Lauryno Ivinskio kalendorių vienažodžių ligų pavadinimų kilmė ir daryba
Full text
Terminologija | 2010 | 17 101 Lauryno Ivinskio kalendorių vienažodžių ligų pavadinimų kilmė ir daryba PalMIRa ZEMlEvIČIŪtė Lietuviųkalbosinstitutas Nuotrauka iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos fototekos. LaurynoIvinskio200-osiomsgimimometinėms Žymus XIX a. lietuvių švietėjas Laurynas Ivinskis (1810–1881) parengė pirmąjį lietuvišką kalendorių „Metu skajtlus ukiniszkas“, kuris iš spaudos išėjo 1846 metais1. Jame ir kituose kalendoriuose populiariai buvo rašoma žemės ūkio, veterinarijos, astronomijos, istorijos, gamtos mokslų ir kt. klausimais, skelbiama grožinės literatūros kūrinių. 1 1847 metais – „Kalendorius, arba Metu skajtlus ukiszkas“, nuo 1851 metų – „Kalendorius, arba Metskajtlus ukiszkas“. Kalendoriai su pertrūkiais ėjo pamečiui – 1846–1852 metais, 1855–1864 metais (1853–1854 metais dėl cenzūros neišleisti, 1865–1867 metais išleisti kirilica, o 1877 metais kalendorius lotyniškais rašmenimis išleistas Sankt Peterburge) (Petkevičiūtė 1988: 121–122, 126–127).
102 P. Zemlevičiūtė | LaurynoIvinskiokalendoriųvienažodžiųligųpavadinimų... Jau pirmajame kalendoriuje L. Ivinskis įdėjo skyrelį „Gidimas moniun nuog nekuriun ligun“2, kuriame rašoma apie ligų gydymą. Skyrelio nebuvo 1847, 1848, 1855, 1861, 1864 ir 1866 metų kalendoriuose (Petkevičiūtė 1988: 132). Dažniausiai buvo rašoma apie ligų gydymo priemones ir būdus, bet kartais L. Ivinskis pirmiausia pateikdavo trumpą ligos paaiškinimą, pvz.: Griźielie(griezielė) – „ira taj didzioja rankas naria skausmas kur susiner dełnas kaułas ir ałkuones juntamas pri ano pałenkima kajp sztaj: kad norem ranka su isztista dełna prispausté pri ko noris. <...>“ 1850 46. Łanduonis, kitur twiega wadin – „ira tokia pat liga kajpo ir płaukinis su tumi tiktaj atsiskirimu jog pirszta nuog wirszaus nuojed iki pirmoja naria ir apsisto tolesnej neb-ejdama. <...>“ 1851 33. Niksteriejimas(niksteliejimas) – „ira taj iszsisukimas naria isz sawa wietas kurio nepatajsimas łuszu padara. <...>“ 1850 46. Nuogźiemospirgia – „ira taj paźejdimas par paszaldima kokios-noris dalies kuna. <...>“ 1856 46. Skyrelyje duodama patarimų, kaip gydyti infekcines, chirurgines ir traumatologines, psichines, kvėpavimo organų, virškinimo organų, ausų, nosies ir gerklės, akių, dantų, sąnarių, odos, kaulų, moterų, vaikų ir kitas žmonių ligas. Daugiausia rašoma apie gydymą naminėmis priemonėmis – vaistiniais augalais (mėtomis, debesylų šaknimis, ajerų šaknimis, apyniais, ramunių žiedais, rabarbarų šaknimis, beržų lapais, juodalksnių lapais, kadagių uogomis ir kt.); gėrimais ir kitokiais skysčiais (degtine, alumi, actu ir kt.); maisto produktais (lašiniais, druska, medumi, ožkos pienu, karvės pienu, sviestu, mielėmis ir kt.); prieskoniais (česnakais, imbierais, petražolėmis, svogūnais, krapais ir kt.); buities daiktais (šepečiu, plyta ir kt.); audiniais (gelumbe, drobe ir kt.); sudegusių medžiagų liekanomis (pelenais ir kt.). Rečiau minimi pirktiniai vaistai (chininas, chloroformas, magnezija, vitriolis ir kt.). Be to, patariama gydytis ir dabar neįprastais dalykais, pavyzdžiui, variu, švinu, sliekais, varlėmis, gyvulių, paukščių ir net žmogaus išmatomis3. Įdomumo dėlei keletas pavyzdžių, kaip gydyti kai kurias ligas pagal L. Ivinskį: 2 Toks pavadinimas buvo pirmajame, 1846 metų, kalendoriuje. Vėlesniuose kalendoriuose jis truputį įvairavo – „Gidimaj mogaus nekuriun ligun“, „Gidimaj żmogaus ligun“, „Gidimas mogaus nekuriun ligun“, „Gidimaj mogaus nekuriun ligun iszimti isz rankas rasztu Lietuwiszkaj paraśzitu“, „Gidimaj żmogaus nekuriun ligun“, „Gidimaj mogaus ligun“, „Gidimaj zmogaus nekuriun ligun“, tačiau dažnesnis pavadinimas buvo „Gidimaj mogaus nekuriun ligun“. 3 Tuo metu kažin ar kas tikrino lietuviškų kalendorių medicinos žinių patikimumą. Spaudos draudimo metais pasirodę lietuviški kalendoriai, išleisti kirilica, caro cenzūros jau būdavo uoliai tikrinami. Taigi dalį L. Ivinskio kalendoriuose spausdintų medicinos žinių tikrino gydymo valdyba (Petkevičiūtė 1988: 137).
Terminologija | 2010 | 17 103 Digulis(Lilisza) – „<...>. Kiti ing angles degin Liedeku źandus ir sutrine duod ariełkoje gerté“ 1850 46. Nuoggialtos – „Wisztas mieszła iszdziowink pećziuje po iszjemima duonas, sugrusk smulkiausej, ir duok ligoniuj gerti po pusi maa szaukszta kokiamenorint gierime, tiktaj ne ariełkoje po tris kartus par diena: rita, po pietu, ir wakare ejnant gulti“ 1846 24–25. Nuogikirtimagiwates – „<...>. Wiena kirmelé S. Jona naktiemis swiesanté sutrinta su duonas źiupsniu ir suwalgita, pagida ligoni. <...>“ 1861 32. Nuogkarpu – „a) Wieni isznajkin tepdami anas kurmes krauju. b) Kiti prakajtu arklia isz jo pasliepsniu. <...>“ 1846 25. Pritwirtiné – „<...> rejk awina papiowus skubinaj kajpo imanidamas ir ne łaukant isztekiejima krauja kad wejkej ne uźszałtu nuołupti kajli ir be jokia praśitenśima apkłoti ligonia wisa piłwa su ta szale kuré buwa nuog mejsos, o liga noris butu serganti atwedusé artij kapun, tuojaus atsto“ 1849 31. Nuogputmeniuwandens – „<...>. Bałtas sausas rastas katies mieszłas wandenieje wirintas, gida putmenes tankej anan giarant. <...>“ 1861 33. Minėtame L. Ivinskio kalendorių skyrelyje rasti 122 ligų pavadinimai (neįskaitant variantų), iš jų 42 ligų pavadinimai yra vienažodžiai. Šiame straipsnyje aptariami vienažodžių ligų pavadinimų kilmės ir darybos dalykai. 1. VIENAŽODŽIų LIGų PAVADINIMų KILMĖ 1.1. Lietuviškos kilmės ligų pavadinimai Didžioji dalis vienažodžių ligų pavadinimų yra lietuviškos kilmės žodžiai (35 terminai), pvz.: drugis ~ drugys 1846 24, 1850(1849) 33, 1856 46, 1857 40, 1860 59, 1862 10, dziowa ~ džiova 1857 39, kosulis ~ kosulys 1851 32, 1856 45, 1857 47, padukimas ~ padūkimas 1849 32, 1850(1849) 34, 1862 9,sausgila ~ sausgila 1861 32. 1.2. Skoliniai Skolinių rasta tik keletas (6 terminai) – du iš graikų kalbos ir po vieną iš lotynų, lenkų, anglų ir prancūzų kalbų. 1.2.1. I š g r a ikų k a l b o s: dysenterija~ dizenterija 1851 33 „ūminė infekcinė liga, kuriai būdingas storosios žarnos uždegimas“4 – graikiškas priešdėlis dys-, reiškiantis organo funkcijų sutrikimą, ir graikų enteron „žarna“. LKŽ duomenimis, gyvojoje kalboje šis žodis nefiksuotas; 4 Straipsnyje trumpi ligų paaiškinimai imti iš „Medicinos enciklopedijos“ ir LKŽe.
104 P. Zemlevičiūtė | LaurynoIvinskiokalendoriųvienažodžiųligųpavadinimų... reumatizmas~ reumatizmas 1861 32, 1877 40 „sisteminė jungiamojo audinio liga, labiausiai pažeidžianti širdį“ iš graikų rheumatismos „tekėjimas (kūnu)“ (žr. TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007). LKŽ duomenimis, žodis reumatizmas gyvojoje kalboje nevartojamas. Dabartinėje medicinos kalboje įsigalėjęs terminasreumatas. 1.2.2. Iš lotynų kalbos: karbunkułas ~ karbunkulas 1861 33 „kelių plauko maišelių, jų riebalų liaukų ir aplinkinių audinių pūlinis uždegimas“ iš lotynų carbunculus „anglelė“. Maksas Fasmeris žodį karbunkulas „didelė votis, skaudulys“ kildina iš lotynų carbunculus „rusenantis angliukas“ – iš carbō „anglis“ (Фасмер 1967: 195). Lotynišką šio žodžio kilmę patvirtina ir tarptautinių žodžių žodynai (žr. TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007). LKŽ karbunkulo gyvosios kalbos vartosenos pavyzdžių neįdėta. Šis skolinys vartojamas dabartinėje medicinos kalboje, tačiau turi ir lietuvišką atitikmenįpiktvotė. 1.2.3. Iš l e n k ų k a l b o s: diminićze~ diminyčia 1862 9. LKŽ duomenimis, diminyčia (l. dymienica) „rožė, votis“ įdėta iš Žygaičių. Tačiau „Didžiajame lenkų–rusų kalbų žodyne“ diminyčios reikšmė kita, plg. lenkų dymienica, rusų бубоны (hessen, Stypuła 1967: 171), dar plg. bubonas (lot. bubo) „uždegiminis limfinio mazgo patinimas (dažniausiai pažastyje ir kirkšnyje)“ MedŽ 81. Sunku būtų tiksliai pasakyti, kokia reikšme L. Ivinskio pavartotas šis skolinys, nes kalendoriuje rašoma tik apie tai, kaip diminyčią gydyti. 1.2.4. Iš anglų kalbos: krupas ~ krupas 1846 25, 1850(1849) 35 „ūminis gerklų uždegimas, dėl kurio pasunkėja kvėpavimas“ iš anglų croup, tačiau pirminis kilmės šaltinis yra škotų kalba – croup „gergžti, švogžti“ (žr. TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007). LKŽ duomenimis, krupas (l. krup, rus. кpyп) minėta reikšme gyvojoje kalboje vartojamas – pateiktas vartosenos pavyzdys iš Smilgių. 1.2.5. Iš prancūzų kalbos: kokluszas~ kokliušas 1857 40 (L. Ivinskio vartotas ir variantas kokliśzius ~ koklišius 1857 40) „ūminė infekcinė liga, kuri reiškiasi spazminio kosulio priepuoliais“ (žr. TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007) iš prancūzų kalbos žodžio coqueluche. LKŽ duomenimis, kokliušas gyvojoje kalboje nevartojamas (vartosenos pavyzdžiai iš rašytinių šaltinių – DŽ, NdŽ, rš, Blv), išskyrus variantą koklišas, kuris užrašytas iš Smilgių. Kai kuriuose šaltiniuose kokliušo kilmė aiškinama nevienodai, plg. kokliušas,koklišas „Keuchhusten“ iš lenkų koklusz, pastarasis iš prancūzų coqueluche (FrW I 280), dar plg. kokliušas iš prancūzų coqueluche, o šis iš vokiečių Keuchhusten „kokliušas“ (Фасмер 1967: 282).
Terminologija | 2010 | 17 105 LKŽ duomenimis, diminyčia,koklišas ir krupas medicininėmis reikšmėmis fiksuoti gyvojoje kalboje, o dizenterija,reumatizmasirkarbunkulas – gyvojoje kalboje nevartojami. Galimas skolinimosi šaltinis – lenkų kalba. L. Ivinskis, rengdamas skyrelį apie žmonių ligų gydymą, neabejotinai bus rėmęsis moksline, greičiausiai lenkiška, medicinos literatūra, susipažinęs su lenkų gydytojų darbais5. Šį spėjimą patvirtintų ir tai, kad skyrelyje prie kai kurių ligų pavadinimų L. Ivinskis skliaustuose pateikia kitų kalbų, dažniausiai lenkų kalbos, atitikmenų, pvz.: apalpimas(syncope)~ apalpimas 1849 32, giałta (źółtaczka) ~ gelta 1862 9,płaukinis(włośnik)~ plaukinis 1851 33,sausgila (artritis)~ sausgila 1856 45, skaudulis(wrzód)~ skaudulys 1850 46,twiega (zanogcica)~ tviega 1851 33, 1856 44, wieźis (rak choroba)~ vėžys 1856 45. Reikia pasakyti, kad diduma skolinių, išskyrus diminyčią, medicinos kalboje yra tebevartojami ir dabar – dizenterija,karbunkulas,kokliušas,krupas, reumatizmas. Be to, svarbu pažymėti, kad dauguma skolinių L. Ivins kio pateikti su lietuviškais atitikmenimis, pvz.: dysenterijair kruwinaswiduriavimas, reumatizmas ir sausgila,kokluszasir kosulisdidis,krupasiruźjemimaskakla. Dabartinėje medicinos kalboje, deja, dažniausiai vartojami tik skoliniai. 1.3. Hibridai L. Ivinskio kalendorių skyrelyje „Gidimas moniun nuog nekuriun ligun“ rastas tik vienas hibridas – słabnumas ~ slabnumas 1850 45 iš slabnas „turintis mažai fizinių jėgų“, kuris, LKŽ duomenimis, vartojamas gyvojoje kalboje – vartosenos pavyzdžių pateikta iš Kvėdarnos, Karsakiškio, Priekulės, Viešvėnų, Žemalės. 2. VIENAŽODŽIų LIGų PAVADINIMų DARyBA 2.1. Paprastieji žodžiai Palyginti nedaug ligų pavadinimų, kuriais eina paprastieji žodžiai, pvz.: gen. sg. akmens6 ~ akmuo 1857 40 „druskų darinys, atsirandantis tuščiaviduriuose organuose arba ištekamuosiuose liaukų latakuose“, drugis ~ 5 D. Petkevičiūtė savo monografijoje pažymėjo, kad didelę dalį medicininės literatūros (daugiausia Varšuvos leidinius) L. Ivinskis gaudavo per Adomą Zavadskį iš Vilniaus. Iš išlikusių kelių nedidelių L. Ivinskio pageidautos literatūros sąrašų matyti, kad jis buvo susipažinęs su kai kurių gydytojų darbais, pvz., h. F. Paulickio dviejų tomų veikalu lenkų kalba „Medicina kaimo žmonėms“ (Petkevičiūtė 1988: 133). 6 Skyrelyje nerasta šio žodžio vardininko linksnio – tik kilmininkas junginyje nuogakmens.
106 P. Zemlevičiūtė | LaurynoIvinskiokalendoriųvienažodžiųligųpavadinimų... drugys 1846 24, 1850(1849) 33, 1856 46, 1857 40, 1860 59, 1862 10 „drebulys, šalčio krėtimas sergant“, karpos ~ karpos 1846 25 „suragėjusių mazgelių arba minkštų spenelių pavidalo odos arba gleivinės išaugos“, lilisza~ lieliša 1857 47 „dieglys šone, paprastai nuo greito ėjimo, bėgimo“, twiega ~ tviega 1846 25, 1851 33, 1856 44 „votis piršto gale, aptaka, landuonis“, wieźis ~ vėžys 1856 45 „piktybinis auglys“. Atskirai minėtini ligų pavadinimai lilisza ir twiega. Juos galima būtų laikyti ir vediniais. Kūno dalies pavadinimas lielis7 reiškia „blauzdikaulį“ (žr. LKŽe). Tviegą Ernstas Frenkelis sieja su tvaiga „svaiginantis, paprastai nemalonus kvapas, dvokas, smarvė“ iš tvaigti „smirsti“ (FrW II 1153). LKŽ duomenimis, visi minėti žodžiai medicininėmis reikšmėmis vartojami gyvojoje kalboje. O akmuo,drugys,karpa,vėžys yra nusistovėję dabartiniai medicinos terminai. 2.2. Dariniai Daugiausia ligų pavadinimų yra dariniai8 (30 terminų). Vyrauja priesagų vediniai (22 terminai). 2.2.1. Priesagų vediniai. 2.2.1.1. Priesagos -imas/-ymas vediniai. Gausiausią grupę sudaro priesagos -imas vediniai (11 terminų): apalpimas ~ apalpimas 1849 32, iszsimetimas ~ išsimetimas 1861 33 „persileidimas“, niksteliejimas ~ nikstelėjimas 1850 46 / niksteriejimas ~ niksterėjimas 1850 46, 1857 47, nuosideginimas ~ nusideginimas 1856 45, nuositwilkimas ~ nusitvilkymas 1856 45, 1857 47, 1858 55, 1861 32, pasiudurimas ~ pasiudūrimas 1857 47, usigawimas ~ užsigavimas 1846 25. Net keturi terminai L. Ivinskio pavartoti „pasiutligės“ reikšme: padukimas ~ padūkimas 1849 32, 1850(1849) 34, 1862 9, pagedimas ~ pagedimas 1849 32, 1850(1849) 34, paśiutimas~ pasiutimas 1849 32, 1850(1849) 34, paśzielimas ~ pašėlimas 1849 32, 1850(1849) 34. 2.2.1.2. Priesagos -ulys vediniai (3 terminai): digulis ~ dygulys 1850 46 „dieglys“, kosulis ~ kosulys 1851 32, 1856 45, 1857 47, skaudulis ~ skaudulys 1846 25, 1850 46, 1861 32, 1862 9 „votis, piktvotė, skaudė, opa, puškas“. 2.2.1.3. Priesagos -inis vediniai (2 terminai): płaukinis~ plaukinis 1851 33, ritinis ~ ritinis 1846 25. 7 V. urbutis lielį laiko leticizmu, žr. lielis „blauzdikaulis, staibis, stibynas“ iš latvių liels (urbutis: 2009: 284). 8 Aptariant darinius remtasi Pr. Skardžiaus, V. urbučio, S. Ambrazo darbais, LKG, DLKG.
Terminologija | 2010 | 17 107 L. Ivinskio 1851 metų kalendoriuje plaukinispavartotas „kirmino, kuris įlenda į koją arba ranką, sukeldamas didelį skausmą“ reikšme: „Ilindus tam kirminuj ing ranka arba koje daug nuokent par didi sopuli kurin jisaj padara, o mogus negidomas ne iszlink giwu. Norent jin iszmilté isz kuna, rejk deginté aguonu łapus ir stibus o isz pelenun padarité szarma, kuriumi iszpuł łajstité neswejka wieta udiejes ant wirszaus mieiu warpas. Tan darant, płaukinis pamau iszlend, apsiwinio apej warpa, kuren rejk nuog kuna pamau tolesnej traukté, par kan kirmis to nejudusma iszsimilśz. <...>“ 1851 33, ritinis – „voties piršto gale, aptakos, landuonies“ reikšme. LKŽ daiktavardis plaukinis „kirmino“ reikšme nefiksuotas, bet plg. būd vardis plaukinis „panašus į plauką“: Plaukiniai kirminai rš. Žodis ritinis LKŽ medicininės reikšmės neturi. Kitų priesagų pasitaikė tik po vieną vedinį. 2.2.1.4. Priesagos -inė vedinys: gen. sg. dedervenies9 ~ dedervinė 1877 40. E. Frenkelio žodis dedervinė kildinamas iš lietuvių dirti „lupti, plėšti“, durti (FrW I 85). 2.2.1.5. Priesagos -ėlė vediniai: griźielė ~ griežėlė 1850 46 / griezielė ~ griežėlė 1850 46 „rankų sausgėla“ iš griežti„skaudėti, gelti“ (LKŽ duomenimis, grižėlė šia reikšme gyvojoje kalboje nefiksuota – D. Pošk, Kos). 2.2.1.6. Priesagos -uonis vedinys: łanduonis ~ landuonis 1851 33 „votis piršto gale (po nagu), aptaka, ėduonis“. 2.2.1.7. Priesagos -tinė vediniai: pritwirtiné ~ pritvirtinė 1849 31 „vidurių užkietėjimas“ / gen. sg. pritvirtinies ~ pritvirtinė 1877 40. 2.2.1.8. Priesagos -menis vedinys: putmenes ~ putmenis 1860 59 „pabrinkimas poodiniuose audiniuose sergant širdies, inkstų ir kitomis ligomis, šiaip koks sutinimas, suputimas“. 2.2.1.9. Priesagos -umas vedinys: słabnumas ~ slabnumas 1850 45 „silpnumas“. 2.2.2. Galūnių vediniai. Rasti keturi galūnių vediniai. Iš jų trys yra galūnės -a vediniai: dziowa ~ džiova 1857 39, giałta ~ gelta 1846 24, 1862 9, pażejda ~ pažeida 1846 25, 1861 32 / paźejda ~ pažeida 1857 47 „sužeidimas, pažeidimas, žaizda“, ir vienas galūnės -is vedinys: karsztis ~ karštis 1846 24 „pakilusi kūno temperatūra (sergant)“. 2.2.3. Sudurtiniai terminai. Rasti keturi sudurtiniai terminai, kurių antrasis sandas yra veiksmažodis, o pirmasis – daiktavardis arba būdvardis. 9 Skyrelyje nerasta šio žodžio vardininko linksnio – tik kilmininkas junginyje nuogdedervenies.
108 P. Zemlevičiūtė | LaurynoIvinskiokalendoriųvienažodžiųligųpavadinimų... 2.2.3.1. Sudurtiniai terminai su daiktavardiniu ir veiksmažodiniu sandais:kaułajedis ~ kaulaėdis 1850 46 „tokia kaulų liga“ arba, L. Ivinskio žodžiais, „ira taj liga kuré gadin kauła ir rodose jog praded puté“, źiemospirgis ~ žiemospirgis 1856 46 „šerpetota oda“: „<...>. Gał tejpogi jemes rope iszkepté, atwiesines sutrajszkité ir twarstité ant źiemospirgia po tris źigius ant dienos apkejtant kitas, po pirmaj dietunju. <...>“. LKŽ prie žodžio kaulaėdis pateiktas tik vienintelis iliustracinis sakinys iš 1850 metų L. Ivinskio kalendoriaus skyrelio apie žmonių ligų gydymą. Galima spėti, kad tai jo naujadaras. 2.2.3.2. Sudurtiniai terminai su būdvardiniu ir veiksmažodiniu sandais: sausgila ~ sausgila 1861 32 / sausgiła ~ sausgila 1856 45 „kaulų, sąnarių gėlimas, reumatas“, słabdrugis ~ slapdrugys 1861 32 „slaptinis drugys (tokia liga)“. Apibendrinant galima pasakyti, kad, LKŽ duomenimis, didžioji dauguma darinių kalbamomis medicininėmis reikšmėmis yra vartojami gyvojoje kalboje, o apalpimas,dedervinė,džiova,gelta,karštis,kosulys,landuonis yra tapę dabartiniais medicinos terminais. IŠVADOS 1. L. Ivinskio kalendorių skyrelis „Gidimas moniun nuog nekuriun ligun“ yra svarbus keliais atžvilgiais. Pirma, šviečiamuoju – jame populiarintos liaudies medicinos ir medicinos mokslo žinios, rašyta apie tai, kaip žmonėms patiems gydytis susirgus. Antra, terminologiniu – dažniausiai L. Ivinskis vartojo lietuviškus žmonių ligų pavadinimus iš gyvosios kalbos, kartais mėgino apibrėžti ar paaiškinti kai kurias ligas, be to, greta kai kurių ligų pavadinimų pateikdavo ir kitų kalbų atitikmenų. 2. Didžioji dalis vienažodžių ligų pavadinimų yra lietuviškos kilmės žodžiai (35 terminai). Rasti tik šeši skoliniai (du iš graikų kalbos ir po vieną iš lotynų, lenkų, anglų ir prancūzų kalbų) ir vienas hibridas. Kadangi, LKŽ duomenimis, pusės skolinių vartosenos pavyzdžių gyvojoje kalboje neaptikta, jie greičiausiai bus L. Ivinskio pasiskolinti iš lenkiškų rašytinių medicininių šaltinių. Dauguma kalbamo skyrelio skolinių turėjo lietuviškų atitikmenų. 3. Palyginti nedaug ligų pavadinimų, kuriais eina paprastieji žodžiai. Daugiausia ligų pavadinimų yra dariniai (30 terminų). Vyrauja priesagų vediniai (22 terminai), iš kurių gausiausią grupę sudaro priesagos -imas/-ymas vediniai (11 terminų). Toliau pagal gausumą eina priesagų -ulys ir -inis vediniai, kitų priesagų (-inė, -ėlė,-uonis,-tinė,-menis,-umas) rasta tik po
Terminologija | 2010 | 17 109 vieną vedinį. Rasti trys galūnės -a vediniai ir vienas galūnės -is vedinys bei keturi sudurtiniai terminai, kurių antrasis sandas yra veiksmažodis, o pirmasis – daiktavardis arba būdvardis. Spėjama, kad vienas kaulų ligos pavadinimas – dūrinys kaułajedis – galėtų būti paties L. Ivinskio naujadaras. 4. Vienažodžių terminų palyginti nedaug, jie sudaro truputį daugiau kaip trečdalį visų skyrelyje aptiktų ligų pavadinimų. Didžioji dauguma vienažodžių terminų (lietuviškų ir skolintų) yra vartojami ir dabar – bendrinėje kalboje, nemažai iš jų yra tapę medicinos terminais. PAGRINDINIAI ŠALTINIAI Metu skajtlus ukiniszkas ant metu Wieszpaties 1846. Wilnui. 1846. Kalendorius arba metu skajtlus ukiszkas ant metu nuog ugimima Wieszpaties 1849. Wilniuje. 1849. Kalendorius arba metu skajtlus ukiszkas ant metu nuog użgimima Wieszpaties 1850. Wilniuje. 1849. Kalendorius arba metu skajtlus ukiszkas ant metu nuog ugimima Wieszpaties 1851. Wilniuje. 1850. Kalendorius arba metu skajtlus ukiszkas ant metu nuog uźgimima Wieszpaties 1852. Wilniuje. 1851. Kalendorius arba metu skajtlus ukiszkasis nuog ugimima Wieszpaties 1856. Wilniuje. 1856. Kalendorius arba Metskajtlus ukiszkasis ant metu nuog użgimima Wieszpaties 1857. Wilniuje. 1857. Kalendorius arba Metskajtlus ukiszkasis nuog ugimima Wieszpaties 1858. Wilniuje. 1857. Kalendorius arba Metskajtlus ukiszkasis nuog ugimima Wieszpaties 1859. Wilniuje. 1858. Kalendorius arba Metskajtlus ukiszkasis nuog ugimima Wieszpaties 1860. Wilniuje. 1860. Kalendorius arba Metskajtlus ukiszkasis nuog ugimima Wieszpaties 1862. Wilniuje. 1861. Kalendorius arba Metskajtlus ukiszkasis nuog uźgimima Wieszpaties 1863. Wilniuje. 1862. Kalendorius ukiszkasis ant metu nuog uzgimimo Vieszpaties 1878. С. Петербургъ. 1877. PAPILDOMI ŠALTINIAI FrW: LitauischesetymologischesWörterbuchvonernstFraenkel, I–II, heidelberg, Göttingen, 1955–1962. hessen D., Stypuła R. 1967: Wielkisłownikpolso–rosyjski, Warszawa–Moskwa. LKŽe: Lietuviųkalbosžodynas. – www.lkz.lt MedŽ 1980: Astrauskas V., Biziulevičius S., Pavilonis S., Vaitilavičius A., Vileišis A. medicinosterminų žodynas, Vilnius. ME 1991, 1993: medicinosenciklopedija1–2, Vilnius. TŽŽ 1936: Tarptautiniųžodžiųžodynas. Sudarė K. Boruta, Pr. Čepėnas, A. Sirutytė-Čepėnienė, Klaipėda. TŽŽ 1951: Tarptautiniųžodžiųžodynas. Vertė O. Katinskaitė, ch. Lemchenas, J. Talmantas, Vilnius. TŽŽ 1969: Tarptautiniųžodžiųžodynas. Vertė O. Doveikienė, J. Kabelka ir ch. Lemchenas, Vilnius. TŽŽ 2005: Tarptautiniųžodžiųžodynas, Vilnius. TŽŽ 2007: Vaitkevičiūtė V. Tarptautiniųžodžiųžodynas, Vilnius. Фасмер М. 1967: Этимологическийсловарьрусскогоязыка 2, Москва. LITERATŪRA Ambrazas S. 1993: Daiktavardžiųdarybosraida:Lietuviųkalbosveiksmažodiniaivediniai1, Vilnius. Ambrazas S. 2000: Daiktavardžiųdarybosraida:Lietuviųkalbosvardažodiniaivediniai2, Vilnius. DLKG 1996: Dabartinėslietuviųkalbosgramatika, Vilnius. LKG 1965: Lietuviųkalbosgramatika1, Vilnius. Petkevičiūtė D. 1988: LaurynasIvinskis, Vilnius. Skardžius Pr. 1941: Lietuviųkalbosžodžiųdaryba, Vilnius. urbutis V. 2009: Baltųetimologijosetiudai2, Vilnius urbutis V. 2009: Žodžiųdarybosteorija, Vilnius.