scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Gyvenamojo namo ir pagrindinių jo dalių liaudies terminijos sinonimija

Robertas Stunžinas

Full text

130 R. Stunžinas | Gyvenamojonamoirpagrindiniųjodaliųliaudiesterminijos... Gyvenamojo namo ir pagrindinių jo dalių liaudies terminijos sinonimija ROBERtaS StUNŽINaS Lietuviųkalbosinstitutas Šiame straipsnyje nagrinėjama liaudies terminų, žyminčių gyvenamąjį namą ir pagrindines jo dalis, sinonimija. Čia tęsiamas autoriaus statybos liaudies terminiją nagrinėjančių straipsnių ciklas (plačiau žr. Stunžinas 2008: 111–131, 2009: 68–92). Sinoniminiai terminai analizuojami įvardijamų dalykų, kilmės ir sudaromų eilučių ilgumo atžvilgiais. Medžiaga rinkta iš gyvosios kalbos duomenis pateikiančių šaltinių – Lietuviųkalbosžodyno(santrumpa – LKŽe), Lietuviųkalbosatlaso pirmojo tomo (LKA I) ir tarmių žodynų: Druskininkųtarmėsžodyno(DruskŽ), Kaltanėnųšnektosžodyno(KaltŽ), Kazlųrūdosšnektosžodynopirmojo tomo (KazlRŽ I), Kupiškėnųžodynopirmojo tomo (KupŽ I), Lazūnųtarmėsžodyno(LazŽ), Šiaurėsrytųdūnininkųšnektųžodyno (DūnŽ) ir Zanavykųšnektosžodyno(ZanavŽ1–3). Iš viso nagrinėjami beveik 225 terminai, žymintys 27 sąvokas. Liaudies ir mokslo terminijos sinonimija skiriasi. Mokslo terminijoje sinonimų vengiama, jie laikomi terminijos yda. Teigiama, kad mokslo terminų sinonimija apsunkina informacijos perteikimą, sukelia terminų sistemos painiavą ir sąvokų bei terminų neizomorfiškumą, t. y. abipusę neatitiktį. Tobulai sutvarkytoje terminijoje kiekvienai sąvokai turėtų būti atskiras terminas ir kiekvienas terminas turėtų žymėti tik vieną sąvoką (Keinys 1980: 30). Pačios bendriausios terminų sinonimijos priežastys gali būti terminologijos nevienodumas, įsigalėjusios vartosenos nepaisymas, nevienodas kalbos išgalių naudojimas (Keinys 1980: 98–99), noras daug racionaliau pavadinti sąvoką, kalbinės interferencijos padariniai (Kaulakienė 2009: 178), terminų formų varijavimas, skirtingų aspektų pabrėžimas, dviejų skirtingų terminų skolinimasis arba termino skolinimasis ir savos kalbos dubleto atsiradimas, oficialaus ir šnekamojo termino arba šiuolaikinio ir pasenusio termino vartojimas, ilgojo ir trumpojo Terminologija | 2010 | 17 131 termino varianto vartojimas (Гринев 1993: 29). Terminologijoje sinonimija gali būti leidžiama keliais atvejais. Visų pirma sinonimai pateisinami tais atvejais, kai norima skirtingose terminų sistemose iškelti ne tuos pačius vienos sąvokos požymius, kai vartojami trumpesni variantai, taip pat gali būti pateisinama tarptautinių ir savos kilmės terminų sinonimija (Keinys 1980: 103). Gyvojoje kalboje ir liaudies terminijoje sinonimija yra įprastas reiškinys, rodantis semantinį kalbos lankstumą ir išraiškos priemonių įvairovę. Liaudies terminų sinonimiškumą galima sieti su jų reikšmių neapibrėžtumu ir nepastovumu. G. Klepikova teigia, kad liaudies terminija nuo mokslinės skiriasi mažu reikšmių ir vartojimo griežtumu (Клепикова 1974: 30). Sinoniminis sąvokų įvardijimas liaudies terminijai būdingas ir dėl to, kad sąmoningai nesiekiama nominacijos preciziškumo ir sistemiškumo. Pasak J. Klimavičiaus, mokslo terminija nuo liaudies skiriasi vienareikšmiškumu, mokslinių sąvokų įvardijimo tikslumu ir sistemiškumu (Klimavičius 2005: 135). Sinonimų gausą liaudies terminijoje lemia ir terminų daugiareikšmiškumas, todėl, statybos liaudies terminijoje nemaža daugiareikšmių terminų dalis yra susijusi sinoniminiais ryšiais. Pavyzdžiui, šieno laikomą trobesį žymintys sinoniminiai terminai šieninė, daržinė, klaimas, klojimas, kluonas, skūnia turi ir javų laikomo trobesio reikšmę, o gyvenamojo namo priemenę žymintys terminai butukas, kalidorius, nameliokas, namelis turi ir pirties pirmosios patalpos reikšmę (plačiau žr. Stunžinas 2009: 68–92). Gyvenamąjį namą įvardija daugiau nei ketvirtadalis (27%) straipsnyje nagrinėjamų terminų. Bendrųjų gyvenamojo namo pavadinimų grupę sudaro beveik trys dešimtys sinoniminių nevienodos kilmės terminų. Daugiau nei pusę (15) šios grupės sudaro lietuviški terminai: apseigos Šts LKŽe, butas Dkš, Grg, Rmš, Vvr, LKŽe, LKA I 34, duba Sr LKŽe, gyvenamoji LKA I 34, gyvenimasSld, Rg, Rm LKŽe, gūžta ut, Gs, Pln, Grž LKŽe, namas Grž, Pb, Mrk, Skr LKŽe, LKA I 34, pastatas Krm LKŽe, pašalysŽg, Škn LKŽe, pirkia Mšg, Grv, Trak, Imb, Krd, Rš, Švnč, Ad, Prl, Rud, Nmč, Dv, Bdč, Rdš, Dsn, Lz, Švd, Trgn, Vrn LKŽe, DruskŽ 265, LKA I 34, pirktaitė Smn, Krok, Srj LKŽe, LKA I 34, pirktukė Smn, Brb, Krsn, Mrs LKA I 34, priešinė Pl, Gdl, Ūd, Klm LKŽe, DruskŽ 283, troba Lk, Klt, Mlk, Žlb, Slnt, Rsn, Kv, Krš, Žg, Lš, Trk, Krp, Drsk, Ms, Krž, Sk, Kb, yl, Šts, Dv, Plt, Varn, Krtn, Pln, Vvr, Pžrl, Vdk, Lž, Alv, 132 R. Stunžinas | Gyvenamojonamoirpagrindiniųjodaliųliaudiesterminijos... Vs LKŽe, DruskŽ 419, LKA I 34, trobinė DS112(Rs) LKŽe. Apie trečdalį sinonimų eilutės sudaro svetimos kilmės terminai – penki slavizmai ir penki germanizmai: grinyčia(brus. грыднiца LKA I 341) up LKŽe, gryčia (brus. грыднiца) LKA I 34, Lnkv, Šln, Sml LKŽe, KupŽ I 733, rūmas(germ. Sabaliauskas 1990: 265) Skrb, Sml, Mžš, Krs, Rm, Ps, Sdk, Dbk, Sv, Skp, Slm LKŽe, ˣ2bakūžė(vok. dial. backhus) Skr, Gs LKŽe, ZanavŽ1 100, ˣbudavonė (l. budowanie) Klp LKŽe, ˣbudinkas (l. budynek, brus. бyдынaк) Žg, Mžk, Škn LKŽe, KazlRŽ I 89, KupŽ I 244, LazŽ 41, ˣgaspada (l. gospoda) Ldvn, Lkš, Gs, Brš LKŽe, ˣistuba (vok. Stube, la. istaba, istuba) Klp LKŽe, LKA I 34, ˣstuba (vok. dial. stuba) Dkš, Lkš, Krg, Klvr, Jnk LKŽe, ZanavŽ3 198, ˣūta (vok. Hütte) Vlkv LKŽe. Bendrinės kalbos požiūriu didžioji šių skolinių dalis traktuotina kaip svetimybės. Gyvenamasis namas taip pat įvardijamas dviem hibridais: gryčiotė KupŽ I 735, ˣšeimynstubė LKA I 34. Tokią gyvenamojo namo raiškos įvairovę galima paaiškinti raida ir regioninėmis skirtybėmis. Istoriškai skiriami trys gyvenamojo namo tipai: 1) Žemaičiuose – troba, 2) Aukštaitijoje – pirkia(rytų aukštaičių), gryčia (vakarų aukštaičių) ir 3) Suvalkijoje – grinčia, pirkčia ir stuba (Butkevičius 1958: 157, LEB 1964: 216, Kačinskaitė ir kt. 2008: 12). Etnografų duomenimis, tradiciniai lietuvių namai turėjo bendrų bruožų (gulstinių rąstų sienas, kampų sąsparas, pusvalminės, keturšlaitės arba dvišlaitės formos šiaudinį stogą, prie pagrindinio įėjimo statomas gonkeles), tačiau pagal išorinę formą ir patalpų išdėstymą tai buvo ryškiai besiskiriantys pastatai (Butkevičius 1971: 145). Todėl galima teigti, kad skirtingų Lietuvos regionų namus įvardijantys sinoniminiai terminai reikšme nėra visiškai tapatūs – jais žymimi daug skiriamųjų požymių turintys pastatai. Be to, iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad dauguma kitų sinonimų vartojami skirtingose vietose. Tokiais atvejais sinonimais laikomi ne vienos tarmės terminai. Toks pažiūris į liaudies terminų sinonimiją galimas – liaudies terminiją galima tirti ir vienos tarmės, ir visos kalbos ribose (Клепикова 1974: 31). Gyvenamojo namo pavadinimų įvairovę lėmė ir pastato raida. Pavyzdžiui, žemaičių gyvenamojo namo prototipu buvo namuvadintas pastatas. Įdomumo dėlei reikėtų pasakyti, kad namą yra aprašęs S. Daukantas: „Pirmasis jų 1 Skliaustuose nurodoma kilmė. Šaltinis nurodomas tais atvejais, jei remiamasi ne pirmuoju termino šaltiniu. 2 Kryželiu žymimos svetimybės. Remiamasi Lietuviųkalbosžodyno pažymomis. Terminologija | 2010 | 17 133 trobesys tose giriose vadinos nams, arba namas, namaitis <...>. Tas trobesys, kurį šiandien dar daugioj vietoj gal regėti, buvo pailguotinas ketvirtainis, be lubų, į pietus su skliautais, kuriuose netoli čiukuro buvo trys langeliai, rąste išpjauti, vienas aukščiau, o du žemiau per du rąstu, platumo kaip balandis galėjo įlėkti, nuo vanago vejamas, ir dūmai išrūkti <...>“ (Daukantas 1976: 429–430). Etnografų darbuose teigiama, kad žemaičių namas buvo vienas pirmųjų antžeminių pastatų su atviru židiniu. Namas iki XVI a. buvo naudojamas kaip gyvenamasis ir gyvulių laikomas pastatas. Vėliau namo paskirtis keitėsi ir jis liko vasaros gyvenamąja patalpa, virtuve, sandėliu ar tvartu (Butkevičius 1958: 157). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie sinonimai turi tokį patį pavadinimo pagrindą – yra bendrašakniai, pvz.: gyvenamoji, gyvenimas; pirkia, pirktaitė, pirktukė; trobesys, troba, trobinė. Kai kuriems terminams būdinga metaforinė nominacija – pagal funkcijos arba kitokį panašumą gyvenamasis namas įvardijamas gyvūnijos pasaulio daikto ir erdvės šalia pastato konstrukcijos pavadinimais, pvz.: gūžta LKŽe, duba „jauja, pakura“ LKŽe, kampas „kambarys, pastogė, vieta kur gyventi“ DruskŽ 135, pašalys„pakampis, kertė“ LKŽe. Terminai kampas ir pašalys galėjo atsirasti metonimiškai namą įvardijant pagal konstrukciją, plg., kampas „vieta, kur susikerta dvi plokštumos, kertė“ LKŽe. Šiuo atveju gyvenamąjį pastatą ir konstrukciją įvardijantys terminai yra susiję metoniminiu visumos ir dalies santykiu. Dauguma gyvenamąjį namą įvardijančių terminų yra vartojami ne viena reikšme. Sinonimai butas, pirkia ir troba dar vartojami gyvenamojo namo dalies reikšme ir jais vadinamas kambarys. Tokiais atvejais terminams būdingas hiponiminis varijavimas, t. y. jie vartojami ir daikto, ir jo dalies reikšme. hiponiminio varijavimo atveju gimininis terminas vartojamas ir kaip rūšinis arba vartojamas visam daiktui ir jo daliai įvardyti. Toks varijavimas mokslo terminijoje yra nepageidaujamas reiškinys, nes tokiu atveju nėra hierarchinės terminų santykių tvarkos (Татаринов 2006: 142–143). Liaudies terminijoje hiponiminį varijavimą reikėtų sieti su nominacijos stichiškumu, nesistemiškumu ir asociatyvumu. Sinonimiškumas būdingas ir gyvenamųjų pastatų rūšis įvardijantiems terminams. Molinis namas vadinamas keturiais sinoniminiais terminais – trimis lietuviškais ir vienu slavišku: krėstinė Ob LKŽe, molinalė Šts LKŽe, plūktinis Slm LKŽe, ˣlepenka (l. lepianka) Žmt LKŽe. Mūrinio namo 134 R. Stunžinas | Gyvenamojonamoirpagrindiniųjodaliųliaudiesterminijos... pavadinimų grupelę sudaro du slaviški ir du hibridiniai terminai: ˣkaminyčia (l. kamienica) Šln, Ar, Pkr, Krš, Dgl, Pc, Ds, Skp, Trgn, Sdb LKŽe, DruskŽ 135, mūras (l. mur, vok. dial. mûr) Šk, Jsv, Vlkv, An LKŽe, DruskŽ 217, KazlRŽ I 523, LazŽ 169, ZanavŽ2 221, mūrinė (hibr.) DruskŽ 218, ˣakmenyčia (hibr.) Btr LKŽe. Dūminis namas įvardijamas dviem sinoniminiais lietuviškais terminais: pakurtrobė Skdv LKŽe, rūkynė Krk LKŽe. Mažas namas vadinamas dviem3 nevienodos kilmės terminais – vienu lietuvišku ir vienu slavišku: trobelė LKA I 34, gryčia (brus. грыднiца) LKA I 34, Lnkv, Šln, Sml LKŽe. Didelė yra prasto, seno namo pavadinimų grupė. Pusę šios grupės sudaro lietuviški sinoniminiai terminai (10): laužas LzP, Krsn, Lš, Arm, Vž LKŽe, laužynas LazŽ 141, lūšna KazlRŽ I 468, numpalaikiai DūnŽ 224, pašiūrė Alvt, Ktk LKŽe, pirtisDrsk, Pns, Rdm LKŽe, sentrobė Skdv, Lk LKŽe, trobapalaikė DūnŽ 406, trobesikė ZanavŽ3 481, trobukas Krš, Krž LKŽe, ZanavŽ3 481. Septyni terminai yra svetimos kilmės – keturi slaviški, po vieną latvišką, germanišką ir neaiškios (nelietuviškos) kilmės: gryčia (brus. грыднiца) LKA I 34, balaganas (rus. балаган) KupŽ I 138, ˣkalupka (l. chałupa) Šmk LKŽe, ˣkamurka (l. komórka, rus. кaмopкa) LKŽe, ˣkūtė (la. urbutis 2009: 320) Skdv, Vdk LKŽe, ˣbakūžė(vok. dial. backhus) Skr, Gs LKŽe, ˣmakūza Pln LKŽe. Į prasto namo pavadinimų grupę įeina penki hibridai: gryčpalaikė KupŽ I 735, grytelė KupŽ I 745, ˣkaniūkšlė4 LKŽe, ˣkiaurinyčia ZanavŽ1 673, ˣstubelka Plv, Alv LKŽe. Kai kuriems lietuviškiems ir svetimos kilmės terminams būdinga metaforinė nominacija – prastas gyvenamasis namas vadinamas gyvenamojo namo priestato, maudymosi pastato, gyvulių laikomo pastato ir mažos patalpos pavadinimais, pvz.: pašiūrė, pirtis, kaniūkšlė, kamurka. Gyvenamojo namo patalpas įvardija daugiau nei trečdalis (37,8%) nagrinėjamų terminų. Gyvenamąjį kambarį žymintys terminai sudaro 12 narių sinonimų eilutę. Pusė sinonimų yra lietuviški (5): buta LzP LKŽe, kampas Tvr, Lp, Lnkv, Al, Dv LKŽe, KazlRŽ I 315, LazŽ 105, patalpa Plv LKŽe, pirkia Mrp, Pb, Tvr, Kb, Zt, Dkšt, Lz, Mšg, Jz, Trgn, Šš, Nmč, Dg, Ml, Mlt, Eiš, Btrm, Aps, Vln, Trgn, Vrn, Dglš LKŽe, LKA I 34, tro3 Čia imti tik antraštiniai išvardytų šaltinių terminai. Lietuviųkalbosžodyno iliustracijose pateikiama nemažai mažybinių žodžių, pvz.: namas „gyvenamasis ar šiaip koks trobesys“: TurėjaunameliukątokįnedidelįPn, stuba„gyvenamasis namas“: Vienąsykįkareiviaiužėmėvisąstubeliukę Jnk. 4 Kaniūkšlė laikytina hibridu (žr. Sabaliauskas 1970: 54). Terminologija | 2010 | 17 135 ba Štk, yl, Žlb, Krš, Kv, Lkv, Varn, Trk, Lk, Ms, Klk, Dr LKŽe, DūnŽ 406, LKA I 34. Kitą pusę sudaro svetimos kilmės terminai – trys slaviški ir trys germaniški: bakava(l. bokówka Fraenkel 1962: 30) Kv, Jnš, Rs LKŽe, ˣstancija (l. stancja) Btr, Krns, Grž LKŽe, kamara (l. komora < vok. Kammer) Žg, Klm, Krž, Al LKŽe, LazŽ 104, kambarys (germ. Sabaliauskas 1990: 264) Pnd LKŽe, DruskŽ 134, KazlRŽ I 314, ZanavŽ1 605, ruimas (vok. dial. ruim) Lp, Mrj LKŽe, ˣstuba (vok. dial. stuba) Plv, Sdr, Pgg LKŽe, LKA I 34. Į sinonimų eilutę įeina ir vienas hibridinis terminas ˣšeimynstubė ZanavŽ3 258. Gyvenamosios patalpos pavadinimų gausą lėmė regioninė vartosena. Pavyzdžiui, Žemaičiuose gyvenamoji patalpa buvo vadinama bakavąja, užpečine, aukštaičių – pirkia ir gryčia (Butkevičius 1958: 159). Svečių kambarį žymintys terminai sudaro devynių narių sinonimų eilutę. Keturi terminai yra lietuviški: didžeinė Pgr LKŽe, menė Mrc LKŽe, pirkaitė Vžns LKŽe, priešinė Lš, Srj LKŽe. Taip pat svečių kambarys dar vadinamas keturiais slavizmais ir vienu hibridu: alkierius (l. alkierz) Krtn, Al, Mrj, Tv, Šlvn LKŽe, ˣpakajus (l. pokój) Sd, Grš, Vkš LKŽe, KaltŽ 197, LazŽ 181, ˣseklyčia (brus. cвятлiцa, l. świetlica) Mrj, Zp, Smn, Btg, Sk, Šln, Vdk, Lnkv, Pn, Rz, Šmn, Vb, Grž, Šil, Krok, Lkč, Mšk, Mrc LKŽe, ˣkamara (l. komora < vok. Kammer) Brs, Dglš, Lkm, Ds, Krkn, Kp, Rk, Ant, Lzd, Ppl LKŽe, ˣstubelė (hibr.) Snt Rg LKŽe, ZanavŽ3 199. Miegamąjį kambarį žymi keturi nevienodos kilmės sinonimai – vienas lietuviškas ir trys slaviški: pirkiaMrp, Pb, Tvr, Kb, Zt, Dkšt, Lz LKŽe, alkierius (l. alkierz) Tv, Šlvn LKŽe, gryčia (brus. грыднiца LKA I 34) Tj, Paį LKŽe, ˣkamara (l. komora < vok. Kammer) Vvr, Plt, Grž LKŽe. Pastogės kambario pavadinimų grupėje yra keturi sinonimai – du lietuviški, vienas slaviškas ir vienas hibridinis: kampasDruskŽ 135, pašelmenė Pn LKŽe, ˣsalka (l. salka) Ds, Skrb, Lc, Ps, Mžš LKŽe, priegrytis (hibr.) Slč LKŽe. Kai kuriems sinonimams būdinga regioninė vartosena. alkieriussvečių ir miegamojo kambario reikšmes turi Žemaičiuose. Aukštaitijoje svečių kambario reikšmę turi terminai seklyčia, kamara, miegamojo – pirkia ir gryčia (Butkevičius 1958: 161). Suvalkijoje svečių kambarys turėjo atskirą pavadinimą – stubelė (Butkevičius 1958: 163; Kačinskaitė 2008: 12). Nemažos yra kitų patalpų pavadinimų grupės. Patalpa prie įėjimo į gyvenamuosius kambarius įvardijama trimis lietuviškais sinonimais: butukas 136 R. Stunžinas | Gyvenamojonamoirpagrindiniųjodaliųliaudiesterminijos... Prk, Vdk LKŽe, priekinė Všk LKŽe,priešinė Ig, Krok, Mrj, Brt, Šn LKŽe. Patalpos už krosnies pavadinimų grupelę sudaro septyni sinoniminiai nevienodos kilmės terminai – trys lietuviški ir keturi hibridiniai terminai: užkaboris Mrk, Rdm, Vdžg, Vl, Skr, Stl, Jnš, Al LKŽe, ZanavŽ3 537, užkrosnis Plng LKŽe, zemba užv, Všv LKŽe, ˣpečkaklė (hibr.) Dr, Plng LKŽe, ˣužkakalė (hibr.) Tlž LKŽe, užkaminė (hibr.) Bgt, VšR LKŽe, ZanavŽ3 537, ˣužpečkis (hibr.) Šlvn, Akm, Paį, Vdžg, Ps, Pg, Trk, Pš, yl, Sln, Gs, up LKŽe, ZanavŽ3 539. Gyvenamojo namo patalpos po stogu pavadinimų grupę sudaro 17 sinoniminių nevienodos kilmės terminų. Daugiausia lietuviškų terminų (13): antlubis Pgr LKŽe, aukštas Brš, Vdn, Šln, Klp, Vv, Ssk, Pg, Pn LKŽe, KupŽ I 99, aukštis Dglš LKŽe, DūnŽ 37, krautė Klp LKŽe, lubos Als LKŽe, pakreklys Dbk LKŽe, papalėpė Dkšt LKŽe, pariestinis Vkš, Trk, Mžk, Lž LKŽe, pastogė Dkš, Plv, Ašb, Jnš, Skr LKŽe, pastoginė Lk, Blv LKŽe, pažiobė LKŽ IX 723, užlos Šmk, An LKŽe, viršus Mrj, Skp, Pnd, Smal, Pl, Gršl, Slm, ut, Klt, Sl, Kp, Trš, Erž, Brs, Klp LKŽe, DūnŽ 443. Į sinonimų eilę įeina du slaviški ir du hibridiniai terminai: ˣetažas (sl.) LazŽ 73, ˣviškos (brus. вышкi) Pln, Skdv LKŽe, antgrytis (hibr.) Pc LKŽe, viršugrytis (hibr.) Pbr, Vb, Brž, Kp, Krs LKŽe. Patalpa virš priebučio įvardijama dviem sinoniminiais nevienodos kilmės terminais – vienu lietuvišku ir vienu slavišku: užlosužv, Škn, Kp, Kltn LKŽe, ˣviškos (brus. вышкi) Dsm LKŽe. Pereinamosios patalpos į kitus kambarius pavadinimų grupę sudaro 25 nevienodos kilmės sinonimai. 16 terminų yra lietuviški: butas LKA I 39, butukas Jrb, Prk, Vdk LKŽe, LKA I 39, nameliokas LKA I 39, namelis Sdk, Vžns, Dbk, Ds, Dgč LKŽe, LKA I 39, pirtikė Sl, Rk LKŽe, prieangis Mrs, Šv LKŽe, LKA I 38, prieangiukas LKA I 38, priebutis Trg, Šlu LKŽe, LKA I 39, priedurisSk LKŽe, priemenė Ktk, Mšg, Gg, Skp, Btr, Šš, Pls, Prl, Klt, Lš Dglš LKŽe, KaltŽ 228, ZanavŽ2 471, priemenyna Prng LKŽe, priemnelė LKA I 38, priešinė Ig, Krok, Mrj, Brt, Šn LKŽe, priešininkis Šv, Slnt LKŽe, prieškambaris LKA I 39, prynumisLKA I 39. Terminams nameliokas, namelis, pirtikė būdinga metoniminė nominacija – patalpa vadinama gyvenamojo namo dalies – priebučio – pavadinimais. Šiuo atveju priebutį ir jo patalpą įvardijantys terminai yra susiję visumos ir dalies santykiu. Nelietuviškų terminų grupelę sudaro du slaviški ir vienas veikiausiai per slavų kalbas patekęs prancūziškos kilmės terminas: ˣbūda (brus. бyдa, l. buda) Kp LKŽe, ˣsienis (l. sie) Brs, Pp LKŽe, LazŽ 233, Terminologija | 2010 | 17 137 LKA I 39, koridorius(pranc. corridor TŽŽ 2005) LKA I 39. Taip pat ši namo dalis vadinama penkiais hibridiniais terminais: prygonkis Jrb, Skr LKŽe, LKA I 39, ˣprieseklyčė LKA I 39, ˣpriesienis Pt LKŽe, LKA I 38, ˣpriestubis LKA I 39, ˣsienelis LKA I 39, LKŽe. Patalpa po namu vadinama trimis sinonimais – dviem lietuviškais ir vienu slavišku: pogrindis Slv, Ar LKŽe, rūsys Ms, Slnt, Trk, Kln, Vrb LKŽe, ˣsklepas (l. sklep) KzR, Vs, Všv, Lel, Krš, Nv LKŽe, DruskŽ 331, KaltŽ 277, LazŽ237, ZanavŽ3 85. Septintadalį (13,7%) nagrinėjamų pavadinimų sudaro gyvenamojo namo dalis įvardijantys terminai. Šioje pavadinimų grupėje minėtini šeši namo puses įvardijantys sinonimai. Pagal kilmę tai daugiausia lietuviški terminai (5): galas Trgn, Ėr, Jnšk, Vkš, Kt, Šts LKŽe, DruskŽ 91, KaltŽ 67, KazlRŽ I 205, KupŽ I 583, LazŽ 74–75, ZanavŽ1 397–398, pryšininkė Šll, Grg, Skd, Dr, Šv, Rdn, Brs, Slnt LKŽe, trobgalys Erž LKŽe, priešinė Mnm, Grd LKŽe, pirkia LKA I 34. Į sinonimų eilutę įeina vienas slavizmas – gryčia (brus. грыднiца) LKA I 34, Tj, Paį LKŽe. Šioje pavadinimų grupėje didžiausia yra priestatą žyminčių sinonimų grupė (26 terminai). Beveik pusė sinonimų yra lietuviški (12): butas LKA I 39, butelis LKA I 39, ZanavŽ1 201, butukas LKA I 39, priebutis LKA I 39, priešbutis LKA I 39, prieangis Mrs, Šv LKŽe, LKA I 39, prieangėlis LKA I 39, iškištinis LKA I 40, prieduris Sk LKŽe, priemenukė LKA I 40, priešinė Ig, Krok, Mrj, Brt, Šn LKŽe. Vienas sinonimas yra sudėtinis – gerojipryminis LKA I 40. Svetimos kilmės sinonimų grupę sudaro trys slaviški, vienas latviškas ir vienas angliškos kilmės terminas: gonkas (l. ganek, vok. Gang) An, ut, Ds, Sml LKŽe, KupŽ I 703, LazŽ 83, LKA I 39, ˣbudarka (l. budovac) LKA I 40, ˣsienius (l. sie) Mžk LKŽe, LKA I 40, porūzis (la. puōrūzis) LKA I 40, veranda Sd, Dv LKŽe, LKA I 40, ZanavŽ3 627. Priestatas dar vadinamas aštuoniais hibridais: gonkelė LKA I 39, gonkeliai LKA I 39, gonkikės LKA I 39, gonkiukai LKA I 39, priegonkis Nj LKŽe, LKA I 39, ˣpriesienis LKA I 40, prygonkiukas LKA I 40, ˣprysieniukas LKA I 40. Gyvenamojo namo konstrukcijas įvardija penktadalis (21,4%) nagrinėjamų terminų. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje grupėje sinonimų mažiau pasitaiko. Tai galima paaiškinti tuo, kad tradiciniai lietuvių pastatai turi nemažai bendrų konstrukcinių ypatybių. Kaip jau minėta, tradiciniai namai turėjo gulstinių rąstų sienas, kampų sąsparas, pusvalminės, 138 R. Stunžinas | Gyvenamojonamoirpagrindiniųjodaliųliaudiesterminijos... keturšlaitės arba dvišlaitės formos šiaudinį stogą, prie pagrindinio įėjimo statomas gonkeles (Butkevičius 1971: 145). Pastatų konstrukcijų pavadinimų grupėje pirmiausia minėtina pamatą įvardijančių sinonimų grupelė. Ją sudaro trys nevienodos kilmės sinonimai – lietuviškas, slaviškas ir hibridinis: pamatas Kv, Ds LKŽe, LKA I 35, fundamentas (brus. хундамент Fraenkel 1962: 305) KazlRŽ I 200, LKA I 35, pamūra (hibr.) LKA I 35. Sinonimiškai įvardijama ir rūšinė sąvoka – mūryto pamato pavadinimų porą sudaro vienas slaviškas ir vienas hibridinis sinonimas: ˣpodmūrauka (l. podmurówka LKŽe) LKA I 36, pamūrė (hibr.) LKA I 35. Didelės yra grindinius įvardijančių terminų grupės. Plūktinis gyvenamojo pastato grindinys vadinamas 12 nevienodos kilmės ir sudėties sinoniminių terminų. Vienažodžių sinonimų grupelę sudaro 8 lietuviški terminai: asla Mrk, Grš, Kv LKŽe, DruskŽ 20, KazlRŽ I 29, LKA I 36, grendymas DruskŽ 111, KazlRŽ I 251, LazŽ 86, LKA I 37, ZanavŽ1 496, grinda Vs LKŽe, kluonas LKA I 37, laitas Šmn, Ps, Jnš, Alz, Kpr LKŽe, LKA I 37, grindinys įvardijamas ir metaforiškai – žmogaus kūno dalies pavadinimu padas Žsl, Bgs, Skdt, Lkm, Nmč, Ldk, Vžns LKŽe, KaltŽ 195, LKA I 37. Jis dar vadinamas metonimiškai pagal sudaromąją medžiagą: molis LKA I 37, žemėLKA I 37, LKŽe. Į sinonimų grupelę įeina vienas latviškas terminas – plonas (la. plāns) LKA I 37, Žml, Kri LKŽe. Sudėtinių sinonimų grupelę sudaro vienas terminas, turintis abu lietuviškus dėmenis, ir du terminai, turintys slavišką pagrindinį ir lietuvišką priklausomąjį dėmenį: moliogrindys LKA I 37, ˣmolinėpadlaga (l. podłoga, brus. пaдлoгa) LKA I 37, ˣmolinispamastas (l. pomost LKŽe) LKA I 37. Perpus mažiau yra terminų, žyminčių lentų grindinį. Trys sinonimai yra lietuviški: asla KupŽ I 73, LKA I 36, grindysKazlRŽ 1 255, KupŽ I 742, LKA I 37, ZanavŽ1 507, paklotė LKA I 38, trys sinonimai yra slaviški: ˣpadlaga (l. podłoga, brus. пaдлoгa) Kls, Ūd, Jž, Erž LKŽe, LKA I 37, ZanavŽ2 302, ˣpamastas (l. pomost) Dkšt, Aps, Slk, Prgn LKŽe, LKA I 38, ˣparlagas (la. pārlags, plg. rus. пepeлoг LKŽe) LKA I 38. Vertikali pastato dalis įvardijama dviem lietuviškais sinonimais: siena Nmč, Als, Vdk, Kn, Lk, Žeml, Kpč, Dlgš, Sv, Ml, Žd LKŽe, DruskŽ 324, LazŽ 233, ZanavŽ3 47, sienojus Kpč, Lš LKŽe. Sienų susikirtimo vietos pavadinimų grupelę sudaro aštuoni sinoniminiai nevienodos kilmės terminai. Lietuviški sinonimai yra kampas Ašb, Tvr,