Daugiareikšmiai ir homoniminiai statybos liaudies terminai

Daugiareikšmiai ir homoniminiai statybos liaudies terminai ROBERTAS STUNŽINAS Lietuvių kalbos institutas ienas pagrindinių terminijos siekiamybių ir reikalavimų yra terminų vienareikšmiškumas. Tobulai sutvarkytoje terminijoje kiekvienai sąvokai turėtų būti atskiras terminas ir kiekvienas terminas turi žymėti tik vieną sąvoką (Keinys 1980: 30). Tačiau daugelio sričių terminijose pasitaiko atvejų, kai vienu terminu įvardijamos skirtingos sąvokos. Toks sąvokų ir terminų neatitikimas, sukeliantis terminų daugiareikšmiškumą ir homonimiją, būdingas mažiau sutvarkytoms mokslo sričių terminijoms. Terminų daugiareikšmiškumas ir homonimija ypač būdingi mažu reikšmių griežtumu ir metaforiškumu pasižyminčiai statybos liaudies terminijai. Šiame straipsnyje apžvelgiama daugiareikšmė Lietuvių kalbos žodyno (t. 1-- XX) ir Lietuvių kalbos atlaso (T. I) (šaltinių sąrašą žr. straipsnio pabaigoje) statybos liaudies terminija. Analizuojami šaltiniai — Lietuvių kalbos atlasas ir Lietuvių kalbos žodynas yra vieni didžiausių liaudies terminų šaltinių. Lietuvių kalbos atlasas — „svarbiausias arealinės kalbotyros veikalas, kuriame parodyta kelių tūkstančių lietuvių kalbos reiškinių — kaimo buityje vartojamų žodžių, pavadinimų, terminų įvairavimas ir paplitimas“ (LKE 1999: 369). Lietuvių kalbos žodynas — „svarbiausias XX a. lietuvių leksikografijos ir lietuvių filologijos veikalas <...>, apimantis lietuvių kalbos leksiką nuo pirmųjų rašytinių šaltinių iki dabartinės šnekamosios ir raštų kalbos“ (LKE 1999:374-376). Renkant medžiagą perskaityti Lietuvių kalbos žodyno 1-XX tomai. Patogumo dėlei pavyzdžiai straipsnyje pateikiami remiantis elektroninio Lietuvių kalbos žodyno duomenimis. Straipsnio tikslas — nustatyti, kas būdinga daugiareikšmei ir homoniminei statybos liaudies terminijai, taip pat išsiaiškinti, kokių požymių bendrybių ir skirtybių turi tam tikros daugiareikšmių ir homoniminių terminų grupės. Iš viso aptariama daugiau nei 350 daugiareikšmių ir homoniminių terminų eilučių, kurias sudaro 789 skirtingi terminai. Leksikologijos teorijoje daugiareikšmiškumas — žodžio (ar kurio nors kito 68 Robertas Stunžinas | Daugiareikšmiai ir homoniminiai statybos... reikšminio kalbos vieneto) dviejų ar daugiau susijusių reikšmių turėjimas (LKE 1999: 460). Homonimija — reiškinys, kai tą pačią raišką turintys zodžiai turi visiškai skirtingas reikšmes (Jakaitienė 2009: 101). Terminologijos teorijoje daugiareikšmiškumas ir homonimija traktuojami nevienodai. S. Griniovo teigimu, kurį laiką kelių sąvokų vardijimas tuo pačiu leksiniu vienetu laikytas daugiareikšmiškumu (IT 'puxes 1990: 99). Vėliau, terminologo teigimu. kalbėta tik apie terminų homonimiją. Laikytasi nuomonės, kad kelias sąvokas įvardijantys vienodi leksiniai vienetai turi būti laikomi homonimais — mokslo sąvokos turi aiškias ir tiksliai nustatytas ribas, o šias sąvokas atspindinčios terminų reikšmės taip pat turi būti tiksliai išskiriamos ir atskiriamos (I 'puxes 1990: 100). Iš tikrųjų terminologijoje galima kalbėti ir apie terminų homonimiją, ir apie daugiareikšmiškumą. Abiem atvejais tuo pačiu leksiniu vienetu įvardijamos kelios sąvokos, tačiau homonimijos atveju sąvokų ryšiai nėra aiškiai apčiuopiami arba jų išvis nėra (I'punes 1990: 101). Šiame straipsnyje laikomasi įprasto leksinės semantikos ir terminologijos požiūrio ir daugiareikšmiais laikomi terminai, turintys reikšmių sąsajų. N. Golovino teigimu, terminologijoje daugiareikšmiškumas gali atsirasti iš paprastosios kalbos žodžių ir tai vyksta keičiantis ar plėtojantis pagrindinei reikšmei (Tonosuxn 1987: 48). Terminologo teigimu, daugiareikšmių terminų gali atsirasti pavadinimo perkėlimo būdu pagal tam tikrus sąvokų asociacinius ryšius (T onosun 1987: 51). Homoniminiais laikomi terminai, turintys atsitiktinį garsinės sandaros sutapima’. Homonimų reikšmės turi būti tiek tolimos, kad jų nebūtų galima suvokti kaip to paties elemento susijusių reikšmių (LKE 1999: 248). Straipsnyje homoniminiais terminais visų pirma laikytini atsitiktinį fonetinį panašumą turintys skirtingų reikšmių žodžiai, paprastai pateikiami atskiruose žodyno straipsniuose. DAUGIAREIKŠMIAI TERMINAI Tiriamoje medžiagoje absoliučią daugumą sudaro daugiareikšmiai terminai. 769 daugiareikšmiai terminai sudaro 97,5% visų analizuojamų terminų. Tai yra tuose pačiuose straipsniuose pateikiami artimų reikšmių terminai. Čia pirmiausiai minėtini artimas sąvokas įvardijantys daugiareikšmiai terminai. Jie turi tą patį reikšmės branduolį, tačiau išsiskiria įvairiais reikšmės || V. Urbučio teigimu, homonimų reikšmės skyrimasis apskritai nėra diferencinis požymis — visi dvipusiai elementai skiriasi reikšme (LKE 1999: 101). Terminologija | 2009 | 16 69 periferijos aspektais. Leksinės reikšmės sudėties požiūriu tai yra bendras pagrindines semas“ turintys, bet tam tikromis šalutinėmis semomis išsiskiriantys terminai. Šis pluoštas susideda iš 311 terminų (40,4% visų daugiareikšmių terminų). Pagal įvardijamus dalykus tai yra pastatus (29 terminai), pastatų dalis, patalpas ir priestatus (109), konstrukcijas (67), tvoras ir aptvarus (68), pastatų vidinius įtaisus ir įtaisinius (25), statybos įrankius ir priemones (9) ir amatininkus (4) įvardijantys terminai. Pagal pačias bendriausias ir svarbiausias“ skiriamasias semas* šiuos daugiareikšmius terminus galima skirstyti į smulkesnes grupeles. Pastatus įvardijantys daugiareikšmiai terminai daugiausia turi paskirties skiriamųjų semų (8 eilutės), pvz.: namas „gyvenamasis namas“ LKA I 34, LKŽ4—? „atskirai pastatytas nedidelis trobesys su virykle vasarai“ LKZ; kaniūkšlė „arklių tvartas, arklidė“ KZ. — „kiaulių tvartas“ LKZ.. Nemaža daugiareikSmiy terminų dalis tarpusavyje yra susiję sinoniminiais ryšiais. Pavyzdžiui, terminai šieninė LKA I 57, daržinė LKA I 56, klaimas LKA I 57, klojimas LKA I 57, kluonas LKA I 57, skūnia LKA I 57 turi „šieno laikomo trobesio“ ir „javų laikomo trobesio“ reikšmes: daržinė „šieno laikomas trobesys"“ LKA I 56 — „trobesys, kuriame javai tik sukraunami“ LKA I 53, LKZ.: klaimas „šieno laikomas trobesys“ LKA I 57 — „trobesys, kuriame javai sukraunami ir džiovinami“ LKA 153; klojimas „šieno laikomas trobesys“ LKA I 57 — „trobesys, kuriame javai sukraunami ir džiovinami“ LKA I 53; kluonas „didelis javų kraunamas trobesys“ LKA I 53, LKŽ, — „šieno laikomas trobesys“ LKA I 57 — „trobesys, kuriame javai sukraunami ir džiovinami“ LKA I 53; skūnia „daržinė, kluonas“ LKZ.. — (skuné)® „šieno laikomas trobesys“ LKA I 57 — „javų kraunamas trobesys su vienu grendymu” LKA I 53 — (skūnė) „trobesys, kuriame javai tik sukraunami“ LKA I 53 (skané) — „ratinė“ LKZ.: šieninė „šieno laikomas trobesys“ LKA I 57, KZ. — „daržinė“ LKŽ,. Straipsnyje vartojamas dažniausias — semos terminas. Semantiniai elementai dar vadinami semantiniais požymiais, semantiniais diferenciniais požymiais, noemomis, semantiniais daugikliais, reikšmės požymiais (žr. Gudavičius 2007: 25). Analizuojami terminai turi ne vieną skiriamąjį požymį. Tačiau kiekvienu atveju galima išskirti patį svarbiausią skiriamąjį požymiį (jų grupę). Leksinėje semantikoje kalbama apie tapačios semos ryšį, t. y. kai kelios reikšmės yra susijusios vienu ar keliais semantiniais komponentais (žr. Jakaitienė 2010: 96). Straipsnyje kalbama apie priešingą reiškinį ir vartojamas antoniminis terminas skiriamoji sema. Po brūkšnio pateikiamos daugiareikšmių terminų reikšmės, Skiausteliuose pateikiami variantiniai terminai (plačiau apie variantinius statybos liaudies terminus žr. Stunžinas 2008: 111-131). 70 Robertas Stunžinas | Daugiareikšmiai ir homoniminiai statybos... Keletas daugiareikšmių terminų turi kokybės skiriamųjų semų (3 eilutės), pvz.: abarés „tvartas“ LKA I 50— „dideli karvių tvartai“ LKA I 50; riūmas „didelis, gražus, ištaigingas gyvenamasis namas“ LKA I 34— „sodyba“ LKZ.: svirnas „trobesys grūdams pilti“ LKA I 47, LKZ. — „didesnė klėtis“ LKŽ, — „dvarų didelis pastatas grūdams laikyti“ LKA I 47. Vieną eilutę sudaro terminai, turintys priklausymo skiriamųjų semų, pvz.: trisienis „daržinė prie tvarto šienui laikyti“ LKA I 57 — „kluonelis prie kluono galo šienui krauti“ LKA I 57. Pastatų dalis, patalpas bei priestatus įvardijantys daugiareikšmiai terminai daugiausia turi priklausymo skiriamųjų semų (23 eilutės), pvz.: aukštas „vieta ant lubų, antlubis“ LKZ.— „vieta ant klėties lubų, antlubis“ LKA I 49; galas „gyvenamos trobos dalis, viena pusė“ LKŽ, — „klojime vieta, kur kraunami javai, nampusė, prėslas“ LKZ, — „vidurinė trobesio dalis javams ar šienui krauti“ LKA 155 — „vieta javams ar šienui krauti tam tikro trobesio, kurio durys iš šono, o grendymas išilgai, gale“ LKA 1 55; kamara „valstiečių trobos ar klėties kambarys įvairiems produktams ir daiktams pasidėti, indauja, sandėlis“ LKZ, — „maudymosi trobesio pirmoji patalpa“ LKA I 58; pakura „jaujos ar pirties dalis, kur kuriama krosnis džiovinti linams ar javams prieš kuliant“ LKZ, — „javų džiovinimo patalpa“ LKA I 64; pirtis „patalpa, kur džiovinami ir minami linai“ LKŽ,. — „jauja kluone linams ar javams džiovinti prieš minant ar kuliant, duba, pakura“ LKA I 64, LKŽę; užpeludis „javų kraunamo trobesio žemesnis priestatas“ LKA I 54, LKZ. — „priestatas prie kluono pelams supilti, peludė“ LKZ.; viršus „vieta ant lubų, antlubis, aukštas“ LKZ. — „vieta ant klėties lubų, antlubis“ LKA I 49; viškos „patalpa ant daržinės lubų“ LKZ, — „patalpa ant klėties lubų“ LKZ. — „patalpa ant prieklėčio lubų“ LKZ. — „patalpa ant svirno lubų“ LKZ. — „patalpa ant trobos lubų, aukštas“ LKŽ, — „patalpa ant priemenės lubų“ LKZ.. Šioje grupelėje daugiausia pasitaiko daugiareikšmių terminų, įvardijančių įvairių pastatų priestatus ar pirmąsias patalpas, arba, tiksliau — turinčių „priemenės“ ir „maudymosi trobesio pirmosios patalpos“ reikšmes, pvz.: butukas „priemenė“ LKA I 39, LKZ, — „maudymosi trobesio pirmoji patalpa“ LKA I 58: gonkas (gonkos) „prieangis, gyvenamo namo priebutis, statomas prie lauko durų“ LKA I 39—(gonkos) „prieklėtis“ LKA I 48; gonkelis „be langų, atviras priebutis“ LKA I 39 — „prieklėtis“ LKA I 48; kalidorius „maudymosi trobesio pirmoji patalpa“ LKA I 58 — „priemenė“ LKA I 39; nameliokas „maudymosi trobesio pirmoji patalpa“ LKA I 58 — „priemenė“ Terminologija | 2009 | 16 71 LKA I 39; namelis „priemenė“ LKA I 39, LKZ.— „maudymosi trobesio pirmoji patalpa“ LKA I 58; prieangis „gyvenamo namo priebutis, statomas prie lauko durų“ LKA I 39, LKZ, — „jaujos dalis“ LKZ. — „maudymosi trobesio pirmoji patalpa“ LKA I 58— „prieklėtis“ LKA 148 — „priemenė“ LKA I 38, LKŽ.; prieangiukas „priemenė“ LKA I 38 — „maudymosi trobesio pirmoji patalpa“ LKA I 58; prieduris „klojimo dalis prie durų“ LKZ. — „priebutis, prienamis“ ILKZ.: priegonkis „priebutis“ LKA I 39, KZ. „prieklėtis“ LKA 1 48; priemenė „gyvenamojo namo dalis prie lauko durų“ LKZ. — „jaujos prieduris. prieangis“ LKŽ, — „maudymosi trobesio pirmoji patalpa“ LKA I 58, LKZ.; priesienis „maudymosi trobesio pirmoji patalpa“ LKA I 58, LKZ, — „priebutis“ LKA 140 — „priemenė“ LKA I 38, LKŽ.; prieškambaris „priemenė“ LKA I 39 — „maudymosi trobesio pirmoji patalpa“ LKA I 58; sienis „priemenė“ LKA I 39, LKZ. — „maudymosi trobesio pirmoji patalpa“ LKA I 58, LKZ,; varanda „priebutis“ LKA I 40 — „prieklėtis“ LKA I 48. Nemaža terminų dalis turi paskirties skiriamųjų semų (17 eilučių), pvz.: grinčia „trobos prastesnysis galas“ LKŽ. — „gyvenamojo namo galas, kur pilamos bulvės“ LKA I 34; kamara „valstiečių trobos ar klėties kambarys įvairiems produktams ir daiktams pasidėti, indauja. sandėlis“ LKZ. — „kaimo trobos svečių kambarys“ LKŽ, — „kambarys“ LKZ. — „miegamasis kambarys (ppr. prie klėties)“ LKZ.: katukas „pelų laikymo vieta“ LKA I 54 — „užtvara. sandėlis tvarte pašarams ar pakinktams sudėti“ LKZ.: menė „svetainė, seklyčia“ LKZ. — „kamara, sandėliukas priešinėje“ LKZ.: pazastiné „peludė“ LKZ. — „šalidė“ LK Ze; pirkaité „kambarys svečiams, seklyčia“ LKŽ, — „patalpa kitame pirkios gale maisto produktams, bulvėms laikyti“ LKZ.: pirtikė „prieangis“ LKZ, — „patalpa įvairiems maisto produktams ir daiktams pasidėti, kamara, priešininkė, maltuvė“ LKZ.: priesakiné „gerai įrengtas, puošnus valstiečio namo kambarys“ LKZ, — „valstiečio namo prieSine. kamarėlė“ LKZ,; siopa „pašiūrė, stoginė“ LKŽ,— „pašiūrė kuliamosios mašinos maniežui laikyti, maniežinė, mašinbūdė“ LKŽei šopa „pastogė, padangtė“ LKŽ, — „pastogė šiaudams, šienui, linams krauti, daržinė“ LKŽ,; užlaidas „klojimo galas, šalinė“ LKA I 55, LKZ.- „peludė“ 1.KZ.: vazaunė „patalpa vežimams, rogėms, ūkio padargams, pakinktams ir pan. laikyti, ratinė“ LKZ. — „patalpa šienui laikyti, daržinė“ LKZ.. Šioje grupelėje daugiausia yra daugiareikšmių terminų, turinčių „javų laikomos vietos“ ir „šieno laikomos vietos“ reikšmes, pvz.: jaugalis „jaujos galas, kluono galas, kur krauna javus, prėslas" LKZ. — „trobesio dalis, kur kraunama javai ar šienas“ LKA I 55; pakrava „vieta klojime aukščiau balkių 72 Robertas Stunzinas | Daugiareikšmiai ir homoniminiai statybos... krauti javams“ LKZ.— „vieta, patalpa šienui, šiaudams krauti“ LKŽę; stulpas „javų šalinė“ LKZ, — „šieno šalinė“ LKZ.: šalidė „peludė“ LKZ, — „vieta javams ar šienui krauti“ LKA I 55, LKZ. — „vieta klojime, kur kraunami šiaudai, šienas“ LKŽ,.; užukartė „šalidė“ LKZ. — „vieta klojime, kur kraunami javai, šiaudai, šienas“ LKZ.. Keletas daugiareik$miy terminų turi konstrukcinių ypatybių skiriamyjų semų (3 eilutės), pvz.: butukas „priemenė“ LKA I 39, LKZ, — „paprastas, lentomis apkaltas priebutis“ LKA I 39; gonkas „prieangis, gyvenamo namo priebutis, statomas prie lauko durų“ LKA I 39 — „paprastas, be langų prieangis“ LKA I 39; gonkos „prieangis, gyvenamo namo priebutis, statomas prie lauko durų“ LKA I 39 — „be langų, atviras priebutis“ LKA I 40— „įstiklintomis sienelėmis priebutis“ LKA I 39 — „puošnesnis priebutis“ LKA I 40 — „uždaras su langais priebutis“ LKA I 39. Kiti terminai turi kitokių skiriamųjų semų. Terminai stubelė „gerasis kambarys, svetainė“ LKZ. — „mažesnysis kambarys“ LKZ. turi kokybės skiriamųjų semų. Terminai nampusė ir prėslas, turintys „javų ir šieno laikomos vietos“ ir „javų ir šieno prikrautos vietos“ reikšmes, turi pilnio skiriamųjų semų, pvz.: nampusė „javų ar šieno prikrauta šalinė“ LKA 1 55— „klojimo, daržinės galas javams, šienui ir kt. krauti“ LKZ.: prėslas „javų, šieno prikrauta šalinė“ LKZ. — „vieta javams ar šienui krauti“ LKA I 55. Didžiausia pastatų konstrukcijas įvardijančių terminų dalis turi priklausymo skiriamųjų semų (14 eilučių), pvz.: aslė „gyvenamojo namo molinio (pluktinio) grendymas“ LKA I 36— „javų kraunamo trobesio vieta, kurioje kuliami javai“ LKA I 53; grendymas „asla“ LKA I 37 — „javų kraunamo trobesio vieta, kurioje kuliami javai“ LKA I 53; kluonas „asla“ LKA I 37 — „molinis klojimo grindinys“ LKZ.: laitas „asla“ LKA I 37, LKZ. — „javų kraunamo trobesio vieta, kurioje kuliami javai“ LKA I 53; lubavonia „gyvenamojo namo lubos" LKA I 36 — „klėties lubos“ LKA I 48; padas „asla“ LKA I 37 — „javų kraunamo trobesio vieta, kurioje kuliami javai“ LKA I 53, LKZ.: pamastas „grindys“ LKA I 38, LKŽ, — „javų kraunamo trobesio vieta, kurioje kuliami javai“ LKA I 54; plonas „asla“ LKA I 37 — „javų kraunamo trobesio vieta, kurioje kuliami javai“ LKA I 54; šlengė „durų stakta“ LKZ, — „lango stakta“ LKZ.; užlelės „klėties lubos“ LKA I 48 — „lubos virš prieklėčio“ LKA I 48: užlos „gyvenamo namo priemenės lubos“ LKA I 36, LKZ. — „lubos virš prieklėčio“ LKA 148 — „pirkios lubos“ LKŽ,. — „klėties lubos“ LKA I 48; verėja „kluono durų šulas“ LKZ.— „žardo šoninis šulas“ LKZ.: viškos „daržinės lubos“ LKZ. — „priemenės lubos“ Terminologija | 2009 | 16 73 LKŽę; žemė „asla“ LKA I 37 — „javų kraunamo trobesio vieta, kurioje kuliami javai“ LKA I 54. Grupelė terminų turi paskirties skiriamųjų semų (9 eilutės), pvz.: driblentė „Jenta, kalama iš galo šiaudinio stogo, kad vėjas šiaudų netaršytų, vėtrinė“ LKZ, — lenta, kalama prie namų sienos pagal pamatą, pagal langą ar skliautų (¢yto) apačioje vandeniui nubėgti, palašinė" LKŽ.: juosta „medinė sutvirtinamoji durų, stalų ir pan. detalė, pervaras, sankalas, įvylis“ LKŽ. — „skersinis medis, jungiantis stalo, durų ir kt. lentas“ LKZ. — „skersinis, jungiantis gegnes“ LKZ.; pėdžia „vertikalus ramstis senoviniame klojime stogui laikyti“ LKZ, — „žardo šulas ar šiaip koks ramstis“ LKŽę: permėtis „po kraigu einanti kartis, ant kurios sukabintos gegnės“ LKZ.— „skersinė kartis, jungianti kreklus“ LKZ.: varža ,(darzinés, jaujos) sienojus sutvirtinantis skersinis“ LKZ. — „gegnes jungiantis rastelis, skersinis, spyris“ LKZ.- „kartelė šiaudams prispausti dengiant stogą, klostis“ LKZ,; kanė „įkarpa rasto gale kertėms sunerti“ LKŽ.— „išpjova sienoje sijai įleisti“ LKZ,; grendymėlis „javų kraunamo trobesio vieta, kurioje kuliami javai“ LKA I 53 — „klojimų viduriu išilgai einantis grendymas, kuris jungia du skersinius grendymus“ LKA I 53; čerpė „molio plytelė stogui dengti“ LKZ. — „plytelė krosniai statyti, koklis“ LKZ.: koklis „Čerpė“ LKZ.— „iš viršaus glazuruota plona plyta, vartojama krosnims iš išorės, sienoms ir grindims iškloti“ LKZ.. Šiek tiek mažiau yra daugiareikšmių terminų. turinčių sudėties skiriamųjų semų (8 eilutės), pvz.: asla „plūktinis grendymas“ LKA I 36 — „medinės grindys“ LKA I 36; dokas „stogas“ LKZ. — „skarda ar lentelėmis (gontais) dengtas stogas“ LKA I 35 — „šiaudinis stogas“ LKA I 35; grendymas „asla“ LKA I 37 — „plūktinė klojimo asla, padas, laitas“ LKZ.: grinda „medinė asla iš lentų, grindys“ LKZ.— „plūktinė asla, laitas“ LKZ.: klojimas „lentomis klotas grendymas“ LKA I 54 — „plūktinė ar lietiné asla (klojime), grendymas, laitas, padas“ LKZ.; padamentas „mūrytas pamatas, po siena padėti akmenys“ LKA I 36 — „pamatas, fundamentas” LKZ.: pamatai „apatinė namo dalis, ant kurios statomos sienos“ LKA I 35, LKZ, — „mūrytoji (akmenų, plytų) apatinė namo dalis“ LKA I 35; pamūra „pamatas (lietas iš cemento, mūrytas)“ LKZ. — „pamatas“ LKA I 35. Didžioji tvoras bei aptvaras įvardijančių terminų dalis turi sudėties skiriamųjų semų (11 eilučių), pvz.: rikis „plonų kartelių tvora“ LKA 1 62 — „statinė tvora, pinučiai“ LKŽ.: stačiakuoliai „į žemę sukaltų stačių baslių, kurių viršutiniai galai sutvirtinami vytimis, tvora“ LKA I 63 — „siaurų, lygiais tarpais sukaltų lentelių tvora“ LKA I 60; stačiokai „į žemę sukaltų 74 Robertas Stunžinas | Daugiareikšmiai ir homoniminiai statybos... stačių baslių, kurių viršutiniai galai sutvirtinami vytimis, tvora“ LKA 1 63-— „siaurų, lygiais tarpais sukaltų lentelių tvora“ LKA I 60; statiniai „eglėšakių stati tvora“ LKA 161 — „į žemę sukaltų stačių baslių, kurių viršutiniai galai sutvirtinami vytimis, tvora“ LKA I 63 — „siaurų, lygiais tarpais sukaltų lentelių tvora“ LKA I 60— „stačia nugenėtų eglisakiy tvora, pinučiai, ziogris“ LKA I 61, LKZ. — „žagarų tvora“ LKA I 64; statiniukai „eglėšakių stati tvora“ LKA 161 — i žemę sukaltų stačių baslių, kurių viršutiniai galai sutvirtinami vytimis, tvora“ LKA I 63 — „siaurų, lygiais tarpais sukaltų lentelių tvora“ LKA I 60; strikoliai „į žemę sukaltų stačių baslių, kurių viršutiniai galai sutvirtinami vytimis, tvora“ LKA 1 63 — „siaurų, lygiais tarpais sukaltų lentelių tvora“ LKA I 60; strikuoliai „eglėšakių stati tvora“ LKA I 61, LKZ. — „siaurų, lygiais tarpais sukaltų lentelių tvora“ LKA I 60, LKZ.: tuinai ,eglésakiy stati tvora“ LKA I 62 — į žemę sukaltų stačių basliy, kurių viršutiniai galai sutvirtinami vytimis, tvora“ LKA I 63; žardis „vinimis kalta karčių tvora“ LKA I 63 — „vytimis rišta ar vinimis kalta karčių tvora“ LKA I 62; žiograi „eglėšakių stati tvora“ LKA 161 — „pinta tvora“ LKZ.; žiogrius „eglėšakių stati tvora“ LKA I 61 — „statinė tvora, nupinta iš medžio šakų, sukaišiotų tarp skersinių, pinučiai“ LKZ.. Iš šių terminų daugiareikšmiškumo yra atsiradęs ir sudėtinių terminų daugiareikšmiškumas, nes nemažai tvoras įvardijančių vienažodžių terminų įeina į sudėtinių terminų sudėtį (11 eilučių), pvz.: rikinė tvora „plonų kartelių tvora“ LKA 162 — „žagarų tvora“ LKA I 64; rikių tvora „eglėšakių stati tvora“ LKA I 62 — „plonų kartelių tvora“ LKA I 62; stačiakuolių tvora „į žemę sukaltų stačių baslių, kurių viršutiniai galai sutvirtinami vytimis, tvora“ LKA I 63 — „siaurų, lygiais tarpais sukaltų lentelių tvora“ LKA I 60; stačiokė tvora „eglėšakių stati tvora“ LKA I 61 — „siaurų, lygiais tarpais sukaltų lentelių tvora“ LKA I 60; statinė tvora „eglėšakių stati tvora“ LKA I 61 — „siaurų, lygiais tarpais sukaltų lentelių tvora“ LKA 1 60 — „į žemę sukaltų stačių baslių, kurių viršutiniai galai sutvirtinami vytimis, tvora“ LKA I 63 — „stačių lentelių tvora“ LKŽ, — „tvora iš pinučių, žiogrinė“ LKZ. — „tvora iš pražulniai sudėtų šakų, kartelių“ LKZ. — „žagarų tvora“ LKA I 64; statinių tvora „eglėšakių stati tvora“ LKA 161 — „į žemę sukaltų stačių baslių, kurių viršutiniai galai sutvirtinami vytimis, tvora“ LKA 163- „siaurų, lygiais tarpais sukaltų lentelių tvora“ LKA I 60 — „žagarų tvora“ LKA I 64; statinykų tvora „į žemę sukaltų stačių baslių, kurių viršutiniai galai sutvirtinami vytimis, tvora“ LKA I 63— „žagarų tvora“ LKA I 64; strikolinė tvora „į žemę sukaltų stačių baslių, kurių viršutiniai galai sutvirtinami Terminologija | 2009 | 16 75 vytimis, tvora“ LKA I 63 — „siaurų, lygiais tarpais sukaltų lentelių tvora“ LKA I 60; strikuolių tvora (strikolių tvora) „į žemę sukaltų stačių baslių, kurių viršutiniai galai sutvirtinami vytimis, tvora“ LKA I 63 — (strikolių tvora) „siaurų, lygiais tarpais sukaltų lentelių tvora“ LKA I 60; tuinų tvora „į žemę sukaltų stačių baslių, kurių viršutiniai galai sutvirtinami vytimis, tvora“ LKA I 63 — „eglėšakių stati tvora“ LKA I 62— „žagarų tvora“ LKA 1 64; žardinė tvora „vinimis kalta karčių tvora“ LKA I 63 — „vytimis rišta ar vinimis kalta karčių tvora“ LKA I 62 — „žagarų tvora“ LKA I 64. Aptvaras įvardijantys terminai daugiausia turi vietos skiriamųjų semų (3 eilutės), pvz.: bandodaržis“ „gyvulių aptvaras laukuose“ LKA 146 — „gyvulių aptvaras prie namų“ LKA I 46 — „prie namų užtvaras gyvuliams suvaryti vasarą, diendaržis“ LKZ.; diendaržis „lauke gyvuliams užtvertas gardas, aptvaras“ LKŽ, — „prie ar tarp tvartų, paprastai dengtas gyvulių aptvaras“ LKA I 46; dienykas „gyvulių aptvaras prie tvarto“ LKA I 47 — „vieta gyvuliams laikyti tarp tvartų, esanti po stogu“ LKA I 47. Keli daugiareikšmiai terminai turi paskirties ar sudėties skiriamųjų semų (2 eilutės), pvz.:prytvartis „aptvaras prie tvarto kiaulėms“ LKA I 47 — „gardas prie tvartų, laidaras, diendaržis“ LKZ.: laidinys „tvora, sudéliota tik iš nukirstų medžių“ LKZ. — „žagarų tvora“ LKA I 64. Įtaisus ir įtaisinius įvardijantys daugiareikšmiai terminai daugiausia turi. priklausymo ir paskirties skiriamųjų semų (8 eilutės), Didžioji tokių terminų dalis įvardija gyvenamosios patalpos krosnį ir linų džiovinamos patalpos ar pirties krosnį, pvz.: kakalys „duonos kepimo krosnis ir patalpos šildymo krosnis“ LKA I 42. LKZ,. — „jaujos krosnis" LKA I 65; krosnelė „iš akmenų sukrautas šildomasis pirties ugniakuras“ LKA I 59 — „mūrelis trobai šildyti“ LKZ.: krosnis „duonos kepimo krosnis ir patalpos šildymo krosnis“ LKA I 42 — „iš akmenų sukrautas šildomasis pirties ugniakuras“ LKA I 59, LKZ, — „jaujos krosnis“ LKA I 65, LKZ.; pečelis „duonos kepimo krosnis ir patalpos šildymo krosnis“ LKA I 42 — „iš akmenų sukrautas šildomasis pirties ugniakuras“ LKA I 59; pečiukas „duonos kepimo krosnis ir patalpos šildymo krosnis“ LKA I 42 — „iš akmenų sukrautas šildomasis pirties ugniakuras“ LKA I 59; pečius „krosnis patalpai šildyti. maistui virti, kepti. duonkepis“ LKA I 42, LKZ. — „jaujos krosnis“ LKA I 65, LKZ.. Viena daugiareikšmių terminų pora turi tik paskirties skiriamųjų semų, Statybos terminais laikomi ir aptvarus įvardijantys terminai. Statybos objektu šiuo atveju laikoma tvora ar kitos atitvėrimo priemonės, 76 Robertas Stunžinas | Daugiareikšmiai ir homoniminiai statybos... ir įvairius asociacinius panašumo požymius. Pagal tai, kokių tapačių semų turi susijusios daugiareikšmių terminų poros, galima išskirti šias grupeles: a) terminai, turintys išorės formos tapačių semų (11 eilučių), pvz.:čerpė „plytelė krosniai statyti, koklis“ LKŽ, — „niša krosnies sienoje, pečionė“ LKZ.: čiukuras „stogo viršus, šelmuo, kraigas“ LKŽ.— „duonkepės krosnies skliautas“ LKŽ,; grinyčia „pirkia, troba“ LKŽ, — „rūkykla“ LKZ.: kastuvas „įrankis kasti“ LKZ. — „skobiamasis kirvis“ LKA I 87; koklis „Čerpė“ LKZ. — „krosnies anga dūmams išeiti“ LKZ.: pirtis „maudymosi trobesys* LKA I 58, LKZ, — „prastas, menkas gyvenamasis namas, trobelė“ LKŽe; prieangis „gyvenamo namo priebutis, statomas prie lauko durų“ LKA I 39 — „mūrelis prie viryklės angos“ LKŽ,; skliautas „siaurėjanti namo galo siena pastogėje“ LKZ. — „krosnies dangus“ LKA I 43, LKŽ,; stulpas „tvoros kuolas, mietas“ LKZ, — „stačioji dūmtraukio dalis (nuo gulsčiosios dalies iki viršaus)“ LKZ.: šarpas „paviršiaus nelygumas, šerpeta“ LKŽ, — „pjūklo dantų aštruma“ LKŽ.; vinkelis „kampainis“ LKŽ, — „krosnies apkaustas“ LKZ. — „statmenai pridurtas priestatas, stačiu kampu išdėstytas statinys“ LKZ. — „stogo statmenas susikirtimas“ LKZ.: b) terminai, turintys paskirties tapaciy semy (5 eilutės), pvz.: durelės „gyvenamųjų namų užpakalinės, prastosios durys" LKZ. — „krosnies uzdarymas“ LKZ.: garvilkis „garvilkas“ LKZ. — „iš lentų sukaltas kaminėlis daržovių kapčiui vėdinti“ LKŽ.: kaišena „įtankis medžio žievėms kaišti, lankena, „striūgas“ LKZ, — „Skobiamasis kirvis“ LKA I 87, LKZ.: koptai „kopėčios“ LKZ. — „pastoliai aplink statomą namą“ LKŽę; lopeta „įrankis kasti, kastuvas“ LKZ, — „rumbėta lenta stogui lyginti, šiaudais dengiant“ LKZ.: c) terminai, turintys sudėties tapaciy semų (5 eilutės), pvz.: grendymas „asla“ LKA I 37 — „krosnies padas“ LKA 143; grindė „grindys“ LKA137 — „krosnies padas“ LKA I 43; kluonas „asla“ LKA I 37 — „krosnies padas“ LKZ.; kudamentas „apatinė statinio dalis, į kurią remiasi visas statinys pamatas“ LKŽ, — „senovinė dūminių pirkių stalo pavidalo virykla, nukrėsta iš molio ar išmūryta iš plytų, su medinėmis kojomis“ LKZ.; laitas „asla“ LKA I 37, LKŽ, — „krosnies padas“ LKA I 42, LKZ.: d) terminai, turintys emocinių asociacijų tapačių semy (5 eilutės), pvz.: kaniūkšlė „arklių tvartas, arklidė“ LKŽ, — „prasta troba“ LKŽ,.; kūtė „tvartas“ LKA I 49, LKZ. — „sena, prasta trobelė; pirkelė“ LKŽe; pašiūrė „šieno laikomas trobesys“ LKA I 57 — „menka trobelė“ LKZ.: Sopa ,,pastogé, padangtė“ LKZ, — „koks nedidelis, prastesnis įvairios paskirties pasTerminologija | 2009 | 16 83 tatas“ LKZ,; užkaboris „ankšta, nuošali patalpa. užkrosnė“ LKZ, — „išvietė, išeinamoji“ LKŽ.. Nemažą tiriamos medžiagos dalį sudaro daugiareikšmiai terminai su sunkiai apčiuopiamomis sąsajomis. 161 terminas sudaro 20,9% sudaro visų daugiareikšmiškumo atvejų. Tai dažniausiai skirtingą reikšmės branduolį turintys ir bendrų reikšmės periferijos požymių turintys terminai. Leksinės reikšmės sudėties požiūriu tai yra tam tikrų šalutinių semų turintys terminai, Grupė daugiareikšmių terminų turi paskirties tapačių semų (33 eilutės). pvz.: abarai „tvartas“ LKA I 50 — „gyvulių aptvaras prie ar tarp tvartų“ LKA I 47; ažudarinys „bendro tvarto dalis, kurioje laikomos kiaulės“ LKA I 52 — „prie namų ar toliau lauke gyvuliams suvaryti užtverta vieta“ LKA I 46; béginas „į staktą įkaltas kablys“ LKA I 56 — „medinis durų vyris“ LKZ.: čiukuras „aukštinis, garalaidė“ LKŽ. — „kamino galas, pro kurį eina dūmai“ LKZ, — „namų galo (skliautų) skylė, kurtinys“ LKZ.; diendaržis „gyvulių trobesys, tvartas“ LKZ. — „lauke gyvuliams užtvertas gardas, aptvaras“ LKŽ.; gardinys „bendro tvarto dalis, kurioje laikomos kiaulės“ LKA I 52 — „gyvulių aptvaras arti namų“ LKA I 46; gegnė „stogo kreklas“ LKZ. — „medinis klojimo durų vyris“ LKZ.; kašė „senoviškos medinės sąvaros durims įstatyti“ LKZ, — „senovinis medinis durų įtvaras“ LKA I 56; koklis „„dūmtakis“ LKZ. — „krosnies anga priešakyje dūmams išeiti (pakepus duoną, užkišama plytomis)“ LKŽ.: lanksta „ant žemės dedamas rąstgalys išpjautu plyšiu, vartojamas atspirti atramai, tiesiant iškrypusią sieną“ LKŽ, — „iškrypusios sienos atrama, spyrys“ LKZ.; liūdė „gulsčiukas“ LKŽ, — „toks dailidžių prietaisas — svambaliukas ant virvelės nustatyti daikto vertikalumui“ LKŽ,; liūka „mažas langelis (ppr. vėdinimui)“ LKZ. — „takas dūmams krosnimi eiti, dūmtakis“ LKZ.: pabragys „pašiūrė“ LKZ. — „pelų laikymo vieta“ LKA I 54: padanga „pelų laikymo vieta“ LKA I 54 — „prie pastato pašiūrė, stoginė“ LKZ.: padanginė „prie pastato pašiūrė, stoginė“ LKZ. — „pelų laikymo vieta“ LKA I 54; pamatas „pirmasis (ant žemės ar akmenų dedamas), pamatinis sienojas“ LKA I 35 — „po sąspara ar siena padėti akmenys“ LKA I 35: pašalys „pastogė“ LKŽ, — „pelų laikymo vieta“ LKA I 54; permėtis „po kraigu einanti kartis, ant kurios sukabintos gegnės“ LKZ. — „sija“ LKŽ.; pirtis „maudymosi trobesys“ LKA I 58 — „javų džiovinimo patalpa“ LKA I 65: priekluonis „pelų laikymo vieta“ LKA I 54 — „priestatas prie kluono, prieklojimis“ LKZ,. — „šieno laikomas trobesys“ LKA I 57; prieraišas „kartelė ar lentelė stogo šiaudams prispausti. pritvirtinti® LKZ, — „vytelė šiaudams prie lotos pririšti" LKZ.: pūsteris „krosnies 84 Robertas Stunzinas | Daugiareikšmiai ir homoniminiai statybos... durelése anga orui įeiti“ LKŽ, — „krosnies grotelės pelenams išbirti ir orui prie ugnies prieiti“ LKZ. — „niša krosnyje, į kurią subyra pelenai“ LKZ.: ragavikas „stogo Selmenj pritvirtinantis kryziokasTM KZ. — „viena iš lentų, prikaltų prie stogo galo, viršuje ppr. sukryžiuojamų, šiaudams prilaikyti“ LKZ.: sparas „gegnė“ LKZ. — „ramstis, paramstis“ LKZ.; stoginė „pašiūrė inventoriui ar malkoms laikyti“ LKZ, — „prie tvarto esanti daržinė (trobesys šienui ar šiaudams sukrauti)“ LKA I 57, LKZ.: stūma „lentelė aukštiniui dūminėje pirkioje ar pirtyje uždaryti“ LKZ. — „stumiamasis skląstis“ LKA I 40, LKŽ,; šalidė „peludė“ LKZ. — „pašiūrė prie klojimo mažiems daiktams sudėti" LKŽ,.; šiaudinė „pastatas javams laikyti“ LKŽ,. — „pašiūrė šiaudams“ LKZ.: Siopa ,,pasiure, stoginė“ LKZ. — „ant tvarto pastogė šienui laikyti“ LKA I 57; švelys „apatinio pastato vainiko sienojas, rąstas“ LKZ, — „pastato stulpas, šulas, prie kurio kalamos lentos arba į kurį įleidžiami sienojų galai“ LKZ.: teblius „didelis grąžtas“ LKŽ, — „medinis kuolas rąstams sujungti, sutvirtinti“ LKŽ,: užušalė „pašiūrė“ LKZ.~- „šalinė“ LKZ.: vartai „atkeliama ir užkeliama tvoros ar gardo dalis, sąvaros“ LKŽ, — „didelės suveriamos durys“ LKZ. — „durys“ LKZ.. Gerokai mažiau yra daugiareikšmių terminų, turinčių vietos tapačių semų (9 eilutės), pvz.: čerėnas „krosnies viršus“ LKZ. — „krosnies padas, priežda“ LKA I 42, LKZ,: gobtūras „duonkepės krosnies priešakys“ LKZ. — „mūrelis viršuj krosnies kaktos“ LKZ. — „stogelis ties priežda“ LKŽę; koptūris „duonkepės krosnies priešakys“ LKŽ, — „skylė viršuj viryklės garams išeiti“ LKZ.; pečiora „įdubimas, skylė krosnies šone ar kaktoje smulkiems daiktams pasidėti, džiovinti, valgiui šiltai laikyti“ LKZ. — „vieta prieždos šone, kur iš duonkepės krosnies sušluojami pelenai, žarijos“ LKZ.; pečiūra „įdubimas, skylė krosnies šone ar kaktoje smulkiems daiktams pasidėti, džiovinti, valgiui šiltai laikyti“ LKŽ, — „duonkepės krosnies židinys“ LKA I 44; pečka „nedidelė niša krosnies sienoje“ LKZ. — ,duonkepés krosnies zidinys“ LKA I 44; prietvartis „pastogė prie tvarto“ LKZ, — „gyvulių aptvaras prie tvartų“ LKA I 47; užlangė „lentynėlė aukščiau lango“ LKZ.— „palangė lauko pusėje“ LKŽ,; vidupadė „krosnies pado vidurys“ LKŽ, — „krosnies viršaus vidurys“ LKZ.. Keletas terminų turi formos tapačių semų (4 eilutės), pvz.: binkis „rąstas su kojomis vietoj varstoto“ LKZ, — ..prie krosnies išmūrytas suolas, ant kurio galima atsisėsti ar atsigulti, maigūnas“ LKZ.; gėvelis „statusis stogo galas, skliautai“ LKZ. — „dvi sukaltos kartelės, kurios zargdinamos ant kraiko, kad vėjas nedraskyty, zirglys, Žirgelis, žirglelis“ LKŽ.; kaparas „prietaisas Terminologija | 2009 | 16 85 sunkiems daiktams kiloti, svertas“ LKZ, — „panašus į kirvį įrankis medžių šaknims kirsti, kapoti“ LKŽ,; lota „kartelė šiaudams prispausti dengiant stogą, klostis“ LKZ. — „lenta“ LKZ.. Vieną eilutę sudaro daugiareikšmiai terminai, turintys sudėties tapačių semų, pvz.: kaminyčia „mūriniai namai“ LKŽ,— „išsikišusi ant stogo kamino dalis“ LKZ.. Trečdalį daugiareikšmių terminų su neaiškiomis reikšmių sąsajomis sudaro metaforiniai terminai (62 terminai). Tai terminai, turintys bendrų šalutinių semų, žyminčių: a) išorės panašumą (8 eilutės), pvz.: kepurė „viršutinis trobos vainikas“ LKŽ, — „mūrėelis ar gaubtas viršum verdamosios plytos“ LKŽ,; kumelys „apie 2 m ilgio medinis dantuotas įrankis, vartojamas dengiant stogą stipriau pririšti lotams prie grebėstų“ LKŽ, — „dantyta lentelė šiaudiniam stogui palyginti“ LKZ.: liemuo „medžio kamienas, stiebas“ LKŽ, — „įrankio, padargo pagrindinė dalis“ LKŽ.: ožiukai „kryžmiški žiogreliai, kuriais prispaudžiamas kraigas, žirgeliai“ LKZ, — „prietaisas malkoms pjauti“ LKZ. — „prietaisas skiedroms susidėti dengiant stogą“ LKZ. — „staliaus pjūklas (su rėmu)“ LKZ. — „tam tikras prietaisas, dedamas ant dviračių, sienojams vežti“ LKZ.. ožys „gegnė“ LKZ. — „gegnės ar sijos atrama, spyrys“ LKZ. — „medinis suolelis drožiamiems daiktams įstatyti ir pritvirtinti“ LKZ. — „neštuvai plytoms nešti“ LKŽ, — „porinis oblius” LKZ.— „stovai, ant kurių dedamas rąstas rankiniu būdu pjaunant lentas“ 1LKZ.— „tam tikras prietaisas, dedamas ant dviračių, sienojams vežti“ LKZ. — „stovai, ant kurių dedamas rąstas rankiniu būdu pjaunant lentas“ LKZ. — „stovas su kojomis, ant kurio padedami tašomi medžiai“ LKZ,; ožka „neštuvai plytoms nešti“ LKZ, — „pagaliai uždėti ant rogių kūlėnų vežant rąstus krupai“ LKŽ, — „pastoliai“ LKŽ, — „rogės rąstams vežti“ LKŽ.; šarkiukai „kryžmai sukalti pagaliai šiaudinio stogo gūbriui sutvirtinti“ LKZ, — „susukti šiaudų kūleliai, vartojami pradedant dengti stogą“ LKZ.; žiogas „medinis stovas, ožys“ LKZ. — „pašiūrę remiantis stulpas“ LKZ.; b) užimamos vietos panašumą (5 eilutės), pvz.:ažužandės „duonkepės krosnies židinys“ LKA I 44 — „pečiaus angos šonai už pripečko“ LKA I 44; kakta „krosnies priekio viršutinė dalis“ LKZ. — „krosnies angos viršutinė dalis, krosnies anga“ LKZ.; papažastis „duonkepės krosnies židinys“ LKA 1 44 — „krosnies dalis, kur pilami pelenai" LKZ.; užužandė „Kepamosios krosnies vidaus pakraštys prie kaktos“ LKZ. — „kluono, klojimo pakraštys, šonas“ LKZ.; žandas „šoninė kirvio dalis, pusė“ LKZ. „anga prie krosnies prieždos“ LKZ,; 86 giareikšmiai ir homoniminiai statybos... c) paskirties panašumą (2 eilutės), pvz.: padas „asla“ LKA 137 — „moliu plūkta ar plytomis krosnies apačia“ LKA I 42; pamatas „apatinė statinio dalis, į kurią remiasi visas statinys“ LKZ. — „krosnies padas“ LKA I 43; d) emocinį asociacinį panašumą (18 eilučių), pvz.: b0ba „moliu iškrėstas krosnies padui pamatas“ LKZ, — „statmenas pašiūrės (stoginės) stulpas. kuris išeina pro stogą ir į kurį sukišti sparų galai“ LKŽ,— „toks prietaisas su skridiniu sunkiems daiktams kelti“ LKŽ,; dugnas „dangus“ LKA I 43— „padas“ LKA I 42; gūžta „namai, troba, pirkia“ LKŽ, — „rąste išpjova, kur nertinis krėklas (gegnė) gula“ LKŽ,; kiaulė „gulsčias dūmtakis nuo krosnies į kaminą“ LKZ, — „mediniai rėmai duonkepės ar jaujos krosnies viduje skylei padaryti“ LKZ.: lapė „medis su išpjova tašomam daiktui įstatyti“ LKZ. — „sukamasis skląstis“ LKA I 41, LKZ.; meška „didelis su sunkiu drūtgaliu prietaisas basliams įmušti, moliui plūkti“ LKŽ,ų — „į darbastalį (varstotą) įkalamas kuolelis obliuojamam daiktui atremti“ LKZ, — „prietaisas rastams į vežimą kelti“ LKZ, — „prietaisas špuntuoti“ LKZ. — „žabų kūlys, naudojamas plūkiant krosnį“ LKZ.; pašiūrė „šieno laikomas trobesys“ LKA I 57 — „menka trobelė“ LKZ,; žirgas „kartis stogui dengti“ LKŽ. — „kartis žardui paremti, statomiems stulpams kelti ir kt.“ LKZ.. Kalbant apie statybos liaudies terminų daugiareik§miskuma reikia pabrėžti tai, kad kai kuriems terminams būdingas ne vienas minėtas daugiareikšmiškumo atvejis, pvz.: buomas „kartis stogadengiui atsistoti“ LKZ.— „šiaudinio stogo dengiamojo ploto dalis per kartį“ ILKZ. — „rąstas“ LKŽ. — „kartis sunkiems daiktams kelti“ LKZ.: butukas „priemenė“ LKA I 39, LKZ. — „maudymosi trobesio pirmoji patalpa“ LKA I 58 — „paprastas, lentomis apkaltas priebutis“ LKA I 39; čerpė „molio plytelė stogui dengti“ LKŽ, — „plytelė krosniai statyti, koklis“ LKZ. — „niša krosnies sienoje, pečionė“ LKZ.: Ciukuras ,,aukstinis, garalaidė“ LKZ. — „kamino galas, pro kurį eina dūmai“ LKŽ, — „namų galo (skliautų) skylė, kurtinys“ LKŽ,.— „stogo viršus, šelmuo, kraigas“ LKZ. — „duonkepės krosnies skliautas“ LKZ.: diendarzis „gyvulių trobesys, tvartas“ LKZ. — „lauke gyvuliams užtvertas gardas, aptvaras“ LKZ. — „prie ar tarp tvartų, paprastai dengtas gyvulių aptvaras“ LKA I 46; kluonas „asla“ LKA I 37— „krosnies padas“ LKA I 43— „plūktinė klojimo asla, padas, laitas“ LKŽę; grinyčia „pirkia, troba“ LKZ. — „rūkykla“ LKŽ, — „trobikė, priešininkė“ LKZ.. kamara „valstiečių trobos ar klėties kambarys įvairiems produktams ir daiktams pasidėti, indauja, sandėlis“ LKŽ, — „maudymosi trobesio pirmoji patalpa“ LKA I 58 — „kaimo trobos svečių kambarys“ LKŽų — „kambarys“ LKZ. — „miegamasis kambarys Terminologija | 2009 | 16 87 (ppr. prie klėties)“ LKZ.; kaniūkšlė „arklių tvartas, arklidė“ LKZ. — „kiaulių tvartas“ LKZ. — „prasta troba“ LKZ.: kukis „kūjis“ LKZ.— „į stakta jkaltas kablys“ LKA I 56 — „medinis įrankis kalti, plakti, kūlė“ LKZ.: namas „gYVvenamasis namas“ LKA I 34, LKZ. — „atskirai pastatytas nedidelis trobesys su virykle vasarai“ LKŽ, — „prieangis“ LKZ. — „tvartas, esantis po vienu stogu su gyvenamuoju namu“ LKA I 49, LKZ.; padanginė „prie pastato pašiūrė, stoginė“ KZ. — „pelų laikymo vieta“ LKA I 54 — „šieno laikomas trobesys“ LKA I 57; padas „asla“ LKA I 37 — „javų kraunamo trobesio vieta, kurioje kuliami javai“ LKA I 53, LKZ. — „moliu plūkta ar plytomis krosnies apačia“ LKA I 42; pamatas „apatinė statinio dalis, į kurią remiasi visas statinys“ LKZ. — „krosnies padas“ LKA I 43 — „pirmasis (ant žemės ar akmenų dedamas), pamatinis sienojas“ LKA I 35 — „po sąspara ar siena padėti akmenys“ LKA I 35; pašalys „pastogė“ LKZ. — „pelų laikymo vieta“ LKA I 54 — „trobesys“ LKZ. — „vieta palei trobesio sieną iš lauko pusės“ LKŽ, — „pakampis, kertė“ LKZ.: peciukas „duonos kepimo krosnis ir patalpos šildymo krosnis“ LKA I 42 — „iš akmenų sukrautas šildomasis pirties ugniakuras“ LKA I 59 — „niša su durelėmis krosnyje maistui šiltai laikyti, pečionė, dėklė“ LKZ.: permétis „po kraigu einanti kartis, ant kurios sukabintos gegnės“ LKZ. — „skersinė kartis, jungianti kreklus“ LKZ, — „sija“ LKZ.; ragavikas „nuolaidi stogo galo dalis“ LKZ, — „stogo briauna“ LKZ. — „stogo šelmenį pritvirtinantis kryžiokas“ LKZ. — „viena iš lentų, prikaltų prie stogo galo, viršuje ppr. sukryžiuojamų, šiaudams prilaikyti“ LKŽę; riūmas „didelis, gražus, ištaigingas gyvenamasis namas“ LKA I 34 — „sodyba“ LKZ. — „namo sienos, sankertinys“ LKŽ, — „gyvenamasis namas, kol jis dar statomas, be stogo ir vidaus įrengimų“ LKA I 34; stulpas „javų Saline” LKZ. — „šieno šalinė“ LKŽ, — „tvoros kuolas, mietas“ LKZ. — „stačioji dūmtraukio dalis (nuo gulsčiosios dalies iki viršaus)“ LKZ. — „šieno Saline” LKZ.: šalidė „peludė“ LKZ.— „pašiūrė prie klojimo mažiems daiktams sudėti“ LKZ. — „vieta javams ar Sienui krauti“ LKA I 55, LKZ — „vieta klojime, kur kraunami šiaudai, šienas“ LKZ.: Siopa ,,pasitiré, stoginė“ LKZ.— „ant tvarto pastogė šienui laikyti“ LKA I 57— „pašiūrė kuliamosios mašinos maniežui laikyti, maniežinė, mašinbūdė“ LKZ. — „koks nedidelis, prastesnis įvairios paskirties pastatas“ LKŽę — „pastogė šiaudams, šienui, linams krauti, daržinė“ LKZ.: uzlos „gyvenamo namo priemenés lubos“ LKA I 36, LKZ.— „gyvenamo namo priemenės lubos“ LKA I 36, LKŽ, — „klėties aukštas“ LKA I 48 — „klėties lubos“ LKA 148 — „lubos virš prieklėčio“ LKA I 48 — „pirkios aukštas“ LKŽ, — „pirkios lubos“ LKŽ, — „priemenės auks88 Robertas Stunzinas | Daugiareikšmiai ir homoniminiai statybos... tas“ LKZ. — „vieta ant klėties ar prieklėčio lubų, aukštas“ LKŽę; vazaunė „kluonelis prie kluono galo šienui krauti" LKA I 57— „patalpa šienui laikyti, daržinė“ LKZ, — „patalpa vežimams, rogėms, ūkio padargams, pakinktams ir pan. laikyti, ratinė“ LKŽ,; viškos „daržinės lubos“ LKZ. — „patalpa ant daržinės lubų“ LKZ. — „patalpa ant klėties lubų“ LKZ, — „patalpa ant prieklėčio lubų“ LKZ. — „patalpa ant priemenės lubų“ LKŽ, — „patalpa ant svirno lubų“ LKZ.- „patalpa ant trobos lubų, aukštas“ LKZ.— „priemenės lubos“ LKZ.. HOMONIMINIAI TERMINAI Reikėtų išskirti grupelę terminų, kurie turi atsitiktinių išorės panašumų arba kurių reikšmių sąsajas sudėtinga tiksliai nustatyti. Tokie terminai laikomi homoniminiais. Homoniminiai terminai sudaro nedidelę visų aptariamų terminų dalį — 2,5%. Visų pirma šioje grupėje skirtini semantiniai homonimai. E. Jakaitienės teigimu, „semantinių homonimų atsiradimą lemia įvairūs semantiniai žodžių pakitimai, dėl kurių visiškai nutrūksta daugiareikšmio žodžio reikšmių ryšys. Taip atsitinka, arba kai žodžio reikšmių kitimas visiškai nutolina buvusias artimas reikšmes, arba kai pranyksta reikšmė, kuri buvo jungiamoji kelių daugiareikšmio žodžio reikšmių grandis“ (Jakaitienė 2010: 108). Tiriamoje medžiagoje semantiniais homonimais reikėtų laikyti tik terminus, neturinčius apčiuopiamų reikšmių sąsajų, pvz., klėtka „lango stiklas“ LKZ. — klėtka „malksnų matas (10 kapų malksnų)“ LKŽ,. Kita homoniminių terminų grupė — darybiniai homonimai. Tai — „žodžiai, kurių raiška supanašėja dėl kalboje vykstančių žodžių darybos procesų“ (Jakaitienė 2010: 106). Jakaitienės teigimu, „darybiniai homonimai atsiranda dėl tokių galimų trejopų darybos būdų: 1) kai žodžiai daromi su tais pačiais afiksais iš visai nehomonimiškų pamatinių žodžių, kurių šaknys atsitiktinai sutampa; 2) kai darybos procesas reikalauja tam tikrų šaknies fonetinių pakitimų; 3) kai sudaromi visai skirtingiems darybos tipams priklausantys žodžiai (Jakaitienė 2010: 106). Pirmiausiai reikėtų minėti fonetinį šaknies ar kamieno sutapimą turinčius terminus (3 eilutės), pvz.:lipinė (< lipti „kibti, klijuotis prie ko“ LKŽę) „Sulipdyta iš ko pirkelė“ LKŽ, — lipinė (< lipti „žengti, kopti“ LKZ.) „lentelė ar laipteliai per tvorą perlipti“ LKŽ,; sąvarstė (< verti „daryti (atidaryti arba uždaryti)“ LKZ.) „senovinis medinis durų įtvaras“ LKA I 56 — sąvarstė (< verti „smeigti, besti“ LKZ,) „viena iš sutvirtinamųjų kartelių, dedamų iš Terminologija | 2009 | 16 89 abiejų klojimo sienos pusių“ LKZ.; varas (< verti „smeigti, besti“ LKŽ,.) „kartis tvorai tverti, šatra. sklanda“ LKZ, — varas (< verti „daryti (atidaryti arba uždaryti)“ LKŽę) „senovinis medinis durų įtvaras“ LKA I 56. Dvi homonimų eilutes sudaro terminai, turintys suvienodėjusias šaknis, pvz.: kaištis (< kaišti 1. „skusti, gremžti“, 4. „kasti“ LKZ.) „kastuvas“ LKŽ, — kaištis (< kišti 1. „murdyti grūsti“, 7. „sklęsti“ LKZ.) „stumiamasis skląstis“ LKA I 41, LKZ.: laužas (< lūžti „nuo lenkimo, spaudimo trūkti į dalis“ LKZ.) „sena, sukrypusi troba, lūšna“ LKZ. — laužas (< lauzti „Jenkiant dalyti į gabalus“ LKZ.) „dalba, štanga, dura“ LKZ,. Kaip matyti, dalis šių homoniminių terminų yra pateikti tuose pačiuose lizduose. Tačiau remiantis skirtingomis pamatinių žodžių reikšmėmis šiuos terminus reikėtų laikyti darybiniais homonimais. Aptariamų homonimų grupėje pasitaiko etimologinių, t. y. skirtingos kilmės, homonimų. Šios grupelės terminai išorinį panašumą turi ir dėl įvairių fonetinių pakitimų (4 eilutės), pvz.: évelis (< gėvelis) „statusis stogo galas, skliautai“ LKZ., „dvi sukaltos kartelės, kurios žargdinamos ant kraiko, kad vėjas nedraskyty, žirglys, žirgelis, žirglelis“ LKZ. — évelis (vok. Hebel) „dalba, svirtis“ LKZ.: lušokas „stakta“ LKZ. — lusokas (< luSekas) „anga dūmams išeiti“ LKZ.; pantas (< la. pants) „šieno šalinė, préslas. nampusė“ LKŽ, — pantas (< pinti 1. „daryti daiktą perkaišant kuo“) „skersinis, jungiantis trobesio sparus, gegnes“ LKŽę; skliautas „dangus“ LKA I 43, LKZ. — skliautas (< skliutas) „plačių ašmenų kirvis rąstams tašyti ar dailinti“ LKA I 88. IŠVADOS 1. Daugiareikšmę statybos liaudies terminiją sudaro įvairialypiais ryšiais susiję terminai. Artimas sąvokas įvardijančių daugiareikšmių terminų grupę daugiausiai sudaro priklausymo, paskirties ir sudėties skiriamųjų semų turintys daugiareikšmiai terminai. 2. Nemaža daugiareikšmių terminų dalis yra asociaciniais ryšiais susiję terminai. Tokių daugiareikšmių terminų porų nariai yra motyvuoti kitų nariy pavadinimais. Metoniminiy terminų grupę daugiausia sudaro visumos ir dalies santykiais susiję daugiareikšmiai terminai. Mažiausiai yra medžiagos ir gaminio santykiu susijusių ar įrankio ir veiksmo padarinio santykiu susijusių terminų. 3. Metaforiniais ryšiais susijusių daugiareikšmių terminų grupę sudaro išorės formos, paskirties, sudėties ir asociacinio panašumo semomis susiję įprastas statybos sąvokas įvardijantys ir metaforiniai terminai. 90 Robertas Stunžinas | Daugiareikšmiai ir homoniminiai statybos... 4. Didelę daugiareikšmių terminų dalį sudaro terminai su neaiškiomis reikšmių sąsajomis. Skirtingo reikšmės branduolio daugiareikšmiai terminai daugiausia turi bendrų reikšmės periterijos požymių, žyminčių paskirtį, vietą, formą ir sudėtį. Daugiareikšmiai metaforiniai terminai turi bendrų šalutinių išorės panašumą, užimamos vietos panašumą, paskirties panašumą ir asociacinį panašūmą žyminčių semų. 5. Homoniminių terminų grupėje vyrauja darybiniai homonimai, kuriuos sudaro fonetinį šaknies ar kamieno sutapimą turintys terminai. Žymiai rečiau pasitaiko etimologinių homonimų. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA LKŽ: Lietuvių kalbos žodynas. Kaunas. 1947, T.1. Vilnius, 1969, T.2. Vilnius, 1956. T.3. Vilnius. 1957, T4. Vilnius, 1959, T.5. Vilnius, 1962. T.6. Vilnius. 1966, T.7. Vilnius. 1970, T.8. Vilnius, 1973, T.9. Vilnius, 1976. T.10. Vilnius, 1978. T.11. Vilnius, 1981. 1.12. Vilnius, 1984, T.13. Vilnius, 1986, T.14. Vilnius, 1991. T. 15. Vilnius, 1995, T.16. Vilnius. 1996, T.17. Vilnius, 1997, T.18, Vilnius, 1999, T.19. Vilnius, 2002, T.20. LKZ. 2005: Lietuvių kalbos žodynas (I-XX, 1941-2002). Vilnius. Interneto prieiga: <http:// www.lkz.lt>. LKA 11977: Lietuvių kulbos atlasas 1. Leksika, Vilnius. Gudavičius A. 2007: Gretinamoji semantika, Šiauliai. Jakaitienė E. 2010: Leksikologija. Vilnius. Jakaiticné E. 1988: Leksiné semantika, Vilnius, Keinys St. 1980: Terminologijos abėcėlė. Vilnius. LKE 1999: Lietuvių kalbos enciklopedija, Vilnius. Stunžinas R. 2008: Variantiniai statybos liaudies terminai Lietuvių kalbos žodyne — Terminologija 15, 111-131. Urbutis V. 2009: Žodžių darybos teorija, Vilnius. Kojnosan H. 1987: /Tuneeucmuusdeckue 0cno8bi yuenus o mepmunax, NMocksa. purer C. 1990: Beedenue s mepmiunosederue, Mocksa. POLYSEMOUS AND HOMONYMOUS FOLK TERMS OF BUILDING This article deals with 350 cases of polysemy and homonymy in folk terminology of construction presented in Lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Lithuanian) (LKZ) and Lietuvių kalbos atlasas (Atlas of the Lithuanian Language) (LKA), Terms with correlation of meanings are treated as polysemous and terms having coincidental phonetic similarity are viewed as homonymous. The absolute majority of terms researched are polysemous. Homonymous terms make up less than 3 percent of terms researched. Polysemous folk terminology of construction consists of terms connected by various relations. The major group of polysemous terms which name similar concepts consists of terms with distinctive semes of purpose (namas ‘dwelling house’ LKA I 34, LKZe — ‘a separate small building with a cooker to be used in summer’ LKZe), quality (abarés “animal shed’ LKA 150 — ‘a large cowshed LKA 1 50), composition (grinda ‘wooden floor’ LKZe — ‘clay floor" LKZe). dependence (krosnis ‘stove for house heating and bread baking’ LKA I 42 = stove in a barn for grain drying’ LKA I 65). Terms with various associative relations make up a big group of polvsemous terms. Terminologija | 2009 | 16 91 Meanings of terms in this group are motivated by meanings oi other terms according to their similarity or logical relation. This group comprises terms having metaphorical or metonymical relations. The subgroup of metonymical terms consists mostly of polysemous terms with whole-part relations (gryčia "one end of a dwelling house’ LKA I 34, LK Že —‘a whole dwelling house’ LKA I 34). The subgroup of polysemous terms with metaphorical relations consists of ordinary terms and metaphorical terms of building which have similarity of form (¢erpé ‘tile for stove building’ LK Ze — "niche in the wall of a stove’ LKZe), purpose (durelės ‘the back door of a dwelling house’ LKZe - ‘stove door’ LK Ze) or composition (grendymas ‘clay floor’ LKA I 37 — ‘stove floor’ LKA 1 43). Polysemous terms with unclear relations of meaning make up another big group. Such terms have a different nucleus of the meaning with similar features of peripheral meaning, which indicate the usage (pamatas ‘foundation log’ LKA I 35 — ‘stones under a wall LKA I 35), place (uZlungé ‘shelf above a window’ LKZe — windowsill on the outside’ LKZe), form (Iota ‘bar to press straw when thatching a root’ LKZe — ‘board’ LKZe). Polysemous metaphorical terms have common secondary semes marking exterior similarity (kepurė ‘the last row of logs on all four walls of a house’ LKZe — ‘hood above cooking stove’ LK Ze), similarity of location (žandas ‘side ot a tool’ LKŽe — ‘opening next to a hob of the stove’ LKŽe), similarity of usage (pamatas "bottom part of a building’ LKZe — ‘stove bottom’ LKA I 43) or associative similarity (žirgas ‘pole for roofing’ LKZe — "pole for propping up a drying frame’ LKZe). Derived homonyms with phonetic congruence of root or stem prevail in the group of homonymous terms: lipiné (< lipti ‘to stick to something’ LKZe) ‘a small cottage stuck together from various bits’ LKZe — lipiné (< lipti ‘to step over, to climb’ LKZe) ‘a plank or steps for climbing over the fence’ LKZe. Etymological homonyms are much rarer: pantas (< Latvian pants) „hay storage” LKZe — pantas (< pinti 1. to pleach, to weave") ‘spar connecting rafters of a building’ LKZe). Gauta 2009-11-20 Robertas Stunzinas Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pastas: [email protected] 92 Robertas Stunzinas | Daugiareik$miai ir homoniminiai statybos...