scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Gyvenamojo namo ir pagrindinių jo dalių rūšiniai liaudies terminai

Robertas Stunžinas

Full text

142 R. Stunžinas | Gyvenamojonamoirpagrindiniųjodalių     | rūšiniailiaudiesterminai Gyvenamojo namo ir pagrindinių jo dalių rūšiniai liaudies terminai RoBERTAS STUNŽINAS Lietuviųkalbosinstitutas esMInIAI žodžIAI: rūšiniai statybos liaudies terminai, gyvenamasis namas, lietuviški terminai, skoliniai, hibridai Vienas pagrindinių mokslo terminų reikalavimų – sistemiškumas – yra susijęs su logikos reikalavimais. Kuriant terminus, labai svarbu suvokti loginius sąvokų ryšius; sąvokos ir jas pavadinantys terminai turi sudaryti nuoseklią sistemą, pagrįstą hierarchiniais (hiperoniminiais – hiponiminiais (giminės – rūšies), partoniminiais, ekvoniminiais ir nehierarchiniais santykiais. Mokslo terminų sistemos sudarymo pamatas yra sąvokų raidą ir jų ryšius atspindinčios klasifikacijos (Jakaitienė 2010: 186). Sąvokų pasiskirstymas pagal tam tikrus santykius būdingas ne tik mokslo terminijai. Liaudies terminijoje, kuri yra mokslo terminijos šaltinis, specialiosios sąvokos skirstomos ir klasifikuojamos1 pagal įvairius ryšius2. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip sąvokų giminės ir rūšies santykiai atsiskleidžia gyvenamąjį namą ir pagrindines jo dalis žyminčioje terminijoje. Juo tęsiamas autoriaus statybos liaudies terminiją nagrinėjančių straipsnių ciklas. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti gyvenamojo namo ir pagrindinių jo dalių rūšinius terminus pagal žymimas sąvokas, kilmę ir tarpusavio ryšius. Iš viso straipsnyje analizuojami 248 skirtingi gimininiai ir rūšiniai statybos liaudies terminai3 išLietuviųkalbosžodyno(elektro1 Atkreiptinas dėmesys, kad liaudies terminijos sąvokų klasifikavimas yra sąlygiškas. Paprastojoje kalboje (iš dalies ir liaudies terminijoje) atsiskleidžia pasaulio kategorizavimas – žmogus, pažindamas pasaulį ir veikdamas jame, sutvarko jį pagal savo protą: jungia daiktus ir reiškinius į grupes, nustato tarp jų tam tikrus ryšius. Mokslinis pasaulio reiškinių grupavimas yra grindžiamas klasifikacija, kuri orientuojama reiškinių grupavimu pagal tam tikrus apibrėžtus požymius (plačiau žr. Gudavičius 2009: 49). Kadangi liaudies terminija laikoma mokslo terminijos šaltiniu, specialiųjų sąvokų sutvarkymas gali būti laikomas tam tikra klasifikacija. 2 Liaudies terminų pasiskirstymas pagal sąvokų giminės ir rūšies santykius yra aptartas autoriaus disertacijoje Statybosliaudiesterminai (Vilnius, 2011). 3 Tiriamuose šaltiniuose galima aptikti nemažai terminų variantų, kurie šiame straipsnyje atskirais terminais nelaikomi (plačiau apie varianto sampratą žr. Stunžinas 2008: 111–112). 143Terminologija | 2011 | 18 ninio leidimo), Lietuviųkalbosatlaso (I t.), Druskininkųtarmėsžodyno, Kaltanėnųšnektosžodyno, KazlųRūdosšnektosžodyno (I t.), Kupiškėnų žodyno (I t.), Lazūnųtarmėsžodyno, Šiaurėsrytųdūnininkųšnektųžodyno ir Zanavykųšnektosžodyno (I–III t.). Rūšinių ir gimininių terminų skyrimo pagrindas yra jų vieta sąvokų hierarchijoje (Гринев 1993: 66). Rūšiniai terminai su gimininiais sudaro privatyvines opozicijas4 ir jų atžvilgiu yra hiponimai. Tarp gimininių ir rūšinių terminų susiklosto hiponiminiai ir hiperoniminiai santykiai. Straipsnyje rūšiniai terminai analizuojami atsižvelgiant į statybos liaudies terminijos sąvokų hierarchiją. Gimininiais laikomi svarbiausius giminės požymius išreiškiantys terminai, rūšiniais – svarbiausius ir šalutinius giminės požymius nurodantys terminai (Татаринов 2006: 81). Skiriant gimininius ir rūšinius terminus, daugiausia atsižvelgiama į terminų aiškinimus šaltiniuose5, taip pat paisoma loginių įvardijamų sąvokų sąsajų. Straipsnyje analizuojami tik tie rūšiniai terminai, kurių hiperonimus, t. y. gimininius terminus, pavyko aptikti tiriamuose šaltiniuose. Pagrindinė tiriamos mikrosistemos sąvoka – gyvenamasis namas – statybos liaudies terminijoje įvardijama dvidešimt septyniais įvairios kilmės sinoniminiais terminais6 – penkiolika lietuviškų, penkiais slaviškais, penkiais germaniškais ir dviem hibridiniais, pvz.: butas „gyvenamasis namas, troba, pirkia“ LKŽe, LKA I 34, gyvenamoji „gyvenamasis namas“ LKA I 34, namas „gyvenamasis trobesys“ LKŽe, LKA I 34, pirkia „gyvenamas (ppr. valstiečio) namas, troba, gryčia“ LKŽe, DrskŽ 265, LKA I 34, troba „gyvenamasis namas, pirkia“ LKŽe, DrskŽ 419, LKA I 34, gryčia (brus. грыднiца) „pirkia, troba“ LKA I 34, LKŽe, KpŽ I 733, rūmas(germ. Sabaliauskas 1990: 265) „gyvenamasis namas“ LKŽe, ˣ7bakūžė(vok. dial. backhus) „pirkia“ LKŽe, ZanavŽ1 100, ˣstuba (vok. dial. stuba) „gyvenamasis (ppr. valstiečio) namas, pirkia, troba“ LKŽe, ZanavŽ3 198, ˣšeimynstubė (hibr., vok. dial. stubaLKŽe) „gyvenamasis 4 Privatyvinė opozicija yra toks dvinaris santykis, kurio vieną narį charakterizuoja tam tikro požymio buvimas, o kitą – to požymio nebuvimas (Jakaitienė 1988: 77). 5 Kai kuriais atvejais sunku tiksliai nustatyti visus skiriamuosius įvardijamų sąvokų požymius. Todėl daugiausia atsižvelgiama į žodynuose pateikiamus reikšmių aiškinimus ir juose nusakomus bendruosius ir skiriamuosius daiktų požymius. 6 Visi gyvenamąjį namą ir jo priestatą žymintys gimininiai terminai yra paminėti straipsnyje Gyvenamojo namoirpagrindiniųjodaliųliaudiesterminijossinonimija (Stunžinas 2010: 130–142). 7 Straipsnyje remiamasi Lietuviųkalbosžodyno pažymomis – kryželiu žymimos svetimybės. 144 R. Stunžinas | Gyvenamojonamoirpagrindiniųjodalių     | rūšiniailiaudiesterminai namas“ LKA I 34. Namo raiškos įvairovę galima paaiškinti sąvokos raida ir regioninėmis skirtybėmis8. Hiponiminiais ryšiais yra susiję rūšiniai terminai, fiksuojantys įvairius gyvenamojo namo požymius. Dauguma rūšinių terminų žymi vertės ir kokybės skiriamuosius požymius. Prastą, seną namą įvardija dvidešimt vienas nevienodos kilmės terminas – aštuoni lietuviški, šeši slaviški, vienas latviškas, vienas germaniškas ir penki hibridiniai, pvz.: numpalaikiai „menkas namas“ DūnŽ 224, pirtis„prastas, menkas gyvenamasis namas, trobelė“ LKŽe, trobapalaikė „prasta, menka troba“ DūnŽ 406, LKŽe, trobesikė „prasta, menka trobelė“ ZanavŽ3 481, trobukas „menkas namas, pirkia, troba“ LKŽe, ZanavŽ3 481, balaganas(rus. балаган Frenkelis 1962: 31) „prastas namas, troba“ KpŽ 138, gryčia (brus. грыднiца) „prastas gyvenamasis namas“ LKA I 34, ˣkamurka (l. komórka, rus. кaмopкa) „prasta trobelė“ LKŽe, ˣkaniūkšlė (brus. кaнюшнaя) „prasta troba“ LKŽe, ˣmakūza (plg. vok. dial. backhus) „prasta trobelė“ LKŽe, gryčpalaikė (hibr., brus. грыднiцаLKA I 34) „prasta palaikė gryčia“ KpŽ 735, ˣkiaurinyčia (hibr.) „prasta trobelė“ ZanavŽ1 673, pašiūrė (hibr., Sabaliauskas 1990: 265) „menka trobelė“ LKŽe, DrskŽ 250, ˣstubelka (hibr., vok. dial. stuba) „prasta stuba, pirkia, lūšnelė“ LKŽe. Kai kurie rūšiniai terminai, be vertės ir kokybės, nurodo ir papildomus – laiko, konstrukcijos požymius: laužas „sena, sukrypusi troba, lūšna“ LKŽe, laužynas „sukrypusios, senos arba apleistos trobos“ LzŽ 141, lūšna „menka, apgriuvusi trobelė“ KzRŽ I 468, ˣkalupka (l. chałupa) „trobelė, lūšna“ LKŽe, ˣkūtė (vok. Kote Sabaliauskas 1970: 38) „sena, prasta trobelė; pirkelė“ LKŽe, ˣbakūžė(vok. dial. backhus) „sena prasta pirkia, lūšna“ LKŽe, grytelė (hibr., brus. грыднiцаLKA I 34) „maža, menka gryčia, gryčelė, pirkelė“ KpŽ 745. Visi prastą namą įvardijantys terminai turi artimą reikšmę ir laikytini sinonimais. Gražaus, kokybiško namo pavadinimais eina keturi sinoniminiai nelietuviški terminai – du slavizmai ir du germanizmai (kai kurie iš šių terminų taip pat fiksuoja papildomus – konstrukcijos ir dydžio – požymius): ˣkamenyčia (l. kamienica) „mūriniai, gražūs namai“ LKŽe, KltŽ 98, ˣpakajai (l. pokój LKŽe) „dideli, gražūs namai“ ZanavŽ2 311, rūmas (germ. Sabaliauskas 1990: 265) „gražūs namai“ LKA I 34, ˣstubos (vok. dial. stuba LKŽe) „didelis, gražus gyvenamasis namas“ ZanavŽ3 199. 8 Šiame straipsnyje terminai pagal vartojimo regionus neanalizuojami. Liaudies terminiją galima tirti kaip visą liaudies kalbos terminų visumą, kuriai būdingas daugiareikšmiškumas ir sinonimija. Liaudies terminus galima nagrinėti ir pagal tarmę, kaip tam tikrą terminų sistemą (plačiau žr. Клепикова 1974: 31). Terminų paplitimo analizė yra tolesnių tyrinėjimų tikslas. 145Terminologija | 2011 | 18 Šiek tiek mažiau yra rūšinių terminų, žyminčių gyvenamojo namo konstrukcijos požymius. Pagal statomąją medžiagą skirtinos dvi rūšinių terminų grupelės. Molinis namas vadinamas penkiais sinoniminiais terminais – keturiais lietuviškais ir vienu slavišku: krėstinė „molio krėsta trobelė“ LKŽe, lipinė „sulipdyta iš ko pirkelė“ LKŽe, molinalė „iš molio nudrėbta menka trobelė, molinukė“ LKŽe, plūktinis „molio nuplūktas pastatas“ LKŽe, ˣlepenka (l. lepianka) „iš molio krėstas namelis“ LKŽe. Mūrinis namas vadinamas dviem slavizmais ir dviem hibridais: mūras (l. mur, vok. dial. mûr) „mūrinis pastatas“ LKŽe, DrskŽ 217, KzRŽ I 523, LzŽ 169, ZanavŽ2 221, ˣkaminyčia (l. kamienica) „mūriniai, šiaip gražūs namai“ LKŽe, DrskŽ 135, mūrinė(hibr., l. mur, vok. dial. mûr) „mūrinis pastatas“ LKŽe, DrskŽ 218, ˣakmenyčia (hibr., priesaga -yčia iš sl. -(ь) nica, Ambrazas 2000: 66) „akmeniniai, plytiniai namai“ LKŽe. Namas įvardijamas ir pagal kitas konstrukcines ypatybes. Dūminis namas vadinamas keturiais sinoniminiais lietuviškais terminais: dūminė „gyvenamasis namas be kamino“ LKŽe, pakurtrobė „dūminė pirkia“ LKŽe, pirtikė „dūminė pirkia“ LKŽe, rūkynė „dūminė pirkia“ LKŽe. Pagal turimas patalpas namas įvardijamas trimis terminais – vienu lietuvišku, vienu germanišku ir vienu hibridiniu: ilgnamis „namas dviem galais“ ZanavŽ1 541, ˣstuba (vok. dial. stuba LKŽe) „gyvenamasis namas iš vieno kambario ir virtuvės“ LKA I 34, ˣilgastubė (hibr., vok. dial. stubaLKŽe) „dviejų galų troba“ ZanavŽ1 541. Dviejų sienų namas vadinamas lietuvišku terminu dvisienis „dviejų sienų trobesys“ LKŽe. Keletas rūšinių terminų fiksuoja dydžio požymius. Nedidelis namas įvardijamas trimis sinonimais – vienu lietuvišku, vienu slavišku ir vienu hibridiniu: trobelė „mažas gyvenamasis namas“ LKA I 34, gryčia (brus. грыднiца) „mažas menkas gyvenamasis namas“ LKA I 34, grintelė (hibr., brus. грыднiца) „maža grinčia (gryčia), pirkelė, trobelė, grytelė“ LKŽe. Didelis namas vadinamas dviem sinonimais – vienu lietuvišku ir vienu slavišku: šlajus „didelis gyvenamasis namas“ LKA I 34, ˣstadala (brus. cтaдoлa, l. stodoła < vok. dial. Stadoll, Stodoll) „didelė troba“ LKŽe. Vidutinio didumo namas įvardijamas hibridu gryčiotė (hibr., brus. грыднiца) „vidutinio didumo gryčia“ KpŽ I 735. Du rūšiniai terminai žymi laiko požymius – senas namas ir naujai pastatytas namas įvardijami lietuviškais terminais: sentrobė „sena troba“ LKŽe, naujatrobė „naujai pastatytas namas“ ZanavŽ2 249. 146 R. Stunžinas | Gyvenamojonamoirpagrindiniųjodalių     | rūšiniailiaudiesterminai Gyvenamojo namo patalpas žymintys terminai su jį įvardijančiais terminais yra susiję partoniminiais ryšiais. Gimininiais eina trys sinoniminiai kurias nors namo patalpas įvardijantys terminai – du lietuviški ir vienas slaviškas: patalpa „bet kokio trobesio vidus“ LKŽe, troba „patalpa pastate“ LKŽe, ˣstuba (vok. dial. stuba) „namo viduje įrengta patalpa“ LKŽe. Su šiais terminais hiponiminiais ryšiais siejasi terminai, fiksuojantys įvairius sąvokos požymius: paskirties, konstrukcijos, dydžio, kokybės, vietos ir kt. Dauguma šių rūšinių terminų nurodo paskirties skiriamuosius požymius. Vienuolika rūšinių sinoniminių terminų žymi gyvenamąją patalpą, pagal kilmę tai šeši lietuviški, du slaviški, du germaniški ir vienas hibridinis terminas: buta „kambarys“ LKŽe, kampas „kambarys“ LKŽe, KzRŽ I 315, LzŽ 105, patalpa „kambarys“ LKŽe, pirkia „atitverta, įrengta patalpa name žmonėms gyventi“ LKŽe, LKA I 34, troba „kambarys“ LKŽe, LKA I 34, DūnŽ 406, ˣkamara (l. komora < vok. Kammer) „kambarys“ LKŽe, LzŽ 104, ˣstancija (l. stancja) „kambarys“ LKŽe, kambarys (germ. Sabaliauskas 1990: 264) LKŽe, ruimas (vok. dial. ruim) „kambarys“ LKŽe, ˣstuba (vok. dial. stuba) „kambarys“ LKŽe, ˣšeimynstubė (hibr., vok. dial. stubaLKŽe) „kambarys“ ZanavŽ3 258. Svečių kambarys vadinamas devyniais sinoniminiais terminais – keturiais lietuviškais, keturiais slaviškais ir vienu hibridiniu: didžeinė „didysis kambarys“ LKŽe, menė „svetainė, seklyčia“ LKŽe, pirkaitė „kambarys svečiams, seklyčia“ LKŽe, priešinė „viename pirkios gale įrengtas geresnis kambarys, seklyčia“ LKŽe, DrskŽ 283, alkierius (l. alkierz) „kaimo gyvenamosios trobos kambarys, ppr. skirtas vienam kuriam šeimos nariui arba svečiui“ LKŽe, ˣkamara (l. komora < vok. Kammer) „kaimo trobos svečių kambarys“ LKŽe, ˣpakajus (l. pokój) „gerai įrengtas kambarys“ LKŽe, KltŽ 197, LzŽ 181, ˣseklyčia (brus. cвятлiцa, l. świetlica) „svečių kambarys, svetainė“ LKŽe, DrskŽ 361, ˣstubelė (hibr., vok. dial. stuba) „gerasis kambarys, svetainė“ LKŽe, ZanavŽ3 199. Miegamąjį kambarį įvardija slavizmas ˣkamara (l. komora < vok. Kammer) „miegamasis kambarys“ LKŽe. Šiai grupei dar galima priskirti tris terminus – vieną lietuvišką ir du slaviškus: pirkia„atitverta, įrengta patalpa name žmonėms gyventi“ LKŽe, alkierius (l. alkierz) „kaimo gyvenamosios trobos kambarys, ppr. skirtas vienam kuriam šeimos nariui arba svečiui“ LKŽe, gryčia (brus. грыднiца LKA I 34) „kaimo trobos prastesnysis galas“ LKŽe. Šių terminų miegamąjį požymį galima pagrįsti etnografų duome- 147Terminologija | 2011 | 18 nimis: alkierius yra žemaičių, pirkia ir gryčia – aukštaičių miegamasis kambarys (Butkevičius 1958: 159–161). Valgomasis kambarys vadinamas dviem sinoniminiais terminais – lietuvišku ir hibridiniu: valgykla „valgomasis kambarys“ LKŽe, ˣstalavinė (hibr., l. stołowy) „valgomasis kambarys“ LKŽe. Vienu lietuvišku ir vienu slavišku terminu įvardijamas atskiras kambarys valgiui gaminti: virtuvė „patalpa su specialia įranga (krosnimi, virykle ir t. t.) valgiui virti“ LKŽe, ˣkuknė (brus. кyxня, l. kuchnia) „virtuvė“ LKŽe. Rasti du hibridai, įvardijantys nešildomas patalpas: ˣlaukinyčia (hibr., priesaga -yčia iš sl. -(ь)nica, Ambrazas 2000: 66) „šaltas kambarys“ LKŽe, ˣšaltinyčia (hibr.) „šalta patalpa“ LKŽe. Čia galima įžvelgti konstrukcijos skiriamuosius požymius. Patalpų dydžio požymius fiksuoja du sinoniminiai rūšiniai terminai – vienas slaviškas ir vienas hibridinis: ˣkatukas (brus. кoтyx, l. kotuch) „mažas kambarėlis“ LKŽe, ˣstubelė (hibr., vok. dial. stuba) „mažesnysis kambarys“ LKŽe, ZanavŽ3 199. Šių terminų hiponimai yra terminai, turintys papildomų požymių. Dydžio ir vietos požymius žymi keturi sinoniminiai terminai – vienas slavizmas ir trys hibridai: ˣpečkamarė (sl., brus. пeч, l. komora < vok. Kammer) „prastajame trobos gale esantis kambarėlis“ LKŽe, ˣužkakalė (hibr., vok. Kachel) „kambariukas už kakalio“ LKŽe, ˣužpečinė (hibr., brus. пeч) „mažas kambarys, esantis už senoviškos krosnies“ LKŽe, ˣužpečkis (hibr., brus. пeч) „prastajame trobos gale esantis kambarėlis“ LKŽe. Dydžio ir konstrukcijos požymius nurodo slavizmas ˣkamurka (l. komórka, rus. кaмopкa) „mažas tamsus kambarėlis“ LKŽe. Dydžio ir kokybės požymius žymi slavimas ˣšpirka (l. szpyrka, szperka) „mažas, prastas kambarėlis“ LKŽe. Patalpų dydis yra susijęs su paskirtimi – paprastai nedidelės patalpos skiriamos daiktams laikyti, miegoti. Tokias patalpas liaudies terminijoje žymi nemažai terminų. Šie rūšiniai terminai fiksuoja paskirties ir dydžio požymius. Pirmiausia minėtini septyni sinoniminiai laikomųjų patalpų pavadinimai – keturi lietuviški, du slaviški ir vienas hibridinis: langinė „ne didelis kambarys kitame trobos gale, priešinė“ LKŽe,pirtikė „patalpa įvairiems maisto produktams ir daiktams pasidėti, kamara, priešininkė, maltuvė“ LKŽe, priešakinė „valstiečio namo priešinė, kamarėlė“ LKŽe, priešinė „patalpa kam pasidėti, kamara“ LKŽe, ˣkamara (l. komora < vok. Kammer) „valstiečių trobos kambarys įvairiems produktams ir daiktams pasidėti), indauja, sandėlis“ LKŽe, DrskŽ 134, KzRŽ I, ZanavŽ1 604, 148 R. Stunžinas | Gyvenamojonamoirpagrindiniųjodalių     | rūšiniailiaudiesterminai ˣšpižarnia(l. śpiźarnia) „sandėliukas“ LKŽe, ˣbutkamarė (hibr., l. komora < vok. Kammer) „gyvenamojo namo kamara“ LKŽe. Terminas langinė nurodo ir vietos požymį. Tiriamuose šaltiniuose pavyko aptikti ir daugiau panašias laikomąsias patalpas žyminčių terminų, fiksuojančių papildomus kokybės arba vietos požymius. Minėtini septyni sinoniminiai terminai – penki lietuviški, vienas slaviškas ir vienas hibridinis: dūminė „prastas kambarys, sandėliukas maistui laikyti“ LKŽe, menė „kamara, sandėliukas priešinėje“ LKŽe, pirkaitė „patalpa kitame pirkios gale maisto produktams, bulvėms laikyti“ LKŽe, LzŽ 195, šalinė „kambarėlis, kamaraitė šalia pirkios, šoninė“ LKŽe, šoninė „mažas kambarėlis, kamaraitė prie kito kambario šono“ LKŽe, ˣbakšė (trumpinys iš bakūžė, Frenkelis 1962: 30) „prastesnis kambarys miegoti ar kam pasidėti“ LKŽe, ˣužkuknė (hibr., brus. кyxня, l. kuchnia) „mažas kambarėlis už kuknios, už virtuvės“ LKŽe. Vienas slaviškas terminas fiksuoja kokybės ir paskirties požymius: ˣbakava (l. bokówka Frenkelis 1962: 30) „prastesnis namų kambarys virti, miegoti, kam pasidėti“ LKŽe. Išvardytiems terminams hiponimai yra trys hibridai, žymintys ir paskirties požymius: ˣfuterka (hibr.) „kamarėlė samdiniams gulėti“ KzRŽ I 200, ˣmėskamarė (hibr., l. komora < vok. Kammer) „patalpa mėsai laikyti“ ZanavŽ2 163, ˣpienstubė (hibr., vok. dial. stuba) „patalpa pienui ir pieno produktams laikyti“ ZanavŽ2 385. Nemaža rūšinių terminų grupė įvardija priemenę – pereinamąją patalpą prie įėjimo į gyvenamuosius kambarius. Šių rūšinių terminų grupę sudaro dvidešimt septyni sinonimai – aštuoniolika lietuviškų, trys slaviški, šeši hibridiniai: butas „priemenė“ LKA I 39, butukas9 LKŽe, LKA I 39, namas LKŽe, nameliokas LKA I 39, namelis LKŽe, LKA I 39, pirtikė LKŽe, prieangis LKŽe, LKA I 38, prieangiukas LKA I 38, priebutis LKŽe, LKA I 39, priedurisLKŽe, priekinėLKŽe, priemenė LKŽe, KltŽ 228, ZanavŽ2 471, priemenyna LKŽe, priemnelė LKA I 38, priešinė LKŽe, priešininkis LKŽe, prieškambaris LKA I 39, prynumisLKA I 39, ˣbūda (brus. бyдa, l. buda) LKŽe, koridorius10 LKA I 39, ˣsienis (l. sień) LKŽe, LKA I 39, LzŽ 233, ˣprieseklyčė (hibr., brus. cвятлiцa, l. świetlicaLKŽe) LKA I 39, ˣpriesienis (hibr., l. sień) LKŽe, LKA I 38, ˣpriesieniukė (hibr., l. sień) 9 Lietuviųkalbosatlase visi šie terminai yra pateikti kaip priemenės sinonimai, todėl reikšmių aiškinimai toliau nekartojami. 10 Prancūziškos kilmės koridorius(pranc. corridor Interleksis 2003) į lietuvių kalbą veikiausiai pateko per slavų kalbas. 149Terminologija | 2011 | 18 LKŽ X 675, ˣpriestubis (hibr., vok. dial. stuba) LKA I 39, prygonkis (hibr., l. ganek, vok. Gang) LKA I 39, ˣsienelis (hibr., l. sień) LKŽe, LKA I 39. Čia reikėtų įžvelgti vietos ir paskirties požymius. Su išvardytais terminais hiponiminiu santykiu yra susijęs hibridinis terminas, fiksuojantis konstrukcijos ir paskirties požymius, kuolešinė (hibr., plg. l. kaloszLKŽe) „nešildoma patalpėlė prietroby svečiams nusirengti“ ZanavŽ1 807. Atskirai minėtinas lietuviškas terminas, pavadinantis koridorių, tarpsienis „perėjimas tarp dviejų sienų, koridorius“ LKŽe. Nemažą grupę sudaro rūšiniai terminai, įvardijantys patalpas pagal vietą. Gyvenamojo namo patalpos po stogu iš viso vadinamos dvidešimt vienu nevienodos kilmės sinoniminiu terminu – keturiolika lietuviškų, trimis slaviškais ir keturiais hibridiniais: antlubė „vieta ant lubų“ LKŽe, aukštas „vieta ant lubų, antlubis“ LKŽe, KpŽ 99, aukštis „aukštas, viršus“ LKŽe, DūnŽ 37, kampas„aukštas“ DrskŽ 135,krautė „patalpos ant lubų, aukštas“ LKŽe, lubos „vieta ant lubų, aukštas“ LKŽe, pakreklys „aukštas, antlubis“ LKŽe, papalėpė „vieta po namo stogu, pastogė“ LKŽe, pariestinis „namo dalis tarp stogo ir lubų, palėpė, papastogė“ LKŽe, pastogė „vieta po stogu, stogu dengto pastato vidus“ LKŽe, pastoginė „vieta po stogu, stogu dengto pastato vidus“ LKŽe, pašelmenė „vieta po šelmeniu, kraigu, pakraigė“ LKŽe, užlos „pirkios aukštas“ LKŽe, viršus „vieta ant lubų, antlubis, aukštas“ LKŽe, DūnŽ 443, ˣetažas (rus. этаж RLKŽ 2003: 909) „aukštas“ LzŽ 73, ˣsalka (l. salka) „kambarys po stogu“ LKŽe, DrskŽ 315, ˣviškos (brus. вышкi) „patalpa ant trobos lubų, aukštas“ LKŽe, antgrytis (hibr., brus. грыднiца) „vieta ant gryčios, aukštas“ LKŽe, priegrytis (hibr., brus. грыднiца) „tokia kamarėlė ant gryčios aukšto“ LKŽe, ˣstogstubė (hibr., vok. dial. stuba) „kambarys pastogėje“ LKŽe, viršugrytis (hibr., brus. грыднiца) „gryčios aukštas, pastogė, viršus“ LKŽe. Patalpa po namu vadinama trimis sinoniminiais terminais – dviem lietuviškais ir vienu slavišku: pogrindis „rūsys“ LKŽe, rūsys „patalpa po namu“ LKŽe, ˣsklepas (l. sklep) „rūsys“ LKŽe, DrskŽ 331, KltŽ 277, LzŽ237, ZanavŽ3 85. Su gyvenamąjį namą žyminčiais terminais partoniminiais ryšiais taip pat siejasi terminai, pavadinantys namo dalis – priestatus ir konstrukcijas. Didžiausia yra gyvenamojo namo priestatus įvardijančių terminų grupė, kurią sudaro dvidešimt šeši sinoniminiai terminai: dvylika lietuviškų, keturi slaviški, vienas latviškas, vienas angliškas ir aštuoni hibridiniai, pvz.: 150 R. Stunžinas | Gyvenamojonamoirpagrindiniųjodalių     | rūšiniailiaudiesterminai butas „priebutis“ LKA I 39, priebutis LKA I 39, prieangis LKŽe, LKA I 39, priemenukė LKA I 40, gonkas (l. ganek, vok. Gang) LKŽe, KpŽ I 703, LzŽ 83, LKA I 39, ˣsienius (l. sień) LKŽe, LKA I 40, porūzis (la. puōrūzis) LKA I 40, veranda (angl. hind Interleksis 2003) LKŽe, LKA I 40, ZanavŽ3 627, gonkelė (hibr., l. ganek, vok. Gang) LKA I 39, ˣpriesienis (hibr., l. sień) LKA I 40, ˣprysieniukas (hibr., l. sień) LKA I 40. Visi šie terminai eina gimininiais, rūšiniais laikytini priestato konstrukcijos arba vietos požymius nurodantys penki slavizmai ir trys hibridai: gonkos (l. ganek, vok. Gang LKŽe) „įstiklintomis sienelėmis priebutis“ LKA I 39, gonkos (sl.) „uždaras su langais priebutis“ LKA I 39, gonkos (sl.) „be langų, atviras priebutis“ LKA I 40, gonkai (sl.) „puošnesnis, įstiklintas priebutis“ LKA I 39, ˣsienius (l. sień) „priebutis iš prastosios namo pusės“ LKŽe, LKA I 40, gonkelės (hibr.) „be langų, atviras priebutis“ LKA I 39, gonkelis (hibr.) „be langų, atviras priebutis“ LKA I 39, ˣprysiednis (hibr.) „gražus, dideliais langais priebutis“ LKA I 40. Gyvenamojo namo konstrukcijų pavadinimų grupėje pirmiausia minėtini trys gimininiai sinoniminiai apatinę pastato dalį įvardijantys terminai, pagal kilmę – vienas lietuviškas, vienas slaviškas ir vienas hibridinis: pamatas „apatinė statinio dalis“ LKŽe, LKA I 35, fundamentas (plg. kundamentas iš brus. хундамент, Frenkelis 1962: 305) „pamatas“ LKA I 35, KzRŽ I 200, pamūra (hibr., l. mur) „pamatas“ LKŽe, LKA I 35. Visi šie terminai vartojami ir rūšinei sąvokai, mūrytam pamatui, įvardyti (LKA I 1977: 35–36). Medines grindis11 žymi šeši sinoniminiai terminai – trys lietuviški, du slaviški ir vienas latviškas: asla „grindys“ LKA I 36, KpŽ 73, grindys „lentų klojinys“ LKA I 37, KzRŽ 1 255, KpŽ 742, ZanavŽ1 507, paklotė „grindys“ LKA I 38, ˣpadlaga (l. podłoga, brus. пaдлoгa) „grindys“ LKŽe, LKA I 37, ZanavŽ2 302, ˣpamastas (l. pomost) „grindys“ LKŽe, LKA I 38, ˣparlagas (la. pārlags, plg. rus. пepeлoг) „grindys“ LKŽe, LKA I 38. Rūšiniais eina du sinoniminiai lietuviški terminai, fiksuojantys kokybės ir vietos požymius: juodgrindės „prastosios, apatinės grindys“ ZanavŽ1 576, pagrindas „prastosios, apatinės grindys, juodgrindės“ LKŽe. Sienos anga šviesai įeiti įvardijama lietuvišku terminu langas LKŽe, DrskŽ 184, KltŽ 136, KzRŽ I 426, LzŽ 139. Hiponiminiais ryšiais yra 11 Medines grindis ar plūktinę aslą įvardijantys terminai gali būti laikomi grindinį žyminčio termino hiponimais. Tiriamuose šaltiniuose nepavyko aptikti bendro grindinio pavadinimo, todėl apie šių terminų rūšį nekalbama.