vrpkar 1889 9 139 / veZys Vrpkp, 1897 3 42, viduriavimas Vrppma 1890 2 20, vilkas Vrpkar 1889 4 60, Vrppma 1891 4 56, žaizda Vrpkar 1895 9/10 157, Zegsejimas Vrpka, 1889 3 41 ir kt, 162 Palmira Zemleviciaté | Varpo medicinos straipsnių terminai apsigyvęti, bet ir kitose dalise kuno: kauluose, sunariuose (sausligė sunarių, kaulų), limfatiskuose žirniuose, smegenise ir net uodoj“ Vrppmar 1891 4 55. Į LKZ žodis žirnis įdėtas kita medicinine reikšme — „vienas iš riešo kaulų (os pisiforme)“. Iš galinčio traukytis audinio sudarytas organas (lot. musculus MedZ 350) gydytojų J. Bagdono ir P. Matulaičio vadintas terminu raumuo (straipsniuose vartota daugiskaitos forma raumenys Vrppgq 1889 2 21, Vrppma 1890 7 105). Dar vartoti variantai raumens nom. pl. Vrpyy 1890 3 38, Vrpjy 1890 4 53 (raumens smilkininiai Vrpyy 1890 3 39), raumenés Vrpgg 1889 2 21. Tame pačiame straipsnyje J. Bagdonas raumenis yra vadinęs ir terminu meésos: „Musu kuno audos, kaip va mėsos, smagens ir t. t., nt darbo naikinasi ir dėl atsigaivinimo reikalauja peno, kurį prisisavina isz kraujo“ Vrpg,q 1889 2 21. LKŽ žodis mėsa „raumenys“ pateiktas iš Ėriškių, Dusetų, Tauragnų, Utenos, Skirsnemunės, Marcinkonių. J. Jasiulaičio straipsnyje dar rasime ir lotynizma muskulai Vrpją 1890 3 38. Dabartinėje medicinos mokslo kalboje nusistovėjo lietuviškas terminas raumuo. Nosies šnerves (lot. naris MedŽ 364) J. Jasiulaitis vadino terminu šniurkšles: „Į eilią tokių žymių privalu taipogi priskaityti tą užrietimą nosies, kuris darošniurkšles atviromis ir matomomis iš pryšakio, <...>“ Vrpją 1890 4 53. Žodžio šniurkšlė vartosenos pavyzdžių į LKŽ daugiausia įdėta iš rašytinių šaltinių (J, Sch, Ch), vienas — iš gyvosios kalbos (Sintautai), bet šiuo žodžiu yra vadinama ne žmogaus, o gyvulio nosies landa (šniurkšlė 1. „gyvulio SnervéTM). Inkstų išskiriamas iš organizmo skystis (lot. urina MedŽ 568) J. Bagdono ir V. Kudirkos vadintas vienodai — terminu szlapumas Vrpggg 1889 2 22, Vrpkar 1889 3 41, Vrpkar 1889 2 25, o P. Matulaitis vartojo terminą myžalai Vrppma 1890 6 92, Vrppma 1890 7 106. LKZ duomenimis, „šlapimo“ reikšme žodžiai šlapumas (Pv, Bgt, Jrb, Jsv, Y1, DūnŽ) ir myžalai (Pc) tebevartojami gyvojoje kalboje, o dabartinėje medicinos kalboje nusistovėjo terminas šlapimas. Paskutinę virškinimo kanalo dalį, kuri prasideda nuo plonosios žarnos ir tęsiasi iki išeinamosios angos (lot. intestinum crassum MedZ 276), P. Matulaitis įvardijo terminu kamaronė žarna: „Mes geriant, valgant praryjame milijonus mikroorganizmų; ne reikia mislyt, kad jie visi pilve galą gauna; ne, daugumas jų ir pas sveiką žmogų pasilieka gyvais; ju esti daug, ypąč ka - maronéj žarnoj, kur ne suviręs valgis ilgiaus užsilaiko; <...>“ VrPPMat 1890 7 106. Dabar vartojamas terminas storoji žarna. Terminologija | 2009 | 16 169 2.1.2.2. Ligų pavadinimai. Infekciné liga straipsniuose vadinta terminais limpanti liga, limpančioji liga, pvz.: limpanti liga Vrpxa, 1889 10 153, limpanczios ligos Vrpga, 1889 10 153, Vrpg, 1889 12 184, limpancziosios ligos Vrpg. 1889 12 184: Stebetinas tai dalykas, kad su epidemija influenzos tankei supūla ir epidemijos kitulimpancziuju ligu, <...>“ Vrpr 1889 12 184. LKZ duomenimis, limpancios (< lipti „kibti, būti uzkre¢iamam [apie ligą]“) ligos žinomos iš Priekulės, Biržų, limpanti liga — iš J. Brodovskio žodyno Lexicon Germano—Lithvanicom et Litvanico—Germanicom, Ūminis pūlinis rankos piršto uždegimas (lot. panaritium MedZ 408) M. Kuprevičiaus vadintas terminu aptakys Vrpg, 1897 3 41. LKŽ šis žodis minėta reikšme paliudytas tik iš pastarojo straipsnio, tačiau autorius aptakį yra užrašęs iš gyvosios kalbos. Dabar ši infekcinė liga vadinama sulietuvintu lotynišku terminu panaricijus ir lietuvišku landuonis. Ūminė užkrečiama liga (lot. typhus MedŽ 562) M. Kuprevičiaus ir P. Matulaičio vadinta trimis terminais — lietuviškos kilmės karštinė, šiltinė ir graikiškos kilmės tifas. pvz.: karštinės (šiltinės) — typhus Vrpkp, 1897 3 42, šiltinė VI pPPMat 1890 7 106, tifas VrIppMat 1890 8 124, Vrpprmar 1890 9 137, Vrppmar 1891 4 54. LKŽ žodis karštinė „karštligė, šiltinė, drugys“ pateiktas iš Kupiškio, Dusetų, Tauragnų, Kuktiškių, Alovės, Utenos, Druskininkų, Nočios, Paringio, o šiltinė „tokia ūminė užkrečiama liga (typhus)“ — iš Telšių, Salamiesčio, Pivašiūnų, Stirnių. Dabartinėje medicinos mokslo kalboje prigijo šiltinės terminas. Viena iš neurozės formų — isterija (lot. hysteria MedŽ 262) — M. Kuprevičiaus vadinta terminais priemetė (priepuola) — hysteria Vrpkp, 1897 3 42, J. Aleksos — priepuola: „<...> aš gumba pažįstu, ma rodos, kad tai priepuola“ Vrpa 1890 7 97. Terminai priemetis, priepuola abiejų gydytojų straipsniuose pateikti kaip kaimo žmonių (gyvosios kalbos) žodžiai. LKŽ žodžiai priemetė (pateiktas tik variantas priemėtė [Šmn|]), priepuola (Jnk, Kml, Nm, Zp, Vv, Bgt, Gs, Gl, Skr) paliudyti iš gyvosios kalbos, bet ne „isterijos“ reikšme, zr. priepuola „protarpiais pasireiškianti nervinė liga, nenormali psichinė būsena, tokios būsenos pasireiškimas“, priemėtė „nervų liga, konvulsijos“. 1897 m. straipsnyje „Kas tai yra priepuola“ S. Matulaitis rašė, kad kaimo žmonės šiuo vardu (dar pamėtis, priepuolis) vadina daugybę ligų: „Sopa galvą, sako, kad tai priepuola. Laužo kaulus, reumatizmas, priepuola, girdi, į kaulus supuolė. Apserga kas protlige, tai priepuola. Sopa kam akis, vėl priepuola, ėsą į akis susimetė, ir teip šimtą ligų vienu vardu priepuola vadina“ (Matulaitis 1897: 12 184). Šio gydytojo 170 Palmira Zemlevičiūtė | Varpo medicinos straipsnių terminai manymu, „priepuola prigulėtų pavadint tik vieną ligą, kuri paeina nuo apsilpimo nervų, daktarų paprastai vadinama šokiu švento Vito (lotyniškai cholera minor)“ (Matulaitis 1897: 12 184). Dabar ši nervų liga vadinama tarptautiniu graikiškos kilmės terminu isterija. Lėtinė psichinė liga — epilepsija (lot. epilepsia MedŽ 180) — V. Kudirkos, M. Kuprevičiaus ir P. Matulaičio vadinta terminais nuomirulis Vrppaa 1890 2 21, nuomarius Vrpgdr 1895 9/10 157, nuomara Vrpkp, 1897 3 42. Visi šie terminai yra gyvosios kalbos žodžiai, žr. nuomara „nuomaras“ Srv, Er, Rm, Sml, Grž, nuomarius „nuomaras“ Plv, nuomirulis „nuomaras“ Vlkv, Erž, TIž LKZ.. Lėtinė užkrečiama lytinė liga (lot. syphilis MedŽ 528) M. Kuprevičiaus vadinta terminais prasta liga (piktoji) VrPkp, 1897 3 42. LKŽ piktoji reiškia tik „gyvatę“. P. Matulaitis nuosekliai vartojo dabartinėje medicinos kalboje prigijusį lotyniškos kilmės terminą sifilis** Vrppama 1890 8 123, VrppMar 1891 4 57, Vrppmar 1890 9 137, Vrppmar 1890 10 153. P. Matulaičio terminu sausgela (sausgéla) galėjo būti vadinamas reumatas (lot. rheumatismus MedZ 485): „Pritaiso musmirį štai kaip:a) nuo sausgelos — sausų sulaužytų musmirių prideda pusę bonkus, uz pila vandens, užkemša, o paskui įdeda ant 9 dienų į mešlus arba į žemę; potam tepa skystimu skaudamą vietą; <...>“ VrprMa 1890 2 21. Šis gydytojas minėtai ligai pavadinti taip pat vartojo ir skolinį iš graikų kalbos reumatismas VrppMat 1890 10 154. M. Kuprevičius terminą sausgela — rheumatismus muscularis Vrpkpr 1897 3 42 užrašė „raumenų reumato® (lot. rheumatismus musculorum MedZ 485) reikšme. Gyvojoje kalboje sausgėla reiškia „kaulų, sąnarių gėlimą, reumatą“ Vlkv, Dkš, Gs, Grdž LKZ.. Lėtinė infekcinė kvėpavimo organų liga (lot. tuberculosis MedZ 559) J. Jasiulai¢io ir P. Matulaičio vadinta sausligés terminu, pvz.: sausligé Vrppmat 1891 4 54, sauslige Vrpja 1890 5 68, Vrppma 1890 6 91, Vrppmar 1890 7 106, Vrppmar 1891 4 54. P. Matulaitis straipsnyje „Apie koching — vaistą nuo sausligesTM yra sudaręs nemažai rusiniy terminų, pvz.: sausligé kaulų VrprMar 1891 4 57, sausligė sunarių Vrppma 1891 4 57, sausligė uodos Vrppma 1891 4 57, plaučių sauslige Vrppma 1891 4 57 (pradinė plaučių sauslige Vrppma: 1891 4 56), sauslige kaulų Vrppma 1891 4 55, sausligé limfatisky Zirniy Vrppma 1891 4 56, sauslige plaučių Vrppma: 1891 4 57, sausligé sąnarių Vrppma 1891 4 57, sauslige sunariy Vrppna 1891 4 55, sausligé uodos Vrppma: 1891 4 57, ** M. Fasmerio nuomone, žodis sifilis kilęs iš italy kalbos pagal Ovidijaus Metamorfoziy veikėjo, kuris sirgo šia liga, vardą (VGacmep III 1971: 629). Terminologija | 2009 | 16 171 sausligė vidurių Vrppmae 1891 4 57, tikroji sauslige VrppmMa 1891 4 57, vietinė kaulų sausligé Vippama 1891 4 57. LKZ žodis sausligé „džiova, tuberkuliozė“ paliudytas tik iš rašytinių šaltinių (J, Tat, VŽ, LC). Varpo medicinos straipsniuose vartotas ir dabartinėje klinikos terminijoje prigijęs terminas žiova Vrpkgar 1889 10 152, Vrpka, 1889 11 168, Vrppma 1891 4 54 / džiova Vrppmar 1890 10 153, Vrpkpr 1897 3 41. M. Kuprevičiaus straipsnio „Lietuviški ligų vardai“ terminas saldžioji votis galėtų reikšti ir „pūslelinę egzemą“ (lot. eczema vesiculosum MedZ 164), ir „pustulinę egzemą“ (lot. eczema pustulosum MedZ 163), plg. greta pateiktą lotynišką atitikmenį eczema vesiculosum et pustulosum Vrpkp, 1897 3 42. LKŽ duomenimis, saldžioji votis „labai niežtintis išbėrimas, egzema“ yra gyvojoje kalboje (Ss, Pc, Aln, Kpč, Slm, Klt, Kp, LTR[An|]) vartojamas ligos pavadinimas, Raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino kiekio sumažėjimas (lot. anaemia MedZ 30) M. Kuprevičiaus įvardytas liaudiniu terminu nikulys — anaemia Vrpkp, 1897 3 42. LKŽ fiksuotas variantas nykulys šios reikšmės neturi, viena šio žodžio, žinomo iš Bartninkų, Ėriškių, Plokščių, Alantos, reikšmių yra „nykimo, džiūvimo liga'. Dabartinėje medicinos mokslo kalboje vartojamas iš graikų kalbos kilęs terminas anemija ir lietuviškas jo sinonimas mažakraujystė. Reikia pažymėti, kad pastarasis terminas vartosenoje yra labiau įsigalėjęs. M. Kuprevičiaus 1897 m. straipsnyje pateiktame ligų pavadinimų sąraše yra nemažai vaizdingų liaudinių terminų, vietoj kurių dabartinėje medicinos mokslo kalboje vartojami arba sulietuvinti lotyniški, arba sudėtiniai lietuviškos ar mišrios kilmės terminai, pvz.: grižas — dyspepsia Vrpkpr 1897 3 41 (dabar dispepsija, virškinimo sutrikimas Med? 158), rietenos — soor Vrpkpr 1897 3 42 (dabar kandidamikozé MedZ 88), sunkenybe — emphysema pulmonum Vrpxp 1897 3 42 (dabar plaučių emfizema MedZ 169), trukys — euteropfosis Vrprpr 1897 3 42 (dabar enteroptozé, vidurių nusileidimas MedZ. 176) ir kt. 2.1.2.3. Asmeny pavadinimai. Dabartinéje medicinos mokslo kalboje neprigijo terminas gimdytoja, kurį „kūdikį pagimdziusios moters“ reikšme vartojo P. Matulaitis: ,,Delei to kiekvienagimdytoja ant kaimo ne turetu prileisti prie savęs bobelkos, ne privertus ją gerai išplauti su muilu rankas ir išsikrapštyti panagias“ Vrppma 1890 8 123. Varpo medicinos straipsniuose ..gydymo specialisto“ reikšme sinonimiškai vartoti terminai gydytojas ir vaistytojas bei iš lotynų kalbos kilęs ter172 Palmira Zemlevičiūtė | Varpo medicinos straipsnių terminai minas daktaras. Termino gydytojas rašyba dar labai įvairavo, pvz.: gyditojas Vrpaix 1890 7 97 / gvdjtojas Vrpai 1890 7 98 / gydytojas Vrppma 1891 4 55, Vrpy 1891 10 152, Vrpkar 1895 9/10 155, Vrpkpr 1897 1 9, Vrpyy, 1897 3 41. Terminą vaistytojas yra vartojes |. Jasiulaitis, greta jo skliaustuose pateikė gydytoją, pvz.. vaistytojas (gydytojas) Vrpją 1891 12 182. LKZ duomenimis, vaistytojas „gydytojas“ žinomas iš senųjų K. Sirvydo, M. Daukšos, J. Bretkūno raštų. Sergantis žmogus dažniausiai vadintas dabartinėje medicinos mokslo kalboje prigijusiu terminu ligonis Vrprar 1889 2 25, Vrpkar 1889 3 41, VrPkar 1889 10 153, Vrpg, 1889 12 184, Vrppma 1890 2 20, Vrpaių 1890 7 97, Vrppmar 1890 8 123, Vrpsmar 1891 1 13, Vrppumy 1891 4 55, Vrpja 1891 9 135, Vrpja 1891 10 150, Vrpja 1891 11 166, Vrpjs 1891 12 183, Vrpky, 1895 9/10 155, Vrpkpr 1897 1 9, Vrpg, 1897 3 42, kuris LKŽ užrašytas iš Saugų, Ėriškių, Taujėnų, Rokiškio, Vištyčio. Šia reikšme J. Jasiulaitis dar yra vartojęs sudaiktavardėjusiais dalyviais išreikštus terminus apsirgusis: „<...> apsilpus psichiškoms syloms, kas buna iššauktu per apsinuodijimą arba dušinę ligą, valia jau negali suvaldyt tekėjimo psichiškų processų, o todėl apsirgusis stojasi bovyklele affektyTM Vrpiš 1891 10 151, sergantis: „Šita negalé gyvet gyvenimu Zmogijos įpač jvaiskiai metasi į akis tuose priepuoliuose, kada sergantis yra pasiaubtas pilnai protišku, kada visos jo sylos yra atiduotos protiškam tvarumui“ Vrpją 1891 10 150 / sergantysis Vrpja 1891 10 152. Šių terminų sinonimiškumą rodo |. Jasiulaičio greta termino sergantiejie skliaustuose pateiktas terminas ligoniai, pvz., sergantiejie (ligoniai) Vrpja 1891 9 134. J. Jasiulaitis ligonį dar vadino iš lotynų kalbos kilusiu terminu pacijentas Vrpjų 1891 10 152. Greta šio termino skliaustuose yra prirašęs lietuviškos kilmės terminą liginamasis, pvz.. pacijentas (liginamasis): „Jaigupacijentas (liginamasis) pradeda atkreipt savo temijimą ant stono artymų, apreikšt sąjautą, o tuom labjaus daryt bet ką del kitų po įtekme šių motyvų (stumulių), tai tas, mano akyse, yra tikriausiu žymiu, kad jo stonas eina geryn“ Vrpją 1891 9 134. Žodis liginamasis** LKŽ nefiksuotas — galėtų būti to meto naujadaras. 2.1.2.4. Įstaigų pavadinimai. Ligoninė (lot. hospitalium MedŽ 249) J. Jasiulaičio ir P. Matulaičio straipsniuose vadinta terminu ligonbutis**: „Anksčiaus žmonės nuo operacijų mire ligonbučiuose, gali sakyti. Zr liginti 1. „prižiūrėti susirgusį, sarginti, slaugyti“, 2. „gydyti“ LKŽ.. 8 £3 gyuy 5 1. Palionis ligonbutj laikė J. Šliūpo naujadaru (Palionis 1952: 239), Terminologija | 2009 | 16 173 kaip musės; <...>“ Vrppma 1890 8 123. J. Aleksa šią įstaigą įvardijo skoliniu špitolė (plačiau žr. 2. 2. 2.). „Psichiatrinę ligoninę“ (lot. maniconium MedZ 325) galėtų reikšti V. Kudirkos pavartotas terminas namai sumišėlių: „Vaikai girtuoklių tai tikra auka namams sumišėlių ir kaliniams“ Vrpga, 1895 9/10 157. Pastarojo termino reikšmė galėtų atitikti ir Medicinos terminų žodyne su pažyma psn. (pasenęs) pateikto termino bepročių namai (lot. morocomium MedŽ 347) reikšmę. 2.2. Skoliniai. Varpo medicinos straipsniuose penktadalį visų terminų sudaro skoliniai. Daugiausia rasta skolinių iš graikų kalbos — jie sudaro 30% visų skolintinių medicinos terminų. Toliau pagal gausumą eina skoliniai iš lotynų (20%) ir slavų (20%) kalbų. Šiek tiek rasta skolinių ir iš kitų kalbų (prancūzų, arabų, vokiečių ir kt.), taip pat neaiškios kilmės skolinių bei skolinių su skirtingos kilmės démenimis-°. Skoliniais daugiausia yra įvardytos gydymo ir kitokios priemonės. Tai vaistų, cheminių, dezinfekavimo ir kitokių medžiagų, gėrimų ir kitokių skysčių bei augalų sudedamųjų dalių pavadinimai, pvz.:alunas Vrpkpr 1897 3 41, ammiakas Vrppma 1890 6 91, antipyrinas Vrpg, 1889 12 184, arbata Vrpkar 1889 1 8, Vrpkar 1889 2 25, Vrppamae 1890 1 4, Vrppma 1890 2 2, Vrpkar 1895 11 173, atropinas Vrppma 1890 1 4, chininas Vrpa, 1889 12 184, Vrppma 1890 1 4, chloroformas Vrppaa 1890 6 92, ergotinas VrprMat 1890 1 5, etheris Vrpgyq 1889 2 20, eteriszkas aliejus Vrpyy, 1889 1 8, kefiras Vrppmar 1890 6 91, kochinas Vrppaae 1891 4 56, kumysas Vrppmar 1890 6 91, morfijus Vrpyg 1891 9 134, ricinos aliejus Vrppmy 1890 2 21, salolis Vrpg, 1889 12 184, skleromucinas Vippma 1890 1 5, strichninas Vrpkxa, 1889 1 9, taninas Vrpkar 1889 1 8, teinas Vrpga, 1889 1 9. vynas VipsMa 1891 1 9, Vrpka, 1895 11 173 ir kt. Be to. gydytojai savo straipsniuose yra vartoje nesulietuvinty, daugiausia klinikos, terminų, pvz.: anaemia Vrpgsąa 1889 2 21, antidotum Vrpka, 1889 2 25, arytmia Vrprar 1889 1 9, catarrhus ventriculi Vrpkp, 1897 1 9, contagium Vrppma 1890 7 106, delirium tremens Vrpga, 1895 9/10 156, depressio Vrpkar 1889 19, dyspepsia VrPkpr 1897 3 41, eclampsia Vrpkp, 1897 3 42, ~endometritisTM Vip, 1897 19, gastritis VrPgp, 1897 1 9, miasma-contagium * Skirstant tarptautinius terminus pagal kalbą, iš kurios jie yra kilę, susidurta su terminais, kurie turd iš ne vienos kalbos kilusių dėmenų, pavyzdžiui, chloroformas — iš graikų chloros ir lotynų facidum)form(icicum). Bendraja kalbotyros prasme tokie žodžiai yra hibridai. bet lietuvių kalbos atžvilgiu — skoliniai, Todėl tokie terminai šiame straipsnyje yra vadinami skoliniais su skirtingos kilmės dėmenimis. + ri 174 Palmira Zemlevičiūtė | Varpo medicinos straipsnių terminai Vrppmar 1890 7 106, „retroflexio uteri“ Vrpgy 1897 1 9. Nemažai nesulietuvinty bakteriologijos terminų rasta P. Matulaičio 1890 m. straipsnyje apie mikroorganizmus, pvz.: bacillus ahthracis ViprMai 1890 7 106, bacterium lacticum Vrppma 1890 5 73, bacterium termo Vrppmar 1890 6 91, Clostridium butyricum Vrppma 1890 6 91, mycoderma aceti VrppMa, 1890 6 91. Kaip įprasta medicinos literatūroje, gydytojai greta kai kurių terminų skliaustuose arba po brūkšnio pateikdavo jų lotyniškuosius atitikmenis, pvz.: bakterija sausliges — bacillus Kochi Vrppnmai 1890 7 106, bakterija šiltinės — spirillum Obermeyeri Vrppma 1890 7 106, dūsnė (dosis) Vrpka, 1889 1 9, džiova (phthisis) Vrpgar 1889 10 152, gurklys — struma Vrpgy 1897 3 42, kolera — cholera asiatica Vrpkp, 1897 3 42, musmiris (Amanita muscaria) Vrppmar 1890 2 20, prusrukszté (acidum borussicum) Vrpka, 1889 8 120, skalsa (Secale cornutum) Vrppma 1890 1 4, tabakinis spangumas (amblyopia nicotiana) Vrpkg, 1889 10 152 ir kt. 2.2.1. Dabartinéje medicinos mokslo kalboje vartojami skoliniai. Nors Varpo medicinos straipsniai skelbti XIX a. pabaigoje. dalis juose vartotų įvairias medicinos sąvokas jvardijanciy skolintinių terminų išliko nepakitę dabartinėje medicinos kalboje, pavyzdžiui, anatomijos terminai skoliniai artėrija Vrppsą 1889 2 21, fagocitai Vrppma 1890 9 138. nervai VrprpMar 1890 1 4, Vrpsmai 1891 1 9, organai Vrpją 1890 3 38. Svarbu pažymėti tai, kad Sie skolintiniai terminai turėjo ir lietuviškų konkurentų. Antai kraujagyslė, kuria kraujas teka is širdies, J. Bagdono ir V. Kudirkos vadinta dvejopai — lietuviškos kilmės terminu sunkė (plačiau žr. 2. 1. 2. 1.) ir skoliniu arterija. Savitos formos tam tikrą funkciją atliekanti kūno dalis (lot. organum MedZ 397) dabar vadinama organu. Šį terminą taip pat vartojo J. Jasiulaitis, V. Kudirka ir P. Matulaitis, bet, pavyzdžiui, J. Bagdonas šią sąvoką mėgino pavadinti lietuviškai — įtaisu: „Krutinė su szonkauleis apglébe kū svarbiausius ir neatbutiniausius musu kuno įtaisus — szirdi ir plauczius“ VrpBga 1889 2 21. LKŽ žodis įtaisas neturi medicininės reikšmės, taigi, galima sakyti, kad J. Bagdonas terminologizavo šį gyvosios kalbos žodį. Dabartinėje medicinos mokslo kalboje išliko Varpo medicinos straipsniuose vartoti skolintiniai ligų ir jų požymių bei liguistų būsenų pavadinimai ergotizmas Vrppmar 1890 2 20, gangrena Vippma 1890 2 20, hipochondrija Vrpy 1891 12 184, idiotizmas Vrpjąa 1891 12 184 (V. Kudirka vartojo variantą idijotizmas Vrpggr 1895 9/10 157), karbunkulas Vrppma 1890 7 106, Vrppmar 1890 9 138, Vrppma 1891 4 57, kokliuSas Vrppma 1890 7 Terminologija | 2009 | 16 175 106, Vrppmar 1890 8 123, Vrpkpr 1897 3 42, konvulsijos Vrpka, 1889 3 41, sifilis Vrppma 1890 8 123, Vrppmar 1891 4 57, Vrppamar 1890 9 137, Vi PPMat 1890 10 153, simptomai Vippmar 1891 4 57, skarlatina Vrppma: 1890 7 106, Vrppmar 1890 8 123, Vrppna 1891 4 54 (P. Matulaitis dar vartojo variantus Skarlatina Vrppma 1890 8 123, Vrppmar 1890 9 137 / Skarletina Vrppmar 1890 9 138). skorbutas Vrpggyr 1889 3 41, tymai Vrpr, 1889 12 184, Vrppmar 1890 7 106. Kai kurių terminų rašyba dabar yra pakitusi, pvz.: alkogolizmas Vrpkar 1895 11 173, Vrpkar 1895 9/10 155, galucinacijos Vrpka, 1895 9/10 157 / haljucinacijos Vrpja 1891 11 167, influenza Vrpg, 1889 12 184, VrppMar 1890 8 123, katars Vrpkp, 1897 3 41, melancholija Vrpją 1891 11 167, Vrpra 1891 12 184, paralyzas Vrpkp, 1897 3 42, psichoze nom. sg. Vrpyg 1891 11 167, reumatismas Vrppmar 1890 10 154. P. Matulaičio straipsniuose gausu rasiniy terminų su pagrindiniais dėmenimis einančiais iki šiol tebevartojamais skoliniais bakterija ir epidemija, pvz.: bakterijos Vrppmar 1890 4 59, VrbPrMai 1890 5 73, Vrppnai 1890 7 106, Vrppmar 1890 8 123, Vrppamae 1890 9 137, Vrpppae 1890 10 154, Vrppmae 1891 4 55 (bakterijos choleros Vrppma 1890 8 123, bakterijos džiovos Vrppmar 1890 10 154, bakterijos pilvinio tifo Vrppma 1890 8 123, drugio bakterijos Vrppmar 1890 8 123, Vrppmar 1890 10 154, karstligiy bakterijos Vrppmar 1890 7 106, Vrppma 1891 4 56, patogeniskos bakterijos Vrppama 1890 7 106, Vrppmar 1890 8 123, reumatismo bakterijos Vrppyma 1890 10 154), epidemija Vrppmar 1890 8 123 (epidemija choleros Vrppma 1890 8 123. epidemija tifo Vrppamar 1890 8 124), epidemijos Vrppmar 1891 4 54 (epidemijos karstligiy Vrppmar 1890 9 138, epidemijos raupų Vrppmae 1890 9 138, epidemijos tikrųjų raupų Vrppmar 1890 9 138), epidemijos cumos VrppMa 1890 8 123, epidemijos jedros Vrppma 1890 8 123, epidemijos pilvinio tifo Vrppma 1890 8 123, epidemijos Skarlatinos Vrppma 1890 8 123 ir kt. Pasitaiko sintaksinių terminy variantų, pvz.: bakterijos sifilio Vrppma 1890 10 154 ir sifilio bakterijos Vrppmar 1890 10 154, puvimo bakterijos Vrppmar 1890 7 106 ir bakterijos puvimo Vrppmat 1890 7 106. Varpo medicinos straipsniuose šiek tiek esama veiksmus, procesus, busenas ir ypatybes įvardijančių skolinių, kurie tebevartojami ir dabar, pvz.: affektas Vrpja 1891 10 151, anomalija Vrpijss 1890 4 54, atavizmas Vrbja 1891 12 183, eksperimentas Vrppma 1890 5 72, Vrppma 1890 6 91, epidemijos Vrpr. 1889 12 184 (ligu epidemijos Vrpg 1889 12 184), funkcija VrPkar 1895 9/10 156. operacija Vrpsaa 1889 2 21, Vrppma 1890 8 123, pulsas Vrpkar 1889 1 9. Vrpgar 1889 3 41, temperatura Vippma 1890 7 105. 176 Palmira Zemleviciaté | Varpo medicinos straipsnių terminai Iki šiol vartojama ir dauguma asmenis įvardijančių Varpo autorių skolinių, pvz.: chirurgas Vrppma 1890 8 123. Vrppma 1891 4 57, felčeris Vrpa 1890 7 97, homeopatas Vrpan 1890 7 97, mumijos Vrppnma 1890 8 123, psichopatas Vrppg 1891 10 151 ir kt., tik kai kurie asmenų pavadinimai varijavo (dažniausi rašybos ir fonetiniai variantai), pvz.: al'koholikas Vrpja 1891 12 183 / alkogolikas Vrpxq, 1895 9/10 156, fiziologai Vipgyg 1889 2 21, Vrpy 1890 5 69 / fizijol' ogai Vrpia 1890 3 38, melancholikas Vrpja 1891 11 166 / mel ancholikas Vrpp 1891 11 167, pacijentas Vrpją 1891 9 134. Vrpja 1891 10 152, psichijatras Vrpkar 1889 10 153 / psichiatras Vrpjg 1891 10 151, Vrpja 1891 11 166, sifilitikas Vrppmar 1890 10 153. Dabartinėje medicinos mokslo kalboje išlikęs graikiškos kilmės terminas klinika (lot. clinica MedŽ 109). Juo V. Kudirkos ir P. Matulaičio straipsniuose vadinta gydymo įstaiga. kurioje atliekamas mokslinis ir mokomasis darbas: „Po šitam apgarsinimui Koch'as pradėjo davinet savo vaistą į rankas klinikoms, ligonbučiams dagi pavienimas daktarams del platesnių tyrinejimų“ Vrppma 1891 4 56. „Gydymo specialisto“ reikšme dažnai vartotas iš lotynų kalbos kilęs terminas daktaras Vrpka, 1889 1 9, Vrpr 1889 12 184, VrppmMa 1890 1 4, Vrppmar 1890 2 20. Vrppmar 1890 5 72, Vrpaik 1890 7 97, Vrppma 1890 8 123, Vrpsmar 1891 1 11, Vrppmar 1891 4 56, Vrpja 1891 9 135. Dažnas J. Aleksos 1890 m. straipsnyje „Kur musu zmoneles gydosi?“ buvo ir rasinis terminas tikras daktaras Vrpa 1890 7 97. Juo autorius vadino gydymo specialistus, „kurie pabaigė ilgus ir sunkius mokslus daktarystės universitetuose“ (Aleksa 1890: 7 99). Dabartinėje medicinos mokslo kalboje įprastas terminas gydytojas (lot. medicus MedŽ 328). tačiau šnekamojoje kalboje daktaras šia reikšmė taip pat vartojamas. Visi minėtuose Varpo straipsniuose vartoti medicinos mokslo šakų ir su ja susijusių mokslų pavadinimai tebevartojami ir dabar, tik kai kurių pavadinimų rašyba anuomet dar buvo nenusistovėjusi, dėl to, gali būti, kad kiekvienas autorius ta patį terminą rašė taip, kaip išmanė. Tai daugiausia iš graikų kalbos kilę terminai, pvz.:chirurgija Vriprma, 1890 8 123, homeopatija Vrpaik 1890 7 97, terapija Vrpra, 1889 11 168. Kai kurių terminų rašyba dabar yra kitokia, pvz.: bakterioliogija Vrppma 1891 4 55, patalogija VrpPkar 1889 9 139. Varijavo terminai fiziologija, higiena ir psichiatrija — daugiausia tai buvo rašybos ir fonetiniai šių terminų variantai, pvz.: fiziologija Vrppyg 1889 2 22 / fizijologija Vrpgar 1889 9 139 / fizijol'ogija Vrpjq 1890 3 38, hygiéna Vrpgar 1889 1 8, Vrpkgr 1889 2 25, Vrpkar 1889 3 40, Vrpkar 1889 Terminologija | 2009 | 16 177 9 139, Vrpkar 1889 10 152, Vrpkar 1889 11 168 / hygiena Vrpka, 1889 4 60, Vrprar 1889 8 120 / higiena Vrpa 1890 7 97 / higijena Vrpją 1891 12 184 / hygijéna Vrpkar 1895 9/10 155, psichiatrija Vrpją 1891 9 136, VrPja 1891 10 152 / psychijatrija Vrpgar 1895 9/10 155 / psychijatria Vrpkar 1895 9/10 157. Suprantama, kad medicinos klausimais rašę autoriai savo straipsniuose neišsivertė be šią mokslo šaką įvardijančio ir iki šiol tebevartojamo lotyniškos kilmės termino medicina Vrpja 1891 12 184, Vrpka, 1895 9/10 155, VrPkpr 1897 19, Vrppmar 1890 10 154, VrprMar 1890 1 4, Vrppma 18902 21. Tik P. Matulaičio straipsnyje pasitaikė variantas medecina Vrppnma 1891 4 55, nors, kita vertus, tai galėtų būti ir spaudos riktas, juoba kad šis gydytojas vartojo ir terminą medicina, Beje, M. Kuprevičius ir P. Matulaitis su juo yra sudarę ir rūšinių terminų, pvz.: lietuviška medicina Vrpkp, 1897 3 41, maskoliška medicina VrppMar 1890 2 21, moksliska medicina VrppMai 1890 2 21, mokslo medicina Vrpkpr 1897 1 10, Vrpkpr 1897 3 41, praktiška medicina Vrppma 1890 1 4 / praktiszka medicina Vrppma 1890 1 4, žmonių medicina VT Pkpr 1897 19, Vrpkp 1897 3 41. 2.2.2. Dabartinéje medicinos mokslo kalboje nevartojami skoliniai ir prigije jy atitikmenys. Varpe medicinos klausimais rašiusių autorių straipsniuose gausiai buvo vartojama ir tokių skolinių (daugiausia kilusių iš slavų kalbų), kurie dabar yra laikomi svetimybėmis, tačiau anuomet jie buvo medicinos terminijos dalis, be to, žinomi ir iš gyvosios kalbos. M. Kuprevičius 1897 m. straipsnyje apie lietuviškus ligų vardus pateikė ne tik lietuviškos kilmės, bet ir skolintų pavadinimų. Jis rašė: „Iš to surašo matyti, juog ne visi vardai yra grynai lietuviški, kaip tai — kokliušas, rona, paralyžas ir kiti, bet patalpinau ir juos, nėsa taip musų žmonės vartoja“ (Kuprevičius 1897: 3 41). Taigi šiame straipsnyje yra nemažai ligas įvardijančių terminų skolinių (daugiausia iš slavų kalbų), kurie užrašyti iš gyvosios kalbos“, pvz.: jédra*® — morbilli Vrpkp, 1897 3 42 — dabar morbilli yra tymai MedZ 346, karbonka® — pustule maligna Vp: 1897 3 42 — dabar pustula maligna yra juodligės piktvoté (karbukulas) MedZ. 7 Straipsnio gale M. Kuprevičiaus užrašyta. had žodžiai rinkti Kauno pav. (paviete 7 — P. Z.). 5 P. Matulaitis savo straipsniuose vartojo terminus jedra Vrppaar 1890 8 123, Vi PrMar 1890 9 137, VrppMa 1891 4 54, jiedra Vrbpsa, 1890 7 1006. LKŽ duomenimis. Nedra («< adra, |. odra) „užkrečiama odos liga, tymai, drognės“ vartojama gyvojoje kalboje (Skapiškis, Pociūnėliai, Šimonys, Salamiestis). * LKŽ žodis ‘karbonka (1. karbonka) reiškia tik „aukų dėžutę“ 178 Palmira Zemlevičiūtė | Varpo medicinos straipsnių terminai Terms from the articles on medicine fall into seven groups of concepts: medical conditions; actions, processes, conditions and features; parts of the body, organs and their fluids; healing measures and other measures; persons; sciences and institutions. Sixty percent of medical terms are words and word-combinations of Lithuanian origin. Borrowings and terms of mixed origin (one-word hybrids and complex terms with elements of different origin) make up twenty percent each. The authors of these articles most frequently used terms of Lithuanian origin. Some of them have become terms of modern medical science. Usually they are old words known from the living language, such as akis (eye), džiova (tuberculosis), ligonis (patient), sveikata (health). Some terms now name other concepts. Quite a lot of terms of Lithuanian origin (mostly names of parts of the body and organs and names of diseases) did not take root in the modern language of medical science. Some of these terms were words from dialects or old written sources (this can be seen from the Dictionary of the Lithuanian language), other terms could have been created by the authors of articles (dirgsné (nerve), liginamasis (patient). sunké (artery)). The majority of borrowings came from Greek as well as Latin and Slavic languages, only a few — from French, German, Arabic and other languages. The meaning and form of some terms of anatomy, symptoms and progression of an illness and other fields have remained unchanged until today. Some of the borrowings were Lithuanized. Being short of appropriate Lithuanian terms doctors also used terms which were not Lithuanized. Borrowings from Slavic languages were used frequently, but most of them did not become established in Lithuanian medical terminology and now are treated as barbarisms. As can be seen from the Dictionary of the Lithuanian language the majority of them were known in the vernacular. One-word hybrid terms are rare. The majority of them are not used in the modern language of medicine. Usually one part of them is of Slavic origin, for instance kamaraité (now anga or ertmé (cavity)). Some terms in the articles on medicine had variants and svnonyms. Lithuanian orthography at the time of Varpas was not fully settled, therefore some terms were spelt differently by different authors (sometimes even by the same author). Frequently the same concept had a few names. In some cases borrowings had their Lithuanian equivalents presented in brackets and on the contrary. It was common in articles on medicine for doctors to present Latin names next to Lithuanian terms, for instance kolera — cholera asiatica. These articles were aimed at common people as well as specialists. Writing popular articles on medicine doctors cared not only about healing, but also about education. The terminology of these articles shows that their authors knew language rather well, cared about it and had their input in the creation of Lithuanian medical terminology. Gauta 2009-11-24 Palmira Zemleviciiité Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT — 10308 Vilnius E. pastas: [email protected] Terminologija | 2009 | 16 185