„Keleivio“ straipsnių apie sveikatą terminai

9 2 P. Zemlevičiūtė | Keleiviostraipsniųapiesveikatąterminai Keleivio straipsnių apie sveikatą terminai PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuviųkalbosinstitutas esMInIAI žodžIAI: medicina, sveikata, medicinos terminas ĮVADINĖS PASTABOS XIX a. pirmojoje pusėje lietuvių kalbos padėtis Mažojoje Lietuvoje, palyginti su Didžiąja Lietuva, buvo geresnė. Lietuvių kalba čia klestėjo – rūpintasi jos gryninimu, normų tobulinimu ir kt. Mažojoje Lietuvoje imta leisti ir pirmuosius lietuviškus laikraščius (Zinkevičius 1990: 225), kuriuose galima rasti įvairių mokslo sričių terminijos užuomazgų. Vienas iš leidinių – 1849–1880 metais Karaliaučiuje ėjęs savaitinis laikraštis Keleiwis ißKaraliaucʒiausBroliamsLietuwininkamsinêsparneßąs (toliau – Keleivis), kurio redaktorius ir leidėjas buvo Frydrichas Kuršaitis (1806–1884). Laikraštyje be šventadienio pamokslų, politikos ir kitų visuomenei svarbių žinių iš Prūsijos, Vokietijos bei kitų kraštų, skelbta populiarinamųjų straipsnių iš įvairių mokslo – astronomijos, botanikos, fizikos1, geografijos, istorijos, medicinos, meteorologijos, technikos, veterinarijos, zoologijos ir kt. – sričių. Nuo 1853 iki 1879 metų Keleivyje buvo išspausdinta devyniolika straipsnių iš medicinos srities2. Pabrėžtina, kad straipsniai rašyti ne gydytojų, išskyrus vieną straipsnį apie trichinas („Saugokitẽs nů Trichynû!), kurio gale parašyta – Kreiſpſyſikus Dr. Pinkus. Daugiausia, vienuolika, straipsnių įvairiomis temomis paskelbė Fr. Kuršaitis3. Apie tabako poveikį žmogaus sveikatai jis rašė straipsnyje „Ar Wale Tabako rukyti?“, apie poilsio reikš1 Keleivio populiarinamųjų fizikos straipsnių terminiją yra tyrinėjusi Angelė Kaulakienė (žr. Kaulakienė 1991). 2 Medžiagos šaltiniai straipsniui rinkti iš leidinio Lietuvos bibliografija. Serija C. Lietuviškųperiodiniųleidinių publikacijos1832–1890. Vilnius, 2004, 471–492. 3 Iš tiesų daugumos straipsnių autorius laikraštyje nenurodytas, tik pora straipsnių pasirašyti slapyraide K. Toliau pateikiami straipsniai priskiriami Fr. Kuršaičiui, remiantis antroje išnašoje minimu leidiniu. 9 3Terminologija | 2011 | 18 mę sveikatai paskelbtas straipsnis „Atmink, idant Dieną ßwentą ßwęſ tumbei!“. Keturi straipsniai yra apie infekcines ligas ir jų profilaktiką: „Pamokinimai prieß Kolerôs Ligą“, „Pamokinimas prieß Kolerôs Ligą“, „Trichynû Liga“, „Apie Marą“. Fr. Kuršaitis taip pat yra rašęs apie medicinos seserų darbą, medicininės pagalbos suteikimą sužeistiems Prūsijos kariams, palaikų kremavimą ir kitokiais su medicina susijusiais klausimais. Be Fr. Kuršaičio, laikraštyje apie rankų ir kojų pirštų, stemplės vėžio operaciją, maro prasidėjimą Rusijoje rašė spaudos darbuotojas Adomas Einaras4 (1842–1906). Šešių straipsnių autoriai nenurodyti, tiesa, kai kurie iš jų pasirašyti slapyraidėmis ..n., -w-, vienas – simboliu †. Apie aguonų nuoviro kenksmingumą kūdikiams rašoma straipsnyje „Motynoms ant Pamokinimo bey Pagraudenimo“, apie vaistažoles išspausdintas tęstinis straipsnis „Namû Aptẽka“, apie požymius ir gydymą rašoma straipsnyje „Per wienôs Muſẽlês Įgẽlimą“, o apie E. Jennerio išrastus skiepus nuo raupų – straipsnyje „Raupliû arba Kropjû baiſingaijei Ligai“; apie marą, cholerą ir jos paplitimą Klaipėdoje, Tilžėje, Karaliaučiuje ir kituose miestuose rašoma straipsniuose „Maro Ligos“ ir „Kolerôs Liga“. Be minėtų straipsnių, su sveikata ir gydymu susijusių žodžių ir žodžių junginių galima rasti Keleivio skyreliuose „Visokia žinia“, „Visokia trumpa žinia“, kuriuose dažnai pateikiama ir medicininė informacija, pavyzdžiui, trumpai pranešama apie tam tikrose vietovėse pasirodžiusias ligas, ligų (dažniausiai infekcinių – raupų, choleros, šiltinės, tymų, karštligės ir kt.) išplitimą ir kitokius su medicina susijusius dalykus, pvz.: „Piktoji Liga Kolera jau dabar ir Karaliaucʒiuje paſirodʒiuſi ir cʒe jau 10 Dußiû ſtaiga paſmauguſi“ Kel5 1852, sept. 8 (Nr. 37), p. 148; „Kolera Karaliaucʒiuje dar wis mones ſkaudingay awina, o toji dabar jau ir Klaipēdoj bey Gumbinēj yra paſirodʒiuſi“ Kel 1866, sept. 11 (Nr. 37), p. 147; „Sʒicʒion Karaliaucʒiuje Dien iß Dienos daugſinas Skaitlus Ligoniû, ypacʒey Karßtlige, Sʒlapdrugiu bey Duſulu ſergancʒiûjû <...>“ Kel 1870, mercą 15 (Nr. 11), p. 44; „Sʒicʒion Karaliaucʒiuje yra, kaip paſakojama, ßen ir ten jodoſes Rauplēs paſirodʒiuſios“ Kel 1862, jun. 24 (Nr. 25), p. 104. 4 Straipsnius pasirašė slapyraidėmis a-e-, e-. 5 Straipsnyje vartojamas toks laikraščio pavadinimo sutrumpinimas, koks jis yra Lietuviųkalbosžodyne. 9 4 P. Zemlevičiūtė | Keleiviostraipsniųapiesveikatąterminai Taigi šio straipsnio objektą sudaro per 250 medicinos terminų6 (įskaitant variantus), išrinktų iš minėtų Keleivio straipsnių ir trumpų žinučių apie sveikatą. Straipsniu siekiama aptarti šių terminų kilmę ir semantiką, sinonimijos ir varijavimo dalykus, palyginti juos su dabar vartojamais medicinos terminais, pasvarstyti kai kurių nagrinėjamų terminų neišlikimo dabartinėje medicinos mokslo kalboje priežastis. 1. MEDICINOS TERMINŲ KILMĖ 1.1. Lietuviškos kilmės terminai Kilmės atžvilgiu didžiają medicinos terminų dalį sudaro lietuviškos kilmės žodžiai ir žodžių junginiai (185 terminai), pvz: Akys7 Kel 1865 05 16 (Nr. 20) 78, GalwôsSkaudējims Kel 1864 07 5 (Nr. 27) 106, Kel 1876 02 15 (Nr. 7) 25, Gēlimą acc.sg. Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87, Gydimas Kel 1855 01 17 (Nr. 3) 11 / Gydymas Kel 1876 02 15 (Nr. 7) 26, Karßtis Kel 1874 08 18 (Nr. 33) 131, Krētimo gen.sg. Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 90, Kunas Kel 1853 04 20 (Nr. 16) 62, Kel 1855 01 17 (Nr. 3) 10, Kel 1865 05 16 (Nr. 20) 78, Kel 1866 08 21 (Nr. 34) 135, Kel 1872 04 30 (Nr. 18) 69, Kel 1873 09 16 (Nr. 37) 146, Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87, Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 90, Kel 1874 08 18 (Nr. 33) 131, Kel 1879 02 4 (Nr. 5) 19, Liga Kel 1852 09 8 (Nr. 37) 148, Kel 1852 11 17 (Nr. 47) 188, Kel 1853 10 5 (Nr. 40) 160, Kel 1855 01 17 (Nr. 3) 9, Kel 1856 10 8 (Nr. 41) 164, Kel 1857 09 24 (Nr. 38) 151, Kel 1862 02 11 (Nr. 6) 24, Kel 1864 07 5 (Nr. 27) 106, Kel 1865 05 9 (Nr. 19) 74, Kel 1866 02 13 (Nr. 7) 27, Kel 1866 07 31 (Nr. 31) 124, Kel 1866 08 21 (Nr. 34) 135, Kel 1866 10 30 (Nr. 44) 175, Kel 1867 04 2 (Nr. 14) 56, Kel 1871 03 14 (Nr. 21) 43, Kel 1871 08 8 (Nr. 42) 130, Kel 1871 09 5 (Nr. 46) 145, Kel 1871 10 17 (Nr. 42) 169, Kel 1872 04 30 (Nr. 18) 69, Kel 1873 01 14 (Nr. 2) 8, Kel 1873 08 5 (Nr. 31) 124, Kel 1873 11 4 (Nr. 44) 176, Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87, Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 90, Kel 1874 06 16 (Nr. 24) 96, Kel 1876 02 15 (Nr. 7) 25, Kel 1878 08 20 (Nr. 34) 149, Kel 1879 01 28 (Nr. 4) 15, Kel 1879 02 4 (Nr. 5) 18, Kel 1879 02 25 (Nr. 8) 30, Suputimas Kel 1874 08 18 (Nr. 33) 6 Reikia pasakyti, kad „termino“ sąvoka šiame straipsnyje vartojama plačiąja prasme, nes tik dalį nagrinėjamų medicinos terminų galima laikyti aiškiais terminais, kurių terminiškumas abejonių nekelia, pvz.: akis,kosulys,liga,ligonis. Tačiau nemaža dalis aptariamų terminų greičiausiai yra tik žodžiai ar žodžių junginiai, kurie tuomet buvo vartojami liaudies ir galbūt galėjo būti traktuojami kaip pavadinimai, pvz.: užsidegimas, viduriųsugedimas, todėl jų dar negalima laikyti tikraisiais terminais. 7 Straipsnyje medicinos terminai pateikiami originalo rašmenimis ir tokiomis linksnių formomis, kokiomis jie rasti pavartoti šaltinyje. 9 5Terminologija | 2011 | 18 131, Sʒaßais arba Kramais (1 kramas 1. „šašas, spuogas“ LKŽe) instr.pl. Kel 1879 02 4 (Nr. 5) 19, Sʒiurpulius acc.pl. Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87, Ukimimas Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 90, Uſidegimą acc.sg. Kel 1874 08 18 (Nr. 33) 131, Wēmimas Kel 1864 07 5 (Nr. 27) 106. 1.2. Skoliniai 1.2.1. SKOLINIAI IŠ SLAVŲ KALBŲ Tarp skolinių (35 terminai (įskaitant variantus), iš kurių 17 vienažodžių terminų, o 24 skoliniai eina sudėtinių terminų pagrindiniais arba šalutiniais dėmenimis) daugiausia yra slavizmų (17 terminų), pvz.: AptiekaKel 1868 10 20 (Nr. 42) 168 „vaistinė“ iš lenkų apteka Skar 32, Beʒdiû iedůſe Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87 (žr. 2 xbezdas (l. bezd,bez) 2. „šeivamedis“ LKŽe), Liekorius Kel 1853 04 20 (Nr. 16) 62, Kel 1855 01 17 (Nr. 3) 10, Kel 1864 07 5 (Nr. 27) 106, Kel 1866 08 21 (Nr. 34) 135, Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 90, Kel 1874 06 16 (Nr. 24) 96 iš baltarusių ljekarь arba lenkų lekarz FrW I 364, plg. liekorius „gydytojas, chirurgas“ iš baltarusių лкарь arba lenkų lekarz Skar 120, LiekarſtwaKel 1855 01 17 (Nr. 3) 11, Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87, Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 89, Kel 1874 08 18 (Nr. 33) 131, Kel 1876 02 15 (Nr. 7) 26 iš baltarusių arba lenkų lekarstwo FrW I 364, plg. liekarstva „vaistas“ iš baltarusių лѣкрство arba lenkų lekarstwo Skar 120, Namû Aptēka Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 86, NamûLiekarſtwa Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87, Pawietra Kel 1878 08 20 (Nr. 34) 149, Kel 1879 01 28 (Nr. 4) 15, Kel 1879 02 4 (Nr. 5) 18, Kel 1879 02 25 (Nr. 8) 30 „maras, epidemija“ iš baltarusių povtrьje arba lenkų powietrze FrW I 557, plg. pavietra „maras“ iš baltarusių повтрье arba lenkų powietrze Skar 164, Roną acc.sg. Kel 1874 08 18 (Nr. 33) 131 „žaizda“ iš baltarusių рна arba lenkų rana Skar 191, Smertis Kel 1866 02 13 (Nr. 7) 27, Kel 1879 02 25 (Nr. 8) 30 „mirtis“ iš baltarusių smertь FrW II 844, plg. smertis „mirtis“ iš baltarusių смерть Skar 202. 1.2.2. SKOLINIAI IŠ VOKIEČIŲ KALBOS Germanizmų rasta 7 terminai, pvz.: Bandwurmas Kel 1874 06 16 (Nr. 24) 96 iš vokiečių Bandwurm – kaspinuotis,soliteris DVLKŽ I 129,Blywoterio (wokißkay: Bleiwaſſer) gen.sg. Kel 1874 08 18 (Nr. 33) 131, plg. vokiečių Blei – švinas DVLKŽ I 188 ir Wasser – vanduo DVLKŽ II 524, Locaritûgen.pl. Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87, plg. liocoritas „Lazarett“ iš lǫtseret 9 6 P. Zemlevičiūtė | Keleiviostraipsniųapiesveikatąterminai „Lazarett“ Alm 80, MeßkôsCukorius Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 90 (žr. 2 xcukorius žr. xcukaras (vok. Zucker) „cukrus“ LKŽe), raudoniPlakai Kel 1879 05 4 (Nr. 5) 19 (žr. plakas „purvo dėmė“ iš rytų prūsų plak „dėmė“ FrW I 601, plg. plakas „dėmė“ Alm 101), ſalduſisjůdaſisLakricas8 Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 90, TijęißLepôsiedû Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87 (žr. tija „arbata“ Alm 141). Dauguma slavizmų ir germanizmų dabar nebevartojami, išskyrus senuosius skolinius aliejus (cʒyſtytaſisLinſēmeniûAlējus Kel 1874 08 18 (Nr. 33) 131), mėta (tikroſiosMētos Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 89), muilas (aliaſisMuilas Kel 1874 08 18 (Nr. 33) 131) ir tabakas (TabakoSywû Kel 1874 08 18 (Nr. 33) 131). 1.2.3. SKOLINIAI IŠ GRAIKŲ IR LOTYNŲ KALBŲ Rasta po keletą iš graikų (4 terminai), pvz.: AkiûKlyniks Kel 1877 04 17 (Nr. 16) 63 (Klyniks iš gr. χλυχή iš χλίυη „guolis, lova“ Фасмер 1967: 251), plg. klynikė „klinika“ Alm 68, Kolera Kel 1866 08 21 (Nr. 34) 135, Kel 1866 09 11 (Nr. 37) 147, Kel 1871 08 8 (Nr. 42) 130, Kel 1871 09 5 (Nr. 46) 145, Kel 1873 01 14 (Nr. 2) 8 iš gr. χόλέρα iš χόλος „tulžis“ Фасмер 1973: 254, Trichynai nom.pl. Kel 1864 07 5 (Nr. 27) 106, Kel 1866 02 13 (Nr. 7) 27 iš gr. trichinos – plauko pavidalo TŽŽ 2005 756, TrikynûLiga Kel 1877 04 17 (Nr. 16) 63, ir lotynų (4 terminai), pvz.: Daktars Kel 1866 02 13 (Nr. 7) 27, Kel 1866 08 21 (Nr. 34) 135, Kel 1870 08 16 (Nr. 34) 130, Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 90, Kel 1874 06 16 (Nr. 24) 96, Kel 1874 08 18 (Nr. 33) 131 iš lot. doctor – mokytojas TŽŽ 2005 143, Liekoriaus AteſtaapieSweikatą Kel 1870 08 16 (Nr. 34) 130 iš lot. attestatus – paliudytas TŽŽ 2005 75, Nerwû gen.pl. Kel 1876 02 15 (Nr. 7) 26 iš lot. nervus „gysla, raumuo, nervas“ Фасмер 1971: 64, Opijumo gen.sg. Kel 1876 02 15 (Nr. 7) 26 iš lot. Opiumiš gr. ὄπιου iš ὀπός „augalo sultys“ Фасмер 1971: 144, plg. opijums „opiumas“ iš opijumm „opiumas“ Alm 93, kalbų kilusių skolinių, kurių diduma tebevartojami iki šiol dabartinėje medicinos mokslo kalboje, tiesa, kai kurių iš jų rašyba yra kiek pakitusi. Kadangi Mažojoje Lietuvoje lietuvių kalbai daugiau įtakos turėjo vokiečių kalba, todėl ir į tiriamus Keleivio straipsnius graikizmai ir lotynizmai greičiausiai bus patekę iš vokiškų raštų. 8 Makso Fasmerio manymu, žodis лакрица „saldymedžio šaknis“ į rusų kalbą atėjęs per vokiečių kalbą – Lakritze iš lotynų liquirita iš graikų ϒλχκύρριζα „saldžioji šaknis“ (Фасмер 1967: 453). Slapyraide –wpasirašęs autorius savo straipsniui „Namû Aptẽka“ žodį lakricas, plg. lakrica 1. „saldymedžio šaknys“ LKŽe, taip pat greičiausiai bus paėmęs iš vokiškų šaltinių. 9 7Terminologija | 2011 | 18 1.2.4. SKOLINIAI IŠ LATVIŲ KALBOS Aptiktas vienas iš latvių kalbos kilęs terminas: MagunûGalwû Kel 1876 05 15 (Nr. 7) 26, MagunûStēbukû Kel 1876 05 15 (Nr. 7) 26, žr. magūna žr. maguona (plg. la. magone) „aguona“ LKŽe. 1.2.5. SKOLINIAI SU SKIRTINGOS KILMĖS DĖMENIMIS Skyrium minėtina pora skolinių su skirtingos kilmės (lotynišku ir slavišku, vokišku ir lotynišku) dėmenimis, pvz.: Daktar=Aptēkês gen.sg. Kel 1866 08 21 (Nr. 34) 135, Salmiak=Sʒpyrtus (verdůnnten Salmiakſpiritus) Kel 1874 08 18 (Nr. 33) 131. 1.3. Hibridai Rasta šiek tiek hibridų (11 terminų, 5 hibridai eina sudėtinių terminų pagrindiniais dėmenimis), pvz.: Aptēkininko gen.sg. Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 86, Cʒiepyjimas Kel 1867 04 2 (Nr. 14) 56, NamûAptekēle Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87, Rurelę acc.sg. „toks prietaisas“ Kel 1880 02 10 (Nr. 6) 23: „Prafeſſeris Dr. Schönborns pragree jam tiesog  Pilwą Skylę ir dabar tampa jam Walgei pro wieną Rurelę9 tieſog  Skilw pilami“, Smertelnyſte nom.sg. „mirtingumas“ Kel 1870 03 15 (Nr. 11) 44. 1.4. Sudėtiniai terminai su skirtingos kilmės dėmenimis Kaip matyti iš kai kurių anksčiau pateiktų pavyzdžių, tiriamuose straipsniuose yra sudėtinių terminų, kuriuos sudarančių dėmenų kilmė nevienoda. Aptikti 37 terminai su skirtingos kilmės dėmenimis: lietuvišku ir skolintu, pvz.: GydymoRemeſlo „medicina?“ Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87, jůdaſisSmertis Kel 1879 01 28 (Nr. 4) 15, Kel 1879 02 4 (Nr. 5) 18, KunoLiekorius Kel 1853 04 20 (Nr. 16) 62, Liekoriaus AteſtaapieSweikatą Kel 1870 08 16 (Nr. 34) 130, raudoniPlakai Kel 1879 05 4 (Nr. 5) 19, arba lietuvišku ir hibridiniu, pvz.: RaupliûCʒēpijimas Kel 1864 06 28 (Nr. 26) 104, Raupliû cʒiepijimo Kel 1872 04 30 (Nr. 18) 69. 2. MEDICINOS TERMINŲ SEMANTIKA Keleivio straipsnių apie sveikatą terminai įvardija įvairias medicinos sąvokas. Jų galima skirti keletą semantinių grupių. Pirmiausia tai žmogaus kūno dalių, organų ir jų gaminamų skysčių pavadinimai, pvz: Akys Kel 1865 05 16 (Nr. 20) 78, Burnoj loc.sg. Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 89, 9 Šiame ir kituose iliustraciniuose sakiniuose terminai rašomi retintomis raidėmis šio straipsnio autorės. 9 8 P. Zemlevičiūtė | Keleiviostraipsniųapiesveikatąterminai Gyſlas acc.pl. Kel 1855 01 17 (Nr. 3) 10, Gomurio gen.sg. Kel 1865 05 16 (Nr. 20) 78, Kaklas Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 90, Kel 1879 02 4 (Nr. 5) 19, Kaulai Kel 1879 02 4 (Nr. 5) 19, Kojos nom.pl. Kel 1864 06 28 (Nr. 26) 104, Kel 1864 07 5 (Nr. 27) 106, Kraujas Kel 1853 04 20 (Nr. 16) 62, Kel 1855 01 17 (Nr. 3) 10, Kel 1874 08 18 (Nr. 33) 131, Krutinês gen.sg. Kel 1865 05 16 (Nr. 20) 78, Lieuwjo gen.sg. Kel 1865 05 16 (Nr. 20) 78, Nerwû gen.pl. Kel 1876 02 15 (Nr. 7) 26, Paaſcʒû gen.pl. Kel 1879 02 4 (Nr. 5) 19, Pilwą acc.sg. Kel 1866 08 21 (Nr. 34) 135, Kel 1880 02 10 (Nr. 6) 23, Pirßtus acc.pl. Kel 1879 10 14 (Nr. 41) 168, Prakaitą acc.sg. Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87, Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 90, Rankôs gen.sg. Kel 1879 10 14 (Nr. 41) 168, Stemplēje loc.sg. Kel 1880 02 10 (Nr. 6) 23, Sʒird acc.sg. Kel 1855 01 17 (Nr. 3) 10, Widuriei Kel 1871 09 5 (Nr. 46) 145. Dauguma šių žodžių yra senos kilmės dabartinėje vartosenoje nusistovėję žmogaus anatomijos nomenklatūriniai pavadinimai. Tik keletas aptariamos semantinės grupės žodžių ar jų reikšmių dabartinėje medicinos terminijoje neprigijo. Antai vietoj įsigalėjusio termino oda A. Einaras straipsnyje apie marą vartojo artimą dabartiniam terminui variantą Ůda Kel 1879 02 4 (Nr. 5) 19. Tačiau raumenis, slėpsnas ir paslėpsnes jis įvardijo kitais lietuviškais žodžiais – Mieſa Kel 1879 02 4 (Nr. 5) 19, žr. mėsa 2. „raumenys“ LKŽe ir Tußtimůſe loc.pl. Kel 1879 02 4 (Nr. 5) 19, žr. tuštimai 1. „slėpsnos, paslėpsnės“ LKŽe. Straipsnyje „Motynoms ant Pamokinimo bey Pagraudenimo“ vietoj termino smegenys pavartotas variantas Smaginiû gen.pl. Kel 1876 02 15 (Nr. 7) 26. Straipsnyje apie cholerą Fr. Kuršaitis skrandį vadino skilviu– Skilwij loc.sg. Kel 1866 08 21 (Nr. 34) 135, žr. skilvys 3. „skrandis, pilvelis“ LKŽe. Daktaras Pinkus, rašydamas apie trichinas, skruostus vadino terminu Weidai Kel 1864 07 5 (Nr. 27) 106, žr. veidas 2. „skruostas“ LKŽe, o sąnarius – nariais (terminas Skaudējims Nariû Kel 1864 07 5 (Nr. 27) 106, žr. 1 narys 1. „sąnarys“ LKŽe, tačiau tame pačiame šio autoriaus straipsnyje pastarąja reikšme rasime ir dabartinį terminą sąnariai – Sanarius acc.pl. Kel 1864 07 5 (Nr. 27) 106. Iš Fr. Kuršaičio straipsnio „Atmink, idant Dieną ßwentą ßwęſtumbei!“ konteksto nevisai aiški termino syvai reikšmė: „kunui per Miegą Dalykas ſuwartotoſiôs Sylôs wēl atgryßta, o ir Sywai  ſawo tikraſes Gyſlutes wēl pradeda tekēti“ Kel 1853 04 20 (Nr. 16) 62. LKŽ duodamos dvi šio žodžio medicininės reikšmės – „skrandžio sultys“ ir „skystis iš gendančio lavono burnos“, tačiau kaip matyti iš cituoto sakinio, nė viena jų netinka. Šiuo atveju galima tik kelti hipotezę, kad terminu syvai čia galėtų būti įvardyti kiti organų gaminami skysčiai, pavyzdžiui, kraujas, limfa ar kt. 9 9Terminologija | 2011 | 18 Taigi iš to, kas pasakyta, matyti, kad diduma žmogaus anatomijos nomenklatūrinių pavadinimų išliko nepakitę iki šių dienų (keitėsi tik kai kurių žodžių rašyba) ir įsitvirtino dabartinėje mokslinėje medicinos terminijoje. Nemažą Keleivio straipsnių apie sveikatą terminijos dalį sudaro klinikos terminai, t. y. ligas ir jų požymius įvardijantys žodžiai ir žodžių junginiai, pvz.: Drugiu instr.sg. Kel 1878 08 20 (Nr. 34) 149, Duſulu instr.sg. Kel 1870 03 15 (Nr. 11) 44, GalwôsSwaigimas Kel 1864 07 5 (Nr. 27) 106, Koſulys Kel 1862 02 11 (Nr. 6) 24, Kel 1871 03 14 (Nr. 21) 43, Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 90, Pasirodymai arba PaymjeitôsLigôs Kel 1879 02 25 (Nr. 8) 30, Plautis „sloga“ nom.sg. Kel 1862 02 11 (Nr. 6) 24, Putmeniû gen.pl. Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87, Sanariû Gēlimą Kel 1864 07 5 (Nr. 27) 106, ſmarkausNēiejimo Kel 1874 08 18 (Nr. 33) 131, Sukatą10 acc.sg. Kel 1876 02 15 (Nr. 7) 26, Sʒurpuli acc.sg. Kel 1876 02 15 (Nr. 7) 25, Sʒlapdrugiu instr.sg. Kel 1870 03 15 (Nr. 11) 44, Ukimimas Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 90, WalgioNenorējimas Kel 1864 07 5 (Nr. 27) 106, WeidoSuputimas Kel 1864 07 5 (Nr. 27) 106, WiduriûKirmeles Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 90, WiduriûSuſkydimą Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87, WidurûKarßtlige Kel 1878 08 20 (Nr. 34) 150, Wirpējimą acc.sg. Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87, moniûRaupliû Kel 1872 04 30 (Nr. 18) 69. Tiriamuose tekstuose daugiausia rasta infekcinių ligų pavadinimų. Šios ligos įvardijamos tik lietuviškai – kimbancʒiôsLigôs Kel 1874 08 18 (Nr. 33) 131, limpancʒiojiLiga Kel 1879 02 4 (Nr. 5) 18, limpantiLiga Kel 1879 01 28 (Nr. 4) 15. Pastebėta, kad „infekcinės ligos“ reikšmę turi terminas maroligos 1878 m. rugpjūčio 20 d. Keleivyje išspausdintame slapyraide ..n. pasirašiusio autoriaus straipsnyje „Maro Ligos“, kuriame rašoma apie tokias užkrečiamąsias ligas kaip maras, dėmėtoji šiltinė, cholera, raupai ir kt. Beje, sudėtinis terminas su vienaskaitos linksnio forma vartojamu pagrindiniu dėmeniu liga – Maroliga Kel 1879 01 28 (Nr. 4) 15, Kel 1879 02 4 (Nr. 5) 18 – reiškia tik „marą“. Būdingi sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga, pvz.: IßbalējimoLigą Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 90, WieoLigą Kel 1880 02 10 (Nr. 6) 23, WandensLiga Kel 1864 06 28 (Nr. 26) 104, Kel 1874 06 9 (Nr. 23) 90, půlamojLigoj Kel 1874 06 2 (Nr. 22) 87, ywatoLiga Kel 1878 08 20 (Nr. 34) 150. Tokie pavadinimai dažnai turi ir vienažodžius 10 Remiantis straipsnio „Motynoms ant Pamokinimo bey Pagraudenimo“ kontekstu, terminas sukata iš sukti 30. „gelti, skaudėti (ppr. pilvą, sąnarius)“ galėtų reikšti „viduriavimą“, plg. 1 sukata 3. „vidurių paleidimas“ LKŽe. 100 P. Zemlevičiūtė | Keleiviostraipsniųapiesveikatąterminai atitikmenis, pvz.: karßcʒeis instr.pl. Kel 1865 05 9 (Nr. 19) 74 ir KarßcʒiûLiga Kel 1868 05 27 (Nr. 18) 72, Tynēei Kel 1862 02 11 (Nr. 6) 24 ir TynēiûLiga „tymai“ Kel 1862 12 9 (Nr. 49) 199, Trichynai nom.pl. Kel 1864 07 5 (Nr. 27) 106, Kel 1866 02 13 (Nr. 7) 27 ir TrichynųLiga Kel 1864 07 5 (Nr. 27) 106, Kel 1866 02 13 (Nr. 7) 26 / TrikynûLiga Kel 1877 04 17 Nr. 16) 63, Rauplēs nom.pl. Kel 1854 03 15 (Nr. 11) 44, Kel 1862 06 24 (Nr. 25) 104, Kel 1864 06 28 (Nr. 26) 104, Kel 1867 04 2 (Nr. 14) 56 ir RaupliûLiga Kel 1860 04 24 (Nr. 17) 68, Kel 1861 02 19 (Nr. 8) 31, Kel 1862 12 9 (Nr. 49) 199, Kel 1867 04 2 (Nr. 14) 56, Kel 1871 03 14 (Nr. 21) 43, Kel 1872 11 5 (Nr. 45) 182, Kolera Kel 1866 08 21 (Nr. 34) 135, Kel 1866 09 11 (Nr. 37) 147, Kel 1871 08 8 (Nr. 42) 130, Kel 1871 09 5 (Nr. 46) 145, Kel 1873 01 14 (Nr. 2) 8 ir Kolerôs Liga Kel 1852 11 17 (Nr. 47) 188, Kel 1853 10 5 (Nr. 40) 160, Kel 1856 10 8 (Nr. 41) 164, Kel 1857 09 24 (Nr. 38) 151, Kel 1859 10 18 (Nr. 42) 167, Kel 1866 02 13 (Nr. 7) 27, Kel 1866 07 31 (Nr. 31) 124, Kel 1866 08 21 (Nr. 34) 135, Kel 1866 10 30 (Nr. 44) 175, Kel 1871 08 1 (Nr. 41) 124, Kel 1871 08 8 (Nr. 42) 130, Kel 1871 09 5 (Nr. 46) 145, Kel 1871 10 17 (Nr. 42) 169, Kel 1873 01 14 (Nr. 2) 8, Kel 1873 07 15 (Nr. 28) 111, Kel 1873 08 5 (Nr. 31) 124, Kel 1873 09 16 (Nr. 37) 146, Kel 1873 11 4 (Nr. 44) 176, Kel 1878 08 20 (Nr. 34) 149, Kropes acc.pl. Kel 1872 04 30 (Nr. 18) 69 (žr. kropės „rauplės“ LKŽe) ir KropjûLiga Kel 1872 04 30 (Nr. 18) 69 / KropûLiga Kel 1878 08 20 (Nr. 34) 149, Maras Kel 1878 08 20 (Nr. 34) 149, Kel 1879 01 28 (Nr. 4) 15, Kel 1879 02 4 (Nr. 5) 18, Kel 1879 02 25 (Nr. 8) 30 ir MaroLiga Kel 1879 01 28 (Nr. 4) 15, Kel 1879 02 4 (Nr. 5) 18. Reikia pasakyti, kad ši semantinė grupė medicinos sąvokų įvardijimo atžvilgiu yra viena problematiškiausių. Neretai iš straipsnio konteksto sunku nustatyti vieno ar kito ligos pavadinimo reikšmę, o juoba rasti tikslų dabartinį jo atitikmenį, nes neretai plačiau apie ligą, jos požymius nerašoma, ji tik paminima. Pavyzdžiui, tekste greta pavartoti trys terminai ywatoLiga(Krauliga,Neprietwara) Kel 1878 08 20 (Nr. 34) 150 galėtų įvardyti „dizenteriją“, o galbūt tik kokį „sunkų viduriavimą“. Kita vertus, kyla klausimas, ar šiuos terminus galima laikyti sinonimais, žr. krauligė „kruvinoji ?“, plg. kruvinoji 1. „dizenterija“, 2. „sunkus viduriavimas“, bet neprietvaras11 tik „viduriavimas“ LKŽe. Iš konteksto taip pat nėra aišku, ar žodžių junginys WidurûirWemimoLiga Kel 1878 08 20 (Nr. 34) 11 Moteriškosios giminės žodis neprietvara LKŽe nefiksuotas. 107Terminologija | 2011 | 18 Pinkus. Saugokitẽs nů Trichynû! [Burbliai] / Kreiſpſyſikus Dr. Pinkus. – Keleiwis. 1864, jul. 5 (Nr. 27), 106–107. Priẽmimo Dawadas ant Diakoniſſiû Urẽdo Diakoniſſiû taiſime Mielaßirdingyſtês Ligonbutije Karaliaucʒiuje. Aut. nenurodytas. – Keleiwis. 1858, dec. 29 (Nr. 52), 206; 1859, jan. 5 (Nr. 1), 2–3. „Prie muſû Karaliaucʒiuje ... Raupliû Liga bais didey praſiplatinuſi...“ – (Wiſokia inia). – Keleiwis. 1871, märz 14 (Nr. 21), 43. „Rauplẽs ß Metą muſû Prowincoje ßen ir ten yra paſirodʒiuſios, butent ßicʒion Karaliaucʒiuje, aplink Tilę, o ir aplink Iſruti...“ – (Wiſokia ine). – Keleiwis. 1854, mercą 15 (Nr. 11), 44. Raupliû arba Kropjû baiſingaijei Ligai. – †. – Keleiwis. 1872, apr. 30 (Nr. 18), 69–70. Saugokitẽs! – Aut. nenurodytas. – Keleiwis. 1871, sept. 5 (Nr. 43), 145. „Sʒicʒion Karaliaucʒiuje Dien iß Dienos daugſinas Skaitlus Ligoniû, ypacʒey Karßtlige, Sʒlapdrugiu bey Duſulu ſergancʒiûjû...“. – (Wiſokia inia). – Keleiwis. 1870, mercą 15 (Nr. 11), 44. „Sʒicʒion Karaliaucʒiuje yra, kaip paſakojama, ßen ir ten jodoſes Rauplēs paſirodʒiuſios“. – (Wiſokia ine). – Keleiwis. 1862, jun. 24 (Nr. 25), 104. „Sʒicʒion Karaliaucʒiuje yra ßwieus karalißkas Akiû Klyniks arba Akių Gydymo Butas taiſytas, ir nuo 1 Aprilio atvertas...“. – (Wiſokia inia). – Keleiwis. 1877, apr. 17 (Nr. 16), 63. „Sʒicʒion Karaliaucʒiuje yra tarp moniû ßime Cʒēſe Tynēiû Liga labay praſiplatinuſi, ogi paſakojama, kad ir Raupliû Liga ßicʒion paſiroditi pradējuſi...“. – (Wiſokia ine). – Keleiwis. 1862, dec. 9 (Nr. 49), 199. „Sʒicʒion Karaliaucʒiuje Kolerôs Liga yra pirm kelių Nedẽliû praſidējuſi...“. – (Wiſokia ine). – Keleiwis. 1857, sept. 24 (Nr. 38), 151. „Sʒicʒion Karaliaucʒiuje, o kaip girdim ir kitur, yra Raupliû Liga praſiplatinuſi...“. – (Wisokia ine). – Keleiwis. 1862, apr. 2 (Nr. 14), 56. „Sʒ Pawaſar, kiek tirti gaunam, taip prie muſû Karaliaucʒiuje, taip ir wiſur aplinkuy Prowincoje daug moniû labay Karßcʒeys ſerga...“. – (Wiſokia ine). – Keleiwis. 1865, mejį 9 (Nr. 19), 74. „Tilês Ceitungos, o ir iß Sʒilo-Karcʒiamos Kampo ßen atējuſios Gromatos paſakoj...“ – (Wiſokia ine). – Keleiwis. 1862, febr. 11 (Nr. 6), 24. PAGALBInIAI ŠALTInIAI Alm 1931: Alminauskis K. DieGermanismendesLitauischen1.DiedeutschenLehnwörterimLitauischen. Kaunas. DVLKŽ 2006: Križinauskas J., Smagurauskas S. Didysisvokiečių–lietuviųkalbųžodynas1–2. Vilnius. FrW: LitauischesEtymologischesWörterbuchvonErnstFraenkel, I–II, Heidelberg, Göttingen, 1955–1962. KLL 1920: [D-ras med. P. Avižonis]. Kovasulimpamomisligomis. Raseiniai. LKŽe: Lietuviųkalbosžodynas. – www.lkz.lt MedŽ 1980: Astrauskas V., Biziulevičius S., Pavilonis S., Vaitilavičius A., Vileišis A. Medicinosterminų žodynas, Vilnius. NG 1924: [D-ras A. Vileišis]. Naminisgydytojas.Trumpaspaprasčiausiųligųaprašymasirjųgydymas. Antrasis pataisytas leidimas. Kaunas. PirmP 1903: [Antana Vileišis] Dr. Fr. Esmarch. Pirmojipagelbanelaiminguoseatsitikimuose. Išvertė daktaras A. V. Tilžėje. Skar 1931: Skardžius Pr. Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen. – Tautairžodis7. ŠLL 1901: [Antana Vileišis] Trumpišnekaapielimpančiasligasirkaipnuojųapsiginti. Paraše D-ras V. A. Tilžėje. TŽŽ 2005: Tarptautiniųžodžiųžodynas, Vilnius. Фасмер М. 1967, 1971, 1973: Этимологическийсловарьрусскогоязыка 2–4, Москва. LITerATŪrA Kaulakienė A. 1991: Mokslo kalbos užuomazgos „Keleivyje“. – LietuviųkalbotyrosklausimaiXXIX:Lietuvių leksikosirterminologijosproblemos. Vilnius, 80–91. Lietuvos bibliografija. Serija C. Lietuviškųperiodiniųleidiniųpublikacijos1832–1890. Vilnius, 2004. Palionis J. 1995: Lietuviųrašomosioskalbosistorija, Vilnius. Zinkevičius Z. 1990: Lietuviųkalbosistorija4:LietuviųkalbaXVIII–XIXa., Vilnius. 108 P. Zemlevičiūtė | Keleiviostraipsniųapiesveikatąterminai TerMs oF ArTIcLes on HeALTH In KELEIVIS The paper deals with terminology in articles on health in the Lithuanian weekly newspaper KeleiwisißKaraliaucʒiausBroliamsLietuwininkamsinêsparneßąs (Traveller from Königsberg Bringing News for Lithuanian Brothers) published in Konigsberg from 1849–1880. During the period of 1853–1879 there were nineteen articles on various health issues and their treatment published. These articles on health are important when searching for the beginning of the Lithuanian medical terminology. Medical terms used in these articles are mainly of the Lithuanian origin. Undoubtedly such choice was influenced by the editor of the weekly Frydrichas Kuršaitis (FriedrichKurschat) who had a good command of Lithuanian and wrote many articles himself. These articles contain some borrowings mainly from Slavic, as well as from German, Greek, Latin and other languages. Many borrowings of Slavic origin, such as liekarstva (drug),liekorius(doctor),rona (wound) were widely used in spoken language. The majority of Slavisms and Germanisms of these articles are no longer used, except for some old Slavic borrowings which took root in the Lithuanian language a long time ago. Borrowings from Greek and Latin most likely made their way into these articles from German sources. quite a lot of terms, mainly those naming of the parts of the body (akis (eye),koja(leg), širdis (heart), etc.), as well as diseases (drugys(fever),kosulys(cough),maras (plague), etc.) and other medical concepts (gydymas(healing),lavonas (corpse),ligonis(patient), etc.) are old Lithuanian words of this field, which can be found in old writings and are still being used in modern language of medical science and practice. In the middle of the 19th century Lithuanian orthography varied a lot, therefore it is natural that orthographic variants of medical terms in these articles are numerous. Synonyms are also common, especially of clinical terms, except in the group of anatomy nomenclature. Such variations probably are caused by the fact that the majority of articles were not written by specialists of medicine and also because there was a lack of knowledge about some diseases. Thus, the lack of precise naming and abundance of synonymy are understandable. Descriptive terms and folk names were also used. Some articles have features of scientific text – specific concepts were named using definite adjectives or definite participles, some terms came with other language (mainly German) equivalents. Gauta 2011-12-01 Palmira Zemlevičiūtė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]