Terminas prie termino. VII

166 J. Klimavičius | Terminasprietermino.VII Terminas prie termino. VII JoNAS KLIMAVIČIUS DAUGIAREIKŠMIAI TARPTAUTINIAI fotoi r fotografija, LIETUVIŠKA nuotrauka Svarbiausias straipsnio dalykas yra fotografijos terminai. Tačiau jos prigimtinės sąsajos su šviesa verčia pasiėjėti atgal ir į šalis. Fotografijos (technikos) ir fotografavimo, jų būdų technikos ir istorijos dalykais čia remiamasi tik tiek, kiek jie svarbūs rūpimų žodžių – specialiųjų (terminų) ir paprastųjų – polisemijos ir sinonimijos ir jų šalinimo (bent mažinimo) – norminimo ir kodifikavimo istorijai ir dabarčiai. Dėl bendros orientacijos reikėtų suminėti fotografijos technines rūšis: ultravioletinė ir infraraudonoji fotografija,rentgenografija,elektrofotografija (elektrografijos gausių rūšių dažniausioji), skaitmeninėfotografija; pagal fotografuojamą objektą išskirtinesnės astrofotografija ir aerofotografija (žemės paviršiaus dalies) VLE VI 2004. Jau pačioje pradžioje rūpi pabrėžtinai iškelti nuotrauką. 1822m.liepos19d.prancūzųmokslininkasŽozefasNesiforasNjepsasp a d a r ė p i r - m ą j ą n u o t r a u k ą pasaulyje Sav su TV 2006 28 13. Moksliškai tiksliai: 1826 [19a.3d-metyje VLE VI 2004] prancūzasŽ.Niepsas(J.Niepce) užfiksavoatvaizdąšviesaijautriuasfaltupadengtojecinkoplokštelėje–tai buvopirmojin u o t r a u k a (h e l i o g r a f i j a;eksponavimastrukonet8h) TechEnc I 2000 624. Šiuolaikinės fotografijos atsiradimo data – 1839 m. sausio 7 d., tik jos vardas tada buvo dagerotipija. Beje, Vilniuje 1840 m. „demonstruotas iš Prancūzijos atvežtas dagerotipas“, o „1843 m. įrengta dagerotipų studija“ VLE VI 2004. Fiksavę terminą nuotrauka dabartinėje – ir rimtoje enciklopedinėje, ir populiariojoje – vartosenoje, galime pridurti ir oficialiąją – juridinę įstatyminę: LietuvosRespublikosCiviliniskodeksasnustatoirteisęįatv aiz dą. Fizinioasmensnuo t rauka (josdalis),portretasarkitoksa t vaizd asgali būtiatgaminami,parduodami,demonstruojami,spausdinami,taippatpatsasmuogalibūtifot o graf uo jamas tiksujosutikimu Sav su TV 2007 42 7. Taigi fotografija, bet nuotrauka. Kodėl? Fotografija prasideda nuo foto-. 167Terminologija | 2011 | 18 1. Dėmuo fotoir trumpinys foto. Fotografijos kilimo, plitimo ir įvairėjimo metais dėmuo foto-, gausus savo f o t og rafinė s reikšmės sutrauktiniais trumpiniais, plačiai atskleidžia tą daugiasluoksnę įvairovę (todėl nuo jos ir parankiau pradėti). Jos pagrindas fotojautrumas t 1973 265 2, juo grindžiama: fototechnika Bt 1969 2 9, T 1973 196 4 (3x), TMtr 1973 10 15, KB 1973 11 48, fototechnikas M 1971 5 26, T 1974 7 2, fotoįmonė/fotografijosįmonė M ir G 1975 8 55, fotoįrengimas Bt 1969 2 9, fotoįrenginys T 1973 204 3, fotoįranga LA 1996 63 3, fotomašina(darošimtusšiosdiagramosreprodukcijųirmažinajas) KV 1982 15 14, fotoautomatas(tuojpatišduodanuotraukas) T 1980 219 3, fotoautomatas Bt 1970 4 24, fotodidintuvas Bt 1969 9 24, M ir G 1970 8 19, fotošviestuvas Bt 1969 2 9 (3x), T 1973 201 4 (2x), fotolempa M 1971 7 41, fotoblicas VN 1973 294 2 (2x), fotooptika M ir G 1975 8 55, fotoobjektyvas M ir G 1969 11 54, fotoobjektyvas KB 1969 10 32, fotokamera m ir g 1970 8 8, fotoaparatas T 1970 11 23, fotoaparatas T 1976 219 3, fotoeksponometras M 1970 11 23, fotoautoinspektorius(–tamtikrasprietaisas, kurisfotografuojaautomašiną,užfiksuojajosgreitį,dieną,valandąirminutę, kadajisbuvoviršytas) Šv 1973 17 17, fotoinspektorius M ir T 1973 11 47, fotosekcija(skirtafototarnybai;įeinapatsfotoaparatas,valdymopultasirt.t.) T 1976 219 3, fotorobotas KV 1970 41 11, fotorobotas „žodinis portretas, sudarytas fotomontažo būdu pagal mačiusiojo pasakojimą; <…>“ TŽŽ 2001 (rus. фоторобот 1. „устройство для получения собирательного фотопортрета, составляемого из частей фотоснимков разных лиц“, 2. „фотопортрет, сделанный с помощью такого устройства“ СИС 2005), fotofinišas („fotografavimo arba videomagnetofoninis prietaisas, fiksuojantis finišuojančius sportininkus“ TŽŽ 2001) Sp 1972 35 1: fotoreikmenys M 1970 1 16, N 1971 9 56, T 1976 102 4, fotoprekės M 1970 7 8, T 1973 256 4 (2x), fotoprekės T 1973 72 3, fotokrepšys M 1970 4 8, fotomedžiaga TMkt 1970 27 4, L ir M 1970 29 10, Šv 1972 2 5 // fotografijosmedžiaga Šv 1973 23 22 / fotomedžiaga Šv 1973 23 23 (2x), fotofilmas M ir G 1970 3 38, fotojuosta KB 1971 1 61, M ir G 1972 12 34, T 1973 132 3, M 1973 11 37 (fotoplėvelė FTŽ 2007!), fotoplokštelė M ir G 1970 5 11, 10 24, fotoaudinys M ir T 1973 11 11, fotostiklas Prg 1975 6 132, fotokasetė T 1976 228 1, fotopopierius M ir G 1970 8 17, foto popierius M ir G 1970 1 29, M 1972 11 19, fotochemikalai N 1971 9 56, fotolaboratorija L ir M 1970 8 15, TMtr 1973 10 15, fotoateljė l ir m 168 J. Klimavičius | Terminasprietermino.VII 1970 11 6, KB 1971 11 37, fotoatelje T 1972 280 4 / fotografijosateljė TMtr 1973 10 15. Šis tas nepaprasta iškilo iš praeities, pavyzdžiui, 1888 m. fotoaparatas ant sportinio triračio – Fototriciklas N 1974 1 57. Daugiau tokių modernių technikos hibridų: fototeletaipas Šv 1973 21 2, fototelevizija T 1973 15 1, M ir G 1983 1 36 („erdvėlaivio sistema dangaus kūnams (…) fotografuoti, filmui automatiškai doroti ir gautiems atvaizdams perduoti į Žemę televizijos kanalu“ TechEnc I 2000), fotoheliografas „astronominis prietaisas saulei fotografuoti“ TŽŽ 1936, „teleskopas Saulei fotografuoti“ TŽŽ 2001, fototransformatorius „optinis mechaninis prietaisas aerofotografinėms nuotraukoms koreguoti“ TechEnc I 2000, fototeodolitas(fotokamerosir<…> teodolitosintezė) KB 1980 7 36, taip pat KV 1971 36 15 (2x); fotografijų sugretinimo(fotoaplikavimo)metodai M ir G 5 28, fotoaplikacija:nuotraukosirkaukolėssugretinimas LA 1992 53 9. Minėtina fotoofsetinėspauda KB 1971 1 53, elektroninėfotorinkimomašina T 1973 216 4, fotorenkamiejiautomatai T 1975 131 2, fotorinkykla L ir M 1980 7 9, įtvirtintas fotografinistekstorinkimas,fotorinkimas (ne fotografuoja, o projektuoja vaizdą fotografinėje medžiagoje) TechEnc I 2000. Nuo fototechnikos prieiname prie veiks m o – fotofiksacija l ir m 1972 2 2, 1978 5 3, 1983 23 5, fotoveikla L ir M 1980 46 8, fotoprocesas Vd 2005 29 57, fotoseansas N 1971 12 53, fotosesija Vd 2006 14 22 ir rezultatų – fotoprodukcija L ir M 1980 46 8, fotodarbas M 1970 1 17 (2x), Šv 1973 3 22 (2x), T 1973 250 4, fotokūrinys L ir M 1970 11 6, fotokūryba LA 1996 64 15, fotokadras L ir M 1970 35 12, 1971 43 11, JG 1973 1 31, fotoatvaizdas T 1972 197 1, fotovaizdas Prg 1970 3 154, 1974 84 4, fotovaizdelis L ir M 1981 45 15, fotolakštas T 1982 1 4, 1983 83 4, fotopaveikslas KB 1973 11 48, fotoportretas Bt 1970 5 7, 23, KV 1970 41 11, fotonuotrauka NKn 1969 10 14, KB 1971 8 41. Pasireiškia fotomanija LA 1995 136 29, fotomedžioklė MG 1970 9 18 / fotomedžioklė MG 1970 11 8, 1974 1 12, fotomedžiotojas M 1970 7 42, MG 1978 8 36, fotošautuvas JG 1981 8 16, fotoaparatassnaiperis/fotosnaiperis KV 1978 31 15, fotogaudynės(:ieškojoįdomiųtipų) L ir M 1970 20 14. Randasi skirtingos fotografijos sr itys: spaudosfotografija Iq 2010 7 114, reportažinė ir dokumentinėfotografija,taikomoji–techninė,anatominė,reklaminėfotografija L ir M 1982 28 16. „1958 įkurta Žurnalistų s-gos fotografijossekcija, 1969 – Fo t o g r a f i j o s m e n o draugija“ (TLE III 1987), nors jau Lietuvosf o t o m ė g ė j ų sąjunga (1933–1940) „propagavo lietuvių fot. meną užsienyje“ (1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje lietuvių 169Terminologija | 2011 | 18 rinkinys įvertintas aukso medaliu) VLE XIII 2008, o Vilniaus universitete buvusi įsteigta Meninėsfotografijoskatedra NŽA 2007 11–12 537, Janas Bułhakas tuo metu „dėstė meninės fotog rafijos pagrindus“ (TLE III 1987). Iš karto plito ir prigijo fotomenas KB 1969 10 28 (2x), fotomenas L ir M 1970 2 10, KB 1970 1 74 (net ir fotodailė/fotodailė ir fotoplastika ten pat 69), Prg 1970 3 153, fotomenininkas KB 1969 10 32, 1970 1 69, 75, T 1970 8 4, 39 2 (2x), respublikinėfotomenodraugija t 1970 37 1, fotomenodraugija T 1970 39 2. Nors kurį laiką šiek tiek vartotas ir fotomeistras KB 1969 10 29, greta fotomeno KB 1974 3 9 ir fotomenininko ten pat 9 (8x), 13 (3x) – ir fotomeistras ten pat 9, bet greitai aiškėjo, kad pastarasis tinka visoms fotografijos sritims (Baigusieji šįskyriųįsiliesįgausųfotomeistrųbūrį,dirbantįbuitinėje,reportažinėjebei kitosefotosrityse M 1970 6 45), o meno teoretikas ir kritikas Anri Vartanovas tiesiai pareiškė: „<…> fotomeno sąvoką reikia kaip nors atriboti nuo fotomeistriškumo,fotoamato,fotoprofesionalizmo“ (Prg 1970 3 153). Jis tada pavartojo ir terminus fotoestetika ten pat, fotožurnalistika ten pat 155, taip pat – lietuvių fotomokykla ten pat 163. Vėliau fiksuota fototeorija GKr 1987 41 4, fotokritika T 1974 7 2, 1979 4 15, fotokritikas L ir M 1978 32 12, KmT 1988 212 4, fotoprincipas l ir m 1982 39 9. „J. Bulhakas ketvirtame dešimtmetyje jau buvo suformulavęs savo fotografikos estetines koncepcijas“ (V. Juod BB 1971 25) „fotografijos technikos ir estetikos“ knygoje (lenkų kalba) Fotografika. Meninėsfotografijosapybraiža (TLE III 1987). Bet ši fotografikos reikšmė – 3. „20 a. 1 pusėje Lietuvoje ir Lenkijoje vartotas meninės fotog rafijos sinonimas“ VLE VI 2004 – lietuvių kalboje neprigijo (neaiški ir 2. „fotografijos technika sukurti dailės kūriniai“ VLE VI 2004), dabartinė fotografika KB 1969 10 32, „fotografika“ KB 1970 6 52 yra „g rafinio vaizdo fotografija“, 1. „g raf i nio dizai n o technika, jungianti meninės fotografijos ir grafikos elementus“ VLE VI 2004 (nors: „Terminas dar vartojamas kompiuterine technika apdorotoms fotografijoms apibūdinti“), o tokios grafinės nuotraukos kartais pavadinamos žodžiu „fotograma“ KB 1970 6 52, nors jo reikšmės nenusistovėjusios, įvairios: fotograma 2. fiz. techn. „įvairių dydžių laikinio kitimo fot. užrašas“ TŽŽ 2001, fotograma „nuotrauka ant stiklo“ KV 1971 38 15, Jono Meko sukurtos fotogramos, t.y.išryškintiirpadidintikinokadrai[,]perkeltiantfotopopieriaus lA 1996 63 21, nuo pat fotografijos atsiradimo žinomas, bet tik 1922 m. fotograma įvardytas „abstraktaus arba beveik abstraktaus fot. vaizdo kūrimas be fotoaparato, apšviečiant daiktus, išdėliotus ant šviesai jautraus popieriaus 170 J. Klimavičius | Terminasprietermino.VII (kitaip rajografas – pagal šios technikos įtvirtintojo pavardę – M.Ray); tokiu būdu sukurtas kūrinys“ VLE VI 2004 (dar TŽŽ 2001 fotograma 1.); net televizijos laida „Tikrovėsfotogramos“ KV 1983 43 6. Čia šliejasi fotokompozicija VN 1969 305 1, TMtr 1978 5 P3, GKr 1981 35 6, fotosiužetas KV 1982 31 15, T 1983 83 4, fotomozaika M 1969 11 48, fotomontažas Prg 1970 2 179, GKr 1970 37 7, T 1971 300 4, fotokoliažas Prg 1970 3 154, L ir M 1980 46 8, 1981 51 6, KB 1984 5 68; fotoiliustracija Prg 1970 1 167, N 1972 2 43, T 1972 72 2, fotoreprodukcija Šv 1972 8 13, VN 1983 82 3, fotoksilografija – „graviūra medyje, gaunama fot. būdu perkeliant atvaizdą į lentos paviršių ir jį išraižant“ TŽŽ 2001 (jau ir TŽŽ 1936), fotolitografija „perkėlimas fotografinių paveikslų iš klišės į litografinį akmenį ir spausdinimas jų litografiniu būdu“ TŽŽ 1936, „litografija, pavartojant fotografiją (piešiniui perkelti ant litografinio akmens)“ TŽŽ 1969, fotokeramika („fotografinių vaizdų išdeginimas stikle, emalėje“ TŽŽ 1936) JG 1972 5 6, fotopiešinys KnT 1970 76 5, fotoskulptūra („fotografijos pritaikymas skulptūrai; lipdymas iš nuotraukos“ TŽŽ 1936) KB 1984 5 68, fotofreska Šv 1972 14 29, fotopano T 1980 209 4. Čia minėtinas ir postmodernistinis fotorealizmas, sin. hiperrealizmas, superrealizmas (: „Tapoma pagal nuotraukas ar skaidres (išdidinti atvaizdai projektuojami ant drobės), preciziškai imituojamos fot. vaizdo savybės: ryškumas (…), tolygus visų detalių fiksavimas, kadravimas“) VLE VI 2004. Ir sovietmenį neigiamai apibūdina fotorealizmas(priešingisocialistiniam realizmuiirvisątarybinįvaizduojamąjįmenąlinkęvadinti„fotorealizmu“) J. Smul LKn 1962 226. Fotografizmas „stengimasis meno kūrinyje kuo tiksliau fotografiškai pavaizduoti tikrovę“ TŽŽ 2001 irgi tėra neapibrėžtas apibūdinimas. Šitos fotografijos rūšys turi gana daug įvairaus dažnio ir nelygios vertės žodžių – te r minų, gal pretendentų į juos – preter minų, vaizdingų ar tik įmantrių, keistų okazionalizmų: fotofaktas VN 1981 230 3, Fotofaktas (rubrika) VN 1984 114 3, fotokronika T 1969 283 6, fotodokumentinis Prg 1970 3 151, GKr 1987 41 4, fotodokumentalistas Vn 1973 246 4, fotodokumentika N 1976 10 40, fotodokumentiškumas L ir M 1980 46 8, fotoinformacija T 1969 283 6, 1972 290 4 (2x), VN 1973 203 2, KnT 1974 47 2, fotoinformacijosirfotopropagandoscentras T 1970 132 1, fotolaikraštis VN 1973 203 2, fotodienoraštis MG 1973 4 16, L ir M 1981 35 10, fotožurnalas N 1971 8 39, GKr 1987 41 5, fotožurnalistika Prg 1970 3 155, GKr 1987 41 4, ŽŽ 1998 9 5, fotožurnalistas KV 1970 1 1, 171Terminologija | 2011 | 18 T 1970 8 1, N 1971 7 23, fotopublicistika GKr 1970 13 8, T 1972 45 1, L ir M 1980 46 8, fotopublicistas N 1971 8 41, fotoreportažas KB 1969 10 28 (3x), fotoreporteris KB 1969 10 28, fotokorespondentas T 1969 272 1, fotokoras M 1973 11 14, fotokomentatorius L ir M 1972 22 12, fotopublikacija L ir M 1982 28 16, fotonaujienos L ir M 1972 39 15, fotopanorama T 1970 169 3, 185 3, JG 1970 10 28, fotoakcentai L ir M 1979 14 11, Fotoaidai (antraštė) KmT 1988 184 3, fotoreklama T 1974 71 4; fotoapybraiža T 1970 8 1, M 1970 5 24, 1971 2 2, KV 1978 49 16, L ir M 1979 15 11, fotoromanas L ir M 1972 23 5, 1975 28 14, 1978 6 15, 1979 15 11, fotonovelė T 1970 150 4, L ir M 1979 15 11, fotopasakojimas GKr 1972 18 6, T 1973 193 4, M 1981 2 23, fotokomiksas N 1971 1 42, fotopoema L ir M 1979 15 11, KB 1979 6 75 (Toksžanrasyra.Tiklabai retas. – Virgilijus Juodakis), fotosiuita T 1982 227 4, „Fotosimfonija“ T 1971 214 3, Alg.Kunčiausfotsekvencija KB 1979 7 43, fotoserija „lietuva iš paukščio skrydžio“ T 1980 184 4; fotoplakatas L ir M 1971 10 1, JG 1983 4 17, fotoplakatas KB 1974 2 11, fotovizijos Atg 1991 32 7, fotoįspūdžiai GKr 1973 2 5; Fotokaleidoskopas (rubrika) VN 1970 35 4, 1972 273 3, 1978 273 3, fotoratažodis M 1971 9 48, 11 48, fotošypsena KV 1979 36 6, fotopokštas T 1970 29 4, L ir M 1977 50 16, fototriukas L ir M 1974 1 14 (2x), fotomįslė KmT 1986 133 3, fotorebusas Šl 1970 9 4, fotoreplika VN 1970 141 2, Šl 1987 20 23, fotohumoras N 1985 8 4, fotokarikatūra L ir M 1970 43 14, fotokarikatūristas ten pat, fotomelas GKr 1987 41 4. Fotografijos populiar umą ir sklaidą liudija irgi daug pavyzdžių: fotoagentūra T 1971 238 4, 239 3, GKr 1971 42 8, N 1974 9 54, fotoskyrius Šv 1972 4 2, GKr 1973 2 5 (2x), fotoskyrius T 1970 81 1, JG 1972 1 27, fotosekcija M 1969 10 17, GKr 1970 45 8, T 1974 7 2, fotoklubas T 1969 262 2, 1970 8 4 (2x), 1974 7 2, fotoklubas T 1970 8 4, fotogrupė N 1981 4 32, fotobūrelis N 1970 3 18, T 1973 205 4, 218 4, 286 4, 1974 7 2, fotobūrelis KV 1972 16 2, fotoorganizacija NŽA 2007 11–12 537, fotomėgėjas TMkt 1972 48 4, fotomėgėjas GKr 1973 6 6, fotojaunimas KB 1985 8 75, fotopaslaugos Bt 1982 6 4, fotoporeikiai l ir m 1983 30 14, fotoamatas TMtr 1977 7 P1, fotoamatininkas M 1971 5 26, fotolaborantas GKr 1987 41 5, fotoportretistė Šv 1978 19 30, fotopozuotoja n 1971 10 47, L ir M 1972 13 13, fotomodelis N 1971 1 42, 6 46, Šv 1979 14 30, LA 1993 3 12, fotomanekenė KmT 1987 229 4, fotomodelistė n 1974 7 57, fotoveidas GKr 1971 37 6; fotoparoda T 1973 193 4, fotoparo- 172 J. Klimavičius | Terminasprietermino.VII da KB 1972 10 38, fotoparodėlė L ir M 1972 19 12, fotoekspozicija l ir M 1971 10 15, Prg 1971 5 178, 1972 3 182, T 1973 193 4, GKr 1976 7 8, fotokampelis L ir M 1972 19 12, fotobienalė VN 1980 181 4, fotoforumas „f. paroda“ Prg 1970 3 153, T 1978 94 4, paroda„Fotoforumas“ GKr 1970 1 8, fotovernisažas Prg 1970 3 165, fotofestivalis LŽ 2008 110 9, fotosalonas T 1970 165 2 (4x), L ir M 1978 32 12, fotogalerija n 1976 10 40, L ir M 1978 32 12, 1980 35 15 (ir fotografijosgalerija Prg 1970 3 153, L ir M 1973 24 14), fotomuziejus L ir M 1973 21 10, N 1976 10 40, KB 1980 3 77, fotoarchyvas KB 1970 1 69, L ir M 1972 3 12, 1973 42 12, N 1974 9 54, fotobiblioteka M 1969 11 48, fotovitrina Bt 1970 4 22, Sp 1970 126 1, JG 1971 7 23, TMtr 1973 2 P 2, 4 P6, 9 P 16, fotostendas T 1969 302 4, 1972 79 1, L ir M 1973 18 14, Šv 1973 14 12 (2x), fotokonkursas T 1970 8 1 (2x), L ir M 1971 50 2, KB 1972 2 77 (nx), T 1978 223 4; fotoknyga L ir M 1979 4 15 (ir „fotokopijuotinė knyga“ V. Urb B ir M 1974 120), fotoknygelėvaikams L ir M 1977 1 3, fotoalmanachas l ir M 1971 43 11, KB 1973 1 67, fotoalbumas Sp 1970 104 4, KB 1974 1 49, fotometraštis L ir M 1974 12 2, fotometraštininkas T 1978 169 4, fotoantologija Prg 1970 3 153, 154, fotolobynas L ir M 1974 48 2, fotovinjetė KV 1983 38 14, fotoatvirutė GKr 1969 51 4, fotoatvirukas T 1974 7 2, fotožemėlapis GKr 1975 11 2, Fotoatlasas (rubrika) VN 1977 150 3, 1982 257 3, fotoherbaras L ir M 1973 40 11, fotosuvenyras Šv 1972 1 20, fotoetiudas Sp 1970 3 1. Nevertėtų praleisti ir didžiausios nepaprastybės – fotosofijos. 2010 m. rugpjūčio 19 – rugsėjo 4 d. vyko tarptautinio fotografijų konkurso laureatų paroda fotosofija. Aiškinta, kad parodos pavadinimas – pasiskolintafilosofoArvydoŠliogerio„nukalta“„fotosofijos“sąvoka.Lietuviškaiji reikštų„šviesosišmintis“ir,regis,varguargalėtųapibrėžtikonkrečiąparodos koncepciją,jungiančiąskirtingusdarbus Iq 2010 7 108. Dalykas yra bent 15 metų ankstesnis ir gal kiek kitoks: Tarp80dalyvių–muziejininkai, f o t o m e n i n i n k a i,kritikai,istorikai,restauratoriai,paminklosaugosspecialistai,netf o t o f i l o s o f a i LA 1995 108 17. Ir tai dar ne viskas – jau yra buvusi KTUFOTOstudijosnarioRaimundoTuminauskofotografijųparoda Š i z o g r a f i j a,kuriojeeksponuojamidarbai,anotmenokritikų,taitarsivizijosminimalizmostiliumi StA 2009 12 5. O ką dar gali sumanyti nuobodulio estetikos menininkai? Kai kas imta iš kitų kalbų, bet neįveikta – likę nelietuviška, žargoniška: Nufotografuotiviršūniųsusitikimodalyvius,<…>.Žurnalistiniužargonutai 173Terminologija | 2011 | 18 vadinamaf o t o o p u (sutr. iš angl. photoopportunity) LA 2000 6 6 (opportunity–palankiproga). Baigus šitą bent kiek vertintą suskirstytą inventorizaciją reikia pasakyti du dalykus. Įvairuojanti dėmens fotorašyba buvo gana anksti pastebėta ir sutvarkyta (Drotvinas 1963: 49–50) ir, nors ne taip greitai, rašymas atskirai – foto – beveik išnyko. Sutrauktinių trumpinių klausimą gausi ir dažna vartosena, nors veikiama ne visai nuoseklios ir ne visai vienodai orientuojančios kitų kalbų atitikmenų vartosenos*, nors ir ne visai nuosekliai, bet nenumaldomai – trumpumo, t. y. ekonomiškumo, sumetimais – sprendžia jų naudai. Bene būdingiausi pavyzdžiai – fotoaparatas,fotokamera,fotoobjektyvas,fotospausdintuvas,fotonuotrauka,fotomenas,… Jie visai ne nauji – fotoobjektyvas TŽŽ 1936, fotokamera (1934) A. Gric VN 1989 342. Fotoaparatas DŽ 1954 ir 1972 vėliau papildytas ilguoju (nesakyčiau – pilnuoju) variantu fotografijosaparatas DŽ 1993 ir 2000, bet tai variantų svarbos nekeičia – fotoaparatas,fotografijosaparatas TechEnc I 2000, VLE VI 2004. Fotoblykstė „impulsinė fotografijos lempa, šviečianti fotografuojant“ DŽ 1993 ir 2000 liko be pailgintojo varianto (taip pat greta fotoblykstės duodamas fotoblyksnis FTŽ 1979, fotoblyksnis–фотовспышка LRKŽ 1988, фотовспышка – 1. fotoblyksnis, 2. (lempa) fotoblykstė RLKŽ IV 1985) ir yra aiški be jo, netgi be foto- – blykstė,fotoblykstė „impulsinis šviesos šaltinis fotografuojamam vaizdui trumpai apšviesti“ TechEnc I 2000. Čia pridurtini terminai fotokamera ir aerofotokamera,aerofotografijosaparatas, taip pat fotolaboratorija TechEnc I 2000. Tačiau čia pat fotografinisobjektyvas,fotografinėsmedžiagos,fotografinisfilmas,fotografinėplokštelė,fotografinėemulsija,fotografinispopierius,fotografinisspausdintuvas TechEnc I 2000, nors yra ir sutrauktiniai trumpiniai, pvz., fotoemulsija – „fotografinė emulsija – <…>“ TŽŽ 2001. Pasitaikantys nevienodumai – fotografinis montavimas TechEnc I 2000, bet fotomontažas TŽŽ 2001, ir pan. – nėra koncepciniai. Ilgųjų variantų vartojimas lieka gana fakultatyvus – jų rinkimąsi (jei sąmoningai renkamasi) šiek tiek gali lemti oficialumo, tam tikro * Tuo įsitikinti užtektų dviejų iš gausybės pavyzdžių: fotokamera–photographiccamera–caméraphotographique–photographischeKamera–фотографическаякамераirfotoobjektyvas–photographicobjective,cameraobjective,photographiclens–objectifphotographique–Photoobjektiv,photographischesObjektiv;fotoplėvelė–photofilm,photographicfilm–pelliculephotographique,filmphotographique–Photofilm,photographischer Film–фотопленка,фотографическаяпленка,fotoplokštelė–photographicplate,photoplate–plaquephotographique–Photoplate–фотопластинкаirfotopopierius–developingpaper,photographicpaper–paper photographique–photographischesPaper–фотобумага FTŽ 2007. 174 J. Klimavičius | Terminasprietermino.VII iškilmingumo ar noro pabrėžti fotografijos reikšmingumą motyvai, bet jokiu būdu ne mokslinis – aiškumo, tikslumo siekis, nes aiškumo jau savaime – iš vartosenos pakanka. Kai kurie – fotodokumentika,fotožurnalistika,fotoforumas,… – gal ilgųjų variantų nė neturėję, tik primena sutrauktinius trumpinius. Vienas kitas – fotografika,fototipija 1. „spausdinimo būdas nuo šviesai jautrių stiklo plokštelių, kuriose fotografiškai užfiksuotas atvaizdas“, 2. „tokios plokštelės atspauda“ TŽŽ 1936, „fotomechaninis berastris plokščiaspaudės būdas toniniams originalams reprodukuoti“ TechEnc I 2000, fototeka „sisteminis fotografijų arba negatyvų rinkinys“ TŽŽ 2001 – nė negalėję turėti (o ne „fotografijų ar fotografijos biblioteka“!). Ilgųjų (ne visada tinka sakyti: pilnųjų) variantų – junginių ir jų sutrauktinių trumpinių skirstymas į galimus ir negalimus – netgi terminijoje, moksliniame stiliuje – galėtų būti tik dalinis. Tokio skyrimo galimas motyvas – dėmuo fototuri ir kitą reikšmę – „šviesa“ (ji netgi pagrindinė), tikrai nebūtų lemiamas – kaip tik šios žodžių – ne sutrauktinių! – grupės ypatybė – beveik ištisinis terminiškumas: fotosfera „šviesą ir šilumą skleidžiąs saulės paviršius“ TŽŽ 1936, fotoenergija MkslL 2010 10 4, fotometras 1. fizikoje – „prietaisas šviesos intensyvumui matuoti“, 2. astronomijoje – „prietaisas žvaigždžių ryškumui nustatyti“ TŽŽ 1936, „fotometrinių dydžių – skaisčio, šviesos stiprio, šviesos srauto, apšvietos – matuoklis“ AETŽ 2010, fotoopsija „subjektyvus nesančios šviesos jutimas“ M ir G 1984 7 25, fotosintezis „šviesos įtakoje organinių junginių (chlorofilo) susidarymas augaluose iš neorganinių medžiagų“ TŽŽ 1936, fotosintezė „sacharidų iš CO2 ir H2O susidarymas augaluose veikiant šviesos energijai“ ChŽ 1997, „organinių junginių susidarymas iš neorganinių augaluose ir kai kuriose bakterijose veikiant šviesos energijai“ ChŽ 2003, fotoperiodizmas „dienos ir nakties ilgumo (periodiško šviesos ir tamsos kitėjimo) įtaka augalų augimui“ TŽŽ 1936, fototropizmas „vienašalės šviesos sukeltas augalo dalių judėjimas šviesos šaltinio link, nuo jo arba <…>“ TŽŽ 2001, fototaksis „šviesos sukeltas taksis (slinktis į šviesos šaltinį arba nuo jo)“ TŽŽ 2001, fotomorfozė „šviesos sukeltas augalo formos pakitimas“ TŽŽ 2001, fotokinezė „aktyvi gyvūnų slinktis, kurią sukelia šviesos dirgikliai“ TŽŽ 2001, fotorecepcija „organizmą veikiančių šviesos dirgiklių energijos priėmimas ir pavertimas nerviniu impulsu“ TŽŽ 2001, fotoreceptorius m ir g 1971 11 14, fotobiologija „biol. sritis, tirianti procesus, kurie vyksta paveikus organizmą ultravioletine ar infraraudonąja spinduliuote (fotosintezė, fotoperiodizmas, fototaksis ir kt.)“ VLE VI 2004, fotoimtuvas m ir g 1973 181Terminologija | 2011 | 18 I 2000. Geodezijos šaka topografija, „tirianti ir kurianti Žemės paviršiaus vaizdavimo planuose ir žemėlapiuose metodus“ TechEnc IV 2010, turi terminą topografinėnuotrauka TechEnc II 2003 (geodezijos str.). Spaudoje jau pasitaiko sutrauktinis trumpinys toponuotrauka Sav su TV 2009 10 65. Primityviai – daroma iš akies – akinėn u o t r a u k a  –глазомернаяс ъ ё м к а RLKŽ IV 1985 (LKŽ I1 1941 ir I2 1968 nėra). Tiksliam darbui pasitelkiama fotografija (bet jos neužtenka), pavyzdžiui, fototeodolitinėnuotrauka „planų ir žemėlapių dar ymas iš antžeminių fotog rafinių nuotraukų. Fotografuojama nuo žemės paviršiaus fototeodolitu. Gautos fotografinės nuotraukos dorojamos stereofotog rafiniais prietaisais bei skaitmeniniais metodais“ TechEnc I 2000. Geodezijos šakoje fotogrametrijoje, kuriossvarbiausiastikslas–išf oto gr afi n iųnu ot r a u k ų matavimųnustatytiįv.objektųformą,dydįirpadėtį,sudarytiplanusiržemėlapius TechEnc I 2000, yra gravimetrinėnuotrauka – „visuma gravimetrinių ir geodezinių darbų tam tikros teritorijos sunkio lauko tyrimams atlikti“ matuojant ir nustatant koordinates TechEnc II 2003. Taigi šitokia nuotrauka yra „darymas“ (rus. съёмка, o ne снимок) arba „darbai“, o pagal gravimetrinėsnuotraukos duomenis sudaromi gravimetriniaižemėlapiai TechEnc II 2003. Yra ir šitokios nuotraukos reikšmė „metodas“: geologinėnuotrauka – „geologinių darbų kompleksinis me - todas, padedantis tam tikroje teritorijoje nuodugniai ištirti Žemės plutos sandarą <…> ir gautus duomenis pavaizduoti geologiniuose žemėlapiuose“ TechEnc II 2003. Kartais iš apibrėžties (ar ne visai vykusio aiškinimo), pavyzdžiui, str. litocheminėnuotrauka TechEnc III 2008, reikšmė lieka nesuprantama. „Metodas“ veikiau yra nuotraukosmetodas, o ne pati nuotrauka. Pagal savo motyvaciją nuotrauka turėtų būti „rezultatas“, o ne „darymas“. Randame, kad taip ir skiriama: survey – 1. „matavimų atlikimo aktas ar veiksmas santykinėms taškų padėtims ant, viršum ar žemiau Žemės paviršiaus nustatyti“ – matavimas, 2. „tokių operacijų rezultatas“ – nuotrauka:engineeringsurvey–inžinerinismatavimas,inžinerinėnuotrauka K ir GdŽ 2000, taip pat nuotrauka – photo(graph); picture, bet vietovėsnuotrauka–survey LAKŽ 1991. Šitoj situacijoj ir fotografinėsnuotraukos reikšmė kiek kitokia: photographicsurvey – „nuotrauka, padaryta ir pagal aerofotonuotraukas, ir pagal fotonuotraukas, t. y. remiantis jų deriniu“ – fotografinė nuotrauka“ K ir GdŽ 2000. Yra ir tokia nuotrauka, kur fotografija ne remiamasi, o ja tiesiog mechaniškai papildomi tekstiniai duomenys. Pagal naują agresyvią tarptau- 182 J. Klimavičius | Terminasprietermino.VII tiškumo madą ji vadinama fotografija ir kabučiuojama: faktiniųaplinkybių konstatavimas,arba„t e i s i n ė f o t o g r a f i j a“:Faktinėsaplinkybėspapildomaigalibūtifiksuojamosv a i z d o a r b a ga r s o įrašymopriemonėmis, tai irn u o t r a u k o sarf i l m u o t a medžiaga Vd 2011 20 46. Galiausiai yra fotografija, regis, visai be fotografijos: фотография – 5. spec. fotografija (darbo veiksmų, procesų fiksacija): фотографиярабочего времени–darbolaikofotografija RLKŽ IV 1985, fo tochronometražas – „darbo laiko sąnaudų tyrimo būdas, kai vienu metu stebima, matuojama ir tiriama paskirų darbo operacijos elementų trukmė ir kitos sąnaudų kategorijos per <…>. ∆ yra darbolaikofotografijos (darbo laiko tyrimas, kai matuojamos visos be išimties darbo laiko sąnaudos) ir chronometražo derinys“ VLE VI 2004. Taigi, kadangi nuotrauka yra ir rentgeno, ir topografinė,gravimetrinė, geologinė, tarpdalykinėje vartosenoje visai tikslus terminas yra ir fotografinėnuotrauka. Tačiau ir sritys, ir tų nuotraukų reikšmės tokios skirtingos, kad fotografijos (ne technikos) ir paprastosios kalbos nuotrauka aiški be pažyminio – priešingai negu anos tik termininės nuotraukos. Iš netrumpos ir gausios vartosenos reikia bent kiek minėti senąją: NuvedėKlubąpasf ot ogr af ą,<…> (1897) V. Kudir R I 1989 160. Fotografi ją būčiauseniaiprisiuntęs,<…> (1898) V. Kudir R II 1990 846. <…> nutraukiaufotografiją (1905) J. Basan MGKr 1997 174. <…>nutraukė keliasmanofotografijas (1907) J. Basan MGKr 1997 200–201. Pasitaiko šis tas nepaprasta: Polianskis<…>žadėjoa t e i t i s u savof o t o g r a f i j a ir visusmusnu tr a uk ti A. Čech JV 1961 379. Svarbiausia yra reprezentatyvioji vartosena: iš iškabų gerai žinoma ir iš ankstesnio laiko minima fotoateljė VLE VI 2004 212, nors į tarptautinių žodžių žodynus ir norminamąją leksikografiją nepatekusi, vėliau nevykusiai keista jau minėta fotografija 3. „įstaiga, <…>“ ir „dirbtuvė, <…>“, vis dėlto kai kur fiksuota, pvz.: фотоателье–fotoateljė ir фотография – 3. (dirbtuvė) fotografija,fotoateljė (bet снятьсявфотографии–nusifotografuotifotografijoje!..) RLKŽ IV 1985; Lietuvosfo t omėg ė jųsąjunga (1933) TechEnc I 2000 624, fotomėgėjas–фотолюбитель LRKŽ 1971, 1988, фотолюбитель–fotomėgėjas,fotografasmėgėjas (nors фотолюбительский–fotomėgėjų), фотографлюбитель–fotografijosmėgėjas RLKŽ IV 1985, фотограф-любитель– fotografasmėgėjas RLKŽ II 1983, mėgėjasfotografas–любитель-фотогроф LRKŽ 1971, 1988; Lietuvosf ot ogr af ijo sm en odraugija (1969) ir Lietuvosf ot ome ni nin kų sąjunga (1989) TechEnc I 2000 624. 183Terminologija | 2011 | 18 Nors fotografija sena, bet jos semantika dar kinta. Leksikografijoje dar nefiksuotos reikšmės „fotografijos technika grindžiama veikla; fotografijos technika gaunamų vaizdų – nuotraukų visuma ir/ar žanrinė įvairovė, taip pat žanrai“, vartosenoje tai seniai yra: fotografijosteorija,fotografijosistorija,fotografijosraida;meninė,dokumentinė,mokslinė,reklaminė,spaudos fotografija; fotomenas,fotografika,fotoarchyvas,fototeka,fotoantologija,… Kaip yra skulptūros (žanro), o ne skulptūrų (kūrinių),grafikos, o ne raižinių,akvarelės, o ne akvarelių, taip ir fotografij o s paroda. Nevykęs persistengimas, mechaniškai supratus gramatinio skaičiaus kategorijos esmę, yra fotografijųparoda, o antras mechaninis veiksmas – jei fotografijų, tai ne nuotraukų, todėl nuotrauka ir šitaip stumiama. Kas kita kurio nors autoriaus atskira fotografijų/nuotraukųparoda ar autoriaus fotografijų ekspozicija/nuotraukųrinkinys bendroje fotografijosparodoje. Neužmirština jau senokai esanti, bet dar leksikografiškai nefiksuota, net įtariama (be pagrindo) fotografijosirkinomedijos NŽA 2010 9–10 334. Periferijoje pasitaiko fotografiniogyvenimoapžvalga Iq 2010 7 114 (plg. kultūrinis,meninis,literatūrinisgyvenimas), net fotoanekdotųtema Iq 2010 7 114. 3. Fotografijos (įvairių reikšmių) lietuvinimo bandymai. Kas iš lietuvių su fotografija susipažino kaip fotografai, tai pirmiausia – ne lietuviškai, be lietuviškų terminų. O kas tik iš nuotraukų, tai juoba. Pradžiai užteko žinomo, nors kiek kitokiam paveikslui taikyto, taigi ir kitokio semantinio junglumo barbarizmo abrozdas:Einama b r o z d ė l i ų (fotografijų) nusitraukt (Surviliškis) LKŽ I1 1941, I2 1968, taip pat ZnŽ I 2003, abrozas:Anasa ( t ) d a u š t a s kapuna b r o z e l i o LzŽ 1985, abrozas,abrazikas ZtŽ 1998. Kai kas net iš labai aukštos šviesuomenės smaginasi negalėdamas nuprasti kaip ta vilko nešta ir pamesta, bet paskui jį bėganti apkvaišusi avis: <…>nuoketvirtoviršelio,išdviejųpasinioformato a b r o z d ė l i ų,pretendenčiųįmanekenespozomisžvelgiančiosautorės NŽA 2007 8–9 430. Fotografija, patekusi į gyvąją kalbą, yra tik „nuotrauka“ ir tik aplietuvinta – patagrapija (Gervėčiai, Marijampolė) ir patagrapuoti (Simnas), patigrapija (Kamajai, Palomenė) LKŽ IX 1973, patigrapija (ir patigrapuotis) ZnŽ II 2004, potigrafija ZtŽ 1998 (ir patigrafuoti), LzŽ 1985 arba ir apslavinta – fotigrapka,patigrafka LzŽ 1985, fatagrafavoti DvŽ I 2005. Yra dar fotikartka ir korta 3. ZtŽ 1998. Ir Mykolo Vaitkaus eilėraštyje yra kortelė:Gulėsantstalošitak o r t e l ė,/Žiūrėsišjosiosnuliūdęsveidas,<…> LPoez I 1969 365. 184 J. Klimavičius | Terminasprietermino.VII Lietuvinimas prasidėjo gana anksti. Antanas Baranauskas 1876 m. rašė: Atsiųskmansavoveidop avei k slą,š vi esos raš ta isi šrašy tą A. Baran R II 1970 195. 1887 m. jau ne šviesosraštai, o šviesraštis:Savop a - v e i k s l ą š v i e s r a š t į,meilingaiTamstospareikalautą,siunčiu A. Baran R II 1970 144. Nors kitame pagret sakinyje tik paveikslas:Mielabūtųirman brangųTamstosp a v e i k s l ą gavus. Gyvosios kalbos ir senųjų raštų paveikslas – 3. „išvaizda, pavidalas“ ir 4. „vaizdas“ jau nuo M. Daukšos yra ir 1. „meninis atvaizdas plokštumoje“, tad nesunkiai radosi ir 2. „fotografija, atvaizdas“ LKŽ IX 1973. LKŽ šis paveikslas pateikiamas iš įvairių lietuvių kalbos ploto vietų: Juzisp a v e i k s l u s i m s t ė (Žagarė). A[r]turit nusiėmępaveikslą (Miežiškiai); dar Pagėgiai, Kuršėnai. Su pažyma šnek. įdėtas į DŽ: paveikslas 2. „fotografija“ DŽ 1954 ir 1972, 3. „nuotrauka“ DŽ 1993, o nuotrauka 1. aiškinama – „fotografijos paveikslas“ DŽ 1954, 1972, 1993. Daug plačiau vartojamas veiksmažodis paveiksluoti „fotografuoti“ ir abstraktas paveikslavimas Mosėdis, Grūšlaukis, Šatės, Telšiai, Kretinga, Kuršėnai, Eržvilkas; Žagarė, Meškuičiai, Jurbarkas, Skirsnemunė, Kiduliai, Geistarai, Krekenava, Alizava, Kirdeikiai (ret. 2. „pavaizduoti popieriuje“ Tauragė, paveiksluotas „papuoštas paveikslais, iliustruotas“ Marijampolė), paveiksluotojas Kiduliai ir paveikslininkas 1. Kuršėnai, Jurbarkas „fotografas“ LKŽ IX 1973. Net DŽ 1972 ir 1993 paveiksluoti – šnek. „fotografuoti“. Reikia priminti ir A. Baranausko naujadarą paveikslarašis „tapytojas“ LKŽ IX 1973. Beje, tarp žodžio vaizdarašys „tapytojas“ (kaip ir vaizdakalys „skulptorius“, vaizdakalyba ir vaizdakalystė „skulptūra“ – jais, matyt, norėta pakeisti Aušros (1883 146) skaptorius, skaptorysta, nors ir vėliau panaši naujãdara reiškėsi – J. Basanavičiaus skaptorystė, Vydūno skaptyba, Vydūno ir J. Basanavičiaus skaptininkas, raštų skaptinys LKŽ XII 1981) galimų autorių bene tikriausias būtų Jonas Jablonskis, nes tikrai jo vaizdaraštis 2. „tapybos kūrinys, tapinys“ (1. „paveikslinis, piktografinis raštas“), vaizdarašiškasdarbas, gal ir vaizdarašystė „tapyba“ (vaizdarašyba – Antano Lelio) LKŽ XVII 1996. Vaizdas jau K. Sirvydo senajame žodyne (~1620) yra 5. „meninis atvaizdas“ LKŽ XVII 1996: obraʒ/imago,simulachrum,statua.wayʒdas/abraʒas, nuo senųjų raštų – ir „statula“, SNŽŽ 1907 – paveikslas,abrozdas,risunkas (r.), net DŽ 1954 ir 1972 dar yra vaizdakalyba žr. skulptūra. Bet rašyti 12. „marginti, ornamentuoti“, nors iš tikrųjų yra ir „tapyti“ (rožėmsrašytsžėglelis), „vaizdą rašyti“, nors ir vaizdarašys vartotas net J. Balčikonio ar įdėtas į LRKŽ V 1968, labiau primena rus. п и с а т ь картину. Gal ne be reikalo ir J. Jablonskio griebtasi ir vaizdininko LKŽ XVII 1996. 185Terminologija | 2011 | 18 A. Baranausko šviesraštis būtų raidiškai tikslus, bet neaiškiai motyvuotas ve r t a l a s tiesiog iš gr. photographia (ar pranc. photographie), bet paveikslasšviesraštis primena ir vok. Lichtbild. Įvardijimas iš tikrųjų motyvuojamas ne šviesa, o šviesti,šviečia,švietė 5. fot. „veikti šviesa darant nuotrauką, eksponuoti“ LKŽ XV 1991, bet niekaip negali būti motyvuojamas žodžių rašyti ar raštas semantika. Tik skaitmeninėsfotografijos aiškinime prisireikia žodžio rašyti:Jeia t v a i z d a s u ž r a š o m a s elektron. būdušviesaijautriųkrūviosąsajoselementųmatricoje,fotografijavadinama skaitmenine.Fotografijapagrįstas p i n d u l i u o t ė s p a s i s k i r s t y m o (...) arjosa m p l i t u d ė s irf a z ė s (...)į r a š y m u VLE VI 2004. Vaizdo įrašymas laikmenoje yra ne fotografinis, o magnetinis (ir garso) – įrašyti 3. „užfiksuoti garsą ar vaizdą magnetinėje plokštelėje ar juostoje“ DŽ 1993 (užrašėįmagnetofoną DŽ 1972 yra netikslu), įrašyti ir įrašas:garso įrašas,vaizdoįrašas EncKompŽ 2005. Ar vaizdoargarsoįrašymopriemonės Vd 2011 20 46, naudojamos teismo, yra ir fotografinės, ir magnetinės, gali būti neaišku. A. Baranausko šviesraštis 2. „fotografija, nuotrauka“ gerokai vėliau – jau be reikalo bandytas vartoti ir reikšme 1. „fotografija (atvaizdo gavimo būdas)“ RLŽ 1933 (dar nėra RLŽ 1924) ir LRŽ 1933 (ir šviesoraštis), raštuose – ir 3. „kalkės nuorašas“ LKŽ XV 1991. Kalkėsn u o r a š a s – niekaip nemotyvuotas: nuorašas – tik ranka, o kopijavimo technika – kopija. Tai šitas šviesraštis 3. visai be kokio *светопись, o iš световаякопия, светокопия išaugo į 3 reikšmių terminą šviesoraštis – 1. LTE XI 1983, kitaip ↑ diakopijavimas, o šis dar ir diazotopinis [diazonio druskų pagrindu] šviesoraštis (kontaktinis arba projekcinis) LTE III 1978, светокопировальныйаппарат – šviesoraščioaparatas, светочувствительнаябумага – šviesoraščiopopierius 2. светокопия – šviesoraštis PolŽ 1959 3. „<…> aparatas“ LKŽ XV 1991. TechEnc šviesoraščio atsisakyta, paliktas diazokopijavimas su pridėtu nauju sinonimu diazotipija TechEnc I 2000, nors, kaip turėtų būti vadinama tokia kopija, neaišku (diazokopija?). Atsiradęs DŽ 1972 šviesoraštis tebėra ir DŽ 1993, ir DŽ 2000. Retas ir visai individualus yra Vinco Pietario pavaizdas 4.: Buvauaš kelissykiuspasf o t o g r a f ą,klausinėdamasapiep a v a i z d u s (1897) V. Piet RR 1973 583 (vėliau jo vartotas paveikslas: Buvauandaipasf o - t o g r a f ą iružprašiauporąp a v e i k s l ų Ustiužnos (1897. X. 33) ten pat 590). Gal kiek siejasi su senųjų raštų pavaizdo 1–5. reikšme 5. „panašybė“ LKŽ IX 1973. 186 J. Klimavičius | Terminasprietermino.VII Dar individualesnis M. Valančiaus naujadaras ataduosmis „portretas“ LKŽ I1 1941 „atvaizdas“: Sienaspapuošėv e i d ų a t a d u o s m i a i s,arba portraktais LKŽ I2 1968. Atiduoti 12. „panašiam atrodyti“ iliustruojamas M. Valančiaus Salantų sakiniu: TaipatduodįValančiausManę LKŽ II2 1969. Atvaizdas LKŽ I1 1941 aiškinamas tik „portretas, paveikslas“, bet čia įdomus J. Jablonskio sakinys: Čiajismūsųa t v a i z d u s r a š o. LKŽ I2 1968 atvaizdas 1. aiškinimas papildytas žodžiu „fotografija“, bet nei kitas J. Jablonskio sakinys – Aresimatęsjoatvaizdą?, nei J. Šlap LKŽ 1940 atvaizdas–portret,fotografja,obraz „fotografijos“ pakankamai nepatvirtina. J. Jablonskio atvaizdininkas „atvaizdų darytojas“ LKŽ I1 1941, vėliau LKŽ I2 1968 papildytas BŽ 405 (tai RLŽ 1924 портретистъ–atvaizdininkas), anaiptol ne „fotografas“. DŽ 1954 ir 1972 (nei vėliau) atvaizdui „nuotraukos“ reikšmės neteikia. Iš priešdėlinio veiksmažodžio atmušti gyvosios kalbos ir raštų reikšmės 14. „atgręžti, atmesti atgal (spindulius, šviesą)“ // „daryti, kad atspindėtų“ LKŽ VIII 1970 pasidaryta reta atmuša 1. „atsimušimas (vandeny)“ (A. Juškos žodynas, M. Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana) LKŽ I1 1940, I2 1968, o iš neabejotinai vėlesnės atmušti reikšmės, bet pateiktos pirmiau – 13. „nufotografuoti“: NuvedėKlubąpasf o t o g r a f ą,a t m u š ė jį<…> (V. Kudirka). Gražiaifotografijaatmušta (Utena). Reikskadaa t - s i m u š t,bareiksdokumentuostanp a t a g r a p i j ų (Daugėliškis) LKŽ VIII 1970 (dar Alovė, Dieveniškės) – irgi palyginti reta atmuša 2. „atvaizdas“: At mu šajograži,adistar (kaip tik, visiškai) jisojisat si muš ęs (A. Juškos žodynas), atmušas 3. „paveikslas, fotografija“: Brolisatsiuntėa t m u š ą išAmerikos (Simnas) (2. „atspaudas“: отпечатокъ–spūsnis,atspūdis, atmušas RLŽ 1924, 3. „nuorašas, gaunamas rašant per dažinį popierių“ raštai) LKŽ I1 1940, I2 1968. Tai – vertiniai iš lenk. odbitka (beje, ir „kalbos kalkė – vertinys“), odbić. Bet neblogai prisitaikę prie mušti semantikos – „fotografuoti“ yra ir mušti:Mušėpatagrapijas Leipalingis. Portretą muša Dusetos ir ypač plačiai numušti 24.: Geraipavykojamtaven u m u š t i Simnas. Priepasoreikianusimuštifotografijos Liškiava (dar Leipalingis, Švenčionys) LKŽ VIII 1970, numušti 10. ZnŽ II 2004. DŽ 1972 buvo ir numušti 9. šnek. „nufotografuoti“ (o atmušti – tik 3. „atspindėti“ DŽ 1972, 1993, 2000). Paveiksluoti gerokai platesnis negu paveikslas, (at)mušti – negu gan siauras atmuša(s), o labiausiai paplitęs numušti. Nuoėmos ar nuojamos visai 187Terminologija | 2011 | 18 nėra, tik imtifotografiją „fotografuoti, traukti“ (Salamiestis) LKŽ IV 1957, nuimti I. 4. „padaryti planą, nuotrauką ir kt.“ // refl.: Dukryte,nueikį miestąirnusiimk (nusitrauk, nusifotografuok) (Žagarė; dar Kuktiškės, Vyžuonos) LKŽ IV 1957 (o „padaryti planą“ Raudonė, taip pat imti I. 5. „žymėti; daryti“: Matinykasplanąjema Salamiestis). Nusiimtipaveikslą, imstytipaveikslus (prie paveikslo 2. LKŽ IX 1973) čia nepateikti. Pridurtinas nuimdinėti „fotografuoti“ DrskŽ 1988. Gana senas reikšmės skolinys: Fotografijąbūčiauseniaiprisiuntęs,betneturiu–negaliuišvažiuoti nuimtų (1898) V. Kudir R II 1990 846. LKŽ IV 1957 nežymi imti šių verstinių reikšmių, o vertalas prasprūsta: [vaizduotė] nuimatųobjektųportretus A. Mick LBP 1975 320. Aloyzas Vidugiris pažymėjo: nuimti 5. (vrt.) „nufotografuoti LzŽ 1985, bet ZtŽ 1998 – ne. Tikėtiniausi šių vertalų šaltiniai – lenk. zdjęcie ir zdjąć,zdejmować (veikiausiai – iš vok. Aufnahme ir aufnehmen), plg. ir rus. снимок irснять,снимать. Deja, fotografiją imti įdėta į DŽ 1954, 1972, nors nuimti tokios reikšmės nei DŽ 1972, nei DŽ 1993 nėra. 4. Nuotrauka. Nuo gana anksti atsiradusio ir ikšiol nemažai paplitusio paveikslo 1nuotrauka 1. „fotografijos paveikslas“ visai nedaug vėlesnė – iš Aušros 1885 277. LKŽ VIII 1970 ji, kaip homonimas, visai pagrįstai atskirta nuo kitų veiksmažodžio nutraukti reikšmių (ir net nutrūkti – 2nuotrauka 2.) vedinių. DŽ šito nedaro – nuotrauka 1. „fotografijos paveikslas“ DŽ 1954, 1972, 1993, 2000. Nuotrauka ir (nu)traukti (jau iš Tėvynėssargo 1899 7–8) – neabejotini ver tiniai iš vok. Abzug ir abziehen. Ernstas Fraenkelis, žodžio traukti etimologijoje pateikdamas jo vedinius, nuotraukos (jokios!) nemini (Fraenkel 1955–1965), Wojciechas Smoczyńskis žodžio traukyti straipsnyje nuotrauką pateikia ne tik 1. „wyrwa; przerwa“, bet net 2. „zdjęcie, fotografia“ (Smoczyński) 2007). Šiokių tokių lietuviškų semantinių sąsajų gal ir galima įžvelgti – traukti 7. // „keisti daikto padėtį kitų daiktų atžvilgiu (artinti arba tolinti)“: Trauktolynnuokeliotrobą (Rokiškio r. Panemunis), 43. // „kreipti į save“: Matyt,traukiaugnįperkūnsargis (Seinai), gal labiau 36. „būti panašiam (į ką)“: Graži,laiba,aukšta–anttėvą traukus (Miežiškiai), frazeologizmas kaipiš(vienos)akiestrauktas – apie labai panašų į ką LKŽ XVI 1995. Dabar ši naujoji traukti semantika labai paplitusi ir įvairi: traukti 50. „fotografuoti, paveiksluoti“: Ėjovisiinpasus t r a u k t i s,<…> (Daugai), net ištraukti 28. „nutraukti, nufotografuoti“: Munokumelėkaipa ntpo tog ra fij os iš tr auk ta –tokipuiki (Šatės), 188 J. Klimavičius | Terminasprietermino.VII nutraukti 34. „nupaveiksluoti, nufotografuoti“ (daugumos aukštaičių, dalies ir žemaičių): Tastėvas…davėn u t r a u k t jos (dukters) paveikslą (Bartninkai). Nusitraukiauįpaveikslą (Taujėnai). <…>nuotraukasnusitraukėm (Salamiestis) LKŽ XVI 1995. DŽ 1954 traukti 18. „daryti nuotrauką, fotografuoti“: Tr a u k t i,nutrauktigražųv a i z d ą,f o t o g r a f i j ą, DŽ 1972 – Jismokatraukti, o nutraukti 7. „nufotografuoti“: Nutraukti gražųvaizdą.Reikianusitrauktipasui. DŽ 1993 ir 2000 nieko naujo. Antano Vireliūno trauktuvas 19. (!) „fotoaparatas“ LKŽ XVI 1995 ir vaizdotrauka „fotografija“ LKŽ XVII 1996 nepritapo net kaip lietuviški atitikmenys. Nuotrauka, nors fotografijoje yra ne sisteminė, bet seniai atsikračiusią „dirbtuvės“ ar „įmonės“ reikšmės gelbsti ją ir nuo likusio nepageidaujamo dvireikšmiškumo. Paskutiniu metu žengiama atgal – nuotrauka dažnai keičiama fotografija:fotografijųvisuma NŽA 2005 5 199, fotografijųkiekybė ir kokybė Iq 2010 7 108. Neapgalvotai taikomasi prie anglų kalbos: KęstutisStoškus.Vilnius.Senamiesčiof o t o g r a f i j o s.–P h o t o g r a p h s oftheOldTown (2004). Nesunku pastebėti, kad anglų kalba kaip tik netapatina: fotografija (ir fotografavimas) – photography, o nuotrauka–photograph. Kitos kalbos skiria panašiai kaip lietuvių kalba: vok. Photographie ir Aufnahme,Lichtbild (ir skaidrė), Abzug (poligrafijoje), lenk. fotografia ir zdjęcie, rus. фотография ir снимок. Kartais daroma visai negrabiai: FotografijaišGdanskofotografijosgalerijos NŽA 2007 8–9 375. Žinoma, nuotrauka tebėra vartojama, netgi labai autoritetingų, pvz.: „Kitosn u o t r a u k o s būnanevertoskolekcijos“,–tvirtinameistras (S. Žvirgždas) Vd 2011 5 53. Gana dažnai nuotrauka vartojama greta fotografijos: fotografijųciklas ir nuotraukųciklas NŽA 2006 3 73, TomoVyšniausko nuotrauka ir TomoVyšniauskofotografija NŽA 2005 10 484 ir 485. Taip pramaišiuojama ir sakinyje: VietojkardiologoV.S.n u o t r a u k o s buvo paskelbtaanesteziologoV.J.f o t o g r a f i j a Vd 2006 12 11. Tai gana mokiniškas, tiesmukas bereikalingas stilizavimas. O pasitaiko ir visai nevykusio vartojimo: nuotraukoseirfotografijoseiškyla NŽA 2009 7 267 (Nerijus Šepetys). Tačiau yra ir gerai jaučiančių nuotraukos būtinumą: Gausiojedokumentinėjef o t o g r a f i j o j e įtaigiausiosNirNN<…>n u o t - raukos KB 2007 7 36. <…>šiandienf o t o g r a f a i,regis,nesiimasavo n u o t r a u k o s e plėtoti„didžiųjų“temų Iq 2011 4 110. Traukti aiškiai nusileidžia tarptautiniam fotografuoti, bet ir jis kartais būtinas, pvz.: fotog ra fa svisn ut ra ukdav osavogentainius NŽA 2007 10 504. Dažniau vartojamas jis stiprintų ir nuotraukos padėtį. 189Terminologija | 2011 | 18 IŠVADOS Foto-,fotografija ir nuotrauka – tarsi piramidė. Jos apatinė dalis – dviejų lygiagrečių skyrių. Pirmasis – fotografinės reikšmės sutrauktiniai – su dėmeniu foto- – trumpiniai, gausesni ir dažnesni už pilnuosius (ilguosius) variantus, atskleidžia daugiasluoksnę fotografijos įvairovę – tai fotojautrumas ir įvairi fototechnika su fotoreikmenimis, fotografavimo veikla ir rezultatai, fotografijos sritys, rūšys (ir fotografika su fotograma, beje, nevienareikšminiai), žanrai ir įvairūs terminai, preterminai ir okazionalizmai. Ilgųjų ir trumpųjų variantų (fotografijosaparatas ir fotoaparatas) konkurenciją vartosena, nors ne visai nuosekliai ir visuotinai (panašus ir kitų kalbų atitikmenų dvejopumas), lemia trumpųjų naudai. Ilgieji variantai, nors retai būtini, labiau laikosi technikos terminijoje, silpniau fotografijoje, ypač ne techninėje jos dalyje ir visoje kvazitermininėje vartosenoje. Terminografijai tiktų abeji variantai pirmenybę dažniausiai teikiant trumpiesiems. Kai kurie (fotodokumentika,fotožurnalistika,fotomenas) netgi nebus turėję ilgųjų, dar kiti (fotografika,fototipija,fototeka) – nė negalėję turėti. Antrasis skyrius – įvairių mokslų terminai, kurių dėmuo foto- – ne sutrauktinis iš fotografijos – reiškia „šviesa“ (fotosfera,fotosintezė,fotobiologija,fotochemija). Šių skyrių terminų semantinis skirtingumas beveik ištisai aiškus, net kai kurių dvireikšmiškumas suprantamas, o kartais jie atsiriboję (jautrumasšviesai ir fotojautrumas,šviesostechnika ir fototechnika).Fotoelektros,fotoelektronikos ir fotochemijos reikšmės irgi aiškiai numanomos, bet reikšmių „fotoelektrinis“, „fotoelektroninis“, „fotocheminis“ sutrauktiniai trumpiniai, kurių pagrindinis sandas nėra akivaizdus fotoelektros, fotoektronikos, fotochemijos žodis (fotoelementas,fotoefektas, fotodaugintuvas,fotorelė;fotoemisija;fotosmogas), darosi neaiškūs (net ir specialistams – ar fotoelektrinis, ar fotoelektroninis). Fotoelektriniselementas ir efektas;fotoelektroniniaiįtaisai(daugintuvas,diodas,relė),fotoelektronų emisija;fotocheminissmogas suprantami. Nelinksniuojamas žodis – nukirstinis trumpinys foto neteikiamas ir neteiktinas. Antroji piramidės dalis – visa dviejų skyrių fotografija – nors jau be 3. „dirbtuvė“ ar „įmonė“ (tai fotoateljė), bet vis dar bent iš dalies dvireikšmė, o fotografija 2. ir sinonimiška – ir (foto)nuotrauka. Prie fotografijos 1–2. prisišlieję du priedėliai – fotografijosfotograma (abidvi nevienareikšmės). Kadangi ir fotografavimo yra kitokio, ir kamerų(fotogrametrinė), tai yra ir gravimetrinė,topografinė,geologinė ir kt. nuotrauka – ne fotografija, nes prasidėjo nuo akinėsnuotraukos. Šitų nuotraukų reikšmė dvilypė – ir 190 J. Klimavičius | Terminasprietermino.VII „darymas“ (rus. съёмка, o ne снимок), ir „rezultatas“, tik kartais jos skiriamos – inžinerinism a t a v i m a s ir inžinerinėn u o t r a u k a. Tarpdalykinėje vartosenoje tikslus sisteminis terminas būtų ir fotografinėnuotrauka, o ne fotonuotrauka (toponuotrauka dar gana reta, o vietovėsnuotrauka – jau reta), juoba ne nuotrauka, fotografijos veiklai (ne technikai) ir paprastajai kalbai visai pakankama. Teisinėfotografija (gal irgi t. nuotrauka?) yra „faktinių aplinkybių konstatavimas tekstu su nuotraukomis ar filmuota medžiaga“. Fotografijos semantika dar kinta, plečiasi – tai jau ir „fotografijos technika grindžiama veikla; nuotraukos, jų žanrinė įvairovė, žanrai“ ir pan. Fotografijos lietuvinimo istorija ilga ir plati: fotografija 1. – tai A. Baranausko vertalas šviesraštis, 2. – paveikslasšviesraštis,paveikslas,atvaizdas, V. Pietario pavaizdas, M. Valančiaus naujadaras ataduosmis, retas atmuša(s); fotografuoti–paveiksluoti,mušti,imti. Viršutinė piramidės dalis – įsigalėjusi nuotrauka ir (nu)traukti. Nuotrauka gelbsti fotografiją nuo nepageidaujamo dvireikšmiškumo. Taikymasis prie angl. photograph yra visai neapgalvotas, nes anglų kalboje dvireikšmiškumo kaip tik nėra: fotografija (ir fotografavimas) – photography. Nors traukti nusileidžia tarptautiniam fotografuoti, bet traukti būtinas ir stiprina nuotraukos padėtį. Rimtoje – enciklopedinėje, teisinėje vartosenoje nuotrauka įtvirtinta nepajudinamai. Negalima leisti, kad lietuvių fotografijos mokykla būtų be lietuviškos nuotraukos. ŠALTInIAI AETŽ 2010 – Aiškinamasiselektrotechnikosterminųžodynas. Vyriaus. red. S. Žebrauskas, Kaunas. Atg – Atgimimas (savaitraštis). A. Baran R II 1970 – Baranauskas A. Raštai 2, Vilnius. J. Basan MGKr 1997 – Basanavičius J. Manogyvenimokronikairnervųligos istorija.1851–1922m., Vilnius. Bt – Buitis (žurnalas). ChŽ 1997 – Chemijosterminųaiškinamasisžodynas. Ats. red. Z. Mačionis, Vilnius. ChŽ 2003 – Chemijosterminųaiškinamasisžodynas. Ats. red. Z. Mačionis, Vilnius. A. Čech JV 1961 – Čechovas A. Juodasisvienuolis. Vertė E. Viskanta, Vilnius. DrskŽ 1988 – Naktinienė G., Paulauskienė A., Vitkauskas V. Druskininkųtarmėsžodynas, Vilnius. DvŽ I 2005 – Dieveniškiųšnektosžodynas 1. Moksl. red. D. Mikulėnienė, K. Morkūnas, Vilnius. DŽ 1954 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ 1972 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ 1993 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. DŽ 2000 – Dabartinėslietuviųkalbosžodynas, Vilnius. EncKompŽ 2005 – Dagienė V., Grigas G., Jevsikova T. Enciklopediniskompiuterijosžodynas, Vilnius. FTŽ 1979 – Fizikosterminųžodynas. Red. P. Brazdžiūnas, Vilnius. FTŽ 2007 – Palenskis V., Valiukėnas V., Žalkauskas V., Žilinskas P. J. Fizikosterminųžodynas, Vilnius. GKr – Gimtasiskraštas (savaitraštis). A. Gric VN 1969 – Gricius A. Vyrai,nesijuokit!, Vilnius