Terminologijos komisijos (1921–1926) veiklos apžvalga

8 0 A. Auksoriūtė | Terminologijoskomisijos(1921–1926)veiklosapžvalga Terminologijos komisijos (1921–1926) veiklos apžvalga ALBINA AUKSoRIŪTĖ Lietuviųkalbosinstitutas esMInIAI žodžIAI: Terminologijos komisija, terminas, terminija, Terminologijos komisijos protokolai Terminologijoskomisijosįkūrimo90-mečiui Straipsnyje apžvelgiama Terminologijos komisijos (1921–1926) veikla, aptariamos jos įkūrimo aplinkybės, sandara ir sudėtis, siekiama paaiškinti Komisijos kaitos priežastis ir įvertinti jos veiklos reikšmę terminologijos plėtrai Lietuvoje. 1918 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, susirūpinta mokslo ir švietimo plėtra, imti leisti mokyklų vadovėliai, pradėta kurti reikalingų sričių lietuviška terminija, parengti pirmieji terminų rinkinėliai. 1919 m. išėjo M. Šikšnio Aritmetikosiralgebrosterminųžodynėlis (47 p.) ir Kariškas lietuviškai–rusiškasirrusiškai–lietuviškasžodynėlis (106 p.), 1920 m. – Z. Žemaičio Geometrijosirtrigonometrijosterminųrinkinėlis (99 p.), J. Elisono Zoologijossistematikosterminųžodynėlis (144 p.) ir A. Maciejausko Technikosžodynėlis (141 p.). Terminų kūrimas ir tvarkyba buvo atliekami tik atskirų kalbininkų ir įvairių sričių specialistų iniciatyva. Didėjant lietuviškos terminijos poreikiui, tapo būtina kurti lietuviškus terminus ir terminologijos darbą dirbti organizuotai. Kalbininkas Jonas Jablonskis apie tai jau rašė 1920 m.: „Rašomi mokslo vadovėliai mokyklai, rašomi ir šiaip raštai žmonėms; tenka kalbėti apie naujus mokslo ir šiaipjau dalykus mokslo žmonėms ir įvairioms valstybės darbo šakoms. Kalbėdami ar rašydami apie tuos dalykus ne visi vartojame vienodus tam pačiam reikalui terminus. Naujas gyvenimas pagimdė tokią daugybę reikalų, jog dabar įvairiems žmonėms ir įvairioms įstaigoms sunku išsiversti tuo nedaugeliu terminų, kuriais tenkindavomės pirmiau. Tų terminų srityje, šiaip ar taip, susidaro dabar mišinys; del to 8 1Terminologija | 2011 | 18 mišinio kenčia mokykla, kenčia ir pats kultūros darbas...“ (JR II 210–211). J. Jablonskis latvių pavyzdžiu pasiūlė Švietimo ministerijai sudaryti terminų komisiją, kuri rūpintųsi terminologijos reikalais. Jos struktūrą jis įsivaizdavo taip: „valstybės aparate turėtų susidaryti kelios ar keliolika terminų komisijų iš įvairaus darbo specialistų; galėtų susidaryti komisijų – įvairiems gamtos mokslams, administracijos, ūkio dalykams, naujiems prekybos ir pramonės, kariuomenės dalykams ir t. t. Kiekvieno didesnio valstybės darbo sritis, kuri turi reikalo su įvairiais terminais, turėtų pati sudaryti savo reikalui komisiją, kuri galės savo terminų dalyką planingai dirbti, pasitarydama su Šviet. Min-jos pagrindine terminų komisija“ (JR II 211). Terminologijos komisija buvo įsteigta prie Švietimo ministerijos 1921 m. kovo 14 dieną. Pirmasis Komisijos posėdis įvyko 1921 m. balandžio 21 dieną. Švietimo ministerija į posėdį buvo pakvietusi dešimt komisijos narių, pirmajame posėdyje dalyvavo septyni: Kazimieras Būga, Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, Pranas Dovydaitis, Jonas Jablonskis, Pranas Mašiotas, Antanas Smetona ir Antanas Vireliūnas. Į posėdį neatvyko Vladas Požela, Juozas Tumas-Vaižgantas ir Adomas Varnas. Posėdžiui pirmininkavo A. Smetona, o sekretoriavo – A. Vireliūnas. Kaip rašoma posėdžio protokole, „buvo iškelta pirmiausiąjį Komisijos uždavinį esant suvienodinti oficialinė valstybės įstaigų kalba. Taip pat susirinkusieji pasisakė reikiant peržiūrėti ir pataisyti ir šiaip sau įvairių šakų terminai” (TKP 1921: 1)1. Šiame posėdyje aptarta ir Komisijos darbo tvarka. Nuspręsta, kad suinteresuotų ministerijų atsakingi asmenys oficialiai raštu jai teikia svarstyti terminų projektus: būtina pateikti dešimt projektų egzempliorių, kurie išsiunčiami Komisijos nariams susipažinti. Komisija raštu praneša apie laiką, kada projektas bus svarstomas, ministerijai, kuri jį yra įteikusi. Projekto svarstyti kviečiami ir suinteresuotos ministerijos atstovai, be to, nutarta priimti svarstyti ir atskirų asmenų raštu įteiktus terminų projektus. Protokole pažymėta, kad prie kiekvieno termino projekte turi būti įdėta aiškinamų sakinių su tuo terminu. Posėdžio dalyviai nutarė laikraščiuose paskelbti, kad Terminologijos komisija susikūrė ir pradėjo dirbti. 1 Terminologijos komisijos protokolai Nr. 1–80 (1921–1923) saugomi Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centre, o Nr. 81–180 (1924–1926) – Lietuvos centriniame valstybės archyve (f. 631, ap. 12, b. 94). Po dvitaškio nurodomas protokolo numeris. 8 2 A. Auksoriūtė | Terminologijoskomisijos(1921–1926)veiklosapžvalga 1 ir 2 pav. Terminologijos komisijos protokolas nr. 1. 8 3Terminologija | 2011 | 18 8 4 A. Auksoriūtė | Terminologijoskomisijos(1921–1926)veiklosapžvalga Antrasis Terminologijos komisijos posėdis įvyko balandžio 24 d., jame dalyvavo devyni jos nariai: K. Būga, A. Dambrauskas, Pr. Dovydaitis, J. Ja blonskis, Pr. Mašiotas, A. Smetona, J. Tumas-Vaižgantas, A. Varnas ir A. Vireliūnas. Nuolatiniu Komisijos pirmininku išrinktas A. Smetona, o sekretoriumi – A. Vireliūnas. Šiame posėdyje tartasi dėl bendrosios darbo tvarkos, nuspręsta, kad „keliamieji komisijoje klausimai sprendžiami paprasta dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma“ (TKP 1921: 2), o sprendimai posėdyje daromi tik tuomet, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 6 Komisijos nariai, tarp kurių yra bent vienas filologas (J. Jablonskis arba K. Būga) ir referentas. Be to, nutarta protokolo ištraukas paskelbti laikraščiuose ir rinktis posėdžiauti kiekvieną ketvirtadienį. Antrajame posėdyje apsvarstyta šešiolika svetimų geografijos vardų, kuriuos pateikė J. Jablonskis. Nutarta rašyti: „1. stas, stai (vietoj „igauniai“); 2. grakas, graika; 3. olándas, -ai (7 balsai už, 1 prieš ir 1 susilaikė); 4. skótas, -ai (Scholten), Skotijà; 5. aris, ariai (Iren); 6. lãtvis, lãtviai; 7. skan dinãvas, Skandinavijà; 8. švdas, šveda; 9. norvgas; 10. prancūzas (8 bal. už, 1 prieš), Prancūzijà (4 bal. už, 1 prieš, 4 susilaikė, už „Fransija“ balsavo 4 už, 3 prieš ir 2 susilaikė); 11. eskmas, eskmai; 12. sa moj das; 13. ngras, -ai; 14. hotentótas (5 bal. už, 3 prieš, 1 sus.); 15. bušm nas (4 už, 1 prieš, 4 susil., už „bušmnis“ balsavo 2 už, kiti susilaikė); 16. bedunas“2 (TKP 1921: 2). Dar kelis posėdžius svarstyti įvairūs geografijos vardai, kuriuos nutarta skelbti spaudoje, tačiau prieš publikuojant kai kurie pavadinimai Komisijoje dar kartą peržiūrėti. Komisija svarstė Telšių miesto ir Užvenčio miestelio gatvių pavadinimus, įvairius spaudoje vartotus terminus ir žodžius, pvz., birželio 9 d. vykusio posėdžio protokole rašoma: „A. Smetona kelia aikštėn reikalingumą tvirčiau nustatyti kasdien reikalingus publicistikoje žodžius, atatinkamus rusų kalbos žodžiams: власть, правительство, начальство, наслеъдствiе ir kitiems. Nurodo, kad lietuvių spaudoje vartojamieji žodžiai „pasekmė, įvykis“ ir kiti padaryti neatatinkamai kalbos taisyklėms. <...> nustatyta, kad rusų „власть“ mūsų kalboje atatinka valdžia, „правительство“ – vyriausybė, „начальство“ – vyresnybė, „фактъ“ – palikti faktas, kuris atskiruose atsitikimuose gali būti supopulerintas žodžiais reiškinys, atsitikimas; „результат“ – rezultatas, populerinamas žodžiais: galas, išdavas; „сверхчеловек (Uebermensch)“ – galima versti viršužmogis, antžmogis; „сверхестественныи“ – viršugamtis; „процесс“ – vyksmas“ (TKP 1921: 10). 2 Citatos iš protokolų pateikiamos autentiškai, rašyba netaisyta. 8 5Terminologija | 2011 | 18 Terminologijos komisijos 1922 m. sąmatos projektas svarstytas posėdyje, vykusiame 1921 m. spalio 6 d., be to, jame nutarta sudaryti matematikos, gamtos, geografijos, literatūros ir teisės terminų komisijėles, kuriose dirbtų po tris narius. Matematikos terminų komisijėlė sudaryta iš A. Dambrausko, Pr. Mašioto ir A. Varno, į Geografijos terminų komisijėlę paskirti J. Jablonskis ir A. Vireliūnas, kuriems pavesta pasikviesti trečiuoju nariu bendradarbį iš šalies. A. Smetonai pavesta sudaryti Teisės terminų komisijėlę, o Literatūros terminų komisijėlę sudaryti įpareigotas J. Tumas-Vaižgantas, pasikviečiant į ją bendradarbiais Liudą Girą ir Vincą Krėvę. Gamtos terminų komisijėlės sudarymas atidėtas, kol bus į Komisiją pakviestas gamtininkas specialistas. Tadas Ivanauskas kitame posėdyje buvo įtrauktas į Komisijos sudėtį ir jam pavesta sudaryti Gamtos terminų komisijėlę. Terminologijos komisija 1922 m. vasario pradžioje iškėlė darbo reorganizavimo klausimą, vasario 2 d. posėdžio protokole nurodytos dvi reorganizavimo priežastys: „1) kadangi juo toliau juo mažiau komisijos narių beateina į posėdžius ir 2) kadangi pačios komisijos ir komisijėlių darbas pasidarė itin sustingęs, neparuoštas ir neišdavus savo vaisiais“ (TKP 1922: 31). Nutarta Komisijos organizaciją palikti tokią pačią, padidinti apmokėjimą už posėdžius, įpareigoti susirinkti jos prezidiumą papildomai medžiagai sutvarkyti ir raštams parengti; pasiūlyta sudaryti nuolat dirbančią Darbo komisijėlę, kuri apsvarstytų ir parengtų terminus bendriems Komisijos posėdžiams. Vasario pabaigoje ir kovo pradžioje vykusiuose posėdžiuose nuspręsta į Komisiją nariais pakviesti mokytoją M. Zinkevičaitę, Joną Avižonį, Morkų Morkelį ir Izidorių Tamošaitį. Kovo 9 d. posėdyje Komisijos pirmininku išrinktas M. Morkelis vietoj šių pareigų atsisakiusio A. Smetonos, o kitame posėdyje vietoj P. Vireliūno sekretoriumi išrenkamas J. Avižonis. Kovo 30 d. posėdyje J. Jablonskis iš Komisijos, kaip oficialus narys, išstojo, tačiau sutiko toliau darbe dalyvauti kaip patarėjas kalbos klausimais. Balandžio pabaigoje patvirtinta Darbo komisijėlė, į kurią įtraukti kalbininkai J. Jablonskis ir K. Būga, o trečiuoju nariu pasiūlytas Komisijos reikalų vedėjas ir sekretorius. Spalio 13 d. posėdyje į Komisiją įtraukti du nauji nariai: Jonas Martynas Laurinaitis ir M. Bagdonas, M. Morkeliui atsisakius pirmininkauti, pirmininku išrinktas I. Tamošaitis, sekretoriumi – A. Vireliūnas. Ne visuomet Komisijai pateikti terminų projektai būdavo priimami ir svarstomi, pavyzdžiui, 1921 m. Švietimo ministerijos Bendrųjų reikalų departamento Knygų leidimo komisijos pateiktą psichologijos terminų sąrašą ir Žemės ūkio departamento Švietimo skyriaus atsiųstą terminų 8 6 A. Auksoriūtė | Terminologijoskomisijos(1921–1926)veiklosapžvalga sąrašą kaip netinkamai parengtus Komisija grąžino, nurodydama juos tinkamai parengti. Kaip matyti iš protokolų, Komisija atsakydavo ne tik į įstaigų atsiųstus raštus ir jų paklausimus, bet ir į privačių asmenų klausimus. Pavyzdžiui, 1923 m. spalio 5 d. protokole Nr. 75 rašoma, kad „Nutarta atsakyti per p. Švietimo Ministerį į Aukštojo Lietuvos Vyriausybės Įgaliotinio Klaipėdos kraštui š. m. rugsėjo mėn. 20 d. 1915 numerio raportą, rašytą Ponui Ministeriui Pirmininkui ir persiųstą Švietimo Ministerijai, o iš ten Ministerio rezoliucija perduotą Terminologijos Komisijai peržiūrėti, štai ką: Komisijos nuomone vardas Šilutė palikti, kaip ir peršama paties Įgaliotinio; vietoj „Főrsterei – Klampovė“ komisija siūlo pasirinkti vieną iš šiokių vardų: Budria, Janka arba Girùliai. Ponui Vaitkūnui (Panevėžys, Respublikos g. 31N) į jo raštą š. m. rugsėjo 23 d. pranešti štai ką: Komisija š. m. spalio 5 d. posėdy išaiškino, kad tiek kirptuvė, tiek kirpykla yra galimi vartoti terminai“ (TKP 1923: 75). Gavus pasiūlymų ir pataisų, kai kuriuos terminus Komisija svarstydavo iš naujo ir papildydavo ar pakeisdavo. Pavyzdžiui, 1923 m. vasario 22 d. protokole Nr. 57 rašoma, kad „svarstyta, suėjus mėnesiui nuo paskelbimo dienos (žiūrėk „Lietuvos“ NN ) atsiųstieji Kn. J. Laukaičio, M. Grigonio, J. Lazausko, J. Beinorio ir A. Varno paskelbtiesiems švietimo reikalams terminams kritikavimai, pataisymai ir šiaip pastebėjimai. Nutarta padaryti šių atmainų: 2. Greta aplinka, aplinkuma, padėti ir tàrpas. Pav. Ir mūsų tarpe visokių žmonių atsiranda. 4. Auklėja, -jos (daik.) – išmesti. 8. „Dorybingas“ išmesti. 10. Prieš dorovingas dar padėti doroviškas, dorovinis. 13. Padėti kirtis ant didvada. 14. Pažymėti, kad dviprasmas – būdv. (pav. dviprasmas žodis), dviprãsmis – daikt. ir būdv. 18. Prie „savilava“ padėti ir lavinimasis, prie lavinti ir lavėti (lavėja – развываться). 20. Prie natūra padėti ir prigimtis. 26. Prie „pomegis, mogis, magmogis“ pridėti pamėga“ (TKP 1923: 57). J. Jablonskis 1923 m. sausio 11 d. atsisakė dalyvauti komisijėlių darbe, motyvuodamas tuo, kad iš Komisijos darbo nematąs naudos, kad laikraščių kalbai pagerėti terminai vis tik nepadėsią, o kitame posėdyje (sausio 18 d.) atsisakė dalyvauti ir Terminologijos komisijos darbe, tačiau reikėtų pastebėti tai, kad jis pasitraukė ir dėl nesutarimų tarp jos narių. Komisija nesutarė terminų lietuvinimo klausimu: A. Varnas ir A. Vireliūnas reika- 8 7Terminologija | 2011 | 18 lavo nepalikti nė vieno iš kitų kalbų kilusio termino, jie siekė visus tarptautinius terminus keisti naujadarais. Birželio mėnesį iš Komisijos pasitraukė M. Morkelis ir M. Zinkevičaitė, vietoj jų siūlyta įtraukti St. Dabušį ir J. Beinorį, rudenį į Komisiją pakviestas Kazys Kepalas ir J. Murka. 1924 m. gruodžio 2 d. mirė K. Būga, tad Komisijoje neliko dar vieno per visą laiką nuo jos įkūrimo dirbusio kalbininko. Išėjus J. Jablonskiui, o ypač po K. Būgos mirties, Komisijos veikla pakrypo kraštutinio purizmo linkme (žr. Palionis 1979: 268). Komisija 1921 m. pabaigoje ir 1922 m. svarstė literatūros, teisės, akcizo, geležinkelių, technikos, geografijos ir švietimo terminus. Protokoluose pateikti ne tik Komisijos patvirtinti lietuviški terminai, bet dažnai duodami ir jų rusiški, kiek rečiau – vokiški atitikmenys, kai kada nurodyti terminų paaiškinimai ar vartojimo pavyzdžiai. Keletas Komisijos patvirtintų geležinkelių (a) ir geografijos (b) terminų pavyzdžių: a) „1. Atšlaità, cokolis – цоколь. 2. Plūktikelią.Kietasplūkimas.Plūkimas,plūkė – утромбовка. Plūktuvas – prietaisas plūkti. 3. Šlaitas – откосъ. 4. Atklnė – косогоръ. Atklnė arba pašlaitė. 5. Iškasa– выемка. 6. Pýlimas – насыпь. Pylimui daug reikia sampilos <...>“ (TKP 1922: 27); b) „1. A. Vireliūno buvo siūloma: augštė = возвишенность, lygė = равнина. Komisijoj nutarta: aukštuma (aukštė) = возвишенность, lyguma (lygė) = равнина. 2. Žemuma, slėnys = низменность. 3. Paslnė – mažai pakilusi vieta prie slėnio, žemumos. 4. Slesnas, -à. Slesna vieta - <...>. Žemos, slesnos ir augštos salos. Panevėžys stovi slėsniau už Vilnių. 5. Įslėnis arba klõnis, -io – Tal. Įslėniais upės teka. 6. Kalnesnis, -ė, įkalnesnis,-ė. Apie Luokę vieta kalnesnė negu apie Panevėžį. <...> 9. Kaũpras (kaũbrė), ne smailas, įsodžiai iškilęs kalnas. Kuppe. 10. Stalkalnis – Tfelberg. Stalžemis – Tafelland. 11. Ma siniai kalnai, maskalniai. Massengebirge. Masyvas. 12. Raukšlėtiniai kalnai. Alpiuose matyt raukšlių, jie yra raukšlėti. Raukšlė – Falte, raukšlėjimas – Falteng. 13. Šùkakalnis – Kammgebirge <...>“ (TKP 1922: 44). Svarstyti ir tvirtinti ne tik gimininiai, bet nemažai ir rūšinių terminų, pvz.: „41. Kopėčios – лњстница. 42. Kablinės kopėčios – штурмовая лњстница. 43. Sustumtinės kopėčios – видвижная лњстница. 44. Sukamosios, mechaniškosios kopėčios – механическая лњстница. 45. Stoginės kopėčios – Dфchleiter. 46. Atremiamosios kopėčios – Stockleiter. <...> 48. Káukė – маска. 49. Dūminė káukė – дымовая маска. 50. Dujinė kaukė – газовая маска. <...> 56. Žarna – рукавъ – Schlauch. 57. Siurbiamoji žarna – весасываюій рукавъ. 58. Liejamoji švirkščiamoji žarna – выкидной рукавъ – Druckschlauch“ (TKP 1923: 63); „835. Lýginamasis, 8 8 A. Auksoriūtė | Terminologijoskomisijos(1921–1926)veiklosapžvalga matomasis, relatyvusis judesys, lyginamoji jūda, lýginamoji drėg mė, lýgi na moji matavimo klaida, lýginamasis (lūžimo) lūžio rodiklis, lýgina masis svoris, lýginamasis atsparumas – относительное движенiе, относительная влажность, относительная ошибка измњренiя, относительный показатель преломленiя, удњльный вњсъ, удњльное сопротивленiе“ (TKP 1923: 77). Terminologijos komisija 1923 m. aptarė telefonijos, politiškosios ekonomijos, švietimo, fizikos ir gaisrininkų terminus, taip pat Klaipėdos krašto vietų pavadinimus. 1924 m. svarstyti metmeninės braižybos terminai, A. Varno, V. Adamovičiaus, J. Barono, I. Končiaus, A. Baltrušaičio ir J. Juzikio fizikos terminai, Geležinkelių valdybos atsiųsti tikriniai vardai. Terminologijos komisijos priimti terminai būdavo skelbiami periodinėje spaudoje. Komisijos nariai atkreipdavo dėmesį, ar jų patvirtinti terminai vartojami, pavyzdžiui, 1922 m. gruodžio 7 d. protokole rašoma: „A. Vireliūnas pranešė, kad leidžiamųjų įstatymų redaktorių ne visuomet laikomasi nustatytųjų Komisijos terminų, kaip antai: 917 N įstatyme („Vyr. Žinios“ 118N) vartojama „akčyžes“, „bravarus“ – „mielių dirbtuvė“ ir k. Pranešėjo turimomis žiniomis, Ministerių Kabineto Kanceliarijoje, kartais, Komisijos nustatytieji terminai sąmoningai pakeičiami kitais. Nutarta šiuo reikalu parašyti Švietimo ministerijai raštas“ (TKP 1922: 48). A. Vireliūnas iki 1923 m. pabaigos priimtus terminus išleido 1924 m. atskiru leidiniu Įvardai,arbaterminai,priimtiTerminologijoskomisijos:1.Akcizo,2.Teisės,3.Kelių,4.Telefonijos,5.Geografijos,6.Švietimoir7.Politiškosiosekonomijosreikalams. Knygelės prakalboje sudarytojas rašė, kad „ir šiame įvardyne tėra tie įvardai, kurie yra išspausdinti „Švietimo Darbe“, tačiau jie tiksliau, smulkiau pertvarkyti, todel naudotis patogesni“ (Įv 3). J. Jablonskis 1925 m. ŠvietimoDarbo 4-ame numeryje trumpai aptarė pasirodžiusį leidinėlį, atkreipdamas dėmesį į nekruopštų jo parengimą, korektūros klaidų gausumą, kitas rinkinio klaidas ir netikslumus (plačiau žr. JR IV: 322–324). Tačiau, nepaisant įvairių netikslumų ir riktų, darybos atžvilgiu abejotinų terminų, nemažai šiame rinkinėlyje pateiktų terminų vartojama ir šiandien, pvz.: akcizas Įv 5, baudžiamojibyla Įv 14, diktantas Įv 119, drėgmė Įv 110, dvilaidėlinija Įv 74, gnybtas Įv 75, griovys Įv 30, įduba Įv 32, įkalnė Įv 33, imtuvasĮv 76, įpjova Įv 77, išlydis Įv 77, kainoraštisĮv 34, kintamojisrovė Įv 80, klodas Įv 35, kubinismetras Įv 36, laibgalys Įv 36, liudytojas Įv 18, matuoklė Įv 38, mygtukasĮv 82, misa Įv 7, nuokalnėĮv 39, plaktukas Įv 44, plokštė Įv 44, prietaisas Įv 45, rietuvė Įv 47, rodyklė Įv 88, sankasa Įv 48, siųstuvas Įv 88, skiedinys 4 Įv 9, skri-