Lauryno Ivinskio kalendorių vienažodžių ligų pavadinimų kilmė ir daryba

Te minologija | 2010 | 17 101 Lau yno I inskio kalendo ių ienažodžių ligų pa adinimų kilmė i da yba PalMIRa ZEMlE IČIŪ ė Lie u iųkalbosins i u as Nuo auka iš Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u o biblio ekos o o ekos. Lau ynoI inskio200-osiomsgimimome inėms Žymus XIX a. lie u ių š ie ėjas Lau ynas I inskis (1810–1881) pa- engė pi mąjį lie u išką kalendo ių „Me u skaj lus ukiniszkas“, ku is iš spaudos išėjo 1846 me ais1. Jame i ki uose kalendo iuose popu- lia iai bu o ašoma žemės ūkio, e e ina ijos, as onomijos, is o ijos, gam- os mokslų i k . klausimais, skelbiama g ožinės li e a ū os kū inių. 1 1847 me ais – „Kalendo ius, a ba Me u skaj lus ukiszkas“, nuo 1851 me ų – „Kalendo ius, a ba Me skaj lus ukiszkas“. Kalendo iai su pe ūkiais ėjo pamečiui – 1846–1852 me ais, 1855–1864 me ais (1853–1854 me ais dėl cenzū os neišleis i, 1865–1867 me ais išleis i ki ilica, o 1877 me ais kalendo ius lo yniškais ašmenimis išleis as Sank Pe e bu ge) (Pe ke ičiū ė 1988: 121–122, 126–127). 102 P. Zemle ičiū ė | Lau ynoI inskiokalendo ių ienažodžiųligųpa adinimų... Jau pi majame kalendo iuje L. I inskis įdėjo sky elį „Gidimas moniun nuog neku iun ligun“2, ku iame ašoma apie ligų gydymą. Sky elio ne- bu o 1847, 1848, 1855, 1861, 1864 i 1866 me ų kalendo iuose (Pe ke- ičiū ė 1988: 132). Dažniausiai bu o ašoma apie ligų gydymo p iemones i būdus, be ka ais L. I inskis pi miausia pa eikda o umpą ligos paaiškinimą, p z.: G iźielie(g iezielė) – „i a aj didzioja ankas na ia skausmas ku susine dełnas kaułas i ałkuones jun amas p i ano pałenkima kajp sz aj: kad no em anka su isz is a dełna p ispaus é p i ko no is. <...>“ 1850 46. Łanduonis, ki u wiega wadin – „i a okia pa liga kajpo i płaukinis su umi ik aj a siski imu jog pi sz a nuog wi szaus nuojed iki pi moja na ia i apsis o olesnej neb-ejdama. <...>“ 1851 33. Niks e iejimas(niks eliejimas) – „i a aj iszsisukimas na ia isz sawa wie as ku io nepa ajsimas łuszu pada a. <...>“ 1850 46. Nuogźiemospi gia – „i a aj paźejdimas pa paszaldima kokios-no is dalies kuna. <...>“ 1856 46. Sky elyje duodama pa a imų, kaip gydy i in ekcines, chi u gines i au- ma ologines, psichines, k ėpa imo o ganų, i škinimo o ganų, ausų, nosies i ge klės, akių, dan ų, sąna ių, odos, kaulų, mo e ų, aikų i ki as žmonių ligas. Daugiausia ašoma apie gydymą naminėmis p iemonėmis – ais iniais augalais (mė omis, debesylų šaknimis, aje ų šaknimis, apyniais, amunių žiedais, aba ba ų šaknimis, be žų lapais, juodalksnių lapais, kadagių uo- gomis i k .); gė imais i ki okiais skysčiais (deg ine, alumi, ac u i k .); mais o p oduk ais (lašiniais, d uska, medumi, ožkos pienu, ka ės pienu, s ies u, mielėmis i k .); p ieskoniais (česnakais, imbie ais, pe ažolėmis, s ogūnais, k apais i k .); bui ies daik ais (šepečiu, ply a i k .); audiniais (gelumbe, d obe i k .); sudegusių medžiagų liekanomis (pelenais i k .). Rečiau minimi pi k iniai ais ai (chininas, chlo o o mas, magnezija, i- iolis i k .). Be o, pa a iama gydy is i daba neįp as ais dalykais, pa- yzdžiui, a iu, š inu, sliekais, a lėmis, gy ulių, paukščių i ne žmogaus išma omis3. Įdomumo dėlei kele as pa yzdžių, kaip gydy i kai ku ias ligas pagal L. I inskį: 2 Toks pa adinimas bu o pi majame, 1846 me ų, kalendo iuje. Vėlesniuose kalendo iuose jis upu į į ai a- o – „Gidimaj mogaus neku iun ligun“, „Gidimaj żmogaus ligun“, „Gidimas mogaus neku iun ligun“, „Gidimaj mogaus neku iun ligun iszim i isz ankas asz u Lie uwiszkaj pa aśzi u“, „Gidimaj żmogaus ne- ku iun ligun“, „Gidimaj mogaus ligun“, „Gidimaj zmogaus neku iun ligun“, ačiau dažnesnis pa adinimas bu o „Gidimaj mogaus neku iun ligun“. 3 Tuo me u kažin a kas ik ino lie u iškų kalendo ių medicinos žinių pa ikimumą. Spaudos d audimo me ais pasi odę lie u iški kalendo iai, išleis i ki ilica, ca o cenzū os jau būda o uoliai ik inami. Taigi dalį L. I ins- kio kalendo iuose spausdin ų medicinos žinių ik ino gydymo aldyba (Pe ke ičiū ė 1988: 137). Te minologija | 2010 | 17 103 Digulis(Lilisza) – „<...>. Ki i ing angles degin Liedeku źandus i su ine duod a iełkoje ge é“ 1850 46. Nuoggial os – „Wisz as mieszła iszdziowink pećziuje po iszjemima duonas, su- g usk smulkiausej, i duok ligoniuj ge i po pusi maa szauksz a kokiameno- in gie ime, ik aj ne a iełkoje po is ka us pa diena: i a, po pie u, i wa- ka e ejnan gul i“ 1846 24–25. Nuogiki imagiwa es – „<...>. Wiena ki melé S. Jona nak iemis swiesan é su- in a su duonas źiupsniu i suwalgi a, pagida ligoni. <...>“ 1861 32. Nuogka pu – „a) Wieni isznajkin epdami anas ku mes k auju. b) Ki i p akaj u a klia isz jo pasliepsniu. <...>“ 1846 25. P i wi iné – „<...> ejk awina papiowus skubinaj kajpo imanidamas i ne łau- kan isz ekiejima k auja kad wejkej ne uźszał u nuołup i kajli i be jokia p aśi enśima apkło i ligonia wisa piłwa su a szale ku é buwa nuog mejsos, o liga no is bu u se gan i a wedusé a ij kapun, uojaus a s o“ 1849 31. Nuogpu meniuwandens – „<...>. Bał as sausas as as ka ies mieszłas wandenie- je wi in as, gida pu menes ankej anan gia an . <...>“ 1861 33. Minė ame L. I inskio kalendo ių sky elyje as i 122 ligų pa adinimai (neįskai an a ian ų), iš jų 42 ligų pa adinimai y a ienažodžiai. Šiame s aipsnyje ap a iami ienažodžių ligų pa adinimų kilmės i da- ybos dalykai. 1. VIENAŽODŽIų LIGų PAVADINIMų KILMĖ 1.1. Lie u iškos kilmės ligų pa adinimai Didžioji dalis ienažodžių ligų pa adinimų y a lie u iškos kilmės žodžiai (35 e minai), p z.: d ugis ~ d ugys 1846 24, 1850(1849) 33, 1856 46, 1857 40, 1860 59, 1862 10, dziowa ~ džio a 1857 39, kosulis ~ kosulys 1851 32, 1856 45, 1857 47, padukimas ~ padūkimas 1849 32, 1850(1849) 34, 1862 9,sausgila ~ sausgila 1861 32. 1.2. Skoliniai Skolinių as a ik kele as (6 e minai) – du iš g aikų kalbos i po ieną iš lo ynų, lenkų, anglų i p ancūzų kalbų. 1.2.1. I š g a ikų k a l b o s: dysen e ija~ dizen e ija 1851 33 „ūmi- nė in ekcinė liga, ku iai būdingas s o osios ža nos uždegimas“4 – g aikiš- kas p iešdėlis dys-, eiškian is o gano unkcijų su ikimą, i g aikų en e on „ža na“. LKŽ duomenimis, gy ojoje kalboje šis žodis ne iksuo as; 4 S aipsnyje umpi ligų paaiškinimai im i iš „Medicinos enciklopedijos“ i LKŽe. 104 P. Zemle ičiū ė | Lau ynoI inskiokalendo ių ienažodžiųligųpa adinimų... euma izmas~ euma izmas 1861 32, 1877 40 „sis eminė jungiamojo audinio liga, labiausiai pažeidžian i ši dį“ iš g aikų heuma ismos „ ekėji- mas (kūnu)“ (ž . TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007). LKŽ duomenimis, žodis euma izmas gy ojoje kalboje ne a ojamas. Daba inėje medicinos kalboje įsigalėjęs e minas euma as. 1.2.2. Iš lo ynų kalbos: ka bunkułas ~ ka bunkulas 1861 33 „kelių plauko maišelių, jų iebalų liaukų i aplinkinių audinių pūlinis uždegimas“ iš lo ynų ca bunculus „anglelė“. Maksas Fasme is žodį ka - bunkulas „didelė o is, skaudulys“ kildina iš lo ynų ca bunculus „ usenan- is angliukas“ – iš ca bō „anglis“ (Фасмер 1967: 195). Lo ynišką šio žodžio kilmę pa i ina i a p au inių žodžių žodynai (ž . TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007). LKŽ ka bunkulo gy osios kalbos a osenos pa yzdžių neį- dė a. Šis skolinys a ojamas daba inėje medicinos kalboje, ačiau u i i lie u išką a i ikmenįpik o ė. 1.2.3. Iš l e n k ų k a l b o s: diminićze~ diminyčia 1862 9. LKŽ duo- menimis, diminyčia (l. dymienica) „ ožė, o is“ įdė a iš Žygaičių. Tačiau „Didžiajame lenkų– usų kalbų žodyne“ diminyčios eikšmė ki a, plg. len- kų dymienica, usų бубоны (hessen, S ypuła 1967: 171), da plg. bubonas (lo . bubo) „uždegiminis lim inio mazgo pa inimas (dažniausiai pažas yje i ki kšnyje)“ MedŽ 81. Sunku bū ų iksliai pasaky i, kokia eikšme L. I ins- kio pa a o as šis skolinys, nes kalendo iuje ašoma ik apie ai, kaip dimi- nyčią gydy i. 1.2.4. Iš anglų kalbos: k upas ~ k upas 1846 25, 1850(1849) 35 „ūminis ge klų uždegimas, dėl ku io pasunkėja k ėpa imas“ iš anglų c oup, ačiau pi minis kilmės šal inis y a ško ų kalba – c oup „ge gž i, š ogž i“ (ž . TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007). LKŽ duomenimis, k upas (l. k up, us. кpyп) minė a eikšme gy ojoje kalboje a ojamas – pa eik as a ose- nos pa yzdys iš Smilgių. 1.2.5. Iš p ancūzų kalbos: kokluszas~ kokliušas 1857 40 (L. I inskio a o as i a ian as kokliśzius ~ koklišius 1857 40) „ūminė in- ekcinė liga, ku i eiškiasi spazminio kosulio p iepuoliais“ (ž . TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007) iš p ancūzų kalbos žodžio coqueluche. LKŽ duo- menimis, kokliušas gy ojoje kalboje ne a ojamas ( a osenos pa yzdžiai iš ašy inių šal inių – DŽ, NdŽ, š, Bl ), išsky us a ian ą koklišas, ku is už ašy as iš Smilgių. Kai ku iuose šal iniuose kokliušo kilmė aiškinama ne ienodai, plg. kokliušas,koklišas „Keuchhus en“ iš lenkų koklusz, pas- a asis iš p ancūzų coqueluche (F W I 280), da plg. kokliušas iš p ancūzų coqueluche, o šis iš okiečių Keuchhus en „kokliušas“ (Фасмер 1967: 282). Te minologija | 2010 | 17 105 LKŽ duomenimis, diminyčia,koklišas i k upas medicininėmis eikšmė- mis iksuo i gy ojoje kalboje, o dizen e ija, euma izmasi ka bunkulas – gy ojoje kalboje ne a ojami. Galimas skolinimosi šal inis – lenkų kalba. L. I inskis, engdamas sky elį apie žmonių ligų gydymą, neabejo inai bus ėmęsis moksline, g eičiausiai lenkiška, medicinos li e a ū a, susipažinęs su lenkų gydy ojų da bais5. Šį spėjimą pa i in ų i ai, kad sky elyje p ie kai ku ių ligų pa adinimų L. I inskis skliaus uose pa eikia ki ų kalbų, dažniausiai lenkų kalbos, a i ikmenų, p z.: apalpimas(syncope)~ apalpimas 1849 32, giał a (źół aczka) ~ gel a 1862 9,płaukinis(włośnik)~ plaukinis 1851 33,sausgila (a i is)~ sausgila 1856 45, skaudulis(w zód)~ skau- dulys 1850 46, wiega (zanogcica)~ iega 1851 33, 1856 44, wieźis ( ak cho oba)~ ėžys 1856 45. Reikia pasaky i, kad diduma skolinių, išsky us diminyčią, medicinos kal- boje y a ebe a ojami i daba – dizen e ija,ka bunkulas,kokliušas,k upas, euma izmas. Be o, s a bu pažymė i, kad dauguma skolinių L. I ins kio pa eik i su lie u iškais a i ikmenimis, p z.: dysen e ijai k uwinaswidu ia- imas, euma izmas i sausgila,kokluszasi kosulisdidis,k upasi uźjemi- maskakla. Daba inėje medicinos kalboje, deja, dažniausiai a ojami ik skoliniai. 1.3. Hib idai L. I inskio kalendo ių sky elyje „Gidimas moniun nuog neku iun ligun“ as as ik ienas hib idas – słabnumas ~ slabnumas 1850 45 iš slabnas „ u in is mažai izinių jėgų“, ku is, LKŽ duomenimis, a ojamas gy ojo- je kalboje – a osenos pa yzdžių pa eik a iš K ėda nos, Ka sakiškio, P ie- kulės, Vieš ėnų, Žemalės. 2. VIENAŽODŽIų LIGų PAVADINIMų DARyBA 2.1. Pap as ieji žodžiai Palygin i nedaug ligų pa adinimų, ku iais eina pap as ieji žodžiai, p z.: gen. sg. akmens6 ~ akmuo 1857 40 „d uskų da inys, a si andan is uščia- idu iuose o ganuose a ba iš ekamuosiuose liaukų la akuose“, d ugis ~ 5 D. Pe ke ičiū ė sa o monog a ijoje pažymėjo, kad didelę dalį medicininės li e a ū os (daugiausia Va šu os leidinius) L. I inskis gauda o pe Adomą Za adskį iš Vilniaus. Iš išlikusių kelių nedidelių L. I inskio pa- geidau os li e a ū os są ašų ma y i, kad jis bu o susipažinęs su kai ku ių gydy ojų da bais, p z., h. F. Pau- lickio d iejų omų eikalu lenkų kalba „Medicina kaimo žmonėms“ (Pe ke ičiū ė 1988: 133). 6 Sky elyje ne as a šio žodžio a dininko linksnio – ik kilmininkas junginyje nuogakmens. 106 P. Zemle ičiū ė | Lau ynoI inskiokalendo ių ienažodžiųligųpa adinimų... d ugys 1846 24, 1850(1849) 33, 1856 46, 1857 40, 1860 59, 1862 10 „d ebulys, šalčio k ė imas se gan “, ka pos ~ ka pos 1846 25 „su agėjusių mazgelių a ba minkš ų spenelių pa idalo odos a ba glei inės išaugos“, lilisza~ lieliša 1857 47 „dieglys šone, pap as ai nuo g ei o ėjimo, bėgimo“, wiega ~ iega 1846 25, 1851 33, 1856 44 „ o is pi š o gale, ap aka, lan- duonis“, wieźis ~ ėžys 1856 45 „pik ybinis auglys“. A ski ai minė ini ligų pa adinimai lilisza i wiega. Juos galima bū ų laiky i i ediniais. Kūno dalies pa adinimas lielis7 eiškia „blauzdikaulį“ (ž . LKŽe). T iegą E ns as F enkelis sieja su aiga „s aiginan is, pap as- ai nemalonus k apas, d okas, sma ė“ iš aig i „smi s i“ (F W II 1153). LKŽ duomenimis, isi minė i žodžiai medicininėmis eikšmėmis a o- jami gy ojoje kalboje. O akmuo,d ugys,ka pa, ėžys y a nusis o ėję da- ba iniai medicinos e minai. 2.2. Da iniai Daugiausia ligų pa adinimų y a da iniai8 (30 e minų). Vy auja p iesa- gų ediniai (22 e minai). 2.2.1. P iesagų ediniai. 2.2.1.1. P iesagos -imas/-ymas ediniai. Gausiausią g upę suda o p ie- sagos -imas ediniai (11 e minų): apalpimas ~ apalpimas 1849 32, iszsime- imas ~ išsime imas 1861 33 „pe sileidimas“, niks eliejimas ~ niks elėjimas 1850 46 / niks e iejimas ~ niks e ėjimas 1850 46, 1857 47, nuosideginimas ~ nusideginimas 1856 45, nuosi wilkimas ~ nusi ilkymas 1856 45, 1857 47, 1858 55, 1861 32, pasiudu imas ~ pasiudū imas 1857 47, usigawimas ~ užsiga imas 1846 25. Ne ke u i e minai L. I inskio pa a o i „pasiu ligės“ eikšme: padukimas ~ padūkimas 1849 32, 1850(1849) 34, 1862 9, pagedi- mas ~ pagedimas 1849 32, 1850(1849) 34, paśiu imas~ pasiu imas 1849 32, 1850(1849) 34, paśzielimas ~ pašėlimas 1849 32, 1850(1849) 34. 2.2.1.2. P iesagos -ulys ediniai (3 e minai): digulis ~ dygulys 1850 46 „dieglys“, kosulis ~ kosulys 1851 32, 1856 45, 1857 47, skaudulis ~ skaudulys 1846 25, 1850 46, 1861 32, 1862 9 „ o is, pik o ė, skaudė, opa, puškas“. 2.2.1.3. P iesagos -inis ediniai (2 e minai): płaukinis~ plaukinis 1851 33, i inis ~ i inis 1846 25. 7 V. u bu is lielį laiko le icizmu, ž . lielis „blauzdikaulis, s aibis, s ibynas“ iš la ių liels (u bu is: 2009: 284). 8 Ap a ian da inius em asi P . Ska džiaus, V. u bučio, S. Amb azo da bais, LKG, DLKG. Te minologija | 2010 | 17 107 L. I inskio 1851 me ų kalendo iuje plaukinispa a o as „ki mino, ku is įlenda į koją a ba anką, sukeldamas didelį skausmą“ eikšme: „Ilindus am ki minuj ing anka a ba koje daug nuoken pa didi sopuli ku in jisaj pada a, o mogus negidomas ne iszlink giwu. No en jin iszmil é isz kuna, ejk degin é aguonu łapus i s ibus o isz pelenun pada i é sza ma, ku iumi iszpuł łajs i é neswejka wie a udiejes an wi szaus mieiu wa pas. Tan da an , płaukinis pamau iszlend, apsiwinio apej wa pa, ku en ejk nuog kuna pamau olesnej auk é, pa kan ki mis o nejudusma iszsi- milśz. <...>“ 1851 33, i inis – „ o ies pi š o gale, ap akos, landuonies“ eikšme. LKŽ daik a a dis plaukinis „ki mino“ eikšme ne iksuo as, be plg. būd a dis plaukinis „panašus į plauką“: Plaukiniai ki minai š. Žodis i inis LKŽ medicininės eikšmės ne u i. Ki ų p iesagų pasi aikė ik po ieną edinį. 2.2.1.4. P iesagos -inė edinys: gen. sg. dede enies9 ~ dede inė 1877 40. E. F enkelio žodis dede inė kildinamas iš lie u ių di i „lup i, plėš i“, du i (F W I 85). 2.2.1.5. P iesagos -ėlė ediniai: g iźielė ~ g iežėlė 1850 46 / g iezielė ~ g iežėlė 1850 46 „ ankų sausgėla“ iš g iež i„skaudė i, gel i“ (LKŽ duome- nimis, g ižėlė šia eikšme gy ojoje kalboje ne iksuo a – D. Pošk, Kos). 2.2.1.6. P iesagos -uonis edinys: łanduonis ~ landuonis 1851 33 „ o- is pi š o gale (po nagu), ap aka, ėduonis“. 2.2.1.7. P iesagos - inė ediniai: p i wi iné ~ p i i inė 1849 31 „ i- du ių užkie ėjimas“ / gen. sg. p i i inies ~ p i i inė 1877 40. 2.2.1.8. P iesagos -menis edinys: pu menes ~ pu menis 1860 59 „pa- b inkimas poodiniuose audiniuose se gan ši dies, inks ų i ki omis ligomis, šiaip koks su inimas, supu imas“. 2.2.1.9. P iesagos -umas edinys: słabnumas ~ slabnumas 1850 45 „silpnumas“. 2.2.2. Galūnių ediniai. Ras i ke u i galūnių ediniai. Iš jų ys y a galūnės -a ediniai: dziowa ~ džio a 1857 39, giał a ~ gel a 1846 24, 1862 9, pażejda ~ pažeida 1846 25, 1861 32 / paźejda ~ pažeida 1857 47 „sužeidimas, pažeidimas, žaizda“, i ienas galūnės -is edinys: ka sz is ~ ka š is 1846 24 „pakilusi kūno empe a ū a (se gan )“. 2.2.3. Sudu iniai e minai. Ras i ke u i sudu iniai e mi- nai, ku ių an asis sandas y a eiksmažodis, o pi masis – daik a a dis a ba būd a dis. 9 Sky elyje ne as a šio žodžio a dininko linksnio – ik kilmininkas junginyje nuogdede enies. 108 P. Zemle ičiū ė | Lau ynoI inskiokalendo ių ienažodžiųligųpa adinimų... 2.2.3.1. Sudu iniai e minai su daik a a diniu i eiksmažodiniu sandais:kaułajedis ~ kaulaėdis 1850 46 „ okia kaulų liga“ a ba, L. I ins- kio žodžiais, „i a aj liga ku é gadin kauła i odose jog p aded pu é“, źiemospi gis ~ žiemospi gis 1856 46 „še pe o a oda“: „<...>. Gał ejpogi jemes ope iszkep é, a wiesines su ajszki é i wa s i é an źiemospi gia po is źigius an dienos apkej an ki as, po pi maj die unju. <...>“. LKŽ p ie žodžio kaulaėdis pa eik as ik ienin elis ilius acinis sakinys iš 1850 me ų L. I inskio kalendo iaus sky elio apie žmonių ligų gydymą. Galima spė i, kad ai jo naujada as. 2.2.3.2. Sudu iniai e minai su būd a diniu i eiksmažodiniu san- dais: sausgila ~ sausgila 1861 32 / sausgiła ~ sausgila 1856 45 „kaulų, sąna ių gėlimas, euma as“, słabd ugis ~ slapd ugys 1861 32 „slap inis d ugys ( okia liga)“. Apibend inan galima pasaky i, kad, LKŽ duomenimis, didžioji daugu- ma da inių kalbamomis medicininėmis eikšmėmis y a a ojami gy ojo- je kalboje, o apalpimas,dede inė,džio a,gel a,ka š is,kosulys,landuonis y a apę daba iniais medicinos e minais. IŠVADOS 1. L. I inskio kalendo ių sky elis „Gidimas moniun nuog neku iun ligun“ y a s a bus keliais a ž ilgiais. Pi ma, š iečiamuoju – jame popu- lia in os liaudies medicinos i medicinos mokslo žinios, ašy a apie ai, kaip žmonėms pa iems gydy is susi gus. An a, e minologiniu – dažniau- siai L. I inskis a ojo lie u iškus žmonių ligų pa adinimus iš gy osios kalbos, ka ais mėgino apib ėž i a paaiškin i kai ku ias ligas, be o, g e a kai ku ių ligų pa adinimų pa eikda o i ki ų kalbų a i ikmenų. 2. Didžioji dalis ienažodžių ligų pa adinimų y a lie u iškos kilmės žodžiai (35 e minai). Ras i ik šeši skoliniai (du iš g aikų kalbos i po ieną iš lo ynų, lenkų, anglų i p ancūzų kalbų) i ienas hib idas. Ka- dangi, LKŽ duomenimis, pusės skolinių a osenos pa yzdžių gy ojoje kalboje neap ik a, jie g eičiausiai bus L. I inskio pasiskolin i iš lenkiškų ašy inių medicininių šal inių. Dauguma kalbamo sky elio skolinių u ėjo lie u iškų a i ikmenų. 3. Palygin i nedaug ligų pa adinimų, ku iais eina pap as ieji žodžiai. Dau- giausia ligų pa adinimų y a da iniai (30 e minų). Vy auja p iesagų ediniai (22 e minai), iš ku ių gausiausią g upę suda o p iesagos -imas/-ymas e- diniai (11 e minų). Toliau pagal gausumą eina p iesagų -ulys i -inis ediniai, ki ų p iesagų (-inė, -ėlė,-uonis,- inė,-menis,-umas) as a ik po Te minologija | 2010 | 17 109 ieną edinį. Ras i ys galūnės -a ediniai i ienas galūnės -is edinys bei ke u i sudu iniai e minai, ku ių an asis sandas y a eiksmažodis, o pi masis – daik a a dis a ba būd a dis. Spėjama, kad ienas kaulų ligos pa adinimas – dū inys kaułajedis – galė ų bū i pa ies L. I inskio naujada as. 4. Vienažodžių e minų palygin i nedaug, jie suda o upu į daugiau kaip ečdalį isų sky elyje ap ik ų ligų pa adinimų. Didžioji dauguma ienažodžių e minų (lie u iškų i skolin ų) y a a ojami i daba – ben- d inėje kalboje, nemažai iš jų y a apę medicinos e minais. PAGRINDINIAI ŠALTINIAI Me u skaj lus ukiniszkas an me u Wieszpa ies 1846. Wilnui. 1846. Kalendo ius a ba me u skaj lus ukiszkas an me u nuog ugimima Wieszpa ies 1849. Wilniuje. 1849. Kalendo ius a ba me u skaj lus ukiszkas an me u nuog użgimima Wieszpa ies 1850. Wilniuje. 1849. Kalendo ius a ba me u skaj lus ukiszkas an me u nuog ugimima Wieszpa ies 1851. Wilniuje. 1850. Kalendo ius a ba me u skaj lus ukiszkas an me u nuog uźgimima Wieszpa ies 1852. Wilniuje. 1851. Kalendo ius a ba me u skaj lus ukiszkasis nuog ugimima Wieszpa ies 1856. Wilniuje. 1856. Kalendo ius a ba Me skaj lus ukiszkasis an me u nuog użgimima Wieszpa ies 1857. Wilniuje. 1857. Kalendo ius a ba Me skaj lus ukiszkasis nuog ugimima Wieszpa ies 1858. Wilniuje. 1857. Kalendo ius a ba Me skaj lus ukiszkasis nuog ugimima Wieszpa ies 1859. Wilniuje. 1858. Kalendo ius a ba Me skaj lus ukiszkasis nuog ugimima Wieszpa ies 1860. Wilniuje. 1860. Kalendo ius a ba Me skaj lus ukiszkasis nuog ugimima Wieszpa ies 1862. Wilniuje. 1861. Kalendo ius a ba Me skaj lus ukiszkasis nuog uźgimima Wieszpa ies 1863. Wilniuje. 1862. Kalendo ius ukiszkasis an me u nuog uzgimimo Vieszpa ies 1878. С. Петербургъ. 1877. PAPILDOMI ŠALTINIAI F W: Li auischese ymologischesWö e buch one ns F aenkel, I–II, heidelbe g, Gö ingen, 1955–1962. hessen D., S ypuła R. 1967: Wielkisłownikpolso– osyjski, Wa szawa–Moskwa. LKŽe: Lie u iųkalbosžodynas. – www.lkz.l MedŽ 1980: As auskas V., Biziule ičius S., Pa ilonis S., Vai ila ičius A., Vileišis A. medicinos e minų žodynas, Vilnius. ME 1991, 1993: medicinosenciklopedija1–2, Vilnius. TŽŽ 1936: Ta p au iniųžodžiųžodynas. Suda ė K. Bo u a, P . Čepėnas, A. Si u y ė-Čepėnienė, Klaipėda. TŽŽ 1951: Ta p au iniųžodžiųžodynas. Ve ė O. Ka inskai ė, ch. Lemchenas, J. Talman as, Vilnius. TŽŽ 1969: Ta p au iniųžodžiųžodynas. Ve ė O. Do eikienė, J. Kabelka i ch. Lemchenas, Vilnius. TŽŽ 2005: Ta p au iniųžodžiųžodynas, Vilnius. TŽŽ 2007: Vai ke ičiū ė V. Ta p au iniųžodžiųžodynas, Vilnius. Фасмер М. 1967: Этимологическийсловарьрусскогоязыка 2, Москва. LITERATŪRA Amb azas S. 1993: Daik a a džiųda ybos aida:Lie u iųkalbos eiksmažodiniai ediniai1, Vilnius. Amb azas S. 2000: Daik a a džiųda ybos aida:Lie u iųkalbos a dažodiniai ediniai2, Vilnius. DLKG 1996: Daba inėslie u iųkalbosg ama ika, Vilnius. LKG 1965: Lie u iųkalbosg ama ika1, Vilnius. Pe ke ičiū ė D. 1988: Lau ynasI inskis, Vilnius. Ska džius P . 1941: Lie u iųkalbosžodžiųda yba, Vilnius. u bu is V. 2009: Bal ųe imologijose iudai2, Vilnius u bu is V. 2009: Žodžiųda ybos eo ija, Vilnius.