Lietuvių ir latvių kalbų augalų vardai „Aplinkos apsaugos žodyne EnDic2004“

Lietuvių ir latvių kalbų augalų vardai Aplinkos apsaugos žodyne EnDic2004 SOLVITA LABANAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas ĮVADINĖS PASTABOS Suomijos aplinkos apsaugos institutas 2004 m. išleido devynių kalbų — suomių, estų, anglų, prancūzų, vokiečių, švedų, lietuvių, latvių ir rusų (prie nomenklatūrinių vienetų pridedama dešimtoji — lotynų) — Aplinkos apsaugos žodyną EnDic2004 (toliau — EnDic2004 žodynas). Jame fiksuoti 6039 įvairių aplinkos apsaugos sričių, pvz.: biologijos, botanikos, chemijos, ekologijos, fizikos, geografijos, geologijos, medicinos, meteorologijos, jūrininkystės, zoologijos ir kt., terminai. Lietuvių kalbos terminus EnDic2004 žodyne pateikė Albina Auksoriūtė ir Angelė Kaulakienė (Lietuvių kalbos institutas), Karolis Jankevičius (Botanikos institutas), Algimantas Paulauskas (Vytauto Didžiojo universitetas), Vytautas Raškauskas (Vilniaus universitetas) ir Petras Zajančkauskas (Ekologijos institutas). Latvių kalbos terminus teikė Ilas Dreijeras (Ilo Dreyer) (Rygos technikos universitetas) ir Andris Spricis (Latvijos universitetas). Juos peržiūrėjo ir papildė Edgaras Vimba (Edgars Vimba), kuriam padėjo Ansis Zyvertas (Ansis Ziverts) (Latvijos žemės ūkio universitetas). Į žodyną įtraukta dauguma Baltijos jūros regiono sporinių ir žiedinių augalų vardų. Šiame straipsnyje nagrinėjama vienos genetinių ryšių turinčios kalbos grupės — baltų — botanikos nomenklatūra: daugiau negu 300 lietuvių ir latvių augalų genčių ir per 430 rūšių vardų, kurie nagrinėjami kilmės ir darybos aspektais. Straipsnyje gretinant lietuvių ir latvių augalų vardus bandoma nustatyti abiejų kalbų botanikos nomenklatūrų panašumus ir skirtumus. 1735 m. švedų gamtininkas Karlas Linėjus (Carolus Linnaeus) veikale Gamtos sistema (Systema naturae) paskelbė savo sukurtą pasaulio augalų sistemą. Jis pirmasis sukūrė dvinarę nomenklatūrą, apibrėžė rūšies, genties ir kai kurių aukštesnių taksonominių kategorijų sąvokas, augalų pavadinimų Terminologija | 2009 | 16 93 sudarymo principus (žr. Kutorga 1997: 15). Šveicarų botanikas Alfonsas de Kandolis (Alphonse de Candolle) pirmasis pasiūlė nomenklatūros taisyklių rinkinį, kuris 1867 m. patvirtintas Tarptautiniame botanikų kongrese Paryžiuje. Minėtos nomenklatūros taisyklės sudarė Tarptautinio botanikos nomenklatūros kodekso pagrindą (plačiau žr. Genelytė 2001). Lietuvių ir latvių kalbų augalų vardų nomenklatūra nėra įteisinta oficialiu kodeksu, tačiau sudarant augalų vardus remiamasi tam tikrais Tarptautinio botanikos nomenklatūros kodekso principais. Prieš pradedant nagrinėti EnDic2004 žodyno augalų vardus, svarbu aptarti kai kuriuos terminus, t. y.: taksonas, taksonų rangas, nomenklatūra. Botanikos terminų žodyne (1965) terminas taksonas (gr. taxis — sudėstymas, sutvarkymas) apibrėžiamas taip: sistematikos vienetas (rūšis, gentis, šeima, eilė, tipas) (BTZ 1965:438). Taksony rangas — apibrėžtos hierarchijos pakopa (BC, 1986). Sąvoka nomenklatūra mokslinėje literatūroje suprantama nevienodai. Rusų kalbininkė Olga Achmanova Kalbotyros terminų žodyne (Ciroeapv Jrune6eLuCcmuueCcKUX mepmunoes) nomenklatūrą apibūdina taip: tai mokslo srityje vartojamų specialiųjų terminų (pavadinimų) visuma, tipinių tos srities objektų pavadinimai (tuo nomenklatūra skiriasi nuo terminologijos, kuri apima abstrakčių sąvokų ir kategorijų pavadinimus) (Axmanosa 2005: 270). Tatjana Kandelaki pripažįsta, kad į nomenklatūros sąvoką įeina ne tik konkrečių objektų pavadinimai, bet ir kitos kategorijos, pavyzdžiui, metodų, būdų, taip pat technikos veiksmų, operacijų pavadinimai bei su jais susiję trumpiniai — indeksai, tipai, modeliai ir kt. (Kannenaku 1973: 64-65). Latvių terminologė Valentina Skujinia (Valentina Skujina) nurodo pagrindinį terminologijos ir nomenklatūros skirtumą: termino paskirtis — pavadinti objektą pagal esminius jo požymius, o nomenklatūrinio vieneto — tik pagal išorinį (simbolinį) požymį (Skujina 2002: 44). Augalų genčių vardai straipsnyje nagrinėjami sinchroniškai, jie skirstomi į darybiškai neskaidomus vardus ir darinius. LIETUVIŲ IR LAVIŲ AUGALŲ GENČIŲ VARDAI Iš septynių pagrindinių taksonų rangų EnDic2004 žodyne pateikti tik du — genties ir rūšies. Genties vardas reiškiamas vienu lotynišku žodžiu, Lietuviškas genties vardas sudarytas iš vieno žodžio, pateikiamo vienaskaitos vardininko linksniu. Latvių kalboje augalų genčių vardai pagal šios kalbos 94 Solvita Lababnauskienė | Lietuvių ir latvių kalbų augalų vardai... terminologijos normas taip pat yra vienažodžiai, tačiau vartojama daugiskaitos forma (žr. Stalazs 2004: 22), pvz.!: L116 lot. Larix — liet. maumedis — latv. lapegles; M448 lot. Pinus — liet. pušis — latv. priedes: P058 lot. Salix — liet. gluosnis, karklas — latv. vitoli un karkli; P408 lot. Alchemilla — liet. rasakila — latv. rasakrėslini“; P610 lot. Fagus — liet. bukas — latv. dižskabarži; S133 lot. Pleurozium — liet. šilsamanė — latv. rūsaines. Lietuvių ir latvių kalbų genčių vardai įeina į rūšinio pavadinimo sudėtį, tad straipsnyje kartu aptariami ir atskirai teikiami genčių vardai, ir į rūšių vardų sudėtį įeinantys genčių vardai. Iš viso augalų genčių vardų EnDic2004 žodyne rasta apie 300, iš jų tik atskirai pateikti genčių vardai sudaro 8%. Darybiškai neskaidomi augalų genčių vardai. Darybiškai neskaidomi lietuvių ir latvių kalbų augalų genčių vardai pagal kilmę priskiriami veldiniams, t. y. senajai indoeuropiečių, bendrajai baltų ir slavų kalbų ir tik baltų kalboms būdingai leksikai. Seniausiu leksikos sluoksniu laikoma indoeuropiečių leksika, kurios pavyzdžių (apie 3% visų genčių vardų) galima rasti nagrinėjamame žodyne*: H265 lot. Avena fatua — liet. tuscioji aviža — latv. vėjauza (latv. vejš „vėjas“ LLKŽ 766: auza „aviža“ LLKŽ 99), plg. rus. oscroe, oséc nycmoil. Senosios indoeuropiečių leksikos žodis, kuris išlaikytas didesnėje indoeuropiečių kalbų dalyje (žr. Sabaliauskas 1990: 38; Karulis 2001: 93); K488 lot. Dryopteris filix-mas — liet. kelminis papartis — latv. melnd virpaparde (latv. virs „vyras“ LLKŽ 781; paparde „papartis“ LLKŽ 506), plg. vok. gemeiner Wurmfarn m. Atitikmenų galima rasti ne tik germanų, bet ir slavų kalbose, plg. sen. vok. aukšt. farn, rus. nanopombo, lenk. paproc. bulg. nanpam, (žr. Sabaliauskas 1990: 42; Karulis 2001: 652); K530 lot. Betula — liet. beržas — latv. berzi, plg. rus. 6epėsa, vok. Birke f. angl. birch. Priklauso senajam indeuropiečių leksikos sluoksniui, plg. lenk. brzoza, bulg. 6pe3a (žr. Sabaliauskas 1990: 39; Karulis 2001: 122); K581 lot. Pinus contorta — liet. suktaspyglė pušis, plg. latv. klinškalnu Pavyzdziuose pateikiama didžioji raidė ir skaičius rodo terminų straipsnio EnDic 2004 žodyne numeri, toliau — lotyniškas, lietuviškas ir latviškas augalo vardas. Gretininimo atvejais nurodomi rusiški, vokiški, angliški ar kitų kalbų augalų vardai. = Turi būti rasaskrėslini (LAN 2003: 311). Aiškumo dėlei nagrinėjami lietuvių ir latvių augalų genčių vardai ir aprašomų augalų rūšių vardų rūšiniai dėmenys yra išretinti, Terminologija | 2009 | 16 95 priede“*. Liet. Pušis sietina su pr. peuse (žr. Sabaliauskas 1990: 42) Įvairių kalbininkų nuomone, latvių kalboje vartojamas gana neaiškios kilmės žodis priede (Karulis 2001: 714); K778 lot. Ulmus laevis — liet. vinkšna — latv. parasta viksna, plg. rus. 6x3, lenk. wiąz (žr. Sabaliauskas 1990: 44; Karulis 2001: 1162); L149 lot. Alnus — liet. alksnis — latv. alkšni, plg. rus. o7wxa, vok. Erle, lenk. olcha, bulg. enxa (žr. Sabaliauskas 1990: 38; Karulis 2001: 66); M289 lot. Malus sylvestris — liet. miškinė obelis — latv. mezabele (latv. mežs „miškas, giria“ LLKŽ 412, abele „obelis“ LLKŽ 16), plg. rus. recnas xaO7iona. Senosios indoeuropiečių leksikos žodis, plg. lenk. jabfon, bulg. ab7an (žr. Sabaliauskas 1990: 41; Karulis 2001: 53); S007 lot. Fraxinus — liet. uosis — latv. oši, plg. rus. xacen», vok. Esche f, angl. ash. Skirtingai nuo kitų indoeuropiečių kalbų, baltų kalbų žodis yra išlaikęs beveik nepakitusią formą, plg. lenk. jasien, bulg. «cen (žr. Sabaliauskas 1990: 44; Karulis 2001: 636); T277 lot. Padus avium, Prunus padus, Prunus racemosa — liet. paprastoji ieva — latv. parastaieva, plg. rus. usa, lenk. iwa, bulg. usa (žr. Sabaliauskas 1990: 39; Karulis 2001: 338); V002 lot. Acer — liet. klevas — latv. klavas, plg. rus. kién, lenk. klon, bulg. x7ren (zr. Sabaliauskas 1990: 40; Karulis 2001: 408). Reikėtų paminėti keletą augalų vardų, kurie sietini su'senąja indoeuropiečių leksika, tačiau formaliai juos galima darybiškai skaidyti, pvz.: J013 lot. Chenopodium album — liet. baltoji balanda — latv. balta balanda’. plg. rus. 6enas vmapb, vok. weifer Ginsefufš m, angl. goosefoot. Pagal A. Sabaliauską, tai yra tik šioms dviem kalboms būdingas pavadinimas, sietinas su liet. baltas, latv. balts (Sabaliauskas 1990: 155; Karulis 2001:99); M406 lot. Vaccinium myrtillus — liet. mėlynė — latv. mellene. Sietina su liet. mėlas, mėlynas, latv. melns „juodas“ (žr. Sabaliauskas 1990: 160; Karulis 2001: 580-581); VO19 lot. Rubus idaeus — liet. avietė — latv. meža avene, plg. rus. o6biKKo8enKnas MaJiuna, vok. Himbeere f, angl. raspberry. Pavadinimas sietinas su liet. avis (Sabaliauskas 1990: 154; Karulis 93). Keletą baltų ir slavų kalbų (maždaug 196 visų genčių vardų) leksikos augalų vardų bendrybių taip pat galima rasti EnDic2004 žodyne, pvz.: * Tais atvejais, kai lietuviškas ar latviškas augalo vardas neatitinka nagrinėjamo teiginio, nurodoma plg. 5 Žr, Edelmane 1978. 96 Solvita Lababnauskienė | Lietuvių ir latvių kalbų augalų vardai... K474 lot. Picea — liet. eglė — latv. egle. Plg. rus. ex, lenk. jodla, bulg. ena, ček. jedle (Sabaliauskas 1990: 120; Karulis 2001: 261); K129 lot. Calluna vulgaris — liet. šilinis viržis — latv. parastais virsis. Plg. rus. eepecx, lenk. wrzos, ček. wres (Sabaliauskas 1990: 122; Karulis 2001: 1174); L112 lot. Tilia — liet. liepa — latv. liepa. Plg. rus. 7runa, lenk. lipa, bulg. una (Sabaliauskas 1990: 121; Karulis 2001: 525-526); P200 lot. Sorbus aucuparia — liet. paprastasis šermukšnis — latv. parastais piladzis. Lietuvių augalo vardą A. Sabaliauskas laiko baltų ir slavų leksinėmis bendrybémis (žr. Sabaliauskas 1990: 121), Latvių augalo vardas piladzis yra skolinys iš lyvių kalbos pilag (Karulis 2001: 682). Žodyne rasta lietuvių ir latvių kalbų augalų vardų genčių bendrybių (apie 4%), būdingų tik baltų kalboms, pvz.: H275 lot. Humulus lupulus — liet. paprastasis apynys — latv. parastais apinis, plg. rus. 0o6GbixHo6ennbiū x Mejib, vok. Hopfen m, angl. hop. Būdinga tik lietuvių ir latvių kalbai (Sabaliauskas 1990: 154; Karulis 2001: 71); JO85 lot. Phragmites communis, Phragmites australis — liet. paprastoji nendré — latv. parastaniedre, plg. rus. obvikHO8eHHbIU MpocmHuk, vok. gemeines Schilfrohr n. angl. common reed. Su liet. nendrė, latv. niedre mėginama sieti sanskrito nadah, tačiau siejimas labai abejotinas (Sabaliauskas 1990: 157; Karulis 2001: 626); M442 lot. Trifolium montanum — liet. kalninis dobilas — latv. kalnu abolinš, plg. rus. eopnboirū kesep, vok. Bergklee m, angl. mountain clover. Veikiausiai tai yra tik baltų kalboms būdingas pavadinimas (Sabaliauskas 1990: 155; Karulis 2001: 54); P529 lot. Vaccinium vitis-idaea — liet. bruknė — latv. bruklene, plg. rus. 6Gpycnuxa, vok. Preiselbeere f, angl. cowberry, lingonberry. A. Sabaliauskas šį pavadinimą sieja su liet. braukti, latv. braukt (žr. Sabaliauskas 1990: 155), o K. Karulio nuomone, minėtas žodis sietinas su slavų kalbomis, plg. rus. bpycuuka, ukr. 6pycniųs, bulg. 6pycnuya (žr. Karulis 2001: 147-148); TO31 lot. Quercus robur — liet. paprastasis ąžuolas — latv. parastais ozols, plg. rus. 06vixKo6eHnbiū (uepemuambiū) Ayo, vok. Stieleiche f, angl. common oak. Tai neaiškios kilmės augalų vardai, būdingi tik baltų kalboms (žr. Sabaliauskas 1990: 155; Karulis 2001: 638); T202 lot. Salix cinerea — liet. pilkasis karklas — latv. pelėkais karkls, plg. rus. nenemvnas usa, vok. Grauweide f, angl. grey willow. Kitose indoeuropiečių kalbose žodis atitikmenų neturi (Sabaliauskas 1990: 156); Terminologija | 2009 | 16 97 V067 lot. Carpinus betulus — liet. paprastasis skroblas — latv. parastais skabardis, plg. rus. o65ixxnosennbiū 2pa6, vok. Weifbuche f, angl. hornbeam, white beech. Tokie augalų vardai priskiriami tik baltų kalboms būdingam leksikos sluoksniui (žr. Sabaliauskas 1990): 158), tačiau galima sieti ir su senąja indoeuropiečių leksika (žr. Karulis 2001: 824); V449 lot. Aegopodium podagraria — liet. paprastoji garšva — latv. podagras garsa, plg. rus. obviknosennas Chbimb, vok. GeiBfufi m, angl. ground elder, [common] goatweed. Tai baltų kalbų bendrybės (Karulis 2001: 290—291). Nedidelę lietuvių ir latvių kalbų augalų genčių vardų dalį nagrinėjamame EnDic2004 žodyne sudaro skolintinė leksika. Skoliniai paprastai yra skirstomi į senuosius skolinius ir naujuosius. Senieji skoliniai (apie 3% visų genčių vardų) yra gauti iš finų (a), slavų (b) ir germanų (c) kalbų, pvz.: a) K240 lot. Juniperus — liet. kadagys — latv. kadiki. Abiejų kalbų žodžius galima laikyti skoliniais iš finų kalbų (Sabaliauskas 1990: 226; Karulis 2001: 366); K600 lot. Eguisetum — liet. asiūklis — latv. kosas. Daugelis finų kalbų tyrinėtojų liet. asiūklį laiko finiškos kilmės (Sabaliauskas 1990: 226), latv. kosas — gali būti latviškos kilmės žodis (Karulis 2001: 415); b) H213 lot. Dianthus arenarius — liet. smiltyninis gvazdikas — latv. smiltūju nelke. Slavų kalbose gvazdikas padarytas pagal vokiečių kalbos gėlės pavadinimą, plg. vok. aukšt. Naglein „gvazdikas“: Nagel „vinis“ — rus. 26030uka: rus. 26030b „vinis“ (Sabaliauskas 1990: 239). Latv. nelke greičiausiai yra vokietybė, plg. vok. Nelke f, J165 lot. Heracleum — liet. barštis, plg. latv. latvinis. rus. 6opwesux. Lietuvių kalbos augalo genties vardas yra slaviškos kilmės žodis (žr. Sabaliauskas 1990: 237), latvių kalbos augalo vardas yra darinys; K106 lot. Acorus calamus — liet. balinis ajeras — latv. smaržiga kalme. Liet. ajeras laikomas lietuvių kalbos slavybe. plg. lenk. ajer, baltar. 26a30ux, lenk. gwozdzik (žr. Sabaliauskas 1990:237). Latvių kalme yra skolinys iš vok. Kalmus m (Karulis 2001: 371): K697 lot. Carum carvi — liet. paprastasis kmynas — latv. parasta kimene, plg. rus. 065:xxKo6ennbiū mmun, vok. Kiimmel m. Lietuvių augalo genties vardas yra slavybė. Į slavų kalbas pavadinimas kmynas pateko iš vokiečių ir graikų, o gal net iš lotynų kalbos (žr. Sabaliauskas 1990: 239-240). Latviškas augalo vardas atėjo iš vokiečių kalbos (Karulis 2001: 473); V279 lot. Mentha aquatica — liet. vandeniné mėta — latv. ūdens metra, plg. rus. 6800Kax mama. Lietuvių ir latvių augalo genties vardas atėjęs iš slavų kalbų (žr. Sabaliauskas 1990: 241, Karulis 2001: 585); 98 Solvita Lababnauskienė | Lietuvių ir latvių kalbų augalų vardai... c) H217 lot. Papaver dubium — liet. dirvinė aguona — latv. lauku magone, plg. vok. Hiigelmohn m, rus. comnumenvuoiit Mar. Abiejų kalbų augalų genčių vardai pasiskolinti iš germanų kalbų (Sabaliauskas 1990:261, Karulis 2001: 557); H230 lot. Vicia sepium — liet. patvorinis vikis — latv. Zogu vikis, plg. vok. Zaunwicke f, rus. 3a60puviū zopowmiex. Abiejų kalbų genties vardas kilęs iš vokiečių kalbos (žr. Sabaliauskas 1990: 262, Karulis 2001: 1163). EnDic2004 žodyne naujieji skoliniai, t. y. lietuvių ir latvių kalbų augalų genčių vardai, yra perimti iš lotyniškos nomenklatūros — lietuvių kalboje jų rasta apie 6% (a), latvių — beveik 12% visų genčių vardų (b), pvz.: a) L135 lot. Polemonium caeruleum — liet. mėlynasis palemonas, plg. latv. zila kapnite, rus. eonybas cuniroxa, pranc. polémoine f bleue; N102 lot. Lobelia dortmanna — liet. ežerinė lobelija — latv. ūdenu lobėlija, plg. rus. x06enus Jopmmana, vok. Wasserlobelie, angl. water lobelia; R268 lot. Ramalina — liet. ramalina — latv. ramalinas, plg. rus. pamaJtuna; V098 lot. Linnaea borealis — liet. šiaurinė linéja — latv. ziemelu linneja, plg. rus. ceeepkas Jrunnes; b) H240 lot. Cetraria — latv. cetrarijas, plg. liet. kerpena, rus. yempapus, angl. cetraria lichen: 1135 lot. Spirodela polyrhiza — latv. parasta spirodela, plg. liet. daugiaSakné mauré, rus. 0ObIKHOBEHHbILI MHO20KOPEHH UK; K195 lot. Parmelia — latv. parmelijas, plg. liet. kežas, rus. napmenus; K305 lot. Xanthoria — latv. ksantorijas, plg. liet. geltonkerpé, rus. KCAaHMOPUST, K404 lot. Lobaria — latv. lobarijas, plg. liet. platuzé, rus. 106apust; L170 lot. Scheuchzeria palustris — latv. purva Seihceérija, plg. liet. pelkinė liunsargé, rus. boromuas wetixyepus, L420 lot. Bryoria — latv. briorijas, plg. liet. laumagaureé; P055 lot. Hypogymnia — latv. hipogimnijas, plg. liet. plynkezis, rus. zunoeumnus, vok. Hypogymnia; R023 lot. Sphagnum — latv. sfagni, plg. liet. kiminas, rus. mop¢snot Mox, cpaerym, angl. sphagnum moss; T183 lot. Cladonia — latv. kladonijas, plg. liet. Siuré. Dariniai. Žymus lietuvių terminologas Kazimieras Gaivenis straipsnyje Lietuvos augalų genčių ir rūšių pavadinimai (žr. Gaivenis 1985) yra išnagrinėjęs 724 lietuvių kalbos augalų genčių ir 2153 augalų rūšių vardus, paTerminologija | 2009 | 16 99 teiktus šešiuose Lietuvos TSR floros (1959-1980) tomuose. Pasak jo, apie 69% lietuviškų genčių vardų turi darybinių požymių. EnDic2004 žodyne lietuviškų darinių rasta 83%, o latviškų“ — 77%. Botanikos nomenklatūroje, kaip ir kitų mokslų terminijoje, vyrauja priesagų darybos žodžiai“ — lietuvių apie 42%. latvių apie 32%. Abiejų baltų kalbų augalų vardai daugiausia yra priesagos liet. -enis, -enė (a), atitinkamai latv. -enis, -ene (b) vediniai. pvz.: a) K307 lot. Lotus corniculatus — liet. paprastasis gargždenis, plg. latv. ragainais vainagnadzinš: 1.336 lot. Cardamine pratensis — liet. pieviné kartenė, plg. latv. plavas kersa: M377 lot. Hedera helix — liet. paprastoji gebenė, pig. parasta efeja. Baltijas efeja; NOO4 lot. Usnea — liet. kedené, plg. latv. usnejas: S189 lot. Loiseleuria procumbens — liet. SliauZiantysis bruknenis, plg. latv. gulosa loazelerija; S292 lot. Sium latifolium — liet. plačialapė drégmené, plg. latv. platlapu cemere; b) M272 lot. Geranium sylvaticum — latv. meza gandrene, plg. liet. miskinis snaputis; M385 lot. Ribes nigrum — latv. melna upene, plg. liet. juodasis serbentas; N104 lot. Centaurea phrygia — latv. barksu dzelzene, plg. liet. juodagalvė bajorė; P140 lot. Convolvulus arvensis — latv. tiruma titenis, plg. liet. dirvinis vijoklis; R271 lot. Knautia arvensis — latv. tiruma pėterene, plg. liet. dirvinė buožainė; UO11 lot. Potamogeton natans — latv. peldoša glivene, plg. liet. plūduriuojančioji plūdė. Prie produktyvių priesagų skirtinos deminutyvinės priesagos liet. -ytė, -utis, -utė bei -ėlis, -ėlė (a) ir latv. -Itis, -ite bei -inš, -ina (b), pvz.: a) -ytė: P139 lot. Barbarea vulgaris — liet. paprastoji barborytė, plg. latv. parasta zverene; * Nagrinėjant latvių augalų vardų darybą, remtasi. Inesės Edelmanės (Inese Edelmane) straipsniu Augu nosaukumu darindšanas veidi latviešu valoda (1978). 7 Terminologas Stasys Keinvs yra daug tyrinėjęs ir rašęs apie Hetuviy kalbos terminų darybą. Jo nuomone, dauguma terminologijoje vartojamų darinių daiktavardžių yra išvesti su priesagomis (Keinvs 2005: 21). 100 Solvita Lababnauskienė | Lietuvių ir latvių kalbų augalų vardai... T275 lot. Anthoxanthum odoratum — liet. kvapioji gardūnytė. plg. latv. parasta smarzzale; I132 lot. Rhinanthus angustifolius, Rhinanthus serotinus — liet. didysis barškutis, plg. latv. lielais zvagulis; K119 lot. Matricaria recutita — liet. vaistinė ramunėlė, ramunėlis, plg. latv. arstniecibas kumelite; K396 lot. Cerastium arvense — liet. dirvinė glažutė, plg. latv. tiruma radzene; M444 lot. Origanum vulgare — liet. paprastasis raudonėlis, plg. latv. parasta raudene; O067 lot. Maianthemum bifolium — liet. dvilapė meduté, plg. latv. divlapu žagatina; P152 lot. Thlaspi arvense — liet. dirvinė ciuzuté, plg. latv. tiruma naudulis; U019 lot. Campanula latifolia — liet. plačialapis katilėlis, plg. latv. platlapu pulkstenite; b) J076 lot. Trifolium arvense — latv. matainais abolinš, plg. liet. dirvinis dobilas; K308 lot. Sedum acre — latv. kodigais laiminš, plg. liet. aitrusis šilokas; K402 lot. Viola tricolor — latv. trejkrasu atraitnite, plg. liet. trispalvė našlaitė; M212 lot. Lathyrus maritimus — latv. jūrmalas dedestina, plg. liet. pajūrinis pelėžirnis; NO18 lot. Echium vulgare — latv. parastais daglitis, plg. paprastasis ežeinis; P593 lot. Corydalis solida — latv. Hallera cirulitis, plg. liet. paprastasis rutenis; V063 lot. Melilotus albus — latv. baltais amolins, plg. liet. baltaziedis barkūnas. Kitų lietuvių (a) ir latvių (b) priesagų vedinių EnDic2004 žodyne rasta mažiau, pvz.: a) -einis: R047 lot. Fucus vesiculosus — liet. pūslėtasis guveinis, plg. latv. pūšlu fuks; V042 lot. Chamaedaphne calyculata — liet. durpyninis bereinis, plg. latv. arkausa kasandra: -ynas: N046 lot. Ranunculus acris (acer) — liet. aitrusis vėdrynas, plg. latv. kodiga gundega; Terminologija | 2009 | 16 101 b) L337 lot. Carex vesicaria — liet. pūslėtoji viksva, plg. latv. pūslišu grislis („pūslelių“ LLKŽ 592), rus. nysbipuamas ocoka; T355 lot. Veronica spicata — liet. varpotoji veronika, plg. latv. varpu veronika („varpų“ LLKŽ 762), rus. KoJ10cucmas 8eponuKa; V401 lot. Salix aurita — liet. ausytasis karklas — latv. ausainais kūrkls (latv. ausains „ausytas“ LLKŽ 97), plg. rus. vmuacmas usa, vok. Ohrweide, angl. eared willow; c) JO89 lot. Ranunculus peltatus — liet. skydalapis vėdrynas — latv. trejlapu ūdensgundega (plg. latv. tris „trys“, lapa „lapas“ LLKŽ 731: 371), plg. vok. Schild-Wasserhahnenfup; K476 lot. Campanula rotundifolia — liet. apskritalapis katilėlis — latv. apallapu pulkstenite (latv. apalš „apskritas“ LLKŽ 42, lapa „lapas“ LLKŽ 371), plg. rus. kKpyz/toJiucmnoti KoJIroKOJIbuuK, vok. rundblittrige Glockenblume; L163 lot. Typha latifolia — liet. plačialapis švendras — latv. platlapu vilkvalite („plačialapė“ LLKZ 569), plg. rus. mupokoxrucmubiti pozo3, vok. breitbldttriger Rohrkolben,; T356 lot. Moneses uniflora, Pyrola uniflora — liet. vienažiedė žemoklė — latv. vienzieda sūnactina (latv. viens „vienas“, zieds „žiedas“ LLKŽ 777; 792), plg. rus. odnoysemxosus odnoysemka. vok. einbliitiges Wintergriin, Moosauge; d) E160 lot. Betula humilis — latv. zemais berzs (latv. zems, -a „žemas“ LLKZ 721), plg. liet. liekninis beržas, rus. nuskas 6epésa; E161 lot. Fagus sylvatica — latv. parastais diZskabardis (,.paprastasis” LLKZ 471), plg. liet. paprastasis bukas, angl. common beech; e) H257 lot. Potentilla argentea — latv. sudraba retéjs ( „sidabrinis“ LLKZ 639). plg. liet. tikroji sidabrazolé, rus. cepebpucmast nanuamxa, vok. SilberFingerkraut, angl. silvery cinquefoil; H276 lot. Cuscuta europaea — latv. Eiropas vija (latv. Eiropa „Europa“ LLKZ 736), plg. liet. paprastasis brantas, rus. esponeiickas noswnruka; f) M108 lot. Epilobium angustifolium, Chamaenerion angustifolium — latv. Saurlapu ugunspuke („siauralapis“ LLKZ 704) — liet. siauralapis gaurometis, plg. rus. xamenepuym yskonucmmueoiii, vok. schmalblittriges Weidenroschen; T259 lot. Bidens tripartita — latv. trejdaivu sunitis (latv. tris „trys“ LLKZ 731, daiva „skiltis“ LLKZ 149) — liet. triskiautis lakisius, plg. rus. mpéxpasdenvras uepeda, vok. dreiteiliger Zweizahn, 108 Solvita Lababnauskien¢ | Lietuvių ir latvių kalbų augalų vardai... 2) augalo spalvą ar dydį — lietuviškas rūšinis dėmuo paprastai reiškiamas sudurtiniu arba įvardžiuotiniu būdvardžiu, latviškas — sudurtinio daiktavardžio kilmininku arba įvardžiuotiniu būdvardžiu, pvz.: 1144 lot. Prunella grandiflora — liet. didžiažiedė juodgalvė-— latv. lielziedu brūngalvite, liela brūngalvite (latv. liels „didelis“ LLKŽ 381, zieds „žiedas LLKŽ 792), plg. rus. kpynnoysemxkosas 4epHO20JI06KQ; K408 lot. Ranunculus auricomus — liet. auksakuodis vėdrynas — latv. zeltaina gundega (,.auksinis, auksaspalvis“ LLKZ 789), plg. rus. sonomucmuotii mnomuk, vok. Gold[schopf]-Hahnenfuf; L419 lot. Sesleria caerulea — liet. melsvasis mélikas — latv. zilgana seslerija („melsvoji“ LLKZ 793), plg. rus. cony6as cecrepus, M383 lot. Trifolium spadiceum — liet. rusvasis dobilas — latv. brūnais ūbolinš („rūudasis“ LLKŽ 126), plg. vok. brauner Moorkleei: P233 lot. Rhinanthus minor — liet. mažasis barškutis — latv. mazais zvagulis ( „mažasis“ LLKZ 404), plg. rus. mMairbiū nozpemok, vok. kleiner Klappertopf. P502 lot. Ribes rubrum — liet. raudonasis serbentas. paprastasis serbentas — latv. sarkana janoga („raudonoji“ LLKZ 641), plg. rus. xpacnas cmopoduna, vok. rote Johannisbeere, angl. red currant, V117 lot. Empetrum nigrum — liet. juodoji varnauogé — latv. melna vistene („juodoji“ LLKZ 407), plg. rus. uépras sodsanuka (6oponuka), vok. schwarze Krdhenbeerei, 3) augalo kilmės vietą — lietuviškas rūšinis dėmuo paprastai reiškiamas priesagos -inis būdvardžiu, latviškas — daiktavardžio kilmininku, pvz.: E146 lot. Arnica montana — liet. kalninė arnika — latv. kalnu arnika („kalnų“ LLKŽ 318) plg. rus. zopkas apnuka; L129 lot. Ranunculus cassubicus — liet. kašubinis vėdrynas — latv. Kasūbijas gundega („Kašubijos“), plg. vok. Kassuber-Hahnenfuf3, rus. kawy6bcxuii TIFOIM UK; M236 lot. Rubus arcticus — liet. šiaurinė katuogé — latv. ziemelu kaulene („Sibiro“ LLKZ 792), plg. rus. apxmuueckas kocmsnuka, vok. arktische Himbeere; M297 lot. Trientalis europaea — latv. Eiropas septinstarite ( „Europos“ LLKZ 811). plg. liet. miškinė septyniké, rus. esponetickuii ceDMuunux; 0076 lot. Rosa vosagiaca — latv. Vogézu roze. plg. liet. melsvalapis erškėtis, pranc. rosier des Vosges; P135 lot. Potentilla norvegica — latv. Norvegijas retéjs (,,NorvegijosTM Terminologija | 2009 | 16 109 LLKŽ 816), plg. liet. šiaurinė sidabražolė, rus. nopeexcckas Jranuamxa, vok. norwegisches Fingerkrauti, angl. Norwegian cinquefoil, P349 lot. Salix lapponum — liet. laplandinis karklas — latv. Lapzemes karkls (,,LaplandijosTM LLKŽ 814), plg. rus. rannandekas usa, vok. Lapplandweide, Lappldndische Weide; R240 lot. Chamaepericlymenum suecicum — liet. Svediné sedulaité — latv. Zviedrijas pundurgrimonis („Švedijos“ LLKZ 820), plg. rus. wesedckuii dépen, vok. schwedische Hartriegel, S245 lot. Larix sibirica — liet. sibirinis maumedis — latv. Sibirijas lapegle („Sibiro“ LLKŽ 818), plg. rus. cubupckas Jrucmeennuya, vok. sibirische Lūrche, angl. Siberian larch; U020 lot. Bunias orientalis — liet. rytinė engra — latv. austruma dižpėrkone („rytų“ LLKZ 98), plg. rus. socmounas ceepOuea; V073 lot. Pinguicula alpina — liet. alpinė tuklė — latv. Alpu kreimule („Alpių“ LLKŽ 809), plg. rus. azvnutickas pxupanka, vok. Alpen-Fettkraut: V309 lot. Elodea canadensis — liet. kanadinė elodéja — latv. Kanadas elodeja ( „Kanados“ LLKŽ 813). plg. rus. xanadckas 371006; 4) žydėjimo laiką — lietuviškas rūšinis dėmuo paprastai reiškiamas priesagos -inis būdvardžiu, latviškas — daiktavardžio kilmininku, pvz.: K138 lot. Pulsatilla vernalis — liet. pavasarinė šilagėlė — latv. pavasara silpurene („pavasario“ LLKZ 536), plg. rus. eecennuii npocmpen. vok. Friihlings-Kiichenschelle; M292 lot. Rosa majalis — liet. miškinis erškėtis — latv. maija roze ( „gegužės“ LLKZ 393), plg. rus. maiickas poza, kopuunas poza, vok. Mairose; S484 lot. Leontodon autumnalis — liet. rudeniné snaudalé — latv. rudens vélpiene (,rudens” LLKZ 611), plg. rus. ocennas kymwbaba. vok. HerbstLéwenzahn, angl. autumn hawkbit; 5) rūšies atradéja ar aprasytoja — latvių kalbos augalų rūšių varduose vartojamas asmenvardinis rūšinis dėmuo, reiškiamas daiktavardžio kilmininku. Lietuvių kalbos rūšių varduose asmenvardinis dėmuo, išreikštas daiktavardžio kilmininku, vartojamas daug rečiau; paprastai rūšis įvardijama pagal kokį nors požymį ir išreiškiama būdvardžiu, pvz.: K099 lot. Dactylorhiza fuchsii — latv. Fuksa dzegužpirkstite, plg. liet. aukštoji gegūnė, rus. naJvyeKopnuK Pykca, vok. Fuchs-Fingerknabenkraut; M290 lot. Viola riviniana — liet. Rivinijaus našlaitė — latv. Rivina vijolite, plg. rus. duanrxa Pusunuyca, vok. Rivinus-Veilchen; 110 Solvita Lababnauskienė | Lietuvių ir latvių kalbų augalų vardai S393 lot. Juncus gerardii — latv. Žerara donis, plg. liet. druskinis vikšris, rsu. cumnuk XKepapa, 6) augalo augimo vietą — lietuvių nomenklatūroje vartojamas būdvardis, latvių — daiktavardžio kilmininkas, pvz.: [122 lot. Viola [canina] montana — liet. šilaininė našlaitė — latv. kalnu vijolite ( „kalnų“ LLKZ 318), plg. rus. zopnas ¢puanxa, vok. Berg-Hundsveilchen; JO81 lot. Schoenoplectus lacustris, Scirpus lacustris — liet. ežerinis meldas — latv. ezera lielmeldrs ( „ežero“ LLKZ 196), plg. rus. osėpubtū KaMbimi; R150 lot. Caltha palustris — liet. pelkinė puriena — latv. purva purene („pelkės, raisto“ LLKŽ 591), plg. rus. 6oxxomnas kaxyxruya, 7) santykį su kitomis rūšimis — lietuvių ir latvių kalbose vartojamas įvardžiuotinis būdvardis, pvz.: K309 lot. Galium verum — liet. tikrasis lipikas — latv. ista madara („tikroji“ LLKŽ 269), plg. rus. Hacmoswuti nodmapennux, vok. echtes Labkraut; M423 lot. Cicuta virosa — liet. nuodingoji nuokana — latv. indigais velnarutks („nuodingasis“ LLKZ 264), plg. rus. a006umnmiū sex; P478 lot. Artemisia vulgaris — liet. paprastasis kietis — latv. parasta vibotne („paprastoji“ LLKŽ 511), plg. rus. o6bikHosennas noJtbinob, vok. gemeiner Beifuf, P485 lot. Dianthus superbus — liet. puošnusis gvazdikas — latv. krašna nelke ( „puošnioji“ LLKZ 350), plg. rus. nbnunas 26030uxa, vok. Prachtnelke. IŠVADOS Lietuvių ir latvių kalbų augalų genčių vardai, pateikti EnDic2004 žodyne, yra vienažodžiai, tačiau skiriasi jų raiška. Lietuvių kalbos augalų genčių vardai atitinka Tarptautinio botanikos nomenklatūros kodekso reikalavimus — reiškiami vienaskaitos vardininko linksniu, o latvių kalboje augalų gentys įvardijamos daugiskaitos vardininko linksniu. Nedidelė dalis darybiškai neskaidomų genčių vardų yra bendra tiek lietuvių, tiek latvių kalbai, nes šie vardai yra atėję iš senosios indoeuropiečių, bendrosios baltų ir slavų kalbų ar tik baltų kalboms būdingos leksikos. Kita, kiek mažesnė, augalų genčių vardų grupelė yra senieji skoliniai, perimti iš finų, slavų ir germanų kalbų. Gerokai daugiau genčių vardų abi kalbos pasiskolino iš lotyniškos nomenklatūros. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lietuvių kalboje lotyniškų skolinių rasta apie 6%, o latvių kalboje dvigubai daugiau — 12%. Terminologija | 2009 | 16 111 Dauguma EnDic2004 žodyne pateiktų tiek lietuvių, tiek latvių kalbų augalų genčių vardų yra dariniai. Produktyviausias lietuvių kalbos augalų genčių vardų darybos būdas yra priesagų vedyba, latvių — dūryba. Daugiausia augalų genčių vardų yra sudaryta su priesagomis liet. -enis, -enė ir latv. -enis, -ene, abiejose kalbose gausu ir deminutyvinių priesagų (liet. -ytė, -utis, -utė, -ėlis, -ėlė; latv. -itis, -Ite, -inš, -ina) vedinių. Būdingas latvių kalbos augalų genčių priesagų vedybos ypatumas — genčių vardai dažnai sudaromi su dviem priesagomis: -en- + -ite. Lietuvių ir latvių kalbų augalų rūšių vardų rūšinių dėmenų raiška turi panašumų ir skirtumų. Abiejų kalbų rūšiniai dėmenys dažniausiai reiškiami yra būdvardžiais. Lietuvių kalboje rūšiniai dėmenys reiškiami įvardžiuotiniais, priesagos -inis ir sudurtiniais būdvardžiais. Latvių kalbos augalų rūšių vardų rūšiniai dėmenys reiškiami įvardžiuotiniais būdvardžiais ir daiktavardžio kilmininku. Daiktavardžio kilmininkas lietuvių kalbos augalų rūšių varduose vartojamas gana retai — tik tada, kai teikiamas asmenvardinis rūšinis dėmuo. ŠALTINIAI EnDic2004 — Aplinkos apsaugos žodynas EnDic2004 [6039 terminai: suomių, estų. anglų, prancūzų, vokiečių, švedų, lietuvių, latvių, rusų. lotynų k.|/vyr. redaktorius A. Maastik, Helsinki-Tartu: Finnish Environment Institute (SYKE). LLKŽ — Latvių-lietuvių kalbų žodynas. Sudarė doc. dr. Alvydas Butkus, Kaunas. 2003. BIC, — Buonozuueckui shyuxroneduveckuū crosape In. peg. M.C. Tunspos, Mocksa. 1986. Interneto prieiga: <http://slovari.yandex.ru/dict/bse/article/00077/30900.htm >. LITERATŪRA BTŽ 1965: Botanikos terminų žodynas. Sudarė Botanikos žodyno komisija. Redagavo prof. dr. J. Dagys (vyr. redaktorius), biol. m. k. A. Lekavičius ir V. Mališauskienė, Vilnius. Edelmane 1968: Arstniecibas augu terminologija. — Latviešu valodas kultūras jautūjumi 4. 103-107. Edelmane 1978: Augu nosaukumu darinššanas veidi latviešu valoda. - Latviešu valodus kultūras jautajumi 14, 97-103. Gaivenis K. 1985: Lietuvos augalų genčių ir rūšių pavadinimai. — Lietuvių kalbotyros klausimai: Mokslo kalbos kultūros ir terminologijos problemos 24, 165—-178. Genelytė A. 2001: Tarptautinis botanikos nomenklatūros kodeksas ir lietuvių terminologija. — Terminologija 8 130-137. GudZinskas Z.. Rašomavičius V. 2004: Kelis lietuviškus pavadinimus turinčių augalų genčių nomenklatūra ir , jos norminimo principai. ~ Botanica Lithuanica 6, 3—18. Karulis K. 2001: Latviešu etimologijas vardnica, Riga. Keinys St. 2005: Dabartinė lietuvių terminologija. Vilnius. Kutorga E. 1997: Botanikos ir mikologijos nomenklatura, Vilnius. LAN 2003 — Edelmane I., Ozola A. Latviešu valodas augu nosaukumi. Riga. Sabaliauskas A. 1990: Lietuvių kalbos leksika, Vilnius. Skujina V. 2002: Latviešu terminologijas izstrades principi. Riga. 112 Solvita Lababnauskienė | Lietuvių ir latvių kalbų augalų vardai... Stalažs A. 2004: Botanikas terminologijas apakškomisijė apstiprinatie botanikas terminu veidošanas principi. — Terminologijas Jaunumi 10, Riga, 22-24, Axsanora O. 2005: Crosape Tunzsucmunieckux mepmusos, Mockaa, Kanjjenaku T. 1973: K sonpocy 0 HOMEHKIATYPHBIX HaHMenOBaHHAZx, — Bonpocw paspabomku nayunomexnuutueckot mepmunarocu, Para, 60-70. LITHUANIAN AND LATVIAN PLANT NAMES IN THE ENVIRONMENTAL DICTIONARY ENDIC2004 The article deals with botanical nomenclature of the Baltic languages. It analyses more than 300 Lithuanian and Latvian names of plant genera and over 430 names of species taken from the Environmental Dictionary EnDic2004 in nine languages which was published in 2004 by the Finnish Environment Institute. Plant names are analysed in respect of origin and word-formation. An attempt is made to establish similarities and differences of the Lithuanian and Latvian names of plant genera and species. Lithuanian and Latvian names of plant genera from EnDic2004 are one-word names, but they have different expression. Lithuanian names of plant genera meet the requirements of the International Code of Botanical Nomenclature (ICBN) — they are presented in nominative case in singular. Latvian genera of plants are presented in the nominative case in plural. Lithuanian and Latvian names of plant genera were divided into two groups: names irresolvable in respect of derivation and word-formations. Some names irresolvable in respect of derivation were inherited from Indo-European (Lith. beržas — Latv. berzi (birch)). Baltic-Slavic (Lith. liepa — Latv. liepa (lime)) or purely Baltic (Lith. apynys — Latv. apinis (hop)) vocabulary and they are common for both Lithuanian and Latvian languages. Another rather small group is comprised of old borrowings taken from Finnic (Lith. kadagys — Latv. kadiki (juniper)), Slavic (Lith. mėta — Latv. métra (mint)) and Germanic languages (Lith. vikis — Latv. vikis (vetch)). Both languages have also borrowed may more names from Latin (Lith. lobelija — Latv. lobélija (lobelia)). There are more such borrowings in Latvian than in Lithuanian. The majority of Lithuanian and Latvian names of plant genera presented in EnDic2004 are derivates or compounds. The most productive way of name creation is suffixation in Lithuanian and compounding in Latvian. The most productive suffixes are -enis (bruknenis (azalea)), -ené (gebenė (ivy)) in Lithuanian and -enis (titenis (bindweed)), -ene (gandrene (crane’s-bill)} in Latvian. In both languages diminutive suffixes are popular: -yté (barboryté (wintercress)), -utis (barskutis (yellow-rattle)), ~uté (medutė (may lily)). -élis (katilėlis (belltflower)) and -élé (ramunėlė (camomile)) in Lithuanian: -inš (abolins (clover)), -ina (Zagatina (may lily)), -itis (cirulitis (corydalis)) and -ite (atraitnite {pansy)) in Latvian. A specific characteristic of Latvian suffixation is the usage of two suffixes -en- + -ite (ziepenite (milkwort)). In both languages compounds are frequent. but prefixation is rare. Lithuanian and Latvian names of species have similarities and differences. Most frequently a specific component of the name of species in both languages is an adjective. Specific components of Lithuanian names of species are expressed in definite adjectives (paprastoji rykstené (goldenrod)), adjectives with the suffix -inis (pievinis Terminologija | 2009 | 16 113 katilėlis (spreading bellflower)) and compound adjectives (įvairialapė usnis (heterophyllous thistle)). Specific components of Latvian names of species are expressed in definite adjectives (mazais ūdenszieds (common duckweed)) and in the genitive of a noun (kalnu priede (dwarf mountain pine)). In Lithuanian the genitive of a noun is used rarely — only when the specific component of the name of species is a personal name. Gauta 2009-12-04 Solvita Labanauskiené Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pastas: [email protected] 114 Solvita Lababnauskiene | Lietuvių ir latvių kalbų augalų vardai...