Petro Vileišio aritmetikos vadovėlio „Keturi svarbiausiejie veikalai aritmētikos“ terminai

154 D. Šilobritaitė | PetroVileišioaritmetikosvadovėlioKeturi svarbiausiejie | veikalai aritmētikos terminai Petro Vileišio aritmetikos vadovėlio Keturisvarbiausiejie veikalaiaritmētikos terminai DIANA ŠILoBRITAITĖ Lietuviųkalbosinstitutas esMInIAI žodžIAI: matematikos terminai, matematikos terminų kilmė, matematikos terminų daryba PetroVileišio160-osiomsgimimometinėms Petras Vileišis (1851–1926) – lietuvių visuomenės veikėjas, prisidėjęs prie draudžiamosios lietuviškos spaudos leidimo ir platinimo. Jis parašė ar išvertė nemažai mokslo populiarinimo knygelių (apie 100) ir aritmetikos, fizikos, geometrijos, istorijos vadovėlių. P. Vileišis buvo atkaklus kovotojas už lietuviškos spaudos laisvę ir prisidėjo prie įvairių sričių, tarp jų ir matematikos, terminijos kūrimo. Jo Rinktiniųraštų pratarmėje rašoma, kad „Jis dirbo didžiulį šviečiamąjį darbą – savo triūsu ir 155Terminologija | 2011 | 18 lėšomis parūpino tautiečiams universalų liaudies knygynėlį, diegė tautinės verslininkystės pradmenis. P. Vileišis buvo lietuvių kultūrinės veiklos mecenatas, atgaivinęs Vilniuje lietuvybę, pavertęs Vilnių lietuvybės centru. Jis – ir pirmojo lietuviško dienraščio Vilniausžinios sumanytojas, leidėjas bei redaktorius“ (Vileišis 2004: 11). 1886 m. Tilžėje pasirodė P. Vileišio (pasirašė slapyvardžiu Petras Nēris) Keturisvarbiausiejieveikalaiaritmētikos – nedidelės apimties (50 psl.) aritmetikos vadovėlis. Anot matematiko Petro Rumšo, P. Vileišis, rašydamas šį vadovėlį, sukūrė originalių ir įdomių aritmetikos terminų (Rumšas 1978: 58). Pasakytina, kad tai antras spausdintas lietuviškas aritmetikos veikalas. Pirmas spausdintas lietuviškas aritmetikos uždavinynas Uźduotinas,taiira RankiusuźduocziuAritmetikosarbaRokundosmokslo išleistas 1885 m. Tilžėje. Tai buvo žymaus XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių visuomenės veikėjo, „savamokslio kalbininko gydytojo“ (Sabaliauskas 1979: 177) Jono Spudulio (1860–1920) uždavinynas. Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje yra saugoma šio uždavinyno rankraščio kopija (AritmetikosuždavinynasiškuriomokėkunigasKatelė.Gautapas PaliepiogyventojąŠinkūnienę) (plačiau žr. Šilobritaitė 2009: 186–197). Nagrinėjamame P. Vileišio vadovėlyje pateikiamos ne tik užduotys, kaip J. Spudulio uždavinyne, bet ir aiškinami kai kurie aritmetikos terminai, pvz.: Sumetimu(„sudėtimi“1) vadinasibudas,perkurįiszkeliato skaitliutospacziosveislēsapturvienąskaitliųsumavadinamą,kurisavēpi tiekvienybiuužtur,kiekbuvovisůseskaitliůsesumetamůse2 Vlš 10; Atitraukimas(„atimtis“) yraveikalas,perkurį,žinantsumądviejuskaitliu tospacziosveislēsirvienąisztuskaitliujieszkokito Vlš 16. Svarbu pasakyti, kad vadovėlyje yra pateikiamos matematikos ir dviejų jos šakų apibrėžtys: Matēmatikavadinasimokslas,kuriomērisyramēravimasir palyginimastarpsavęsdaugumu Vlš 3; Aritmētikavadinasiskaitliumokslas Vlš 4; Skaitliavimuvadinasimokslasisztartiirparaszytivisokius skaitlius Vlš 4. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti P. Vileišio vadovėlyje vartojamų aritmetikos terminų kilmę, darybos būdus ir priemones bei sinoniminę raišką. Tyrimui surinkta apie 150 terminų. 1 Kabutėse pateikiama termino reikšmė nustatyta straipsnio autorės. 2 Pavyzdžiai pateikiami autentiška forma. 156 D. Šilobritaitė | PetroVileišioaritmetikosvadovėlioKeturi svarbiausiejie | veikalai aritmētikos terminai 1. VIENAŽODŽIAI TERMINAI P. Vileišio vadovėlyje rasti 62 vienažodžiai terminai (42,2 % visų rastų terminų). Kilmės atžvilgiu jie skirstomi į lietuviškos kilmės, nelietuviškos kilmės ir hibridinius terminus. 1.1. Vienažodžių terminų kilmė 1.1.1. LIETUVIŠKOS KILMĖS TERMINAI Didžioji dalis (47 terminai, t. y. 75,8 % vadovėlyje rastų vienažodžių matematikos terminų) yra lietuviškos kilmės, pvz.: apskriedimas „apibrėžtis“ Vlš 10, derējimas: Tasvisasvienokgalimaparaszytipasigaunantminētomisrokůtinēmisiratsimenantantsziutrijuderējimu Vlš 7, dalis: Aiszku, jogskaitleisumetamipažymēti,budaminekuriomisdalimisjieszkomosios sumos,turbūtiirtospacziosveislēs,nēsdalisvisuometyratospaczios gymēs,kaipirlabas,priekuriojiprigul Vlš 10, daugumas: Daugumu vadinasikožnasdidumas,galimasbūtipadalytasįkeliatądaliu Vlš 3, didumas: Dēlnusklempimodidumonekuriodaugumoreikiajįpalygintisu kitutospacziosveislēsdaugumu,kuriodidumaspervisusyranutartasir kursvienybevadinasi Vlš 3, gymē: Skaitliuspaeinanůsusidējimovienybiu, arbajudaliu,irtaivienosirpacziosgymēs Vlš 4,įpatybē:Tasatsitikimas atsiremiaantsziuįpatybiu:1.Liekanapasididinaantnekuriodaugumo, padidinantdidesnįskaitliųanttopatiesdaugumo,iratliekantskaitliųmažesnįbeatmainos Vlš 18, lavinimas „pratimas“ Vlš 10,palyginimas „lyginimas“ Vlš 3,parodymas: Parodymuvadinaiszteisinimąnekuriosapreiksztosteisybēs Vlš 14, pasigavimas: pasigavimassumetimo;pasigavimas atitraukimo;pasigavimaspadauginimo Vlš 46, priegimtis: Kožnojerokundojeiszpradžiosyražinomapriegimtisjieszkomojolabo,reikiatiktaijo skaitliųatrasti <...> Vlš 4, rēžis: Rēžiuvadinamekožnąsusidējimąvienybiu,deszimcziuirsuimtupaskuisekancziuju Vlš 7, rodyklē: Yranutarta raszytitiktaivienąiszlygiuvaisiausdirbēju,statantvirszumijotruputįį deszinępusęsmulkiąrokůtinę,rodyklevadinamą,kurirodoskaitliųlygiu dirbēju,arbažingįjieszkomosiosgalybēs Vlš 32, skyrius: Yraduskyrei vienybiu:vienybēveislinē,kaiptai:vienasžmogus,irvienybēmatēmatikinē Vlš 3, svarbumas: Draugesutůmikaipkurinorintiszsziurokůtiniupersikeliapervienąeilęįkairępusę,jiaptursvarbumądeszimtįkartudidesnį Vlš 7, teisybē: Parodymuvadinaiszteisinimąnekuriosapreiksztosteisybēs Vlš 14, veislē: Vienybētadayranutartasirneatsimainąsdaugumaspasi- 157Terminologija | 2011 | 18 gaunąsdēlmēravimo daugumutospacziosveislēs Vlš 3, žingis: Iszteisybēs,dēlapturējimogalybēsnekuriožingiodůtoskaitliausužtenkaszįskaitliųpadaugintiperjįpatįtiekkartu,kiekyravienybiubevienosžingyje galybēs Vlš 32, žymē „ženklas“ Vlš 11. Dauguma nagrinėjamo šaltinio lietuviškos kilmės terminų matematikoje dabar nevartojami arba jie turi kitą reikšmę. Terminu veikalas Vlš 14 P. Vileišis įvardijo matematikos sąvoką veiksmas „pagrindinė matematikos operacija“: Iszteisinimunekurioveikalovadinakitąveikalą,kuriůmipasigaunadēlatradimo,arlabasdůtasperpirmutinįveikaląyrakitoks Vlš 14. Beje, pirmojo lietuviško matematikos uždavinyno autorius J. Spudulis šią sąvoką įvardijo terminu weikmē. Pasakytina, kad dabar nevartojami visi pagrindinių aritmetikos veiksmų pavadinimai, pateikti P. Vileišio vadovėlyje: sumetimas„sudėtis“ Vlš 4, atitraukimas„atimtis“ Vlš 4,padauginimas „daugyba“ Vlš 4,dalijimas „dalyba“ Vlš 4. Minėtame J. Spudulio uždavinyne veiksmų pavadinimai atitinkamai įvardijami terminais sudējimas,atēmimas,dauginimas,dalijimas. Anot matematiko Zigmo Žemaičio, „kitose kalbose paties matematinio veiksmo pavadinimas paprastai neatskiriamas nuo jo konkretaus vykdymo proceso pavadinimo, kai tuo tarpu logiškai reikėtų juos skirti. Todėl vėliau ir buvo pritarta veiksmus vadinti sudėtis,atimtis,daugyba,dalyba, o vartotus terminus dauginimas,dalijimas palikti veiksmų vykdymui žymėti (pvz., trupmeniniųskaičiųdauginimas)“ (Žemaitis 1966: 196). Reikia paminėti, kad į vartoseną neįėjo ir lietuviški terminai, įvardijantys skaičius, su kuriais atliekami aritmetikos veiksmai: liekana „skirtumas“ Vlš 16, padalys „dalinys“ Vlš 35, dalytojas „daliklis“ Vlš 35, padalē „dalmuo“ Vlš 35, padaugintinis „dauginys“ Vlš 22, padaugintojas„daugiklis“ Vlš 22, vaisius „sandauga“ Vlš 223. Minėtinas terminas labas Vlš 5, kuris neprigijo aritmetikos veiksmo rezultato reikšme: Labasdeszimtiesdeszimcziutapēpavadintasszimtu Vlš 5. Pagaltą,kaspasakyta,galimasumestisieksniussusieksneis,svarussusvarais,etc.,norintapturētilabąpažymētą;betnēragalimasumestirubliussu ůlektēmis,stalussunamais,etc.,jegutmestiktainejieszkosimelabobevardžio Vlš 10–11. Šia reikšme terminas labas nefiksuojamas nei LKŽe, nei dabartiniuose matematikos darbuose. 3 Neišliko ir dvižodžiai terminai didesnisskaitlius „turinys“ Vlš 16, mažesnisskaitlius„atėminys“ Vlš 16, sumetamasisskaitlius „dėmuo“ Vlš 11. 158 D. Šilobritaitė | PetroVileišioaritmetikosvadovėlioKeturi svarbiausiejie | veikalai aritmētikos terminai Matematikos terminijoje nevartojamas ir terminas iszteisinimas Vlš 14, nagrinėjamame šaltinyje reiškiantis pagrindinių aritmetikos veiksmų (sudėties, atimties, daugybos ir dalybos) atlikimo patikrinimą. Kiti neišlikę aritmetikos terminai, pvz.: dirbējas4: Skaitliusrakůtiniuvaisiausdviejudirbējuyralygussumairokůtiniutudirbēju,arbataisumai bevienosvienybēs Vlš 32, galybē „laipsnis“: Galybēnekuriodaugumovadinasivaisiuskeliatodirbējulygiutamdaugumui Vlš 32, kertůtis „kvadratas“ (antrasis skaičiaus laipsnis): Galybē2.žingiovadinasikertůcziu <...>. Vlš 32, sąnarys „dėmuo“: Skaitliusdidesnisirskaitliusmažesnisyravadinami dviemsąnareisliekanos Vlš 16,vienybē „vienetas“: Yraduskyreivienybiu: vienybēveislinē,kaiptai:vienasžmogus,irvienybēmatēmatikinē,kaiptai vienassieksnis Vlš 3. 1.1.2. NELIETUVIŠKOS KILMĖS TERMINAI Nelietuviškos kilmės terminų vadovėlyje rasta nedaug (13 terminų, t. y. 21 % visų rastų vienažodžių terminų). Dalis jų matematikos terminijoje dabar nevartojami. Tai skoliniai iš slavų kalbų5: ližma „skaičius“ Vlš 6, mēris „matas“ Vlš 3 ir rokunda „skaičiavimas“ Vlš 4. Tarptautiniai terminai aritmētika Vlš 4,klasa Vlš 6,kubas Vlš 32,lynija Vlš 12,matēmatika Vlš 3,minus Vlš 16, numeracija Vlš 4, plius Vlš 11, suma Vlš 10 irteorēmaVlš 28 yra tebevartojami ir dabar (skiriasi tik kai kurių terminų rašyba). 1.1.3. HIBRIDINIAI TERMINAI Aptariamajame šaltinyje rasti du hibridiniai terminai (prie nelietuviškos terminų šaknies pridėta lietuviška priesaga): mēravimas Vlš 3,rokůtinē6 Vlš 7. Jie sudaro 3,2 % visų rastų vienažodžių terminų. Anot P. Rumšo, terminas rokůtinēyra seniausias terminas „skaitmens“ sąvokai reikšti. Šis terminas aptinkamas J. Veiso elementoriuje, P. Ruigio, K. Milkaus ir F. G. H. Nesselmanno žodynuose (plačiau žr. Rumšas 1978: 54). Tik 1915–1916 m. išleistuose aritmetikos vadovėliuose randamas terminas skaitmuo, kuris buvo pripažintas geresniu už kitus tai sąvokai reikšti (Rumšas 1979: 54). 4 Dirbējais P. Vileišis vadina padaugintinį „dauginį“ ir padaugintoją „daugiklį“. 5 Nustatant terminų kilmę remiamasi LKŽe ir E. Fraenkelio žodynais. 6 Vadovėlyje pavartotas ir šio termino variantas rakůtinė Vlš 32. 159Terminologija | 2011 | 18 1.2. Vienažodžių terminų daryba Vienažodžiai matematikos terminai, vartojami P. Vileišio vadovėlyje, skirstomi į pirminius ir antrinius. 1.2.1. PIRMINIAI ŽODŽIAI Rasti tik du vienažodžiai matematikos terminai, kuriais eina pirminiai žodžiai (jie sudaro tik 4,1 % rastų vienažodžių terminų)7:labas Vlš 5 ir spůgas Vlš 22. Terminuspůgas P. Vileišis vadino daugybos ženklą: Padauginimądviejuskaitliupažym,raszydamipadaugintojąpodeszineipuseipadaugintinioirperskirdamijůsgulszcziukryžiu(X),arbaspůgu(.) Vlš 22. 1.2.2. ANTRINIAI ŽODŽIAI Daugiausia rastų matematikos terminų yra dariniai8 (95,9 % rastų vienažodžių terminų). Jie skirstomi į priesagų vedinius, galūnių vedinius ir dūrinius. 1.2.2.1. Priesagų vediniai. P. Vileišio vadovėlyje daugiausia yra veiksmažodžių abstraktų, turinčių priesagas -imas (-ymas):apskriedimas Vlš 10,atitraukimas Vlš 4,dalijimas Vlš 4,derējimas Vlš 7, iszteisinimas Vlš 14,lavinimas Vlš 10,mēravimas Vlš 3,padauginimas Vlš 4, palyginimas Vlš 3,parodymas Vlš 14,pasigavimas Vlš 46, pažymējimas Vlš 3,skaitliavimas Vlš 4,sudējimas9 Vlš 3,sumetimas Vlš 4. Kiek mažiau priesagų vedinių sudaro terminai, padaryti su kitomis priesagomis: -umas: daugumas Vlš 3,didumas Vlš 3,ilgumas Vlš 15,svarbumas Vlš 7 (šie terminai išvesti iš vardažodžių ir yra ypatybių pavadinimai); -ybė: galybē Vlš 32,įpatybē Vlš 18,lygybē Vlš 11,teisybē Vlš 14,vienybē Vlš 3;-uotis:kertůtis Vlš 32; -tis: priegimtis Vlš 4; -tojas: dalytojas Vlš 35,padaugintojas Vlš 22. Atkreiptinas dėmesys, kad priesagos -tojas vedinius P. Vileišis vartoja ne asmenims, o skaičiams, su kuriais atliekami matematikos veiksmai, įvardyti. Su kitomis priesagomis rasta tik po vieną pavyzdį: -alas:veikalas Vlš 14;-ana:liekana Vlš 16;-ėjas:dirbējas Vlš 22; -yklė:rodyklē Vlš 32;-lė: veislē Vlš 3; -tinė:rokůtinē Vlš 7; -tinis:padaugintinis Vlš 22. 7 Į šį skaičių neįtraukiami nelietuviškos kilmės terminai. 8 Nustatant terminų darybos būdus ir priemones remiamasi S. Ambrazo (1993; 2000), St. Keinio (1999; 2005), P. Skardžiaus (1943) ir V. Urbučio (2009) darbais. 9 Sudējimu P. Vileišis įvardija sudėtį ir daugybą: dēlskaitliusudējimoyravartojamudubudu:sumetimasir padauginimas Vlš 4. 160 D. Šilobritaitė | PetroVileišioaritmetikosvadovėlioKeturi svarbiausiejie | veikalai aritmētikos terminai Atskirai minėtinas priesagos -lius vedinys skaitlius „skaičius“ Vlš 3, kuris įsigalėjo apie XIX a. vidurį, nors jau randamas XVI a. lietuvių raštuose (Mažvydo katekizme, Volfenbiutelio postilėje, Vilento evangelijose, Bretkūno biblijoje ir postilėje) (Rumšas 1978: 52–54). Svarbu pasakyti, kad XIX a. pradžios elementoriuose aptinkamas dabartinis terminas skaičius, tačiau jo vėliau buvo atsisakyta. P. Skardžius Lietuviųkalbosžodžių daryboje rašo, kad skaitlius būdingas žemaičiams ir Rytų Prūsijos lietuviams, o aukštaičiai paprastai vartojo terminą skaičius (Skardžius 1943: 170). Nuo 1906 m. išleistuose matematikos vadovėliuose terminą skaitlius keičia skaičius, tačiau to meto periodinėje spaudoje pasitaiko, nors retai, ir terminas skaitmuo. 1.2.2.2. Galūnių vediniai. P. Vileišio vadovėlyje rasta ir galūnių vedinių: -is (-ys): dalis Vlš 10, padalys Vlš 35,rēžis Vlš 7,sąnarys Vlš 11, žingis Vlš 32; -ė: gymē Vlš 4,padalē Vlš 35,žymē Vlš 11; -(i)us: skyrius Vlš 3, vaisius Vlš 22. Visi šie galūnių vediniai yra padaryti iš veiksmažodžių. 1.2.2.3. Dūriniai. Vadovėlyje rastas tik vienas dūrinys stalveikslis Vlš 50:VirszumipadētasstalveikslisužtursavēpivaisiusvienosrokůtinēsVlš 50. Šis terminas nefiksuojamas LKŽe, galima tik spėti, kad jis galėtų reikšti „lentelę“ (plg. stalveikslispadauginimo „daugybos lentelė“ Vlš 50 (žr. paveikslą)). Pav. stalveikslis padauginimo 161Terminologija | 2011 | 18 2. SUDĖTINIAI TERMINAI P. Vileišio vadovėlyje rasti sudėtiniai terminai skirstomi į dvižodžius ir trižodžius. Jie sudaro 57,8 % visų rastų terminų. 2.1. Dvižodžiai terminai Šiame straipsnyje dvižodžiai terminai raiškos atžvilgiu skirstomi į derinamojo ir nederinamojo pažyminio junginius. Didžiąją dalį sudaro terminai, kurių abu dėmenys yra lietuviškos kilmės. Rasti tik keli dvižodžiai terminai, kurių vienas iš dėmenų yra nelietuviškos kilmės: apturējimas sumos Vlš 11,czelasskaitlius Vlš 11,gulscziaskryžius Vlš 22,rokůtinė svarbi Vlš 7, skaitliusczelas Vlš 5, statuskryžius Vlš 11, vardasklasos Vlš,vienybēmatēmatikinē Vlš 3. Vadovėlyje vartojami derinamojo pažyminio junginiai yra dvejopi. Vieną grupę sudaro terminai, kurių derinamasis pažyminys eina prieš pagrindinį pažymimąjį termino dėmenį, kitą – terminai, kurių pažyminys eina po pažymimojo pagrindinio termino dėmens. Derinamieji šių terminų pažyminiai, einantys prieš pažymimąjį žodį, vadovėlyje reiškiami būdvardžiais (bevardēpadalē Vlš 36,dalinispadalys Vlš 40,didesnisskaitlius Vlš 16,mažesnisskaitlius Vlš 16,pirmutinisskaitlius Vlš 5,prastavienybē Vlš 26, visůmetinissvarbumas Vlš 7) ir veikiamosios arba neveikiamosios rūšies dalyviais (apreiksztateisybē Vlš 14, atsakantirokůtinē Vlš 8,atsimainantissvarbumas Vlš 7,neatsimainantis svarbumas Vlš 7, neatsimainąsdaugumas Vlš 3,nutartasdaugumas Vlš 3). Svarbu pasakyti, kad P. Vileišio vadovėlyje vartojamos ir įvardžiuotinės pažyminių formos (būdvardžių ir dalyvių): augszcziausiasisrēžis Vlš 8, jieszkomasislabas Vlš 12,jieszkomasisskaitlius Vlš 16,jieszkomasisvaisius Vlš 24,norimasislabas Vlš 4,padůtasisskaitlius Vlš 4, sumestiejiskaitlei Vlš 20,sumetamasisskaitlius Vlš 11. Nemažą grupelę sudaro dvižodžiai terminai, kurių derinamasis pažyminys eina po pažymimojo dėmens. Šių dvižodžių terminų pažyminiai taip pat reiškiami būdvardžiais (dalijimaspaprastinis Vlš 41,labasbevardis Vlš 11, padalēteisinga Vlš 41, skaitliusbevardis Vlš 4,skaitliusdalinis Vlš 3,vaisius dalinis Vlš 27,vaisiusvisůtinas Vlš 27, vienybēveislinēVlš 3) ir neveikiamosios rūšies dalyviais (labaspažymētas Vlš 10,skaitliavimaskalbētas Vlš 5,skaitliavimasraszytas Vlš 6,skaitliusmaiszytas Vlš 3,skaitliuspažymētas Vlš 4). Beveik visi nederinamieji pažyminiai reiškiami vienaskaitos ar daugiskaitos kilmininku. Didžioji dalis tokių terminų vartojami dabar neįprasta žodžių tvarka: augimasskaitliu Vlš 4,iszguldymasrēžio Vlš 7,isztarimas 162 D. Šilobritaitė | PetroVileišioaritmetikosvadovėlioKeturi svarbiausiejie | veikalai aritmētikos terminai skaitliaus Vlš 9,nusklempimasdidumo Vlš 3,palyginimasdaugumu Vlš 3, pasigavimasatitraukimo Vlš 46,pasigavimasdalijmo Vlš 47, pasigavimas padauginimo Vlš 46, pasigavimassumetimo Vlš 46, primetimasvienybēs Vlš 4,sąnareipadalēs Vlš 35,skyreivienybiu Vlš 3,stalveikslispadauginimo Vlš 50,susidējimasvienybiu Vlš 4, veislēpadalēs Vlš 35, žymēatitraukimo Vlš 16, žymēdalijimo Vlš 35,žymēlygybēs Vlš 11,žymēpadauginimo Vlš 22, žymēsumetimo Vlš 11,žingisgalybēs Vlš 32. Minėtinas dvižodis nederinamojo pažyminio terminas su prielinksniu be– rokůtinēbesvarbumo „nulis“ Vlš 7. Vadovėlyje rasti ir įprastinės raiškos dvižodžiai nederinamojo pažyminio terminai, kurių pažyminys eina prieš pažymimąjį žodį: skaitliuiszskirimas Vlš 4, skaitliukilimas Vlš 4,skaitliusumetimas Vlš 4, skaitliausskyrei Vlš 3. 2.2. Trižodžiai terminai Visi trižodžių aritmetikos terminų dėmenys yra lietuviškos kilmės ir beveik visi jie sudaryti su terminu vienybē (pavadina vienetų klases). Šių terminų pagrindinis dėmuo turi nederinamąjį pažyminį su savo derinamuoju pažyminiu, kurie eina po pagrindinio dėmens: vienybēantroseilēs Vlš 5, vienybēasztuntoseilēs Vlš 6,vienybēdeszimtoseilēs Vlš 6, vienybē devintoseilēs Vlš 6, vienybēdvyliktoseilēs Vlš 6, vienybēketvirtoseilēs Vlš 6, vienybēpenktoseilēs Vlš 6, vienybēpirmutinēseilēs Vlš 5,vienybēseptintoseilēs Vlš 6, vienybēszesztoseilēs Vlš 6, vienybētrecziosioseilēs Vlš 5, vienybēvieniůliktoseilēs Vlš 6. Kiti aptariamosios raiškos trižodžiai terminai yra prigimtisjieszkomojolabo Vlš 4, vaisiuskeliatodirbēju Vlš 28. Terminai antrassąnaryslygybēs Vlš 11 ir pirmutinissąnaryslygybēs Vlš 11 reiškiami kitaip – su derinamuoju ir nederinamuoju pažyminiu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šių dviejų terminų žodžių tvarka neįprasta. Vadovėlyje rastas trižodis terminas, kurio pažymimasis žodis turi du derinamuosius pažyminius: du růžailygatstogei Vlš 11. 3. SINONIMINĖ TERMINŲ RAIŠKA Sinoniminės raiškos atvejų P. Vileišio vadovėlyje yra nedaug. Sinonimai rašomi skliausteliuose, jungiami kableliu arba jungtuku arba. Rastos dvinarės sinonimų eilutės (minus(mažiaus) Vlš 16, neatsimainantisarbavisůmetinissvarbumas Vlš 7, prastosvienybēsarbavienybēspirmutinēseilēs Vlš 5,priegimtis,arbaveislē Vlš 36,skaitliavimas(numeracija) Vlš 4, statuskryžius,plius Vlš 11) ir trinarė sinonimų eilutė (rokůtinēbe svarbumo,arbanulius(zero) Vlš 7).