Tarptautinė mokslinė konferencija „No vārda līdz vārdnīcai“

178 A. Bu āne, A. Rimku ė | Ta p au inėmokslinėkon e encijaNo ā da līdz... Ta p au inė mokslinė kon e encija No ā dalīdz ā dnīcai aNI a BU āNE LULa iųkalbosins i u as aUŠRa RIMkU ė Lie u iųkalbosins i u as 2010 m. asa io 22–23 dienomis Rygoje yko a p au inė mokslinė kon e encija No ā dalīdz ā dnīcai(Nuožodžiop iežodyno), ski - a kalbininko Janio Endzelyno 137-osioms gimimo me inėms pa- minė i. La ijos uni e si e o agen ū os La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u as akademikui ski ą kon e enciją engia kiek ienais me ais. Pe kon e enciją daugiausiai g ilden i leksikog a ijos i e minog a ijos klau- simai, daly asi žodynų engimo pa i imi. P anešimai skai y i la ių, lie- u ių i usų kalbomis. Išleis as kon e encijos ezių inkinys. Kon e enciją p adėjo i s eikinimo žodį a ė La ijos uni e si e o ek- o ius Ma cis Auzinis (Mā cis Auziņš). La ių kalbos ins i u o di ek o ė Ilga Jansonė (Ilga Jansone) apž elgė 2009 m. išleis us la ių kalbo y os da bus, p is a ė naujausius žodynus. Sa mos Kla inios (Sa ma Kļa iņa, Ryga) p anešimas bu o ski as an- k aš iniam Ka lio Miulenbacho La iųkalbosžodynui, ku į edaga o i papildė Janis Endzelynas. Ie a Zuicena (Ryga) kalbėjo apie La ijos mokslų akademijos na io ko esponden o, p o eso iaus Laimduo o ceplyčio (Laimdo s ceplī is, 1930–1992) nuopelnus la ių kalbo y ai, umpai ap a ė s a biausius jo da bus. Kalbininkas daugiausiai mokslinio da bo me ų – ne 28-e ius – sky ė leksikog a ijai i pi majam dideliam la ių kalbos žodynui. Iki pa mi ies jis bu o Bend inėsla iųkalbosžodyno(La iešuli e ā ās alodas ā dnīcas) (nuo pi mojo iki aš un ojo omo) a sakomasis edak o ius. P anešėja pa eikė in o macijos i apie ai, kaip bu o ašomas žodynas, kokia jo sanda a i kokybė. Te minologija | 2010 | 17 179 Rena ė Silinia-Pinikė (Renā e Siliņa-Piņķe, Ryga) ap a ė XVII a. pi - mosios pusės Vidžemės als iečių a dus. Gi os Elksny ės (Gi a Elksnī e, Liepoja) i Elgos Sk ūzmanės (Elga Sk ūzmane, Ryga) p anešimai bu o ski i XVII a. aš ų kalbai, ku i už iksuo a G. Mancelos (G. Mancelis) žodyne „Le us“ (1638) i pamokslų inkinyje „Pos illa“ (1654). Mi osla- as Janko jakas (Mi osław Jankowiak, Va šu a) nag inėjo lenko Jano Ku- no skio da bo ekspedycyjain lan ska1621 okuleksiką. Lienė Ma kus-Na ila (Liene Ma kus-Na ila, Liepoja) ap a ė, kokių ipų a mių žodynų y a išleis a La ijoje. Ji apgailes a o, kad jų nė a daug bei kad jie nė a išsamūs, i p ipažino, kad a imiausiu me u eikė ų jų im is, pa yzdžiui, bū ų galima pa eng i šeimos, mies o kalbos i pan. žo- dynus. Ano p anešėjos, uo u ė ų domė is i socioling is ai. Ta mių klausimais kalbėjo i B igi a Bušmanė (B igi a Bušmane, Ryga). Į ai ius ki us la ių kalbos aspek us nag inėjo Ilzė Š ausa (Ilze Š ausa, Ryga), Dacė S elė ica-uošinia (Dace S elē ica-Ošiņa, Ryga), Vine a E ns sonė (Vine a E ns sone, Ryga), Maija B ėdė (Maija B ēde, Ryga), Daiga S aupeniecė (Daiga S aupeniece, Liepoja). Baiba Banka a i Oja- as Bušas (Ojā s Bušs, Ryga) skai ė p anešimą apie eponimus. Ilgos Miglos (Ilga Migla, Ryga) p anešime bu o nag inėjami į ai ių amžių žodynuose andami azeologizmai, palyginimai i pa a lės su žodžiais koks„medis“ i za s „šaka“. Laimduo a uolde ė (Laimdo a Olde e, Ryga) ap a ė būd a - džio labs„ge as“ seman iką, o A ija uozuola (Ā ija Ozola, Ryga) anali- za o būd a dį dižs „didis“. Ani a Ruozė (Ani a Roze, Ryga) p anešime nag inėjo žodžių bēšs,blonds,b une s,ša ens, ku iais į a dijamas am ik as udos spal os a spal is, seman iką i a oseną la ių kalboje. Vine a Puo- inia (Vine a Po iņa, Ryga) g ildeno XXI a. pi mojo dešim mečio d ikal- bys ės p oblemas La ijoje, o Janis Sylis (Jānis Sīlis, Ven spilis), akcen- uodamas anglų kalbos, kaip lingua anca žinių bū inumą, ap a ė XXI a. la ių–anglų pasikalbėjimų knygelių suda ymo sunkumus. P anešėjas už- siminė i apie sus ip ėjusią anglų kalbos į aką la ių kalbai, ypač XXI a. p adžioje. Vies u o Šulco (Vies u s Šulcs, Ryga) i Inesės Ėdelmanės (Inese Ēdel- mane, Ryga) bend ame p anešime bu o kalbama apie La ijos nacionali- nės bo anikos nomenkla ū os duomenų bazę – jos s uk ū ą, elemen us i apim is. Ano p anešėjų, okia bo anikos nomenkla ū os duomenų bazė paleng ina e minų analizę. 180 A. Bu āne, A. Rimku ė | Ta p au inėmokslinėkon e encijaNo ā da līdz... Ju is Baldunčikas (Ju is Baldunčiks, Ven spilis) a k eipė dėmesį į ai, kad kuo oliau, uo labiau nebeįsi aizduojamas gy enimas be in e ne o, odėl eikė ų elek oninio leksikog a ijos šal inio, ku bū ų pa eik i ne ik žodžių aiškinimai, be i išsami kalbinė in o macija. Tokią la ių kalbos duomenų bazę (Leksipēdija), ano p anešėjo, galima ku i pagal Vikipedi- jos pa yzdį (įgy endinan demok a iško bend ada bia imo p incipą i ga- an uojan mokslinę kon olę). Edua das cauna (Edua ds cauna, Ryga) p anešime akcen a o, kad žu nalis ai, e ėjai, edak o iai i ko ek o iai dažnai susidu ia su p oblema, jog nė a ieno elek oninio šal inio, ku iuo galė ų em is i ku iame galė ų as i eikiamą žodį, pažiū ė i, kaip jį ašy- i, as i sinonimų i a i ikmenų ki omis kalbomis, aip pa bend au i su ki ais kalbos a o ojais i specialis ais. Tokio žodyno p o o ipas y a Lek- sikonas(www.leksikons.l ). Ma io Bal inio (Mā is Bal iņš, Ryga) p anešimas bu o ski as XX a. p adžios la ių e minologijos is o ijai. P anešėjas kalbėjo, kad 1915 me- ų pa asa į dėl ka o didelė la ių au os dalis paliko sa o ė ynę – au os in eligen ai pasi aukė iš Rygos į Mask ą i Sank Pe e bu gą. Daugelis kul ū os da buo ojų skelbė sa o da bus laik aš yje Dzim enesa balss (Tė- ynėsaidas), ku is bu o leidžiamas Mask oje (1915–1918 m.). Šiame la ių au ai s a biame laik aš yje bu o disku uojama apie sa os e mini- jos, ypač š ie imo s i ies, bū inumą – kad bū ų a ojami la ių kalbos e minai. Šios diskusijos idėjiškai pa engė isuomenę 1919 m. suda y i Te minologijos komisiją. Akademikė Valen ina Skujinia (Valen īna Skujiņa, Ryga) ap a ė nauja- da ų samp a ą i a oseną XXI a. s aipsniuose. Ji apib ėžė, kas y a nau- jada as, ap a ė sinonimiškai a ojamą e miną neologizmas. Kon e encijoje daly a o i nemažas bū ys Lie u ių kalbos ins i u o kal- bininkų. P o eso ė G asilda Blažienė apž elgė la ių kalbininko J. Endze- lyno eikalo Senp ūšu aloda.Ie ads,g ama ikaunleksika(1943) p ūsų a dyno medžiagą. Danu ė Liu ke ičienė skai ė p anešimą apie Lie u ių kalbos ins i u o Leksikog a ijos cen o engiamą Bend inėslie u iųkalbosžodyną. Šis žo- dynas bus isuomenei ski as no minamasis leidinys, ku io pag indinis ikslas – a spindė i aisyklingą daba inės bend inės kalbos žodžių a o- seną. Žodyno engėjai siekia kuo didesnio sis emiškumo. Jie, laikydamie- si daba inės lie u ių kalbos žodynų engimo adicijų, s engiasi Bend inės Te minologija | 2010 | 17 181 lie u iųkalbosžodyno engimą palaipsniui mode nizuo i i o ien uo is į šiuolaikinę ki ų kalbų leksikog a iją. Taip pa baigiama ku i šio žodyno duomenų bazė. Vilija Sakalauskienė ap a ė lie u ių a mių žodynus i jų engimo p in- cipus. Ano mokslininkės, pag indinis a mių žodynų engimo ikslas – už iksuo i senosios ka os žodžių lobyną, ku is leis ų išsamiai išnag inė i a mių leksiką, pa eik i jos sis emą, a miškų žodžių unkciona imą. Tai- gi pag indinis šnek os žodyno šal inis u i bū i gy oji kalba i a mių medžiaga, a ski ais a ejais, kai iksuojami pe i e inių nyks ančių a mių ak ai, spausdin i eks ai. G ožinės li e a ū os kū iniai ne u i bū i a mės žodyno šal inis. Rima Bace ičiū ė aip pa kalbėjo apie a mių žodynus. Jos p anešime daugiausiai dėmesio bu o ski iama a mių žodynų one ikos ypa ybių (balsių kiekybės, balsių kokybinių a ian ų, d iga sių pozicinių a ian ų, p iebalsių minkš umo, koa ikuliacijos p ocesų i p ozodijos elemen ų) pa eikimo p incipams i p oblemoms. Apž elgusi minė ų ypa ybių a spin- dėjimą žodynuose, kalbininkė p iėjo p ie iš ados, kad au o iai jas pa eikia ne ienodai išsamiai, o ne ienodumą daugiausiai lemia p iežas ys, susijusios su a mės s uk ū a, eks o paski imi i ad esa u, aip pa p ak inės spaus- dinimo galimybės. Vidman as Kup e ičius p anešime y ųaukš aičių ank aš inisžodynas ( Ž)–akademinio„Lie u iųkalbosžodyno“leksikosšal inis g ildeno kai ku iuos iš y ųaukš aičių ank aš iniožodynoį Lie u iųkalbosžodyną pa ekusių žodžių eikšmės i kilmės klausimus. Auš a Rimku ė skai ė p anešimą apie kunigo Juozo Laukaičio mažojo ka ekizmo aikeliams eligijos e minus. T ijuose šio ka ekizmo leidimuo- se a ojama ne ik lie u iškų eligijos e minų, be i s e imybių. Dau- giausiai eligijos e minų ka ekizmuose a ojama sinonimiškai, pi meny- bė pap as ai eikiama lie u iškam e minui. Regina K ašy ė (Šiauliai), emdamasi lie u ių i la ių kalbomis, aiški- no, kas y a beek i alen ė leksika, dažnai iesiog adinama au inėmis e- alijomis. Ano p anešėjos, ai unikalūs ma e ialiosios i d asinės kul ū os elemen ai, būdingi am ik ai au ai, šaliai a pasaulio egionui, dažniausiai ne u in ys a i ikmenų (ek i alen ų) ki ose kul ū ose i kalbose. Įdomu ai, kad šis leksikos sluoksnis sa i as, ne ienodai ge ai pažįs amas i sa os kalbos a s o ams. 182 A. Bu āne, A. Rimku ė | Ta p au inėmokslinėkon e encijaNo ā da līdz... Pe d i dienas ukusią kon e enciją daugiausiai bu o kalbė a i disku- uo a apie lie u ių i la ių kalbų leksikog a ijos p oblemas, daly asi žo- dynų, ypač a mių, engimo i kompiu e inės e minų a kybos pa i i- mi, p is a y os į ai ios duomenų bazės. Taip pa nepami š os i XXI a. kalbos nege o ės. Ki a kon e encija, ski a akademikui Janiui Endzelynui, yks 2011 me ais. Gau a 2010-09-14 Ani a Bu āne LMA Te minologijos komisija, Lu La ių kalbos ins i u as E. paš as ani a.bu [email protected] Auš a Rimku ė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed]