Iš sporto terminijos istorijos: antikizmai, istorizmai ir modernizmai – anachronizmai

Iš sporto terminijos istorijos: antikizmai, istorizmai ir modernizmai — anachronizmai JONAS KLIMAVICIUS porto istorija sena kaip ir kultūros, meno, mokslo ar karybos. Atletika, antikinėje Graikijoje įsiamžinusi net metų skaičiuotėje, galop išsigimusi ir su Romos žlugimu išnykusi, naujųjų laikų aušroje atgimusi vėl klesti (ir vėl jau kiek išsigimsta) greta moderniojo Europos kūno kultūros kūrinio sporto. Veržliai pasaulyje plinta ir Rytų kovinis sportas. Sporto terminija tą permainingą istoriją seka kaip šešėlis. Lietuvoje turime sporto ir jo terminijos istorijos glaustąjį — vijimosi — variantą. Vis dėlto tai nėra prastas variantas. Daugiausia kalbininko Prano Skardžiaus (Skardžius 1936!: 104—106, Skardžius 1936*: 100), taip pat Juliaus Smetonos (Smetona 1936: 666-667) pastangomis jau 1936 m. sėkmingai sulietuvinti svetimi krepšinio ir futbolo terminai, dar kiek anksčiau paleistas ritinis, ritmusa (Labokas 1933:46), truputį vėliau — ir tinklinis, arba orinis (Kusa 1938:98). Tarp kitų lietuvių terminijų sporto terminija ir gana ankstyva savo terminografine norma (lietuviy—rusy kalbų Sportinių terminų žodynas, ats. sudarytojas V. Steponaitis, 1959, 340 p.), ir jau dalykiškai plati (lietuvių—-anglų—-vokiečių— rusų aiškinamasis Sporto terminų žodynas, t. 1, parengė Stanislovas Stonkus, red. Genovaitė Irtmonienė, 1996, 680 p.; 2-asis pat. ir pap. leid., 2002, 740 p.), ir dar platésianti (bus t. 2 — sporto šakų terminai). OLIMPIJOJE — VISŲ GRAIKŲ OLIMPIJOS ŽAIDYNĖS Pirmieji lietuvių žingsniai į sporto senovę glūdi miglose. Juos, nedrąsius, atsitiktinius, neretai žengė ne specialistai, juoba ne terminologai. Kultūringasis lietuvių publicistas, eseistas (pirmiausia — poetas, bet ne tik) Jonas Kossu-Aleksandravičius 1935 m. knygoje Dievai ir smūtkeliai, minėdamas kareivį, „kuris sužeistas iš Maratono su ginklais atbėgęs į Atėnus“, rašo: Sako, jog net spartiečiai— gimnastai Olimpijos žaidimuose negalėjo sumušt to kareivio rekordo (Aistis 1991: 164). 1936 — didžiosios Berlyno olimpiados — metais pirmajame dideliame Tarptautinių žodžių žodyne (apie 22 000 žodžių, 1064 p.), nors agonai — 116 Jonas Klimavičius | I$ sporto terminijos istorijos: antikizmai... „Olimpijos žaidimų rungtynės“, bet pagrindinėje vietoje pateikti ne Olimpijos, o Olimpo žaidimai — „tautiniai senovės graikų žaidimai; sportas Dzeuso garbei“, nors čia pat Olimpas — 1. „kalnas Graikijoje, sen. graikų dievų gyvenamoji vieta“, 2. literatūrinis Olimpas — „pripažintų poetų ir rašytojų garbės viršūnė; tokių rašytojų tarpas, visuomenė“ TŽŽ 1936. Taip pasitaikydavo ir vėliau, pvz.: Prancūzams balius. susirinkimas — tas pat kas graikams buvo aikštė arba olimpiniai žaidimai (Bielinskis 1948: 55). Kai taip verčia Zigmas Kuzmickis, o redaguoja Dominykas Urbas, tai ko norėti? Tai taip ir gana mokslinėje leksikografijoje: olimpinis, olimpiškas — 1. „susijes su Olimpu“, 2. *,didingas“, olimpiniai žaidimai — a) „senovės graikų nacionalinės iškilmės Dzeuso garbei. kurios vykdavo kartą per 4 metus prie Olimpijos (Peloponesas); <...>“, olimpiada — 1. „senovės Graikijoje — 4 metų laikotarpis tarp dviejų olimpinių žaidimų švenčių. <...>“ TŽŽ 1951; tai pat olimpiniai žaidimai — a) „senovės graikų <...>“ TZZ 1969, olimpiada — 1. „4 metų laikotarpis tarp sen. graikų 2 olimpinių žaidynių“ TŽŽ 1985; net olimpinis — 1. „susijęs su Olimpu, pvz., olimpinės žaidynės, nors olimpiada — 1. „senovės graikų sporto žaidynės Dievo Dzeuso garbei, vykdavusios Olimpijos mieste kas ketveri metai nuo 776 pr. m. e. iki 394 m. e.; jas nutraukė Romos imperatorius Teodosijus (Theodosijus: 379-395)" bet jos — olimpinės žaidynės ir 2. „ketverių metų laikotarpis Senovės Graikijoje tarpolimpinių žaidynių kaip laiko skaičiavimo vienetas“ TŽŽ II 2000, olimpiada — 1. „4 metų laikotarpis tarp sen. graikų 2olimpiniy žaidynių“, nors olimpinis — 1. ,susijes su Olimpu“ (2. * didingas“) TŽŽ 2001; olimpionikas — „Senovės Graikijoje:olimpinių žaidynių nugalėtojas“ TŽŽ II 2000 (taip pat ir TŽŽ 2001). Taigi painiava sena ir ilga. Ir ne tik leksikografijoje (nors jai neatleistina). Štai ir mokytojas rašo mokiniams: „Prieš tris tūkstančius metų dabartinių graikų protėviai, helenai saulėtoje Helados žemėje surengė pirmąją olimpiadą. — — — Šios varžybos vyko Olimpo kalno papėdėje, dėl to jas pradėta vadinti olimpinėmis“ (Jarmala 1974: 4). Radus šią jau įsisenėjusią klaidą Kalbos palapinės vieno iš autorių rašyta: „Olimpas čia niekuo nedėtas. Visos Graikijos sporto žaidynės vykdavo Olimpijos miesto stadione. Olimpo kalnas yra prie Salonikų įlankos (Egėjo jūra), o Olimpija — Peloponeso šiaurvakariuose, Elidės provincijoje. Su Olimpu čia tiek bendra, kad žaidynės vykdavo iškilmių dievo Dzeuso garbei dienomis, o tas Dzeusas turėjo epitetą Olimpietis. Lingvistiškai griežtai žiūrint, senovės graikų (visos Graikijos) Terminologija | 2009 | 16 117 sporto žaidynes reikėtų vadinti Olimpijos žaidynėmis. Žinoma, tai siūlymas, o ne priekaištas. Tik reikia pridurti, kad dabartinėms olimpiadoms ugnis įžiebiama (įgaubtu veidrodžiu nuo saulės) Olimpijoje, o ne Olimpo kalne“ (Klimavičius 1974: 3). Taigi seniai laikas nuosekliai susipažinti su jau netrumpa vartosenos istorija, vartosenos aplinkybėmis ir klaidų priežastimis, norminimo rezultatais, taisymo pastangomis, normų nesilaikymo ir taisymo nepaisymo priežastimis ir pagaliau neatsakingos vartosenos ir nepateisinamų klaidų inerciją baigti. Ne vienas klydinėtojas remiasi kilme, senove, lengvai pripainioja ir jaučiasi teisus. Dabar reikia ne tų begalinių klydimų taisymo, o nors glausto, bet nuodugnaus senovės Graikijos atletikos aiškinimo. Jos būta kilusios iš kulto apeigų: „Visos gr. sporto varžybos skirtos kokiam nors dievui. Per mirusiųjų šventes rengtos vežimų lenktynininkų, bėgikų ir imtynininkų varžybos. Kasdienybėje graikai kultivavo žaidimus su sviediniu, plaukimą, šokius, medžioklę, irklavimą, fechtavimą. — — — žaista ir lauko riedulys. Vėliau Atėnuose gimnastika ir muzika tapo lygiavertėmis ugdymo dalimis (...).——— nugalėtojai buvo garbinami ir apdovanojami, ir tai skatino atletus tapti profesionalais; netrukus jie ėmė vyrauti Olimpijos žaidynėse ir kitur“ (AntZ 1998:471). Čia yra vienas iš nedažnų neklaidingy atvejų — Olimpijos žaidynės. Todėl apie ją — Olimpiją (gr. Olympia), kad nebūtų painiojama su Olimpu, pravartu pakalbėti kiek plačiau. „Olimpija niekada nebuvo žmonių gyvenvietė, nebuvo polis. Joje gyveno dievai, o žmonės ateidavo tik tada, kai norėjo juos pagarbinti“ (SenGrK 2007: 248). Reikėtų pasergėti nuo galimo klydimo — ten gyveno žyniai, o dievų tikroji buveinė buvo Olimpas — nepasiekiamas kalnas, todėl jie buvo garbinami pasiekiamose vietose statomose šventyklose. Svarbiausioje Olimpijos dalyje — akmenine tvora aptvertoje Šventojoje apygardoje, vadinamoje Alčiu (išsiskiria OS 2000 23 — Altijas), ilgai buvo tik Heros šventykla (Herajonas). Olimpijos žaidynės registruojamos nuo 776 m. pr. Kr. (be abejo, dar senesnės), o tik V a. pr. Kr. II ketv. architektas Libonas pastatė Dzeuso šventyklą, kuri buvo išpuošta, be kitų. Pelopo ir Oinomajo (per jo laidotuves pirmasis esą ir surengė pirmąsias žaidynes) skulptūrine grupe ir Heraklio, esą atmatavusio stadijo nuotolį — 600 savo pėdų — bėgikams, žygių horeljefais. Šventykloje stovėjo skulptoriaus Feidijo iš aukso (patys graikai jo kasyklų neturėjo) ir dramblio kaulo (šių gyvūnų Graikijoje irgi nebuvo) sukurta milžiniška Dzeuso statula — vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Taigi chronologiškai Olimpijos ir Olimpijos žaidynių ryšio su Dzeusu Olim118 Jonas Klimavičius | Iš sporto terminijos istorijos: antikizmai... piečiu nėra, o, be to, ir būti negalėtų, nes jis visur, o ne tik Olimpijoje, buvo Olimpietis — Olimpo viršiausiasis. Ten buvo ir Dievų motinos šventykla (metroonas), Pelopo šventovė, deivės Nikės statula, žaidynių rengimo tarybos (bulės) rūmai (buleuterionas), gimnasionas, stadionas, leonidajas — garbingų svečių namai (kiti žaidynių žiūrovai miegodavo lauke), galybė visokių dievų ir žaidynių nugalėtojų statulų. Olimpijos žaidynės vykdavo kas ketveri metai, kai po vasaros saulėgrįžos prasideda trečioji pilnatis. Manoma, kad taip pažymima Saulės ir Mėnulio šventoji santuoka. 264 m. pr. Kr. Timajas įvedė graikų istorijos metų skaičiuotę olimpiadomis — keturmečiais. Po XV olimpiados, kurioje Orsipas bėgdamas pametė strėnjuostę, nuo 720 m. pr. Kr. visi atletai varžydavosi visai nuogi. Moterims buvo draudžiama ne tik dalyvauti varžybose, bet ir jas žiūrėti — grasinant mirties bausme (senųjų laikų žemės ir mirties deivės Demetros Chamynės žynei buvo išimtis — ji privalėjo žiūrėti iš kitapus stadiono sėdėdama ant balto aukų akmens). Kartą „našlė <...>, persirengusi vyru ir apsimetusi treneriu, atlydėjo sūnų, kurį pati buvo treniravusi. Sūnui laimėjus rungtį, motina iš džiaugsmo išsidavė, bet olimpiados teisėjų taryba, įvertinusi jos pasiaukojimą, atleido nuo bausmės (...). Nuo to laiko treneriai, rungtyniaujant jų sportininkams, turėjo būti nuogi“ (SenGrK 2007: 247). Manoma, kad vėlesniais laikais galėjo būti leidžiama žiūrėti merginoms. Moterys (tik) galėjo žiūrėti mergaičių ir merginų (vilkinčių trumpą chitoną) varžybas, skirtas Herai (Herajas). Berniukų varžybos vykdavo prieš vyrų varžybas. Saunaus eksčempiono Antano Vaupšo teiginys, kad ..ir atletai, ir žiūrovai buvo visiškai nuogi“ (OP 2007 2 38) yra kelionės į Olimpiją sapnas... Olimpijos žaidynių era truko apie 1200 metų. 394 m. imperatorius Teodosijus I (beje, už 7000 Tesalonikų sukilėlių išžudymą Milano vyskupo Ambraziejaus priverstas paklusti viešai bažnytinei atgailai) jas uždraudė kaip pagoniškas (tada sudaužyta ir nuversta dauguma statulų), 426 m. Teodosijaus II įsakymu Olimpija grobstyta ir deginta, o pribaigė ją žemės drebėjimai su nuošliaužomis. XIX a. archeologai pradėjo atkasti griuvėsius po 3—5 m smėlio sluoksniu. Beje, tai sukėlė susidomėjimą ir mintis pradėti naujųjų laikų žaidynes. Lietuviškos vartosenos įvairaus laiko ir pobūdžio šaltiniai pateikia nesibaigiančią pavadinimų įvairovę: Olimpijos giraitė garsi savo olimpinėmis šventėmis, <...> SenGrl Terminologija | 2009 | 16 119 1955 7. <...> buvo daromi kasinėjimai Olimpijoje, kur senovėje vyko bendragraikiškieji Olimpiniai žaidimai SenGrl 1955 41. Garsiausia buvo Olimpinė šventė, rengiama Olimpijoje Dzeuso Olimpiečio garbei. O [im - pines varžybas sudarydavo bėgimas, bėgimas su ginklais, karinės imtynės ir kovos. Vėliau Olimpiniuose žaidimuose pradėjo dalyvauti poetai, <...>, ir oratoriai, <...>. <...>. <...>. Padavimas sako, kad pirmojiolimpiada įvykusi 776 m. Vėliau istorikas Timėjas ėmė skaičiuoti laiką pagal o lim - piadas. Kas ketveri metai sudarydavo viengolimpiadą (...) SenGrl 1955 175. [Timajas] chronologiją pagrindė laiko skaičiavimu pagal Olimpiadas. naudodamasis Olimpinių žaidimų nugalėtojų sąrašais, <...> SenGrl 195529.Olimpinių iškilmių laikas buvo visuotinės taikos dienos visoje Graikijoje SenGrl 1955 239. Olimpinės (=Olimpinės.) Pitinės ir Nemejinės varžybos SenGrl 1955 180. <...> visuotinės šventės: olimpinės, istminės,nemėjinės, pitinės ir kitos SenGrl 1955 239. Delfuose būdavo ruošiamos Pitinės šventės Apolono, nugalėjusio drakoną Pitoną, garbei. Pitines šventes sudarydavo muzikos varžybos, prie kurių vėliau prisidėjo gimnastiniai ir atletiniai pratimai SenGrl 1955 175. Nemėjinės šventės SenGrl 1955 519, Pitinės šventės SenGrl 1955 521, bet Istmo šventės SenGrl 1955 514 (Rodyklė). Ypač garséjoolimpiniai žaidimai. vykę Olimpijoje (Peloponese) Senl II 1976 59, olimpinės žaidynės Senl II 1976 109, bet: Pirmasis Olimpijos žaidynių nugalėtojų užrašymas (pirmoji Olimpiada) Senl II 1976 183. <...> pergalės himnų atletams, nugalėjusiems Olimpijos bei Delfų žaidynėse, autorius ZAntZm 1987 218, bet olimpinės žaidynės ZAntZm 1987 38, 215. Olimpinės varžybos Ist IIT 1995 268, olimpinės žaidynės Ist III 1995 268, 269 (2x), olimpinė programa Ist III 1995 268. Olimpinės žaidynės SenGr 1995 6, 16, 18, 21, 60. Tautinės žaidynės. Graikai jas vadino ne žaidynėmis, bet agonu, t. y. varžybomis, arba tik „Olimpinėmis', „Pitinėmis“ ir t. t. Keturios didžiosios gr. A buvo: Olimpiados (7Olimpinės žaidynės); Pitinės žaidynės Apolono Pitijo garbei Delfuose; Istminės žaidynės Korinto Istmo sąsmaukoje; Nemėjinės žaidynės Nemėjo slėnyje Argolidėje. <...>. Romoje lu di. 86 po Kr. imperatorius Domicianas jkuré Kapitolijaus žaidynes (arba agon Capitolinus), sportines ir dvasines varžybas, kaip tiesioginę priešybę Olimpinėms žaidynėms; tačiau pastarųjų reikšmės jos nie120 Jonas Klimavičius | Iš sporto terminijos istorijos: antikizmai... kuomet neįgijo AntŽ 1998. Delfuose buvo <...> stadionas, <...>, nes čia buvo rengiamos pitinės žaidynės AntŽ 1998 99, Olimpinės varžybos.arbaolimpiados. gavo vardą iš vietovės, kurioje jos vyko—- Olimpijos SenGrK 2007 244.Olimpinės rungtynės vykdavo kas ketveri metai SenGrK 2007 245. <..> olimpiada tęsdavosi penkias dienas SenGrK 2007 245. Buleuterijuje posėdžiaudavo olimpiadų rengėjų taryba SenGrK 2007 253. Agijas <...> laimėjo Olimpinėse, Pitinėse, Nemėjinėse varžybose pankratijo rungtį SenGrK 2007 231. Per vietines polių šventes buvo rengiamos ne visų išvardytų rungčių varžybos. Daugiausia rungčių žiūrovai regėdavo per panheleniškas, tai yra visų bet kur gyvenančių helenų varžybas. Jų buvo ketverios: Pitinės,Istminės, Nemėjinės ir Olimpinės SenGrK 2007 243. Pitinės varžybos SenGrK 2007 154, 220, 223, 243. Pitinės žirgų varžybos SenGrK 2007 231, 236. Paskelbęs krikščionybę vienintele Romos religija, imperatorius Teodosijas 394 m. po Kr. uždraudė [Delfų] orakulą, Apolono garbinimą ir Pitines varžybas SenGrK 2007 236. Istmo (Korinto) sąsmaukoje nuo senų laikų vyko Poseidonui skirtos Istminės varžybos SenGrK 2007 243. Neméjinés varžybos vyko Argolidėje, Nemėjos miestelyje SenGrK 2007 244. Taip ir įvairiuose antikinės literatūros ir panašiuose vertimuose, pvz.: Olimpinės žaidynės Luk 1975 37, 73, 295, olimpinės žaidynės Luk 1975 250, nugalėtojas Olimpinėse žaidynėse Luk 1975 142, olimpiniai žaidimai Luk 1975 285, Olimpinės rungtynės Luk 1975 29, 289, olimpinė pergalė kumštynėse ir imtynėse Luk 1975 62, olimpiada Luk 1975 260, Pindaro Olimpinė odė Luk 1975 282. Istmo kumštynės. Olimpinės žaidynės vyko ne vien Olimpijoje, bet ir daugelyje kitų vietų. Ypač buvogarsios Nemėjos, Delfų irIstmo žaidynės Hor 1977 250. Rinkt, važiuojant ratu, dulkes olimpines daug kam malonu: <...> Hor 1977 39. <...> pasišnekučiuoti apieolimpines, nemėjines,istmines irpitines žaidynes Graikijoje NieNe 1969 133. Ne kitaip buvo ir sporto literatūroje, pvz.: Senovės Graikijos olimpiados AtM 1981 5, jy šalis [Graikija] — olimpiadų tėvynė AtM 1981 7, Olimpijos miestelis AtM 1981 7, bet olimpinės žaidynės, senųjų laikų olimpinės žaidynės AtM 1981 8, olimpinių žaidynių uždraudimas AtM 1981 11. Gerai išverstas (vert. D. Urbas, 1984) Jano Parandovskio (1895-1978) istorinės apysakos pavadinimas Olimpijos diskas (lenk. — Dysk Olimpijski), o LTE VIII 1981 (str. Janas Parandovskis) — Olimpinis diskas. Diskas čia ne metamasis: „Žilos senovės žodžiai. skambą juo oriau iškilmingoje Olimpinio Terminologija | 2009 | 16 121 žynio kalboje, <...> kartojo šventąją sandorą, kurią amžių aušroje sudarė ir ant bronzinio disko surašė trys ankstyvos kaip legenda istorijos karaliai: Elidės Ifitas, Pisos Kleostenis ir Spartos Likurgas“ (OD 1984 4). Tačiau apysakos tekste jvairuojama:Olimpijos, Delfų, Nemėjos, Istmo žaidynių nugalėtojai OD 1984 236,Olimpijos žaidynės OD 1984 233,Olimpijos žaidynių nugalėtojas OD 1984 233,Olimpijos nugalėtojas OD 1984 193, 226,Olimpijos stadionas OD 1984 14,59,Olimpijos alyvos OD 1984 261, Olimpijos ilgio matas OD 1984 29, Paaiškinimuose: olimpionikas — Olimpijos žaidynių laimėtojas OD 1984 276 (taip pat olimpiada OD 1984 7,8, 16 (2x), 48, 50, 125, 148, 149, 158, 173, 188, 194, 205, 218, 258, 261, 269, 270 — tik žaidynių reikSme!), bet olimpiniai reikalai OD 1984 6, olimpiniai įstatymai OD 1984 19, diskoolimpinis svoris OD 1984 42, olimpinė pėda OD 1984 54, olimpinés apeigos OD 1984 121, Paaiskinimuose: Pelopas — laikomas ol im piniy žaidynių pradininku OD 1984 277, pentatlonas, arba penkiakové — penkių rungčių junginys olimpinése Zaidynese OD 1984 277. spondoforas —j jy pareigas jéjoolimpiniy žaidynių skelbimas OD 1984 278, taip pat knygos metrikoje: olimpinés žaidynės OD 1984 280. Darir Pitinés žaidynės OD 1984 216, Pitiniai laurai OD 1984 20, Paaiskinimuose: Pitiniai Zaidimai—poolimpiniy žaidynių žymiausios senovės graikų žaidynės, <...> OD 1984 277 (bet: Istmas — <...>. <...>. Poseidono kulto vieta. To dievo garbei būdavo kas ketveri metai rengiamos žaidynės, vardu istmijos OD 1984 275). Rodos, labai paprasta — jei žaidynės vykdavo Olimpijoje, tai Olimpijos Zaidynės, jei Istme — Istmo, jei Nemėjoje — Nemėjos žaidynės. Tai ir įtvirtinta Sporto terminų žodyne (parengė Stanislovas Stonkus, 1996 ir 2002) — Olimpijos žaidynės — „senovės graikų iškilmės ir sporto varžybos dievo Dzeuso garbei. — — — A vykdavo kas 4 metai Olimpijoje. — — =" STZ 1996 ir 2002, Istmo žaidynės STŽ 1996, Istmo žaidynės, kitaip istmiada STŽ 2002 (bet olimpiada — tik 1. „4 metų laikotarpis tarp dviejų senovės graikų Olimpijos žaidynių“, o 2. 7 olimpinės žaidynės STZ 1996 ir 2002), Nemėjos žaidynės STZ 1996 ir 2002, taip pat Romos ir Kapitolijaus žaidynės STZ 1996 ir 2002. Tai įtvirtinta net Stanislovo Stonkaus knygos Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės (2000) ir pavadinimu, ir aiškiu teiginiu: „Olimpijos žaidynių pavadinimas kilo iš vietovės, kurioje jos buvo rengiamos, pavadinimo“ (OS 2000: 25). Tai liudija ir sen. gr. OAvpmia — the Olympic games, or games in honour of Olympian Zeus (o vietovė OAvumnia) GrEnL 1968. Nesuprantama, ko susvyruota Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje: antikos 122 Jonas Klimavičius | Iš sporto terminijos istorijos: antikizmai... žaidynės — „sen. graikų ir romėnų (apie 8 a. pr. Kr.—4 a. po Kr.) meno bei sporto šventės, periodiškai rengiamos dievų, žymių piliečių garbei, įv. valst. įvykių proga. Sen. Graikijoje vyko kulto, minėtuvių, / Panaténajos, Panheleninės (4 svarbiausios, pripažintos visų gr. miestų-valstybių: * olimpinės žaidynės — pačios reikšmingiausios A, Z Pitijos žaidynės, / Istmo žaidynės, 7 Nemėjos žaidynės) ir dažnos, mažiau reikšmingos regioninės žaidynės“ VLE I 2001 (Stanislovas Stonkus); olimpinės žaidynės, olimpiada — 1. „sen. graikų iškilmės ir sporto varžybos dievui Dzeusui pagerbti“ (ir Olimpija — „<...> Dzeuso garbei vykdavo 7 olimpinės žaidynės 1“ Nijolė Juchnevičienė), nors 2. — šiuolaikinių žaidynių „ištakos yra antikos graikų sporto Olimpijos žaidynės“ VLE XVI 2009 (Stanislovas Stonkus). Taigi kodėl taip prieštaringai — Nemėjos žaidynės (taip pat Dzeuso garbei ir Dzeuso giraitėje!) VLE XVI 2009, VLE VII 2005 57 (klaidinga Nemėjų žaidynės LA 1996 73 28), Istmo žaidynės (kito Olimpiečio — Poseidono garbei) VLE VIII 2005, VLE VII 2005 57, o pačios reikšmingiausios — tarsi kokios bendrinės — ne Olimpijos, o tik olimpinės žaidynės? Nenuosekliai traktuojama olimpiada — tapatinama olimpinės žaidynės, olimpiada 1. „sen. graikų <...>“ VLE XVI 2009, bet olimpiada (gr. Olympias, kilm. Olympiados)— 1. „<...> 4 metų ciklas tarp reguliariai rengiamų panheleninių 7 olimpinių žaidynių 1; 2. „4 metų ciklas, kuris prasideda kiekvienų ~ olimpinių žaidynių 2 (t. y. šiuolaikinių — J. K.) pirmų metų sausio 1 d.“ ir tik 3. 7 olimpinės žaidynės 2 VLE XVI 2009; o kodėl ir ne A olimpinės žaidynės 1? Tai nesuprantamas, nelogiškas prieštaravimas. Gr. ‘oAvumiag, adog — olimpiada — 1. „senovės graikų sporto žaidynės Dievo Dzeuso garbei, vykdavusios Olimpijos mieste <...>“ TŽŽ II 2000. Jei pagal kitų kalbų gramatiką nuo šiuolaikinių olimpinių žaidynių pavadinimo nesiskiria antikinių Olimpijos žaidynių pavadinimas (tik siekiant be konteksto neaiškaus skirtumo gali būti pridedama — Olimpic Games o f Ancient Greece -Altgriehische Olympische Spiele— Onumnuiickue uzpvi Opeenocmu / Opeeneii I'peyuu STZ 1996 / 2002), tai Olympic Games — Olimpische Spiele — Onumnuiickue uzpbi sinonimas Olympiad — Olympiade — oJiumnuada be atskiro aiškinimo reiškia abejas žaidynes, nors kartais ir aiškinama pabrėžtinai: olimpiada — 1. „starogreckie igrzyska sportowe ku czci Zeusa, odbywajace się w Olimpii <...>; igrzyska olimpijskie“, 2. „miedzynarodowe zawody sportowe organizowane od 1896 r. na wzor starožytnych <...>; igrzyska olimpijskie“ SWO 1997. Jei olimpiada nebūtų Olimpijos žaidynės, tai kuriuo pagrindu ji būtų olimpinės žaidynės?! Terminologija | 2009 | 16 123 Delfuose (Pitojos vietovėje Parnaso papėdėje) vykdavusios žaidynės Apolono Pitijo, t. y. slibino (ar gyvatės) Pitono nugalėtojo garbei (per jas būdavo atliekamas Pitono laidotuvių ritualas) — gr. Pythia (athla) — lietuviškai vadinamos įvairiai — tiesiog dgsk. pitijos TŽŽ 1985, TŽŽ II 2000, TŽŽ 2001 (o keturmeciai — pitiados OS 2000 63), Dnvd 1995 43 12, net LoLieZ 2007, pitinés žaidynės TŽŽ 1985, TŽŽ 2001, AntZ 1998 99, net LoLieZ 2007 — *Pythia, orum (nors Isthmia, 6rum — Istmo žaidynės), pitiniai žaidimai OD 1984 277, Pitinés varžybos HSv 1994 88, pitinés varžybos SenGrK 2007 55, 56, 154, Pitiskosios žaidynės BM ir RT 2000 109 ir Pitijos žaidynės — Pythia Games — Pythia-Spiele — Mumuiickue uzpst STZ 1996 ir 2002, taip pat VLE IV 2003 (str. Delfai), VLE VII 2005 57, VLE VIII 2005 (str. Istmo žaidynės). Tačiau žynė Pitija STZ 1996 (iš tikrųjų pitija) čia niekuo nedéta, o senasis Delfų pavadinimas Pytho yra ne Pitija STZ 2002, o Pitoja GrLieZ 1979. Šias kulto žaidynes — Apolono Pitijo (o ne pitiškojo STŽ 2002) garbei — lietuviškai tiksliausia ir būtų vadinti Pitijo žaidynėmis. Nuo 586 m. pr. Kr. pradėti skaičiuoti keturmečiai — pitiados STŽ 1996 656 ir 2002 718 irgi tiktų šioms žaidynėms vadinti. Apoloną perėmusių romėnų švęstos ludi Apollinares lietuviškai netinka vadinti Apoloniškosios šventės AntZ 1998 44 — viena, tai ne šventės, o žaidimai, kita, tai tiesiog Apolono žaidimai — kaip Kristupo vasaros festivalis ar Jono Jablonskio konferencija. Įmanomas pitinis stadijas AntŽ 1998 (str. stadionas). Tačiau pitinė melodija OD 1984 39, Pitinė odė SenGRK 2007 54 turi būti pitiškoji. Nenuosekliai padaryta ir LoLieŽ 2007: Nemeaeus adj. (Nemea]— Nemėjo (leo), Isthmius adj. [Isthmus] — Istmo, Isthmia, orum [Isthmius] — Istmo žaidynės, bet, deja, “Pythia, orum — pitijos, pitinės žaidynės ir Olympiacus, Olympicus, Olympius adj. — Olimpijos, olimpinis, *Olympia, 6rum [Olympius | olimpinės žaidynės, "Olympia, ae - Olimpija, Dzeusui skirta vietovė Elidéje, kur kas ketveri metai būdavo rengiamos olimpinės žaidynės, taip pat stadium — 1. satdijas (<...> 192 m — olimpinis stadijas). Kai dar šitokia ne visai gera vartosena rimtuose veikaluose, nėra ko plačiau sustoti prie periodikos. Vis dėlto senesnių ir visai nesenų įsidėmėtinų keistenybių ir tikrų nesąmonių negalima nutylėti. Pvz.: Didžiulė <...> statula,padaryta iš dramblio kaulo, vaizdavoolimpinių žaidynių įkūrėją ir valdovą Dzeusą, sėdintį ant auksu ir brangakmeniais inkrustuoto pjedestalo. <...>. <...>. Ši statula, <...>, buvo pastatyta Atėnuose. <..>jOlimpine statulą trenkė perkūnas Šv 1980 14 23. Dzeusas — olimpinių žaidynių valdovas, jo statula — net Olimpinė, bet pastaty124 Jonas Klimavičius | Iš sporto terminijos istorijos: antikizmai... olimpinės įžymybės LP 1980 62 2, „olimpinio rezervo“ jaunieji futbolininkai T 1976 163 3, olimpinis rezervas T 1982 171 4; olimpinis ženklas T 1979 214 4, olimpinis pasas T 1979 214 4, 1980 154 3, olimpinis liudijimas T 1984 86 3, olimpinės spalvos S 1980 69 4; olimpinė misija LA 1993 36 15, olimpinė delegacija T 1980 164 3, olimpinė brigada S 1980 69 2, olimpinė viešnagė T 1980 164 3, olimpinė draugystė Šv 1980 4 19, olimpinė vakaronė LP 1980 62 1; olimpinė svajonė Sv 1980 3 9, 1981 7 19, olimpinis nerimas T 1976 234 4, olimpiniai rūpesčiai VN 1978 252 3, olimpinė įtampa LP 1980 60 3, olimpinė karštinė Vd 2009 1 25, olimpinės aistros L ir M 1982 46 12; olimpinės pareigos T 1979 214 4, olimpinė hierarchija T 1979 214 4, olimpinis vaidmuo T 1979 214 4, olimpiniai motyvai T 1978 206 4, olimpinės staigmenos Sv 1980 11 18; olimpiniai turistų maršrutai T 1980 136 3, J. Lingio „Olimpinė polka" T 1980 111 3, olimpinė šypsena L ir M 1980 29 13, olimpinė monotonija L ir M 1983 39 6, olimpinis nepaslankumas L ir M 1983 39 6, Lir M 1980 29 13, „olimpiniai“ vagys T 1984 188 3. Žurnalistų stiliaus vingrybės (beje, šito derliaus nemažai imta tiesiog rusų žurnalistikos kluonuose...) aiškiau atsiskleidžia sakiniuose ir frazėse, pvz.: Su kiekvienu olimpiniu ciklu augaolimpinė šeima T 1978 251 4. Pamažu moterys užkariauja vis daugiau vietos po „olimpine saule“ T 1978 2284. <...> Olimpinė estafetė perduota <...> Los Anželo miestui LP 1980 62 2. <...> lyg antéjas sviedžia ietįjolimpinius tolius Lir M 1983 43 12. Estijos sportininkai <...> pirmieji pravėrėolimpinius vartus M ir G 1984 9 34. [Sunkiosios atletikos] nugalėtojų „olimpinis smūgis“ S 1988 42 4. Neužmirštami 1980 m. Maskvos — boikotinės, stagnacinės — olimpiados puslapiai, pvz.: Aidi kuranty olimpiniai dūžiai KmT 1982 139 2 (Mindaugas Barysas, straipsnio antraštė). Bet nedraugai ar nebandys kaišioti pagaliųjolimpinius ratus? T 1980 164 3 (Mindaugas Barysas). 1980-ieji —m olimpiniai metai, todėl kiekvienos sporto šakos pasiekimai vertinami perolimpinę prizmę T 1980 202 4. Stiliaus rutina, štampai plinta iš inercijos toliau: Didžioji olimpinė karuselė pradeda suktis LA 1992 144 15. <...> žaidynių burės signalizuoja olimpinę audrą LA 1992 147 3. Savo neiSradingg įnašą prideda reklama: „Olimpinė degalinė“, „Olimpinė batų taisykla“; „Olimpinė kepta višta“ T 1984 177 3, „olimpinis meniu“ T 1978 206 4. Komercija kvepia „olimpiniai pinigai“ KV 1980 51 12, „olimpiniai doleriai“ T 1983 214 3, „olimpinės“ (t. y. dvigubos) kainos T 1984 214 3, Terminologija | 2009 | 16 131 Dar 1981 m. buvo sakyta: „Yra lyg ir visai nereikalingų, pvz.: olimpinis pralaimėjimas, olimpiniai keleiviai, „olimpinis vyriškis“ (Klimavičius 1981: 44), bet pridirbus nereikalinga, galima nedaryti reikalinga... Čia pridurtini ir neolimpiniai sportininkai Šv 1981 16 28, neolimpinė distancija T 1984 181 4, ketveri ikiolimpiniai metai T 1980 202 3, ikiolimpinis sezonas S 1983 131 4, ikiolimpinės batalijos S 1983 131 4, poolimpinė ramybė M 1980 12 16, poolimpinis pyragas L ir M 1980 43 9, ikiolimpiniai. olimpiniai ir poolimpiniai „Inturisto“ maršrutai T 1980 163 3, antiolimpinė politika T 1980 172 3, 1982 139 2, 1984 167 3, antiolimpinė dvasia T 1984 167 3, antiolimpinės intrigos T 1980 175 3, antiolimpinis spektaklis T 1980 175 3, antiolimpinis farsas 1980 163 3, Karterio vadovaujamas antiolimpinis „maratonas“ prieš Tarybų Sąjungą KV 1980 51 12, „antiolimpinės žaidynės“ T 1980 172 3, antiolimpiniai medaliai T 1980 170 4, antiolimpinė arena T 1980 172 3, taip pat parolimpinés žaidynės, kitaip parolimpiada STZ. 1996 ir 2002, Parolimpinis komitetas LA 1996 174 19 ir specialiosios (sutrikusio intelekto žmonių) olimpinės žaidynės STZ 1996 ir 2002, Lietuvos tautinis specialusis olimpinis komitetas. Šitą būrį papildo būdvardžio sportinis junginiai, bet čia, be įmantriųjų — Olimpiados-80 sportinė programa T 1978 228 4, sportinės žaidynės LP 1978 83 4, sportinės rungtys Šv 1980 14 23 — ir jmantriausiyjy — Tarptautinio olimpinio komiteto sportinis išmintingumas T 1980 97 3, sporto veikėjų sportinis trumparegiškumas R 1990 128 3, sportinės Rimanto Oškučio šypsenos Šv 1980 14 15, nemažai ir tikrai taisytinų: sportinės (=sporto) varžybos T 1978 230 4. sportinė (=sporto) mokykla KV 1980 50 13, doras indėnų sportinio (=sporto) genijaus vardas AtM 1981 25, sportinės (=sporto) aukštumos KV 1980 50 13, sportinė (=sporto) etika T 1978 230 4, sportinė (=sporto) statyba T 1976 247 4. sportiniai (=sporto) objektai T 1978 114 4, sportinis (=sporto) blokas T 1980 289 1, sportinė (=sporto) architektūra M 1977 9 32, AtM 1981 32. STŽ 1996 pateikia terminus sporto varžybos, sporto kalendorius, sporto funkcijos, sporto šaka, sporto mokykla, sporto sekcija. sporto salė, sporto forumas, sporto tradicijos. sporto vadyba, sporto delegacija, sporto etika (ir paties sportininko etika), sporto garbės teismas, sporto humanizavimas, sporto teisė, sporto politika. sporto mokslas, sporto informatika, sporto medicina, sporto statiniai, sporto inventorius, sporto įranga, sporto įrenginys, sporto įrankiai, sporto apranga, sporto avalynė, sporto bat(eli)ai, sporto kelnaitės, sporto marškinėliai, sporto megztinis, sporto spauda, sporto žurnalas. 132 Jonas Klimavičius | I$ sporto terminijos istorijos: antikizmai... sporto almanachas, sporto mėgėjas. sporto rėmėjas, sporto darbuotojas, sporto vadybininkas, sporto visuomenininkas. sporto apžvalgininkas, sporto žurnalistas, sporto reporteris, sporto muziejus (STZ 2002 dar pridėta sporto reikmenys, sporto gydytojas, sporto meteorologija, sporto ontologija, sporto gnoseologija, sporto personalija, sporto kalba) ir sportinė veikla, sportiniai žaidimai, sportiniai šokiai, sportinė žūklė. sportinis ginklas, sportinės rogutės, sportinis meistriškumas, sportinis laimėjimas, sportinė sėkmė, sportinė nesėkmė, sportinė trauma, sportinis stažas, sportinis vardas. OLIMPIADA (SPORTO IR KITOKIA) IR OLIMPIADINIS, OLIMPIADININKAS Olimpinė chartija teigia: „Terminas „Olimpiada“ reiškia ketverių iš eilės metų periodą. Olimpiada prasideda vienos Olimpiados žaidynių atidarymu ir baigiasi kitos Olimpiados žaidynių atidarymu“ (OCH 1998: 16). Bet persistengta čia: Skelbiu, kad naujosios eros XXI Olimpiados olimpinės žaidynės Monrealyje atidarytos! Monr 1978 32. Sporto olimpiada gana reta. Pirmiausia — neoficialiai — tai yra olimpinės žaidynės, bet ne tik — ir tam tikros į šiuolaikines olimpines žaidynes kiek panašios varžybos, nors anaiptol ne tokio rango — ne visuotinės ir siauresnės programos: šachmatų olimpiada — „pasaulio šachmatų komandinės varžybos tarp nacionalinių rinktinių. Rengiamos <...> nuo 1927 m. vyrų (...)ir nuo 1957 m. moterų“ STZ 1996 ir 2002, Lietuvos tautinė olimpiada — „viso pasaulio lietuvių sporto šventėsąskrydis. Vyko 1938 m. liepos 17-31 d. Kaune (buriavimo ir irklavimo varžybos Klaipėdoje)“ ir Lietuvos moksleivių tautinė olimpiada — „Lietuvos gimnazijų sportininkų kompleksinės varžybos. Vyko Kaune 1938 m. birželio 12-14 d. <...>. Šalia sporto varžybų buvo rengiami chorų, dailiojo skaitymo konkursai“ STZ 1996 ir 2002, Lietuvos kaimo olimpiada (nuo 1989 m.) STŽ 1996 ir 2002, taip pat dvivardė Šiaurės sporto šventė, kitaip Poliarinė olimpiada (nuo 1934 m. Murmanske, nuo 1970 m. tarptautinė) STŽ 1996 ir 2002. Išsiskiria proginė — jubiliejinė Auksinė olimpiada — „1996 m. vasaros olimpinės žaidynės, skirtos šiuolaikinių olimpinių žaidynių atgaivinimo 100 metų sukakčiai (paminėti)“ STŽ 2002 (STŽ 1996). Tekstinėje vartosenoje olimpiada reikšme „olimpinės žaidynės“ nėra dažna, bet neretai — be abejo, dėl rusų vartosenos įtaigos — šitaip buvo vadinama nepaprastoji (dėl SSRS įsiveržimo į Afganistaną kai kurių šalių boikotuota) Maskvos olimpiada (jos boikotuotojų surengtos varžybos čia vadintos antiolimpiada Šv 1980 15 20, „kontraolimpiada“ T 1980 172 3(2x)), pvz.:olimpiados organizatoriai Terminologija | 2009 | 16 1 AWS] tad T 1980 182 3, olimpiados prizininkai T 1980 179 4, Olimpiados ugnis T 1980 154 4, olimpiados simbolika L ir M 1980 6 3. Čia neužmirština, kad kaip tik nuo olimpiados prasidėjo žodžių serija — spartakiada (XX a. 2-ąjį dešimtmetį Vokietijoje, Čekoslovakijoje ir Rusijoje) STŽ 1996 ir 2002, universiada — „pasaulinės studentų <...> žaidynės“ (nuo 1924 m. Varšuvoje) STŽ 1996 ir 2002, alpiniada — „masinis kompleksinis alpinistų kopimų mokomųjų pratybų, varžybų, dažnai šventės renginys“ (nuo 1933 m.) STŽ 1996 ir 2002, veteraniada — „Jengvosios atletikos veteranų varžybos“ (nuo 1967 m.) STŽ 1996 ir 2002, ikariada — „pasaulinės aviacijos sporto žaidynės“ (nuo 1991 m.) STŽ 1996 ir 2002, gimnastiada — „didžiulė gimnastikos šventė — įvairūs masiniai gimnastikos, jos atmainų, taip pat pavienių gimnastų pasirodymai, konkursai, estrados triukai, koncertai <...>“ STŽ 2002. Buvo tada ir olimpiadiniai metai KB 1980 1 50, olimpiadinė produkcija KV 198 20 12, antiolimpiadinė veikla (įvairiu laiku pasitaikydavo ir spartakiadinis — spartakiadinės viltys S 1974 152 2, spartakiadinis įkarštis T 1979 104 4). Gana retos olimpiados žaidynės VN 1980 181 1 (nx), Miuncheno olimpiados žaidynės S 1981 3 4. Pasitaiko visokio marginio, pvz.: olimpinės žaidynės / olimpiados žaidynės T 1978 114 4, vasaros olimpinės žaidynės, Maskvos olimpinės žaidynės / Miuncheno olimpiados žaidynės S 1981 3 4, olimpinės žaidynės / olimpiada LA 2000 195 28. STŽ 1996 atsirado ir olimpiadininkas — participant in Olympic Games — Olympiakdmpfer, Olympiateilnehmer, Olympier — onumnuey — „nacionalinės olimpinės komandos narys, dalyvavęs arba dalyvaujantis olimpinėse žaidynėse“. Žodis olimpiada nuo sporto plito toliau, pvz.: „Iš Nemuno krašto — į olimpines aukštumas“ — tokiu devizu mūsų respublikoje vyksta masinė sveikatos ir sporto olimpiada, kuri perėmė ankstesnio renginio „Nuo gintarinės Baltijos iki olimpinės Maskvos“ tradicijas T 1981 101 3. O būta ir netikėtų šuolių, pvz.: tarptautinė pašto balandžių olimpiada Šv 1974 15 30, pasaulio sporto balandžių olimpiada MG 1979 2 27, tradicinė medkirčių olimpiada [JAV] Šv 1975 5 31. Zodelj tarė ir humoro kūrėjai: šeimyninė olimpiada „Nuo įmonės vartų iki teatro” Sl 1979 7 8, „olimpiada“ miegamajame M ir G 1977 10 37, „kvailų rekordų olimpiada“ KV 1976 42 12, kvailysčių olimpiada Šv 1969 21 21. Visai neužmiršta sporto ir meno sąsaja: 1940 m. Lietuvoje <...> buvo įsteigti Liaudies kūrybos namai — vadovavimo saviveiklai centras, rengiamasi Lietuvos meno saviveiklos olimpiadai KB 1978 7 27. Mechiko 134 Jonas Klimavičius | Iš sporto terminijos istorijos: antikizmai... Olimpiada tapo folkloro olimpiada M 1977 9 32. <...> šią tradicinę [Poezijos pavasario] šventę pavadino eiliuoto žodžio olimpiada KB 1980 8 27. Romoje vyko pirmoji bitlomanų olimpiada LirM 1979 13 13. Dar minėtos meno olimpiados KV 1971 18 8, dainų olimpiada M 1970 3 36, dailės olimpiada L ir M 1991 5 2, net sorbų kalbos olimpiada Vokietijoje T 1977 72 3. Tačiau nuoseklesnės sistemos, reguliarumo nematyti. Įsitvirtino olimpiada tarp rimto jaunimo — tai įvairios moksleivių mokslo olimpiados Vd 2007 32 40, pvz.: 1934 m. Leningrado universiteto matematikai surengėpirmąjąmatematikos olimpiadą, <...>. Greitai olimpiados paplito <...> ir kituose kraštuose. <...>. Vilniaus universiteto matematikų kolektyvas 1951 m. surengé matematikos olimpiadą Vilniaus moksleiviams M ir G 1979 4 5. Prie mokslo šliejasi kitos panašios, pvz.: moksleivių darby olimpiada TMkt 1976 27 2, jaunųjų programuotojų olimpiada M 1981 9 5, olimpiada „Gamtos apsauga“ T 1979 112 4, moksleivių fotoolimpiada LP 1983 28 4, sąjunginė olimpiada „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga“ Mir G 1978 10 44. Tarptautinę knygų parodą mugę žurnalistas apibūdina — tarsi savotiška knygų olimpiada T 1979 209 4. Čia yrair badvardis—olimpiadinis uždavinynas TMkt 1976 20 4, M ir G 1979 10 30, TMkt 1987 86 4,0limpiadinis uždavinys NKn 1979 5 36. Nuosekliai vartojamas olimpiadininkas „olimpiados dalyvis“ M 1969 12 30, KmT 1987 191 2, LA 1994 103 9, Vd 2008 22 63. OLIMPIETIS IR OLIMPIONIKAS Olimpietis jau daugiau kaip 70 metų — 3. sporte — „olimpiados dalyvis, ypač laimėtojas“ TŽŽ 1936 (nors 1. „dievas, Olimpo gyventojas“, 2. „didingai ramus žmogus“), bet ten yra net Olimpo žaidimai... To dviprasmiško Olimpo — tiesiog olimpo, žiūrėk, jau ir pritvinko tai sporte, tai kitur, pvz.: Pasaulio spauda šią pretendentų [B. Spaskio ir M. Talio| dvikovg šachmatų olimpo papėdėje vadina šimtmečio įvykiu T 1965 269 4. <....> kelionėje į šachmatų olimpą pretendentai pasiekė pusiaukelę T 1965 269 4 [bet jau minėta šachmatų olimpiada STZ 1996 ir 2002 kitokia!]. Armėnai — išdidi tauta, vertinanti savo šlovingą istoriją. Josolimpo laikai mena užkariautas teritorijas nuo Viduržemio jūros iki Kaspijos Vd 2008 9 79. Vienos koncertinis olimpas P 1975 11 160, džiaugsmo olimpas T 1980 86 4, valdžios olimpas KmT 1986 139 4. Čia būtų galima dėti net daugtaškį... STZ 1959 olimpietis turi termino statusą. Vis dėlto bandyta šią dviprasmybę šalinti: „Kas varžosi sporto olimpiadoje, irgi turėtų būti olimpiadininku, o ne olimpiečiu Terminologija | 2009 | 16 135 vadinamas. Tas olimpietis kaip tik ir skatina Olimpiją su Olimpu painioti“ (Klimavičius 1978:4). Tačiau įsismaginta olimpietį vartoti dar daugiau, pvz.: sveikatos ir sporto olimpietis Šv 1977 19 22, T 1979 55 4, politikieriai antiolimpiečiai M ir G 1982 8 37, Olimpiečiams koncertuos olimpiečiai („Trimitas — Maskvos olimpinių žaidynių dalyvis, sėkmingai koncertavęs olimpiniame kaimelyje ir kitur) T 1980 294 4. Net TŽŽ II 2000 olimpietis — b) „mokinys, dalyvaujantis olimpiadoje; olimpiados nugalėtojas“: Nemažai lėmė Vilniaus olimpiečių klubas (nuo 1991 m.), Olimpiečių gatvė Vilniuje — ir STZ 2000 aprobuotas olimpietis. Bet taip nėra niekur — tai participant in Olympic Games — Olympiakdmpfer, Olympiateilnehmer, Olympier — onumnuey STZ 2002 (kartais olimpiecio lyg vengiama — olimpiados dalyviai OS 2000 335). Be abejo, daugiausia bus paveikes rus. onumnu-ey — forma, kurios nesugebéta teisingai suprasti: dėsningai iš Onumnu-s sudarytas osumnu-ey — kaip ascmpu-ey, undu-ey, cupu-ey (tokie yra ir lenk. olimpij-czyk, vok. Olympi-er), o liet. olimp-ietis — aiškiai iš Olimp-o (o juk iš Venec-ijos — gyventojas venec-ij-ietis, iš Vilk-ijos — vilk-ij-ietis). Norminimas ne pagal principą gali toli į lankas vesti. Šitaip tarsi atveriamas kelias kaip tyčia jau pristabdytam netaisyklingam žalgir-iečiui (ne gyventojas!). J. Parandovskio apysakos vertime tik kartą prasprūdęs olimpietis OD 1984 23. Dabar — jei jau šiuolaikinis olimpietis, tai ir antikinis — iš Olimp-ij-os, pvz.: Olimpija buvo svarbus visuomeninis religinis centras, ir jos šventyklos gaudavo išolimpiečių. prašančių dievų pagalbos, vertingų dovanų Vd 2008 21 74. Graikai taip pat manė, kad tai ypatingas patiekalas, todėl sultiniu būdavo girdomi būsimieji olimpiečiai Sav su TV 2009 53 36. Tas „olimpiados dalyvis, ypač laimėtojas“ yra nesusipratimas. Tvarkingi graikai skyrė olympios ir olympio-nikės, t. y. Olimpijos nugalėtojas, plg. Nikė — pergalės deivė, Nikandras — „pergalės vyras“, Nikiforas — „pergalės nešėjas“, Nikodemas — „liaudies nugalėtojas“ (visų trijų trumpinys Nikas). Olimpioniką jau vartojo sporto istorikas V. Saulis: 776 m. prieš m. e. žaidynės jau pripažįstamos visoje Graikijoje, olimpinių nugalėtojų —olimpioniky — vardai išgraviruojami marmuro kolonose, pastatytose Alfėjaus upės pakrantėse AtM 1981 8. Olimpionikas — „Olimpijos žaidynių laimėtojas“ OD 1984 276, tekste — 180, 205, bet ir olimpiados nugalėtojas 167. Olimpionikas „sen. Graikijoje — olimpinių žaidynių nugalėtojas“ atsirado ir TZZ 1985. STZ 1996 priduria: „Galima vadinti ir šiuolaikinių olimpinių žaidynių nugalėtoją“, STŽ 2002 — dar daugiau: „Kartais taip vadinamas ir šiuolaikinių olimpinių 136 Jonas Klimavičius | Iš sporto terminijos istorijos: antikizmai... žaidynių nugalėtojas“. Yra ir vartojama, pvz.: Mūsų olimpionikai OS 2000 142. Sporto teoretikas ir istorikas Jonas Žilinskas yra vartojęs — net olimpionikė TMtr 1984 4 P16. IŠ PAVELDĖTŲJŲ ATLETIKOS ANTIKIZMŲ Kai kurie kalbamos srities antikizmai perėjo į vėlesnes epochas ir pasiekė naujausius laikus. Žodis atletas jau senovėje turėjęs 2 reikšmes — 1. „iki 500 m. pr. Kr. senovės Graikijoje kiekvienas sporto varžybų (gymnic), vežimų lenktynių (hippic) ir konkursų (music) dalyvis“, 2. „nuo 500 m. pr. Kr. — asmuo, ilgai kryptingai rengęsis varžyboms ir dalyvavęs jose“ STŽ 2002. J. Parandovskio apysakoje atletas OD 1984 88, 97, 169, 233 retas, dažniausiai vartojamas lietuviškas rungtyniautojas 4, 17, 22, 41, 78, 112, 148, 150, 156, 167, 174, 226, 231, 247, 249, 264-267, 269, 270 arba retai rungtynininkas 7. Dabar atletas ne tik 4. „<...> sportininkas, nuolat dalyvaujantis varžybose“, bet ir 3. „stipruolis, <...>“ STZ 2002. Nuo antikinės atletikos STZ 2002 šiuolaikinė atletika — 2, „viena seniausių ir pagrindinių sporto šakų, į kurią įeina ėjimas, bėgimas, šuoliai, metimai ir daugiakovés® 3. „fizinių pratimų, ugdančių jėgą, ištvermę, greitumą ir kitas ypatybes sistema“, net 6. „organizuota treniruotų žmonių veikla per varžybas“ STZ 2002 skiriasi ne tik rūšių gausa — atgaivos, kitaip rekreacinė, ir lavinamoji, kitaip kondicinė: sveikatingumo, karinė ir plačiausia sporto — masinė ir reprezentacinė, lengvoji ir sunkioji STZ. 2002, bet ir tam tikru neapibrėžtumu. Todėl šiuolaikinio sporto ir atletikos, sportininko ir atleto reikšmės vartosenoje nėra aiškiai atsiribojusios. Kai kurių atletikos antikizmų skiriasi ne tik senovinės ir dabartinės reikšmės, bet pakitusi visa mikrosistema. Ryškus pavyzdys yra gimnastika — 1. „senovės Graikijoje — sportas, fizinių pratimų visuma, fizinis lavinimas plačiąja prasme“, — graikų gimnastika — 1. „senovės Graikijoje — visų rūšių tiziniai pratimai, atliekami nusivilkus įprastus, kasdieninius drabužius. pratimai sveikatai, savijautai gerinti ir sportiniai, varžybiniai pratimai, <...>", 2. „nuo IV a. pr. Kr. A — auklėjimas per kūną, kartu su meniniu auklėjimu duodantis laisviems vyrams ir moterims bazinio išsilavinimo pradmenis“, antikinė gimnastika — „fizinių pratimų kompleksas, naudotas senovės Graikijos ir Romos auklėjimo sistemoje. A sudarė palestrika [fiziniai pratimai — pagrindiniai (įvairus bėgimas, mėtymai, imtynės, kumštynės), kariniai, specialieji (jojimas, vadeliojimas, plaukimas ir sferistika, t. y. įvairūs žaidimai su kamuoliu)|, orchestika (akrobatikos, choreografijos pratimai, Terminologija | 2009 | 16 137 lavinantys pirmiausia judesių grakštumą, vikruma) ir žaidimai“ ir gimnastika 2. „Europoje — pratimų su įrankiais, ant prietaisų arba be jų rūšis“ — švedų (pedagoginė, karinė, medicininė, arba gydomoji, ir estetinė), vokiečių ir čekų sakalų (čekų sakalų fizinio auklėjimo sistema) gimnastika, sportinė ir meninė (išsiskiria išraiškos) gimnastika, 3. „fizinio lavinimo priemonė — specialių fizinių pratimų sistema, stiprinanti žmogaus sveikatą, ugdanti fizinį parengtumą“ — sveikatingumo ir lavinamoji gimnastika, taip pat gydomoji ir higieninė, kompensuojamoji ir koreguojamoji gimnastika, profesinė gimnastika, jogos gimnastika ir kt. STZ 2002. Dar daugiau skiriasi gimnazionas — „senovės Graikijos mokyklos pastatas, prie kurio buvo įrengta aikštelė-kiemas mankštai, žaidimams, atletikai, vėliau — uždaras sporto įrenginys su maudymosi, prausimosi patalpomis. Jaunuoliai joje mankštindavosi nuogi (gr. gymnoi) arba mažai apsirengę, <...>. ——— iš sporto mokyklų ėmė virsti higienos ir sveikatingumo, efeby dvasinio lavinimo mokyklomis [tai dėl to, kad „išsimokslinę žmonės smerkė pernelyg didelį sporto garbinimą“ AntŽ 1998 161]. Atėnų A buvo kultivuojama gimnastika, mokomasi politikos, filosofijos, literatūros. A buvo senovės Graikijos piliečių intelektinės ir fizinės veiklos vieta“ STŽ 2002 (be pagrindo ir be reikalo sudabartinta — gimnazija STŽ 1996, bene perdėtai tiksli forma gimnasijas AntŽ 1998, SenGrK 2007 237 — turėtų būti gimnasionas). Olimpijos ginnazionas — „kolonos supamas atviras plotas, kurio svarbiausioji dalis buvo 219,5 m ilgio ir 11,3 m pločio portikas (atvira galerija). Čia buvo pažymėtas takas, lygus klasikinio Olimpijos (vieno stadijo) nuotoliui. <...>. <...>“ STŽ 2002, o dabar gimnazija 2. „vidurinė bendrojo lavinimo mokykla, ppr. rengianti mokinius studijuoti aukštojoje mokykloje“ TŽŽ 2001. Gimnopedija — „Apolono šventė Spartoje, senovės graikų metinis festivalis, kuriame nuogi jaunuoliai šokdavo, darydavo gimnastikos pratimus“ STŽ 2002 — tęsinio Europos kultūroje visai neturėjo. Gimnastas — 1. „Antikoje — aukščiausios kvalifikacijos gimnaziono mokytojas, sporto treneris — pedagogas ir gydytojas, turėjęs specialių anatomijos, psichologijos žinių, taip pat žinių, kaip gydyti ligas“, 2. „Antikos atletų rengimo sporto žaidynėms vadovas, treneris. A pagrindinė funkcija buvo sudaryti atletų rengimo žaidynėms programą“, o dabar — 3. „meninės arba sportinės gimnastikos sportininkas, nuolat dalyvaujantis varžybose“ STZ 2002 [taip pat jokie ne vadovai yra antikinis pankratiastas — „pankrationo sportininkas“ STŽ 2002, „senovės Graikijoje kumštynių dalyvis“ TŽŽ 136, OD 1984 67, peltastas „sen. Graikijos ir helenist. valstybių lengvai ginkluotas karys su odiniu skydu (pelta) ir ietimi“ TZZ 2001, heliastas „sen. 138 Jonas Klimavičius | Iš sporto terminijos istorijos: antikizmai... Atėnų heliėjos narys“ (: heliėja „sen. Atėnų prisiekusiųjų teismas“) TZZ 2001, bet skiriasi ekleziastas — 1. „Atėnų eklezijos narys; <...>“ (: eklezija „sen. Graikijos poliuose — tautos susirinkimas; <...>“, eklesija AntZ 1998, SenGrK 2007 68), nors 2.* „bažnyčios tarnas, dvasininkas“ TŽŽ 2001, o krikščionių Ekleziastas VLE V 2004, XV 2009 (ne Eklesiastas ŠR II 1991 585, ŠR 1998 1008 — kaip ir ne Jerusalė, nes tai nėra graikiški istorizmai, o ir dabarties gyvenimo žodžiai) — „Mokytojas“: „Mokytojo (Koheleto, Pamokslininko, Ekleziasto) knyga (hebr. gohėlėt, gr. ekklėsiasteės, lot. ecclesiastes) pagal hebrajišką ir graikišką pavadinimą siejama su bendruomenės ar susirinkimo vadovu <...>“ ŠR 1999 708]. Dar buvo gimnaziarchas „gimnaziono vadovas — <...>“ STŽ 2002, bet nei šiuolaikiško gimnasto, t. v. „gimnastikuotojo“, nei gimnasisto, t. y. „gimnasiono mokinio“ nebuvo (sušiuolaikinta leksika yra gimnastų stadiono aikštė AkmiL 1962: 60). Šitas antikinių ir šiuolaikinių reikšmių ir mikrosistemų skyrimasis vargu leistų į šiuolaikinę mikrosistemą sklandžiai įsiterpti antikinės motyvacijos, bet modernaus turinio terminui, kurį 1962 m. sukūrė olandų mokslininkas K. Riksdorpas, — gimnologija „savarankiška sporto mokslo sritis, anatominiu, biomechaniniu, fiziologiniu, psichologiniu, sociologiniu požiūriu nagrinėjanti fizinius pratimus ir jų taikymą, turinti didaktinę-edukologinę, taip pat filosofinę-antropologinę prigimtį“ STŽ 2002 — aiškesnė būtų gimnastikologija. Bene ryškiausias ir reikšmingiausias iš paveldėtųjų antikizmų būtų stadionas. Tačiau šio žodžio (termino!) kilmės, turinio ir jo kaitos, reikšmės aiškinimus reikia pradėti nuo nepaveldėtojo antikizmo — istorizmo stadijas. Pirmiausia reikia gerai suprasti, kad tai stadionas remiasi stadiju, o stadijas pirmiausia — ne sporto (atletikos) terminas, o matavimo vieneto pavadinimas. Ir atsiradęs jis Babilone, o Graikijoje tik labai išplito. Todėl reikia atmesti mitinį aiškinimą, kad stadijas — tai Olimpijos žaidynių steigėjo didvyrio Heraklio 600 pėdų — 192,27 m. Bet juk tai mažiau už normalaus babiloniečio 600 pėdų (194 m ar 195 m), o ką jau kalbėti apie Asirijos-Chaldėjos-Persijos stadiją (230,4 m) ir net pačių graikų — jonėnų stadiją — 210 m? O Pitijo (t. y. Apolono) dieviškasis stadijas ko toks žmogiškai mažytis — tik 165 m? Todėl geriausia palikti visą stadijo vertės įvairavimo mitika (nį. graikų k. stadijas — 1000 m — kilometras) ir grįžti prie įtikimesnio aiškinimo: „stadijas yra atstumas, kurį nueina žmogus, kol iš akiračio išnyra visas Saulės diskas“ STŽ 2002 (čia ilgio įvairovė priklauso nuo ėjimo greičio). Iš gr. otadiov tam tikro „ilgio mato“ reikšmės nuoTerminologija | 2009 | 16 139 sekliai kilo žaidynių „stadijo bėgimo“ ir specialiai įrengto „bėgimo tako“, net pačių „bėgimo rungtynių“ reikšmės, o kai vėliau tuose takuose vyko ir kitos rungtynės ir tą „rungtynių vietą“ pasagiškai apjuosė ne tik vieta žiūrovams stovėti, bet ir suolai sėdėti, tai buvo jau „rungtynių statinio“ reikšmė. „Laiko tarpsnio, fazės — stadijos“ reikšmė labiausiai nutolusi. Kai iš graikų pasiskolintas lot. stadium perėjo į romanų kalbas — ital. stadio, isp. estadio, pranc. stade, reikšmės „stadijas“, „stadionas“ ir „stadija“ dar neišsiskyrė į atskiras, nors panašias, leksemas. Ir iš vid. prancūzų k. pasiskolintas ang]. stadium trireikšmis. Bet vėlesniame civilizacijos laike ir tolimesnėje Europos dalyje išsiskyrė — vok. Stadion — stadionas ir stadijas, o Stadium — stadija, lenk. stadion — stadionas ir stadijas, o stadium — stadija. Stadija fiksuota jau SNŽŽ 1907 — „laipsnys, tarpas, metas’ SNŽŽ 1924 — „laipsnis, tarpas keno nors plėtojimosi arba vystymosi“, TŽŽ 1936 — „tam tikras laiko tarpas arba laipsnis įvykio ar daikto raidoje“, Tačiau čia nerandame stadijo, čia tėra stadionas — ir 1. „senovės Graikijoj ilgio matas = 150-190 m“, ir 2. „senovės Graikijoje aikštė bėgimo rungtynėms“ TŽŽ 1936. Panašiai ir verstiniame AntŽ 1998: stadionas, stadijas (gr. stadion) — „nuolatinė trasa, pirmiausia skirta trumpos distancijos bėgimui; tokiems bégimams skirtas statinys (dengtas bėgimo takas); vežimų lenktynių kelias; įrenginys kitoms sporto šakoms. <...>. Kaip kelio ilgio matas stadijas buvo labai praktiškas; nepraktiška tik tai, kad gr. stadijai arba stadionai, buvo nevienodi: jų ilgis svyravo <...>“. Ir verstinėje vakarietiškoje visuotinėje istorijoje: „Heraklis <....> atmatuoja stadiono distanciją — 192 m. Šitaip gimsta pirmoji rungtis: stadiono bėgimas, prie kurios ilgainiui, <...>, prisidėjo dvigubas stadionas“ (Ist III 1995 268). Dar net šiandien klasikinės filologijos specialistė rašo: „Kaip bėgimo tako ir apskritai rungtynių vietos pavadinimas žodis stadionas (tikslesnė forma būtų stadijas) atėjo ir pas mus“ (SenGrK 2007:240). Atėjo, bet ne tiesiai iš sen. graikų k., o per kalbas tarpininkes gana neseniai. Bendrinės kalbos leksikos norminimas pagal sen. graikų k. kurpalį čia būtų tik realių skolinimosi procesų negrabus laužymas. Sporto žurnalistai ir istorikai kartais vietoj stadijo kiša žodį stadija: <...> mitologinis Heraklis, atmatavęs šešis šimtus pėdų, pavadino distanciją stadija Miunch 1974 69. Tai Korebas, virėjas iš Elidės, laimėjęs I stadijos (192,27 m) bėgimą AtM 1981 8. Ir net koks žodynininkas: stadio — 5) istor. stadija (ilgio matas) ItLieŽ 1993. Netinka ir forma stadijus KmT 1987 9 3. Stadionas neatplésiamas nuo stadijo, vis dėlto uz jj platesnis: „V a. pr. Kr. delfieciai įsirengė stadioną <...>. Jame vykdavo ne tik atletų, bet ir muzi140 Jonas Klimavičius | Iš sporto terminijos istorijos: antikizmai... ti, linksmintis, 2) sportuoti, 3) juokauti; 4) dėvėti; demonstruoti, rodyti ir 5) biol. „nukrypti nuo normalaus tipo“), taip pat sportsman — 1) sportininkas; medžiotojas; žvejys; lenktynininkas; jojikas ir 2) „doras, teisingas žmogus“ (t. y. doruolis, teisuolis) ALKŽ 1975. Taigi angl. sport yra iš tų tarptautinių žodžių, kurie yra vadinami netikraisiais vertėjo draugais (vertėjo apgavikais). Tai yra fiksuota atitinkamame anglų-rusų kalbų žodyne (APuPAC „TJ“ 1969). Tas apgaulumas toks akibrokstiskas, kad turbūt iš nuostabos niekas ir neapsigauna. Jis gali padėti ir žodžio kilmę suprasti. Remdamasis G. Satyrovo straipsniu žurnale Ousuvueckas Kyzemypa 6 wkose (1959, Nr. 7), žodžio sportas kilmės aiškinimą paskelbė Jonas Žilinskas. Kitaip negu prūsai ir austrai, garsėję kareivių muštru ir dresūra (paradams), negu vokiečiai ir švedai, garsėję gimnastika, anglai, puoselėję laivyną, „plačiai kultivavo žaidimus ir pramogas atvirame ore", kurie buvo vadinami disports, o angl. desport pasiskolintas iš sen. pranc. desport (Žilinskas 1959: 3). Šiek tiek vėliau panašiai aiškinta ir LE XXVIII 1963, pridedant, kad sen. pranc. desport yra iš vėl. lot. disportare. Vid. angl. disport anglų leksikografijoje laikomas skoliniu iš vid. pranc. desport, sudaryto iš vksm. desporter < des- + porter „nešti“ (Webster's Dictionary Unabridged 1981). Vid. (ar sen.) pranc. desporter „nunešti“ — „baigti darbą“, o desport „darbo pabaiga“ -> „laisvalaikis“— „pramogos, žaidimai“. Trumpumą mėgstantys anglai, nepaisydami skolinio pirmykštės sandaros, jį perskaidė (dekomponavo) ir sutrumpino — iš dis-port pasidarė sport (nors tebėra ir psn. disport — 1. pramoga; 2. linksmintis, pramogauti ALKŽ 1975). O jau 1828 m. angl. sport virto atgaliniu skoliniu — pranc. sport (Robert 1993). Anachronizmas Olimpijos žaidynėse — angliškas treneris, taip pat treniruotė, treniruoti. J. Parandovskio apysakoje yra mankštintis OD 1984 25, 64, 82, 94, 95, 112 (juk angl. train ir yra mankstinti), rečiau atlikinėti pratimus 89, labai dažnai — mankštos 10, 22, 31, 37, 41, 47, 50, 57, 59, 60, 71, 74, 87, 107, 172, 175, 207, 210, 262 (kartais pratimai 89), pvz.: atbūti mankštas 19, 172, atidirbti mankštas 88, daryti mankštas 93, bet ir treniruotės 264, ir mišriai: Šalia bendrųmankštų jis dar turėjo savotreniruotes, <...> 76. Anachroniška anglybė ir treniruotis: Treniruotasi gimnasijuose ir palestrose (palaistrose) SenGrK 2007 237. Tačiau J. Parandovskio apysakoje yra ir tikrasis — graikiškas mankštintojo pavadinimas aleiptas: Kai kurie turėjo vergų arba senų atletų, kurie jiems tarnavo treneriais. Vadinosi jie aleiptai, masažistai, ir visus stebino savo menu. <...>. Jauniai neapsieidavo be jų, jiems aleiptai buvo sykiu ir globėjai, <...> OD 1984 23. Tačiau pradėta nuo trenerio: Terminologija | 2009 | 16 147 Netoliese paprastai vaikštinėjo arba sėdėjo ant suolų seni atletai, laukdami kol juos kas pasamdys treneriais 17. Taip ir įvairuoja — tai autentiškas aleiptas 104, 191. 256, tai anachroniškas treneris 48, 67, 191, 226, 261. STŽ 1996 ir 2002 teikiama sulotyninta forma aliptis. Kai autentiškas graikiškas pavadinimas nežinomas, geriau vartoti turimą lietuvišką (atsiradusį naujadaros būdu), o ne anachronišką anglybę. Nežinia kodėl J. Parandovskio apysakoje taip nenuosekliai — angliškas startas OD 1984 29-31, 183, 184, 187, 212, nors baigmė 28, 30, 31, 51, 184, 185, 215, 258, pvz.: nuo starto iki baigmés 156, 248, tarp starto ir baigmés 249. Kodél lotyniskas heroldas 9, 30, 36, 59, 182, 188, 191, 196, 213, 247, 251, 256, o ne lietuviskas Sauklys? Kodėl graikiški halterai OD 1984 38 virsta vokišku žodžiu hanteliai (gr. halteres, lot. manipuli) — „siūbuojami rankose, atliekant šuolį į tolį, iš čia kilęs gr. A pavadinimas (plg. hallesthai — atlikti šuolį)“ AntŽ 1998, taip pat AtM 1981 9. „Labai graikiškas, specifinis bruožas tas, kad ir visas penkiakovės šakų treniruotes, ir varžybas lydėjo aulo grojimas“ (SenGrK 2007 242). J. Parandovskio meniškai vaizduojamose Olimpijos žaidynėse irgi minimas „vergas, kuris aulu grojo šuolininkams, disko ir ieties metikams“ (OD 1984 38). Beje, laisvieji, kaip ir aulo išradėja Atėnė, jo atsisakė, nes nuo pūtimo persikreipiąs veidas... „Muzikantas dažniausiai pūsdavo vad. diaula (du skirtingo dydžio aulus)“ (MuzEnc I 2000). sujungtus vienu pūstuku (vadinta ir aulais dvyniais — gr. 8{dvpot avAot — SenGrK 2007 55). Aulo pūtikas auletas MuzEnc I 2000 per klaidą darosi aleutas HSv 1994 67, 142. Yra čia ir spondaulas OD 1984 235, 239, 242, 244, pirmuoju sandu panašus į žodį spondoforas — „Olimpijos kulto pareigūnas. Jų buvo trys. Į jų pareigas įėjo olimpinių žaidynių skelbimas“ OD 1984 278 (: gr. spondė — „vyno nuliejimas dievams“, spondai — „paliaubų sutartis“ STZ 2002), kuris kartu buvo ir olimpiados šauklys. J. Parandovskio apysakos Paaiškinimuose ir STŽ 2002 nepateikti spondaulai kažkodėl pučia ne aulg: spondaulai sufleitomis OD 1984 235. Spondaulai ėmė pūsti fleitas 239. Spondaulai grojo, neatitraukdami fleitų nuo lūpų 242. Priilsęespondaulai atitraukė fleitas nuo pamėlynavusių, subrinkusių į medį lūpų 244. Taip greta aulo nei iš šio, nei iš to atsiranda leksikos anachronizmas fleita (ital. flauto, sen. pranc. fleute — plg. lot. flatus — 1. pūtimas, dvelkimas LoLieZ 2007). Be fleitos OD 1984 221, 239, 241 vartojamas tik fleitistas 38, 244, 258, o ne graikiškas auletas. Ta pati autorė teisingai rašo: „Dabar įvairių tautų autorių literatūroje 148 Jonas Klimavičius | Iš sporto terminijos istorijos: antikizmai... paplito kažkieno pateiktas neatsargus vertinys fleita, bet taip vadinti aulą nėra teisinga, nes su fleita jis neturi nieko bendro“ (SenGrK 2007: 55), bet paskui: IV a. pr. Kr. Periklis dar prijungė muzikantų (fleitininky, kitarininkų) ir daininkų varžybas SenGrK 2007 157. O AntŽ 1998 aulą beveik visai atmeta: aulas (gr. aulos) A fleita, o fleita (gr. aulos, lot. tibia). Kitur vietoj auleto net trimitininkas OD 1984 253, Ist III 1995 268. Moderniųjų laikų žodžiai netinka Antikai — taip ne tik prarandamas koloritas, bet ir iškreipiama istorinė tikrenybė. IŠVADOS Lietuvos sporto istorija palyginti trumpa, bet lietuvių sporto terminijos istorija apima visą pasaulinio sporto (nuo Antikos laikų) sąvokų sistemą, jos kaitą ir raidą. Ji nėra nuosekliai tirta, nors tik taip galima esmingai prisidėti ir prie Jos norminimo, ypač aktualaus terminų lietuvinimo (lietuviškų pakaitų kūrimo) ir formų aplietuvinimo. Norminimo ne tik svyravimų, bet ir trikimų, terminijos istorinės tikrenybės nepaisymų ir kraipymų būta gausiai. Sporto terminų žodynuose (1959, 1996, 2002) jų apmažinta, bet reikia dar daug pastangų, ypač vartosenos srityje. 1935 m. fiksuoti Olimpijos žaidimai, beveik visą sovietmetį (ir sporte, ir istorijoje) pagal rusišką kurpalį buvę olimpinės žaidynės, vėl tampa — kaip pridera — Olimpijos žaidynėmis, nors dar ir klumpama. Vis dar klupdo lietuvių kalbos gramatikos nesupratimas. Sėkmingai vartojamos Atėnų ar Pekino olimpinės žaidynės, bet dar gerai nesuprasta, kad Olimpijos žaidynių vadinimas olimpinėmis prilygtų atėninėms (ir tikrai prilygsta pitinėms) žaidynėms (daug kitų kalbų abiem atvejais ir vartoja būdvardžius, o ne daiktavardžio kilmininką). Šiuolaikinių olimpinių žaidynių būdvardis aiškiai motyvuotas (plg. graikinis riešutas), Tačiau greta daugybės pagrįstų junginių su šiuo būdvardžiu daug ir santykinei reikšmei būdingų gana neapibrėžtų, labai įmantrių ir net tuščių, dažnai trafaretiškų. Daugiausia dėl rusų kalbos poveikio olimpiada dažniausiai vartojama (kartais taip ir teikiama) ne Olimpijos žaidynių (nors šia reikšme olimpiadą remia ir spartakiada, universiada,...), o „žaidynių keturmečio“ reikšme. Iš olimpiados šiuolaikiškiausia reikšme — „moksleivių mokslo konkursas“ — yra ir olimpiadinis (o ne olimpinis), ir olimpiadininkas (o ne olimpietis). Sporto olimpietis nedėsningai atsiradęs pagal rus. orumMnu-eų, kurio nesugebėta teisingai suprasti: dėsningai orumnu-ey : Ožiumnu-a (panašiai ir lenk. Terminologija | 2009 | 16 149 olimpij-szyk : Olimpj-a, vok. Olympi-er : Olympi-a). Nutolę nuo Olimpijos, tapatinasi su Olimpu... Olimpiadininkas — tik moksleivių rango? Beje, kitomis kalbomis paprastai yra kuklus „olimpinių žaidynių dalyvis“ — angl. participant in Olympic Games, vok. Olympiakdmpfer, Olympiateilnehmer. Senovės olimpionikas „Olimpijos žaidynių nugalėtojas“ jau leidžiamas ir kartais net teikiamas ir „olimpinių žaidynių nugalėtojo“ reikšme, bet vis tebėra kaip rusų. Žodis gimnastika paveldėtas iš graikų, bet sąvokos turinys labai pasikeitęs (taip pat gimnasto), juoba skiriasi graikų gimnasionas ir šiuolaikinė gimnazija. Nedaug pakitęs stadionas, bet jo antikinis pamatas stadijas yra tik istorizmas. Hipodromas paveldėtas be ypatingo pokyčio. Bene ryškiausi antikiniai istorizmai yra agonas (fiksuotas jau 1936 m.) ir helanodikas, gerokai žinomi pentatlonas, pankrationas ir kt. Negeistinas dalykas yra terminijos anachronizmai, t. y. vietoj žinomų istorizmų vartojami šiuolaikinio sporto terminai (modernizmai) — angliški sportas — vietoj antikinės atletikos ir gimnastikos, treneris — vietoj aleiptis ir kt. Taip iškreipiama istorinė tikrenybė. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Aistis J. 1991: Dievai ir smūtkeliai, Apie laikų ir žmones. Milfordo gutvės elegijos, Vilnius, AkmlL 1962: B. Brodskis. Akmeniniai istorijos lapai, Vertė A. Grikevičius, Vilnius. ALKŽ 1975: Anglų-lietuvių kalbų žodynas. Sudarė A. Laučka, B. Piesarskas, E. Stasiulevičiūtė, Vilnius. ALŽŪTŽ 1977: Angly—lietuviy kalbų žemės ūkio terminų žodynas. Sudarė D. Čeponienė, R. Gelūnienė, J. Kazėnas, R. Kelbauskienė (ats. red.), Vilnius. AugbiolŽ 1998: Trumpas anglų-lietuvių ir lietuviy—angly augalų biologijos terminų žodynas, Parengė O. Rupainienė. Vilnius. AntZ 1998: Antikos žodynas. Vert. R. Kumžienė. A. Tekorius, A. Trakymas, ats. red. D. Staškevičienė, Vilnius, AtM 1981: V. Saulis. Nuo „Atėnų iki Maskvos, Vilnius. Bielinskis V. 1948: Rinktiniai raštai, Vert. Z. Kuzmickis, red. D. Urbas ir J. Galvydis, Kaunas. BM ir RT 2000: V. Toporov. Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai. Vert. E. Jakulis, Vilnius, Duvd: Dienovidis (savaitraštis). 7.3 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. III pat. ir pap. leid.. Vilnius, GrEnL 1968: GreekEnglish Lexicon compiled bv Henry George Liddell and Robert Scott. Oxford. GrlieŽ 1979: Graikųlietuvių kalbų žodynas. Sudarė R. Mironas, Vilnius. Hor 1977: Horacijus. Lyrika. Vert. H. Zabulis, red. Vald. Petrauskas, Vilnius. HSv 1994: D. Dilyte. Heladės šviesa, Vilnius. Ist III 1995: Istorija 3, Vert. A. Nastopkaitė ir A. Merkytė. red. L. Patriubavičienė, Vilnius. ItLieŽ 1993: V. Petrauskas. Italų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius. Jarmala A. 1974: Apie žodį stadionas. — Lietuvos pionierius 81. Č. KalDS 1981: Č. Kalenda. Dorovės samprata. Red. T, Povilaitytė, Vilnius. KB: Kultūros barai (žurnalas). Klimavičius Į. 1974: Dar kartą apie stadioną. — Lietuvos pionierius 91. Klimavičius J. 1978: Kas turėtų rūpintis sporto kalba. — Kalba Vilnius 19, 4. Klimavičius J. 1981: Įmantrumas -- klaidos brolis. — Naujos knygos 9. 42—45. KmT: Komjaunimo tiesa (laikraštis). 150 Jonas Klimavičius | Iš sporto terminijos istorijos: untikizmai... Kusa ). 1938: Sporto kalbos reikalu. — Gimtoji kalba 7. 97-99. KV: Kalba Vilnius (savaitraštis). LA: Lietuvos aidas (dienraštis). Labokas J. 1933: Apžvalga. — Gimtoji kalba 3, 45—46. LE VIII 1956: Lietuvių enciklopedija 8, South Boston. LE XXVIII 1963: Lietuvių enciklopedija 28, South Boston, L ir M: Literatūra ir menas (savaitraštis). LKŽ XVIII 1997: Lietuvių kalbos žodynas 18, Vilnius. LoLieZ 2007: K. Kuzavinis. Lotynųlietuvių kalbų žodynas, Vilnius. LP: Lietuvos pionierius (laikraštis). LTE VIII 1981: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 8, Vilnius. LTV: Lietuvos televizija. Luk 1975: Lukianas. Dievai, heteros. pranašai. Vert. L. Valkūnas, red. A. Kašinskaitė, Vilnius. M: AMaoksleivis (žurnalas). MCzMA 1997: Maištingas Czeslawo Mitoszo autoportretas, Pokalbiai su Aleksandru Fiutu, Vilnius. MG: Mūsų gamta (žurnalas). M ir G: Mokslas ir gyvenimas (žurnalas). Miunch 1974: M. Barysas. Miunchenas, olimpinis ir kasdieniskas, Vilnius. MK: Mūsų kalba (žurnalas). MkslL: Mokslo Lietuva (laikraštis). Monr 1978: M. Barysas. Penki žiedai virš Monrealio, Vilnius. MuzEnc 1 2000: Muzikos enciklopedija 1, Vilnius. MS: Mūsų sodai (žurnalas). NieNe 1969: S. Markišas, Niekam nenusileisiu. Pasakojimai apie Erazmą Roterdamietį. Vert. M. Žilionienė, red. A. Kašinskaitė, Vilnius. OCH 1998: Olimpinė chartija, Vilnius. OD 1984: J. Parandovskis, Olimpijos diskas. Vert. D. Urbas, red. A. Gailius, Vilnius. OP 2007: Olimpinė panorama 2 (žurnalas). OS 2000: S. Stonkus. Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės, Kaunas. P: Pergalė (žurnalas). V. PictRR 1973: V. Pietaris. Rinktiniai raštai, Vilnius. R: Respublika (dienraštis). Robert 1993: Le Nouveau Petit Robert: Dictionnaire alphabėtigue et analogigue de la langue francaise, Paris. Sav su TV: Savaitė su TV (savaitraštis). SenGr 1995: Dz. D. Kleras. Senovės Gruikija. Vert. N. Skliutaitė. red. B. Balčienė, Vilnius. SenGRI 1955: V. S. Sergejevas. Senovės Graikijos istorija. Red. Vyt. Petrauskas, Vilnius. SenGrK 2007: D. Dilytė. Senovės Graikijos kultūra, Vilnius. Senl II 1976: Scnoves istorija 2. Originalą rodagavo |. Kruškol, vert. 5. Ivanovienė ir L. Maculevičienė, red. T. Daržinskaitė, Vilnius. Skardžius P. 1936!: Futbolo ir krepšinio terminai. ~ Fiziškas auklėjimas 1, 104—106. Skardžius P. 1936*: Apžvalga. — Gimtoji kalba 6, 100. Smetona J. 1936: Keletas pastabų dėl naujų futbolo ir basketbolo terminų. — Vairas 6, 666-667, SNŽŽ 1907: Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis. Sudarė J. Šlapelis, Tilžė. SNŽŽ 1924: J. Norkus. Svetimų ir nesuprantamy žodžių žodynėlis, Kaunas. STŽŽ 1923: M. ir S. Svetimų ir tarptautisky žodžių žodynėlis, Šiauliai. STŽ 1959: Sportinių terminų žodynas. Ats. sudarytojas V. Steponaitis, Vilnius. STŽ 1996: Sporto terminų žodynas. Parengė S, Stonkus, Kaunas. STZ 2002: Sporto terminų žodynas. Parengė S, Stonkus, 2-asis pat. ir pap. leid.. Kaunas. SWO 1997: Sfownik wyrazow obevch. Red. E. Sobol, Warszawa. SI: Šluota (žurnalas). Sv: Švyturys (žurnalas). SR II 1991: Šventasis raštas 2. Iš lot. k. vert. |. A. Skvireckas, Vilnius. SR 1998: Šventasis raštas. Senasis ir Naujasis Testamentas. Senąjį Testamentą iš hebr., aram. ir gr. k. vert. A. Rubšys, Vilnius, SR 1999: Biblija arba Šventasis Raštas. Ekumeninis leidimas, Vilnius. Terminologija | 2009 | 16 151 T: Tiesa (savaitraštis). TMkt: Tarybinis mokytojas (laikraštis). TMtr: Tarybinė moteris (žurnalas; P — žurnalo priedas Pagrandukas). TŽŽ 1936: Tarptautinių žodžių žodynas. Sudarė K. Boruta, Pr. Čepėnas, S. Sirutytė-Cepėnienė, redagavo Į. Žiugžda, peržiūrėjo Vac. Biržiška, Pr. Dovydaitis, Kaunas, TŽŽ 1951: Tarptautinių žodžių žodynas. Redagavo I. V. Liochinas ir E N. Petrovas, vertė O. Katinskaitė, Ch. Lemchenas, |. Talmantas, lietuviškąjį leidimą redagavo Ch. Lemchenas, Vilnius. TŽŽ 1969: Tarptautinių žodžių žodynas. Redagavo I. Tiochinas, S. Lokšina, E Petrovas (vyr. redaktorius) ir L. Saumianas, vertė O. Doveikiené. J. Kabelka ir Ch. Lemchenas, lietuviškąjį leidimą redagavo Ch. Lemchenas, Vilnius. TŽŽ 1983: Tarptautinių žodžių žodynas. Ats redaktorius V. Kvietkauskas, Vilnius. TŽŽ II 2000: V. Vaitkevičiūtė. Tarptautinių žodžių žodynas L-Ž, Vilnius. TŽŽ 2001: Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. Redaktorius A. Kinderys, Vilnius. Vd: Veidas (savaitinis žurnalas), Webster's Dictionary Unabridged 1981: Webster'x Third New International Dictionary of the English Language, Springtield, Massachusetts, VLE I 2001: Visuotinė lietuvių enciklopedija |, Vilnius, VLE IV 2003 Visuotinė lietuvių enciklopedija 4. Vilnius. VLE V 2004: Visuotinė lietuvių enciklopedija 5. Vilnius. VLE VII 2005: Visuotinė lietuvių enciklopedija 7, Vilnius. VLE VIII 2005: Visuotinė lietuvių enciklopedija 8. Vilnius. VLE XV 2009: Visuotinė lietuvių enciklopedija 15, Vilnius. VLE XVI 2009: Visuotinė lietuvių enciklopedija 16, Vilnius. VN: Vakarinės naujienos (dienraštis). Žilinskas J. 1959: Žodžio sportas kilmė. — Sportas 115, 3. ZAntZm 1987: G. Hatneris. Zvmus antikos žmonės. Vert. V. Manikaitė-Kazanskienė, red. L. Stanevičius N. Chijeniend, Vilnius. ŽŪŽ 1971: Anskaitis V.. Kilas M. Rusųlietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas, Vilnius, APuPAC, JIT 1969: Anziro-pycekuil u pyceko—auziuiickuil croeape ,to)kabix Opyseti nepesoduuxa”. Cocrapwn B. B. Akynengo, C. IO. Komuccapuuk, P. B. Horopenosa, B. JT. IOxr., nog obimm pykoRoicTROM B. B. Akvienko, Moc ki. FROM THE HISTORY OF SPORTS TERMINOLOGY: ANTICISMS, HISTORISMS AND MODERNISMS — ANACHRONISMS The history of Lithuanian sport is relatively short, though the history of Lithuanian sports terminology covers the whole concept system of world sport (from the times of Antiquity), its alternations and development. It has not been researched consistently, and only such research could have an essential input into its normalization, creation of Lithuanian equivalents and adjustment of terms for the Lithuanian language. There was a lot of variation, even disarray, disregard and distortion of the historical reality of terminology. Dictionaries of sport (1959, 1996, and 2002) helped to reduce them, but still a lot of effort is needed, especially in the field of usage. In 1935 a term Olimpijos žaidimai (Olympic Games) was recorded. During soviet times based on the analogy of the Russian term it was changed into olimpinės žaidynės. There is an attempt being made to reintroduce Olimpijos Zaidynés, though such attempt is stumbling over the lack of understanding of Lithuanian grammar. The usage of olimpinės žaidynės instead of historical Olimpijos žaidynės looks like the usage of aténinés žaidynės instead of Atėnų žaidynės (Olympic Games in Athens). The motivation of the adjective in olimpinės žaidynės is clear, though next to numer152 Jonas Klimavičius Iš sporto terminijos istorijos: antikizmai... ous reasoned word-combinations with this adjective there are many indefinite, elaborate, empty and frequently clichéd word-combinations, Mostly because of the influence of the Russian language olimpiada is frequently used not in the meaning of Olimpijos žaidynės (Olympic Games) (though in this meaning olimpiada is supported by spartakiada, universiada....). but in the meaning of ‘a period of four years between games’. From the most contemporary meaning of olimpiada — ‘school competition in a particular subject’ — the words olimpiadinis (but not olimpinis) and olimpiadininkas (but not olimpietis) are derived. The word olimpietis (participant in the Olympic Games) inconsistently appeared in accordance to the Russian word orumnu-ey. which was misunderstood. Consistently it would be orumnu-ey : Onumnu-s (compare Polish olimpij-szyk : Olimpj-a, German Olympi-er : Olympi-a). The Lithuanian form olimpietis goes further from Olympia and closer to Olympus. Olimpiadininkas (participant in Olympic Games) is left at the school competition level. In other languages olimpietis turns into a rather modest ‘participant in the games’ -- participant in Olympic Games in English, Olympiakdmpfer. and Olympiateilnehmer in German. Ancient olimpionikas ‘a winner of the games in Olympia’ sometimes is being allowed and proposed in the meaning of ‘a winner of the Olympic Games’. The word gimnastika (gymnastics) was inherited from Greeks, but the content of this concept has changed a lot (the same with gimnastas (gymnast)). Greek gimnasionas (a school in ancient Greece) and modern gimnazija (gymnasium) differ even more. Stadionas (stadium) has not changed much. but its antique foundation stadijas is now just a historism. Hipodromas (racecourse) was inherited without serious alterations. The clearest antique historisms are agonas (agon as ‘contest’) (recorded in 1936) and helanodikas (Hellanodikos), pentationas (pentathlon). punkrationas (pankration) and similar words are well known. Anachronisms of terminology, i.e. terms of the modern sport (modernisms) used instead of well-known historisms when talking about the ancient athletics are unwanted. Such are, for example English words sportas (sport) — instead of antique atletika (athletics) and gimnastika (gymnastics) and treneris (trainer. coach) — instead of aleiptis. In these cases historical reality is distorted. Gauta 2009-12-28 Jonas Klimavičius Erfurto g. 56-14 04107 Vilnius, Lietuva Terminologija | 2009 | 16 153